BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS DVIGARSIAIS el, e , eu DABARTINĖ
KODIFIKACIJOS BŪKLĖ IR GALIMA KAITA
ESMINIAI ŽODŽIAI: ki čia imas, bend inė kalba, no mų kodi ikacija, kalbos plana imas.
ĮVADINĖS PASTABOS
Lie u ių kalbos ins i u e engian naują no minamąjį Bend inės lie u ių kalbos žodyną,
pakeisian į šešis dešim mečius gy uojan į, be mažai bea naujinamą Daba inės lie u ių kalbos
žodyną ( oliau – DŽ), nuola s a s oma, kaip pa eik i į ai uojančias ašybos, ki čia imo, leksikos
i g ama ikos no mas (plačiau ž . Liu ke ičienė 2015). No s nuo 2014 m. Bend inės lie u ių kalbos
žodynas ( oliau – BŽ) a ski ų Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK) aps a s y ų
aidžių eks ais p adė as skelb i in e ne e, is da nė a galu inai apsisp ęs a dėl ieno sis eminės
ki čia imo kodi ikacijos klausimo
1
. Diskusijos dėl skolin ų žodžių umpojo balsio e sa i umo i
okių žodžių ki čiuo ų d iga sių el, e , eu p iegaidės unka iš isus dešim mečius
2
. BŽ y a as
a skai os aškas, ku iame šios diskusijos a ba oliau paliks skolinių su ki čiuo ais el, e , eu
kodi ikaciją neapib ėž o bū io, a ba pagaliau leis ženg i žingsnį į aiškų sp endimą.
S aipsnyje apsi ibojama kalbamųjų žodžių kodi ikacijos būklės, ku i klos osi XXI a.
p adžioje, y imu. Daugiausia dėmesio ski iama kaip ik kodi ikacijai, nes ai įdomus i gana
išski inis a ejis, apiman is ne paski us žodžius, o nemažą bend inės kalbos skolinių g upę, be
o, kodi ikacijos nenuoseklumas i ingiai pe laiką i sukū ė okią p oblemą, ku ią iki šiol enka
na plio i
3
.
Remian is daugiau kaip dešim pas a ųjų me ų yks ančiais skolinių su ki čiuo ais
d iga siais el, e , eu kodi ikacijos s a s ymais, s aipsnyje keliamos eo inės i p ak inės bend inės
1
Dėl aplinkybių, pasikei usių, kol šis s aipsnis bu o engiamas leidybai, ž . 32 išnašą.
2
Plačiau apie kalbamo eiškinio ie ą lie u ių kalbos ga sų sis emoje i kodi ikacijos is o iją ž . Pupkis 2016.
3
Objek y umo dėlei eikia pasaky i, kad s aipsnio au o ė su nag inėjamos p oblemos kodi ikacijos
sp endimais, VLKK p iim ais iki 2012 m., niekaip nė a susijusi, o būdama 2012–2017 m. kadencijos VLKK na e,
nep iklauso šios komisijos Ta ies i ki čia imo pakomisei, ik 2015–2016 m. daly a o d iejuose jos posėdžiuose.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lie u ių kalbos kodi ikacijos p oblemos ( a ian ų s a usas, kodi ikacijos p incipų i k i e ijų
aikymas, kodi ikacijos echnika i k .) i jų sp endiniai gali bū i p i aikomi ki ų eiškinių kalbos
plana imui i kodi ikacijos kai ai. Taigi, no s pa i skolinių su d iga siais el, e , eu ki čia imo
p oblema oli g ažu nė a nauja, s aipsnyje į ją ž elgiama naujai, apiman į ai ius kodi ikacijos
eo ijos i p ak ikos aspek us.
Iki šiol, s a s an šią ki čia imo p oblemą, daugiausia būda o kalbama apie a p au inius –
dažniau ik bend inius žodžius (p z., konse ai, sel e is, e apeu as, -ė) a ba i iš klasikinių kalbų
pe im us ik inius a dus (p z., He mis, Dzeusas). Va osenoje unkcionuoja i daugiau žodžių,
ku ių neapima a p au inių žodžių samp a a: ai i į ai iakilmiai s e imi asmen a džiai –
adap uo os, skai y i p i aiky os jų o mos (p z., Ve nas, Zelma) bei ie o a džiai (p z., Dže sis,
Kelnas Ke čė), i naujieji skoliniai ( aip pa ie, ku ie ik p adeda lie u ių kalboje unkcionuo i i
da nė a kodi ikuo i) – juos aip pa saky inėje kalboje, o ka ais i aš u eikia ki čiuo i. Todėl
s aipsnio objek as – sis emiškai apimamos isų skolin ų žodžių, u inčių ki čiuo us d iga sius el,
e , eu
4
, g upės.
Taigi s aipsnio ikslas – išnag inė i XXI a. p adžioje susiklosčiusią skolinių su ki čiuo ais
d iga siais el, e , eu kodi ikacijos būklę i apibūdin i galimus šios kodi ikacijos kai os sp endinius.
Keliami okie užda iniai:
1) ap a i a osenos k i e ijų i jo pa ikimumą kalbamojo eiškinio kodi ikacijoje;
2) išnag inė i 2003–2014 m. VLKK ki čia imo ekomendacijų duomenis i eikinius dėl
kalbamųjų d iga sių ki čia imo, a skleis i jų esmę i k yp ingumą;
3) išnag inė i skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu kodi ikacijos p oblema iką
emian is kodi ikacijos eo ija (kodi ikacijos s a eginėmis k yp imis, konku enciniais a ian ų
san ykiais, kodi ikacijos p incipais i k i e ijais, kodi ikacijos echnika);
4) į e in i galimus kalbamojo eiškinio kodi ikacijos kai os sp endinius i jų pada inius.
A liekan y imą, daugiausia bu o aikomi lyginamasis i anali inis ap ašomasis me odai.
4
Kadangi skolinių d iga siai en, em i e okas juose d ibalsis ei (plg. Dže nė, Ble as; e ė „Islandijos pinig.
iene o k onos šim oji dalis“; einš e nis „1. adioak y us di b inis chem. elemen as Es <...>; 2. E, nesis eminis
š iesos ene gijos iene as <...>“, TŽŽ 2013) kodi ikacijos p oblemų nekelia, nes kodi ikuo i kaip ne a ian iški
( i agaliai), oliau apie juos s aipsnyje nekalbama.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1. PAGRINDINIS SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS DVIGARSIAIS EL, ER, EU
KODIFIKACIJOS KLAUSIMAS
1.1. Va osenos y imo keblumai
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) pa eik ame bend inės lie u ių kalbos
balsių, d ibalsių i d iga sių sis emos ap aše (DLKG 2005: 21) nu ody a:
<...> naujuose skoliniuose (in e nacionalizmuose), ka ais i a duose, pasi aiko ga sai <ẹ, ɔ>, plg.: m< > as
‖ m/è/ as, sp< > os. Dėl mažo dažnumo ( a ojamas ik s e imos kilmės žodžiuose) [ɔ] laiky inas pe i e ine
onema, o balsis [ẹ], a iamas ik dalies bend inės kalbos a s o ų [pa yškin a mano. – R. M.], y a
akul a y usis onologinis elemen as ( ad. „d i eidė“ onema).
Panašiai ašo i Vy au as Vi kauskas Lie u ių kalbos a ies žodyno ( oliau – LKTŽ) į ade
(no s pačiame žodyne o maliai laikosi i ap adžio el, e ki čia imo; LKTŽ 2001: 6):
Kai ku ie mūsų one ikos specialis ai eigia egzis uojan onemą e (pɔè- as, e ɔl’ùc’ije i k ). Ši onema
daugelio me ų s ebėjimu y a ne ealus kalbos ak as, labai e ai kieno a ojama. Ji ak iškai neski ia žodžių
eikšmių i o mų (moky i isą au ą da ieno naujo ga so, u inčio menką ski iamąją unkciją, žodyno
suda y ojas laiko bep asmiu dalyku; šį ga są isu galima pakeis i lie u išku umpuoju e, i lie u ių one inė
sis ema nė upučio nebus sua dy a). [Visu pa yškin a mano. – R. M.].
S a bu ai, kad p ipažįs ama, jog kalbamąjį balsį a ia e as bend inės kalbos a o ojas.
Tikslesnių duomenų apie jo papli imą DLKG nė a pa eik a, jų nepa yko as i i ki uose
šal iniuose. Tai nieko keis a, nes apie skolinių su balsiu e a osenos y imus kalbė i labai keblu:
nė a pa ikimų k i e ijų, kaip nus a y i, koks pagal kiekybę i kokybę a iamas umpasis ga sas, o
ypač d iga siuose – kokia p iegaidė y a a iama. Ekspe imen iniai i ins umen iniai y imai šiuo
a eju nelabai ką gali padė i, nes s a is iniai bend ine kalba kalban ys in o man ai, specialiai
nemoky i a i šio ga so, jo iš klausos neski ia (Ja osla ienė 2015):
<...> a liekan y imą paaiškėjo, kad in o man ai kaip a ski o, . y. izoliuo ai iš a o, neįsi aizduoja umpojo
[ ] („d i eidės“ onemos / / a ian o, a ba ki aip – alo ono) i linkę apa in i jį su pap as u [e] ( onemos /e/
a ian u), odėl izoliuo ai be jokio kon eks o [ ] y imui nebu o a iamas [kupiū uo a 9 išnaša]. Many ina, kad
neaukš u inio ( idu inio) palikimo balsiui [ ] įsi i in i bend inės kalbos sis emoje ukdo sa i as a ojimas (be o,
jo paski is nė a dis ink y inė), gana mažas dažnumas ( akul a y umas) i ai, kad aš e jis žymimas a pačia aide
kaip i žemu inio pakilimo umpasis [e] <...> bei dėl ki ų p iežasčių. Jokia ki a aide nė a žymimi du ski ingos
kokybės umpieji balsiai <...>.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 4
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš iesų lie u iškojo [e] i a p au inio [ẹ]
5
ski umas iš klausos oks nedidelis, kad esama
nemažo pag indo ekspe imen a o ių subjek y umui: gi d ai, į ką esi į ikėjęs a esi įp a ęs gi dė i,
emdamasis sa o susida y a bend inės kalbos a ies e alono samp a a. Ki aip a ian , no in
iksuo i a p au inio [ẹ] unkciona imą, eikia išgi s i i su ok i jo ki oniškumą, . y.
ski umą nuo įp as o lie u iško [e], aip pa gebė i šį ga są iš a i, o pap as iems,
specialiai nemoky iems kalbos a o ojams o pada y i nepa yks a.
