Bia
a
KR
ACL
B-O 'E_Y
ROWS
CLAUSIMALI
Pee eee
y
O s
e
SR
MOKSLU
AKADEMIA
SIAURES
VAKARU
DONINKU
TARMIY
KIRTIS
V .
GRINAVECKIS
I. Ki io
iiSys
Lie u os
kalbos
a mése
ki cio
susilpnéjimas
a
i&nykimas
galiinése
i
appa adimas
Zodzio
p adzioje
a ba
skiemenyse,
esanciuose
a éiau zodZio
p adiios
(p z. :
pdgaleis
~
pagaliais
(Sakyna),
lauk, i :
laukq
~
(La iku a),
mali-nus
malinus
~~
(Lyduokiai),
no malmen-
e chiama o
ki éio
a i aukimu.
Siau és
aka y
dinininky
a mése
(8 d )!
ki is
anche in
de e mi-
na i casi
è
a aciu-
o
galiinés
i§
j
Zodzio
p adzia.
Cio'
impo a-
n e
no a e è
che
S d , come in
al e Zemai iy
i
a mése,
a auian i
ki j, ki is ne a
u o
sukoncen a o
in uno
skiemenyje, ma è
di iso a pochi
oppu e a u i
zodzio
skiemenim.
S d
zodziuose
su
a i auk iniu
ki iu è
ki ¢iu i u i
skiemenys,
ecc.: di,gs asis,
da b,i: da bij,
luk, lauku,
led,i ledij,
blézd in.g,a
~
blezdinga,
pa ,zen,O-n. ,2
~
pa einan i.
~
~
~
~
I§
pa yzdziy
ede e che
quelli
skiemenys,
che sono
ki éia i
li e a u i in-
éje al
linguaggio
(1k), ha
ki j
a méje.
i
Sj
ki j,
esan j
Zodzio gale
a liepian j
i
ki j, si può
1k
chiama e
seno iniu,
pe ché lui,
come
ed emo
éliau, è più
an ico al i
s esso
zodzio
ki ius,
Quindi
uz
seno iniu
o
ki iu
Cia chiama o
ale ki is,
quale egli è
bu es p iS
ki éio
a i aukimg.
Tu i gli al i
aukSciau da i
negli esempizi
esancius
ki éius
semplicemen e
chiamiamo
a i auk iniais,
pe ché lo o,
bidami nuo a
appa eade
zodzio p adzios
skiemenyse,
semb a quasi
a i auk i
galiinés.
i§
oki bidu
già s essi
e mini
(senoyinis
i
a i auk inis
ki is) indica
zodZiuose
a i auk iniu
su
ki éiu
ne ienoda
ki éiy kilme.
Ne
u i
ki ciai
ame
s essiame
Zodyje sono
a iani
uni o modu
oce o za:
alcuni sono
a iani
debbiau, al i
jy
piu o e.
Zodzi, nei
quali ki is è
a ao o, il
p imo
skiemuo è
semp e
de o più
o e al i
s esso
ZodZio
skiemenis,
odél siuo
a yeju il
p imo
skiemuo ha
uz
ondamen i-
o
nj ki j.
Poiché
Sis
p incipale
ki is,
come già è
s a o
kalbé a, è
1
Siau és
aka y
dUnininky
a més
( d )
uZima
medu io
Zemaiciy
pie y ine
dali, ku iq
j
jeina
Silalés
i
Va niy
ayonai
(senze
qualche
kaimy),
Sild és
,
Siau y iy,
P iekulés
.
campai
me idional-
e, Rie a o
.
pie y iy
pa e,
Skaud ilés
.
PieZe io
i
Kosi,
apylinkés,
S d
angoli del
plo o
sono
Sios
abi ie és:
S ékSna,
Pa andené,
Va sédziai,
Z,
Naimies is,
S a biausioji
one iné
pa icola ey-
bé,
dis inguan e
S d da
ki y
diinininky
sono
a ika y
(é, < j, dj)
d&
ne u éjimas
neki iuo ame
ZodZio gale
p iS bal y
esempio.:
ja*u e già-
d,
~
Cio, made
médzio,
~
pa* es
pa ios,
~
s a es
s a ios,
~
ma
pae, ios
pa ios.
e~
,
109
a i auk inis, cioè egli
sa à chiama o
p incipale-a i auk iniu
ki ciu.
Rikusieji
ki ciai
Zodziuses
su
a i auk iniu
ki ciu sono
a ia i
debpniau,
odél lo o
no malmen e
chiama i
Salu iniais.
Ta iau
i
Salu iniai
ki iai
sayo
a pe
né a
lygia e -
Ciai, ecc.,
zodyje
blézd,i‘n.g,d
blezdinga
~
galinio
skiemens
ki is, come
già auksciau
è s a o
pa la o, è
ano inis,
an oio da
0
Zod%io
galo
—
a auk-
ino.
Be
o, Sie
abu
Salu iniai
ki éiai
( ai paaiskés
éliau) sono
desiguodo di
o za,
desiguodai
jais pailgéja
oiai, ha
desiguodas
po
p iegaides,
odél lo o
anco a
necessa io
da
sepa i os
nomiini.
i
Poiché
ul e inis
da ine
zodzio
Salu inis ki is è
a i auk inis, ques o
gli agisce meglio
salu inio-a i auk inio
ki cio e mine.
