BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
SKYRYBOS YPATUMAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS
VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO DARBUOSE
ESMINIAI ŽODŽIAI: ašinys, sky yba, sky ybos ženklas, als ybinis b andos egzaminas.
ĮVADAS
Pas a uoju me u daug disku uojama dėl lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino:
p adedan aš ingumu, li e a ū os kū inių pasi inkimu, baigian e inimu i ki ais dalykais.
Raš ingumas dažniausiai su okiamas kaip ašybos i sky ybos įgūdžių u ėjimas
1
. Apie
būdingiausius mokinių ašybos klaidų polinkius als ybinio b andos egzamino da buose jau
ašy a anksčiau (Tamulionienė 2015). Šiame s aipsnyje ęsiama mokinių aš ingumo ema ki u
aspek u – sky ybos ypa umų nag inėjimu mokinių eks uose.
Šio s aipsnio objek as – ke u iasdešim 2014 me ų i šešiasdešim 2018 me ų lie u ių
kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da bų, į e in ų 80–100 aškų, iš į ai ių
Lie u os egionų
2
– uo
siekiama išsiaiškin i, kokie y a ge iausius į e inimus ga usių mokinių sky ybos ypa umai, – jeigu
as i sky ybos a ejai y a p obleminiai šiems mokiniams, ikė ina, kad jie gali bū i neaiškūs i
p as esnius į e inimus ga usiems mokiniams. Beje, s aipsnio au o ė y a išnag inėjusi didelę dalį
2014 m. als ybinio b andos egzamino da bų, iš jų ma y i, kad sky ybos klaidų y a iek daug,
kad išsamiai ap ašy i iename s aipsnyje y a be eik neįmanoma, odėl pi miausia nusp ęs a
panag inė i ienos g upės – ge iausius į e inimus ga usių mokinių – sky ybos ypa umus.
S aipsnio ikslas – a likus als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino
da bų kalbos analizę, nus a y i būdingiausias sky ybos klaidas mokinių eks uose, pamėgin i
išsiaiškin i ų klaidų p iežas is i ypa umus, a skleis i mokinių eks ams būdingus sky ybos
b uožus.
1
Šiame s aipsnyje žodis aš ingumas a ojamas a pačia eikšme.
2
Da bai gau i iš Nacionalinio egzaminų cen o pagal Lie u ių kalbos ins i u o i Nacionalinio egzamino
cen o bend ada bia imo su a į.
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 2
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Siekian ikslo, kel i šie pag indiniai užda iniai: 1) išnag inė i eo inius sky ybos aspek us;
2) a lik i ke u iasdešim ies 2014 me ų i šešiasdešim ies 2018 me ų lie u ių kalbos i li e a ū os
als ybinio b andos egzamino da bų, į e in ų 80–100 aškų, kalbos analizę; 3) emian is a lik os
analizės ezul a ais nus a y i būdingiausias mokinių sky ybos klaidas; 4) emian is nus a y ais
būdingiausių sky ybos klaidų ipais pamėgin i išsiaiškin i ų klaidų p iežas is; 5) a skleis i
mokinių aš o da bų sky ybos ypa umus.
S aipsnyje aikomas ap ašomasis anali inis me odas nag inėjan mokinių da bų sky ybos
ypa umus, kiekybinis (skaičia imo) me odas aikomas skaičiuojan i pa eikian sky ybos klaidų
dažnį mokinių da buose.
Pi majame s aipsnio sky iuje apž elgiamas y imo ak ualumas; an ajame sky iuje
nag inėjami būdingesni p obleminiai sky ybos a ejai, pa eikiama lyginamoji s a is inė klaidų
cha ak e is ika. S aipsnyje isi nag inėjami a ejai ilius uojami pa yzdžiais iš ašinių.
Ilius acinių pa yzdžių kalba y a ne aisy a, išlaiky a au en iška.
1. TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS
Sky yba y a apib ėžiama kaip „ aikomoji sin aksės a šaka, ku ios objek ą suda o sky ybos
ženklų <...> a ojimo aš o kalboje aisyklių nus a ymas“ (Gai enis, Keinys 1990: 186), „ ai
is o iškai susi o ma usi sis ema aš o kalbos sky ybos ženklų, a ojamų eks o i jo iene ų (ypač
sakinio) s uk ū iniam (g ama iniam), p asminiam i in onaciniam (melodiniam) skaidymui
žymė i, ak ualiai loginei i emocinei eksp esinei in o macijai ikslin i, pab ėž i, ak y in i. Tai i
sky ybos ženklų a osenos p incipų bei aisyklių sis ema“ (Aba a ičius 2002: 8).
No minės lie u ių kalbos sky ybos p adžia galima laiky i Jono Jablonskio Lie u ių kalbos
sin aksę (1911 m.). Knygoje ašoma, kad sky ybos ženklai padeda „leng iau skai y i <...> i
pa odo, ku skai an eikia s ab elė i, ku pakel i a nuleis i balsas“ (Jablonskis 1957: 542).
1922 m. išleis oje J. Jablonskio Lie u ių kalbos g ama ikoje sky ybai y a ski iamas jau a ski as
sky ius „Ski iamieji ženklai“, apie sky ybą ašoma, kad „skai an eikia ka ais s ab elė i, pakel i
a nuleis i balsas, ienas a ki as dalykas šaukiamai a ba klausiamai pasaky i <...> Pa ody i, kaip
u ime skai y i aš ą, a ojam a ski us ženklelius – ski ukus, a ba ski iamuosius ženklus“
(Jablonskis 1922: 270). Išsamiai sky ybos no minimo is o ija ap ašy a Vido Valskio s aipsnyje
„Iš lie u ių kalbos sky ybos no minimo is o ijos“ (2014). Kalbininko nuomone, išsamiausiu
sky ybos no mų ap ašu galima laiky i leidinį Lie u ių kalbos ašyba i sky yba ( oliau – LKRS;
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 3
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ys leidimai: 1976, 1989, 1992). Šiame leidinyje „apibend in a i susis emin a isa sky yba:
pa eik os išsamios aisyklės i gausūs jų ilius uojamieji pa yzdžiai <...> glaus ai su o muluo i
pag indiniai sky ybos no minimo p incipai: sin aksinis <...> i in onacinis“ (Valskys 2014: 156).
