231
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
Diana Damb auskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: socioling is ika, geoling is ika, pe cep y ioji dialek ologija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
Jogilė Te esa amonaiTė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-2988-5194
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: psicholing is ika, socioling is ika.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
niJolė Tuomienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6662-4615
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: socioling is ika, geoling is ika, kalbų są eika, kodų kai a.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.11
METODOLOGINĖS NAUJOVĖS
KALBINIO VARIANTIŠKUMO TYRIMUOSE
2024 m. spalio 10–11 d. Lie u ių kalbos ins i u e yko a p au inė moksli-
nė kon e encija METODOLOGINĖS NAUJOVĖS KALBINIO VARIAN-
TIŠKUMO TYRIMUOSE (METHODOLOGICAL INNOVATIONS IN THE
STUDY OF LINGUISTIC VARIATION). Kon e encijos o ganiza o iai Lie-
u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o mokslininkai suk ie ė a p au-
inę akademinę bend uomenę pasidaly i įž algomis apie geoling is ikos
adicijas i naujo es, žodį i jo eikšmę, egioniškumą i a ian iškumą,
bend inės kalbos s anda izaciją i subs anda izaciją bei kalbų i kul ū ų
są eiką. Pe d i kon e encijos da bo dienas 48 daly iai iš 8 als ybių (Vo-
kie ijos, Nyde landų, Slo ėnijos, Rumunijos, Lenkijos, Uk ainos, La ijos
i Lie u os) pe skai ė 36 p anešimus. P anešimų ano acijos paskelb os LKI
in e ne o s e ainėje1.
1 P anešimų ano acijas ž . h ps://lki.l /wp-con en /uploads/2024/10/Ano acijos_Kon e en-
cija_Me odologines_naujo es_kalbinio_ a ian iskumo_ y imuose.pd .
232
BENDRINĖ KALBA | 97
Pi moji diena p adė a plena iniu posėdžiu, ku iam pi mininka o Lie u ių
kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o ado ė p o . habil. d . Danguolė
Mikulėnienė. Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė d . Albina Aukso iū-
ė įžangos žodžiu pas eikino kon e encijos daly ius i klausy ojus.
Pi mą p anešimą Ne olimi ho izon ai dialek ologijoje (The nea Ho izon in
Dialec ology) skai ė p o . d . Johnas Ne bonneʼas iš Nyde landų G o-
ningeno, Vokie ijos F eibu go i Tiubingeno uni e si e ų. P anešėjas iš yš-
kino ligšiolinių dialek ologijos mokslo y imų s a bą i kalbėjo apie naujas
echnologijas i eo ijas, leidžiančias naujai i i kalbinių a ian ų papli imą.
K ies inis s ečias pasidžiaugė Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen-
o mokslininkų aikomais naujais kalbinio a ian iškumo y imų me odais.
Ki a k ies inė iešnia p o . d . Jožica Ško ic iš F ano Ramo šo slo-
ėnų kalbos ins i u o, Slo ėnijos mokslų i menų akademijos Mokslinių
y imų cen o p anešime In e ak y us slo ėnų kalbos a lasas – nauji a p au-
iniam naudojimui ski i slo ėnų geoling is ikos į ankiai (In e ac i e Slo enian
Linguis ic A las – new Tools in Slo enian Geolinguis ics o In e na ional Use)
p is a ė suku ą in e ak y ų slo ėnų kalbos a lasą, ku iame leng ai p iei-
nama iek y imams s a bi a minė medžiaga, iek mokslo da bai. Be o,
skai meninis a lasas gali bū i nuola pildomas kalbos duomenimis, pasi el-
kian i isuomenę.