S aipsnio skai y ojai galė ų pa ys a lik i nedidelį ekspe imen ą: pasiklausy i bend inės
a ies e alono – 1968 m. išleis os i 2004 m. pe leis os An ano Pake io i Aldono Pupkio
mokomosios p iemonės Lie u ių kalbos bend inė a is (Pake ys, Pupkis 2004 [1968]) į ašo – i
sp ęs i, kokį ga są gi di žodžiuose ès as, gès as, Mèksika, B ès as, nèg as (p. 14), aip pa komi è as,
kilomè as, e momè as i k . (p. 51)
6
. Beje, ame pačiame šios plokš elės eks ų knygu ės 14-ame
puslapyje apie a p au inį [e] ašoma:
Ta p au inių žodžių balsis e isada y a umpas i a iamas panašiai kaip lie u iškų žodžių umpasis e.
Ak o iaus Juozo Ja uše ičiaus skai omame šiame sakinyje abu e iš a iami isiškai ienodai
– ne i kelių li uanis ų ausims nepa yko pagau i ben kokio ski umo, ad apie kokį įž elgiamą
„panašumą“ galima kalbė i? Iš šios knygu ės bend inės a ies mokėsi i mokosi iš isos li uanis ų,
žu nalis ų i ak o ių ka os, i sunku bū ų pa ikė i, kad kas no s iš jos išmoko a i ki okį
a p au inį e, nei a ia umpąjį e lie u iškuose žodžiuose (plg.: ès ų – ès ų, Mèksika – mègz i).
O i ap adiškai a i d iga sių el, e , eu – iš iso negalėjo išmok i. Nede ė ų pami š i i o, kad
pap as iems kalbos a o ojams kalbos p ak ikoje (šnekos s au e) neegzis uoja ( . y. nė a
sąmoningai su okiama) ski is skolinys–lie u iškas žodis.
A gali a osenos y imams padė i kalbos a o ojų apklausos? Jeigu in o man o p ašoma
nus a y i i pažymė i a p au inių žodžių d iga sių el, e p iegaidę, ne kalbos specialis ui ai
apsk i ai y a a giai į eikiamas užda inys, ypač okiu sub iliu a eju. Jeigu p ašoma nu ody i
šokinėjančio ki čio žodžių kai ku ių linksnių ki čio ie ą, ezul a ai aip pa negali bū i pa ikimi,
jeigu ka u neiš i iama, a in o man ui apsk i ai nė a būdinga a i auk i ki į
7
. Tai a skleidė Rimos
5
S aipsnyje umpasis skolin as balsis e žymimas kaip i DLKG: [ẹ].
6
Vieno iš šios me odinės p iemonės au o ių Aldono Pupkio eigimu, abiejų au o ių ( u inčių ski ingą
nuomonę dėl skolin o balsio e) susi a a šiame da be nepa eik i a p au inių žodžių su d iga siais el, e , eu a ies
pa yzdžių.
7
Reikia u ė i gal oje, kad ne ose a mėse, ku ios ki čio iš galūnės nea i aukia, naujesnių skolin ų žodžių
linksniuose ki is ka ais a i aukiamas. Plg. pa ienius a ejus ne daba inėje aka ų aukš aičių kauniškių kalboje:
kap zus, ispãnus, Lo è a (V, Į) i pan.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Bakšienės y imai
8
. Jeigu bū ų apklausiami li uanis ai, pa yzdžiui, s uden ai, išėję a ies i
ki čia imo ku są, be eik neabejo ina, kad jie a ų i gi dė ų ai, ko bu o moky i, . y. aiky ųsi
p ie o, ką no ima iš jų išgau i. Taigi galima p ipažin i, kad šiuo me u ienoks a ki oks d iga sių
el, e p iegaidės skoliniuose ak a imas y a gana subjek y us, pa em as įsi ikinimu ( ienos ku ios
pozicijos į ikėjimu), ku į nemažai lemia ski ingų pažiū ų šiuo klausimu au o i e ai, o ka ais gal
i u imas a minis, ski ingas nei bend inės kalbos one inės sis emos, pama as
9
.
Ne jeigu bū ų a lik a ins umen inių y imų, aip pa lik ų a i as klausimas dėl jų
pa ikimumo ien jau dėl o, kad okie y imai dėl sudė ingo duomenų apdo ojimo gali apim i ik
labai nedidelį in o man ų skaičių. Pagal kokius k i e ijus a ink i in o man us okiam y imui –
bū ų da sunkesnis užda inys, ypač u in gal oje ai, kad bend inė a is dėl pačios bend inės
lie u ių kalbos jaunumo didžiajai daliai lie u ių, u inčių didesnį a mažesnį kokios no s
egioninės a ies pag indą (neišski ian nė pačių aka ų aukš aičių kauniškių), y a ne įgim a, o
išmok a.
Taigi kodi ikacijai apsk i ai s a bus a osenos (empi inis) k i e ijus šiuo a eju nė a isai
pa ikimas. Vis dėl o a saky i į s a biausią klausimą, susijusį su a osena, kaip kodi ikacijos
k i e ijumi, galima: ealiosios a osenos poky is pe pusę amžiaus neį yko i dieg oji umpojo
a p au inio [ẹ], ka u i umpųjų i ap adžių d iga sių el, e , eu no ma a o ojų nebu o
įsisąmonin a i ne apo ealiąja (ki aip a ian , ben d iem ečdaliais a ejų i ai a ojama)
no ma, ku i aiškiai ski ųsi nuo i agalių šių d iga sių a ian ų. Tokiomis aplinkybėmis
kodi ikacijos s a ba išauga: ji ampa a ba ealiųjų no mų palaikymo i s abiliza imo eiksniu,
a ba na ū alios jų aidos s abdžiu.
1.2. Daba inės a osenos i kodi ikuo ų a ian ų p ieš a a
Remian is minė u DLKG (2005: 21) eiginiu, kad balsį [ẹ] a ia ik dalis bend inės kalbos
a o ojų, da y ina iš ada, kad ų pačių žodžių ki čiuo uose skiemenyse (p z., poe as, chemija,
el as, he bas, kempingas, cen as, pleu ą) ieni kalbos a o ojai a ia [ẹ], ki i – [e]. Tai eiškia, kad
bend inės kalbos a osenoje ( isõs bend inės a ies mas u) balsis e skolin ų žodžių ki čiuo uose
skiemenyse ( aip pa i ki čiuo uose d iga siuose el, e , eu) u ė ų u ė i du a ies a ian us: 1)
8
Ty imo ezul a ai apibend in i p anešime: R i m a B a k š i e n ė . Ta p au inių žodžių su d iga siais el, e
ki čia imas aka ų aukš aičių kauniškių pa a mėje. Semina as „Vidu inės ka os in eligen ų ki čia imo polinkiai i
jų san ykis su bend inės kalbos no momis“. Vilniaus uni e si e as, 2016 03 30.
9
Naujesnių skolin ų žodžių umpojo ki čiuo o e a imas lie u ių kalbos a mėse nė a šio s aipsnio objek as,
odėl ik pažymė ina, kad, ski ingai nei pama inė bend inės lie u ių kalbos a mė – aka ų aukš aičiai kauniškiai,
ki os a mės dažnai šio ga so nesu apa ina su lie u iškų žodžių umpuoju e i a ia ki okius ga sus, p ide in us p ie
sa o onologinių sis emų.

RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a iamą kaip lie u iškuose žodžiuose (plg. gud èsnis, èk ų , žiaũ ų); 2)
a iamą ki aip nei lie u iškuose žodžiuose.
Kaip odo a p au inio [ẹ] no minimo is o ija, į balsių [e] : [ẹ] i miš iųjų d iga sių [el] : [ẹl],
[e ] : [ẹ ], aip pa d ibalsių [eu] : [ẹu] po as galima žiū ė i kaip į sa ojo i skolin o elemen o
į ai a imą, ku is i suku ia skolin ų žodžių a ies i ki čia imo a ian us. Čia i kyla pag indinis
kodi ikacijos klausimas: kokia šių a ian ų no minė e ė i san ykis bend inėje kalboje? Beje,
a p au inio [ẹ] kodi ikacija p ieš dešim me į da is bu o į a dijama kaip „pa i didžiausia bėda
ne ik one ikoje, be i galbū isame bend inės kalbos kodi ikacijos da be“ (Pupkis 2005: 240).
Taigi pažiū ėkime, kaip a odo daba inė skolinių su ki čiuo ais el, e , eu kodi ikacijos būklė.
2. PAGRINDINIAI DABARTINĖS KIRČIAVIMO KODIFIKACIJOS ŠALTINIAI
IR SKOLINIŲ SU KIRČIUOTAIS EL, ER, EU KODIFIKACIJOS BŪKLĖ IKI 2003 M.
Kad galė ume sup as i, kaip ki o kalbamųjų skolinių, u inčių el, e , eu, ki čia imo
kodi ikacija XXI a. p adžioje, u ime u ė i gal oje pla esnį daba inės ki čia imo kodi ikacijos i
jos s a egijos kon eks ą.
