Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai
Full text
JURGITAJAROSLAVIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
LIETUVIŲKALBOSTRUMPŲJŲIRILGŲJŲBALSIŲKIEKYBĖSIRKOKYBĖS
ETALONAI
1.ĮVADINĖSPASTABOS
Nuosekliųins umen iniųbend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėsi kokybės y imų
nė adaug.Tačiaui senais(a lik ųXXa.an ojojepusėje),i mode niaisšiuolaikiniaisme odais[1]a lik ,jie
ikišiolak ualūsne ikg ynosioskalbo y ospožiū iu.Visųjųski iasi ikslaii užda iniai, i iamojimedžiaga,
im is,ga sųį ašymoi y imome odika,in o man ųskaičius,ly isi pan.Todėl,kaipžinoma,a liekan naujus
ekspe imen inius y imus i lyginan duomenis su ki ų y imų a i inkamais duomenimis s a bu išlik i
me odiškiems, nes balsių kiekybiniai i kokybiniai pa ame ai p iklauso nuo į ai ių kalbinių i nekalbinių
eiksnių,įku iuosnea siž elgusgalimagau ilabaip ieš a ingųduomenųi a i inkamaipada y ip ieš a ingų
iš adų.
Daugiausiaį ai ių y ėjų ienua ki uaspek u y inė ii ap ašy ibend inėslie u iųkalboski čiuo ii
(a )neki čiuo ibalsiai,iš a iin o man ų y ųa ski uose ienskiemeniuose,d iskiemeniuose, iskiemeniuose
i ke u skiemeniuosežodžiuose(plg.Pake ys1982:31–34i k .;Kliukienė2002:73–78,2003:81–91,2005:
361–367; Gi denis 2003: 222; Kaukėnienė 2002: 41–59, 2003: 35–47, 2004a, 2005: 65–71; Балшайтите
2004:169–175;Kliukienė,Raudžiū ė2013:111–119i k .).(Kaiku iekalbamųjų y imų ezul a aii iš ados
busap a iami oliaušiames aipsnyje.)Tačiaune u imeišsamiųsinch oninių(i diach oninių)ins umen inių
i ipologiniųsaky inėskalbosbalsiųkokybėsi kiekybės a ian ų y imų.Nuosekliau y inė i am ik iga sai,
jų požymiai, aspek ai o icialiosios ( iešosios) lie u ių kalbos kai os kon eks e a pan. (plg. K uopienė,
Kačiuškienė2008:38–42;Vaicekauskienė2011:191–207;Ne inskai ė2013:118–136;Čiči kai ė2014:45–
58 i k .). Ki aip a ian , is da ūks a išsamesnės ins umen inės į ai ių eiksnių po eikio ( iešosios i
ne iešosios saky inės kalbos) balsių kiekybei i kokybei analizės. Juk kalbėjimo ak uose gali bū i mažiau
akus inės in o macijos, negu jos eikė ų iksliai am ik oms onemoms a pažin i, i isa ai, ko iš ik ųjų
ūks a, pap as ai a ku iama pagal ki okią numanomą in o maciją – kon eks ą, pasakymų u inį i pan.
(Gi denis2003:224i min.li .).Be o, y ėjaia k eipędėmesį,kad am ik aisa ejaisneuž enka i i ien ik
balsių ukmę, nes bū en kokybė gali bū i s abilesnė nei ukmė (plg. Vai ke ičiū ė 2001: 79–80;
Kazlauskienė2002:33–35,2009:27;Kaukėnienė2004a:62–63; aippa ž .Pake ys1982:94,2003:26).
Pa yzdžiui,nus a y a,kadkonk ečiųbalsiųkiekybėskon as aslabaiski iasi,i s a is iškai eikšmingasgali
bū ijaui 15–20msbalsių ukmėsski umas(ilgiejibalsiaišiuoa ejumaždaug1,1–1,2ka oilgesniuž
umpuosius),jeiguekspe imen asa lik as inkamaii me odiškai, .y.pasi ink i ienodo empodik o iai,jie
lyginamuosiusžodžius(ge iausia ienodosa labaipanašiosga sinėssanda os)pe skai ė ienodain onacija,
panašiomissąlygomisi . .(Kazlauskienė2002:34;plg.Kaukėnienė2003a:46,8išn.).
Nebu o y inė ii izoliuo ai[2], .y.a ski aiiš a i,ga sai,ku iaisbū ųgalima em isnag inėjan pi miau
minė ąbalsiniųalo onų a ian iškumą,ypačaiškinan isopiusbalsiųkiekybėsi kokybės a iesno miškumo
klausimus[3],i ku iuosgalė umelaiky ibend inėskalbosp o o ipaisa siekiamybekalbėdamiapiepa yzdinę
a įkaip e ybę( a ies kul ū ą[4]) i apsk i ai kalbos poli ikąXXIa.an ajame dešim me yje[5]. Naujausi
moksliniai y imai odo, kad e inan iš geoling is ikos pozicijų, ienas iš s a biausių mode niosios
isuomenėsb uožųy a aš ingumas: iena e us,bend uomenėsebend inėkalba unkcionuojakaipkalbinis
eiksnys( .y.sąlyga),lemian is egioninio a ian iškumokai ąi jo i smus,ki a e us,bend inėskalbos
kaipp es ižiniokodo aizdinysnemenkiau eikia egioniniųkalbos a ian ų aidosi kai osp ocesus(plačiau
ž .Aliūkai ė,Mikulėnienė2014:257–262; aippa plg.Zaba skai ė2015;Mikulėnienė2015i k .).Specialiai
pa y inėjus aš ingumo p oblemą, iena iš s a bių ne aš ingumo p iežasčių laikoma neigiamos isuomenės
kalbinėsnuos a os, aippa pab ėžiamanepalankibend ojikalbinėaplinka,ku iojemoky is aisyklingoskalbos
i nep a as ijosįgūdžiųda osi issunkiau(plačiauž .Miliūnai ė2013:192–211i min.li .).