LKRS ašoma, kad sakinio dalies in onacinis i p asminis sa a ankiškumas p iklauso nuo į ai ių
aplinkybių, odėl ašančiojo gali bū i ski ingai su okiamas (1992: 128).
2006 m. Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p iėmė nu a imą „Dėl p i alomosios i
pasi enkamosios sky ybos aisyklių“. Šį nu a imą engė kalbininkų g upė, ku iai ado a o
Albinas D uk einis. Vals ybinė lie u ių kalbos komisija 2006 m. ugsėjo 28 d. nu a imais N . N-
2 (103) i N . N-3 (104) pa i ino naująsias p i alomosios i pasi enkamosios sky ybos aisykles.
Viešojoje e d ėje pasi odė ne ienas kalbininko s aipsnis, supažindinan is su sky ybos
e o mos mo y ais, pasikei usiu kai ku ių a ejų aiškinimu i pan. (D uk einis 2006; 2007a;
2007b; Kniūkš a 2007). Kalbininkas A. D uk einis ašo, kad „[š]is sky ybos a kymo e apas odo,
kad šiuo me u lie u ių kalbos sky yba y a am ik oje k yžkelėje. Taisyklių de inimas su eks o
kū ėjo komunikaciniais ikslais ka u laikan is i s uk ū inio sky imo p incipo, o da į aukus i
o maliuosius požymius jas da o iš dalies nenuoseklias. Polinkis daugiau leis i apsisp ęs i
ašančiam y a aki aizdus. Tai paaiškinama i eo iškai, i sky imo p ak ika. Jei ai bū ų olesnių
i didesnių pe a kymų e apas, ku į laiką okią sky imo požymių į ai o ę galima ole uo i, be
ilgainiui aisykles bū ų galima is labiau k eip i į lais ą, . y. į eks o aiškumą i eksp esiją
o ien uo ą, sky ybą, ben jau en, ku s uk ū os dalykai y a aki aizdūs i jiems sup as i ski ukų
pa amos ne eikia“ (D uk einis 2006: 205–206). A. D uk einis į a dijo p iežas is, kodėl sky ybos
aisyklės u ėjo bū i pe žiū ė os: eali eks ų au o ių gebėjimo ski i pagal aisykles padė is, galima
pačių aisyklių painia a, nemokėjimas jų aiky i ski ian konk ečius a ejus i k . (D uk einis
2007b: 1–2). Kalbininkas ašė, kad „[p] i alomojo sky imo aisyklės g indžiamos aiškiais,
dažniausiai o maliaisiais (g ama iniais, s uk ū iniais) požymiais. Jie y a ik am ik ų p asmės
dalykų odikliai, ačiau neleidžia subjek y iai os p asmės in e p e uo i. Pasi enkamojo sky imo
aisyklės o muluojamos nu odan eks o kū ėjo in enciją – no ą pab ėž i, in onaciškai išski i.
Čia paliekama lais ė ašančiajam apsisp ęs i, kokius niuansus jis no ė ų pe eik i sky ybos
ženklais“ (D uk einis 2007b: 1).
Lie u ių kalbos sky yba emiasi imis p incipais: sin aksiniu, in onaciniu i p asminiu.
2006 m. a ski os p i alomosios i pasi enkamosios sky ybos aisyklės, a ody ų, u ėjo padė i
iek mokiniams, iek ki iems eks ų ašy ojams leng iau as aisykles aiky i. Tik a aip nu iko?
Vos p abilus apie sky ybos pokyčius pasi odė diskusijų iešojoje e d ėje, kad okia
e o ma u ė ų paleng in i mokslei ių dalią (Auguly ė 2005; Gliože ienė 2005; No ilai ė 2005).
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 4
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Tuo me u ak y iai i daug disku uo a. Vėliau diskusijoms ap imus im a abejo i, kaip e o ma
a siliepė mokymo p ocese. Susi ikimuose su moky ojais dažnai kalbama šia ema, is ga siau
sakoma, kad mokiniams ši e o ma neišėjo į naudą – kuo daugiau pasi inkimo lais ės, uo didesnė
painia a. Bend u ž ilgsniu nag inėjan mokinių aš o da bus ka ais susida o įspūdis, kad ne e ai
sunkiai besu okiama sky ybos ženklų p asmė. Keičian is jaunimo šnekamosios kalbos
in onaciniams polinkiams ( is labiau links ama sakinio pabaigoje in onaciją pakel i i pan.), ie
in onaciniai ki čiai iki galo nesu okian sakinio s uk ū os ka ais sukelia painia ą. Lais ė ink is,
a ašy i sky ybos ženklus, su eikia i didžiulę a sakomybę, su ku ia ne isiems pa yks a
susi a ky i. Ki i moky ojai, p iešingai, džiaugiasi pe a ka, eigia, kad esmė y a ne p i alomieji
a pasi enkamieji sky ybos a ejai, esą, iskas p iklauso nuo gebėjimo as aisykles pe eik i,
aiškiai išmoky i sakinio san a kos, yšių a p žodžių. Tiesa, be eik ieningai su a iama, kad
ūks a aiškesnio kai ku ių sky ybos aisyklių aiškinimo, pa yzdžių iš ealiosios a osenos,
kadangi daba inė sky yba daugiausia emiasi in onaciniu i p asminiu p incipais. Kyla klausimas,
kiek šiais p incipais galima em is mokymo p ocese, nes „pasikliau i in onacija, kaip aukš esnio
sin aksinio lygmens elemen u, ašan ysis p i alė ų u ėdamas pakankamai žinių apie sakinio
sanda ą“ (Vasiliauskienė, Rimku ė 2007: 60).
Nuo 2015 m. Lie u ių kalbos ins i u e i iami als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os
b andos egzamino da bai, ki i abi u ien ų aš o da bai. Ma y i, kad daugėja nemo y uo os
sky ybos a ejų, a ody ų, kad ne isai iki galo sup an ama sky ybos eikšmė, odėl i kyla
sunkumų pasinaudo i sky ybos aisyklių eikiamomis galimybėmis. Visa ai paska ino im is šios
emos – nag inė i mokinių eks ų sky ybą. Nea si ik inai pasi ink i i ge iausius į e inimus
ga usių mokinių da bai, aip siekiama išsiaiškin i sudė ingiausius sky ybos a ejus, ku ie neaiškūs
ne ge iausiai ašan iems mokiniams.
