P) Use U
oK AVL
BOTT YR
O 8 Kab
(AUS TOM
ASL a
eE-TaU
Ve O S98
Re MeO.
LU A KAD
EM 1S A
KS
BUDINGE-
SNES
GIMINES,
SKAICIA-
US IR LINKSNIO
FORMOS
MITUVOS
UPYNO
TARMINE!
EL,
GRINAVECKIENE
I, Giminé
1,
Daik a a dZiy
giminé. a)
Neben
y iskos und
mo e igkos
giminés
daik a a dziy,
a mé ziemlich
b ei we den
e wende
de
gene ischen
giminés
daik a a dziai
i
(Zinoma, jy
skai ius is
Zymiai
mazliche
negu y iskos
und mo e i
Kos8- giminés
daik a a dziy-
). Alle
gene ellen
giminés
daik a a dZiai
sind
menkinamos
eikimés.
Sie
daik a a dZiai
kann bi i eine
zweiejy
i
Sakny,
beispiels-
weise:
k éSa
(Zioplys),
gébdes a
(gob¥as).
Dazüglich
sie haben
eiksma-
zZodinés kilmés
Saknj.
Meh hei de
gene ellen
giminés
daik a a d%iy
a méje sind
kamieniai, a-
o-
Giau
pass eiko
i
a-, ia-,
é-kamieniy
da iniy,
beispiels-
weise. :
(o-kam.)
akiplésa,
bad asa
(was
sulyses,
was
ken¢ia
hung),
dupa
(was ilgai
a kosi,
¢iupinéjasi),
klimba
(sud ibélis,
was
neg azios
i8 aizdos),
geiba
(suddiii élis),
glauma
(susk e élis),
g é a
(kas
g ei
g i i a),
gi a
(kas
suly as
i
ne engia
meh
suly i),
gu'$ d~g-
iz a
(kas ilgai
a kosi),
gué a
(Zioplys,
épla),
kebéda
(was
ne ik us),
ke épla
(was
i&sklidgs
j
), Rlipi' a
Salis
(was
suklypes),
k akna
( épla),
lieZ one-
@sa
(Kasioja
plepalus),
nak ibalda,
pikéi na,
phi pa
(was
ka S¢iuojasi),
plimpa
( oks
pa i us,
oks
pas a ius;
seh ho ai
apsikim&es),
popda
(kas
i8lepes,
nich
e ägel-
mo),
uknd
(susi aukélis),
sna gld
(nesub endélis),
susnd
(kas
uZ a ges,
nususes),
sk e nd
(was
susk e es),
e ld
(Kas
e linasi),
uomi sa,
Ziga a
(akipléga);
(a-kam.)
ba .skals~baigkalas
(Was ba kiai
sp ich ),
makals~miakalas
(was nich idZiai
mach , iska
ka
su e ia),
ca .skals~ aiSkalas
(kas
a Skiai
sp ich );
(¢a-kam.)
glébis
(gobéas),
gdéelis
( éplys,
Zioplys),
Vépelis
( épla);
(é-kam.)
kuisié
(kas ilgai
a kosi),
Jojine
loj né
~
(plepys), mémé
(Zioplys, le os
o ien a ionen)-
.. Gene ellen
giminés
dajk a a dziai
sakinyje daZ
meis geh
a dine
e zählungs eil,
beispielsweise:
i_bi@k u_md
éka glauma,
ko_ u ks gd a;
misu ieus ks
pli pa; ji éka
gus a}
*
De zu
d uckende
A ikel is
,,Mi u os
upyno
a més‘*
II-osios
Teils
—
Mo phol-
ogieab e-
ilung.
Pi moji
Sio
a bei s
eil
,,Mi u os
upyno
a més
one ika‘‘
iisp üdin a
Lie u iy
kalbo y os
klausimy‘*
I-ajame
ome
(Vilnius,
1957,
119—180
psl. ).
Sio
A ikels
leximalie
Beispiele
a$omi
,,Lie u iy
Sp achen
A laso
zwischen-
agos
Sammlung-
sp og am*
(Vilnius,
1956)
one inés
ansk ipcijos
pag indu
i
i
lk.
ansponuojami
nu in solchen
Fällen, wo
neaiSkiis kann
di i d ejopai
beg ei ami.
a
12.
Kalbo y os
agen
II,
177
b)
Daik a a dziai
a kijs, a is,
kd é, kiaillé,
meska,
pama iné,
upiadé, $ué,
d na, élnias,
is a k .
i
e me
daZnai sind
e wende
pe kel ine
sinn
Wie
keiksmazodZiai
a
Pe sonen
cha ak e isie en.
in diesem all
sie jgauna
gewisse
gimine s
daik a a dziy
besonde ybiy,
jais
e wende en
i a dziai
i
su
(his, das,
so, koks,
Si as)
biid a dziai
i
( ich ig,
g oße ,
eisus)
seinem
Ve wandine
g ammiskai
kann nich
i
s immen,
beispielswe-
ise: e g oß
Rawle;
ji
a ki ka:
i's
E ech e
upwié;
éks
meska
séd
aciséde's;
s oks
g undine
Augis nda;
dd
i:
ik a
le
élnes
a_j6
bdba|
c)
A éje
i8
Ik.
dajk a a dzZiai,
ei8kian ieji
zmoniy
uzsiémima,
p o ession
a
u in ieji
Sios Be u s
Zmonéms
cha ak e ingy
b uozy,
a méje sind
auch
e wende als
gene ellen
Giminés
daik a a dziai,
beispielsweise.:
ge d ad ikac
bucu
ji
(ji bii y
gu e
Rech sanw-
al ); éka
d di‘ ojis
a a bdba
a
( a o
Zmona wie
Ve dy ojas).
d)
Ta més
daik a a dziai,
Zymin ieji
eikéjus
a
pe sönis, wie
i
Ik., sind
y iskos
mo e iSkos
i
giminés.