A siž elgian į ai, kad eikia y imų, padėsiančių nus a y i, kokie balsių ukmės san ykiai u ė ų a
galė ų bū i laikomi bend inės kalbos no ma i kokie ekomenduojami pa yzdiniai balsių kokybės
(a ikuliaciniai)e alonai,šios aipsnio ikslas– emian isins umen inio y imoduomenimis[6],panag inė i
izoliuo ai (be jokio kon eks o, kuo na ū aliau) iš a us pas o ios a ikuliacijos ilguosius i umpuosius
bend inės lie u ių kalbos balsius kaip galimus bend inės lie u ių kalbos a ies e alonus, i ian i balsių
kiekybinęopoziciją( ukmėssan ykius),i s a biausiuskokybiniuspožymius.
Bend inės lie u ių kalbos a ies e alonas eikalingas i ydingai lie u ių kalbos mokymo me odikai
obulin i: pageidau ina, kad ga sinės mokymo p iemonės a i ik ų bū inuosius bend inės kalbos a ies
eikala imus(plg.Miliūnai ė2013:208)[7].
Bend inelie u iųkalbašiames aipsnyjelaikoma ojikalbosa maina,ku i a ojamakaipsuno min oji,
s anda izuo ojikalbosa maina,ski a iešojogy enimobeikul ū os eikmėms(plg.LKE2008:87–91).Kaip
žinoma,jisusi o ma usi aka ųaukš aičiųkauniškių a mėspag indu[8].
2.TIRIAMOJIMEDŽIAGAIRJOSTYRIMOMETODIKA
Iš isobend inėjelie u iųkalbojeski iama14balsinių onemų(DLKG2005:23):
1PAV.Lie u iųkalbosbalsiųsis ema
Šiea ski ai(izoliuo ai)iš a daba inėsbend inėslie u iųkalbosilgiejii umpiejibalsiai( aippa i
onologinėssis emospe i e ijaip iski iamas umpasis[ɔ])i y ašio y imoobjek as(da ž .1len elę).Tačiau
a liekan y imą paaiškėjo, kad in o man ai kaip a ski o, . y. izoliuo ai iš a o, neįsi aizduoja umpojo []
(„d i eidės“ onemos// a ian o,a baki aip– alo ono) i linkę apa in ijįsu pap as u[e]( onemos/e/
a ian u), odėl izoliuo ai be jokio kon eks o [] y imui nebu o a iamas[9]. Many ina, kad neaukš u inio
( idu inio) pakilimo balsiui [] įsi i in i bend inės kalbos sis emoje ukdo sa i as a ojimas (be o, jo
paski isnė adis ink y inė),ganamažasdažnumas( akul a y umas)i ai,kad aš ejisžymimas apačia aide
kaipi žemu iniopakilimo umpasis[e](plačiauž .Pake ys2003:32–34i min.li .;da plg.Gi denis,Pupkis
1978:61–62;Gi denis2003:191)beidėlki ųp iežasčių.Jokiaki a aidenė ažymimiduski ingoskokybės
umpiejibalsiai,plg.1len elę(plg.Pake ys2003:29,2schemą).
Už šio y imo ibų kol kas likę i izoliuo ai iš a i [10] lie u ių kalbos onologinėje sis emoje, o i
emian is naujausiais ekspe imen iniais y imais (ž . Gi denis 2009: 213–242), ie, uo unkcionuoja kaip
sa a ankiškos ilgosios aukš u inės kin amo pakilimo onemos (Gi denis 2009: 240). Šiame s aipsnyje jos
nenag inėjamos dėl ki okios y imo i ap ašymo me odikos. Tiesa, Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje
(2005:23–26)i AleksoGi denioTeo iniuoselie u ių onologijospag induose(2003:209,23len elė)kin amos
a ikuliacijos /ie/, /uo/ p iski iamos p ie neaukš u inių balsių (da plg. Bace ičiū ė 2002; Pake ys 2003;
Kaukėnienė2003b,2004a).Tačiaua k eip inasdėmesys,kadkin amosa ikuliacijosilgųjųbalsių/ie/,/uo/
p isky imasp ie ienokioa ki okiopakilimobalsinių onemųy asąlyginis.