A k eip inas dėmesys, kad šiuo me u kylančios sky ybos p oblemos panašios kaip i
anksčiau. Da 1938 m. P anas Ska džius ašė, kad „daug kas ski ukus dėlioja be jokios a kos,
kaip pakliū a a ba kaip kam ge iau a odo“ (Ska džius 1938: 38), Pe as Jonikas s a s ė, kokia
sky yba – g ama ine logine, pauzine, in onacine – eikė ų em is lie u ių kalboje (Jonikas 1939:
133).
Reikia a k eip i dėmesį i į ai, kad šiuo me u i in populia i elek oninė komunikacija
(socialiniai inklai, umposios žinu ės, elek oniniai laiškai). Elek oninėje komunikacijoje
a ojama mažiau sky ybos ženklų nei ašy iniame eks e. Kalbininkė As a Ryklienė a liko y imą,
iš ku io paaiškėjo, kad elek oninių eks ų au o iai ne ik enkasi, a a o i sky ybos ženklus, a
jų ne a o i, be ne i y a linkę juos a o i ečiau a ba dažniau, nei eikia (Ryklienė 2001: 78),
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 5
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
umposiose žinu ėse „pas ebima ki okių a ojimo polinkių i naujų eks o skaidymo būdų“
(Ne inskai ė 2010: 290), „sky ybą links ama mažin i, kai ku iuose elek oniniuose laiškuose i
in e ne iniuose pokalbiuose jos nė a“ (C ys al 2006: 94). Daugėjan elek oninės komunikacijos,
s a bu s ip in i ašy inio eks o sky ybos įgūdžius.
Mokinių sky ybos įgūdžiai als ybinių b andos egzaminų da buose i i Vilijos Salienės
(2005: 101–103), apie mokinių sky ybos įgūdžius ašė Kęs u is B edelis (2011: 20–26). Zi a
Alaunienė išnag inėjusi kele ių me ų ašinio e inimo k i e ijus s aipsnyje „Vals ybinės lie u ių
kalbos būklė mokykloje – ką galima aisy i jau daba ?“ ašo, kad kiek ienais me ais leidžiamas
klaidų skaičius didinamas, . y. „ aš ingumo eikala imai is mažinami“ (Alaunienė 2018: 6).
Kalban ben jau apie sky ybos e inimą didesnių pokyčių pe pas a uosius penke ius me us
nepas ebė a (ž . 1 len elę). Nacionalinis egzaminų cen as kiek ienais me ais nag inėja i iešai
skelbia als ybinio b andos egzamino s a is inę analizę (p ieiga in e ne e: h ps://www.nec.l /).
Remian is Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis, 1 len elėje pa eikiami 2014–2018 me ų
lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino sky ybos e inimo ezul a ai.
1 LENTELĖ. 2014–2018 m. lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino sky ybos
e inimo ezul a ai, p oc. (suda y a au o ės, emian is Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis)
2014 m.
Sky ybai ski iami 7 aškai iš kalbos aisyklingumui iš iso ski iamų 18 aškų
Taškai (klaidų
skaičius)
7 (0–2)
6 (3)
5 (4)
4 (5–6)
3 (7–8)
2 (9–10)
1 (11–14)
0 (15–...)
Taškų pasiski s ymas
(p oc.)
12,9
7,0
7,4
13,7
12,3
11,1
14,7
20,8
2015 m.
Sky ybai ski iami 7 aškai iš kalbos aisyklingumui iš iso ski iamų 18 aškų
Taškai (klaidų
skaičius)
7 (0–2)
6 (3)
5 (4)
4 (5–6)
3 (7–8)
2 (9–10)
1 (11–14)
0 (15–...)
Taškų pasiski s ymas
(p oc.)
12,2
7,2
7,3
13,2
13,0
11,6
16,0
19,6

AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 6
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2016 m.
Sky ybai ski iami 7 aškai iš kalbos aisyklingumui iš iso ski iamų 19 aškų
Taškai (klaidų
skaičius)
7 (0–2)
6 (3)
5 (4)
4 (5–6)
3 (7–8)
2 (9–10)
1 (11–14)
0 (15–...)
Taškų
pasiski s ymas
(p oc.)
12,2
6,8
7,1
13,0
12,4
11,7
15,7
21,0
2017 m.
Sky ybai ski iami 7 aškai iš kalbos aisyklingumui iš iso ski iamų 19 aškų
Taškai (klaidų
skaičius)
7 (0–2)
6 (3)
5 (4)
4 (5–6)
3 (7–8)
2 (9–10)
1 (11–14)
0 (15–...)
Taškų
pasiski s ymas
(p oc.)
11,1
6,4
6,9
12,9
13,0
11,3
16,6
21,7
2018 m.
Sky ybai ski iama 14 aškų iš kalbos aisyklingumui iš iso ski iamų 38 aškų
Taškai (klaidų
skaičius)
14
(0–1)
13
(2)
12
(3)
11
(4)
10
(5)
9 (6)
8 (7)
7 (8)
6(9)
5
(10)
4
(11)
3
(12)
2
(13)
1
(14)
0 (15
–...)
Taškų
pasiski s ymas
(p oc.)
5,8
5,7
5,9
6,6
6,5
6,4
6,7
6,4
6,0
5,4
5,2
4,7
3,9
3,5
21,1
Toliau 1 i 2 pa eiksluose pa eikiama lyginamoji in o macija. 2018 me ų duomenys
eikiami a ski ai, nes pasikei ė e inimo sis ema.
1 PAV. 2014–2017 m. lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino
sky ybos e inimo ezul a ų lyginamoji analizė, p oc. (suda y a au o ės, emian is Nacionalinio
egzaminų cen o duomenimis)
Šalia aškų skliaus uose nu odomas galimas klaidų skaičius.
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 7
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 PAV. 2018 m. lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino
sky ybos e inimo ezul a ų analizė, p oc.
