L I E T U V I Ų K A L B O T Y R O S K L A U S I M A I, IV L I E T U V O S T S R M O K S L Ų A K A D E M I J A

NOMES DE LAGOS¹

B. SAVUKYNAS

B

Babr-ūkas 1. Bariškės Trak; 2. Aukštadvaris Jz: lituano bãbras, babrùs, bẽbras ‘castor’ + sufixo -uka-; cf. Bebrūkas lago.

Lago Babrų < Babraĩ aldeia, paróquia de Šventėzeris, Lzd; cf. Babraĩ aldeia, paróquia de Avižieniai, Lzd; ver Babrūkas.

Lago Bačk-iškių < Bačk-iškiai aldeia, paróquia de Pūstapėdžiai, VIkv; cf. sobrenome Bačkys e letão Bačk-eni aldeia. En LV I 74. Sufixo -iškja-.

Bagdōn-iškis Maneičių aldeia, paróquia de Bikūnai. Zr: sobrenome Bagadōnas < sobrenome eslavo Bogdan, Bohdan + sufixo -iškja-.

Lago Bagdon-onių (|| Senk-rūtis) < Bagdon-ōnys aldeia, paróquia de Žagariai, Lazd; ver Bagdōniškis.

Bainà Boginiai, distrito de Vidžiai, BTSR; cf. Baina-šile aldeia, paróquia de Anturkė, Mlt, sobrenome Bain-īonis, Bein-īonis; letão Bain-ītes sobrenome. En LV I 76, sobrenome prussiano Bayne.

Bakà aldeia de Zabakos, Vvs; cf. Bakų aldeia, paróquia de Tubių, Kdn, Bakūčiai aldeia, paróquia de Baraičiai, Rs, sobrenomes: Bãkas, Bakūtis; letão Baka aldeia, Bakups aldeia. En LV I 76; nomes prussianos Bakoy Ger ON 151; dos semigálios Batsenēn Bg Ž CXXXVI.

Lago Bakš-iškių < Bakš-iškiai aldeia, paróquia de Pavistytis, Klvr; cf. letão Bakši aldeia. En LV I 77; sobrenomes Bakšà, Bãkšas, Bakšys; sufixo -iškja-.

Lago Bakšių < Bakšiai aldeia, paróquia de Teizai, Lzd; cf. letão Bakši aldeia. En LV I 77: sobrenome Bakšys; cf. também lago Bakšiškių.

Balà Brinkliškės, paróquia de Juknėnai, Ut: lituano balà.

Balaitės Paručiai, paróquia de Jokėnai, Vrn: lituano balaitė, cf. Balà.

Balañdis Kučiūnai, Lzd; cf. Baland-iškis aldeia, VIkv, Rk, Vvs, Baland-žiai aldeia, Šlu, Brž, Trg, Balandžiai aldeia, Trg, Jrb, Ukm, Baland-upis Rs; letão Baluodis aldeia, Baluož-ežers lago. En LV I 82: balandis ‘pombo’.

Balandž-iūkas Kalniškiai, paróquia de Varniškiai, Nmč; cf. letão Baluod-itis, Baluod-iņš aldeias. En LV I 82; ver Balandis + sufixo -juka-.

¹ A parte do trabalho que abrange os nomes de lagos iniciados pela letra A foi publicada em „Lietuvių kalbotyros klausimai“ 3, 289—300, Vilnius, 1960. No mesmo local, veja também as notas introdutórias e as abreviaturas. Abreviaturas adicionais: Ign — distrito de Ignalina, Krš — distrito de Kuršėnai, Klvr — distrito de Kavārsko, Rd — distrito de Radviliškis, Rm — distrito de Ramygala, Šll — distrito de Šilalė: Vs REW — M. Vasmer, Russisches etymologisches Wörterbuch, 1—3, Heidelberg, 1953—1958.

219

Bāl-ažeris aldeia de Rudnia, Merkinė Vrn: balà + ėžeras; quanto ao primeiro componente, cf. Bal-upýs rio Dotnuva Kdn, Bāl-upis rio Kruopiai Akm; letão Bal-up-nieki aldeia. En LV I 82.

Balč-iūkas Ign, cf. Baltýs lago no mesmo local, Bālčia rio Skdv: lituano báltas + suf. -juka-.