Mo e iskos
giminés
da iniai
da%meis
gemach o-
i§
mi m i8kos
giminés
da iniy,
p idéjus
galing
~€,
PVZ. : aug ' inisw
augin inis
augi‘ ine~waugin iné,
i
k ieslis, k ieslé,
aibiuks
~ aibi kas
( aibas gaidys),
aibiuke~ aibinké
( aiba
i8 a).
Esba
gausu
a méje
Siu
dajk a a dziy
(da au alle
da iniai
P äsagomis
su
-skis, -ské,
-(Dkus,
-()ké,
-(s)lys, ~(lé,
-(s)nys,
-(s)né k .),
u ingiy
menkinama
i
eikSme,
beispielsw-
eise.:
ce kili's,
ce kédi k-
is
I,
(<did-+ skis),
diche~di ké,
d i ‘chis,
d i ke~d i ké,
u gli's
( e ksny-
s), u'glé,
éksni-s
( e ksnys), éksné,
snauda'lus,
snauda@'le~snaudalé,
saukii:s, Sauklé,
zi 2li-s, zi-2lé, zu elis,
zu zlé, Zopli's, Zoplé
|
Mo e iskos
giminés
da iniai,
machen
i§
d iskiemeniy
y iskos
giminés
- (5)kus,
-lius
P iesagos
da iniy
(i8
(@) -kam.! ),
in de me
pa allag e-
ien sind
e wende
su
zwei
P iesagomen:
-é
i
-u iené,
beispielsweise.
: dklus akle,
i
akiu iene,
di skus, di :
she,
dai sku iene,
d ipkus,
d ipke,
d ipku iene,
ge.l.ckus,
gel.che,
gcel.chu iene,
lipkus, lipke,
lipku iene,
plic .pkus,
plic .pke,
plic .pku iene,
smi .skus,
smix.ske,
smi. .sku. ien-
e, se lus,
se. le,
se lu iene,
Skaplus
(Zmogus
su
a pdan e),
skdple,
skaplu iene
|
Siuo Fall
Anhängun-
gen
-u iené
da iniai
Zymi
jede
(ne ekéjusia
i
i8 ekéjusiq)
eine
Mu e j, die
ha welche
zugesch ieb-
a
en wi d
menkinamos
eikmés
besonde ybi-
y.
e)
Ta méje is
daik a a dZiy,
ku iy giminé
un e scheide
on pa iy
y
Ik.
daik a a dziy.
Vielumas siy
daik a a dZiy
a méje sind
neue,
j
ja
a éje
i8
e u ,
beispiels-
weise: an.cpauda
(an schauda-
s), Film
(Film),
kdima
(Do ),
Kombdina
(Kombainas),
m4. ks
(Mo ka),
pac d
(pas a),
pi‘pkis
(pypké),
Papie
(popie ius),
sli us
(sly a),
smak a
(smak as),
kan d s
(Kon o a)
i
k .
Kai ku iy
Siy
Zodziy da yba
kann bi i
kon aminaciné:
s a in
emimo
ZodzZio
galéjo
an é i zu
e wend-
en li ausischka
Saknj,
o
s e imZodzio
giminé iSliko
(plg.
am.cpauda
i
pecé is,
Raima
i
dlyéia).
)
Nedésngai
ein paa
i-kam.
daik a a dziy
a méje sind
e wende
we den
gleichag e ia
wie
i
män i8kos,
wie mo e ikos
i
giminés.
P äsen on
i ai uoja
o
kamiengalis,
i
jy
beispielsweise:
jzoc
debesis~j iodas
debesis, juoda_,
débese~ juodo
débesio juoda
debeshs, juodés
debesies, s d s
hie is, s é a
i
Biede ~s é o
178
/
KiGio
i
s o d
Rie e,
e as
hie es,
schud?
siod[…]ei
(suodiiai),
juiodas
s iodis~juo-
dos s iodys,
bai.sus
é é ls,
baisd is
S é e
(2 é io)
i
Balsi
Z é is,
baisas
S é ies
|
g)
Lk.
daik a a dziai
dédé, é é,
biidami
y i8kos
giminés,
a méje
dazniau sind
e wende ami
ia-kam,
galiinémis,
beispielsweise.
su
: dédis, é is,
dédde~ dédzio,
Bie~ O io,
déd ui, ui,
dédi~dedj,
éi~ hj, dédBu,
ik, addi
dédZau, i,
dédiei~ded iai,
éei~ B iai,
dédZems,
icems, dédas,
ééus,
dédzeis~
dédziais,
||
sééeis~ é iais,
Allos o. io-,
é-kam
h)
pauselés,
Zymédamos
gy i8kos
giminés
asMenis,
meh ischkei
is i8 isai
pe éjusios
y iskai Ginn
j
bidinga
a,
a
kamiena,
beispielsweise :
bil@~Byla
i
bilaj.~Bylai,
pémpe~Pémpé
i
pempée.i.~Pempiai,
sadeika~
Sadeika sadeika,i.~
i
Sadeikai,
pe d i'ée~Pe a y ia
pe a i'éei.~
i
Pe a yCiai.
2.