(suda y a au o ės, emian is Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis)
Šalia aškų skliaus uose nu odomas galimas klaidų skaičius.
Kaip ma y i iš 1 len elėje i 1–2 pa eiksluose pa eik ų duomenų, isais lyginamaisiais
me ais (2014–2018 m.) didžiausią dalį suda o mokinių da bai, su inkę 0 aškų už sky ybą. Visais
me ais šis skaičius s y uoja apie 20–21 p oc. Vadinasi, e inan sky ybą, daugiausia y a mokinių,
ku ie ašinyje pada o 15 i daugiau klaidų.
Šiame s aipsnyje nag inėjamiems da bams už sky ybą ski ų aškų skaičius i da bų kiekis
(p oc.) pa eik as 2 len elėje.
2 LENTELĖ. S aipsnyje nag inėjamų ge iausiai į e in ų als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os
b andos egzamino da bų e inimo ezul a ų ( aškais) i da bų su es inė (p oc.)
(suda y a au o ės, emian is Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis)
2014 m.
Da bai (p oc.)
2018 m.
Da bai (p oc.)
7 aškai (0–2 klaidos)
45
14 aškų (0–1 klaida)
43,3
6 aškai (3 klaidos)
32,5
13 aškų (2 klaidos)
18,5
5 aškai (4 klaidos)
17,5
12 aškų (3 klaidos)
11,6
3 aškai (7–8 klaidos)
5
11 aškų (4 klaidos)
8,3
10 aškų (5 klaidos)
13,3
7 aškai (8 klaidos)
5
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 8
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kaip ma y i, didžiausios dalies (be eik pusės) s aipsnyje nag inėjamų da bų au o iai už
sky ybą ga o didžiausią aškų skaičių, . y. pa ašė be sky ybos klaidų a pada ė os ieną ki ą
klaidą.
Nacionalinio egzamino cen o eikiama s a is ika (daugiau in o macijos www.nec.l ) y a
labai p a a i, iš jos ma y i, kad sky ybos klaidų b andos egzamino da buose skaičius pe
pas a uosius me us nekin a. Šiose s a is inėse analizėse nema y i konk ečių a ejų, eikiami ik
apibend in i duomenys, nenag inėjami pa yzdžiai, odėl šiuo s aipsniu siekiama išsiaiškin i
konk ečius sky ybos ypa umus.
Iš umpos y imų apž algos i bend os s a is inės analizės ma y i, kad sky ybos dalykai
ak ualūs jau daugelį me ų i jų sky ybos įgūdžiams obulin i is da eikia dėmesio. Pi miausia
eikia išsiaiškin i, kokie sky ybos ypa umai būdingi šiuo me u, ada bus galima eik i
ekomendacijas, kaip moky i(s) i aiky i am ik as sky ybos aisykles.
2. BŪDINGIAUSI PROBLEMINIAI SKYRYBOS ATVEJAI
Šioje s aipsnio dalyje nag inėjami 2014 m. i 2018 m. als ybinio b andos egzamino
da buose as i klaidingi sakinių sky imo a ejai. S aipsnyje nag inėjamų sakinių sky yba bu o
e in a ik i uose da buose as ais aspek ais, sky ybos a ejai s aipsnyje pa eikiami pagal
sky ybos aisyklėse nus a y ą a ką, a siž elgian į sakinio s uk ū ą ( ien isiniai i sudė iniai
sakiniai). P obleminių a ejų pa eikimo a ka sąsajos su jų dažnumu ne u i.
2.1. P obleminiai iena ūšių sakinio dalių sky ybos a ejai
Išnag inėjus iena ūšių sakinio dalių sky ybą als ybinio b andos egzamino da buose
ma y i, kad juose ap inkama į ai ių klaidų a ejų. Gali bū i, kad mokiniams ne iki galo aiški
iena ūšiškumo samp a a, ma y , dažniausiai ski iama emian is ne sakinio s uk ū a, o ik
in onacija. Pi muoju (a) a eju klys ama iena ūšes sakinio dalis ne a ski ian ieną nuo ki os,
be išski ian , nes be jung ukų iš a dijamas iena ūšes sakinio dalis p i aloma a ski i (ne
išski i) kableliais, p z.:
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 9
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(a) P ižiū ė ojai leng a anka galėjo a im i gy ybę aikui, mo e iai, y ui,
3
ien ik am, kad su ink ų eikiamą
skaičių kūnų.
Kiek ienas jausmas, daik as, u i i ge ų, i blogų, sa ybių.
Pap asčiausi debesys, apsiniaukęs dangus, gali a spindė i gy enimo laikinumą.
Ta p neka ojamaisiais sujungiamaisiais jung ukais sujung ų iena ūšių sakinio dalių
kablelis ne ašomas, ski ian iena ūšes sakinio dalis, šios aisyklės mokinių da buose nepaisoma
dažniausiai, p z.:
(b) Žmogus s e imas gali ap i ne ik ki am žmogui, be i isai isuomenei, a ne gi sau pačiam.
Mykoliukas mąs o, i su okia, jog negali es i ien dėl o, kad b olis sukū ė šeimą.
<...> sugebėjusius en išgy en i ben kiek ilgiau p adėda o kankin i šalčio sukel os ligos, bei sko bu as.
<...> u i isu eikiamus būdo b uožus: d ąsą, įž algumą, bei jaučia sa o galią, i neke ina nusileis i ki iems.
Sa o pa io iškumą Vincas Kudi ka siekė pa ody i isuomenei, bei jaunimui, jog šis sek ų do o piliečio
pa yzdžiu.
Žmogus kilnus – eiškia nuoši dus, iš ikimas, bei mylin is.
Pa yzdžiui, kaip k epia koks no s aisius, a aikys ėje da želyje algy a košė.
Keliska apsi ik a neski ian iena ūšių sakinio dalių, sujung ų ka ojamais ais pačiais
jung ukais, p z.:
(c) Tuo a pu Se e iu ės y as mi š a i ši lieka isiškame sku de, daba ne u ėdama nei meilės nei pinigų.
<...> a pa i a min is mus gali i skaudin i i liūdin i.
