scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis

Author: V. Grinaveckis
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2011/2110
Bia
a
KR
ACL
B-O 'E_Y
ROWS
CLAUSIMALI
Pee eee
y
O s
e
SR
MOKSLU
AKADEMIA
SIAURES
VAKARU
DONINKU
TARMIY
KIRTIS
V .
GRINAVECKIS
I. Ki io
iiSys
Lie u os
kalbos
a mése
ki cio
susilpnéjimas
a
i&nykimas
galiinése
i
appa adimas
Zodzio
p adzioje
a ba
skiemenyse,
esanciuose
a éiau zodZio
p adiios
(p z. :
pdgaleis
~
pagaliais
(Sakyna),
lauk, i :
laukq
~
(La iku a),
mali-nus
malinus
~~
(Lyduokiai),
no malmen-
e chiama o
ki éio
a i aukimu.
Siau és
aka y
dinininky
a mése
(8 d )!
ki is
anche in
de e mi-
na i casi
è
a aciu-
o
galiinés
i§
j
Zodzio
p adzia.
Cio'
impo a-
n e
no a e è
che
S d , come in
al e Zemai iy
i
a mése,
a auian i
ki j, ki is ne a
u o
sukoncen a o
in uno
skiemenyje, ma è
di iso a pochi
oppu e a u i
zodzio
skiemenim.
S d
zodziuose
su
a i auk iniu
ki iu è
ki ¢iu i u i
skiemenys,
ecc.: di,gs asis,
da b,i: da bij,
luk, lauku,
led,i ledij,
blézd in.g,a
~
blezdinga,
pa ,zen,O-n. ,2
~
pa einan i.
~
~
~
~
I§
pa yzdziy
ede e che
quelli
skiemenys,
che sono
ki éia i
li e a u i in-
éje al
linguaggio
(1k), ha
ki j
a méje.
i
Sj
ki j,
esan j
Zodzio gale
a liepian j
i
ki j, si può
1k
chiama e
seno iniu,
pe ché lui,
come
ed emo
éliau, è più
an ico al i
s esso
zodzio
ki ius,
Quindi
uz
seno iniu
o
ki iu
Cia chiama o
ale ki is,
quale egli è
bu es p iS
ki éio
a i aukimg.
Tu i gli al i
aukSciau da i
negli esempizi
esancius
ki éius
semplicemen e
chiamiamo
a i auk iniais,
pe ché lo o,
bidami nuo a
appa eade
zodzio p adzios
skiemenyse,
semb a quasi
a i auk i
galiinés.
i§
oki bidu
già s essi
e mini
(senoyinis
i
a i auk inis
ki is) indica
zodZiuose
a i auk iniu
su
ki éiu
ne ienoda
ki éiy kilme.
Ne
u i
ki ciai
ame
s essiame
Zodyje sono
a iani
uni o modu
oce o za:
alcuni sono
a iani
debbiau, al i
jy
piu o e.
Zodzi, nei
quali ki is è
a ao o, il
p imo
skiemuo è
semp e
de o più
o e al i
s esso
ZodZio
skiemenis,
odél siuo
a yeju il
p imo
skiemuo ha
uz
ondamen i-
o
nj ki j.
Poiché
Sis
p incipale
ki is,
come già è
s a o
kalbé a, è
1
Siau és
aka y
dUnininky
a més
( d )
uZima
medu io
Zemaiciy
pie y ine
dali, ku iq
j
jeina
Silalés
i
Va niy
ayonai
(senze
qualche
kaimy),
Sild és
,
Siau y iy,
P iekulés
.
campai
me idional-
e, Rie a o
.
pie y iy
pa e,
Skaud ilés
.
PieZe io
i
Kosi,
apylinkés,
S d
angoli del
plo o
sono
Sios
abi ie és:
S ékSna,
Pa andené,
Va sédziai,
Z,
Naimies is,
S a biausioji
one iné
pa icola ey-
bé,
dis inguan e
S d da
ki y
diinininky
sono
a ika y
(é, < j, dj)
d&
ne u éjimas
neki iuo ame
ZodZio gale
p iS bal y
esempio.:
ja*u e già-
d,
~
Cio, made
médzio,
~
pa* es
pa ios,
~
s a es
s a ios,
~
ma
pae, ios
pa ios.
e~
,
109
a i auk inis, cioè egli
sa à chiama o
p incipale-a i auk iniu
ki ciu.
Rikusieji
ki ciai
Zodziuses
su
a i auk iniu
ki ciu sono
a ia i
debpniau,
odél lo o
no malmen e
chiama i
Salu iniais.
Ta iau
i
Salu iniai
ki iai
sayo
a pe
né a
lygia e -
Ciai, ecc.,
zodyje
blézd,i‘n.g,d
blezdinga
~
galinio
skiemens
ki is, come
già auksciau
è s a o
pa la o, è
ano inis,
an oio da
0
Zod%io
galo
—
a auk-
ino.
Be
o, Sie
abu
Salu iniai
ki éiai
( ai paaiskés
éliau) sono
desiguodo di
o za,
desiguodai
jais pailgéja
oiai, ha
desiguodas
po
p iegaides,
odél lo o
anco a
necessa io
da
sepa i os
nomiini.
i
Poiché
ul e inis
da ine
zodzio
Salu inis ki is è
a i auk inis, ques o
gli agisce meglio
salu inio-a i auk inio
ki cio e mine.
