Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
209
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-7570-9132
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS: kompiu e inė ling is ika, lie u ių kalbos sin aksė i mo ologija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.10
VALDYMAS AR ŠLIEJIMAS: KILMININKU
REIŠKIAMAS NEDERINAMASIS PAŽYMINYS
IR PRIELINKSNINĖ KONSTRUKCIJA
ESMINIAI ŽODŽIAI:
sin aksiniai yšiai, aldymas, šliejimas, kilmininkas, nede-
inamasis pažyminys, p ielinksninė kons ukcija.
ANOTACIJA
S aipsnyje apž elgiami mokslinėje li e a ū oje pa eik i p ijungiamojo yšio e -
inimai. De aliau panag inė a ki ų au o ių nuomonė apie aldymo i šliejimo
yšius, ypač ginčy inais a ejais. Au o ė k eipia dėmesį į daik a a džio kilmininko,
einančio nede inamuoju pažyminiu, yšį su pažymimuoju žodžiu. A ski ai ap a-
iami šio linksnio aldymo i šliejimo a ejai, o ka u s a s omas p ielinksninių
kons ukcijų sin aksinių yšių klausimas.
ABSTRACT
The a icle e iews he es ima ion p esen ed in he scien i ic li e a u e ega ding
he subo dina ing ela ion in wo d combina ions. The opinion o o he au ho s on
he ela ionships o con ol and adjoining a e examined in mo e de ail, especially
in con es ed cases. The au ho d aws a en ion o he ela ionship o geni i e case
o he noun, which is a non-ag eeing a ibu e, wi h he head wo d, and also dis-
cusses cases o con ol and adjoining he geni i e o he noun. P eposi ional con-
s uc ions a e also discussed sepa a ely in aspec o con ol and adjoining.
ĮVADAS
Kompiu e izuojan kalbą ka ais iškyla p oblemų dėl g ama ikose pa eikiamų
ski ingų o pa ies kalbos eiškinio e inimų. P adėjus ku i Lie u ių kalbos
g ama ikos in o macinės sis emos (LIGIS) sin aksinę dalį paaiškėjo, kad g a-
210
BENDRINĖ KALBA | 97
ma ikose i į ai iuose sin aksės da buose ne ienodai e inami kai ku ie
sin aksinių yšių a ejai. Čia no ė ųsi a idžiau panag inė i nede inamojo
pažyminio yšį su pažymimuoju žodžiu. Gana įp as a jį laiky i aldymu,
ačiau apdo ojan lie u ių kalbą kompiu e iu ai pasi odė gana nepa ogus
ak as. Kompiu e izuojan lie u ių kalbos sin aksę, a siž elgiama į alen in-
gumo y imus, ku ie y a o ien uo i į „bend ąsias žodžių junglumo galimybes,
a spindinčias iek sin aksinį (plg. labai ge as pasiūlymas, be ne *labai pasiū-
lymas), iek loginį seman inį a leksinį žodžių junglumą, plg. Tė o kepu ė
kabojo an inies, be ne *Vaiko smalsumas kabojo an inies“ (Babickienė,
Vencku ė 2013: 169). Valen ingumas, kaip žinoma, y a žodžio eikšmės le-
miama ypa ybė a e i am ik ą skaičių lais ų ie ų, ku ias sakinyje (a ba
žodžių junginyje) užima am ik os eikšmės žodžiai bei jų o mos a ba jų
a i ikmenys (p z.: Sližienė 1994: 16; Vaičiuly ė-Semėnienė 2023: 182). Va-
len ingumo žodynai a ki i da bai žodžių alen ingumo klausimu leidžia
sp ęs i apie eiksmažodžių (p z.: Sliženė 1994, 1998, 2004), būd a džių
(p z., Vaičiuly ė-Semėnienė 2001), aip pa kai ku ių iš es inių daik a a džių
(p z., Vaičiuly ė-Semėnienė 2023) aldymą, ačiau juose nenu ody a, kad
bū ų aldomas nede inamasis pažyminys. Kalbą kompiu e izuojan , am ik ų
žodžių (daik a a džių, p ie eiksmių, skai a džių) aldymą galima nus a y i
pagal seman inius žodžio požymius, be aldomo nede inamojo pažyminio
negalima ap ik i jokiomis kompiu e iui p ieinamomis p iemonėmis.
Todėl šio s aipsnio ikslas – a idžiau panag inė i nede inamojo pažymi-
nio yšį su pažymimuoju žodžiu, . y. pas a s y i, a ai aldymas, a šlie-
jimas, aip pa a k eip i dėmesį į p ielinksninių kons ukcijų sin aksinius
yšius i nu ody i, kokio sp endimo bus laikomasi Lie u ių kalbos g ama i-
kos in o macinėje sis emoje. S aipsnis y a k i inės analizės pobūdžio, pa a-
šy as aikan dedukcinį me odą.