<...> p isiminus ikslesnius į ykius isada iską įmanoma a pada y a a simin .
2.2. P obleminiai aiškinamųjų sakinio dalių sky ybos a ejai
Aiškinamųjų sakinio dalių są oka daba galiojančiose sky ybos aisyklėse p aplės a
ikslinimo samp a a. Nag inė uose mokinių eks uose as as os ienas ki as ne ikslus aiškinimo
sky imo a ejis. Taip gali bū i i dėl o, kad iena a džių sakinio dalių sky yba apo
pasi enkamoji, o kelių aiškinamųjų sakinio dalių sky yba, ma y , ge iausiai ašan iems mokiniams
aiški. Ras as ik pa ienis a ejis, kai kelios iena ūšės sakinio dalys p ieš apibend inamąjį žodį
sakinio pabaigoje bu o nea ski os (a), ienana is aiškinimas sakinio idu yje u ėjo bū i išski as
3
2.1 posky yje pa eik uose pa yzdžiuose pab auk os iena ūšės sakinio dalys.
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 16
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Jaunimas aginamas suskub i, nes s a biausi da bai u i bū i a lik i kol da už enka jėgų i no o, ėliau
p io i e u ampa ma e ialinė ge o ė.
A ski ai minė ini keli pa ieniai klaidingi lyginamųjų šalu inių dėmenų sky imo a ejai
(e). Gali bū i, kad šie dėmenys painiojami su lyginamaisiais posakiais, o jų sky yba y a
pasi enkamoji; aip pa as as ienas a ejis, kai iena ūšiai šalu inio sakinio dėmenys bu o
p ijung i nesika ojančiu jung uku i ( ) i a ski i kableliu, p z.:
(e) Dažnai okie en uzias ų no ai keis i pasaulį gali a ody i kiek u opiškai, ačiau žmogaus į aka aplinkiniams
gali bū i didelė kaip dauguma i įsi aizduoja.
Taigi sus e imėjimas lie u ių li e a ū oje a siskleidžia lyg mes ne u ė ume e ybių, bū ume nužmogėję,
ne isa e čiai.
( ) Vy aujan i aldžia gali nusp ęs i, kam lem a gy en i i džiaug is „aukš ųjų akimi kų“ g ožiu, i kam eks
ken ė i i ko o i.
2.9. P obleminiai ci a ų sky ybos a ejai
Kaip odo nag inėjami pa yzdžiai, mokiniai y a ge ai pe p a ę, kaip ski i ci uojamą
eks ą. Daugumoje mokinių ašinių y a pa eikiama iš aukų iš kū inių i jos y a aisyklingai
ski iamos, išsky us du pa ienius a ejus, kai pami š a pa ašy i d i aškį po į adinių žodžių, p z.:
Ka ojama eilė aščio eilu ė, au o ius ašo „Kelki e, kelki e, kelki e, kelki e...“
11
.
No s Do ydas sup an a, kad Galijo as y a p anašesnis (kū inyje aip sakoma „Mano ankos ik
lazda piemens“), ačiau pa odo mo alinį i umą s odamas į nelygią ko ą.
2.10. P obleminiai sujungiamųjų sakinių sky ybos a ejai
Nag inėjan sudė inių sujungiamųjų sakinių sky ybą ma y i, kad ji mokiniams y a
aiškesnė – dažniausiai sujungiamųjų sakinių dėmenys sujungiami jung ukais o, be , ačiau; šiuos
jung ukus mokiniai ge ai įsidėmi, odėl jais jungiamus sakinio dėmenis i leng a ski i. Ras a ik
keli a ejai, kai nebu o sky ybos ženklų p ieš e esnius jung ukus ik, ad, dėl o, jungiančius
sujungiamojo sakinio dėmenis, p z.:
11
2.9 posky yje esančiuose pa yzdžiuose pab auk os ci a os.

AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 17
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Be abėjo, i šiais laikais oks p incipas y a išlikęs ik daba jis demok a iškesnis i kiek ienas pilie is gali pa eikš i
nuomonę
12
<...>.
Himnu apo eilė aš is „Tau iška giesmė“ ad en ly inis subjek as iškelia aukščiau už ma e ialumą.
Jų san ykiai ne i o niekuo daugiau nei d asine bend ys e dėl o Mykoliukas žinojo, kad jos jau nebeužmi š
niekada.
2.11. Ne eikalingi sky ybos ženklai
Išanaliza us mokinių ašinių sky ybos a ejus as a okių, ku ių sky ybos ženklų ašymo
mo y aciją sunkoka pag įs i: ienu a eju galima many i, kad painiojama su į e pinių sky yba,
ki u galima įž elg i aiškinimo a eją, daugiausia nemo y uo o sky imo a ejų y a ada, kai
kablelis ašomas a p eiksnio i a inio, ki i a ejai, ma y , a si ik iniai, p z.:
A gi neg audu, kad eikėjas apo niekam ne eikalingas, ien dėl o,
13
kad paseno?
Ka ais, kai gy enimas i s a nepakeliama naš a, meilė, ienin elė, s umia žmogų į p iekį.
Nes ge iausiai p isimenamos, ge os emocijos, ka u p aleis as laikas <...>.
<...> Tilius, besąlygiškai įsimyli jaunu ę, š iesiaplaukę, ėja aikišką Agnę.
Šis b uožas, asocijuoja do ą, ga bingą, kilnu žmogu.
Žmogus, u i kelias a min is <...>.
I meilės jausmas šeimai, niekada neužgęs.
Mykolui bu o be galo sunku, ačiau dėl meilės, es u ėse g ojo iš isų jėgų.
<...> nes dažnai naujus daik us, mes no im palies , pačiupinė <...>.
2.15. Apibend inimas
Nag inėjan mokinių da bus pas ebė a, kad daugiausia p oblemų kyla ski ian
p ijungiamųjų sakinių šalu inius dėmenis (28 p oc. iš isų da buose as ų klaidų a ejų). No s
p ijungiamųjų sakinių sky yba iš esmės nesikei ė (mokykloje nenag inėjami sudė ingesnės a
e esnės sky ybos a ejai), ačiau ji iki šiol lieka mokiniams sunkiausia. Tai odo, kad mokiniams
iki galo nė a aišku, kaip pas ebė i šalu inius dėmenis, ma y , kyla sunkumų pe p as i i sakinio
s uk ū ą. No s ado ėliuose i ki ose sky ybos aisyklių mokančiose me odinėse p iemonėse
gausu ekomendacijų, kaip ski ian šalu inius dėmenis iš eng i klaidų, ačiau ai negelbs i.