Zodzio
gale
inciso
Salu inis
ki is è
ano ino,
ma
chiamini
jo
Salu iniu-seno iniu
ki iu non si può,
pe ché seno éje
egli né a bu es
Salu inis,
Bes iame-
n e gli si
addice
Salu inio-galinio
ki io e mine,
pe ché dis
Salu inis
ki is
semp e
biina
Zodzio
die o.
S d è
okiy
i
Zodziy,
nei quali
ki is è
nello
s esso
cicioia
pos o
come
i
Ik,
esempio. :
bi e bi i,
~
pa a-'de
payadé.
~
Anks iau
buyo
kalbé a,
che ale
ki is, che
sayo
y ie a
su ampa
ki io
luogo,
su
1k
sa à
chiama o
seno iniu,
poiché
©
Si a uoyeju seno inis
ki is è p incipale,
ques o si può
chiama e
p incipale-seno iniu
i
ki iu.
ji
Zodzi, che sono
ki giuojami
p incipale-sen-
o iniu ki éiu, in
ce i casi
anche bina
salu inis
ki is, ecc.:
dé b,d-u~
di bau, ' ,d~
uomini, d'l,i-ze
ali i
~
(puli e).
Siuo caso, come
pa yzdziy is o,
nuo oasis ki is
i§
è appa eades
p essoeski ini-
uose, ma
poki iniuose
skiemenyse.
ne
Ta més ki is,
appa eades
poki iniuose
skiemenyse, semp e
è p esagio debpniau
ondamen inj-seno-
inj ki j, odél egli
è
uz
Salu inis.
Kad bi y
si può
dis ingu-
jj
e e da
ki y
auk& iau
miné y
Salu iniy
ki éiy,
jj
può
chiama e
Salu iniu-nukel iniu
ki iu, pe ché è
come nukel a
i
i§
Zodzio
p adzios
i
galinius
oppu e
a éiau
p esso
Zodzio
galo
esan ius
skiemenis.
biidu
Tokio
Syd è cinqueos ki io
ays: p incipali ki iai
pag indinis-a i auk i-
nis p incipale-seno inis
e
du
—
i
i
Salu iniai ki iai
salu inis-a i auk -
—
inis, Salu inis-galinis
inaleinis-nukel inis.
i
Il.
Ki gio
allon anam-
en o kilmé
i
senumo
1.
Siau és
lie u iy
lingua
a miy
(jy a pe
i
Zemai iy)
ki éio
a azione
i§
del galiinés
j
Zodzio
p adzig
p ieZas imi
dazniausiai
conside ada
ki y kalby
la iy o
—
ku Siy
ziemgaliy
j aka®,
P immoji
i
opinié ka o
semb a
pa aukli dél
sua
i§
semplici à,
ma le
accg a aja il
a o che
Za asy
k as o
li eu ii,
i en i g e a
la iais,
ki io
su
noni aukia.
La seconda
opiné ha
ieng gana
s a y
a gumen ga:
li eu iy lingu
a miy ki ¢io
i i amen o
a ea bemaz
su ampa
ku Siy
su
i
Ziemgaliy
gen iy,
gy enusiy
e i o io
Li uano,
plo u®.
Ta iau
Zemai iy
asimiliu ieji
ku Siai
s essi né a
seno u éje
ig
ki gio
Zodzio
p adzioje*,
odél
i
p ipazinus
éia ku giy
j aka,
ques ione
imane
nei§sp es -
a: anco a
bisogna j o
es i, quale
p iezas is
e é
ku Sius
nekel i
ki j
j
Zodzio
p adzig.
È manoma,
che ku Siy
pa la oks
j
ki ia imas
sa à
a éjes
i8
2
A chi iam
Philologicum
( ul e io men e
APh),
4,
33,
Kaunas,
1933.
*
APh,
4,
33;
Die
Zemai ische
Munda en
( ul e io men e
ZM),
204,
Kaunas,
1930.
‘J.
Endzelins,
La ieSu
lingu
g ama ika,
32,
Riga,
1951.
110
ug y-suomiy
gen ies
—
lybiy.
Possibile
cosa che
ku giai
pa eldé a
lybiy ki éio
i8
a i aukima
j
ZodZio
p adzia
bus
pe da e
Zemai iams.
Ta iau
s esso
ki -
Zio il
p ocesso di
i i amen o
sa à ykes
g adualmen-
e, secondo
emme us
désnius,
Ku giy
j aka
Cia neben
possiamo
i ene e
solo il p imo
impulso alla
endenza
all'a uzi-
one ki éio
appa i e.
;
K.
Jaunius
i iene, che
ki is
lie u iy
lingua
a mése
sa à
a auk as
indipenden -
emen e dal
ki y kalby
j akos.
Egli scon ò
Si aip:
usualmen-
e noi
pa liamo
che ki is
...
,,pe éjo
oppu e
,,y a
as e e-
i§
l as
j
galiinés
saknies skiemenj.
Ma ik ujy
i8
kKi is isa
ne aiks ioja
mai né a
kilnojamas,
i
ik ai
j yks a
0
Si oks
p ocesso: a
seconda
dell'an ico
p incipale
ki cio
susilpnéjimo
a o éja
ki is p i
einan iojo
skiemens,
u inéio...
kylancig p iegaide,
che, g adualmen e
a o édama, nekeigia
il suo acus ico
sanda o, dél
an inis-a i auk inis
ko
(mepeqHeBTopHuioe)
ki is semp e ha
i agale p iegaide.