Daba inės lie u ių kalbos ki čia imo kodi ikacijos e apai labiausiai p iklauso nuo
no minamųjų žodynų (pi miausia DŽ) leidybos. Fak inę XX a. pab. ki čia imo kodi ikacijos
padė į iksa o DŽ4e. Iki šio leidimo pe isą an ą XX a. pusę skolinių su el, e , eu ki čia imo
kodi ikacijos į ai o ė apsk i ai bu o nemenka, p adedan esminiu pokyčiu nuo TŽŽ 1951 (ž .1-
ą len elę). DŽ4e ka u su TŽŽ 2001 i bu o s a biausias XXI a. p adžioje p adė os kodi ikacijos
kai os a skai os aškas
10
. Vėlesniuose DŽ leidimuose, ku ių padažnėjimą daugiausia lėmė ne
u inio a naujinimas, o pasikei ę isuomenės po eikiai i pe ėjimas p ie elek oninės o mos, iki
pa 7-ojo leidimo yškesnių ki čia imo kodi ikacijos pokyčių nebū a.
Į šią ki čia imo į ai o ę 2003 m. įsi e pė VLKK ki čia imo ekomendacijos i pagal jas
pa eng as, VLKK aps a s y as Bend inės lie u ių kalbos ki čia imo žinynas (BLKŽ 2007). DŽ7
(2012) as ekomendacijas pe ėmė, kiek leido be eik nepapildy a pa ies žodyno apim is (šio
leidimo pabaigoje p idė as apie 200 naujųjų skolinių są ašas).
10
XXI a. p adžioje išleis i TŽŽ 2001 ( aip pa jo pag indu pa eng as elek oninis INTERLEKSIS) i TŽŽ 2013 nė a
g iež ąja kodi ikacijos p asme no miniai (jų pa eikiamos no mos bend inės kalbos a o ojams nė a impe a y ios),
be o ien uo i į no minę kalbą i ėmėsi pag indinėmis DŽ ki čia imo no momis. Kadangi šiuose TTŽ sudė a
daugiau skolin os leksikos, nei ap ėpė DŽ, su išlygomis jie aip pa gali bū i laikomi šių žodžių ki čia imo
kodi ikacijos šal iniais.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 LENTELĖ. Skolinių su d iga siais el, e , eu kodi ikacijos į ai o ė 1948–2001 m.
11
Šal inis
belgas, -ė
(belgai)
he bas
konce as
pe sas, -ė
pe sai
e minas
e minis, -
ė
e mosas
1.
LKRŽ
1948
be gas, -ė
(2)
he bas
(2)
konce as
(2)
pé sas, -ė
(1)
e minas
(1)
–
e mosas
(1)
2.
TŽŽ
1951
–
hè bas
koncè as
–
è minas
e m nis, -ė
è mosas
3.
DŽ1
1954
be gai, -as,
-ė (2)
hè bas
(1)
koncè as
(1)
pè sai, -as,
-ė (1)
e minas
(1)
–
è mosas
(1)
4.
TŽŽ
1969
–
hè bas
koncè as
–
e minas
è minis, -ė
è mosas
5.
DŽ2
1972
be gai, -as,
-ė (2)
hè bas
(1)
koncè as
(1)
pè sai, -as,
-ė (1)
e minas
(3b, 1)
è minis, -ė
(1)
e mosas
(1)
6.
TŽŽ
1985
–12
hè bas
koncè as
–
e minas13
è minis, -ė
è mosas
7.
DŽ3
1993
be gai, -as,
-ė (2)
hè bas
(1)
koncè as
(1)
pè sai, -as,
-ė (1),
pe sai, -as,
-ė (2)
e minas
(1, 3b)
è minis, -ė
(1)
e mosas
(1)
8.
DŽ4
2000
be gai, -as,
-ė (2)
hè bas
(1)
koncè as
(1)
pè sai, -as,
-ė (1),
pe sai, -as,
-ė (2)
e minas
(1, 3b)
è minis, -ė
(1)
e mosas
(1)
9.
TŽŽ
2001
be gai
hè bas
koncè as
pè sai
e minas
è minis, -ė
è mosas
Tik inių žodžių ki čia imas eikiamas Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje i penkia omiame
žodyne Pasaulio ie o a džiai ( oliau – PV) bei jo in e ne iniame (kol kas d i omiame) a ian e
(PV). Šiuose šal iniuose iš esmės, kad i su nedidelėmis išim imis (p z., Be gija), laikomasi
i ap adžio el, e , eu ki čia imo (p z., Albè a, Pa è na, Pè sija
14
, Kèlnas, Èu a).
11
Len elėje ki čiuo ės nu ody os ik en, ku jos pa eik os šal iniuose.
12
Šiame žodyne y a žodis belgà „1926–46 Belgijos piniginis iene as“; a dininko ki čia imas galūnėje odo,
kad p ipažįs ama i agalė šaknies p iegaidė.
13
Šiame žodyne g e a i agalio e mino – os pačios kilmės ik inis žodis Tè minas „ omėnų ibų ( als ybės,
laukų) i jas žyminčių ženklų die as“; anks esniame leidime – TŽŽ 1969 ai pa eik a kaip i agališkai ki čiuojamo
bend inio žodžio ečioji eikšmė.
14
Šio ie o a džio in e ne iniame PV a ian e da nė a.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3. POSTŪMIS KIRČIAVIMO KODIFIKACIJOJE –
VLKK KIRČIAVIMO REKOMENDACIJOS NUO 2003 METŲ
3.1. Ki čia imo ekomendacijų p incipas – no min i pe a ian us
Nuo 2003 m. p asidėjo naujas daba inės lie u ių kalbos ki čia imo kodi ikacijos e apas,
pi miausia iesiogiai sie inas ne su no minamųjų žodynų leidyba, o su pa engiamuoju okios
leidybos da bu. VLKK, engdamasi „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“, ku į ke inama ap obuo i
kaip pag indinį leksikos i jos ki čia imo no minamąjį šal inį, pasi odymui, p adėjo pe s a s y i
ki čia imo no mas i eik i ekomendacijas dėl kodi ikacijos kai os. Šios ekomendacijos
eikalingos am, kad bū ų galima š elniau, pa a iančiu pe ei i nuo DŽ4e kodi ikacijos (ku i kai
ku iais a ejais jau ada ge okai nea i iko a osenos polinkių) p ie naujos, a spindinčios ealiąsias
a osenos no mas. Kaip ekomendacijų įžanginėje dalyje o muluojama, a siž elgiama „į
bend inės lie u ių kalbos ki čia imo no mų adicijas i šnekamosios kalbos polinkius“
(Rekomendacija K-3 i k .).
Tuome inis VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisės pi mininkas An anas Pake ys, kai 2003
m. gegužės 29 d. bu o paskelb a pi moji ekomendacija, pa eik ame komen a e apie isą p adė ą
da bą ašė (Pake ys 2003):
Ka ais gal ne neį a iame, kad šnekamoji kalba jau y a ge okai nu olusi nuo kai ku ių žodžių kodi ikuo os ki čia imo
no mos. <...> Tokių žodžių, ku ių ki čia imo no ma y a s y a usi i daba da nė a isai nusis o ėjusi, bend inėje
lie u ių kalboje y a keli šim ai. <...> Posėdžiuose pap as ai ap a iama kelis ka us daugiau žodžių. <...> į Kalbos
komisijos ekomendacijas į aukiami ik ie žodžiai, dėl ku ių ki čia imo no mos ikslinimo su a iama. Be o, nuola
lyginama su naujausiu „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ leidimu (DŽ4). Visuomenei eikiami ki čia imo
a ian ai, ku ie ienaip a ki aip ski iasi nuo minė ame žodyne iksuo os no mos, plg.: aud à 4, ud a 1 (DŽ4
a i kščiai – ud a 1, aud à 4); gad as 2, 4 (DŽ4 – ik gad as 2); smėlis 2 (DŽ4 – smėlis 2 i smėls 4) i pan.
P adėjus pe s a s y i į ai uojančias ki čia imo no mas, iška susidu a i su skolin ų
žodžių, u inčių umpąjį e d iga siuose, ki čia imo p oblema, – pi miausia p i eikus sp ęs i, kaip
bus ki čiuojamas žodis eu as.
3.2. Eu o ki čia imo p eceden as
Lie u ai engian is 2004 m. s o i į Eu opos Sąjungą i padažnėjus žodžio eu as a osenai,
2003 m. pi moji VLKK ki čia imo ekomendacija i bu o specialiai ski a šiam žodžiui
15
.
15
Joje ašoma: „Valiu os pa adinimas „eu as“ ki čiuo inas pagal an ąją ki čiuo ę – eũ as 2.“ (Rekomendacija
K-1).
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Eu as iki ol jau bu o įdė as į Vy au o Vi kausko Lie u ių kalbos a ies žodyną (LKTŽ 2001)
i Ta p au inių žodžių žodyną (TŽŽ 2001) – abiejuose šal iniuose ki čiuojamas pagal pi mąją
ki čiuo ę (èu as). A aminiame ki čia imo ekomendacijų leidinyje DŽ4 eu o uo me u nebu o
(jis a si ado ik DŽ5e).
2003 m. gegužės 29 d. VLKK ekomendacijoje pasi ink as ik ienas iš d iejų ( i ap adžio
i i agalio) šiuo a eju eo iškai galimų – i agalis d ibalsio ki čia imas, no s oks eu o
ki čia imo a ian as ealiai iki ol nebu o kodi ikuo as. Šis sp endimas bu o s a bus a o ojams,
nes nuo p iegaidės p iklauso i ki čio (ne)šokinėjimas. Jeigu šio žodžio skiemens eu bū ų bu usi
kodi ikuo a i ap adė p iegaidė èu as ( a ian as éu as juo labiau nebū ų u ėjęs a amos
a osenoje), ypač dažnai a ojamas ienaskai os įnagininkas i daugiskai os galininkas daliai
a o ojų, neiš a iančių i ap adžio èu, skambė ų kaip su a i auk iniu ki čiu: eũ u, eũ us.