1. SINTAKSINIŲ RYŠIŲ TIPAI ĮVAIRIOSE PUBLIKACIJOSE
Ap a ian sakinį suda ančių žodžių yšius pap as ai ski iami p asmės i sin-
aksiniai yšiai, o pas a ųjų pap as ai ski iami du pag indiniai ipai, p z.:
Žodžiai, ku ie suda o sakinį, u i am ik ų sąsajų ienas su ki u. Pap as ai yšiai
a p žodžių ski s omi į d i dalis: 1) idinius, a ba p asmės, yšius i 2) išo inius
( o maliuosius), a ba g ama inius (sin aksinius), yšius. Vidiniai yšiai a p žodžių
y a objek y ūs, na ū aliai egzis uojan ys san ykiai. <...> T adicinėje kalbo y oje
Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
211
išo inis ( o malusis) yšys adinamas g ama iniu yšiu. Ling is ikoje jam dažnai
a ojamas sin aksinių yšių e minas. Sin aksiniai yšiai gali bū i d iejų ipų: 1) su-
jungiamieji; 2) p ijungiamieji1 (Aliye a 2014: 41–42).
Bene daugiausia p ieš a ingų nuomonių pasakoma dėl p ijungiamųjų
yšių. Lie u ių sin aksėje pagal yšio o maliąją aišką pap as ai ski iami
ys p ijungimo būdai: de inimas, aldymas i šliejimas (ž . Babickienė,
Vencku ė 2013: 171). Dėl de inimo didesnių nesu a imų lyg i nekyla.
Labai panašiai nusakomas šis yšys į ai ioje li e a ū oje: „De inimu adina-
mas p ijung osios žodžio o mos p i aikymas p ie pag indinės pagal mo -
ologinę ka ego iją. De inama p ijung ojo žodžio o ma gauna pag indinei
o mai būdingos linksnio, skaičiaus, giminės ka ego ijos odiklius“ (Amb-
azas 1986: 8); „De inimu adinamas p iklausomojo dėmens o mos p isi-
de inimas p ie pag indinio dėmens o mos“ (LKG 1976: 11); „De inimas
y a oks p ijungimo būdas, kai pag indinio žodžio giminė, skaičius i links-
nis lemia p iklausomojo žodžio a i inkamą o mą“ (ŽS).
Gal ik naujausiuose, į Vaka ų ling is iką o ien uo uose da buose paa-
bejojama dėl linksnio de inimo; aiškiu laikomas ik skaičiaus i giminės
de inimas (Hol oe 2009: 110). Š ai ap a damas pa yzdį no iu skanaus py-
ago Axelis Hol oe as mini, kad pagal sandų eo iją bū ų eigiama, jog
linksnį gauna isas sandas skanaus py ago: „P iklausomybių g ama ikoje
logiška many i, kad būd a dis linksnio požymį gauna iš daik a a džio, o
šis – iš eiksmažodžio. Sandų s uk ū a pa em oje sin aksėje bū ų eigiama,
kad skanaus py ago suda o sandą, ku is kaip isuma gauna linksnį iš eiks-
mažodžio“ (Hol oe 2009: 111). Tačiau šio da bo au o ės jau i anksčiau
a k eip as dėmesys, kad sin aksės ap ašymo būdas a sin aksinės analizės
pobūdis, puikiai inkan is ienos kalbos sin aksinei sanda ai pe eik i, ne-
bū inai pe eikia ki os kalbos sin aksines ypa ybes (Š eikauskienė 2013).
Vi as Labu is aip pa y a a k eipęs dėmesį į uos ski umus, . y. ašęs, kad
ame ikiečių suku os azių g ama ikos pag indinis p incipas ap ašy i kalbą
a siž elgian ik į linijinę sakinio s uk ū ą, . y. pagal žodžio apsup į jun-
gian žodžių g upes į sandus, lie u ių kalbai ne inka: „Ne u inčioje g iež-
1 “Wo ds, which a e combined and cons i u e a sen ence, should ha e some link ela ions be ween
each o he . Usually, he ela ions be ween he wo ds a e di ided in o wo pa s: 1) he in e nal
o he meaning ela ions and 2) ex e nal ( o mal) o g amma ical (syn ac ical) ela ions. The
in e nal ela ions be ween he wo ds a e he objec i e ela ions which exis in he na u e. <…>
In adi ional linguis ics he ex e nal ( o mal) ela ionship is called he g amma ical connec ion.
I is o en called syn ac ic ela ions in linguis ics. Syn ac ic ela ionship is exp essed in wo
o ms: 1) Coo dina ing ela ions; 2) Subo dina ing ela ions” (Aliye a 2014: 41–42).