Posėdį ęsė Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o dok o an as
Aidas Gudai is i šio cen o y ėja d . Agnė Čepai ienė. P anešimo
GIS į ankių i geoe d inės analizės me odų aikymas lie u ių kalbos a ian iš-
kumo y imuose (Applica ion o GIS Tools and Geospa ial Analysis Me hods
in he Resea ch o Li huanian Va ia ion) au o iai supažindino su naujausiais
sa o y imais, lie u ių a mė y oje nauja GIS echnologijų me odika pe -
cep y iosios dialek ologijos duomenims ink i i analizuo i. P anešėjai klau-
sy ojus supažindino su geoe d inės analizės galimybėmis nus a y i ka š uo-
sius a minių a ian ų a ojimo aškus, ie inio kalbos a ian o p es ižo
laipsnį, a miškai kalbančio žmogaus asocia ų e es i įž elg i jų sąsajas su
į ai iais socioekonominiais eiksniais.
Plena inį posėdį užbaigė p o . habil. d . Danguolė Mikulėnienė p a-
nešimu Ideologinis so ie mečio na a y as lie u ių dialek ologijoje (Ideological
Na a i e o he So ie Pe iod in Li huanian Dialec ology). A siž elgdama į
ski ingus so ie mečio laiko a pius i ideologinio na a y o daugiasluoksniš-
kumą, p elegen ė ap a ė kelis lie u ių dialek ologijos aidos so ie mečiu
e apus, supažindino su s a biausiais ulga iojo ideologinio na a y o b uožais.
233
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
Mokslininkė a k eipė dėmesį, kad šis laiko a pis didesnio po eikio dialek-
ologijos aidai nespėjo pada y i: uo me u i ėliau Lie u oje bu o išsau-
go a a puka io li uanis ikos adicija, eikusi kaip p iešnuodis d as iškosios
ideologinės adap acijos na a y ui. Apibend indama p o eso ė pab ėžė, kad
ideologinė į aka mokslui bu o p is abdy a pačių kalbininkų.
Toliau mokslinių y imų p is a ymai bei diskusijos yko d iejose sekci-
jose: pi mosios ema – Geoling is ikos adicijos i naujo ės, an osios – Žodis
i eikšmė. Ke u iuose abiejų sekcijų posėdžiuose pe skai y a 15 p anešimų.
Sekcijų Geoling is ikos adicijos i naujo ės posėdžiams pi mininka o
Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o mokslininkės d . As a
Leskauskai ė i Rima Bakšienė.
Pi majame posėdyje Flo inas-Teodo as Ola iu, Sil iu Bejina iu,
Ve onica Ola iu, Ludmila Malaho a, Tudo as Bumbu iš Rumu-
nijos mokslų akademijos Jasų ilialo i Moldo os als ybinio uni e si e o
išdės ė kalbos a laso skai meninimo p oblemas, pasidalijo a minių eks ų
ansli e a imo lo yniška abėcėle pa i imi. Heiko Kamme sas, Simonas
Kaspe is i Je ey Phei as iš Ma bu go uni e si e o Vokiečių kalbos
a laso y imų cen o, Diuseldo o Hein icho Heinės i Be no uni e si e ų
p is a ė engiamą mo ologiniam i sin aksiniam a ian iškumui ski ą a la-
są, ku is suda omas a siž elgian i į senąsias a mes, i į daba a ojamas
ie ines kalbos a mainas, ka u į aukian jų e ikalų san ykį su s anda ine
kalba. La ijos uni e si e o a s o ės Anna S a ecka i Liene Ma kus-
Na ila supažindino su La ijos geoling is inių y imų iš akomis, ap a ė
s a biausias šios s i ies publikacijas. P anešėjos a k eipė dėmesį į la ių kal-
bos geoling is inių žemėlapių kū imo me odiką ski ingais laiko a piais,
akcen a o, kad XXI a. išleis uose la ių a mių a laso keliuose omuose
žemėlapiai suku i naudojan „Pain Shop P o“ p og amą, o 2022 m. La ių
kalbos ins i u o suku a s e ainė dialek i.lu.l su eikia nemokamą p ieigą p ie
skai meninių la ių a mių žemėlapių. Ki a La ijos uni e si e o mokslinin-
kė Lidija Leikuma apibūdino 1885 m. pasi odžiusį Adalbe o Bezzen-
be ge io leidinį Le ische Dialek -S udien, . y. pi mąją monog a iją, ski ą
la ių a mėms, išsamiai ap a ė ki akalbių sunkumus iksuojan a minio
eks o one inius niuansus. Ji pab ėžė, kad Bezzenbe ge io monog a ija iš-
p o oka o kul ū iškai naudingą mokslinę polemiką a p La galos d asinin-
kijos i in eligen ijos, o ki akalbių už iksuo i a mės nea i ikimai i klaidos
bu o iš aisy i ėlesniuose La galos šnek ų a s o ų y imuose.