Zodzio
gale
inciso
Salu inis
ki is è
ano ino,
ma
chiamini
jo
Salu iniu-seno iniu
ki iu non si può,
pe ché seno éje
egli né a bu es
Salu inis,
Bes iame-
n e gli si
addice
Salu inio-galinio
ki io e mine,
pe ché dis
Salu inis
ki is
semp e
biina
Zodzio
die o.
S d è
okiy
i
Zodziy,
nei quali
ki is è
nello
s esso
cicioia
pos o
come
i
Ik,
esempio. :
bi e bi i,
~
pa a-'de
payadé.
~
Anks iau
buyo
kalbé a,
che ale
ki is, che
sayo
y ie a
su ampa
ki io
luogo,
su
1k
sa à
chiama o
seno iniu,
poiché
©
Si a uoyeju seno inis
ki is è p incipale,
ques o si può
chiama e
p incipale-seno iniu
i
ki iu.
ji
Zodzi, che sono
ki giuojami
p incipale-sen-
o iniu ki éiu, in
ce i casi
anche bina
salu inis
ki is, ecc.:
dé b,d-u~
di bau, ' ,d~
uomini, d'l,i-ze
ali i
~
(puli e).
Siuo caso, come
pa yzdziy is o,
nuo oasis ki is
i§
è appa eades
p essoeski ini-
uose, ma
poki iniuose
skiemenyse.
ne
Ta més ki is,
appa eades
poki iniuose
skiemenyse, semp e
è p esagio debpniau
ondamen inj-seno-
inj ki j, odél egli
è
uz
Salu inis.
Kad bi y
si può
dis ingu-
jj
e e da
ki y
auk& iau
miné y
Salu iniy
ki éiy,
jj
può
chiama e
Salu iniu-nukel iniu
ki iu, pe ché è
come nukel a
i
i§
Zodzio
p adzios
i
galinius
oppu e
a éiau
p esso
Zodzio
galo
esan ius
skiemenis.
biidu
Tokio
Syd è cinqueos ki io
ays: p incipali ki iai
pag indinis-a i auk i-
nis p incipale-seno inis
e
du
—
i
i
Salu iniai ki iai
salu inis-a i auk -
—
inis, Salu inis-galinis
inaleinis-nukel inis.
i
Il.
Ki gio
allon anam-
en o kilmé
i
senumo
1.
Siau és
lie u iy
lingua
a miy
(jy a pe
i
Zemai iy)
ki éio
a azione
i§
del galiinés
j
Zodzio
p adzig
p ieZas imi
dazniausiai
conside ada
ki y kalby
la iy o
—
ku Siy
ziemgaliy
j aka®,
P immoji
i
opinié ka o
semb a
pa aukli dél
sua
i§
semplici à,
ma le
accg a aja il
a o che
Za asy
k as o
li eu ii,
i en i g e a
la iais,
ki io
su
noni aukia.
La seconda
opiné ha
ieng gana
s a y
a gumen ga:
li eu iy lingu
a miy ki ¢io
i i amen o
a ea bemaz
su ampa
ku Siy
su
i
Ziemgaliy
gen iy,
gy enusiy
e i o io
Li uano,
plo u®.
Ta iau
Zemai iy
asimiliu ieji
ku Siai
s essi né a
seno u éje
ig
ki gio
Zodzio
p adzioje*,
odél
i
p ipazinus
éia ku giy
j aka,
ques ione
imane
nei§sp es -
a: anco a
bisogna j o
es i, quale
p iezas is
e é
ku Sius
nekel i
ki j
j
Zodzio
p adzig.
È manoma,
che ku Siy
pa la oks
j
ki ia imas
sa à
a éjes
i8
2
A chi iam
Philologicum
( ul e io men e
APh),
4,
33,
Kaunas,
1933.
*
APh,
4,
33;
Die
Zemai ische
Munda en
( ul e io men e
ZM),
204,
Kaunas,
1930.
‘J.
Endzelins,
La ieSu
lingu
g ama ika,
32,
Riga,
1951.
110
ug y-suomiy
gen ies
—
lybiy.
Possibile
cosa che
ku giai
pa eldé a
lybiy ki éio
i8
a i aukima
j
ZodZio
p adzia
bus
pe da e
Zemai iams.
Ta iau
s esso
ki -
Zio il
p ocesso di
i i amen o
sa à ykes
g adualmen-
e, secondo
emme us
désnius,
Ku giy
j aka
Cia neben
possiamo
i ene e
solo il p imo
impulso alla
endenza
all'a uzi-
one ki éio
appa i e.
;
K.
Jaunius
i iene, che
ki is
lie u iy
lingua
a mése
sa à
a auk as
indipenden -
emen e dal
ki y kalby
j akos.
Egli scon ò
Si aip:
usualmen-
e noi
pa liamo
che ki is
...
,,pe éjo
oppu e
,,y a
as e e-
i§
l as
j
galiinés
saknies skiemenj.
Ma ik ujy
i8
kKi is isa
ne aiks ioja
mai né a
kilnojamas,
i
ik ai
j yks a
0
Si oks
p ocesso: a
seconda
dell'an ico
p incipale
ki cio
susilpnéjimo
a o éja
ki is p i
einan iojo
skiemens,
u inéio...
kylancig p iegaide,
che, g adualmen e
a o édama, nekeigia
il suo acus ico
sanda o, dél
an inis-a i auk inis
ko
(mepeqHeBTopHuioe)
ki is semp e ha
i agale p iegaide.