Bid a dZiy
giminé.
a)
Be
männikos
i
mo e ikos
giminés,
a méje
is
e wende-
i
ama
be a dé
bud a dziy giminé.
Ji
is
sup ie eiksméjusi
i
nekai oma, wie lk.,
pyz. : bdl a, g a%i,
i
g asu, nuobédu,
Sdl
|
Bad a dziny
be a dé
giminé is
e esné
y iskaja
uZ
mo e iskajg.
i
Daugskiemeniai
ia-, é-kamieniai
biid a dziai sie
übe haup
haben.
Be a dé
giminé
Zym bend q
daikypa ybe
daZ meis
o
zu eib an
i
unpe smenlich-
en Saknissen,
beispielsweise.:
neg azu, allen
ésku, ai.kui
md
Sal , li
kdjums
(8
koil ajo-
ms),
ba i.sei g azu:
(seh
schönzu),
d i -éei
S iesu
(sehe
g iesu).
b)
Manchmal in
beismeniu
Sä zen
be a dés
giminés s a
a méje is i
e wende
mo e iskoji,
beispielsweis-
e: ménesiena,
lauké s ies ;
Se n.de
sklid?,
ielleich
ne a-
Sos;
Si i
laba.i.
gleidi; das
Senak
S ies ;
ai smagi
lauké;
a‘i
g aéi'
asio?.
Das
gemeinsam
su
Zemaiciais
a miné
besonde ybé.
3.
Daly iu
giminé.
Wie
i
bld a dziai,
eilnehme
(daZ meis
nich wiekia-
mosios
iiSies)
a méje is
be a dés
i
giminés.
Neweikiamosi-
os iigies:
bii ojo Zei
daly iy
be a dé giminé
is sowohl pa
daZna, wie
y iskoji
mo e i8koji,
ih e esamojo
Zei o m is
sel eniau
i
e wende .
i
0
Abiejy Zei
be a dé
giminé seine
Fo m niekuo
nich
un e scheide
on
mo e iskosios
giminés
eine~kai os
a dininko
linksnio,
Ki ciuojama,
wie y iskos
giminés
einaskai os
o
a dininkas
( i ap adés
jy
Saknies
be a dés
giminés
daly iy
ki is
imme
su ampa
i
su
män iSkos,
i
su
mo e iskos
giminés
daly iy
einaskai os
a dininki -
ko
io o ,
beispielswei-
se.: d a
auks i bi a
Suk iojama
(Haa e);
ka _bi:
m@s a
i
Juodus,
bi
ikja's
gé s
(jei bii y
bu e
dazy a
juodais
dazais,
bi y
i8éjes
ge as
Megz inis);
dd
mdna
neseé a,
dé
mdna
negi di' a;
bi bu e
ge au.,
piena bi
ka
neesus é a
nies s
sene .
bi nines a
i_pa .nes a;
médéeis
nusodi' a
eilé.ms
(mediiais
nusodin a
eilémis);
Schnega
p i a i: a
aukiccu.
himm i
;
p i i a
senii:
Zmon
|
Be a de giming
ha auch einige
eikiamosios
iSies
Teilnehme n,
i
machen
beasmeniy
eiksmazodziy
ode
eiksmazodziy,
manchmal
i§
u incgiy
beasmeniy
eikSme.
i8
Tokiy daly iy
be a dé
giminé seine
o ma ki io
s elle und
p iegaide
i
su ampa
y iskos
giminés
daly iy
ieliskai os
su
a dininko
o ma.
Veikiamosios
iigies daly iy
be a dé giminé
dazniausiai
zymj a iama,
nich ik in a,
abejojama,
a pasakojamg
179;
eiksmg. DaZ
meis e méje
i sich
deses Zei
eikiamosios
ii8ies daly iy
be a dés
giminés Fo m,
abe pasikoi
ki y laiky,
beispielsweise-
.: jdm
i
Sdle ésa°;
jéi
paga.l..s a
jo
(sie
pagaups-
e ihn);
ihm
ska uda
ba us
diionas
dd
[email p o ec ed]‘;
jéi
(jai)
bu e:
ha ;
nebiwa
nicka like;
alles
ja
an angu-
se; jdm
eikéjce
palduki;
jé
(jai) bi-se
sicn.kus
jé
(jai)
neus éka
kan ibes;
da
sel en*
geé
(noch
b auch
zu inken).
4)
Skai a dZiu
giminé.
Alle
bid a diski?
Zahl a dziai
a méje wie
i
Ik., is y iskos
mo e i8kos
giminés,
i
beispielsweise:
éenc~ ienas,
iend,
pén.ke~peiik as,
penk a, ejl,
éjas~ éjos.
Gimines haben
sudu ische
i
kieckische
Zahl a dZiai,
ku iy an ajj
sand bilde
Zahl a dis du,
zwei,
beispielsweis-
e.: abidu,
abid i abldi,
einudu, einud i
einudi.
||
||
Alle
daik a a di§ki®
ech a dziai
a méje, wie
lk., giminiy
i
haben.
5.
I a dziy
giminé.
[% a diy
a,
du, e , sie,
Si as,
Si a, anas,
ana,
ka as,
ka a,
das,
dyiskai a
a méje
is
a
kai oma
giminémis,
beispiels-
weise.:
mudu,
mud i
madi,
judu, jid i
||
judi,
juodu,
||
juod i
iodi,
an iodu,
||
an od i
an iodi,
Ra iiodu,
||
ka iod i
||
Ra iodi,
S uodu,
H uod i
||
H uodi,
iodu,
wiod i
||
iodi
|
6.