234
BENDRINĖ KALBA | 97
An ajame sekcijos posėdyje Edmundas T umpa iš La ijos uni e -
si e o kon e encijos daly ius i klausy ojus supažindino su La ijos uni-
e si e o La ių kalbos ins i u e a liekamo la ių bend inės kalbos i Ku -
šo ly ių a mės p iegaidžių y imo naujo e – suku u būdu palygin i g ei-
ai izualizuo i pi mosios i an osios o mančių (F1/F2) judėjimą a p
p iebalsių, – a ski ais y imų ezul a ais, pasidalijo įž algomis dėl alo onų
kokybės ki imo dėsningumų. Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos
cen o y ėjos Rima Bakšienė i Agnė Čepai ienė, apibūdinusios
Kazimie o Šaulio 1988 m. eikale Juodžiūnų a mė aiky us a p au inės
one inės abėcėlės (TFA) ženklus y ų aukš aičių kupiškėnų pa a mės pa-
yzdžiams už ašy i, juos palygino su daba iniu TFA ženklų inkiniu, ei-
kiamu lie u ių a mėms. P anešėjos a skleidė uome ės i šiandienės ku-
piškėnų pa a mės kon as ą, ak ualiza o au o iaus sukaup ų duomenų
s a bą, papildomai agmen iškai ap a ė daba inę kupiškėnų a ealo socio-
kul ū inę i socioekonominę si uaciją. To pa ies cen o mokslininkė As a
Leskauskai ė p anešime pab ėžė ne ik mo ologinių požymių didėjan-
čią eikšmę a miniams a ian ams iden i ikuo i, be i ai, kad a minių
požymių kompleksiškumas y a s a bus iek g ynajai ling is ikai, iek ku-
ian , modeliuojan bei obulinan kalbos a pažinimo į ankius, di b inį
in elek ą. Ty ėja a k eipė dėmesį į kai ku iuos mo ologijos kai os aspek-
us, jos san ykį su ho izon aliuoju i e ikaliuoju kon inuumu. La ijos
uni e si e ui a s o aujan i Dai a Vē e e, ap a usi la ių a mių klasi i-
kacijos pe žiū os i a ski ų šnek ų e minijos sukū imo po eikį bei iškėlu-
si Ku žemės ly iškų šnek ų, adinamųjų amniekų, is o inio ski s ymo
pagal giliuosius i sekliuosius šnek os požymius p oblema iką, pa eikė
siūlymą šias šnek as ski s y i pagal 4 one inius požymius i pe im i Ku -
žemės ly iškoms šnek oms apibūdin i inkančią e miniją.
An osios sekcijos Žodis i eikšmė posėdžiams pi mininka o Lie u ių
kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o mokslininkės d . Vilija
Sakalauskienė i d . Lo e a Vaičiuly ė-Semėnienė.