VLKK pasi inkimą ki čiuo i žodį eũ as i agališkai Boni acas S undžia ekomendacijos
komen a uose paaiškino aip (S undžia 2003):
Tokio sp endimo s a biausias mo y as – eali a osena, ki aip sakan , – aip ki čiuoja žmonės. Be o, pagal an ąją
ki čiuo ę ki čiuojami i nemaža ki as aliu as pa adinančių žodžių, p z.: l as (plg. li ù, li ùs), lã as (plg. la ù, la ùs),
zlò as (plg. zlo ù, zlo ùs), ùblis (plg. ubliù, ubliùs), s ã as (plg. s a ù, s a ùs).
Taigi s ip ieji kodi ikacijos k i e ijai bu o du, i jų pasi inkimą lėmė ikslingumo p incipas.
Pi masis k i e ijus – ealioji a osena, nes pažymė a, kad iki ol bu ęs kodi ikuo as a ian as
„pab ėžian , be umpai iš a ian pi mąjį d ibalsio dėmenį“ ealiosios a osenos nea i inka:
„Kadangi aip iš a i gali ik eni uo i žmonės, okio ki čia imo nusp ęs a nekodi ikuo i.“
(S undžia 2003). An asis k i e ijus – sis emiškumas (mik osis emos, . y. seman iškai a imų
pa adinimų – aliu as pa adinančių žodžių, – ki čia imo polinkiai). Šiuo a eju kodi ikacijos
adicija bu o silpnasis ( . y. nepa eikęs naujo – i agalio a ian o e ės) kodi ikacijos
k i e ijus, nes anks esnė eu o su i ap adžiu d ibalsiu kodi ikacija iš iso a mes a i yž asi
kodi ikacijos šuoliui. Į eisin i du okio dažnai a ojamo žodžio ki čia imo a ian us, ma y ,
pasi odė ne ikslinga.
Į DŽ5e (2003) i DŽ6e (2006) da pa eko du a ian ai: eũ as (2), èu as (1), iš jų pi menybė
eik a i agaliam. Nuo DŽ7 (2012), a siž elgian į VLKK ekomendaciją, palik as ik i agalis
eu o ki čia imas.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 16
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Tad kalbos a o ojams pe p as i sis emą i be žodyno mokė i ki čiuo i šiuos skolinius aip, kaip
jie kodi ikuo i, p ak iškai neįmanoma. Rekomendacijos kiek pa aisė padė į, nes p ipažin i ben
dažnesnių žodžių i agaliai a ian ai a o ojams leidžia pasi ink i ieną ku į p iim inesnį.
Rekomendacijų y imas pa odė is dalykus:
1) gana nuoseklų ki čia imo kodi ikacijos su a ian inimą, . y. i agalių a ian ų
į eisinimą pagal ealiosios a osenos polinkius en, ku iki ol bu o kodi ikuo i ik i ap adžiai
a ian ai;
2) bend ą kodi ikacijos nenuoseklumą en, ku bu o kodi ikuo i ik i agaliai a ian ai
a ba i agaliai bu o pi mi;
3) no s i pa em ą žodžių a ojimo dažnumu, be , sis emiškai žiū in , ne acionalų būdą
sp ęs i el, e , eu ki čia imo p oblemą, kodi ikuojan ik kai ku ių žodžių ki čia imą są ašais, nes
už kodi ikacijos a ian iškumo ibų palik a nemažai ečiau a ojamų bend inių žodžių,
nekalban apie ik inius.
Pe ą laiką pasi odė da du DŽ leidimai: DŽ7 (2012, popie inis) i in e ne inis jo a ian as
DŽ7i (2015) „Lie u ių kalbos skai meninių iš eklių“ (www.lkiis.l ) sis emoje. Šiuose leidimuose
a siž elg a į VLKK ki čia imo ekomendacijas iki 2012 m., aigi g e a ų žodžių, ku ie pa eko į
ekomendacijas, i ap adžių a ian ų a si ado i agaliai. Vadinasi, skolinių su ki čiuo ais
d iga siais el, e , eu polinkis į i agališkumą į eisin as ne ik pi minės ( ekomendacijų), be i
žodyninės kodi ikacijos e apu. Tačiau iso žodyno mas u skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e ,
eu kodi ikacijos nesis emiškumas da labiau iš yškėjo: ienu įga o a ian iškumą, ki u ( . y. ų
žodžių, ku ių nė a ekomendacijose) liko dažniausiai i ap adis ki čia imas.
Taigi 2016 m. p adžioje galima eig i, kad skolinių su d iga siais el, e , eu
ki čia imo kodi ikacijoje susike a d i sis emos, i bend inėje kalboje šių žodžių
ki čia imas y a nesubalansuo as. Tai kelia keblumų bend inės kalbos – iek saky inės, iek
ašy inės (ki čiuojan žodynus, žinynus, enciklopedijas, ado ėlius i pan.) a o ojams.
2014–2016 m. VLKK Žodyno pakomisėje s a s omas i dalimis skelbiamas in e ne e
(h p://bkz.lki.l ) naujasis no minamasis BŽ u i iksuo i ealiąją daba inę bend inės, . y.
no minės, lie u ių kalbos ki čia imo būklę. Žodyno s a s ymuose iška iš yškėjo kalbamoji
p oblema – ką da y i su skolin ais žodžiais, u inčiais ki čiuo us el, e , eu, be nepa ekusiais į
VLKK ki čia imo ekomendacijas? Pi minė kodi ikacija jų a si nepalie ė.
Tu in ai gal oje, šie klausimai ėl bu o keliami VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisėje
nuo 2015 m. pabaigos. 2015 m. spalio 21 d. posėdyje
21
Boni acas S undžia užsiminė apie galimą
sis eminį kodi ikacijos poky į:
21
VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisės 2015 10 21 posėdžio p o okolas N . EP-62.

RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 17
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2008 m. po diskusijų pakomisė p iėmė komp omisinį sp endimą: nu a a g e a dažniau a ojamų, . y. labiau p ie
lie u ių kalbos sis emos p i apusių, a p au inių žodžių i ap adžio a ian o, p z., e apèu as, -ė 1, eik i i agalį
– e apeũ as, -ė 2. (Dažnumas pa ik in as VDU 100 mln. žodžių eks yne.) Pagal nus a y us polinkius jau galima
a ian us apkeis i ie omis a ba galbū da y i sis eminį pakei imą – i agalį ki čia imą skelb i no miniu, o
i ap adį ole uo i iš adicijos.
A pakanka a gumen ų šiam kodi ikacijos žingsniui, į eisinan i agalį ki čia imą kaip
pag indinę no mą, ženg i? Bend inės kalbos kodi ikacijai apsk i ai s a būs ys dalykai: bend inės
kalbos sanda os ypa umai, unkcijos i kalbinės nuos a os (Ga in 1993: 37–54). Rengian is
kodi ikacijos kai ai, pa a ina a saky i į okius su šiais dalykais iesiogiai susijusius klausimus
(plačiau ž . Miliūnai ė 2007: 7–23):
1) a esama ealių pokyčių konku enciniuose a ian ų san ykiuose pe am ik ą laiko a pį?
2) a y a p ielaidos keis i kodi ikacijos iksuo ą a ian ų e inimo laipsnį?
3) a ski iasi ijų ka a osena kodi ikacijos pe žiū os momen u?
4) a p ib endo laikas keis i kodi ikaciją?
5) a galima ikė is eigiamos a o ojų eakcijos į kodi ikacijos kei imą?
6) a pa eng as planas, kaip supažindin i bend inės kalbos a o ojus su būsimu
kodi ikacijos kei imu?
Toliau s aipsnyje i mėginama a saky i į šiuos klausimus.
5. DABARTINĖ SKOLINIŲ SU EL, ER, EU KODIFIKACIJOS KAITOS GALIMYBĖ
KODIFIKACIJOS TEORIJOS ASPEKTU
5.1. S a eginių kodi ikacijos k ypčių pasi inkimas
Kaip ma y i iš anks esnių s aipsnio dalių, umpasis skolin ų žodžių balsis e y a ne pa ienių
žodžių, o iso bend inės lie u ių kalbos ga sinio lygmens kodi ikacijos p oblema. Kodi ikuojan
iek a ski ų kalbos lygmenų pag indus, iek sis emiškiau imamus konk ečius ų lygmenų
eiškinius, pi miausia apsisp endžiama, koks apimamas i kiek į a ei į p ojek uojamas
kodi ikacijos kai os laiko a pis, kokių ikslų pe jį ke inama pasiek i i kokiomis s a eginėmis
kodi ikacijos k yp imis jame bus ado aujamasi. Dažniausi a skai os aškai y a šie:
 didin i a mažin i a ian iškumą,
 g ynin i bend inę kalbą a ole uo i skolin ų eiškinių gausėjimą,
 g iež in i a libe alizuo i bend inės kalbos no mas.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 18
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kodi ikacijos s a eginių k ypčių pasi inkimas daugiausia p iklauso nuo bend inės kalbos
(konk e aus jos lygmens) aidos būklės i nuo kalbos poli ikos pobūdžio pasi ink uoju bend inės
kalbos aidos a psniu.
Kiek galima sup as i iš VLKK ki čia imo ekomendacijų komen a ų, s a biausias ų
ekomendacijų ikslas – p ia in i a silikusią ki čia imo kodi ikaciją p ie ealiosios a osenos.