Kaip ma y i, 1 len elėje bend inės lie u ių kalbos balsinės onemos audona spal a lauž iniuose
skliaus uoseuž ašy osi a p au inės one inėsabėcėlės(TFAa baIPA–ang.In e na ionalPhone icAlphabe )
ašmenimis(plačiauž .IPA2005).Taigi adiciniuspas o iosa ikuliacijoslie u iųkalbosbalsiųsimbolius/i,
e,a,ɔ,u,i·,·,e·,a·,o·,u·/a i inkašieTFA ašmenys:/ɪ,ɛ,ɐ,ɔ,ʊ,iː,eː,æː,ɑː,oː,uː/.Šiebalsiai( .y.išsky us/
/,/ie/,/uo/–pagalTFAa i inkamai/e/,/iɛ/,/uɔ/) oliaubusap ašominaudojan TFA ašmenis.Bū en
okieTFAa i ikmenyspasi ink inea si ik inai(plg. oliau3–7pa .)– aibuspaaiškin anag inėjan balsių
akus iniuspožymius,išku iųgalimasp ęs ii apie am ik asa ikuliacijosypa ybes.
1LENTELĖ.Fonologinėlie u iųkalbosbalsiųsis ema( adiciniai ašmenysjuodi,TFA– audoni)i balsius
žyminčios aidės(žalios)[11]
Ta p au inės one ikų asociacijos (ang. In e na ionalPhone icAssocia ion) suku a a p au inė one inė
abėcėlėy as anda izuo auni e sali ašmenųsis ema,p i aiky aį ai iųpasauliokalbųga samsap ašy ibei
i i,a siž elgian įjų a imą.Lie u iųkalbosga samsTFA ašmenysbu op i aiky i,p z.,1997m.išleis oje
akademinėje lie u ių kalbos g ama ikoje anglų kalba Li huanian G amma (LG 1997). Šiame s aipsnyje
a ojamašiek iekpako eguo aTFA ansk ipcija, .y. emiamasinaujesne(2005me ų)TFA e sija.
1len elėjebalsiaisuski s y ipagaldi e enciniuspožymius(plačiauž .Gi denis2003:191 .)[12],apie
juosplačiaubuskalbamaap a ian spek inėsanalizės ezul a us.
Ga sus y imui įskai ė 12 in o man ų (6 mo e ys i 6 y ai, amžius nuo 20 iki 50 me ų), kalbėjimo
ūkumųne u in ysbend inėskalbosa s o ai(daugumajų u iaukš ąjį ilologinįišsila inimą, isijie a oja
bend inękalbąkasdiena konekasdienne ik iešojojee d ėje, ačiaumoka ienąa kelias a mes,užsienio
kalbų)iš isųLie u iųkalbosplo o egiolek ų(2pa .,plačiauž .Aliūkai ė,Mikulėnienė2014:257 .),kad
i iamoji medžiaga bū ų kuo objek y esnė i gau i ezul a ai a spindė ų kiek įmanoma ealesnę bend inės
lie u iųkalbosbalsių a iessi uaciją.Šiames aipsnyjea ski ųin o man ųduomenysneap a iami;len elėse
(i g a ikuose)pa eikiami isųin o man ųapibend in iduomenys( idu kis).
2PAV.Lie u iųkalbosplo o egiolek ai[13]
Į ašaibu oda omiužda osepa alposep o esionaliudik o onu(TascamHD‑P2)i k yp iniu,an gal os
lankeliu i inamu okaliniumik o onu(AKGC520).In o man aimedžiagą u ėjoiš a iįp as ug eičiui
kuona ū aliau.Toliauį ašaibu ope kel iįkompiu e ioa min įi išsaugo i.wa ipo o ma u(iš isope
5 000 ailų). Nag inėjamų elemen ų segmen a imas bu o a lik as nemokamomis kompiu e inėmis ga sų
apdo ojimoi analizėsp og amomis:P aa 5.3.63i ėlesnėmis e sijomis(kū ėjaiPaulasBoe smai Da idas
Weeninkas)i Wa eSu e 1.8.8.p4(kū ėjaiKå eSjölande isi JonasBeskow).Kokybiniamsbalsiųpožymiams
iš i ibu oma uojama isas aciona ioji(g yniausioji)lie u iųkalbosbalsiųdalis,ma uo ospi mųjųke u ių
(F1, F2, F3 i F4) o mančių eikšmės (he cais), pag indinis onas (he cais) i ukmė (milisekundėmis).
Tolesnei ins umen inio y imo duomenų analizei bu o naudojama MSExcel p og ama, pa yzdžiui: pagal
An honyBladonoi Gunna oFan o o mulę(Bladon,Fan 1978:3;da ž .Fan 1983:7)bu oskaičiuojami
s a is iniai idu kiai (he cais i ba kais), s anda inis nuok ypis (he cais), e ek y iõsios an õsios o man ės
(F2′) eikšmė(ba kais),ku iaiapskaičiuo i eikiane ikpi mųjųd iejų o mančių eikšmių,jospap as aii
lemia pag indines akus ines balsių cha ak e is ikas, be i ečiõsios, ke i õsios o mančių eikšmių i
pag indinio ono(dažnio).Įba kus ezul a aipa e s ipagalHa mu oT aunmülle io o mulę(T aunmülle
1988: 97). G a iškai balsiai aizduojami ne ik akus inėje (he cais), be i psichoakus inėje F2'/F1 e d ėje
(ba kųskalėje)–manoma,kad oksbalsiųsis emos aizdas iksliaupe eikiažmogausklausosypa umus, .y.