Pusdaly iu
giminé.
Wie lk., a més
i
pusdaly iai
giminémis
kai omi,
beispielsweise.:
ei.dams, eidama,
pasisokinédami,
pasigokinédamas.
Ne u in ys
beiSdéliy
sang aZiniai
haldeli iai abiem
giminéms
(o0 auch
zahlen¢iams)
ha
i
apibend in g
be a dés
giminés
Fo m is
nekai omi,
beispielswei-
i
se.: e , sie,
sie, ih e,
juodu,
juod i i%k
aip -damos,
e.in
ba damés
|
Ta méje
e en
sel enen
i
y iskos
giminés
ieliskai os
a dininko
sang aziniai
haldeli iai:
ndje
(nuéjo)
snekédamiese,
i8éje
auki'damiese
|
Il. Skaigius
1.
Allgemeine
Anme kung-
en. Be
Einaskai os
und
Meh iskai -
os,
a méje
sind
su ename
i
d iskai os
Fo men,
nu
d iskai a
cia is
e esné,
ih e
o
Fo men daZ
meis
schon
nich e u i
d iskai os
eikmés.
IS
d iskai os
Fo men is
e wende
alle
zahl a dziy
du, zwei
linksniy
Fo men, isy
a dazodziy
j a dziy
naudininkas
mo e i8kos
i
giminés
jnagininkas,
i
jy
beispielswei-
se. :
Si iem
penkiem
d a'siem
aikdm; allen
ie em
ge iem
a klém;
pa em
pi miem
piemenim;
aniem im
iski mijusien
dan im;
Si iem
do em
dideliem
Sunim;
Si om
penkdm
didelém
om;
su
and.m
d iem
sénem
£a'sim
|
Pa yzdziai
zeigen,
dass
8iy linksniy
d iskai os
Fo men sind
e wende e
Pli zkai ai
eikS i, dass
sie schon
dieselben
eine
d iskai os
Zahl a dzio
du, d i neZymi,
wie dass
Pli zkai os
Fo men nu
be
zahlenwa dzi-
ais du, d i sind
e wendamas
i
su
(i
daZnesnés)
g e a
d iskai os
o my
d iskai ai
eiks i,
beispielsweise. :
H iems
zwei
g oßen
be édms,
andms
zwei
baugdms
a ims,
su
.ms
d iém
s o 5,ms
skepe d.-
ms ||
s o uins
skepe u-
ms |
2% ,
J.
Ziugzda,
Lie u osiy
kalbos
g ama ika,
1,
116,
Kaunas,
1957.
3
Z .
do pa ,
ldudies
117,
180
2.
Daik a a -
dZiy und
bid a dZiy
skaiéius.
a) Alle a-,
ia-, u-,
u-kamien-
ische
daik a a -
dZiai und
bU a dZi-
ai, sowie
auch alle
y iskos
giminés
i-kamienis-
che
daik a a -
dZiai
a méje
sind
iSlaike
d iskai os
galininko
Fo men,
beispiels-
weise:
su dsk du
sen
shio agu;
i:dék du
didelu
mo kh;
su alpina-
n. i du ge i
eximi;
pada 'k
du naw
G ilu;
iigé?au du
alu (du
bokalus);
baiga u.
(p adzios
mokyklo-
s) du
ski ?u;
isidéjau
du
neue i
danéh | b)
IS
einaskai-
iniy
daik a a-
dziy,
su inka-
my
a méje,
paminé i-
ni Sie:
G k aps
(a sik é-
pimas),
a lajus
( andens
a liejim-
as i§
didesnés
upés),
d ajus
(a ijim-
as,
g omulis-
), dZo a
(dzi i im-
as),
g i‘néald
(Sal is
ohne
e lassni-
s),
gi-wuonis
(gy nagi-
s),
mu inis
( el is i8
b oonos,
zucke
und
wasse ),
pipsis
( ikis),
aks~ a-
kas (zei ,
wenn
man
muss
is is
ispe é i
paukS ia-
i), incis
(laika
pacia
alanda),
sd is,
Su iene
(sausai i os) äglich.
I§
ieliskai iniy
daik a a dz-
iy paminé ini
Sie; apma a.i.
(audimo siilai,
denen
apme a),
a auda.i.
(si ilai, denen
a audzZia),
dé is
(pauks¢io
o gan, wo
sub es a
kiauSiniai),
isédas~iSéd-
os,
min u as .,
mes iwai,
igdé as~i&d-
é os,
Wna as~isn-
a os,
ndicei~nas i-
ai,
pagi es~pagi-
ios,
pasukas~
pasukos,
pazdndes ~
pazandés,
skiemenc
(skiemenys),
smauga.i.
(di e i as),
spds ai,
Vilas~ Siu lés
(p as i
g idai),
Sé-ci's
(daugybé,
k ii os),
i a ai,
Zap ai~zZab-
ai, Zibiksce
(angina),
Zémenc
(Ziomenys). 3.
Skai a dZiy
skai¢ius.
Skai e dziei
du, zwei,
abidu, abid i,
einudu,
einud i
a mége ha
iS isai isy
d iskai os
linksniy
o men,
beispielswei-
se.: zweieju',
d iem, di ,
d i,
abied ieju ||
abiedieju:,
abied iem ||
abiedem,
abudu, abid i,
einud ieju,
einud iem ||
einudem,
einudu,
enudo ||
einudi |
4, [ a dZiy
skai ius.