Senojo p incipale ki io
silpnéjimo seconda io
a o éimen o
laipsniskumg j odo il
i
a o che, pu ché
senasis ki is è su ilgo
balsio, cioè egli,
appa adus
p incipale-an iniam
(ki giui)
p ielan e
skiemenyje,
Da bény
a méje
nek in a ino
silpnai
ki ¢iuojamyjy
skiemeny
li ello, islaiko
daljando suo
p ecoesnés
eiksmés,
0
pasida
an iniu ki iu:
plg., p z..
Da bény
gé.i.sm,ié,
gmi on,i os*.
Sioje
nella sua
eo ia
K.
Jaunius
j odo,
che ki is
galinés
is
j
Zodzio
p adzia è
s a o
a aciu o
g adualmen-
i8
e, p adzios
imanendo
dalj ki io
nella ecchia
posizione,
Zodzio gale.
Ta
K.
Jauniaus
eiginj
con e ma
mol i lie u iy
lingua a miy,
a i aukianéiy
ki j.
Ally p ima quasi
u e ki j
a e en i
Zemai iy
a més
(non
conside an-
do kai ku iy
ie y
F on ie a
della Le onia:
Akmené,
Vege iai,
Klykoliai)
anco a
i
Siandien
dalj ki éio
ha
iglaikiusios
Zodzio
die o.
Auks ai iai_ aka i-
eciai, esiden iegi
g e a
su
Zemaiciais
i
a aukian ieji
ki j, anche dalj
ki éio ebe u i
Zodzio
gale, p z.
: diend
diend
~
(K akés),
Sdkd
~
Saka,
ajka}
~
bambini
(Siauliai).
Sie a i
aisciai
indicano
che ki io
slinkimas
gal nés
i8
j
Zodzio
p adzia
pa lamose
a mése
né a
pasibaiges.
K,
Jauniaus
ki éio
a azione
eo ia
pasida o
u a
j ikima,
quando
ki io
a aukimg
susiejame
su
aki iniy
galiniy
umpéjimu.
P o .
J.
Endzelynas
ci ca
3j
K.
Jauniaus
samp o a img
è
Si aip
isponde-
à:
,Come ale
p imoio
skiemens
ki is può
e i ica si
anche del
u o
nep iklaug-
omai da
s e imy
j aky,
sono
j odinéjes
Giunius.
Cia pa
p o .
J.
Endzelynas
dallo sa es
anco a
p idu ia:
,,Tai
(ki is) la iy
p okalbéje galé y
bi i kiles isai
spon aniskai, così
bidu ki is è isy
pi ma a i auk as
isiskai come in
alcune a mése
i
li eu iy kalbos
umpy galiniy
skiemeny
d iskiemeniuose
pliaskiemeniuose
oksi onuose
pi majj skiemenij,
—
paskui pi mojo
skiemens ki is
s e imy kalby
j akoje galéjo bi i
apibend in as‘*.
—
i8
i
j
Jauniaus
i
Endzelyno
ki io
a azione
eo iaijg in
b e e può
esse e so
o mula o
così: isy
p ima ki is è
a)
s a o
a auk as
umpos
galiinés ilga
p imajj
ig
skiemenj,
éliau p imojo
j
skiemens
ki is galéjo
bi i
b)
apibend in as
(g ei iausiai
ki y kalby
j akoje).
8K,
Apuucs,
Mama naa
Kunxka
Kopencxoii
yGepuin
1a
1898
oa,
183,
Kosna,
1897.
6
J,
Endzelins,
min, eik.,
32.
1)
2,
p imajj
cia
isdés i -
a a
eo ia
eiginj
con e -
ma §yd da i:
a)
P incipale-a i auk inis
ki is d iskiemeniuose
ZodZiuses,
ku iy
pi mas
skiemuo
ilgas,
an as
umpas, è
p esumo
i ciau,
come in
u i i
imanen i
d iskieme-
niues (pyz.
: bd-u.g,0s
~ baugis,
i-n,e ~
yni ( yji).
b)
T ischem-
eniuose
ZodzZiuse,
ku iy
p imo
skiemuo
ilgas, al i
umpi, in
aluni casi
ki is è
a auk -
as
nepalicka-
n nessun
ki io
pédsako
al i
skiemeny-
se (p.g.:
kligdama ~
klykdama).
S'in en ambi i casi le
oci di ibalsie,
ki iuo i
p incipale-a i auk i-
i
niu ki ciu, sono pailgé
(jskai an e @, e,
quando essi a
pi maisiais dyibalsiy
sandais) e ha
an ing- es ine
p iegaide. Ig o si può
sp es i, che ki is dia
sa à a auk as
anco a p iS ki ciuo y
a, e pailgéjima.
c)
Daugiaskiemeniuose
Zodziuose,
ku iy
galinis
skiemuo è
umpas,
secondoa-
0
sis nuo
Zodzio
galo ilgas,
ki is
an ajj
j
da
Zodzio galo
skiemenj
sa à
a i a o allo
s esso
empo, come
p imi due
i
(a, casi.
b)
Ques o indica eks
p op io secondoo da
zodzio ine skiemens,
u in io
salu inj-a i auk inj
ki j, lungumas (p z.:
ké m ,da -p,d ~
ki mya pa), Jauniaus
3.
i
Endzelyno
ki io
a azione
eo ia la
p ima
a e mazio-
ne è chia e
ul e io e
i
ki io
a azione
aidai
de e mina -
e.
S d ki gio
del
i i amen o
s o ici non
può
esaminé i
a sie ai da
ki y
Zemai iy,
anche
o
i
Ry y
Lie u os
a miy ki io
a i aukimo,
odél ia
panag inésime
alcuni
bend esnius
i
lie u iy kalbos
a miy ki éio
a i aukimo
sogge ius.