Senojo p incipale ki io
silpnéjimo seconda io
a o éimen o
laipsniskumg j odo il
i
a o che, pu ché
senasis ki is è su ilgo
balsio, cioè egli,
appa adus
p incipale-an iniam
(ki giui)
p ielan e
skiemenyje,
Da bény
a méje
nek in a ino
silpnai
ki ¢iuojamyjy
skiemeny
li ello, islaiko
daljando suo
p ecoesnés
eiksmés,
0
pasida
an iniu ki iu:
plg., p z..
Da bény
gé.i.sm,ié,
gmi on,i os*.
Sioje
nella sua
eo ia
K.
Jaunius
j odo,
che ki is
galinés
is
j
Zodzio
p adzia è
s a o
a aciu o
g adualmen-
i8
e, p adzios
imanendo
dalj ki io
nella ecchia
posizione,
Zodzio gale.
Ta
K.
Jauniaus
eiginj
con e ma
mol i lie u iy
lingua a miy,
a i aukianéiy
ki j.
Ally p ima quasi
u e ki j
a e en i
Zemai iy
a més
(non
conside an-
do kai ku iy
ie y
F on ie a
della Le onia:
Akmené,
Vege iai,
Klykoliai)
anco a
i
Siandien
dalj ki éio
ha
iglaikiusios
Zodzio
die o.
Auks ai iai_ aka i-
eciai, esiden iegi
g e a
su
Zemaiciais
i
a aukian ieji
ki j, anche dalj
ki éio ebe u i
Zodzio
gale, p z.
: diend
diend
~
(K akés),
Sdkd
~
Saka,
ajka}
~
bambini
(Siauliai).
Sie a i
aisciai
indicano
che ki io
slinkimas
gal nés
i8
j
Zodzio
p adzia
pa lamose
a mése
né a
pasibaiges.
K,
Jauniaus
ki éio
a azione
eo ia
pasida o
u a
j ikima,
quando
ki io
a aukimg
susiejame
su
aki iniy
galiniy
umpéjimu.
P o .
J.
Endzelynas
ci ca
3j
K.
Jauniaus
samp o a img
è
Si aip
isponde-
à:
,Come ale
p imoio
skiemens
ki is può
e i ica si
anche del
u o
nep iklaug-
omai da
s e imy
j aky,
sono
j odinéjes
Giunius.
Cia pa
p o .
J.
Endzelynas
dallo sa es
anco a
p idu ia:
,,Tai
(ki is) la iy
p okalbéje galé y
bi i kiles isai
spon aniskai, così
bidu ki is è isy
pi ma a i auk as
isiskai come in
alcune a mése
i
li eu iy kalbos
umpy galiniy
skiemeny
d iskiemeniuose
pliaskiemeniuose
oksi onuose
pi majj skiemenij,
—
paskui pi mojo
skiemens ki is
s e imy kalby
j akoje galéjo bi i
apibend in as‘*.
—
i8
i
j
Jauniaus
i
Endzelyno
ki io
a azione
eo iaijg in
b e e può
esse e so
o mula o
così: isy
p ima ki is è
a)
s a o
a auk as
umpos
galiinés ilga
p imajj
ig
skiemenj,
éliau p imojo
j
skiemens
ki is galéjo
bi i
b)
apibend in as
(g ei iausiai
ki y kalby
j akoje).
8K,
Apuucs,
Mama naa
Kunxka
Kopencxoii
yGepuin
1a
1898
oa,
183,
Kosna,
1897.
6
J,
Endzelins,
min, eik.,
32.
1)
2,
p imajj
cia
isdés i -
a a
eo ia
eiginj
con e -
ma §yd da i:
a)
P incipale-a i auk inis
ki is d iskiemeniuose
ZodZiuses,
ku iy
pi mas
skiemuo
ilgas,
an as
umpas, è
p esumo
i ciau,
come in
u i i
imanen i
d iskieme-
niues (pyz.
: bd-u.g,0s
~ baugis,
i-n,e ~
yni ( yji).
b)
T ischem-
eniuose
ZodzZiuse,
ku iy
p imo
skiemuo
ilgas, al i
umpi, in
aluni casi
ki is è
a auk -
as
nepalicka-
n nessun
ki io
pédsako
al i
skiemeny-
se (p.g.:
kligdama ~
klykdama).
S'in en ambi i casi le
oci di ibalsie,
ki iuo i
p incipale-a i auk i-
i
niu ki ciu, sono pailgé
(jskai an e @, e,
quando essi a
pi maisiais dyibalsiy
sandais) e ha
an ing- es ine
p iegaide. Ig o si può
sp es i, che ki is dia
sa à a auk as
anco a p iS ki ciuo y
a, e pailgéjima.
c)
Daugiaskiemeniuose
Zodziuose,
ku iy
galinis
skiemuo è
umpas,
secondoa-
0
sis nuo
Zodzio
galo ilgas,
ki is
an ajj
j
da
Zodzio galo
skiemenj
sa à
a i a o allo
s esso
empo, come
p imi due
i
(a, casi.
b)
Ques o indica eks
p op io secondoo da
zodzio ine skiemens,
u in io
salu inj-a i auk inj
ki j, lungumas (p z.:
ké m ,da -p,d ~
ki mya pa), Jauniaus
3.
i
Endzelyno
ki io
a azione
eo ia la
p ima
a e mazio-
ne è chia e
ul e io e
i
ki io
a azione
aidai
de e mina -
e.
S d ki gio
del
i i amen o
s o ici non
può
esaminé i
a sie ai da
ki y
Zemai iy,
anche
o
i
Ry y
Lie u os
a miy ki io
a i aukimo,
odél ia
panag inésime
alcuni
bend esnius
i
lie u iy kalbos
a miy ki éio
a i aukimo
sogge ius.