[Wa dziai ai,
2, e , j1,
ands, and,
ds, d,
Si as, H a,
ka ds,
ka d
a méje ha
zweijopas
d iskai os
Fo men.
Eine solche
jy Fo men
sind
meh iskai -
os
e wende
ly ys galinis
beispielswei-
se: mim,
muin, jim,
juin, j em,
jiem, jom,
jdm, aniem,
aniem, andm,
an3.m, hem,
be
iem, im,
s,
hm, Si iem,
s om,
ha iem,
ka iem,
ka 3m,
ka 3.m |
Sios
d iskai os
Fo men sind
a méje
e esnés
und
d iskai ai
eikS i¢am-
os zymiai
eiau. Jos
dazniausiai
eiSkia
ieliskai g.
Siy Ki os
j a dziy
d iskai os
Fo men sind
sudu inés.
De zwei e
sandas is
du, zwei,
beispielswei-
se: midu,
mid || mudi,
judu, jud i |
judi, jiodu,
jiod i || jodi,
an iodu,
aniod i ||
an iodi,
uodu, iod i
|| uodi,
i uodu,
S uod i ||
X uodi,
ka éodu,
ka iod i| die
d iskai os -
o men ha
alle
d iskai os
linksnien und
linksinen
Siyniuojam-
as links so,
wie
sudu inisc-
hi
gleichnamis
Siudu,
ka iod i,
ka iod ied-
u, ka iod i ||
ka iod i,
ka iod ieju
||
ka iod ieju
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i,
ka iod i.
[domu Gia
beme ké i
und das,
dass
mo e iskos
giminés (o
ku iy linksniy
Fo men
su ampa,
das und
män ikos)
sudu iniy
skai a dziy
zweasis
Sandas
a méje
kann bii i
d ejopas:
mi iSlaiky u
ode mi
one ikai
inykusiu
ga su
obwohl
skai a dis
d i niekad
a méje
neigme a.
,
5.
VeiksmaZzodZiy
skaiéius,
Ta méje is
seh leb a
eiksmazodziy
d iskai a, Ih e
Fo men sind
kiek ne e esnés
ki y d iejy
skaigiy o -
né
u%
181

mas.
Dwiskai a
a meje
ha alle
nuosakos i
und alle
laikai,
beispielsw-
eise: madu
Gu i.na a,
n@sa os,
éo a,
ed.da o a,
ike isi a,
Q .
i uméoa,
Gy eacki a,
p au.ski o-
s; judu
eina a,
n@§a os,
go a, e.i.
2,i,da o a,
‘Qi si a,
ed. umé a,
‘ei ki a,
p a.u.ski -
os | Ill,
Linksnis 1,
Allgemein-
en
Anme kun-
gen.
Ta méje,
wie und Ik.,
sind
e wende
we den
sieben
humo niai:
a dininka-
s,
kilmininkas,
naudininka-
s,
galininkas,
jnagininka-
s,
ie ininkas
und
Sauksmini-
nkas.
Auße
Vicininko
und
Sauksmini-
nko, alle
ande en
gleune
on Ik.
nich
un e sche-
ide . 2.
Vie ne s
humo nis.
Vie nieka
a méje
ha die
a daZod-
ziai und
j a dZiai,
die Zymi
Pe sonen
und lebus
pada us
mi jy
paZyminiai-
s,
beispielsw-
eise.:
é as,
me ga,
ka é, suo
und k .
pan.,
a iau Sie
ZodZiai,
jga e
pe kel ing
sinnme,
kann bi i
e wende-
ami und
ie nieka
linksnyje,
beispielsw-
eise.:
bu a u.
é as (wa
ich bei
é us; wa
é y im
Haus); einc
jés a.i.ks
me gosé
(eine ih
Kind is
pa ainikis),
IS
ie ininky
a méje
is iSlikes
lebas nu
in e ne
esamasis
ie nieks,
© alle
ande e
senieji
ie ininkai
isnyke.
gib
a méje
iSlike nu
ein paa
sup ie eik-
sméjusiy
daik a a -
dziy,
u in iy
senujy
ie ininky
galiiniy
lickanas,
beispielsw-
eise.: eink
la uka
(<laukan);
bék la uk;
a kdc
la uk; Sali.n
n.3 alles
eda n
elnop |
Vidaus
esμένου
ie nieka
a ski y
kamieny
galiinés,
wie und
ki y
linksniy,
sind
beeich os
a més
one iniy
Zod%io
désniy,
beispielsw-
eise:
didela‘m
d e~di-
deliamé
a e,
gild.m
sulini~gilia-
mé
Sulinyjé,
auks d.m
hipe i*~S
aukamé
kupe yje,
ma ikinuw-
ds ~
ma skenu-
es slapé,dd
pie o~Slap-
io pie oje,
didelés i
kiekos
(dideljéS i-
ose),
ge éémé~-
ge ojée
Zémé é,
Hi-sé é,
salu ~jé~-
smiko~aus-
~egé,
ausge éé
(S iese),
ge d.d.d.d.-
mijijé,
akm.m.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i-
.i.i.i.i.
Innenus
einamojo
s a
s a neh-
me
a méje
is
e wende
galnehme
mi
p ielinksn-
iu 7,
beispielsw-
eise: eini i
mies a,
gi e, i*
lauka~{mié-
s a, j gi ia,
j laikg.
Ta méje
pass
ein ally, wo
in e ne
esamasis
s a neh-
me is
e wende
s a j
in e ne
einamojo,
beispielsw-
eise.: d§
Zoles lo i*
supilau~as
Zolés
lo yjé
supyliau. 3.