a siž elgiamaįloga i minęsu okimop igim į(G igo je s2013:303).Psichoakus inėjee d ėje(ž .3,4pa .;
aippa plg.5pa .) i iamiejibalsiaižymimi1ba kodydžioske smensapsk i imais,a s umai a pku ių odo
su okiamos kokybės ski ingumo laipsnį (Ii onen 1987). Apibūdinan bend inės lie u ių kalbos balsių
sis emą, aip pa naudojami ono opiniai a s umai (ba kais) a p pi mosios o man ės i pag indinio dažnio
( ono) (F1 0) i a p pi mosios i an osios o mančių (F2F1): okie ski umai glaudžiai susiję su balsių
a i umui subalsiųp iešakinėsi užpakalinėseilėspožymiu(Mille 1989:2119).Kaipbusma y i, ūpimus
ezul a uspa e usįpsicho izinius iene usi naudojan ono opiniųa s umų eikšmes,ski umai a p y ųi
mo e ųduomenų aškųge okaisumažėja.
Mo e ų iš a ų balsių ma uo ų o mančių éikšmės (apibend in i duomenys) i akus iniai pa ame ai
(kompak iškumas, bemoliškumas, onalumas, į empimas) pa eikiami iek o iginalūs, . y. neno malizuo i
(4 len elė; y ų a ies duomenis ž . 7 len elėje), iek no malizuo i pagal 17 p oc. (3 len elė) i 14 p oc.
(4 len elė) koe icien us, kad gau us ezul a us kuo objek y iau bū ų galima palygin i su a i inkamais y ų
a iesduomenimis(dėluni e saliųjųkoe icien ųž .Fan 1975:8).No malizacijoskoe icien aiapskaičiuo i
emian is[iː]an osios o man ėsduomenimisi emian iskonk ečiais o mančiųduomenimis,ku iep iklauso
nuo isobalso ak oa baku iosno skonk ečiose mės(ž .Fan 1975:8;G igo je s2008:45‑61).
Siekian iksliau apibūdin i kokybinius lie u ių kalbos ilgųjų i umpųjų balsių san ykius, naudo asi
p og amaFORMANT2.PAS[14], ku ia pagal idu ines pi mõsios, an õsiosi ečiõsios o mančių eikšmes
(Hz)apskaičiuo išieakus iniaipa ame ai(skai inės eikšmės):bemoliškumas,kompak iškumas,į empimasi
onalumas(ž .4–7len eles).
Kaip minė a s aipsnio į ade, balsių kiekybės i kokybės ezul a ai lyginami su kai ku ių anks esnių
y imųduomenimis(3len elė,7pa .).
3.TYRIMOREZULTATŲAPTARIMAS
3.1.IZOLIUOTAIIŠTARTŲBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲKIEKYBĖ
Išbalsių ukmėsma a imo ezul a ų(ž .2len elę)ma y i,kadi mo e ų,i y ųiš a ibend inėslie u ių
kalbos[ɐ],[ɛ]y ailgiausiiš umpųjųbalsių,o[æː],[ɑː]–išilgųjų; umpieji[ɪ],[ʊ]y a umpiausiiš umpųjų
balsių,o[iː],[uː]–išilgųjų.Ki ibalsiai([ɔ]iš umpųjųi a i inkamai[eː],[oː]išilgųjų) ukmėspožiū iu
užima a pinępadė į:jie umpesniuža i inkamus umpuosiusi ilguosiusžemu iniusbalsius,be ilgesniuž
a i inkamusaukš u iniusbalsius.Tokie dėsningumai iš esmės a i inka sa aiminės ukmės endencijas (plg.
Pake ys1982:43–48i min.li .).
2LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbosbalsiųkiekybė:apibend in i y ųi mo e ųduomenys(mo e ų a ies
balsiųN=60, y ų a iesbalsiųN=72)
Kaipma y iiš2len elėjepa eik ųapibend in ų ezul a ų,mo e ųi y ųiš a iilgiejibalsiai2,1ka o
ilgesniuž umpuosius.A i inkamų umpųjųi ilgųjųbalsiųpasikliaujamiejiin e alainesusike a(šii kai
ku i ki a oliau ap ašoma s a is inė in o macija len elėje nepa eikiama), jų kiekybės ski umas s a is iškai
eikšmingas(pa ikimumolygmuopa saukščiausias).Palyginus y ųi mo e ųduomenis,iš yškėjopolinkis,
kad y ai izoliuo us balsius a ia ilgėliau, ačiau šis ski umas nedidelis i s a is iškai ne eikšmingas, o
pasikliaujamieji in e alai daug ku su ampa. Tačiau pas ebė a, kad mo e ų balsių kiekybė a ijuoja labiau
(nuo7iki20p oc.)negua i inkamai y ų(nuo6iki14p oc.).
3LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėssan ykiaikaiku iųanks esnių
y imųduomenimis
POZICIJA A.PAKERYS
(1982:93,95,112) L.KAUKĖNIENĖ
(2004a:62) D.BALŠAITYTĖ
(2004:174)
Ki čiuo i umpieji:ilgieji
(ki č. umpieji:akū iniai:ci kum leksiniai)
1:1,72:2,09
1:2,2
1:1,94
Neki čiuo i umpieji:ilgieji 1:1,76 1:1,4 –
Kaipbu o minė as aipsniop adžioje,ki i y ėjai daugiausia y ėa ski ai(izoliuo ai)iš a usžodžius
(skiemenųskaičius a ijuojanuo ienoikike u ių),onea ski usga sus.In o man aidaugiausiabu o y ai.
Tačiaukaipma ome(ž .3len elę),ki čiuo ų umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėssan ykiai(išsky usakū inius
balsius) gana panašūs į šiame s aipsnyje ap ašomus. Panag inėjus ski ingų y imų ezul a us išsamiau,
paaiškėjo, kad žodžiuose umpųjų i ilgųjų balsių ukmės san ykiai s y uoja nuo 1,9 iki 2,4 ka o, ik
akū iniai balsiai būna ilgesni už ki čiuo us umpuosius nuo 1,5 iki 1,9 ka o. Neki čiuo oje pozicijoje
umpųjųi ilgųjųbalsiųski umaigalibū ii isainedideli, ačiaujie,pasi odo,y as a is iškai eikšmingi:
s y uojanuo 1,1 iki 1,9ka o. Vis dėl o s a bu onologinę onemų opoziciją g įs ii kokybės ski umais,
a siž elg i į į ai ius kalbinius i nekalbinius eiksnius. Kaip žinoma, onologiniai kalbos elemen ai y a
absoliu ūs,onesan ykiniai:panašiõsa ienodosspek inėss uk ū osga saigalibū isu okiamiski ingai,
jeiguski iasijųga sinėaplinka,nes,kaipminė a, am ik aisa ejaisakus inėsin o macijosgalibū imažiau,
negujos eikė ų iksliai onemomsa pažin i(Gi denis2003:224).
3.2.SVARBIAUSIKOKYBINIAIBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲPOŽYMIAI
Gau ų ezul a ųanalizėpa odė,kadbalsiųspek asp iklausonuokonk e auskalbė ojo,be o, y ųi
mo e ų iš a ų balsių spek ų ski umams į akos u i i mažesnis mo e ų ezona o iaus dydis. Vis dėl o
pažymė ina,kad isadaišlieka am ik iganapas o ūssan ykiai(plg.Gi denis2003:222).Šiames aipsnyje
ap ašomi ik apibend in i mo e ų i y ų a ies duomenys. Kaip ma y i, a likus kalbė ojų no malizaciją,
mo e ų i y ų balsių ski umai sumažėjo iki minimumo (plg. 4 len elę i 5–7 len eles). Ap ašan mo e ų
a ies ezul a uspasi ink a5len elė,ki os( .y.4i 6len elės)pa eikiamospalygin i,josgalė ųp a e s ii
a liekan naujusins umen inius y imus.Vy ų a ies ezul a aipa eikiami7len elėjei 4pa eiksle.
Visųin o man ų(i y ų,i mo e ų[15])iš a ųjų[iː],[eː],[ɪ]aukš esnėnegu2000Hzpi moji o man ėi
labaižemapi moji o man ės:nuo285Hziki∼450Hz(ž .4–7len eles).Išnag inėjusa s umą a ppi mõsios
i an õsios o mančiųi a pan õsiosi ečiõsios o mančių,pas ebė a,kadiš isų(i ilgųjų,i umpųjų)
lie u iųkalbosbalsiųdidžiausiasa s umasi y a a pbalsių[iː],[eː],[ɪ]pi mosiosi an osios o mančių,o
mažiausiasa s umasy a a pšiųbalsiųan osiosi ečiosios o mančių.Visųin o man ų(i y ų,i mo e ų)
iš a ų[uː],[oː],[ʊ],[ɔ]abi o man ėsy apalygin ižemos(ž .4–7len eles):maždaugnuo300Hziki600Hz
F1i nuo630Hziki1100HzF2.Iš isųilgųjųbalsiųmažiausiasa s umasy a a pbalsių[oː]i [uː]pi mosios
i an osios o mančių,odidžiausiasa s umasy a a pšiųbalsiųan osiosi ečiosios o mančių.Taspa s
dėsningumasma y i umpųjųbalsių[ɔ]i [ʊ]a eju.Balsių[ɑː],[ɐ]i [æː],[ɛ]pi moji o man ėy apalygin i
aukš a–maždaugnuo610iki850Hz,o[ɑː]i [ɐ]an oji o man ėpalygin ižema, .y.mažainu olusinuo
pi mosios o man ės, .y.apie1200–1300Hz, ačiauan oji[æː]i [ɛ] o man ėy aaukš esnė–apie1700Hz
i daugiau, .y.jiy aaukš esnėneguan oji[ɑː],[ɐ] o man ėi žemesnėneguan oji[iː],[eː],[ɪ] o man ė
(ž .4–7len eles).Iš isųilgųjųi umpųjųbalsiųmažiausiainuopi mosiosnu olusibalsių[ɑː]i [ɐ] ečioji
o man ė.A i inkamailabiausiainuopi mosios o man ėsnu olusibalsių[iː],[eː]i [ɪ] ečioji o man ė.
4LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
neno malizuo imo e ų a iesduomenys
5LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
no malizuo imo e ų a iesduomenys(k=17p oc.)
6LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
no malizuo imo e ų a iesduomenys(k=14p oc.)
7LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
apibend in i y ų a iesduomenys
Pagal pi mųjų ijų o mančių idu ines eikšmes apskaičiuo i balsių akus iniai pa ame ai (ž . 4–
7len eles)siejamisušiaispožymiais:,aukš asis‘–,žemasis‘,,kompak inis‘–,di uzinis‘,,bemolinis‘–,pap as asis‘,
‚į emp asis‘ –,neį emp asis‘. Pagal ono aukš į ( emb ą), izoliuo ai iš a i [iː], [eː], [æː] i [ɪ], [ɛ] laiky ini
aukš aisiais,aukš o emb oga sais(jųan oji o man ėy aaukš esnėnei1500Hz,o onalumolaipsnisy a
eigiamas[16]),lyginan sua i inkamaisžemo emb o[17],a , iksliau,neaukš aisiaisbalsiais[ɑː],[oː],[uː]i [ɐ],
[ɔ], [ʊ] (šių balsių an oji o man ė nesiekia 1500 Hz, o isų žemo emb o ga sų onalumo laipsnis y a
neigiamas,išsky usmo e ų[ɐ])(plg.i 1len elėjepa eik ą onologinębalsiųklasi ikaciją).
Vy ųi mo e ų a iesduomenimis(plg.an ąją o man ęi onalumolaipsnįlen elėse),išbend inės
lie u iųkalbosilgųjųbalsiųaukščiausio emb oy abalsis[iː],ožemiausio emb obalsiaiy a[uː]i [oː].Iš
umpųjųbalsių,aukščiausio emb obalsisy a[ɪ],ožemiausio emb obalsiaiy a[ʊ]i [ɔ].Reikiapab ėž i,kad
žemiausio emb o balsių aip pa didžiausias bemoliškumo indeksas (ž . 4–7 len eles). Pagal akus inę
klasi ikacijąbalsiai[oː],[uː],[ɔ],[ʊ]laiky inibemoliniais:[u:]bemoliškumoindeksaspa sdidžiausias, odėl
galimamany i,kad a ian šįga sąlūposak y iausios.
A siž elgian įabiejų o mančiųpadė į,izoliuo aiiš a uslie u iųkalbosbalsiusgalimasuski s y ipagal
kompak iškumo(a badi uziškumo,ku isa i kščiaip opo cingaskompak iškumui)laipsnį.Kaipma y iiš4–
7len elių(plg.3i 4pa .),kompak iškiausiasga sasy a[ɑː]:kaipminė a,šiobalsiopi mosiosd i o man ės
mažainu olusios ienanuoki osi apsk i ainuocen inėsspek odalies(kompak iškumoskai inė eikšmėy a
aukščiausia). Pačiuose spek o pak aščiuose a sidu ia [iː] i [uː] – nekompak iniai, a ba pa ys di uziškiausi,
balsiai (jų spek o ene gija išsisklaidžiusi spek o pak aščiuose, o kompak iškumo skai inės eikšmės
mažiausios).Iš umpųjųbalsiųkompak iškiausiasbalsisy ažemasis[ɐ](kompak iškumoindeksasaukščiausias
iš isų umpųjųbalsių),ospek opak aščiuose, ačiaukieka čiaucen onegudi uziniųilgųjų[iː]i [uː],y a
umpųjų[ɪ]i [ʊ]pi mojii an oji o man ės.
Lie u ių kalbos ilgųjų i umpųjų balsių į empimo skai inės eikšmės (plg. į empimo indeksą 4–
7len elėse) odo,kaddaugaukš esnėšiopa ame o idu inė eikšmėy abūdingailgiesiemsbalsiams[iː],[uː],
[oː]negua i inkamiems umpiesiems[ɪ],[ʊ]i [ɔ].Tačiau,kaipi bu ogalima ikė is(plg.i Gi denis2003:
222,226),ilgųjų[æː],[ɑː]i jų umpųjųa i ikmenų[ɛ],[ɐ]į empimoski umaige okaimažesni.
Pake ysA.,PupkisA.2004:Lie u iųkalbosbend inė a is:kompak inėsplokš elės eks ai,Vilnius:Gim asis
žodis.
RocaI.,JohnsonW.1999:Acou seinphonology,BlackwellPublishingL d.
T aunmülle H.1988:Analy icalexp essions o he ono opicsenso yscale.–Pe ilus8,S ockholm:
Uni e si yo S ockholm,93–102.
VaicekauskienėL.2011:O icialiojilie u iųkalbay anegy akalba.Žu nalis aiapielie u iųkalboss anda ą
ele izijojei adijuje.–Da baii dienos55,191–207.
Vai ke ičiū ėV.2001:Lie u iųkalbos a iespag indaii žodynas,Vilnius:P adai.
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijosnu a imas„Dėllie u iųbend inės a iesbū iniausių eikala imų“.
P ieigain e ne e:h p://www. lkk.l /ak ualiausios‑ emos/ a is‑i ‑ki cia imas/apie‑sky iu‑ a is‑i ‑
ki cia imas(žiū ė a2015‑11‑10).