Pi mąjį posėdį p adėjo Kyji o Ta aso Še čenkos nacionalinio uni e si-
e o i Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkai Iho is Ko olio as, Au-
elija G i ėnienė i S i lana H ycenko. P anešėjai p is a ė „Lie u-
ių–uk ainiečių kalbų žodyno“ mak os uk ū os i mik os uk ū os duo-
menų laukus, ypa ingą dėmesį sky ė ilius aciniams pa yzdžiams. Posėdžiui
pi mininka usi Vilija Sakalauskienė ap a ė e noling is inę in o maci-
ją žodynų mak o- i mik os uk ū oje, pa odė, kokią e noling is inę in o -
235
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
maciją, leidžiančią suda y i kalbinį kul ū inį augalų pa eikslą, galima as i
žodynų s aipsniuose, ilius aciniuose sakiniuose, e minuose, azeologiz-
muose, pa emijose, da iniuose, kolokacijose i k . Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o y ėja Vilija Ragaišienė k ie ė disku uo i apie
a mių žodynų eikšmę i ian kalbinio pasaulio aizdo su okimą. Moksli-
ninkė pa eikė žodžio miškas i jo sinonimų leksikog a inių s aipsnių e no-
ling is iniu aspek u, a skleidė s a biausius miško są okos sup a imus, pa-
liudy us žodynuose. Bend inės kalbos y imų cen o y ėja Sil ija Pa-
pau ėly ė-Klo ienė, išanaliza usi žodžio mama asociacijas bei ap a usi
šio žodžio asociacijų lauką lie u ių kalbos pasaulė aizdyje, kons a a o, kad
lie u iškai kalban ys žmonės pag indines mamos cha ak e is ikas iksuoja
pe emocinį san ykį su ja, nesu elkia dėmesio į iš aizdą, da binę eiklą,
apibūdina ik kaip pozi y ias emocijas kelian į žmogų.
An ąjį posėdį p adėjusi Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y-
imų cen o a s o ė Vesla a Čižik-P okaše a, emdamasi Daba inės
lie u ių kalbos eks yne pa eik ais XX a. pabaigos – XXI a. p adžios g ožinės
i neg ožinės li e a ū os bei publicis ikos eks ais, nag inėjo usų mo e s
aizdinį. P anešėjos eigimu, usų mo e s aizdinys pe nelyg neišsiski ian-
is: apie uses pasakojama iziniu, cha ak e io, socialiniu, lokaliniu, bui iniu,
eiklos, ideologiniu i eliginiu aspek u. Lo e a Vaičiuly ė-Semėnie-
nė, kalbėdama apie iena ės aizdinį publicis ikoje, eigė, kad, a siž elgus
į žodžio iena ė de inicijas pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose i
umpai e e a us ki ų au o ių y imus, kyla klausimas, a ienišius isada
y a ienas, a (kada) iena ė jam gali bū i bū ina i kaip skleidžiasi se-
man inis iena ės kon inuumas. Rū a Kazlauskai ė iš Vilniaus uni e -
si e o Šiaulių akademijos, analiza usi lie u ių au o ių poezijoje aizduoja-
mų ž aigždžių spal ų seman iką i į a dijimo mo y aciją, p iėjo p ie iš a-
dos, kad ž aigždžių spal a, a ba š iesos onas i ne e ai spindėjimas, poe-
zijoje į a dijama i iesiogiai, i me a o iškai.
Kon e encijos pi mosios dienos aka ą s ečiai i o ganiza o iai daly a o
eksku sijoje po neseniai du is lanky ojams a ė usius Sapiegų ūmus – su-
sipažino su unikaliu ba oko epochos a chi ek ū os ansambliu, pe daugelį
me ų kei usiu ne ik iš aizdą, be i paski į.
An ą kon e encijos dieną ijose sekcijose – Regioniškumas i a ian iš-
kumas, Bend inės kalbos s anda izacija i subs anda izacija bei Kalbų i kul-
ū ų są eika – pe skai y a 14 p anešimų.