No malmen-
e lie u iy
kalboje, se
ki is
appa e
skiemenyje
p iS senajj
Ki ], è il
nuo o
ki is, che si
o a nella
lunga
skiemenyje,
semp e ha
i agale o
idu ing
(cui o o
judéjimo
a % ilgiu è
i agalé)
p iegaide.
Taip è
S S ad
i
aukiciy
Siau inése
a mése,
alla uian iose
ki j, ecc.:
bal a~ bal a,
bal os bal és,
Jai kw lauki
~
~
(Sakyna),
gi' a i a,
~
jaiina
gio ane
~
(Obéliai).
Ta iau
paji io
zemai iy
a méje
dia è
al imen -
i: se ki is
a i auk -
as
i agale
j
Saknj,
ques o lui
ice a
es ing
i agale)
(~
Ik
accgaide,
ecc.: w,2
~
Uzi
(es.
1.
ns.
2
asm., G i),
g0's,¢s
~~
Zgsis
(K e inga),
oppu e
idu ine
(cui è solo
umpesné
es iné),
pyz. :
lauk,d-~
laukai,
nauj,iiis
naujés
~
(Salan ai);
se ki is
a auk as
i ap ade
j
Saknj,
ques o lui
gaina
s um ine
i ap ade)
(~
Ik
p iegaidg,
ecc.: bd'l ,d
bal a,
bd-l , ios
~
bal ds
~
( yns.
kim.,
bianca)
(K e inga);
pé- m,iios
~
pi mds
( ns.
kim.,
pi ma),
/ed,i's
~
éz¥s
(Salan ai-
). ;
Si oks
pajii io
Zemai iy
a i auk inio
ki éio
p iegaidés
d ejopumas
indica che
paji io
Zemaiciai
ki j sa à
a auke
anco a al
momen o,
quando lo o
p ieSki ini-
uose
skiemenyse
i
ebe a é
d ejopa
p iegaide:
i agale
i ap ade.
i
oki biidu
accedia-
mo al
i& ado,
che
paji io
Zemaiciai
a i auké
ki j da
p ieg
neki ciuo y
p ieSki iniy
skiemeny
p iegaidés
su ienodinima,
al i
o
Zemai iai già
neki ciuo y
po
p iegki iniy
skiemeny
p iegaidés
su ienodimen-
o.
Vadinasi,
pajii io
Zemai iai
a i auké
ki j
ankséiau,
o
u i al i
éliau.
Pajii io zemai iy
p ieski iniai ilgi
skiemenys,
uZéjus_p ieski iniy
skiemeny
i ap adés
p iegaidés i imo
i agale empoi,
già buyo ki éia i
a i auk iniu ki iu
odél nebgaléjo
j
sos i u p iegaidés,
pe ché solo
neki ciuo y
skiemeny p iegaidés
sono
su ienodéjusios;
p ieSki iniuose
i
skiemenyse è
apibend in a
i agalé p iegaidé,
poki iniuose
i ap adé, pyz. :
collnai, ma kdlnus,
égélé, ma égéles.
Kad pajii io Zemai iy
ki is a i auk as
112
anks iau uz ki y
dounininky e
diinininky, indica e
maggio e ki iuo y
a i auk iniu ki iu
balsiy e d ibalsiy
pailgéjimas.
Pa yzdziui, dinininky
o
d iskiemeniy zodziy,
—
ku iy abu skiemenys
ilgi, a i auk inio
ki io p iegaidé è
idu iné, balsiy
dyibalsiy lungumas
non di e isce dal
neki iuo yjy
lungumo, pa yzdziui,
Zodziy lauk,i laukQ,
don-
0
i
~
i
~
dan
pi myjy
skiemeny
dyibalsiy au,
lungumas
on
nieku non
di e isce
dal
neki éiuo y
skiemeny
pa iy
y
d ibalsiy
lungumo,
p z.:
laukd‘ms
laukéms,
~
don i‘ms
den ims,
~
paji io
0
Zemai iy
p imo
dyibalsiy
sandas
Siuo caso
è
semilghe:
a.uk,ii‘m /
~wauki,
dd-n ,iem
~
dan , ma
aukd:ms
~
laukéms,
don i‘ms ~
dan ims
(Salan ai).
Sulla base
auksciau
igdés y ais
a e mazi-
oni, è
possibile
a e
ig ada, jog
ki -
Gio
a aukima
sa à
p asidéjes
Zemai iy
a miy
Siau és ad
a a uose, in
0
segui o
slinkes
j
p anzo.
Sia i8 adq
pa emia
da
Sie
Zemaiciy
a miy da i:
dounininky
a)
a i auk inis
ki is è
p esumo
i ciau negu
diinininky.
b)
dinininky
a més plo e
a i auk inis
ki is,
andando
i§
Siau és
j
pic us,
silpnéja, kol
nel
me idionale
a miy
pak aS yje
u a
sumys a,
c)
dounin
ypa inky,
Siau iniy,
galininie
oci,
ki ciuo i
seno iniu
ki éiu,
sono
debpniau
a ia i
come
8 d ,
i
seno inis
(Salu inis-galinis)
ki is menkiau
sen i oimas,
p z.: g dz,és
g azus,
~
17,2
~
haii:
(Salan ai).