212
BENDRINĖ KALBA | 97
os sug ama in os žodžių a kos lie u ių kalbos sin aksėje apsupčių p in-
cipas be eik nep i aikomas“ (Labu is 1998: 15). P iklausomybių g ama ika,
ku ios pag indą suda o alen ingumo eo ija (Tesniè e 1959), i bu o su-
ku a Eu opos leksinėms kalboms, nes jų s uk ū a iš p incipo ski iasi nuo
anglų kalbos. P iklausomybių g ama ikos požiū iu, „<...> sin aksės užduo-
is y a ne iek g upuo i žodžius į azes, kiek nus a y i iesioginius yšius
a p pačių žodžių“ (Kay, Gaw on, No ig 1994: 53). Taigi, p iklausomybių
g ama ika papli o, nes ji leksinėms, lais ą žodžių a ką sakinyje u inčioms
Eu opos kalboms iko daug labiau nei sandais ope uojan i azių g ama ika:
Nea si ik inai p iklausomybių g ama ika labiausiai iko y ėjams ų kalbų, ku iose
žodžių a ka y a gana lais a i ku iose azės są oka a odo ne okia s a bi, nes
pag indinis žodžių junginio dėmuo i nuo jo p iklausan ys dėmenys sakinyje ne
isada būna išsidės ę a pačia a ka, jie ne gali nebū i g e a ienas ki o2 (Kay,
Gaw on, No ig 1994: 55).
Kad sin aksinės analizės pobūdis gali bū i labai ski ingas i ai p iklauso
nuo kalbos, ašo i ki ų šalių kalbininkai. Š ai nu odoma, kad usų kalboje
daug ką lemia linksniai i eiksmažodžio o mos, šiek iek in o macijos gali
u ė i i žodžių a ka, o anglų kalboje be eik iską nulemia žodžių a ka,
i daik a a džio bei eiksmažodžio o mų a ian ai a liekan sin aksinę ana-
lizę mažai egali padė i (Henisz-Dos e , Macdonald, Za echnak 1979: 116).
Pagal galūnes anglų kalboje sin aksiniai yšiai nus a omi ik labai e ais a e-
jais, p z., I know Danny and Toni knows me i I know Danny and Toni know
me (Winog ad 1983: 136), odėl eo ijose, o ien uo ose pi miausia į anglų
kalbą, isiškai nenuma y as in o macijos paėmimas iš žodžių galūnių, ku ios
u i lemiamą į aką a liekan lie u ių kalbos sakinių sin aksinę analizę.
Tačiau naujausiuose lie u ių kalbos sin aksės da buose de inimas, ku į
pa odo žodžių galūnės, nebelaikomas ienu iš ijų sin aksinio yšio būdų.
Plė ojamas į du p ijungiamojo yšio ipus o ien uo as modelis (p z.: Hol-
oe , Judžen is 2003; Hol oe 2009). Toks modelis kaip sin aksinius yšius
numa o komplemen a imą i modi ika imą; de inimą pagal jį links ama
laiky i ne sin aksiniu, o mo osin aksiniu yšiu a sin aksinio yšio odikliu.
Apie ai plačiau bus ašoma 1.3 sky elyje, o daba ap a inas aldymas i
šliejimas, nes bene labiausiai nuomonės ski iasi bū en dėl jų.
2 “I is no acciden ha dependency g amma has appealed mos o s uden s o languages
wi h ela i ely ee wo d o de whe e he no ion o a ph ase appea s less impo an because
a head and i s dependen s may no always appea in he same o de o e en adjacen o
one ano he ” (Kay, Gaw on, No ig 1994: 55).
Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
213
1.1. Valdymo ap ašymas
Kai ku iuose anks esniuose lie u ių au o ių da buose yškinama ik eiks-
mažodžiui būdinga aldymo ypa ybė, p z.: „Veiksmažodinius junginius y a
p iim a klasi ikuo i pagal aldomų linksnių a linksnių su p ielinksniu po-
būdį“ (G enda 1964: 137). Vėliau plačiau ap a iamas i ki oms kalbos dalims
būdingas aldymas:
Valdy i gali į ai iausių kalbos dalių žodžiai: eiksmažodžiai (ku i laužą, bijo i ilko,
saky i d augui, domė is muzika, sėdė i palapinėje, pyk i an b olio, ei i pe mišką,
su a i su kaimynu), daik a a džiai (šuns k o a s u i lku, puodynė be ąsų, maišas
bul ių, medžio šaka...), kai ku ie būd a džiai bei p ie eiksmiai (pilnas andens,
palankus aikams, įs abus uo, daug a go...), skai a džiai (šim as knygų, d eje as
a klių, dešim iš jūsų...) <...> (Labu is 1998: 34).
Dėl bend o aldymo apib ėžimo iš pažiū os lyg i su a iama: „Valdymu
adinamas p ijung ojo žodžio kai omos o mos (pap as ai ski ingos) pa-
inkimas, p iklausan is nuo pag indinio žodžio junglumo“ (Amb azas
1986: 8); „<...> kai p iklausomojo žodžio o mą lemia pag indinio dėmens
ypa ybė p isijung i am ik ą linksnį, <...> abu dėmenys y a susie i aldy-
mo būdu (Babickienė, Vencku ė 2013: 172); „Žodžių aldymas sakinyje
y a oks jų san ykia imas, kada ienas žodis gauna okią o mą (linksnį),
kokios ki as žodis eikalauja pagal eikšmę“ (Žiugžda 1960: 16); „Valdymo
a eju ienas žodis p ime a ki am am ik ą o mą, ku i jam pačiam nė a
būdinga“ (Hol oe , Judžen is 2003: 18).