Be apie kodi ikacijos kai os žingsnių išsidės ymą laike i p ognozuojamą ezul a ą ben apy ik iu
bend inės kalbos aidos momen u jose nekalbama. Tad lieka klausimas – kokias s a egines
kodi ikacijos k yp is pasi ink i, kalban apie skolinių su el, e , eu ki čia imą?
5.1.1. Va ian iškumas. Bend inės lie u ių kalbos no minimo is o ija, ypač pi maisiais jos
gy a imo dešim mečiais, odo į ai ių kalbos lygmenų kodi ikacijos k yp į mažin i a ian ų,
pi miausia a enkan iš į ai uojančių a minių a s e imų eiškinių uos, ku ie ik ų bend inės
kalbos sis emai. Šiai sis emai įsi i inus i bend inei kalbai p adėjus unkcionuo i sa a ankiškai,
iki pa XX a. pabaigos bu o palaikomas nuosaikus isų lygmenų (išsky us neben ašybos s i į)
a ian iškumas, sup an an , kad ai bū ina kalbos ki imo sąlyga. XXI a. p adžioje, p adėjus
sis emiškai pe s a s y i bend inės kalbos kodi ikaciją (pa yzdžiui, leksikos i g ama ikos
ekomendacijos skelbiamos „Kalbos pa a imų“ se ijoje), kodi ikuo os no mos p adėjo ap i
libe alesnės i a ian iškesnės, labiau a liepiančios is dinamiškesnės a osenos pokyčius.
Ki čia imo kodi ikacijos, juolab pag indinio no minamojo žodyno ge okai uždels õs i
a silikusios nuo a osenos polinkių, pe s a s a čia nebu o išim is. Tačiau dauginan a ian ų
eikia saiko, nes pe nelyg a ian iška i kai li no ma nesude inama su pačia
bend inės kalbos p igim imi. Va ian iškumo u i bū i iek, kad jis ody ų į ai uojančios
a osenos polinkius i leis ų kalbai kis i, be nebū ų pe eklinis i ne ukdy ų bend inei kalbai
a lik i sa o unkcijų.
Skolinių su el, e , eu kodi ikuo ų a ian ų pagausinimas ( . y. i agalių a ian ų
į eisinimas) kaip ik susijęs su a osenos polinkiais i y a p iemonė pakeis i kodi ikaciją, o ją
pakei us, . y. pe ėjus p ie pag indinės i agalės no mos i nusis o ėjus a osenai, u ė ų bū i
na ū aliai sumažin as, paliekan ieną a ian ą. Tačiau am p ocesui eikia laiko.
5.1.2. Skolin ų elemen ų san ykis su lie u ių kalbos sis ema. Pe isą bend inės
lie u ių kalbos no minimo is o iją s engiamasi laiky is nuosaikaus g ynumo p incipo, a sisakan
g iež os pu is inės pozicijos, ačiau skolin us elemen us įsileidžian a sa giai – ikslingai i
pap as ai en, ku jie unkciškai pag įs i i negali bū i pakeis i sa ais elemen ais. Skolin o
umpojo [ẹ] i d iga sių el, e , eu a ies bei ki čia imo a ejis u ė ų paklus i šiai bend ajai
nuosaikaus g yninimo k ypčiai: skolin i elemen ai lie u ių kalboje nė a ikslingi, nes juos isiškai
a s oja lie u iškas umpasis [e] i i agaliai el, e , eu. Kaip odo a p au inio [ẹ] kodi ikacijos
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 19
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
is o ija, šis elemen as į bend inę kalbą bu o įdieg as di b inai i pe isą sa o kodi ikacijos is o iją
liko ne ik mažai unkcionalus, be i bend inės kalbos ki čia imo sis emai žalingas, ska inan is
nedėsningą ki čio a i aukimą.
5.1.3. Bend inės kalbos no mų p i alomumas. Libe alėjan isuomenei XXI a.
p adžioje bend inės lie u ių kalbos no minimo poli ika da osi š elnesnė. Nuo g iež ų
eikala imų einama p ie ekomendacijų i į eisinama daugiau a osenoje unkcionuojančių
a ian ų ikin is, kad sąmoningieji kalbos a o ojai pa ys gebės pasi ink i inkamiausią kalbinę
aišką. Skolin ų žodžių su el, e , eu ki čia imo kodi ikacija aip pa a i inka šią libe aliąją k yp į
iek, kiek a o ojams pe einamuoju kodi ikacijos laiko a piu suda oma galimybė ink is iš kelių
a ian ų.
5.2. Kodi ikacijos p incipų i k i e ijų aikymas
Bend inė lie u ių kalba, jos į ai uojan i a osena no minama nus a an kalbos eiškinių
no minę e ę pagal isuo inai p iim us (i VLKK p o okoliniu nu a imu pa i in us)
kodi ikacijos p incipus i k i e ijus (plg. Gi denis, Pupkis 1996: 1–5; P incipai 1997: 1–3;
Pupkis 2005: 157 ). S a biausi no minimo p incipai ( . y. bend osios nuos a os) y a šie:
 lanks usis pas o umas (išlaiky i bend inės kalbos sis emos ęs inumą i suda y i
bend inės kalbos aidos sąlygas (da ž . Ga in 1993: 43); no min i ne šuoliškai, o pe
a ian us);
 sis emiškumas
22
(a siž elg i į idinius kalbos dėsnius – kalbos eiškinius no min i ne
pa ieniui, o isame kalbos sis emos, jos posis emių, no mų i a osenos kon eks e);
 ikslingumas (pa ink i konk ečiam a ejui s ip iausius kodi ikacijos k i e ijus i
a siž elgian į kalbos unkcijas isuomenėje – unkcionaliausias aiškos p iemones
pagal a o ojų po eikius).
Pasi inkus s a egines skolinių su d iga siais el, e , eu kodi ikacijos k yp is i emian is šiais
p incipais, belieka pažiū ė i, kaip šiuo a eju a pusa yje są eikauja kodi ikacijos k i e ijai i ku ie
iš jų lemia kodi ikacijos ezul a ą. Konk ečių kalbos eiškinių no minė e ė, apy ik iai a ian ,
susideda iš e ės dalių, a ski ai nus a omų pagal kiek ieną eiškiniui ak ualų k i e ijų.
Ski ingiems kalbos lygmenims šie k i e ijai aikomi ne isai ienodai, pagal kiek ieno lygmens
speci iką: k i e ijai išsidės o ski ingai pagal hie a chiją (pa yzdžiui, ne ienodas g ynumo
k i e ijaus s o is ski inguose lygmenyse); ienų lygmenų į eisinama daugiau no mos a ian ų,
22
Sis emiškumas kodi ikacijoje su okiamas i kaip bend asis p incipas, i kaip konk e usis kalbos eiškinių
e inimo k i e ijus (Pupkis 2005: 170). K i e ijų lygmeniu sis emiškumas dažnai eina g e a su aisyklingumu.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 20
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ki ų no ma (pa yzdžiui, ašybos) į ai uoja minimaliai, i . . Ta ies i ki čia imo a ian ų
kodi ikacijoje į ai ių k i e ijų s o is aip pa nė a isai ienodas. Pi miausia pagal sis emiškumo
p incipą a siž elg ina į ga sinio bend inės lie u ių kalbos lygmens ypa umus (Pupkis 2005: 169):
Sis eminių yšių i umu i aiškumu ypač pasižymi onologijos i mo ologijos sis emos. Sakoma, kad ai
užda os sis emos, b andžiõs bend inės kalbos gy a imo me ais nepasipildančios naujais elemen ais, . y.
negaminančios pãčios i nesiskolinančios iš ki ų sis emų.
Vaka ų aukš aičių kauniškių a mės ga sinė sis ema, suda an i bend inės kalbos ga sinės
sis emos pag indą, a p au inio [ẹ] ne u i
23
. Skolin uose žodžiuose a iamas oks pa umpasis [e],
kaip i lie u iškos kilmės žodžiuose. Tai leidžia a p au inį [ẹ], ka u i i ap adžius d iga sius
el, e , eu bend inėje kalboje laiky i nesis emiškais
24
. Tokiu a eju, no in bend inėje kalboje
į eisin i nesis emišką elemen ą, jo ikslingumui pag įs i eikia i ų a gumen ų. Taip pa
sis emiškumo k i e ijus eikalauja apie šiuos eiškinius kalbė i ne konk ečių žodžių (da ybinių)
žodžių g upių, pagal ku ias engiamos ki čia imo ekomendacijos, o aukš esniu lygmeniu, nes
šie eiškiniai apima isas kalbos dalis, bend inius i ik inius žodžius, i nuo konk ečios žodžių
sanda os nep iklauso. Taigi i kodi ikaciniai sp endimai u i bū i aukš esnio sis eminio lygmens.
Pagalbiniai šiuo a eju ak ualūs kodi ikacijos k i e ijai, aldomi ikslingumo p incipo, y a
okie:
a) dis ink y umas i ekonomiškumas: dalis bend inės kalbos a o ojų nea pažįs a kaip
a ski õs am ik ose pozicijose (skolin uose žodžiuose) unkcionuojančios onemos, juolab šnekos
s au e nė a po eikio a pažin i i kaip no s išski i pačių skolinių ka ego ijos, aigi šiuo a ž ilgiu
a p au inio [ẹ] bu imas bend inėje kalboje nė a ikslingas – pe eklinis;
b) papli imas i a ojimo dažnumas: dėl y imų s ygiaus i jų sudė ingumo šiuos k i e ijus
aiky i keblu, ačiau i pa s i ap adis d iga sių el, e , eu ki čia imas y a ne na ū aliai a si adęs
a osenoje
25
, o di b inai įdieg as, odėl galima kalbė i ik apie jo p igijimą a nep igijimą; el, e ,
eu i agalinimas dažniau a ojamuose skoliniuose i de inimasis p ie lie u iškų žodžių su el, e
ki čia imo odo aiškų a osenos polinkį – i ap adiškojo a ian o, kaip besiski iančio nuo
23
Kadangi bend inės lie u ių kalbos sis ema, įskai an i jos ga syną, iš esmės susikū usi ienos a mės
pag indu (no s bend inių kalbų kilmės a ž ilgiu ai gana e as dalykas, plg. Deume 2004: 3), kodi ikaciškai ikslinga
išlaiky i okio užda o lygmens, kaip one inis, ien isumą. (Pažymė ina, kad na ū aliai plė odamasi bend inės kalbos
ga sinė sis ema y a įga usi i šiek iek naujų, nesu ampančių su pama inės a mės ga syno sis ema, požymių, ačiau
kodi ikacija šiuo a ž ilgiu a silieka; plg. Miliūnai ė 2009: 44–45.) Sup an ama, kad ki i, ne okie užda i bend inės
kalbos lygmenys juo labiau ne apa in ini su pama inės a mės sis ema: bend inė kalba jau plė ojasi sa a ankiškai.