Poiché
a auk inio
ki io o za,
balsiy
d ibalsiy
i
pailgéjimas
esso indica
po
an icaia del
ki éio
a azione,
ques o, sulla
base giais
da i, si può
i ene e, che
Zemai iy
ki is sa à
a auk as,
su igamai
aukS iau
su
igdés y a
K,
Jauniaus
i
Endzelyno
eo ia,
ne
i§
ka o, ma
g ada am-
en e.
Visy p ima
ki is sa à
a auk as
umpos
galiinés p iS
i
einan j ilga
skiemenj, in
j
segui o
lungos
galinés ilga
i8
j
i
i8
umpos
j
umpa
Saknj in ine
i
i§ lungos
galiinés j
umpa
Saknj.
Si okias d i
ki éio
a azione
s azioni
andame
a ualeiné-
se lic u iy
lingua
a mése:
umpos
galiinés ilga
i
p ie einan ;
skiemenj,
py z. :
malii*nus
a)
i8
malinis,
wilkus ilk s
j
~
~
(Lyduokiai)-
,ai kus
~
campius,
ma
uo iuki:
~
laukiy /
Obeliai),
diend
~
gio na a,
ma
diend-s
~
diends
(K akés),
gi a gy a,
~
me ga
me ga,
~
ainu~einu,
ma miski
misk
~
(Debeikiai),
a.nk,@~ anka,
di.k, is aikiis,
ma sakd
~
~
Saka,
aika:
~
bambini
(K aziai);
b)
i§
lungos
i agalés
i
umpos
galiinés ilga
j
umpa
i
p ices
einan j
skiemenj,
p z. :
8,
~
lyg osids,
duki , ios
~
auks ds,
sak, ios
~
Sak6s
(Da bena-
i), dss ~
usnis, sdk
~ Saka
(Sedu a).
4.
Syd ki éio
a i azione
del senuma
es imonia
solo es iné
ne
idu iné
p iegaidé
a
a i auk iniu
ki iu
ki iuo ame
lungame
skiemenyje,
ma al i
a més da i,
Visy p ima
galiinés
i
umpéjimas.
Come già
kalbé a,
ki is né a
a auk as
an o
olesniy nuo
i§
i
Zodzio
ygalo
skiemeny,
ma in ali
casi, 7 Plg.
K. Biiga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
XIX,
Kaunas, 8,
1924,
Kalbo y -
os
klausimai
113

kai galinis
l as da
i
Zodzio galo
skiemenys
dél galiinés
umpéjimo
è susilieje
ieng,
ques o
ki is è
j
a auk as
e i§
secondojo
secondo
o igme da
Zodzio
galo
skiemens,
p z. :
g i'b,oks
~
ybukas,
ké i,2ks
~
ki ikas,
ied, Oks
ezikas.
~
Cia
impo an e
ne
ick s esso
ki io
a azione,
kick
a i auk iniu
ki giu_ki éiuo-
y balsiy bei
d ibalsiy
ilgumas
p iegaidé.
i
Se ki is è
allon ana o
a méje non
umpun e
i
Zodzio
galiinés, nella
quale ano inis
ki is è su
umpo balsio,
ques o
a i auk asis
ilga skiemenj
ki is semp e
ha es ine
p iegaide,
j
ocei
d ibalsia,
ki gio a ieji
o
i
Siuo
a i auk iniu
ki giu, è
pailgéje, ecc.:
g ib,os
ybis,a.u.k,ds
laukis, ma
~~
auk3éiau
mené u caso,
~
do e abbiamo
u a okj
pa skiemeny
appo o di
lunghezza /j
(—
W), a ac ino
ki is ha
medu ine
p iegaide, juo
ki éiuojamieji
oii bidibollia
0
sono della
s essa
lunghezza,
i
come
neki ¢iuo ame
skiemenyje
i
(p.g.:
g i‘bo-ka
~
g ybika,
he e-ka
~
ki ika,
ieg ams
ézidms).
~
Ka
indica
&is
a i auk inio
ki io
p iegaidés
i
balsiy bei
dyibalsiy
pailgéjimo
desiguodumas
ZodZiuose
ienodu
su
skiemeny
lungumo
appo ou
(—
)?
Pa
esempioéme-
su
zius abiem
lunggais
skiemenimi,
ediamo che
Gia abbiamo
u i8kai okj
pa a auk iniu
ki ciu ki ciuo y
skiemeny
lunghezza
accadaide, come
a éjamui
esempii nei
nu upéjusia
i
galiine
i
su
(p.g.: lauk,i
lauki@
~
lauk,oks
i
laukiikas;
~
ki'm,i-~
kiem@ e hi
m,oks
kiemukas).
~
Sia del
p incipale-a i auk ino,
sia
i
Salu inio-galinio
o za del
ki gio
(ano inio)
Si negli
esempizi,
nonos an e
desiguodo
appo o di
ny
skiemeilgumo,
isiskai
coincide.
I§ di u o
quello che
c'è de o,
paiscei, che
al momen o,
quando
ki is kélési
i§ umpo
galinio
skiemens
p i einan j
ilga
skiemenj,
galinis
skiemuo
non e a
anco a
j
susliiejes
una
skiemenj
p iS esso
einangi.
j
su
(in al e
pa ole,
l'a ukiu-
kas non
anco a
is i es j
laukuks).
Se ki -
Gio
kélimosi
i§
umpo
galinio
skiemens
j p i
einan j
ilgg
skiemenj
empo
bi u già
bu es
Jaukuks,
ques o
Siandien
egli bi y
p esamo
a.uk,dks,
u a allo
s esso
modo
come
i a-u.k,ds
laukis / /.