Tačiau ski iasi nuomonės dėl a ski ų linksnių ak a imo aldymo a
šliejimo požiū iu. An ai ie ininką Vi as Labu is (1998: 35) pa eikia kaip
pa yzdį ap ašydamas eiksmažodžių aldymą: sėdė i palapinėje. T i omėje
Lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – LKG) ašoma, kad „apie ie ininko
aldymą galima kalbė i ik su am ik a išlyga“ (LKG 1976: 12) i eiks-
mažodžių junginiai su ie ininku ap a iami p ie šliejimo. O Aldona Pau-
lauskienė eigia, kad „ ie ininkas ik ai nė a aldomasis linksnis, nes jo
eikšmė (kaip i p ie eiksmio) isai nep iklauso nuo eiksmažodžio, su
ku iuo jis suda o junginį“ (Paulauskienė 2002: 25). Kaip a gumen ą, pa-
neigian į, jog ie ininkas y a aldomas, au o ė pa eikia ak ą, kad eiksma-
žodiniame žodžių junginyje šį linksnį pakei us p ie eiksmiu, p z., en, jau
gaunamas šliejimas.
Mokykloje sin aksinius yšius nus a y i mokoma kelian klausimą. Kad
gy en i ku ? nė a aldymas, pa ody ų oks sakinys: Paskui jie g ažiai i lai-

214
BENDRINĖ KALBA | 97
mingai gy eno. Tačiau no ė i aip pa a o i negalima. *Jie labai no ėjo – be
papildinio nepakankamai aiški sakinio eikšmė, ūks a in o macijos. Papil-
dymo eikmės p iežas is – „žodžio seman inis nepakankamumas“ (ž . Vas-
kelai ė 2009: 81). Apie gy en i negalima pasaky i, kad jis seman iškai ne-
pakankamas. Pa eik as sakinys Paskui jie g ažiai i laimingai gy eno y a i-
siškai aiškus. Taigi, iš okių pa yzdžių bū ų sp endžiama, kad eiksmažodis
no ė i aldo kilmininką, o eiksmažodis gy en i ie ininko ne aldo.
1.2. Šliejimo ap ašymas
Pa į p imi y iausią šliejimo apib ėžimą pa eikia Na min Alije a: „<...> jei
yšys a p d iejų žodžių nė a de inimas a aldymas, adinasi, ai y a
šliejimas“3 (Aliye a 2014: 43). LKG šliejimu „ adinamas oks yšys, kai
p iklausomasis dėmuo p isijungia p ie pag indinio, pas a ojo ne eikalauja-
mas; jis o maliai neapib ėž as, ik logiškai siejamas su pag indiniu dėme-
niu“ (LKG 1976: 12). Panašiai nusako šį žodžių a pusa io yšį i ki i au-
o iai: „<...> šliejimas – ai oks p ijungiamojo san ykio eiškimo būdas,
ku žodis a a ski a jo o ma sin agminio san ykio o maliai ne odo, jis
nus a omas ik ai pagal p asmę“ (Labu is 1998: 36); „Tai oks p ijungimo
būdas, ku is su o mų kai a nesusijęs ( o maliai nežymė asis), emiasi ik
žodžių p asminiais yšiais i nesąlygojamas pag indinio dėmens junglumo
( alen ingumo). Šiuo būdu pap as ai p išliejami nekai omi žodžiai a ne-
kai omosios a ski os jų o mos: p ie eiksmiai ( ašy i aisyklingai, labai oli,
juodai ma gas, ėlai nak į), bend a ys (ėmė ašy i, eisė moky is, no as pa ik-
i), padaly iai (a sikėlė auš an , pa ėjo sugulus)“ (Bučienė 2014: 30). P idu-
iama, kad šliejimas „pap as ai es i silpnasis p ijungiamasis yšys“ (Bučienė
2014: 31), nes „šliejamasis žodis nė a bū inas pag indinio dėmens eikšmei
(užmigo skai ydamas, ga siai skai o, pagal ojau pabudęs)“ (Bučienė 2014: 31).
Į silpnąjį i s ip ųjį, beje, skaidomas i aldymas, p z.:
Ski iamas bū inas, a ba s ip usis, aldymas, kai eiksmažodžiai bū inai eikalauja
am ik o linksnio o mos, papildančios jų eikšmę, i nebū inas, a ba silpnasis,
aldymas, kai eiksmažodžiams am ik a linksnio o ma y a nebū ina, ik akul-
a y i. <...> Tačiau iš es i g iež os ibos a p s ip iojo i silpnojo aldymo, aip
pa a p silpnojo aldymo i šliejimo negalima (LKG 1976: 12).
3 “<…> i he e is no conco dance and con ol ela ion be ween wo wo ds, hen i is he
adjoining ela ion“ (Aliye a 2014: 43).
Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
215
Tiesa, A. Paulauskienė a k eipia dėmesį į pe plačią aldymo samp a ą
i eigia, kad aldymu u ė ų bū i laikomi ik s ip aus aldymo a ejai, o
silpnasis aldymas, jos nuomone, u ė ų bū i laikomas šliejimu:
Aišku, kad linksniai, a sakan ys į klausimus ko?, kam?, ką?, kuo?, y a aldomi,
kad jų iesiog eikalauja a iniu einan is eiksmažodis, i jie y a papildiniai. Be
kaip adin i ne objek inį, o aplinkybių yšį, esan į a p eiksmažodžio i linksnio.
Juk aplinkybes eiškian ys p ie eiksmiai y a šliejami <...>. Kai pa s daik a a dis
eiškia ne daik ą, o aplinkybę, kai ku ie linksniai sup ie eiksmėja. I p ie eiksmė-
ja ne ie aldomieji, o šliejamieji linksniai, ypač ie ininkas. Gal dėl o ski iami
į ai ūs aldymo s ip umo laipsniai (s ip usis i silpnasis). O ie ininkas ai ik ai
nė a aldomas linksnis, nes jo eikšmė (kaip i p ie eiksmio) isai nep iklauso nuo
eiksmažodžio, su ku iuo jis suda o junginį (Paulauskienė 2002: 25).
Iš esmės okia nuomonė pa eikiama i naujausioje li e a ū oje: „Silpna-
sis aldymas seman ikos san ykių požiū iu jau nė a aldymas, nes p iklau-
somasis žodis nė a eikalaujamas“ (Judžen is 2022: 148).
1.3. P ijungiamųjų yšių ap ašymo modelių palyginimas
Kaip a skleidžia užsienyje plė ojamos sin aksinės eo ijos, jose ope uojama
ne aldymo i šliejimo, o komplemen a imo i modi ika imo są okomis.
Komplemen a imas i modi ika imas ski iami kaip du sin aksinio yšio
(sin aksinės p iklausomybės) ipai. Tai ma y i i iš 1991 m. Ilinojaus uni-
e si e e apgynusios dise aciją iš eo inės i aikomosios ling is ikos Ch is-
inos Bia os pa eikiamo apibūdinimo: komplemen ais jos adinami sakinio
žodžių eikšmę papildan ys elemen ai, ku ie y a bū ini, o modi ika o iais
laikomi sakinyje nebū ini elemen ai. Da ji pa eikia okią in o maciją:
„Modi ika o iais pap as ai eina p ie eiksmiai i būd a diški žodžiai. Kom-
plemen ai pap as ai būna daik a a džiai a į a džiai“4 (Bia a 2020). Re-
mian is okia samp a a, modi ika imas u ė ų apim i lie u ių kalbos sin-
aksėje ski iamą de inimą i šliejimą, o pag indinis komplemen a imo i
modi ika imo sky imo k i e ijus y a papildymo eikala imas a ne eika-
la imas. Apie okį k i e ijų užsimenama i lie u ių kalbo y os da buose:
„Užsienio kalbo y oje sin aksiniai yšiai pap as ai apib ėžiami i ski s omi
pagal ieną k i e ijų – pag indinio dėmens eikala imą a ne eikala imą“
(Vaskelai ė 2003: 145).
4 “Modi ie s a e ypically ad e bials and adjec i als. Complemen s a e ypically nouns /
p onouns” (Bia a 2020).
216
BENDRINĖ KALBA | 97
Naujausiuose lie u ių kalbos sin aksės da buose komplemen a imą i
modi ika imą numa an is p ijungiamųjų yšių ap ašymo modelis aikomas
i lie u ių kalbos p ijungiamiesiems yšiams pe eik i: „<...> galima išski -
i du sin aksinio yšio (sin aksinės p iklausomybės) ipus: komplemen a i-
mą (ang. complemen a ion) i modi ika imą (ang. modi ica ion) <...>. Šį
sin aksinių yšių sky imą galima su o muluo i i emian is sin aksiniu ei-
kala imu: komplemen as y a sin aksiškai eikalaujamas p iedas, o modi i-
ka o ius – ne eikalaujamas“ (Hol oe 2009: 72). Modi ika imui ilius uo i
pa eikiami pa yzdžiai su būd a džiu i p ie eiksmiu:
<...> būd a dis įdomi MODIFIKUOJA daik a a dį knyga. <...> Junginyje įdomi
knyga seman inį san ykį a p žodžių nus a o modi ika o ius įdomi; pa ies daik a-
a džio knyga eikšmė ne eikalauja požymio iš aiškos, be jeigu požymis iš eikš as,
ai aišku, kad jį eiškia modi ika o ius. Panašus san ykis pas ebimas junginyje įdo-
miai pasakoja, ku p ie eiksmis įdomiai apibūdina pasakojimą, be pa ies eiksma-
žodžio pasako i eikšmė okio apibūdinimo neapima i ne eikalauja (Hol oe , Ju-
džen is 2003: 14–15).