No malmen-
e lie u iy
kalboje, se
ki is
appa e
skiemenyje
p iS senajj
Ki ], è il
nuo o
ki is, che si
o a nella
lunga
skiemenyje,
semp e ha
i agale o
idu ing
(cui o o
judéjimo
a % ilgiu è
i agalé)
p iegaide.
Taip è
S S ad
i
aukiciy
Siau inése
a mése,
alla uian iose
ki j, ecc.:
bal a~ bal a,
bal os bal és,
Jai kw lauki
~
~
(Sakyna),
gi' a i a,
~
jaiina
gio ane
~
(Obéliai).
Ta iau
paji io
zemai iy
a méje
dia è
al imen -
i: se ki is
a i auk -
as
i agale
j
Saknj,
ques o lui
ice a
es ing
i agale)
(~
Ik
accgaide,
ecc.: w,2
~
Uzi
(es.
1.
ns.
2
asm., G i),
g0's,¢s
~~
Zgsis
(K e inga),
oppu e
idu ine
(cui è solo
umpesné
es iné),
pyz. :
lauk,d-~
laukai,
nauj,iiis
naujés
~
(Salan ai);
se ki is
a auk as
i ap ade
j
Saknj,
ques o lui
gaina
s um ine
i ap ade)
(~
Ik
p iegaidg,
ecc.: bd'l ,d
bal a,
bd-l , ios
~
bal ds
~
( yns.
kim.,
bianca)
(K e inga);
pé- m,iios
~
pi mds
( ns.
kim.,
pi ma),
/ed,i's
~
éz¥s
(Salan ai-
). ;
Si oks
pajii io
Zemai iy
a i auk inio
ki éio
p iegaidés
d ejopumas
indica che
paji io
Zemaiciai
ki j sa à
a auke
anco a al
momen o,
quando lo o
p ieSki ini-
uose
skiemenyse
i
ebe a é
d ejopa
p iegaide:
i agale
i ap ade.
i
oki biidu
accedia-
mo al
i& ado,
che
paji io
Zemaiciai
a i auké
ki j da
p ieg
neki ciuo y
p ieSki iniy
skiemeny
p iegaidés
su ienodinima,
al i
o
Zemai iai già
neki ciuo y
po
p iegki iniy
skiemeny
p iegaidés
su ienodimen-
o.
Vadinasi,
pajii io
Zemai iai
a i auké
ki j
ankséiau,
o
u i al i
éliau.
Pajii io zemai iy
p ieski iniai ilgi
skiemenys,
uZéjus_p ieski iniy
skiemeny
i ap adés
p iegaidés i imo
i agale empoi,
già buyo ki éia i
a i auk iniu ki iu
odél nebgaléjo
j
sos i u p iegaidés,
pe ché solo
neki ciuo y
skiemeny p iegaidés
sono
su ienodéjusios;
p ieSki iniuose
i
skiemenyse è
apibend in a
i agalé p iegaidé,
poki iniuose
i ap adé, pyz. :
collnai, ma kdlnus,
égélé, ma égéles.
Kad pajii io Zemai iy
ki is a i auk as
112
anks iau uz ki y
dounininky e
diinininky, indica e
maggio e ki iuo y
a i auk iniu ki iu
balsiy e d ibalsiy
pailgéjimas.
Pa yzdziui, dinininky
o
d iskiemeniy zodziy,
—
ku iy abu skiemenys
ilgi, a i auk inio
ki io p iegaidé è
idu iné, balsiy
dyibalsiy lungumas
non di e isce dal
neki iuo yjy
lungumo, pa yzdziui,
Zodziy lauk,i laukQ,
don-
0
i
~
i
~
dan
pi myjy
skiemeny
dyibalsiy au,
lungumas
on
nieku non
di e isce
dal
neki éiuo y
skiemeny
pa iy
y
d ibalsiy
lungumo,
p z.:
laukd‘ms
laukéms,
~
don i‘ms
den ims,
~
paji io
0
Zemai iy
p imo
dyibalsiy
sandas
Siuo caso
è
semilghe:
a.uk,ii‘m /
~wauki,
dd-n ,iem
~
dan , ma
aukd:ms
~
laukéms,
don i‘ms ~
dan ims
(Salan ai).
Sulla base
auksciau
igdés y ais
a e mazi-
oni, è
possibile
a e
ig ada, jog
ki -
Gio
a aukima
sa à
p asidéjes
Zemai iy
a miy
Siau és ad
a a uose, in
0
segui o
slinkes
j
p anzo.
Sia i8 adq
pa emia
da
Sie
Zemaiciy
a miy da i:
dounininky
a)
a i auk inis
ki is è
p esumo
i ciau negu
diinininky.
b)
dinininky
a més plo e
a i auk inis
ki is,
andando
i§
Siau és
j
pic us,
silpnéja, kol
nel
me idionale
a miy
pak aS yje
u a
sumys a,
c)
dounin
ypa inky,
Siau iniy,
galininie
oci,
ki ciuo i
seno iniu
ki éiu,
sono
debpniau
a ia i
come
8 d ,
i
seno inis
(Salu inis-galinis)
ki is menkiau
sen i oimas,
p z.: g dz,és
g azus,
~
17,2
~
haii:
(Salan ai).