~~
Cadien i,
galiiné
su umpéjo
già p imojo
po
ki géio
kélimosi
galiinés
i§
j
ZodZio
p adZig
e apo.
Uzéjus
secondoj-
am ki io
kelimosi
j
ZodZio p adzia
e apui, galiiné
già sa à s a a
su umpéjusi,
o e o, ki is
buyo
a auk as
con empo an-
eamen e
Zodiaki
Jauki
i
laukiuks.
Allo s esso empo
ki is sa à
i i a o e ig
umpo galinio
skiemens j
umpa p ices
einan j skiemenj
ick a méje
nesu umpéjusio
galinio skiemens,
sia
i8
i
i8
nuo iasi o ma-
oio i§ dueiejy
Zod%io galo
skiemeny
dél galiinés
umpéjimo
(p z. :
§ak,d
~
Saka,
kl@b,d s
~kleba as).
Ques o indica
ab ak inio
i
Salu inio-galinio
(seno inio)
ki éio
g ado di
o za ki y
i
a miy
da i.
5.
K. Biga sul
ki éio
a azione
del senuma
ao:
,,Balsius
a, e,
i,
u,
quelli
bidami
po
ki iu
Zemai iy
i
y ie iy
aukS ai iy
(Zieminiy)
snek ose
pe e a
semilunghi
oci,
a s um iniu
po
ki éiu
lie u iai
ig a ia
b e i:
a.
Sako,
snk, Pegs
(Pny.), log
D d.,
godu
||
%.
Saka,
Snékd
,,n<knek,
légd, godii
Skd.
gudgn
Mzk.
Balsio
i umpis
indica che
ki éio
esama cia
a s um o
u a
ecen em-
en eai‘®.
Ta iau
Zemai iy
a mése
umpyjy
balsiy
po
ki iu
ilgéjimo
du an e
a i auk -
inis ki is
(all'epoca
anco a,
Zinoma,
silpnesnis
negu o a)
già galéjo
bi i, ma dél
suo
agpnu-
mo
umpyjy
balsiy
galéjo
nepailgin i.
i
Ques o lo
indica il
. K. Big a,
min. eik.,
LI,
114
a o
che
i
su
p incipale-seno inio
ki ciu b e ie oia
(daugumo
ki j
a i aukianéiy
dinininky solo
e,
0,
0
dounin
Siau inése
a mése
a,
e,
e,
0)
nepailgéja
in quei
casi,
quando è
appea ad-
es
Salu inis-nukel inis
ki is, che susilpnino
ondamen inj-seno-
inj.
Balsio
b e i à
me ai indica
che
a i auk inis
ki is an è
a sikéles
éliau, negu
jo
umpos
galiinés ilga
skiemenj,
do e
iS
umpieji
oiai,
j
cos i uen ie-
ji d ibalsiy
sandus, è
pailgéje.
Vediasi,
ilguose
skiemenyse,
j
cui ki is
a auk as
umpo
i§
skiemens,
a i auk in-
is ki is
umpyjy
balsiy ki éiu
allginimo
empo già
po
e a apes
p incipale.
T umpuose
skiemenyse
umpyjy
balsiy
allungamen o
du an e
a i auk inis
ki is galéjo
bu i
(silpnas),
galéjo
i
noni i.
Balsio
lungi udi-
o
ne non indica.
Véliausiam
ki éio
a sikélimui
ig
ilgo galinio
skiemens
umpa
j
an ajj
nuo
Zodzio galo
skiemenj j ody i si
può basa e an ai
silpniausiu sio
a i auk inio ki gio
a imu ki y a miy
da i.
Daugiaskiemeniuose
Zodziuose
a i auk inis ki is,
si può suppo e,
sa à appa ades nel
e iame successi i
i
dai
i
Zodzio galo
skicmenyse
éliau negu
p imoio
ki éio
i a imo
ase
du an e.
Ques o
indica
idu iné
p iegaidé
ilguose
skiemenyse
i
nepailgéje
ociai
i
d ibalsiai.
6.
Ki éio
a imasis
i
Zodzio.
galo
g ei iausiai
i§
u o è
insepa abilm-
en e colleges
galiinés
su
silpnéjimu,
nykimu,
umpéjimu.
Ques o
indica
sop a u -
o il a o
che a més,
che
a aeia
ki j,
abb e ia
galiine, o,
da os
i
a més,
be
ku iy ki is
è più
a auk as
j
Zodzio
p adzia,
più
abb e ia
galiines
(p.g., Miaos
upynas) ku iy
ki is maziau
i
a auk as,
maziau galiinés
su umpéjusios
y
i
(e.g.,
Siauliai,
K akés).
Ques o
ig
pa i
paaiscina,
kodél ki is
isy p ima
nyks a
umpos
gal nés,
i8
Juk
umposios
galiinés
a mése
come solo
isy p ima
silpnéja,
nyks a è
i&nykusios.
i
i
Kad ki io
pasi aukimas
galiinés zodzio
i8
p adzig è
j
colleges
galiinés
nykimu, indica
ques o, che
su
ki is è
nusikéles
zodzio
i
p ad%ig ik
galiinés.
}
i8
I§
negalinio,
k che
umpo
i
skiemens,
ki is
né a
nusikeles
p i
einan j
j
ilga
skiemenj,
p z.:
d uobo.le
d obulé,
auge.na
~
augino.
~
Aukgéiau
ci o ame
K.