Sauksmini-
nko
humo nis.
a)
Sauksmini-
nko lusnis
a méje
is
gu gehom-
am eciau
uz ande e
lusnius. Jj
kann
u é i: 1)
alle
Dik a a -
ddiai,
eiskian i-
eji lebus
Ding us,
beispielsw-
eise.: aiké,
sunie,
Suni k; 2)
ein paa
abs ak i-
onen
eiskian i-
eji
daik a a -
dziai,
beispielsw-
eise.:
a' ge,
die e; 3)
nau osako-
je
manchmal
8auksmini-
nko linksnj
ha und
ande e
daik a a -
dziai,
beispielsw-
eise.:
apinéli ka
dumdji (1.
d.);
du_eglu e,
du_Zaldje-
~ u eglu e,
du Zaliéja;
4) sel ene
Sauksmini-
nko linksnj
ha
bid a dZia-
i, z. 6_ u
mana
ma% i;
b andd
gesundGd-
je mami e;
5)
j a dziai,
P z.: jus
paddukai (0
e
igdykéliai);
6) seh
sel ene
Zahlwa d-
Ziai,
beispielsw-
eise: du
an dje
k a,i.le; 7)
in sel enen
Fällen
Teilnehme-
n,
beispielsw-
eise: o_ u
islépi'c
pikdi na~ 0
w
iglépin as
pikéiu na,
b)
Daik a a -
dZiy
einaskai -
os
Sauksmini-
nkas,
iSsky us
a-kam.,
seine Fo m
un e sche-
ide imme
om
Wo enaa-
s.
182
a-kam,
daik a a-
dZiy
ns.
Sauksm,
sind
d ejopa-
s: mi
galiine -e
und mi
pa ikula
-ai. su
galiine -e
ns,
Sauksm.
daZnesn-
is und
placiau
e wend-
e wi d,
beispiels-
weise:
' e,
pa se,
Zén e,
ai ge,
ka ine,
d ine,
eslke,
pi minin-
ke. Vns.
sauksm.
ki ¢ia i-
ng nieku
nich
un e sc-
heide
on 1k.,
nu
d iskiem-
eniai
[V-osios
ki éiuo -
és
Zodziai
ohne
i gendei-
no
eikimés
un e sc-
hiedum
kann bi i
d ejopai
ki ciuoj-
ami:
saknyje
und
galiinéje,
beispiels-
weise.:
die e,
die e,
a' ge,
a ge,
a ike, aike, sé*ske, sexké, il ke, ilke.
Ech liche
Namen
und sie
e s oj-
an ieji
akam,
ZodZiai
ns.
Sauksm.
ha
pa ikula
-ai,
beispiels-
weise:
jonai,
an anai,
ékai,
é ai
pe' ai,
é ukai,
Pa ikula
no male-
weise
is
neki iu-
o a.
Daugskie-
meniai
ZodzZiai
ns.
Sauksm.
kann
pa ikul-
os und
ne u é i,
beispiels-
weise:
jaozap,
kazlmie ,
é iik,
b olik |
Alle
ia-kam.
negalinis-
chen
ki ia i-
mo
ZodZiai
yns,
Sauksm.
has
neki éiu-
o a
kamieng-
alj -i,
beispiels-
weise:
jiodi,
sa . i,
kdl i,
é i,
gi' uoli,
aikéli,
ka inéli|
Galininio
ki ia i-
mo
zodziai
ns,
Sauksm.
ha
imme
ki iuo a
galiine -i,
beispiels-
weise:
a kii,
eSe i*, gaidi, ga ni:, o&i*, i' u i |
Daik a a-
dis
b dlis ha
d ejopq
gauksm. :
mi
galiine -i
und mi
u-kam.
daik a a-
dziy
kamieng-
aliu -au,
beispiels-
weise.:
b dli und
b ola. | o-,
io-, é-kam.
daik a a-
dZiy
ns.
Sauksm,
galiinéje
is eine
kamieng-
alis, de
no male-
weise
is
neki éiu-
o as,
beispiels-
weise:
@' a,
ma. .ce~-
ma ia,
dska,
is a,
lid@ka,
a-gana,
ka e,
kuméle |
ii
p iebalsi-
nio kam,
daik a a-
dziy yns,
Sauksm.
has
galiine-ie.
Galininio
ki ia i-
mo
ZodZiai
Sig galiine
ki iuoj-
a, o
gakninio
ki j
i8lai-
ko
Saknyje,
beispielsw-
eise. : a ie,
dn ie,
agie,
g obuonie,
sunie, obelie
|
Mo e iskos
giminés
i-kam.
daik a a dZiai
Salia
seinen
kamieno
galiinés
ia gali
u é i
i
é-
kamieniy
daik a a-
dziy
galiine -é,
die
a méje
e esné,
beispiels-
weise. : dn e, Zdse,
Ge
|
Möglich
is Dings,
dass es
is
Zemai iy
j aka,
denn
einige
i-kam.
mo e iskos
giminés
daik a a dZiai
g e imose
Zemai iy
a mése* is
i& isai pe éje
é-kam.
j
Einige
beibalsinio
kamieno
y iskos
giminés
daik a a dZiai
ia ha
manchmal
iakam.
i
galiine
-i,
beispiels-
weise. : piemeni*
|
Sus aba éjusie -
en E zählungen
pass pass pu ino
p iebalsinio kamieno
ns.