24
Daugiau sis emiškumo k i e ijaus aspek ų, įskai an analogiškų skolinių su d iga siais em, en, aip pa ol, o
ki čia imą, ž . Pupkis 2016.
25
Na ū aliai a osenoje a si adę eiškiniai pap as ai pe eina kele ą aidos e apų, kol paplin a i gali bū i
kodi ikuojami (plg. Ai chison 2013), o skolinių su el, e , eu i ap adis ki čia imas bu o kodi ikuo as o nepaisan .
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 21
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lie u iškojo i agalio, nesu okimą, aigi i jo nep igijimą pe ilgą bend inės lie u ių kalbos
unkciona imo laiko a pį (apiman į is a o ojų ka as);
c) no minimo adicija i au o i e o k i e ijus: skolinių su d iga siais el, e , eu ki čia imo
kodi ikacijos is o ija odo esan pakankamai au o i e ų nuomonių, išsamiais a gumen ais
pag indžiančių kodi ikacijos poky į į a p au inių el, e , eu su i agalinimą; p iešingos nuomonės
au o i e ų a gumen ai y a daugiau susiję su echniniais bei p ak iniais kodi ikacijos dalykais i
siekiu išlaiky i pačią kodi ikaciją kuo s abilesnę;
d) a o ojų kalbinės nuos a os: jos y a mažai i os, ačiau i iš į ai iomis p ogomis
eiškiamų nuomonių galima numany i as nuos a as esan į ai ias; ski inos d i bend inės kalbos
a o ojų g upės: no mų skleidėjai
26
(moky ojai, kalbos edak o iai, žiniasklaidos da buo ojai,
ak o iai i pan.; jų nuomones o muoja esama kodi ikacija i eikia u imi įp očiai, o ie abu
dalykai šiuo a eju ne isada su ampa) i pap as i kalbos a o ojai (jų požiū is į šio eiškinio
kodi ikaciją, kaip minė a, gana neu alus i pa s nag inėjamų žodžių ki čia imas kalbamuoju
aspek u nė a su okiamas kaip p oblema).
6. KODIFIKACIJOS POKYČIO PLANAVIMAS
6.1. Kodi ikacijos pokyčio plana imo a psniai
Kalban apie kodi ikacijos kai ą, ikslinga em is kalbos plana imo me odika pagal ke u is
ski iamus kalbos plana imo a psnius (plg. Ch is ian 1994: 33–34):
1) nus a oma p oblema (išsiaiškinama kalbinė si uacija, kodėl eikalinga kodi ikacijos
kai a);
2) pa engiamas i įgy endinamas kodi ikacijos pokyčio planas:
a) sukaupiami duomenys apie esamą padė į;
b) nus a omi plano ikslai i užda iniai, numa omi jų įgy endinimo būdai i galimi
ezul a ai;
c) nuosekliai pagal planą įdiegiamas eiškinys;
3) į e inamas plano eiksmingumas, . y. a liekama plano ykdymo kon olė i p i eikus
planas ikslinamas;
4) palaikomas g įž amasis yšys su kalbos a o ojais.
26
Dėl ski ingo į ai ių kalbos a o ojų g upių san ykio su kalbos no momis i aidmens jas skleidžian
plačiau ž . Takahashi 2004: 173–174.

RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 22
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Skolinių su el, e , eu ki čia imo kodi ikacijos pokyčio į i agalį ki čia imą plane (jo de alės
a sispindi VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisės p o okoluose, nag inė ose VLKK ki čia imo
ekomendacijose i jų komen a uose) šiuo me u pasiek as i įpusė as 2 c punk as. Lieka a lik i
baigiamąjį šio punk o eiksmą – išlygin i ki čia imo sis emą. No s, kaip jau pažymė a, minė uose
dokumen uose iesiogiai nekalbama apie numa omą galu inį pokyčio laiką, ačiau p adedamas
dalimis skelb i BŽ, dėl ku io i bu o p adė os eng i ki čia imo ekomendacijos, y a a eali
di a, ku ioje šis kodi ikacijos poky is ikslingiausias, nes olesni šio žodyno leidimai kažin a
isuomenės bus su inkami su okiu dėmesiu, kokio ikimasi daba , i jų po eikis a osenai bus
silpnesnis.
Jeigu panašiai į e in ume anks esnio – daugiau kaip pusę amžiaus ukusio kodi ikacijos
e apo „planą“ įdieg i į lie u ių kalbos a oseną skolin ą umpąjį balsį [ẹ], galė ume saky i, kad
pagal ečiąjį punk ą į e inus o plano eiksmingumą, paaiškėjo, kad jis nepasi eisino.
6.2. Galimi sp endiniai
VLKK Ta ies i ki čia imo posėdyje 2015 m. spalio 21 d. ženg as s a bus žingsnis: su a a,
kad kodi ikacijos poky is u i apim i ne pa ienius žodžių są ašus, o isą sis emą. Nesu a a ik dėl
pokyčio in ensy umo i išdės ymo laike. Šio posėdžio p o okole ašoma:
P incipinis sp endimas dėl el, e , eu a p au iniuose žodžiuose nep iim as. Ke inama a siklaus i Kalbos
komisijos nuomonės, a žingsnelių p incipu i agalį a ian ą e a p ipažin i kaip g e ybę daba jau isų (ne ik
dažniau a ojamų) a p au inių žodžių, a i agalį ki čia imą galima skelb i apsk i ai pag indine ki čia imo no ma
(neišb aukian i ap adžio kaip g e ybės) i šią no mą į i in i „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“.
Vadinasi, pi muoju a eju siūloma ody i isų i ap adiškai ki čiuojamų skolinių su
d iga siais el, e , eu i agalėjimo polinkį, ši aip į eisinan isuo inį šio posis emio a ian iškumą.
Tokiu a eju ie, ku ie o ien uojasi į pi mąjį a ian ą kaip pag indinį, i oliau ki čiuos
i ap adiškai. Tų žodžių, ku ių jau daba y a kodi ikuo as ik i agalis a ian as, jis, ma y , i
lik ų i agalis (be gas, -ė, eũ as, pe las i pan.), aigi k uopš esniems a o ojams po seno ei
ek ų okius žodžius įsimin i. Kodi ikacijos nuoseklumui šis a ejis nieko neduoda. Taigi
kodi ikacijos poky is sus oja pusiaukelėje, jo plana imas lieka miglo as. A e a lauk i da 10–
20 me ų, kol isi žodžiai „p isi aiky ų“ (o e esni i „nep isi aiky ų“) p ie lie u ių kalbos
ki čia imo sis emos, i ik ada bū ų galima i agalį a ian ą pada y i pag indinį?
An uoju a eju siūloma jau daba išlygin i sis emą:
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 23
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1) isi skolin i žodžiai su d iga siais el, e , eu pi muoju a ian u bū ų ki čiuojami
i agališkai,
2) ų žodžių, ku ių iki ol bu o kodi ikuo as i ap adis a ian as ( ienin elis a ba pi mas
g e a an o i agalio), as i ap adis a ian as bū ų palik as kaip an asis.
Tad an uoju a eju a o ojams ne eikė ų spėlio i: ki čiuojan i agališkai, isada bū ų
palaikoma pag indinė no ma – oks y a i a osenos polinkis, – o jei kas įp a ęs ki čiuo i
i ap adiškai, aip pa nebū ų laikoma klaida. Šis a ejis VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisėje
pa adin as e oliuciniu, no s jokios e oliucijos čia nė a, jei kalbėsime ne apie pa ienius žodžius,
o apie isą skolinių su el, e , eu ki čia imo sis emą. Kaip bu o ma y i iš ki čia imo ekomendacijų
nuo 2003 m. i jų komen a ų, gana nuosekliai pe a ian us einama į i agalį ki čia imą,
engian di ą kaip ik okiam kodi ikacijos pokyčiui. Ši aip pagal na ū alų polinkį 2003 m., kaip
minė a, bu o kodi ikuo as eu o ki čia imas, i ai isiškai pasi eisino. Juo labiau e oliucija
nede ė ų adin i siekiamo įgy endin i sis emiškumo p incipo – aiky i i agalį ki čia imą
isiems skolin iems žodžiams, u in iems ki čiuo us d iga sius el, e , eu. Tai lemia pa s kalbamo
eiškinio pobūdis.
Kodi ikacijos e oliucija TŽŽ 1951 m. į ykdy a be jokių diskusijų. Daba ak iškai eikia
a i aisy i jos pada inius i g įž i p ie 1948 m. Lie u ių kalbos ašybos žodyne iksuo os no mos, ik,
sup an ama, nauju lygmeniu, į aukian daug naujų skolin ų žodžių, aip pa ku į laiką eikian
ikslingus šalu inius i ap adžius a ian us.