Nel samp on o
del gio ane
sulla ki io
a azioneima
è da o si oks
s esu a:
,,p esso
dipendomai
dal ecchio
p incipale
ki cio
susilpnéjimo
a o éja
ki is p ie§
einanciojo
skiemens.
Zodzio galo
ki io
silpnéjimg
aigkiai indica
aki iniy galiniy
umpéjimas.
Come
Zinome, delle
s esse
i ap adés
galiinés sono
su umpéjusios,
al e
sos i uusios il
o
p op io
i ap ade
p iegaidg
i agale.
Ne
in u e lie u iy
lingua a mése
i ap adés
gal inés sono
uni o modai
su umpéjusios.
AukS ai iai
aka ie iai,
idu ieciai,
dziikai, didelé
pa e y ie iy
pie y iy
i
Zemai iai ilgy
i ap adziy
gal iniy luogo
ha b e i
balsius, come
Ik,
esempio. :
bal @
(<
*bal a,
plg.
bal dji),
sousa
(<*sausa),
.
isd
(<
* old).
Daugumas
Zemai iy
dounininky,
0
anche
i
Siau iniai
dinininkai
galinius
balsius,
kilusius ilgy
i ap adziy
i§
balsiy, a ia
silpniau,
quan o
edukuo ai,
p z.: bd: l
bail a, d-n.
~
k@
~ anka,
sd.us,4~sausa
(K e ing-
a).
Zemai iy
donininky
Sie oci
sono
abbas a-
nza
sca sa
udi i,
ecc.:
s@us?
~
sausa,
ds asa,
~~
dés?
~
u o
(P ickulé).
Ry ieciai
pon ininkai
di
Sedu g
i ap adziy
galiniy balsiy
isai nebe u i,
p z.: bal
bal a, as
asa, sak
~
~
~
Saka.
115
okio biidu ilgy
i ap adZiy
(ki iuo y e
neki éiuo y)
galiiniy
umpéjimas
è comune
u a lie u iy
linguabai.
Olgas
i ap adis
gallis oce,
i es
umpu, in
alcune
admése
li eu iy della
lingua non
sme o
umpéjes,
nykes e
ul e io men -
e, odél bal d
> bd-l ,4
(K e inga).
Cia, K.
Jauniaus
zodziais
dicendo,
susilpnéjus
seno galiniam
ki iui,
a o éjo
p i§ einan io
skiemens
ki is. Likes
senza ki éio,
la oce u éjo
anco a più
elocemen e
nyk i, e così i8
bal d imase
solo bal
(Seduya).
Vadinasi,
i ap adziy
galiiniy
umpéjimas
sa à
p isidéjes
p esso ki cio
nykimo zodzio
gale, in al e
pa ole,
ki iuo os
i ap adés
galiinés
umpédamos
e é ki j
auk is j
zodzio
p adzig. Iigieji
skiemenys
sono a iami
e mesniu
ocu, 0
e mesniu
ocu a iamo
skiemuo
Zodyje juk e
è chiama o
ki ciuo u
skiemeniu.
Poiché ilgas
skiemuo è
i ciau
p esumo, è
ki is i§
umpo
skiemens più
acile galéjo
pe ei i j ilga
skiemenj
(p z.: bal d >
bda.i. ,d), negu
i§ umpo j
umpa (p z.:
Saka > Sak,d).
A endo
ques o in
men e, si può
acilmen e
capi e, codél
p ima ki is è
s a o
a ao o i§
umpos
galiinés j ilga
p ie§ einan j
skiemenj, 0
solo dopo i§
umpos
galiinés j
umpg e i8
lungos galiinés
j ilga p ieS
einan j
skiemenj e
éliausiai i§
lungos galiinés
j umpg
p ieS einan j
skiemenj.
Pa lando di
élesnj ki éio
a azione (i8
umpos
galiinés j
umpg e
lungos j ilga
p ie einan j
skiemenj, 0
anche i§
lungos galiinés
j umpa p ie
einan j
skiemenj),
bisogna e é i
in men e e
an e io e
ki io
a azione (i8
umpos
galiinés j ilga
p ie einan j
skiemeni)
analogia, che,
be doub és,
sa à
anch'essa
desc i idé al
p imo
skiemens io
ki end inimo?
Cia anco a
bisogna
pazymé i e
neki iuo yjy
galiiniy
umpéjimo,
nykimo j akq
ki iuo osiom.
Juk, senza
dubbioes,
neki éiuo osi-
os galiinés
umpéjo
g eiGiau, o
ki giuo osios
léiau. Ques o e
indicano
a miy da i,
esempiozdzZi-
ui,
k e ingi8kiy
dounininky
neki iuo y
i ap adziy
galiiniy oiai è
più sunyke,
negu ki iuo y
(p z.: bai ? ~
bal a i sa k ~
Sa ka).
Neki ciuo y
galiniy
g ei esnis
nykimas
galéjo
paspo in i i
ki ciuo yjy
umpéjimg i
uo p isidé i
al ki cio
a i azione.
Vadinasi,
i ap adziy
galiiniy
umpéjimas
bus bu es uno
i§
impo an iia-
usiy eiksniy,
sqlygojusiy
ki éio
a i aukimg.
Ku Siai sa à
i§
palike
Zemaiéiams
solo pa éig
ki cio
a azione
endenza.
Come ilgo
an ojo dal
zodzio ine
skiemens
a imas sono
s ip éjes
(jeigu galinis
skiemuo
umpas),
j ikimai indica
alcune
Jie u iy
a més,
noni aukian-
ios ki io.