Poiché
a auk inio
ki io o za,
balsiy
d ibalsiy
i
pailgéjimas
esso indica
po
an icaia del
ki éio
a azione,
ques o, sulla
base giais
da i, si può
i ene e, che
Zemai iy
ki is sa à
a auk as,
su igamai
aukS iau
su
igdés y a
K,
Jauniaus
i
Endzelyno
eo ia,
ne
i§
ka o, ma
g ada am-
en e.
Visy p ima
ki is sa à
a auk as
umpos
galiinés p iS
i
einan j ilga
skiemenj, in
j
segui o
lungos
galinés ilga
i8
j
i
i8
umpos
j
umpa
Saknj in ine
i
i§ lungos
galiinés j
umpa
Saknj.
Si okias d i
ki éio
a azione
s azioni
andame
a ualeiné-
se lic u iy
lingua
a mése:
umpos
galiinés ilga
i
p ie einan ;
skiemenj,
py z. :
malii*nus
a)
i8
malinis,
wilkus ilk s
j
~
~
(Lyduokiai)-
,ai kus
~
campius,
ma
uo iuki:
~
laukiy /
Obeliai),
diend
~
gio na a,
ma
diend-s
~
diends
(K akés),
gi a gy a,
~
me ga
me ga,
~
ainu~einu,
ma miski
misk
~
(Debeikiai),
a.nk,@~ anka,
di.k, is aikiis,
ma sakd
~
~
Saka,
aika:
~
bambini
(K aziai);
b)
i§
lungos
i agalés
i
umpos
galiinés ilga
j
umpa
i
p ices
einan j
skiemenj,
p z. :
8,
~
lyg osids,
duki , ios
~
auks ds,
sak, ios
~
Sak6s
(Da bena-
i), dss ~
usnis, sdk
~ Saka
(Sedu a).
4.
Syd ki éio
a i azione
del senuma
es imonia
solo es iné
ne
idu iné
p iegaidé
a
a i auk iniu
ki iu
ki iuo ame
lungame
skiemenyje,
ma al i
a més da i,
Visy p ima
galiinés
i
umpéjimas.
Come già
kalbé a,
ki is né a
a auk as
an o
olesniy nuo
i§
i
Zodzio
ygalo
skiemeny,
ma in ali
casi, 7 Plg.
K. Biiga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
XIX,
Kaunas, 8,
1924,
Kalbo y -
os
klausimai
113
kai galinis
l as da
i
Zodzio galo
skiemenys
dél galiinés
umpéjimo
è susilieje
ieng,
ques o
ki is è
j
a auk as
e i§
secondojo
secondo
o igme da
Zodzio
galo
skiemens,
p z. :
g i'b,oks
~
ybukas,
ké i,2ks
~
ki ikas,
ied, Oks
ezikas.
~
Cia
impo an e
ne
ick s esso
ki io
a azione,
kick
a i auk iniu
ki giu_ki éiuo-
y balsiy bei
d ibalsiy
ilgumas
p iegaidé.
i
Se ki is è
allon ana o
a méje non
umpun e
i
Zodzio
galiinés, nella
quale ano inis
ki is è su
umpo balsio,
ques o
a i auk asis
ilga skiemenj
ki is semp e
ha es ine
p iegaide,
j
ocei
d ibalsia,
ki gio a ieji
o
i
Siuo
a i auk iniu
ki giu, è
pailgéje, ecc.:
g ib,os
ybis,a.u.k,ds
laukis, ma
~~
auk3éiau
mené u caso,
~
do e abbiamo
u a okj
pa skiemeny
appo o di
lunghezza /j
(—
W), a ac ino
ki is ha
medu ine
p iegaide, juo
ki éiuojamieji
oii bidibollia
0
sono della
s essa
lunghezza,
i
come
neki ¢iuo ame
skiemenyje
i
(p.g.:
g i‘bo-ka
~
g ybika,
he e-ka
~
ki ika,
ieg ams
ézidms).
~
Ka
indica
&is
a i auk inio
ki io
p iegaidés
i
balsiy bei
dyibalsiy
pailgéjimo
desiguodumas
ZodZiuose
ienodu
su
skiemeny
lungumo
appo ou
(—
)?
Pa
esempioéme-
su
zius abiem
lunggais
skiemenimi,
ediamo che
Gia abbiamo
u i8kai okj
pa a auk iniu
ki ciu ki ciuo y
skiemeny
lunghezza
accadaide, come
a éjamui
esempii nei
nu upéjusia
i
galiine
i
su
(p.g.: lauk,i
lauki@
~
lauk,oks
i
laukiikas;
~
ki'm,i-~
kiem@ e hi
m,oks
kiemukas).
~
Sia del
p incipale-a i auk ino,
sia
i
Salu inio-galinio
o za del
ki gio
(ano inio)
Si negli
esempizi,
nonos an e
desiguodo
appo o di
ny
skiemeilgumo,
isiskai
coincide.
I§ di u o
quello che
c'è de o,
paiscei, che
al momen o,
quando
ki is kélési
i§ umpo
galinio
skiemens
p i einan j
ilga
skiemenj,
galinis
skiemuo
non e a
anco a
j
susliiejes
una
skiemenj
p iS esso
einangi.
j
su
(in al e
pa ole,
l'a ukiu-
kas non
anco a
is i es j
laukuks).
Se ki -
Gio
kélimosi
i§
umpo
galinio
skiemens
j p i
einan j
ilgg
skiemenj
empo
bi u già
bu es
Jaukuks,
ques o
Siandien
egli bi y
p esamo
a.uk,dks,
u a allo
s esso
modo
come
i a-u.k,ds
laukis / /.