Sauksm.
pa yzdziy,
beispiels-
weise :
ud e ,
é e
ne ingék |
Alle u-,
iu-kam.
daik a a dZiai
ns.
Sauksm.
gal inéje
ha ein
na
kamieng-
ali
-au, de
Sakninio
ki cia imo
Zodziy is
neki iuo as,
galininis
o
ki éiuo as,
—
beispielswei-
se:
k&Y.d au~ke-
idziau, ald.,
sund |
;
c)
Daugiskai os
Sauksmininkas,
i&sky us a‘ikai,
seine Fo m
ki gio S elle u
zusammen
i
ieliskai os
a dininku,
beispielsweise.:
su
bdbas bobos,
[email p o ec ed]
meigos.
~
~
d)
Ki y
Sp achen
daliy
Sauksminink,
biidamas
a méje
sel enes,
seine
i
einaskai os,
i
ieliskai os
Fo m
no male weise
s imm
su
a dininku,
beispielsweise.:
ge dsis aikéli;
pasilk dje
sesi e
pasiilg éja
~
sesi e; euch
k a.i.las bébas~
o
jiis k ailos
bébos; mana
mi lemi
9
aiké-lei
(mano
liebli
aikeliai),
4
Z .
P,
Jonikas,
Pag aman io
a mé,
§
90,
Kaunas,
1939,
183
Daugskie-
meniy ia-,
ékamien-
iy
bid a dZ-
iy ns.
Sauksm.
können
u é i
d ejopas
galiine:
Sauksmi-
ninko und
a dinin-
ko,
beispiels-
weise: 0
du mé ini
|| mé inis
me.i. éli
30 du
s a.i.nini
||
s ai.ninis
d ig&n. -
e; 0 du
masi éli ||
madi' élis
aikéli| e)
Wenn
ange u -
en wi d j
kq mi
nü bim-
u,
in o miS-
an kq
wich igu-
s, ko
p aSan ,
daik a a-
dziy
Sauksm,
ki is i§
jp as as
s elle in
einigen
sel enen
Fällen
kann bi i
geb ach-
am j
Sakni, z.
di h el;
si nel; o
du mana
a@¥.ké-
eli mageli
| Taip
ki ciuoj-
amy
Sauksmi-
ninky
gausu
und y y
Li uanie-
n,
besonde-
s dziky
a mése,
beispiels-
weise.:
(D uskini-
nkai)
juozuli,
ai.keli,
juzele;
(Pe loja,
Nedingé)
bébu e,
dnu e |
Ap aSom-
oje
a méje
so
ki iuoj-
ami
Sauksmi-
ninkai
sind
sel en,
nyks a.
Es wi d
angenom-
men,
dass sie
sind
al e®.
Pass e,
dass,
k eipian-
is j ka
pa e isk-
ai, ns.
Sauksm.
ki is i8
jp as os
Plä ze
kann
nuSok i j
ZodZio
gala,
beispiels-
weise:
elenu é~-
Elenu é,
genu é~-
Genu e,
onu é~O-
nu ,
jeninu é-
~Janinu -
é, dédi,
jona i,
ma‘md,
é uka i |
Toks
Sauksm,
ki ia i-
mas
a méje
is
sel ene -
e uz
jp as a-
ji
ki ia i-
mag Ik.
beispiziu.
Da ki is
ij Zod%io
gala is
übe nie-
h sel en,
is es
al ei
ki io
O ,
biidama
Siuo Fall
be ki io,
iSlaiko
(galimas
daik as,
nach
jp as ai
Ki ciuoj-
amy
sauksmi-
ninky
analogij-
g) seinen
u é ajj
langumg,
beispielsweise.: ma'md (plg.
mama),
e d (plg.
é a),
elend (plg.
elena).
BOJIEE
XAPAKTEP-
Hbie ®OPMbI
POJIA,
UHMCJIA
HW NAXEKA
B TOBOPE
BACCEMHA
PEKH
MHTYBA 9.
HW.
THAPHBEL.
KEHE
Peswme 1.
a) Bc a be
yxka3bipae-
Tca, 470,
Hapsay C
MYXCKHM H
2KeHCKHM
pO amu, B
oBope
HMeeTCHA
H OOmH pox
HMéH
CyMleCTBH-
TebHbIX.
Bce umeHa
CYMECTBH-
TeEbHBIE
OOUe O
pola B
oBOpe
HMelOT
MpeHeOpe-
xHTebHOe
3HayeHHe.
MOH yT
ObITb
O HOKOpH-
eBBIe
(k ésa,,pas-
HHA‘) HY
ABXKOpHE-
BBIe
(gdbdes a,,-
*KaQubIi
yenoBek‘),
BowbulHHe-
TBOGH HM
CYUIECTBA-
TEIbHBIX
OOMOMOX
pola, HM
ByeloTHOc-
HO‘, Ha o
(klipy d,,Ko-
BbWsa a‘
susnd,,Napl-
iHBell, -B
BO‘),
O HaHa,
OHKaTpeT-
cHKO WH
CHO HaMH a
(La skalas
Oon, Taun,
TaubBaIi
YenoBeKK),
Ha ia
(globii), Ha
Ha Ha
HaYYYYYY,
HaY KYTOY
y
KYYYYYY",
éeno (Ru,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, RU,
RU, RU, R 6)
Cpequui
pox uméH
npwaa a e-
mbHbIx B
oBope
axBepOuaH-
30BaH, Kak 4
B
JlHTepaTy-
pHOM
A3bIKe. BM
npec ousia-
aTembub-
IX cpeqHe o
pola B
GesmH4-,
HbIX
MpeAiOKeE-
HHAX TO
MpHMepy
CoceqHUX
>KeMaliTC-
KHX
HapeyHii B
oBope
WacTO
BbICTyNaeT
*eHCKHH pox, HaNp. : das g ag asi o ,,KaK XOpOllO exaTh, das g a%i wach é,,kaK xopoulo Ha yauue".