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijosnu a imas„Dėl als ybinėskalbos a ojimo,no minimoi sklaidos
p og amospa i inimo“,2015‑04‑30,N .N‑2(157).P ieigain e ne e:h p://www. lkk.l / lkk‑
nu a imai/nu a imai(žiū ė a20151110).
Zaba skai ėJ.2015:Pasaulinė aš ingumodiena:Lie u iųkalbosi skai meninės isuomenėssan ykisšiandien,
2015‑09‑08,s aipsnįpa engėDo ilėBalčiūnai ė.P ieigain e ne e:h p://www. m99.l /pasauline‑
as ingumo‑diena‑lie u iu‑kalbos‑i ‑skai menines‑ isuomenes‑san ykis‑siandien/(žiū ė a20150911).
БалшайтитеД.2004:Спектральныехарактеристикигласных(монофтонгов)современного
литовскоголитературногоязыка.–Respec usphilologicus5(10),169–175.
ФантГ.1964:Aкустическаятеорияречеобразования.Москва:Наука.
ПиотровскийР.Т.1960:Ещеразодифференциальныхпризнакахфонемы.–Вопросыязыкознания6,
24–38.
Gau a20151117
P iim a20151216
JURGITAJAROSLAVIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
Pe oVileišiog.5,LT–10308Vilnius
[email p o ec ed]
[1] Šiuolaikiniai ekspe imen iniai ga sų y imai (pap as ai i iami ga sų akus iniai požymiai) dažniausiai a liekami specialiais
p ie aisiaisa bakompiu e inėmisp og amomis.S a biausime odai–oscilog amų,spek og amųanalizė,ga so ukmės,pag indinio
onoi in ensy umoma a imai.No in nus a y i i iamųelemen ų onologinįsa a ankiškumą,a liekamii audiciniaiekspe imen ai.
Jeiguneap a iamiaudiciniaiekspe imen ai, ikins umen iniams y imamsapibūdin i a ojamasins umen inės one ikos e minas
(Bace ičiū ė2009:202).
[2]A k eip inasdėmesys,kadna ū aliukalbėjimo empuizoliuo aiiš a ibalsiainepainio inisuDanieloJonesoka dinaliaisiais(a ba
ki aip–ka dinaliniais)balsiais(Lade oged1975:194–199;Jassem1973:190,len elė13.1)i pagalspecialius eikala imusiš a ais
lie u iųkalbos(i ki ųkalbų)bei a miųizoliuo aisiaisbalsiais:ka dinaliejibalsiainaudojamikaip eo iniaikons uk ai, am ik a
e aloninėsis emakonk ečiųkalbųa a miųbalsynuiapibūdin ii palygin i, ačiau isai iksliainesu ampasujokioskonk ečios
kalbosa i inkamaisga sais(p z.,plg.Roca,Johnson1999:126;Ja osla ienė,Kaukėnienė2004:25–45;Kaukėnienė2004b:199–
211;Mu inienė2007:116–118;Gi denis2008:29–32i k .).
[3]Iš lie u ių kalbos bū iniausių a ies eikala imų minė ini ben keli: ski i umpuosius balsius nuoilgųjų i ki čiuo uose, i
neki čiuo uoseskiemenyse;ski ibalsiuse,ė,onuoie,uo ki čiuo uosei neki čiuo uose skiemenyse;ski id ibalsiųi miš iųjų
d iga sių i ap adęp iegaidęnuo i agalės;laiky iskie ųjųi minkš ųjųp iebalsių a imo aisykliųi pan.Ki čiuo ų umpųjų
balsiųnegalimapailgin i(ne aisyklingasjų a imasg iaunabalsiųsis emą,nes ukmėlie u iųkalbojey a ienasišski iamųjųbalsių
požymių, ikbalsiųilgumugaliski iski aisa ž ilgiais ienodižodžiai:mẽs–mès,ls–lsi pan.).Plačiauapie a iesno masž .
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijos( oliau–VLKK)nu a imą„Dėllie u iųbend inės a iesbū iniausių eikala imų“; aippa ž .
Gi denis,Pupkis1978;Gi denis2003:24–25;Pake ys,Pupkis2004i k .
[4]A baki aip–kul ū oskalbą(ž .Mikulėnienė2015),kaipp idė inės e ėsženklą,ku į ep ezen uojane ikkalboskul ū os
išmanymas,be i aisyklinga,aiški a is.
[5]Kaipžinoma,pag indinis als ybinėskalbospoli ikos ikslas–s ip in i als ybinėskalboss a usąi p es ižą,ska in ijosplė ą,
už ik in i lie u ių kalbos unkcionalumą isose iešojo gy enimo s i yse, išlaiky i ją kalbų inkoje (ž . VLKK nu a imą „Dėl
als ybinėskalbos a ojimo,no minimoi sklaidosp og amospa i inimo“,2015‑04‑30,N .N‑2(157)).
[6] S aipsnyje ap a iami ezul a ai apskaičiuo i Lie u ių kalbos ins i u e 2013–2015 m. ykdan Lie u os mokslo a ybos
inansuojamąp ojek ą„Daba inėsbal ųkalbos:spek inėsga sųcha ak e is ikos(ins umen inis y imas)“.P ojek o ykdy ojai:d .