~~
Cadien i,
galiiné
su umpéjo
già p imojo
po
ki géio
kélimosi
galiinés
i§
j
ZodZio
p adZig
e apo.
Uzéjus
secondoj-
am ki io
kelimosi
j
ZodZio p adzia
e apui, galiiné
già sa à s a a
su umpéjusi,
o e o, ki is
buyo
a auk as
con empo an-
eamen e
Zodiaki
Jauki
i
laukiuks.
Allo s esso empo
ki is sa à
i i a o e ig
umpo galinio
skiemens j
umpa p ices
einan j skiemenj
ick a méje
nesu umpéjusio
galinio skiemens,
sia
i8
i
i8
nuo iasi o ma-
oio i§ dueiejy
Zod%io galo
skiemeny
dél galiinés
umpéjimo
(p z. :
§ak,d
~
Saka,
kl@b,d s
~kleba as).
Ques o indica
ab ak inio
i
Salu inio-galinio
(seno inio)
ki éio
g ado di
o za ki y
i
a miy
da i.
5.
K. Biga sul
ki éio
a azione
del senuma
ao:
,,Balsius
a, e,
i,
u,
quelli
bidami
po
ki iu
Zemai iy
i
y ie iy
aukS ai iy
(Zieminiy)
snek ose
pe e a
semilunghi
oci,
a s um iniu
po
ki éiu
lie u iai
ig a ia
b e i:
a.
Sako,
snk, Pegs
(Pny.), log
D d.,
godu
||
%.
Saka,
Snékd
,,n<knek,
légd, godii
Skd.
gudgn
Mzk.
Balsio
i umpis
indica che
ki éio
esama cia
a s um o
u a
ecen em-
en eai‘®.
Ta iau
Zemai iy
a mése
umpyjy
balsiy
po
ki iu
ilgéjimo
du an e
a i auk -
inis ki is
(all'epoca
anco a,
Zinoma,
silpnesnis
negu o a)
già galéjo
bi i, ma dél
suo
agpnu-
mo
umpyjy
balsiy
galéjo
nepailgin i.
i
Ques o lo
indica il
. K. Big a,
min. eik.,
LI,
114
a o
che
i
su
p incipale-seno inio
ki ciu b e ie oia
(daugumo
ki j
a i aukianéiy
dinininky solo
e,
0,
0
dounin
Siau inése
a mése
a,
e,
e,
0)
nepailgéja
in quei
casi,
quando è
appea ad-
es
Salu inis-nukel inis
ki is, che susilpnino
ondamen inj-seno-
inj.
Balsio
b e i à
me ai indica
che
a i auk inis
ki is an è
a sikéles
éliau, negu
jo
umpos
galiinés ilga
skiemenj,
do e
iS
umpieji
oiai,
j
cos i uen ie-
ji d ibalsiy
sandus, è
pailgéje.
Vediasi,
ilguose
skiemenyse,
j
cui ki is
a auk as
umpo
i§
skiemens,
a i auk in-
is ki is
umpyjy
balsiy ki éiu
allginimo
empo già
po
e a apes
p incipale.
T umpuose
skiemenyse
umpyjy
balsiy
allungamen o
du an e
a i auk inis
ki is galéjo
bu i
(silpnas),
galéjo
i
noni i.
Balsio
lungi udi-
o
ne non indica.
Véliausiam
ki éio
a sikélimui
ig
ilgo galinio
skiemens
umpa
j
an ajj
nuo
Zodzio galo
skiemenj j ody i si
può basa e an ai
silpniausiu sio
a i auk inio ki gio
a imu ki y a miy
da i.
Daugiaskiemeniuose
Zodziuose
a i auk inis ki is,
si può suppo e,
sa à appa ades nel
e iame successi i
i
dai
i
Zodzio galo
skicmenyse
éliau negu
p imoio
ki éio
i a imo
ase
du an e.
Ques o
indica
idu iné
p iegaidé
ilguose
skiemenyse
i
nepailgéje
ociai
i
d ibalsiai.
6.
Ki éio
a imasis
i
Zodzio.
galo
g ei iausiai
i§
u o è
insepa abilm-
en e colleges
galiinés
su
silpnéjimu,
nykimu,
umpéjimu.
Ques o
indica
sop a u -
o il a o
che a més,
che
a aeia
ki j,
abb e ia
galiine, o,
da os
i
a més,
be
ku iy ki is
è più
a auk as
j
Zodzio
p adzia,
più
abb e ia
galiines
(p.g., Miaos
upynas) ku iy
ki is maziau
i
a auk as,
maziau galiinés
su umpéjusios
y
i
(e.g.,
Siauliai,
K akés).
Ques o
ig
pa i
paaiscina,
kodél ki is
isy p ima
nyks a
umpos
gal nés,
i8
Juk
umposios
galiinés
a mése
come solo
isy p ima
silpnéja,
nyks a è
i&nykusios.
i
i
Kad ki io
pasi aukimas
galiinés zodzio
i8
p adzig è
j
colleges
galiinés
nykimu, indica
ques o, che
su
ki is è
nusikéles
zodzio
i
p ad%ig ik
galiinés.
}
i8
I§
negalinio,
k che
umpo
i
skiemens,
ki is
né a
nusikeles
p i
einan j
j
ilga
skiemenj,
p z.:
d uobo.le
d obulé,
auge.na
~
augino.
~
Aukgéiau
ci o ame
K.