236
BENDRINĖ KALBA | 97
Sekcijos Regioniškumas i a ian iškumas pi majame posėdyje, ku iam
pi mininka o Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o y ėja d . Si-
mona Vyniau ai ė, p anešimus skai ė Geoling is ikos cen o mokslinin-
kės. Dalia Kiseliūnai ė ap a ė loka y o i p ielinksninių kons ukcijų
konku enciją ėly iausiuose ku šininkų kalbos eks uose, į ašy uose 1961–
2014 m. ekspedicijose, i pažymėjo, kad ne isų in o man ų kalboje i ne
isais a ejais šios o mos konku uoja kaip lygia e ės: ai p iklauso nuo jų
sin aksinės seman ikos, p ielinksninių junginių s uk ū os, daik a a džio
seman ikos i jo linksnia imo ipo. Posėdį ęsusi Jogilė Te esa Ramo-
nai ė pasidalijo sa o i e ėjos Ie os F ige io įž algomis apie I alijos
dialek ų in a pų g ožinėje li e a ū oje e imo į lie u ių kalbą s a egijas.
P anešėjos a k eipė dėmesį į e ai iki šiol naudo ą e imo s a egiją o igi-
nalo kalbos dialek ą keis i e imo kalbos dialek u i , a siž elgdamos į
Law ence’o Venu i eo iją apie e imo eks o sa inimą (domes ica ion) i
s e inimą ( o eigniza ion), analiza o S e anios Auci i ališko omano Sicilijos
liū ai, Flo ijų šeimos saga I (2023 m.) sicilie iškų in a pų e imus lie u iš-
kame eks e. Diana Damb auskienė i Simona Vyniau ai ė anali-
za o Šilalės apylinkių bend uomenių judumo p iežas is bei k yp is i p ie-
laidiškai į e ino judumo i a minių požymių ealizacijos ko eliaciją. P a-
nešėjos pab ėžė, kad kalbos a o ojų dinamiškumas i yšiai su ki ų pa a -
mių a s o ais y a ieni s a biausių eiksnių, ku ie lemia i lems aplink
Šilalę išsidėsčiusių gy en iečių ie inių kalbos a ian ų kai ą. Danu ė Va-
len uke ičienė, kiekybiniais me odais y usi kie inamojo p iebalsio l
ealizacijos pokyčius Va ėnos geolek o zonoje gy enančių ijų ka ų pa-
eikėjų kalboje, a skleidė, kad jaunimo kalboje šis požymis y a apęs ne-
s abiliuoju a miškuoju žymeniu, siejamu su egiolek u, i a spindi kon e -
genciją su bend ine kalba.
An ojo posėdžio, pi mininkaujamo Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės
kalbos y imų cen o mokslininkės Nidos Pode ienės, pi mo p anešimo
au o ė geoling is ė Lau a B azai ienė lie u ių a mių klasi ikacijose
nesu ampančių lie u ių kalbos plo o idu io šnek oms būdingų kai ku ių
a minių požymių palyginimu į odė, kad klasi ikacijose nesu ampančio
i iamojo šnek ų plo o ki imo k yp ys žemėlapyje iš esmės nesikeičia. Geo-
ling is ikos cen o y ėjas Žyd ūnas Šidlauskas a skleidė, kaip e ini-
mai iš emic pe spek y os (ne)su ampa su s a is iniais a miškumo į e čiais:
ne jeigu pa eikėjai emic lygmeniu nu odo nekalban ys a miškai, pap as ai
iš e ic pe spek y os jų kalboje a minių ypa ybių ap inkama. Jis akcen a o
237
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
kokybinių i kiekybinių dialek ologinių y imų, ku ie pa odo pap as ųjų
kalbos a o ojų a minę (ne)kompe enciją, s a bą. Pasku iniu šio posėdžio
p anešimu Nida Pode ienė p is a ė e noling is inio klausimyno (apie
lie u ių kalbos i ie os a mės a ojimo polinkius bei nuos a as lie u ių
kalbos i a mės a ž ilgiu) suda ymo eo inį pag indą i kons uk ą. P a-
nešėja akcen a o, kad klausimynas – į ankis, paleng inan is egionų kalbi-
nių bend uomenių gy ybingumo pa ame ų e inimų y imus.