12
2.10 posky io ilius aciniuose pa yzdžiuose pab auk as sujungiamojo sakinio dėmuo, p ieš ku į u ėjo
bū i sky ybos ženklas.
13
2.11 posky yje esančiuose pa yzdžiuose pab auk i nemo y uo i sky ybos a ejai.
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 18
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Aki aizdu, kad eikia s ip in i mokinių įgūdžius mokan sakinio s uk ū os, žodžių yšių, ada i
aisyklės, i ki i me odiniai pa a imai galės bū i eiksmingesni.
Mokiniams sudė inga i pažyminių sky yba (18 p oc. iš isų da buose as ų klaidų a ejų).
Mokiniai daugiausia klys a ski dami išplės inius pažyminius po pažymimojo žodžio, . y.
dažniausiai jie jų nepas ebi i neišski ia a ba a ski ia ik iš ienos ku ios pusės. I šiuo a eju ai
ik da ka ą į odo, kad nepe p an ama sakinio s uk ū a, sakinio dalių yšiai. Kai ku iais a ejais
ai galima pag įs i uo, kad mokiniai gali painio i išplės inius pažyminius su išplės inėmis
aplinkybėmis, o šių sky yba y a pasi enkamoji.
Mokiniai nemažai da o i į e pinių sky ybos klaidų (17 p oc. iš isų da buose as ų klaidų
a ejų). Gali a ody i pap as a ski i: iek į e pinių, iek modalinių žodžių są ašas y a be eik
baig inis, odėl eikė ų jį iesiog įsidėmė i. Painia os gali kil i i dėl sky ybos aisyklių pokyčių –
anksčiau modaliniai žodžiai nebu o ski iami, daba ski iami. Dalely ės, išsky us beje, aip pa
bu o neski iamos; pe a ky ose aisyklėse pailgėjo galimų ski i dalelyčių są ašas, odėl ne e ai
klys ama ski ian dalely es, manan , kad jos odo modalumą.
Dažnokai klys ama i ski ian iena ūšes sakinio dalis (14 p oc. iš isų da buose as ų
klaidų a ejų). Links ama iena ūšes sakinio dalis išski i (o ne a ski i ieną nuo ki os); iš
pa yzdžių ma y i, kad mokiniams neaišku, kaip ski i iena ūšes sakinio dalis su ka ojamaisiais
a neka ojamaisiais jung ukais, gali bū i, kad ski ian iena ūšes sakinio dalis emiamasi ien
in onaciniu p incipu.
Pasi enkamoji išplės inių aplinkybių sky yba mokiniams išlieka paini (11 p oc. iš isų
da buose as ų klaidų a ejų). Bū ų galima šių aplinkybių isai neski i, be in onaciškai, ma y ,
ka ais jaučiamas po eikis ski i i pami š ama, kad okiu a eju bū ina ski i i iš abiejų pusių.
Ki i p obleminiai sky imo a ejai y a negausūs, pasi aikė os po ieną ki ą. Kiek gausesnė
g upė sakinių (9 p oc. iš isų da buose as ų klaidų a ejų), kai galima ik spėlio i aiškinan
sky ybos mo y aciją. Galimas pasi inkimas ski i a neski i ne isada padeda ski ian p aleidimo
a ejus (6 p oc. iš isų da buose as ų klaidų a ejų) – galimas ik ienin elis sky ybos ženklas
b ūkšnys a jokio sky ybos ženklo, ik ka ais, ma y , ai pami š ama i in onacinė pauzė žymima
ne b ūkšniu, o kableliu. Vos keli klaidingi a ejai pasi aikė ski ian sujungiamuosius sakinio
dėmenis (3 p oc. iš isų da buose as ų klaidų a ejų), aiškinamąsias sakinio dalis (3 p oc. iš isų
da buose as ų klaidų a ejų) i lyginamuosius posakius (3 p oc. iš isų da buose as ų klaidų
a ejų). 3 pa eiksle pa eik as būdingųjų sky ybos klaidų mokinių ašiniuose pasiski s ymas
p ocen ais.
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 19
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3 PAV. Būdingosios sky ybos klaidos mokinių ašiniuose (p oc.)
Šiame s aipsnyje ap a os ik pačios būdingiausios ge iausiai į e in uose mokinių
ašiniuose as os sky ybos klaidos. Ty imas a liekamas oliau. Išnag inėjus daugiau ašinių (i
uos, ku ie į e in i p asčiau), a likus ki us eikiamus y imus, konsul uojan is su moky ojais,
ikimasi pa eik i išsamius y imo ezul a us. A ei yje ikimasi išnag inė i i moky ojų sky ybos
klaidų e inimus, . y. kokių p oblemų, neaiškumų kyla moky ojams e inan mokinių da bus,
kokiais a ejais jų e inimai nesu ampa i pan. Taip da ge iau iš yškė ų sky ybos klaidų
p iežas ys i bū ų galima eik i konk ečias ekomendacijas, kaip šių klaidų iš eng i.
IŠVADOS
1. Lie u ių kalbos sky yba emiasi imis p incipais – p asminiu, in onaciniu i
g ama iniu. Šiuo me u y auja p asminis p incipas, siejamas su g ama iniu. Daugiau lais ės –
didesnė a sakomybė, ypač kai kalbama apie mokymo p ocesą. P i aiky i aisykles i okiu būdu
iš eng i daugybės klaidų galima ik ge ai sup an an idinę sakinio s uk ū ą, žodžių yšius
sakinyje, u in s ip ų ikslų in onacijos pojū į.