Nel samp on o
del gio ane
sulla ki io
a azioneima
è da o si oks
s esu a:
,,p esso
dipendomai
dal ecchio
p incipale
ki cio
susilpnéjimo
a o éja
ki is p ie§
einanciojo
skiemens.
Zodzio galo
ki io
silpnéjimg
aigkiai indica
aki iniy galiniy
umpéjimas.
Come
Zinome, delle
s esse
i ap adés
galiinés sono
su umpéjusios,
al e
sos i uusios il
o
p op io
i ap ade
p iegaidg
i agale.
Ne
in u e lie u iy
lingua a mése
i ap adés
gal inés sono
uni o modai
su umpéjusios.
AukS ai iai
aka ie iai,
idu ieciai,
dziikai, didelé
pa e y ie iy
pie y iy
i
Zemai iai ilgy
i ap adziy
gal iniy luogo
ha b e i
balsius, come
Ik,
esempio. :
bal @
(<
*bal a,
plg.
bal dji),
sousa
(<*sausa),
.
isd
(<
* old).
Daugumas
Zemai iy
dounininky,
0
anche
i
Siau iniai
dinininkai
galinius
balsius,
kilusius ilgy
i ap adziy
i§
balsiy, a ia
silpniau,
quan o
edukuo ai,
p z.: bd: l
bail a, d-n.
~
k@
~ anka,
sd.us,4~sausa
(K e ing-
a).
Zemai iy
donininky
Sie oci
sono
abbas a-
nza
sca sa
udi i,
ecc.:
s@us?
~
sausa,
ds asa,
~~
dés?
~
u o
(P ickulé).
Ry ieciai
pon ininkai
di
Sedu g
i ap adziy
galiniy balsiy
isai nebe u i,
p z.: bal
bal a, as
asa, sak
~
~
~
Saka.
115
okio biidu ilgy
i ap adZiy
(ki iuo y e
neki éiuo y)
galiiniy
umpéjimas
è comune
u a lie u iy
linguabai.
Olgas
i ap adis
gallis oce,
i es
umpu, in
alcune
admése
li eu iy della
lingua non
sme o
umpéjes,
nykes e
ul e io men -
e, odél bal d
> bd-l ,4
(K e inga).
Cia, K.
Jauniaus
zodziais
dicendo,
susilpnéjus
seno galiniam
ki iui,
a o éjo
p i§ einan io
skiemens
ki is. Likes
senza ki éio,
la oce u éjo
anco a più
elocemen e
nyk i, e così i8
bal d imase
solo bal
(Seduya).
Vadinasi,
i ap adziy
galiiniy
umpéjimas
sa à
p isidéjes
p esso ki cio
nykimo zodzio
gale, in al e
pa ole,
ki iuo os
i ap adés
galiinés
umpédamos
e é ki j
auk is j
zodzio
p adzig. Iigieji
skiemenys
sono a iami
e mesniu
ocu, 0
e mesniu
ocu a iamo
skiemuo
Zodyje juk e
è chiama o
ki ciuo u
skiemeniu.
Poiché ilgas
skiemuo è
i ciau
p esumo, è
ki is i§
umpo
skiemens più
acile galéjo
pe ei i j ilga
skiemenj
(p z.: bal d >
bda.i. ,d), negu
i§ umpo j
umpa (p z.:
Saka > Sak,d).
A endo
ques o in
men e, si può
acilmen e
capi e, codél
p ima ki is è
s a o
a ao o i§
umpos
galiinés j ilga
p ie§ einan j
skiemenj, 0
solo dopo i§
umpos
galiinés j
umpg e i8
lungos galiinés
j ilga p ieS
einan j
skiemenj e
éliausiai i§
lungos galiinés
j umpg
p ieS einan j
skiemenj.
Pa lando di
élesnj ki éio
a azione (i8
umpos
galiinés j
umpg e
lungos j ilga
p ie einan j
skiemenj, 0
anche i§
lungos galiinés
j umpa p ie
einan j
skiemenj),
bisogna e é i
in men e e
an e io e
ki io
a azione (i8
umpos
galiinés j ilga
p ie einan j
skiemeni)
analogia, che,
be doub és,
sa à
anch'essa
desc i idé al
p imo
skiemens io
ki end inimo?
Cia anco a
bisogna
pazymé i e
neki iuo yjy
galiiniy
umpéjimo,
nykimo j akq
ki iuo osiom.
Juk, senza
dubbioes,
neki éiuo osi-
os galiinés
umpéjo
g eiGiau, o
ki giuo osios
léiau. Ques o e
indicano
a miy da i,
esempiozdzZi-
ui,
k e ingi8kiy
dounininky
neki iuo y
i ap adziy
galiiniy oiai è
più sunyke,
negu ki iuo y
(p z.: bai ? ~
bal a i sa k ~
Sa ka).
Neki ciuo y
galiniy
g ei esnis
nykimas
galéjo
paspo in i i
ki ciuo yjy
umpéjimg i
uo p isidé i
al ki cio
a i azione.
Vadinasi,
i ap adziy
galiiniy
umpéjimas
bus bu es uno
i§
impo an iia-
usiy eiksniy,
sqlygojusiy
ki éio
a i aukimg.
Ku Siai sa à
i§
palike
Zemaiéiams
solo pa éig
ki cio
a azione
endenza.
Come ilgo
an ojo dal
zodzio ine
skiemens
a imas sono
s ip éjes
(jeigu galinis
skiemuo
umpas),
j ikimai indica
alcune
Jie u iy
a més,
noni aukian-
ios ki io.