Sekcijos Bend inės kalbos s anda izacija i subs anda izacija posėdžiui
pi mininka o d . Au elija Tamulionienė iš Lie u ių kalbos ins i u o
Bend inės kalbos y imų cen o. Visus p anešimus šioje sekcijoje skai ė
Bend inės kalbos y imų cen o mokslininkai.
Ri a Miliūnai ė a k eipė dėmesį į ai, kad Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyne iksuo as iešojoje a osenoje speci inę kono aciją u inčių hi-
b idų su p iesagomis -is as, -ė pagausėjimas. Mokslininkė nu odė bend i-
nės kalbos i subs anda o eiškinių są eikos mechanizmus i šiuos p ocesus
susiejo su kalbos eiškinių subs anda izacija. Au elija Tamulionienė,
emdamasi 4 305 mokinių a sakymais į klausimus dėl kalbos pasi inkimo
i a ojimo kasdieniame gy enime, p is a ė kalbos y a imo kasdienėje
a osenoje s i is, į e ino mokinių eikiamą kalbos (kalbų) pi menybę
ski ingose komunikacinėse si uacijose i a skleidė kalbos a osenos ben-
d ybes i ski umus ski ingose Lie u os ie o ėse. Žyd ūnė Šala iejū-
ė sky ė dėmesio lie u ių kalbos žu ų pa adinimų mo y acijos ypa ybių
p is a ymui. Išanaliza usi lie u ių kalbos leksikog a ijos šal iniuose pa eik-
us žu ų pa adinimus, p anešėja pa odė, kokius koncep ualiuosius požymius
padeda iš yškin i leksemų mo y acijos analizė. Dai a Š eikauskienė
kėlė p oblemą dėl spausdin ose g ama ikose pa eikiamų žinių kalbos kom-
piu e iza imo i ap a ė nede inamojo pažyminio aldymo i šliejimo a e-
jus. Jos eigimu, bandan au oma izuo i lie u ių kalbos sin aksinę analizę,
kompiu e iniam apdo ojimui y a labai nepa ogus ak as, kad laikoma, jog
nede inamasis pažyminys y a aldomas pažymimojo žodžio.
Sekcijos Kalbų i kul ū ų są eika posėdžio pi mininkė Lie u ių kalbos
ins i u o Geoling is ikos cen o y ėja d . Viole a Meiliūnai ė posėdį
p adėjo p anešimu apie kalbinę aplinką i jos į aką lie u iškumui Šalčinin-
kų ajone. Mokslininkė nag inėjo kalbinę kul o i sak alinės paski ies pa-
s a ų in o maciją, analiza o, kokia kalba pa eikiama pag indinė in o maci-
ja ikin iesiems, kalbinio k aš o aizdžio duomenis g e ino su o icialiąja
in o macija apie apeigų kalbą i kėlė klausimą, a šis kalbos eikimo laukas
238
BENDRINĖ KALBA | 97
Šalčininkų ajone o muoja palankias nuos a as als ybinės kalbos a ž ilgiu.
To pa ies cen o y ėja Nijolė Tuomienė s a s ė d ikalbių (daugiakalbių)
pie yčių Lie u os ie inių gy en ojų bend a imo ypa umus. Mokslininkė
akcen a o, kad si uacinė kodų kai a ampa uni e salia s a egija komunika-
ciniams ikslams pasiek i i am ik oms pokalbio unkcijoms a lik i, i
pab ėžė, kad ski ingo u inio o malių i p i ačių pokalbių pie yčių Lie-
u os d ikalbėse i daugiakalbėse bend uomenėse analizė leido nus a y i
aš uonias si uacijas – galimas kodų kai os s a egijas. Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u o dok o an ė Viole a Š aiko skaja, emdamasi Šal-
čininkų k aš o gy en ojų pasakojimuose g ildenama išsila inimo samp a a,
siekė pag įs i išsila inimo, kaip galimos kul ū emos, s a usą. P anešėjos
eigimu, išsila inimas ma uojamas mokykloje a ki ais būdais įgy ais gebė-
jimais i mokyklos nelankymą lėmusiomis aplinkybėmis.