Pa yzzui, di
Ignaling è
p esun a
iend, ma
e-nd's, diend,
ma de.nd's. Ka
indica
dyibalsio
nons umpéj-
imo nel caso,
se galiiné è
umpa?
Aisku, e Gia
unziona K.
Jauniaus
désnis.
Su umpéjus
ki iuo am
galinés balsiui
i dél o
susilpnéjus
sio balsio
ki iui,
a o éjo
p ie§
einanciojo ilgo
skiemens
a imas, odél
ie
nebesu ienab-
alséjo. In al i
u i i casi ie,
bidamas
neki ciuo as,
kalbamoje
a méje sono
su yienabals-
éjes,
su umpéjes.
Ill. Ki gio
nukélimo
senumas
Salu inis-nuk-
el inis ki is
S d , come e
in al i
Zemaiciy
a mése, è_
solo ilguose
skiemenyse
(jeigu egli è
appa eades
su umpojo
balsio, ques o
ul imasis
dazniausiai è
pailgéjes).
Sios iisies
ki io
appa adimen-
o iSaiskin i
inka già * Plg.
J. Endzelins,
min, eik., 32.
116
mené K, Jauniaus
eo ia su
a i auk inio ki io
appa adima, solo
pa lamuoju caso
ki cio kélimosi il
p op io p ocesso di
luogo è ykes
p iesinga k yp imi
come a i aukimas.
A i auk inis ki is,
come Zinome, è
appa edes
p essoeski iniuose
iS
skiemenyse
( adinasi, ki is
kélési i§ Zodzio galo
j zodzio p adzia:
_<_), 0 nukel inis,
p icSingai,
poki iniuose (Cia
ki is kélési i8
Zodzio p adzios j
gala: *_). Si può
pensa e, che
nukel inis ki is,
come e
a i auk inis, sa à
appa ades
p incipalmen e in
quelle zodziu e,
do e
ondamen inj-seno-
inj ki j ha umpi
skiemenys.
Ques o lo
indica il
a o
che
Siuo caso
inale-nukel ino
ki is è
s ip esnis,
con en iei ocie
dyibalsiai più
pailgéje, come
o
jj
zodZiuose, do e
seno inis ki is è
i
ilguose
skiemenyse,
esempio. :
(1)
,d:m~ép /
Lipama
(lipame),
déd,éses
~
didziasis,
ézd,d‘ms
~
isdamas, bu
(2)
né4,6-n
~
négan ,
d-ug,dm ~
dugama
(augame),
déob,é:ls ~~
débilas. Nel
p imo caso (1)
inale
nukel iniu
ki éiu
ki éiuo y
balsiy
d ibalsiy
lunghezza è la
s essa di
ki iuo y
i
a i auk iniu
ki ¢iu, do e
ki is
a i auk as
umpo ilga
skiemenj,
i
secondo
o iai sono
della s essa
lunghezza
come neki -
i§
j
0
(2)
—
i
Gi, d ibalsiyu i il
o
p imo sandas
upu j più co o
come d ibalsiy,
ki éiuo y
p incipale-seno iniu
ki éiu u in¢iy
lauz ine p iegaide,
ma ilgesnis uz
pusilgius.
Salu inio-nukel inio
ki io di appa izione
i
an ica aiu a a
s abili e al e
Zemai iy a més,
Dounininkai
Salu inj-nukel inj
ki j u in¢ius
ZodzZius, nei quali
ano ino ki is è su
a,
e,
a ia
Si aip:
ndk ,é-i
~
nak ie
(nak iai),
és é-is
~
es ies
(K e inga),
o
S d quelli
s essi
Zodziai
a iami
nd@kz,in-
~
ak ie,
é'sz,i's
~
és ies.
Vadinasi,
dounininky
ia a iami
pag indiniu-seno iniu
a,
e
su
ki ciu y a umpi,
s d lungo.
o
—
in base a
ciò, si può
i ene e
che
dounininky
Salu inis
nukel inis
ki is
sa à
appa ades
anco a
p i§
umpuju
a, e ki éiu
pailgéjim-
po
g.
A si adus
Salu iniam-nukel iniam
ki diui, dél susilpnéjes
p incipale-seno inis
o
ki is già nebegaléjo
Siy balsiy
pailgin i.
S d
Salu inis-nukel inis
ki is sa à
appa ades già
po
a,
e
pailgé imo.
:
Balsiai
e,
9
(~?,
u)
i
dounininky, S d
i
p incipale-seno iniu
su
ki éiu è pailgéje
(p.g.: ke a
ki a,
~
$o. a
sii o), ma
~
Zodzi nelle
quali y a
Salu inis-nukel inis
ki is, Sie ociai
sono iSlike umpi
(p.g.,
S d :
s ép ,é-~
o eme-
n e,
~~
sdk ,é
suk iai, K e inga:
ép,d:m
~
lipama /
(lipame),
6d ,#lom
~
biyoma
( ieniamo).
Vadinasi,
i
dounininky,
i
S d
Salu inis-nukel inis
ki is sa à
appa ades p essoS
e, o pailgéjima.
Balsiy
a,
e
su
seno iniu-pag indiniu
ki éiu pailgéjimas
zodziuose sa~
lu iniu-nukel iniu
su
ki iu giy ki iy
ne ienodas appo o
di o za
i
S d plo e
anche
(o
dounininky
a mése)
i
indica, che
nukel inis,
come
a i auk inis,
ki is pi ma è
appa adesu -
i
in Siaése
Zemai iy
a mése,
éliau
papli es
pic inése.
o
i