Iki pa eikian okį modelį lie u ių kalbos sin aksėje bu o įp as a ski i
is p ijungimo būdus, . y. de inimą, aldymą i šliejimą, o jiems ski s y-
i, kaip ma y i iš čia pa eik o de inimo, aldymo i šliejimo ap ašymo i
kaip apibend in a Ramunės Vaskelai ės dise acijoje, aiky i du k i e ijai:
„LKG [Lie u ių kalbos g ama ikoje] pa eikiamas p ijungiamųjų yšių mode-
lis emiasi šiais d iem k i e ijais: 1) iš pag indinio dėmens eikšmės kylan-
čio p iklausomojo dėmens eikala imo k i e ijumi; 2) p iklausomojo dėmens
o maliosios aiškos k i e ijumi“ (Vaskelai ė 2009: 101).
Šį p ijungiamųjų yšių ski s ymo modelį bū ų galima pa aizduo i sche-
ma (ž . 1 pa .). De inimui i aldymui būdinga iena bend a sa ybė (ji
diag amoje pažymė a žalia spal a) – papildymas eiškiamas o momis. Ski-
iasi jie uo, kad aldymo a eju papildymas y a eikalaujamas, o de ini-
mo – ne eikalaujamas. De inimas i šliejimas u i bend ą požymį (pažymė-
a iole ine spal a) – abiem a ejais papildymas nė a bū inas. Tik ai de i-
nimo a eju yšys eiškiamas o momis, o šliejimo – ne. Naujausiuose
lie u ių kabos sin aksės da buose aikomas p ijungiamųjų yšių ski s ymo
modelis kaip du p ijungimo ipus numa o komplemen a imą i modi ika-
imą. Jis pa aizduo as 2 pa .
Bū ų galima kel i klausimą, ku is modelis labiau inka lie u ių kalbos
sin aksinei sanda ai a skleis i. Anglų kalboje be eik nė a galūnių, odėl lie-
Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
217
u ių kalbai būdingo daik a a diškųjų i būd a diškųjų žodžių de inimo joje
i gi nė a (ž . 2 pa .). Ne i kilmininko a daugiskai os a eju, kai daik a-
a dis įgyja galūnes -’s, -s’ a -s, jį pažymin is būd a dis jokios galūnės
negauna (p z., big dog i big dogs). De inimu (angl. ag eemen ) čia ka ais
pa adinama ai, kas kai ku iuose lie u ių kalbos sin aksės da buose sup an-
ama kaip ko eliacija (p z., Labu is 1998: 38, DLKG 1997: 478), . y. a inio
o mos pa inkimas pagal a dažodžiu iš eikš ą eiksnį, kaip eik ame pa yz-
dyje Danny and Toni know me i Toni knows me. „Ryšys a p eiksmažodžio
i jo a dažodinio eiksnio dažnai žymimas kaip de inimo sis ema, ku ioje
am ik os a dažodžių o mos ko eliuoja su konk ečiomis eiksmažodžio
o momis“5 (Bowe s 2001: 25). Tokia ko eliacija nė a lie u ių kalbos sin-
aksėje a ojamo e mino de inimas a i ikmuo. Akademinėje lie u ių kalbos
5 „The ela ion be ween a e b and i s subjec nominal, o example, is equen ly ma ked
by an ag eemen sys em in which speci ic mo phological o ms o he nominal co ela e
wi h speci ic o ms o he e b“ (Bowe s 2001: 25).
1 PAV. De inimą, aldymą i šliejimą
numa an is p ijungiamųjų yšių
ski s ymas
2 PAV. Komplemen a imą i modi ika-
imą numa an is p ijungiamųjų
yšių ski s ymas
224
BENDRINĖ KALBA | 97
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
A li y e a N a mi n 2014: A View on he Syn ac ical Rela ions. – Ame ican
Jou nal o Linguis ics 3(2), 41–45.
A mb a z a s Vy a u a s 1986: Lie u ių kalbos sakinio sin aksinės i seman-
inės s uk ū os iene ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 25, 4–44.
Babickienė Zo ija, Vencku ė Regina 2013: Kalbos mokslo pag in-
dai: ado ėlis, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as.
Balke ičius Jonas 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Bia a Ch is ina 2020: Wha is he Di e ence be ween Modi ie and Com-
plemen ? P ieiga in e ne e: h ps://www.quo a.com/Wha -is- he-di e ence-
be ween-modi ie -and-complemen .
Bowe s John 2001: Syn ac ic Rela ions. P ieiga in e ne e: h ps://con .ling.
co nell.edu/bowe s/Syn RelCompl.pd .
Bučienė Laimu ė 2014: Lie u ių kalbos sin aksė. Teo ija i p ak ika: mo-
komoji knyga, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as.
G e n d a Č e s y s 1964: Dėl eiksmažodinių junginių klasi ikacijos. – Lie u-
os TSR aukš ųjų mokyklų mokslo da bai. Kalbo y a 10, 137–142.
Henisz-Dos e Bożena, Macdonald Ross R., Za echnak
M ic h a e l 1979: Machine T ansla ion. – T ends in Linguis ics. S udies and
Monog aphs 11, ed. W. Win e k, Hague, Pa is, New Yo k: Mou on Publishe s.