2. Išnag inėjus šim o lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da bų,
į e in ų 80–100 aškų, sky ybos klaidas paaiškėjo, kad daugiausia da oma šalu inių sakinio
dėmenų sky ybos klaidų. Ski ian p ijungiamuosius sakinius dažniausiai eikia em is g ama iniu
14%
3%
3%
18%
11%
17%
6%
28%
2%
3%
9%
Viena ūšės sakinio dalys
Aiškinamosios sakinio dalys
Lyginamieji posakiai
Pažyminiai
Išplės inės aplinkybės
Į e piniai
P aleidimas
P ijungiamieji sakiniai
Ci a os
Sujungiamieji sakiniai
Ne eikalingi sky ybos ženklai
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 20
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
sky ybos p incipu (žinoma, gali padė i i ki os me odinės ekomendacijos, p z., išmok i
p ijungiamuosius žodžius i pan.). Klaidų gausa odo, kad eikia s ip in i sakinio s uk ū os,
žodžių yšių mokymą.
3. Ki a gausi sky ybos klaidų g upė – ne inkama išplės inių pažyminių po pažymimojo
žodžio sky yba. Sa o s uk ū a išplės iniai pažyminiai gali bū i panašūs į išplės ines aplinkybes,
o šių sky yba y a pasi enkamoji. Ge ai nesu okian jų ski umo i sakinio s uk ū os kyla
p oblemų ski ian pažyminius (nag inėjamu a eju neski ian isai). Ki a e us, kalban apie
pačių išplės inių aplinkybių sky ybą aip pa ma y i, kad galimybė isai neski i ne isada padeda.
In onaciškai sakinyje no ima pab ėž i ai šios aplinkybės p adžią, ai pabaigą, odėl klys ama
ski ian šias aplinkybes ik iš ienos pusės.
4. Pe a ky ose sky ybos aisyklėse pasikei ė modalinių žodžių sky yba, pailgėjo galimų
ski i dalelyčių są ašas. Nag inėjami pa yzdžiai iš mokinių aš o da bų odo, kad ai kiek klaidina
mokinius – neįsidėmėję į e pinių i modalinių žodžių, galimų ski i dalelyčių są ašo, jie painioja
šias dalely es su ki omis i išski ia kaip modalinius žodžius.
5. Viena ūšiškumo ibos ne isada y a leng ai nus a omos (pe a kius aisykles nebė a
g iež os ibos a p aiškinimo i iena ūšiškumo); nag inėjan mokinių eks us paaiškėjo, kad
dažniausiai klys ama ski ian pap as us i aiškius iš a dijamojo iena ūšiškumo a ejus. Ryškėja
polinkis okias iena ūšes sakinio dalis ne a ski i, o išski i. Gali bū i, kad am į akos u i
painiojimas su aiškinamųjų sakinio dalių sky yba (jos gali bū i sakinyje išski iamos iš abiejų
pusių).
6. Ki i nag inėjamų sky ybos klaidų a ejai odo ik pa ienius sky ybos ypa umus: ka ais
ašomi nemo y uo i sky ybos ženklai, painiojamasi dėl p aleidimo sky ybos (dažniausiai ie oj
b ūkšnio a ba galimybės neski i ašomas kablelis), keliska ne iksliai ski as ci uojamas eks as,
be sky ybos ženklų palik i sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujung i ečiau a ojamais
sujungiamaisiais p iešinamaisiais, pa emiamaisiais jung ukais ( ik, ad, dėl o).
7. Bend a s a is inė als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino da bų
analizė odo, kad mokinių sky ybos klaidų dažnis pe pas a uosius penke ius me us be eik
nekin a, daugiausia (apie 21 p oc.) mokinių ašinyje da o 15 i daugiau sky ybos klaidų, aigi jie
gauna už sky ybą 0 aškų; daugiausia aškų už sky ybą idu iniškai gauna apie 11–12 p oc.
mokinių. Šis skaičius penke ius me us i gi be eik nekin a.
8. Bend a s a is inių duomenų i a ski ų sky ybos klaidų analizė odo, kad daugeliui
mokinių sky yba kelia sunkumų. Tų sunkumų, ma y , kyla dėl į ai ių p iežasčių: dėl aisyklių
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 21
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nesup a imo, dėl sky ybos mokymo, pasi enkamųjų i p i alomųjų sky ybos a ejų painia os,
dėl sakinio s uk ū os i yšių a p a ski ų žodžių nesup a imo i . .
9. Kad bū ų galima nus a y i konk e esnes sky ybos klaidų p iežas is i būdus, kaip jų
galima iš eng i, s a bu oliau i i ki ų mokinių da bus, a ski ai išnag inė i kebliausius moky ojų
sky ybos e inimo a ejus, pa iems moky ojams keliančius d ejonių.
LITERATŪRA
Aba a ičius J. 2002: Sky ybos s ilis ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Alaunienė Z. 2006: Vals ybinės kalbos būklė mokykloje – ką galima aisy i jau daba ? –
Gim oji kalba 5, 6–14.
Auguly ė M. 2005: Lie u ių kalba – e o mos aikiklyje. – Lie u os y as.
B edelis K. 2011: 9–12 klasės mokinių lie u ių kalbos sky ybos įgūdžių analizė: į e p inių
kons ukcijų sin aksė. – Žmogus i žodis 1, 20–26.
C ys al D. 2006: Language and he in e ne , Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
D uk einis A. 2006: Sky yba: naujo ės i keblumai. – Kalbos kul ū a 79, 197–208.
D uk einis A. 2007a: Pe a ky ų sky ybos aisyklių aikymas: me odinės ekomendacijos.
P ieiga in e ne e:
h ps://www.smm.l /uploads/documen s/A chy as/ echnologijos/Sky ybos_ _ aikymas.
pd .
D uk einis A. 2007b: Sky ybos pe a ka i p obleminiai jos klausimai. – Lie u ių kalba 1.
P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-
kalba/a icle/ iew/3/124.
Gai enis K., Keinys S. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Gliože ienė A. 2005: Kad kablelis nesugadin ų mokinio gy enimo. – Klaipėda.
Jablonskis J. 1922: Lie u ių kalbos g ama ika, Kaunas: Š y u ys.
Jablonskis J. 1957: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės mokslinės li e a ū os
leidykla.
Jonikas P. 1939: Dėl sky ybos pag indų. – Gim oji kalba 9, 131–134.