Pa yzzui, di
Ignaling è
p esun a
iend, ma
e-nd's, diend,
ma de.nd's. Ka
indica
dyibalsio
nons umpéj-
imo nel caso,
se galiiné è
umpa?
Aisku, e Gia
unziona K.
Jauniaus
désnis.
Su umpéjus
ki iuo am
galinés balsiui
i dél o
susilpnéjus
sio balsio
ki iui,
a o éjo
p ie§
einanciojo ilgo
skiemens
a imas, odél
ie
nebesu ienab-
alséjo. In al i
u i i casi ie,
bidamas
neki ciuo as,
kalbamoje
a méje sono
su yienabals-
éjes,
su umpéjes.
Ill. Ki gio
nukélimo
senumas
Salu inis-nuk-
el inis ki is
S d , come e
in al i
Zemaiciy
a mése, è_
solo ilguose
skiemenyse
(jeigu egli è
appa eades
su umpojo
balsio, ques o
ul imasis
dazniausiai è
pailgéjes).
Sios iisies
ki io
appa adimen-
o iSaiskin i
inka già * Plg.
J. Endzelins,
min, eik., 32.
116
mené K, Jauniaus
eo ia su
a i auk inio ki io
appa adima, solo
pa lamuoju caso
ki cio kélimosi il
p op io p ocesso di
luogo è ykes
p iesinga k yp imi
come a i aukimas.
A i auk inis ki is,
come Zinome, è
appa edes
p essoeski iniuose
iS
skiemenyse
( adinasi, ki is
kélési i§ Zodzio galo
j zodzio p adzia:
_<_), 0 nukel inis,
p icSingai,
poki iniuose (Cia
ki is kélési i8
Zodzio p adzios j
gala: *_). Si può
pensa e, che
nukel inis ki is,
come e
a i auk inis, sa à
appa ades
p incipalmen e in
quelle zodziu e,
do e
ondamen inj-seno-
inj ki j ha umpi
skiemenys.
Ques o lo
indica il
a o
che
Siuo caso
inale-nukel ino
ki is è
s ip esnis,
con en iei ocie
dyibalsiai più
pailgéje, come
o
jj
zodZiuose, do e
seno inis ki is è
i
ilguose
skiemenyse,
esempio. :
(1)
,d:m~ép /
Lipama
(lipame),
déd,éses
~
didziasis,
ézd,d‘ms
~
isdamas, bu
(2)
né4,6-n
~
négan ,
d-ug,dm ~
dugama
(augame),
déob,é:ls ~~
débilas. Nel
p imo caso (1)
inale
nukel iniu
ki éiu
ki éiuo y
balsiy
d ibalsiy
lunghezza è la
s essa di
ki iuo y
i
a i auk iniu
ki ¢iu, do e
ki is
a i auk as
umpo ilga
skiemenj,
i
secondo
o iai sono
della s essa
lunghezza
come neki -
i§
j
0
(2)
—
i
Gi, d ibalsiyu i il
o
p imo sandas
upu j più co o
come d ibalsiy,
ki éiuo y
p incipale-seno iniu
ki éiu u in¢iy
lauz ine p iegaide,
ma ilgesnis uz
pusilgius.
Salu inio-nukel inio
ki io di appa izione
i
an ica aiu a a
s abili e al e
Zemai iy a més,
Dounininkai
Salu inj-nukel inj
ki j u in¢ius
ZodzZius, nei quali
ano ino ki is è su
a,
e,
a ia
Si aip:
ndk ,é-i
~
nak ie
(nak iai),
és é-is
~
es ies
(K e inga),
o
S d quelli
s essi
Zodziai
a iami
nd@kz,in-
~
ak ie,
é'sz,i's
~
és ies.
Vadinasi,
dounininky
ia a iami
pag indiniu-seno iniu
a,
e
su
ki ciu y a umpi,
s d lungo.
o
—
in base a
ciò, si può
i ene e
che
dounininky
Salu inis
nukel inis
ki is
sa à
appa ades
anco a
p i§
umpuju
a, e ki éiu
pailgéjim-
po
g.
A si adus
Salu iniam-nukel iniam
ki diui, dél susilpnéjes
p incipale-seno inis
o
ki is già nebegaléjo
Siy balsiy
pailgin i.
S d
Salu inis-nukel inis
ki is sa à
appa ades già
po
a,
e
pailgé imo.
:
Balsiai
e,
9
(~?,
u)
i
dounininky, S d
i
p incipale-seno iniu
su
ki éiu è pailgéje
(p.g.: ke a
ki a,
~
$o. a
sii o), ma
~
Zodzi nelle
quali y a
Salu inis-nukel inis
ki is, Sie ociai
sono iSlike umpi
(p.g.,
S d :
s ép ,é-~
o eme-
n e,
~~
sdk ,é
suk iai, K e inga:
ép,d:m
~
lipama /
(lipame),
6d ,#lom
~
biyoma
( ieniamo).
Vadinasi,
i
dounininky,
i
S d
Salu inis-nukel inis
ki is sa à
appa ades p essoS
e, o pailgéjima.
Balsiy
a,
e
su
seno iniu-pag indiniu
ki éiu pailgéjimas
zodziuose sa~
lu iniu-nukel iniu
su
ki iu giy ki iy
ne ienodas appo o
di o za
i
S d plo e
anche
(o
dounininky
a mése)
i
indica, che
nukel inis,
come
a i auk inis,
ki is pi ma è
appa adesu -
i
in Siaése
Zemai iy
a mése,
éliau
papli es
pic inése.
o
i