Hol oe Axel 2009: Bend osios sin aksės pag indai, Vilnius: Asociacija
„Academia Salensis“.
H ol o e A xe l , Ju d ž e n i s A ū a s 2003: Sin aksinių yšių ipai. –
Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1: Sin aksinių yšių y imai, Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u as.
Ju d ž en i s A ū a s 2022: P ijungiamasis yšys so ie ų okupacijos laikų
lie u ių sin aksės da buose. – Bend inė kalba 95, 133–161.
Kay Ma in, Gaw on Ma k, No ig Pe e 1994: Ve bmobil: A
T ansla ion Sys em o Face- o-Face Dialog, S an o d: CSLI.
K al i n a us k a s B o n iu s 1961: Žodžių junginys kaip sin aksės objek as. –
Ta ybinė mokykla 5, 31–39.
K al i n a us k a s B o n i u s 1963: Žodžiai i žodžių junginiai sakinyje. – Kai
ku ie g ama ikos i s ilis ikos klausimai: medžiaga moky ojui, Kaunas: Vals-
ybinė pedagoginės li e a ū os leidykla.
Kalinauskas B onius 1972: Lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksė: mo-
kymo p iemonė, Vilnius: Vals ybinis pedagoginis ins i u as.
Labu is Vi as 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e-
o leidykla.

Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
225
LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e:
h ps://ligis.lki.l .
LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3, Vilnius: Mokslas.
Paulauskienė Aldona 2002: Sin aksės a sky imas nuo mo ologijos
XX a. kalbo y oje. – Kalbų s udijos 3, 23–26.
PŽJ – P ijungiamieji žodžių junginiai. P ieiga in e ne e: h ps://mokslai.lie u-
iuzodynas.l /lie u iu-kalba/p ijungiamieji-zodziu-junginiai.
Si au as Vy au as 1978. Pag indinių sakinio dalių de inimas, Vilnius:
Lie u os TSR aukš ojo i specialiojo idu inio mokslo minis e ijos Leidy-
binė edakcinė a yba.
Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas
2(1), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas
2(2), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Spe ak Olga 2014: Noun Valency in La in. – Noun Valency, ed. O. Spe ak,
Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 183–213.
Š eikauskienė Dai a 2013: Sin aksinė žodžių auka. – Ac a Linguis i-
ca Li huanica 69, 130–153.
Tesniè e Lucien 1959: Élémen s de syn axe s uc u ale, Pa is: Klincksieck.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos būd a džių alen-
ingumas: dak a o dise acija, Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2023: „P ie aišus“, „p ie aišumas“
alen ingumas daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje. – Ac a Linguis ica Li-
huanica 88, 181–205. P ieiga in e ne e: h ps://www.li uanis ika.l /
con en /103312.
Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin-
aksėje: dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla.
Vaskelai ė Ramunė 2003: Lie u ių kalbos daik a a diniai junginiai sin-
aksinių yšių požiū iu. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143–158.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /
s aipsnis/ aldymas-1/.
Winog ad Te y 1983: Language as a Cogni i e P ocess 1: Syn ax, London:
Addison-Wesley Publishing Company.
Žiugžda Juozas 1960: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Sin aksė, Kaunas: Vals-
ybinė pedagoginės li e a ū os leidykla.
ŽS – Žodžių san ykiai. P ieiga in e ne e: h p://www.šal iniai.in o/index/de-
ails/606.
Gau a 2023-12-13
P iim a 2024-11-04
226
BENDRINĖ KALBA | 97
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
CONTROL OR ADJOINING: THE GENITIVE MEANS
NON-AGREEING ATTRIBUTE AND PREPOSITIONAL
CONSTRUCTION
Summa y
When discussing syn ac ic ela ions in hei mos gene al e ms, opinions usu-
ally do no di e much. E e yone admi s ha ag eemen is such a subo dina ing
ela ion, when he dependen wo d acqui es he o ms o he head wo d (genus,
numbe , case). Disag eemen s a ise when de ining con ol. The e a e di e en
iews on he con ol o he loca i e: om p o iding examples o his case in he
con ol sec ion o s ic ly s a ing ha he loca i e canno be con olled. In mos
publica ions, adjoining is de ined as a ela ion when he dependen wo d joins
he head wo d, he la e is no equi ed and he adjoined wo d is no necessa y
o he meaning o he head wo d.
In wo ks ep esen ing o o ien ed owa ds Wes e n linguis ics, wo ypes o
subo dina ion a e dis inguished – complemen a ion and modi ica ion. The c i e-
ion o hei designa ion is he equi emen o non- equi emen o complemen-
a ion. The equi emen o complemen a ion a ises om he seman ic insu i-
ciency o he wo d. In he syn ax o he Li huanian language, h ee ypes o ela-
ions a e dis inguished: con ol, ag eemen and adjoining.