Kniūkš a P. 2007: Naujosios sky ybos aisyklės: ką jos duoda i ką pa iems eikia su ok i, Kaunas:
Š iesa.
LKRS 1992 (1976, 1989) – Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, Vilnius: Mokslas.
Ne inskai ė L. 2010. T umpųjų žinučių ašybos b uožai. – Kalbos kul ū a 83, 275–296.

AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 22
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
No ilai ė G. 2005. Sky ybos e o ma paleng ins mokinių dalią. – Vaka ų eksp esas. P ieiga
in e ne e: h p://www. e.l /naujienos/lie u a/lie u os-naujienos/sky ybos- e o ma-
paleng ins-mokslei iu-dalia-394560/.
Ryklienė A. 2001: Elek oninis disku sas: kalbos ypa ybės i s ilius. Dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Salienė V. 2005: D ylik os klasės mokinių lie u ių kalbos žinių i gebėjimų analizė. –
Pedagogika 76, 100–106.
Ska džius P. 1938: Sky ybos eikalu. – Gim oji kalba III sąs., 38–39.
Tamulionienė A. 2015: Būdingiausios ašybos klaidos mokinių ašiniuose i inkla aščiuose.
– Bend inė kalba 87, 1–24. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/88/Tamulioniene_BK_88_s aipsnis.pd .
Valskys V. 2014: Iš lie u ių kalbos sky ybos no minimo is o ijos. – Ma ynui Maž ydui a min i:
aš ijos aida i XXI amžiaus iššūkiai. Mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os
edukologijos uni e si e o leidykla, 154–161.
Vasiliauskienė V., Rimku ė E. 2007: P obleminiai lie u ių kalbos ašybos i sky ybos aspek ai,
Kaunas: Pasaulio lie u ių kul ū os, mokslo i š ie imo cen as.
VBE ezul a ai – Lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino ezul a ai. S a is inė
analizė, Vilnius: Nacionalinis egzaminų cen as. P ieiga in e ne e: www.nec.l .
VLKK nu a imas N . N-2 – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2006 m. ugsėjo 28 d.
nu a imas N . N-2 (103) „Dėl P i alomosios sky ybos aisyklių“ (Žin., 2006, N . 107-
4084). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/nu a imai/nu a imas-del-
p i alomosios-sky ybos- aisykliu.
VLKK nu a imas N . N-3 – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2006 m. ugsėjo 28 d.
nu a imas N . N-3 (104) „Dėl Pasi enkamosios sky ybos aisyklių“ (Žin., 2006, N . 107-
4085). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/nu a imai/nu a imas-del-
pasi enkamosios-sky ybos- aisykliu.
Į eik a 2018 12 10
P iim a 2018 12 30
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 23
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
THE SPECIFICS OF PUNCTUATION IN THE LITHUANIAN LANGUAGE AND
LITERATURE NATIONAL GRADUATION EXAM PAPERS
Summa y
This a icle deals wi h he punc ua ion in he pape s (essays) o he Li huanian language
and li e a u e na ional g adua ion exam, co e ing a scope o o y essays om he 2014
Li huanian language and li e a u e na ional g adua ion exam and six y, om he 2016 exam; all
essays we e g aded be ween 80 and 100. The s udy aimed o ind ou which o he punc ua ion
mis akes we e he mos ypical in s uden pape s, a emp ing o dissec hei causes and speci ics
and disclose he ypical punc ua ion quali ies o s uden ex s.
S a is ical analysis o punc ua ion mis akes co e ing a pe iod o i e yea s has shown ha
punc ua ion is a a he signi ican p oblem, wi h a subs an ial g oup (21 pe cen ) o s uden s s ill
ecei ing 0 g ades o hei punc ua ion (which means hey make 15 mis akes and mo e).
A mo e ho ough in es iga ion o he punc ua ion in he op-g aded pape s has e ealed
ha mos o he punc ua ion mis akes p esen in hem ela e o punc ua ion o seconda y clauses.
Ano he la ge g oup o mis akes is ound in he punc ua ion o ex ended a ibu es. These
a ibu es s uc u ally esemble ex ended ad e bial modi ie s a lo , leading o con usion in
punc ua ion. On he o he hand, in e ms o he punc ua ion o ex ended ad e bial modi ie s as
such, i is e iden ha he possibili y o using no punc ua ion a all does no always help ei he .
As a as in ona ion is conce ned, i is na u al o wan o s ess ei he he beginning o he end
o his modi ie , and mis akes a e only made in punc ua ing he ad e bial modi ie s on one side.
Changes in he punc ua ion o modal wo ds ha e expanded he lis o pa icles ha can be
punc ua ed, and s uden s do no always memo ise his lis and end o mix hese pa icles up
wi h o he s, punc ua ing hem. Mis akes a e made in punc ua ing cases o lis ed uni o mi y as
well. The e is a clea inclina ion owa ds punc ua ing such uni o m pa s o he sen ence on bo h
sides ins ead o sepa a ing hem. O he cases o punc ua ion mis akes co e ed only poin o
indi idual cha ac e is ics o punc ua ion, wi h s uden s some imes using unmo i a ed
punc ua ion ma ks, showing con usion in e ms o hia us punc ua ion, epea edly making
mis akes in punc ua ing quo es, elemen s o coo dina e clauses, and so on.
The o e all analysis o s a is ical da a and sepa a e punc ua ion mis akes shows ha
punc ua ion is di icul o a lo o school s uden s. The di icul y is mos likely caused by a ious
easons: he unde s anding o he ules, he eaching o punc ua ion, he con usion in choosing
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Sky ybos ypa umai lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino da buose | 24
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
op ional and manda o y punc ua ion cases, he ailu e o unde s and he g amma ical
composi ion o he sen ence and he connec ions be ween indi idual wo ds, and so on. To be
able o na ow down he speci ic causes o making punc ua ion mis akes and po en ial me hods
o a oiding hem, i is c i ical ha analysis o he pape s by o he s uden s con inues and he
mos complica ed cases o g ading punc ua ion by eache s, hose ha e en he eache s
hemsel es a e dubious abou , a e in es iga ed sepa a ely.
KEYWORDS: essay, punc ua ion, punc ua ion ma k, na ional g adua ion exam.
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]