B)
IIpuyac u-
a,
ocoGeHHo
cTpagaTe-
nbHo o
sa io a,
ToxKe
UMewT
cpeqHui
Pod, Hamp.
: dein
aukseyn
Suk ioja-
ma,,y
TeOA
(TBOI
BosOC).
BBXepHy
MpecbIBa-
eTca‘‘, 5
Plg. K.
Biiga,
Kalbos
dingeka, §
27,
Pe spaus-
a
i§,,D augi-
jos,
Kaunas,
1909
i
Li uiy
Sp achen
Zodynas,
1,
§
36,
Kaunas,
1924,
184
2. a) Kpome
e cCTBeHH-
o o HMMH
MHOKeCTB-
eHHO O
4HCeN, B
peAKHX
cJy4aax B
oBope
HMeeTCA u
ABOlCTBeE-
HHOe
yHCNO.
[aTenbHbIi,
BHHTeMbHbI
w
TBOPHTEIb-
HbIi
NayexkU
ABOHCTBeH-
HOTO 4HCJa
CBOliCTBeE-
HHbI
MMeHaM
CYLIeCTBH-
TeJIbHBIM,
MpHJla aT-
eMbJIbHbIM
HM
MeCTOMMC-
HHAM, Halp. :
igé iau du
ali,,BbiNun
Mpa
Goxana
nupa'";
Siem zwei
maziem
aikdm
da iai
ieleiail,,-
9TAM
JBYM
MaJICHD-
KHM
JeTAM
Ja
Gombe;
ih namd
su andm
d iém
seném
e ém,,A
wel OMOH
C TeMH
JBYMA
CTapbiMH
TeTAMH-
‘. Umena
uncau e-
npupie
dz,,1Ba‘‘,
d i,,mpe-
‘‘ Boex
masexaX
HMeIOT
(MbPopVI
TOKO,
TOKVI6,
KOTILI,
TOKKU,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO,
TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOKTO, TOK, TOKTO, TOK, TOK, TOK, TOK, TOK, TOK, TOK, TOK, TOK : midu,,Mbl [Ba‘‘, mud i,,Mbl WBE, judu
BbI 2Ba,
juodu,,o-
HH Ba‘,
Hodu,,9-
TH mBa‘',
éod i,,3-
TH WBE,
an iodu
Te WBa‘‘
aniod i,,7-
Te 7Be‘‘.
3. a) B opope
umeeTcA
cemb Najexeli,
Kak H B
JMTepaTypH-
OM S3bIKe:
HMCHHTC/IbH-
BI,
POJHTCIbHBIH,
aTe/ibHbiii,
BHHHTCIbHBIi,
TBOTePHbHbI,
Me/CTHBIi H
3BaJIbTeHBII.
6) Mec uo o
na exka He
uMeloT Te
HMeHa
CYLLeCTBHT-
C/IbHBIe,
KOTOpbIe
oOOo3HayaloT
>2KHBbIe
CyleCTBa,
O HaKO B
peKHX C/lyyaix
B
mMepeHOCH-
OM
CMBICCBJ€ H
HCTOMBeEH
MeCTHBIH
Najex, Hallp. :
ugi s pid ém
sa éje,,pow-
Kb Kocusau
camu‘'. bu ai
é uds,,A Obl y
ponuTeneii‘.
B) J[py ue
qpepuue
MeCTHbIe
mayexu B
oBope
ucyesiH. BTo
HJWIATHBa
BBICTyMaeT
BHHTeNbHbIi
MaqexK c
Mpedmec io -
om 7,,B.
(emu?
gi iq,,uny B
ec‘ , OHaKO
BCTpeyaloTCH
CyyaM, KO la
BMECTO
HJWIATHBa
BbICTyMaeT
MHeCCHB,
Ha p. :aS
supyliau
lo ,,A BAMA B
KopbiTo. B
peakux
cnyyaax B
TOBOpe
BCTpeyaloTCA
y Ke
ayBepOHaNH3-
0BaHHble
py He
MeCTHBIE
nalexKu,
jHamp. : eik
la uk,,nowea
o cioja, e k
Sali ,,MolizH
mpo4ub,
oToligzu‘, ek
elniép,,yu K
yepTy.
T )
SpaTemb-
Hbii
mayexK
HMeH
CYUICTeB-
HTeIBHbIX
CBOHMH
OKOHYaH-
HHAMH
OTMHYae-
TCH OT
HMCHHTE-
bHOTO
TOKO B
CQQHHCT-
BEHHOM
4uHCJIe (3
HCaKIOYe-
HH@MHOB-
LI Ha @), a
BO BO
MHOXKHE-
CHTHOM
4BEE
COBMaya-
eT C
HMCHTEH-
TEIbHBIM
SBaTe/bH-
blii Maye
[py HX
HMeH B
TOBOpe
BCTpeyae-
TCA pexke
CYUIeCTB-
HTeIbHOT-
O, H KaK B
e/{HHCTB-
CHHOM,
TaK H BO
MHOKCCT-
BEHHOM
4MbYJIE
e o (opI
coBnayai-
oT ¢)
(MaMHPO
HMeHATeI-
bHO Oe -
ka May.