7. KODIFIKACIJOS TECHNIKA
7.1. Kodi ikacijos pokyčio eiksmai
Remian is a osenos k i e ijumi, a ian ų e ės dalį pap as ai lemia jų konku encijos
pobūdis: a) konku encijos p adžia, b) s ip ėjan i konku encija, c) s ip i konku encija, d) silps an i
konku encija, e) konku encijos pabaiga (plačiau ž . Miliūnai ė 2006: 14). Kadangi kalbamasis
eiškinys, kaip minė a, a si adęs ne na ū aliai, o dėl di b inės kodi ikacijos, be o, jį iksuo i
gy ojoje a osenoje sudė inga, ikslingiau y a kalbė i ne apie no mų a ian ų konku enciją
ealiojoje a osenoje, o apie jos p ojekciją kodi ikacijoje. Tad kodi ikacijos poky is labiau
p iklauso nuo kodi ikacijos echnikos nei nuo konku encinių a ian ų san ykių. Pa ies
kodi ikacijos pokyčio esmė – sis emiškai pe ei i į i agalį ki čia imą, ku į laiką
ikslingai paliekan šalu iniu a ian u i ap adį ki čia imą kaip anks esnės
kodi ikacijos liekaną.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 24
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Keičian kodi ikaciją, eo iškai galimi okie eiksmai:
a) kodi ikuo i no mų a ian ai sukeičiami ie omis,
b) į eisinamas naujas no mos a ian as,
c) šalinamas ienas iš no mos a ian ų,
d) šalinama nebeak uali no ma,
e) į eisinamas anksčiau neigiamai kodi ikuo as (nelaiky as no ma) eiškinys.
Kadangi kalbamojo eiškinio kodi ikacija bu o nenuosekli, išlyginamajam jos pokyčiui,
u in gal oje a ski us žodžius, bū ų eikalingi isi penki eiksmai (ž . 5-ą len elę).
5 LENTELĖ. Išlyginamojo kodi ikacijos pokyčio eiksmai su skolinių, u inčių d iga sius
el, e , eu, ki čia imo a ian ais (a – i ap adis ki čia imas, b – i agalis ki čia imas)
Daba inis kodi ikacijos
bū is
(pagal VLKK
ekomendacijas a ba, jei jų
nė a, TŽŽ 2001)
VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisės
2016 m. siūlymai dėl kodi ikacijos BŽ
1 a ejis
2 a ejis
1.
a (dè bis, he menèu ika)
a || b (dè bis || d bis;
he menèu ika ||
he meneũ ika)
b || a (d bis || dè bis;
he meneũ ika ||
he menèu ika)
2.
a || b (hè bas || h bas)
a || b (hè bas || h bas)
b || a (h bas || hè bas)
3.
b (be gas, -ė, spel à, eũ as)
(?)
b (be gas, -ė, spel à,
eũ as)
4.
b || a ( e mosas || è mosas)
b || a ( e mosas ||
è mosas)
b ( e mosas)
5.
naujai a einan ys žodžiai
(del is)
a (?)
b (de is)
Iš 5-os len elės ma y i, kad planuojamo kodi ikacijos pokyčio ezul a ai pi mu i an u
a eju aiškiai ski iasi: pi masis žingsnis kodi ikacijos būklės nepage ina, an asis suku ia aiškią
sis emą.
Kalban apie kodi ikacijos pokyčio plana imą, neišleis inas iš akių i klausimas, kaip elg is
su naujai į lie u ių kalbą pa enkančiais žodžiais (naujažodžiais)? No s daliai jų ilgainiui a si anda
lie u iškų a i ikmenų, be ada, kai p adedami a o i, jie kaip no s u i bū i ki čiuojami. Tokių
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 25
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujažodžių į lie u ių kalbą a eina kasdien, pa yzdžiui: de biai („klasikiniai a i ai su a s omi
y iški ba eliai“, in e nas, -ė „esan is in e na ū oje, . y. podiplominę p ak iką a liekan is
gydy ojas“, sel is
27
„au opo e inė nuo auka, dažniausiai da oma išmaniuoju ele onu i dedama
į socialinius inklus“, dalbe gija
28
„pupinių šeimos medis“ i k . (ž . ND).
Remian is „da nep i apusių“ skolinių ki čia imo logika, pagal 1-ąjį a ejį pi miausia
eikė ų į eisin i i ap adį a ian ą i lauk i ilgesnį a umpesnį jo p isi aikymo p ie lie u ių
kalbos ki čia imo sis emos laiko a pį, o ik ada, jei jis pasi ody ų dažnas, pe ei i po žingsnį p ie
i agalio a ian o. Aki aizdu, kad okiu a eju i oliau neiš eng ume nesis emiško isų skolinių
su el, e , eu ki čia imo.
7.2. Va ian ų san ykiai i s a usas po galimo kodi ikacijos pokyčio
Pagal bend inės lie u ių kalbos kodi ikacijoje nusis o ėjusią ke u ių s a biausių e inimo
laipsnių sis emą no mų a ian ai gali bū i lygia e čiai (a | b) a ba ienas pag indinis (p ak iškai
y aujan is), ki as šalu inis (a || b). Teo iškai no mų a ian ų san ykiai odo jų konku encijos
būklę i aidos polinkius ealiojoje a osenoje kodi ikacijos momen u: s ip ią a ian ų
konku enciją a ba didesnį ieno iš jų pe spek y umą (socioling is iniu aspek u – i
p es ižiškumą). Jeigu kodi ikacija nedaug a silieka nuo a osenos i p i eikus ko eguojama, okia
e inimo laipsnių sis ema leidžia lanksčiai eaguo i į a osenos pokyčius. Taigi ši o malioji
no mos a ian ų san ykių aiška eikalinga iek kodi ikacijos kai ai pe a ian us iksuo i, iek
kalbos a o ojams o ien uo is dėl kalbos polinkių.
Bend inės kalbos p ak ikoje apie a ian ų s a usą eikia kalbė i d iem lygmenimis: 1)
kodi ikacijos šal inių, 2) kalbos a o ojų.
Ki čia imo kodi ikacijai s a būs leksikog a ijos eikalai (dažniausia žodynai).
Leksikog a ijos p ak ikoje an aš inis žodis, ka u i jo ki čia imas, ašyba, g ama inė o ma
pap as ai laikoma pag indiniu a ian u, o g e a jo esan is ki as a ian as – lygia e čiu a ba
šalu iniu ( ai p iklauso nuo konk e aus šal inio engėjų apsisp endimo). Taigi kodi ikacijos
p ak ikai ypač s a bi pag indinio (pi mojo) a ian o pozicija, nes apsk i ai ku is no s a ian as
27
No s šiai anglybei g ei ai su as as lie u iškas a i ikmuo asmenukė, be a osenoje gali p i eik i iš a i i
suki čiuo i i jį pa į (plg.: Su sel iu a ėjo i giminiški žodžiai „sel in is“, „sel imanas“). Nuo pasi ink os p iegaidės
p iklauso ki čio ie a.
28
Dalbe gija 21-u į ašu (su ūšiniais pažyminiais) iksuo a Lie u os Respublikos e minų banke (LRTB) iš
ski ingų VLKK pa i in ų šal inių (ieško a ik a dininko, žiū ė a 2016 04 21). Šis e minas čia suki čiuo as
abejopai: dalbè gija (18 ka ų: VLKK ekomendacijose „Dėl kai ku ių medienos pa adinimų“, 2003; „Dėl
medieninių, pluoš inių, de inių, auginių i ki ų echninėms eikmėms naudojamų augalų lie u iškų pa adinimų“,
2008; „Dėl nuodingųjų augalų lie u iškų pa adinimų (A–J)“, 2016 i k .) i dalbe gija (5 ka us: Aiškinamajame
medienos e minų žodyne, 2014). No s šiuo a eju oks į ai a imas nelemia ki čio ie os, be labai abejo ina, a
e minams, kodi ikuojamiems uo pačiu laiko a piu, iš p incipo jis eikalingas.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 32
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. Vy au as Amb azas. 4-as pa aisy as
leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A sak. ed. Jonas K uopas. 1-as leid. Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A sak. ed. Jonas K uopas. 2-as leid. Vilnius:
Min is.
DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S asys Keinys. 3-as leid. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S asys Keinys. 4-as leid. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DŽ4e 2002: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 4-as (elek oninis) leid. Vy . ed. S asys Keinys.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (elek oninis). Vy . ed. S asys Keinys. 5-as leid. –
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (elek oninis). Vy . ed. S asys Keinys. 6-as leid. –
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ6i 2011: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis). Vy . ed. S asys Keinys. 6-as leid. –
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://dz.lki.l /
DŽ7 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S asys Keinys. 7-as pa ais. i papild. leid.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ7i 2015: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis). Vy . ed. S asys Keinys. 7-as pa ais.
i papild. leid. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
LKRŽ 1948: Lie u ių kalbos ašybos žodynas. Red. K. Gaspa a ičius, N. G igas, J. Lazauskas, K.
Ul ydas, A. Ži gulys. Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla.
LKTŽ 2001: Vi kauskas V. Lie u ių kalbos a ies žodynas. 2 leid. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. Red. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y .
ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. – A naujin a e sija, 2008. P ieiga in e ne e:
www.lkz.l
LRTB: Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l
ND: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m. Sud. Ri a
Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l
(žiū ė a 2016 04 20).

RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 33
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P o okolinis nu a imas PN-8: P o okolinis nu a imas „Dėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
2007 m. g uodžio 20 d. ekomendacijos N . R-4 „Dėl Te minų žodynų engimo bend ųjų
eikala imų“ pakei imo“, 2015 m. g uodžio 3 d. P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del- als ybines-lie u iu-kalbos-komisijos-2007-m-
g uodzio-20-d- ekomendacijos-n - -4-del- e minu-zodynu- engimo-bend uju-
eikala imu-pakei imo (žiū ė a 2016 04 21); Nauja Te minų žodynų engimo bend ųjų
eikala imų edakcija. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios-
emos/ e minija/ e minu-zodynu- engimo-bend ieji- eikala imai (žiū ė a 2016 04 21).