Kon e encijos da bas baig as baigiamuoju plena iniu posėdžiu, ku iam
pi mininka o Vilniaus uni e si e o mokslininkė p o . d . K is ina Ru -
ko ska. Posėdyje pe skai y i 3 p anešimai.
Pi mą p anešimą Lenkų dialek ologija keičian is kalbinei si uacijai kaimiš-
kose ie o ėse – nauji me odai naujomis sąlygomis (Polska dialek ologia wobec
wyzwań zmieniającej się sy uacji językowej na wsi – nowe me ody w nowych
wa unkach) skai ė p o . habil. d . Maciejus Rakas iš Lenkijos Jogailos
uni e si e o. K ies inis s ečias a k eipė dėmesį į ai, kad besikeičian kal-
binei si uacijai Lenkijos kaimiškose ie o ėse eikia naujo požiū io: dialek-
ologiniams y imams s a būs ampa socioling is iniai eiksniai, odėl y-
imų me odai is labiau a ėja p ie naudojamų socioling is iniams y imams.
An ame p anešime E no eologijos me odai senųjų aš ų y imuose plena-
inio posėdžio pi mininkė p o . d . K is ina Ru ko ska nag inėjo e no-
eologijos me odų aikymą eliginių paminklų y imams, ap a ė eologinės
min ies, kylančios iš Š en ojo Raš o aiškinimo, aidą i sklaidą. Daugiausia
dėmesio mokslininkė sky ė Kons an ino Si ydo paskai ų konspek ui Expla-
na iones in can ica can ico um Salomonis e in Epis olam D. Pauli ad Ephesios,
pa eng am 1620 m. Išdėsčiusi paskai ų s uk ū ą, jų sąsajas su Si ydo
Punk ais sakymų, p elegen ė a skleidė, kaip šiuose kū iniuose, iš eiškian-
čiuose Si ydo au o inę min į, galima ap ik i o iginalių elemen ų, kylančių
iš jėzui ų eiklos Vilniuje kul ū inio kon eks o.
T ečią i pasku inį p anešimą Naujų pasienių s udijų me odų beieškan .
A chy inė e nog a inė medžiaga kaip is o inės daugiakalbys ės Bal a usijos i
Lie u os pasienyje y imo šal inis (In Sea ch o New Me hods o Bo de S udies.
239
Diana Damb auskienė, Jogilė Te esa amonaiTė, niJolė Tuomienė.
me odologinės naujo ės kalbinio a ian iškumo y imuose
A chi al E hnog aphic Ma e ials as a Sou ce o Resea ch on His o ical Mul-
ilingualism on he Bela usian-Li huanian Bo de land) skai ė Lenkijos moks-
lų akademijos Lenkų kalbos ins i u o a s o ė d . Ka a zyna Konczewska.
Ilius uodama konk ečiu pa yzdžiu mokslininkė pab ėžė is o inių doku-
men ų s a bą ling is iniams y imams iš ie o ių, apie ku ias is o inių
kalbinių duomenų ne u ima a ba u ima ypač mažai.
Apibend indama a p au inės mokslinės kon e encijos da bą Lie u ių
kalbos ins i u o Mokslo a ybos pi mininkės pa aduo oja d . Vilija Sa-
kalauskienė pasidžiaugė kon e encijos a p au iškumu, daly ių gausa,
pab ėžė humani a inių mokslų s a bą i padėkojo moksliniam bei o gani-
zaciniam komi e ams.
Baigiamasis kon e encijos akcen as – kon e encijos daly iams pa ody as
dokumen inis ilmas Išsaugojome kalbą, suku as 2023 m. Vals ybinės lie-
u ių kalbos komisijos užsakymu als ybinės kalbos s a uso a kū imo
35-mečiui paminė i.
Gau a 2024-11-15
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