Due o he di e ences in opinions ega ding subo dina ing ela ions, he e-
la ionship o a non-ag eeing a ibu e wi h a head wo d is also assessed di e -
en ly. I is cus oma y o conside i as a con ol, bu he noun exp essed by he
geni i e in his case is no needed o supplemen he meaning o ano he wo d
(noun), he e o e, when de ining con ol as such a ela ionship, when a equi e-
men is made, i should be conside ed only he ela ionship o ce ain nouns
(deno ing measu e, capaci y) wi h he geni i e, and he ela ionship o an non-
ag eeing a ibu e wi h a head wo d should be assessed as adjoining.
The p eposi ional cons uc ion, like he cases, can be con olled and adjoined
o he head wo d, o example, he p eposi ional cons uc ion o+accusa i e in
he wo d combina ion dip in wa e is con olled, and i is adjoined in he wo d
combina ion send o Vilnius.
A p eposi ion canno con ol a case, because syn ac ically ela ed wo ds a e only
con en wo ds. When a e b con ols se e al cases, all o hem a e equally neces-
sa y and can all be in one sen ence – do ano i ką? (gi e wha ? – accusa i e) kam?
( o whom? – da i e). I a p eposi ion is applied wi h se e al cases (už – behind+
geni i e, o +accusa i e; po – a e +geni i e, wha +accusa i e, unde +ins umen al),
Dai a Š eikauskienė.
Valdymas a šliejimas: kilmininku eiškiamas
nede inamasis pažyminys i p ielinksninė kons ukcija
227
i is always used wi h only one case, and which case is used de e mines he e b,
no he p eposi ion i sel .
KEYWORDS:
syn ac ic ela ionships, con ol, adjoining, geni i e, non-ag eeing
a ibu e, p eposi ional cons uc ions.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
VALDYMAS AR ŠLIEJIMAS: KILMININKU REIŠKIAMAS
NEDERINAMASIS PAŽYMINYS IR PRIELINKSNINĖ
KONSTRUKCIJA
San auka
Ap a ian sin aksinius yšius pačiais bend iausiais b uožais, pap as ai nuomonės
daug nesiski ia. Visi p ipažįs a, kad de inimas – ai oks p ijungiamasis yšys,
kai p iklausomas žodis įgyja pag indinio žodžio o mas (giminę, skaičių, links-
nį). Nesu a imų kyla apib ėžian aldymą. Ski ingai žiū ima į ie ininko al-
dymą: ienu šio linksnio pa yzdžių eikiama aldymo sky iuje, ki u eiškiama
g iež a nuomonė, kad ie ininkas negali bū i aldomas. Šliejimas daugumoje
publikacijų apib ėžiamas kaip yšys, kai p iklausomasis dėmuo p isijungia p ie
pag indinio, pas a ojo ne eikalaujamas, i šliejamasis žodis nė a bū inas pag in-
dinio dėmens eikšmei.
Vaka ų ling is ikai a s o aujančiuose a į ją o ien uo uose da buose ski iami
du p ijungiamojo yšio ipai – komplemen a imas i modi ika imas. K i e ijus
jiems ski i y a papildymo eikala imas a ba ne eikala imas. Papildymo eikala i-
mą kelia žodžio seman inis nepakankamumas. Lie u ių kalbos sin aksėje ski iami
ys p ijungimo būdai: aldymas, de inimas i šliejimas.
Ski ian is nuomonėms dėl p ijungiamųjų yšių, ne ienodai e inamas i ne-
de inamojo pažyminio yšys su pažymimuoju žodžiu. Įp as a jį laiky i aldymu,
ačiau kilmininku eiškiamas daik a a dis okiu a eju nė a eikalingas ki o žodžio
(daik a a džio) eikšmei papildy i, aigi, aldymą aiškinan kaip okį yšį, kai y a
keliamas eikala imas, juo eikė ų laiky i ik am ik ų daik a a džių ( eiškiančių
ma ą, alpą) yšį su kilmininku, o nede inamojo pažyminio yšys su pažymimuo-
ju žodžiu e in inas kaip šliejimas.
228
BENDRINĖ KALBA | 97
P ielinksninė kons ukcija, kaip i linksnis, gali bū i i aldoma, i šliejama
p ie pag indinio žodžių junginio dėmens, p z., p ielinksninė kons ukcija į + ga-
lininkas žodžių junginyje pana din i į andenį y a aldoma, o žodžių junginyje
siųs i į Vilnių – šliejama.
Lie u ių kalbos sin aksėje numa oma, kad p ielinksnis linksnio ne aldo, sin-
aksiniais yšiais susie i būna ik sa a ankiškos eikšmės žodžiai. Kai eiksmažodis
aldo kelis linksnius, isi jie y a ienodai eikalingi i gali bū i iename sakinyje
isi – do ano i kam? ką? Jei p ielinksnis a ojamas su keliais linksniais (už – ko?,
ką?; po – ko?, ką?, kuo?), jis isada sakinyje būna ik su ienu ku iuo no s links-
niu, o su ku iuo – nulemia eiksmažodis, ne pa s p ielinksnis.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
sin aksiniai yšiai, aldymas, šliejimas, kilmininkas, nede-
inamasis pažyminys, p ielinksninės kons ukcijos.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]