PV: Pasaulio ie o a džiai. Eu opa, 2006; Ame ika, 2008; A ika. An a k ida. Aus alija. Okeanija,
2010; Azija (A ganis anas–Jung inai A abų Emy a ai), 2012; Azija (Kambodža–Vie namas),
2014. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. In e ne inė duomenų bazė.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, VLKK. P ieiga in e ne e:
h p://pasaulio- a dai. lkk.l / (žiū ė a 2015 04 25).
Rekomendacija K-1: Rekomendacija „Dėl aliu os pa adinimo „eu as“ ki čia imo“, 2003 m.
gegužės 29 d. (N . K-1). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l /ak ualiausios- emos/ a is-i -
ki cia imas/1-del-eu o (žiū ė a 2016 04 07).
Rekomendacija K-3: Rekomendacija „Dėl kai ku ių d iskiemenių s e imos kilmės daik a a džių
ki čia imo“, 2003 m. bi želio 26 d. N . K-3. P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-kai-ku iu-d iskiemeniu-s e imos-kilmes-
daik a a dziu-ki cia imo (žiū ė a 2016 04 12).
Rekomendacija K-3.1: P o okolinis nu a imas „Dėl 2003 m. bi želio 26 d. ekomendacijos N .
K-3 „Dėl kai ku ių d iskiemenių s e imos kilmės daik a a džių ki čia imo“ papildymo“,
2008 m. spalio 2 d. N . PN-7 (k-3.1). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-2003-m-bi zelio-26-d- ekomendacijos-n -k-3-
del-kai-ku iu-d iskiemeniu-s e imos-kilmes-daik a a dziu-ki cia imo-papildymo
(žiū ė a 2016 04 13).
Rekomendacija K-4: Rekomendacija „Dėl kai ku ių daugiaskiemenių s e imos kilmės
daik a a džių ki čia imo“, 2003 m. spalio 26 d. N . 5 (K-4). P ieiga in e ne e:
h p:// lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-kai-ku iu-daugiaskiemeniu-
s e imos-kilmes-daik a a dziu-ki cia imo (žiū ė a 2016 04 13).
Rekomendacija K-4.1: P o okolinis nu a imas „Dėl 2003 m. spalio 2 d. ekomendacijos N . 5
(K-4) „Dėl kai ku ių daugiaskiemenių s e imos kilmės daik a a džių ki čia imo“
papildymo“, 2008 m. spalio 2 d. N . PN-8 (k-4.1). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-2003-m-spalio-2-d- ekomendacijos-n -5-k-4-del-
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 34
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kai-ku iu-daugiaskiemeniu-s e imos-kilmes-daik a a dziu-ki cia imo-papildymo (žiū ė a
2016 04 13).
Rekomendacija K-11: Rekomendacija „Dėl kai ku ių p iesaginių būd a džių ki čia imo“,
2004 m. spalio 28 d. N . 12 (K-11). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-kai-ku iu-p iesaginiu-bud a dziu-ki cia imo
(žiū ė a 2016 04 13).
Rekomendacija K-11.1: P o okolinis nu a imas „Dėl 2004 m. spalio 28 d. ekomendacijos N .
12 (K-11) „Dėl kai ku ių p iesaginių būd a džių ki čia imo“ papildymo“, 2008 m.
spalio 2 d. N . PN-9 (k-11.1). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-2004-m-spalio-28-d- ekomendacijos-n -12-k-11-
del-kai-ku iu-p iesaginiu-bud a dziu-ki cia imo-papildymo (žiū ė a 2016 04 13).
Rekomendacija K-16.1: P o okolinis nu a imas „Dėl 2005 m. lapk ičio 10 d. ekomendacijos
N . R-12 (K-16) „Dėl kai ku ių p ie eiksmių ki čia imo“ papildymo“, 2008 m. spalio 2 d.
N . PN-10 (k-16.1). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-
nu a imai/del-2005-m-lapk icio-10-d- ekomendacijos-n - -12-k-16-del-kai-ku iu-
p ie eiksmiu-ki cia imo-papildymo (žiū ė a 2016 04 13).
Rekomendacija K-16.2: P o okolinis nu a imas „Dėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
2005 m. lapk ičio 10 d. ekomendacijos N . R-12 (k-16) „Dėl kai ku ių p ie eiksmių
ki čia imo“ pakei imo i papildymo“, 2014 m. spalio 9 d. N . PN-4 (k-16.2). P ieiga
in e ne e: h p:// lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del- als ybines-lie u iu-
kalbos-komisijos-2005-m-lapk icio-10-d- ekomendacijos-n - -12-k-16-del-kai-ku iu-
p ie eiksmiu-ki cia imo-pakei imo-i -papildymo (žiū ė a 2016 04 17).
Rekomendacija K-20: P o okolinis nu a imas „Dėl ki čia imo a ian ų a ojimo“, 2010 m.
g uodžio 9 d., N . PN-9 (k-20). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-
nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-ki cia imo- a ian u- a ojimo (žiū ė a
2016 04 17).
TŽŽ 1951: Ta p au inių žodžių žodynas. Red. Ch. Lemchenas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
TŽŽ 1969: Ta p au inių žodžių žodynas. Red. Ch. Lemchenas. Vilnius: Min is.
TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas. A s. ed. V. K ie kauskas. Vilnius: Vy iausioji
enciklopedijų edakcija.
TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas. A s. ed. Algiman as Kinde ys. Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas. Red. Do ilė S e ikienė. Vilnius: Alma li e a.
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 35
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A i ch ison J . 2013: Language Change: P og ess o Decay? 4 h edi ion. Camb idge Uni e si y
P ess.
Ch i s ia n D . 1994: Kalbų plana imas kalbo y os požiū iu. – Socioling is ika i kalbos kul ū a.
Sud. L. G umadienė, R. Ma cinke ičienė. Vilnius: Gim oji kalba, 29–40.
D eu m e A. 2004: Language S anda diza ion and Language Change. The dynamics o Cape
Du ch. John Benjamins Publishing Company: Ams e dam / Philadelphia.
G a i n P. 1993: A concep ual amewo k o he s udy o language s anda diza ion. –
In e na ional Jou nal o he Sociology o Language 100/101, 37–54. P ieiga in e ne e:
h p://ukonline-web.uni-koeln.de/ ema ks/d5134/ m2180577.pd (žiū ė a 2016 04 07).
G i de n is A., Pu p ki s A. 1996: Kalbos no minimo p incipai. – Gim oji kalba 8, 1–5.
Ja o s l a i enė J . 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai.
– Bend inė kalba 88. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd
L i u k e i č ienė D . 2015: Bend inės kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos
žodyne. – Bend inė kalba 88. P ieiga in e ne e:
www.bend inekalba.l /S aipsniai/88/Liu ke iciene_BK_88_s aipsnis.pd
M i li ū nai ė R. 2003: Kalbos eiškinių e inimo laipsniai. – Ac a linguis ica Li huanica 48,
97–104.
M i li ū nai ė R . 2006: Kodi ikacijos i a osenos san ykių modelis. – Kalbos kul ū a 79, 9–
28.
M i li ū nai ė R . 2007: Kodi ikuo ų no mų kei imas: už i p ieš. – Kalbos kul ū a 80, 7–23.
M i li ū nai ė R . 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
P a ke ys A . 2003: Komen a as dėl ki čia imo ekomendacijų (2003 07 09). P ieiga in e ne e:
h p:// lkk.l /naujienos/ki os-naujienos/komen a as-del-ki cia imo- ekomendaciju
(žiū ė a 2016 04 12).
P a ke ys A ., Pu p k is A. 2004 [1968]: Lie u ių kalbos bend inė a is. 2-as papild. i pa ais.
leidimas [su kompak ine plokš ele]. Vilnius: Gim asis žodis.
P incipai 1997: Lie u ių bend inės kalbos a kybos p incipai, kodi ikacijos k i e ijai i jų
aikymas. – Gim oji kalba 4, 1–3.
P u pk i s A . 2005: Kalbos kul ū os s udijos. Vilnius: Gim asis žodis.
P u pk i s A . 2016: Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo. – Bend inė kalba
89. P ieiga in e ne e: www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Pupkis_BK_89_s aipsnis.pd
RITA MILIŪNAITĖ. Skolinių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu daba inė kodi ikacijos būklė i galima kai a | 36
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
S u n d žia B . 2003: Komen a as dėl „eu o“ ki čia imo (2003 07 09). P ieiga in e ne e:
h p:// lkk.l /naujienos/ki os-naujienos/komen a as-del-eu o-ki cia imo (žiū ė a
2016 04 07).
S u n d žia B . 2008: Dėl s e imžodžių su ki čiuo ais d iga siais el, e , eu p iegaidės
(2008 12 05). P ieiga in e ne e: h p:// lkk.l /naujienos/pakomisiu-naujienos/del-
s e imzodziu-su-ki ciuo ais-d iga siais-el-e -eu-p iegaides (žiū ė a 2016 04 07).
S u n d žia B. 2013: Ki čia imo no minamąjį da bą ęsian (2013 12 23). P ieiga in e ne e:
h p:// lkk.l /naujienos/ki os-naujienos/boni acas-s undzia-ki cia imo-no minamaji-
da ba- esian (žiū ė a 2016 04 20).
T ak a h as hi H . 2004: Language no ms. – Sociolinguis ics. An in e na ional handbook o he
science o language and socie y. Ed. Ammon U., Di ma N., Ma heie K. J., T udgill P. 2nd
ed., V. 1. Wal e de G uy e , 172–179.
Į eik a 2016 05 03
P iim a 2016 07 05
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]