Ju isG igo je as,d .InesėInd ičānė,d .Ju gi aJa osla ienė(p ojek o ado ė)i d .Joli aU bana ičienė.
[7]Taisyklingos,aiškios a iesklausimasak ualusne iklie u iųkalbai,p iski iamaip iemažai a ojamųpasauliokalbų,be i
didžiosiomskalboms, okiomskaipanglų.P z.,ž .in e ne eEnglishPhone icsandPhonology
<[h ps://www. acebook.com/English‑Phone ics‑and‑Phonology‑268299689848577/? e = s]>(žiū ė a2015‑10‑28).
[8] Vis da ūks a išplė o ų diskusijų i nusis o ėjusios nuomonės dėl daba inės bend inės kalbos (angl. common language),
s anda inėskalbos(angl.s anda dlanguage),pap as osioskalbos(angl.plainlanguage)samp a os, a osenosi a ojimos ičiųbei
san ykiosu als ybinekalba.Glaus ą okių e minųkaip ašomojikalba,bend inėkalba,li e a ū inėkalba,s anda inėkalba a osenos
apž algąž .Cidzikai ė2002:280–282i enmin.li .
[9]No in panag inė i,a s e imoskilmėsžodžiųbalsio[]( .y. onemos//alo ono) a imas(ypačkokybė)panašiosepozicijose
ski iasi nuo pap as o umpojo[e] ( . y. onemos /e/alo ono), planuojama a lik i ins umen inį i audicinį y imą pasi enkan
a i inkamopobūdžio i iamąjąmedžiagą.An anoPake ioduomenimis(2003:33),balsių[]i [e] unkcinįsa a ankiškumągalima
pa ik in ipalyginusžodžių o masgès ų(daik a a žiogès asdgs.kilm.)i gès ų( eiksmažodžiogès i a iamojinuosaka):75–80p oc.
klausy ojų eisingaia pažino uosizoliuo aiiš a usžodžius.
[10]Izoliuo aiiš a ųkin amojopakilimoilgųjųbalsiųpa yzdžiųgalimapasiklausy ipaspaudus„[ie]“i a i inkamai„[uo]“.
[11]Minkš umoženkložymėjimasp ieša,ą ipo aidessimbolinis(laikydamiesinuoseklumo, u ė ume ašy ii p ieū,ų,u,o ipo
aidžių),no in pa ody i, kad uoa ejuga sas a ojamaspominkš ojo p iebalsio,dėl o jokokybėpakin a.Du ienodai aš e
žymimiski ingoskokybės umpiejibalsiaiapib auk i audonai(plačiaudėl aidžiųž .Pake ys2003:29,3išn.i min.li .;Gi denis
2003:194;DLKG2005:24–25).
[12]Kaipžinoma,e ek y igalibū i ik okia onemųklasi ikacijai okiadi e enciniųpožymiųsis emabeihie a chija,ku ileidžia
kuonuosekliaui pap asčiauap ašy i isų onologiniųelemen ųsan ykiusi isos onologinėssis emos unkciona imą(Gi denis
2003:201 .; aippa plg.Pake ys2003:32–37;DLKG2005:21–26).
[13]Pa eikslasim asišXXIamžiausp adžioslie u ių a mės:geoling is inisi socioling is inis y imas:žemėlapiaii jųkomen a ai,
suda ėDanguolėMikulėnienė,Viole aMeiliūnai ė,au o iaiD.Mikulėnienėi k .,Vilnius:B iedis,2014.
[14]Kompiu e inęp og amąFORMANT2.PASsukū ėAleksasGi denis, emdamasisRaymondPio o sky(Пиотровский1960:
24–38)pasiūly ume odu.
[15]Neno malizuo ųi no malizuo ųduomenų ezul a aismulkiauneap a iami.
[16]Kuoaukš esnis emb as, uodidesnėan osios o man ėsskai inė eikšmėi onalumokoe icien as(laipsnis), odan isga so
aukš į.
[17]Lie u iųkalbosbalsiai[ɔː],[uː],[ɔ],[ʊ]( aippa [uɔ]) ealizuojamid ejopaisalo onais:p ieššiuosbalsiusgaliei ii kie ieji,i
minkš iejip iebalsiai(i /j/).Pominkš ųjųp iebalsių(i /j/) a ojamisup iešakėjębalsių a ian ai:jų a imop adžiojeliežu isy a
ge okaipasislinkęsįp iekį,be paskuidažniausiaia si aukiaįpag indinių(„pap as ųjų“)alo onųpadė į(plg.Gi denis2003:192i
min.li .,229;Ja osla ienė2014:76–77).Šiames aipsnyjenag inėjamapag indinių(nesup iešakėjusių)alo onųkokybėi ukmė.
[18] Pa eikslas pa eng as pagal h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en /ipa‑cha (žiū ė a 2015 09 02).
Labializuo i(lūpiniai)balsiaiišsidės ękiek ienosk aš inėsdešinėjepusėje,nelabializuo i(nelūpiniai)–kai ėje.
[19]Pa eiksleapsk i imaižymiilguosiusbalsius, ikampiai– umpuosiusbalsius.