Bald-ōkas Joniškis Nmč, cf. Bald-ōnas lago Kvr; letão Baldas prado, Bald-one rio. En LV I 78; topônimos Bald-aym, Balde-kaym, Bald-ingis Ger ON 15: lituano bala, cf. Ger ON 15, Fr LEW 30. Suf. -d- + suf. -oka-. Veja também Bg Ž LXXXII.

Bald-ōnas (|| lago Pa-bald-onės) Balnininkai Kvr, veja Bald-ōkas. Suf. -ona-, veja Sk ŽD 274.

lago Bal-ēn-ēlių < Bal-ēn-ēliai aldeia, distrito de Nevarėnai Tl.

Bal-inis Žukliškiai Zr, cf. Balažeris Vrn: balà + suf. -inja-.

Bal-inis Stripeikiai, distrito de Kirdeikiai Ut, veja Bālinis.

Bal-n-ys Dusetos Zr, cf. Baln-upis Rtv, Baln-upýs Krekenava Rm, Bālniai aldeia Jrb, nomes pessoais Bālna, Baln-aitis, letão Baln-iški. En LV I 79, cf. lituano bálnas ‘branco’; cf. também russo болонь ‘baixada’, polonês błon, błonie ‘prado, pastagem, terreno comunal’ Vs REW I 104. Lituano bálnas relaciona-se com russo болонь como lituano báltas com russo болото.

Bālsis aldeia de Gegutė, distrito de Avižieniai Lzd, cf. Bālsis riacho Švėkšna Šlu, Bālsė rio Kps, nomes pessoais Bālsis, Balsýs, letão Bālsis prado. En LV I 79: lituano balà (veja Fr LEW 30, Schm TL 163) + suf. -sja-.

Bālsis Būtenai Rk, veja Bālsis. Quanto à alternância dos acentos tonais Bālsis: Balsis, cf. ūkštas: aukštis, juōdis: juōdis.

Balsýs Plateliai Pln, veja Bālsis.

Báltas 1. Smalvos Zr; 2. Zr; 3. aldeia de Kryžiaukos, distrito de Vepriai Uk m; 4. aldeia de Neprėkšta, distrito de Palomenė Kšd; cf. Balýs Ign; letão Baltais-ežeriņš. En LV I 79: lituano báltas, que não se pode separar de balà, termo fisiográfico formado com base numa impressão cromática (veja Fr LEW 30), cf. russo болото, polonês błoto, bem como albanês bal’te ‘pântano’; cf. ainda lituano bālas ‘branco’.

Baltas Pažemys, distrito de Labanoras Švnč, veja Báltas. Quanto à mudança do acento tonal Bālt-: Bal-, cf. os nomes de lagos Bālsis ir Balsis.

Balta-galýs Lakaja, distrito de Baranavos Švnč: báltas + gālas. Cf. Báltas; quanto ao segundo componente, cf. Gud-galýs aldeia Subačius Kp, Kieva-galis aldeia Rm; veja Bg RR I 251, Schm TL 150.

Báltajis Diviliškiai Lzd: lituano dialetal báltajis ‘o branco’, veja Báltas.

Balt-ėlė na aldeia de Vyžiai, paróquia de Šeimatis, Ut: lituano báltas + suf. -elė; cf. Báltas.

Balt-ėl(is) 1. Antazavė Zr; 2. Lakaja, paróquia de Baranavos, Švnč; 3. Linkmenys Švnč; 4. Mlt; 5. Antalieptė Zr; ver Báltas. Suf. -elja-.

Bált-ežeris 1. Alsėdžiai Pln; 2. Kuršai Varn; 3. Vištytis Klvr: báltas + ėžeras, cf. Balažeris; letão Balt-ezeris En LV I 79; ver Báltas.

Báltis 1. Antazavė Zr; 2. Rapeikiškiai Mlt; 3. Šventežeris Lzd; ver Báltas.

Baltýs 1. Bulčiai, paróquia de Steponiškiai, Zr; 2. Šiurpiškės, Degučiai, Zr; 3. Skudutiškis Mlt; 4. Traniškis, paróquia de Kirdeikiai, Ut; 5. Pakriaunys, paróquia de Antanasė, Rk; 6. Trakai, paróquia de Jakėnai, Zr; 7. Bulčiai, paróquia de Musteikiai, Ut; 8. aldeia de Pabaltes, paróquia de Kvykliai, Ut; 9. Vyžuonos Ut; cf. Báltis, ver Báltas.

220

Bal-uošys, paróquia de Grendavė, Trak; cf. Bal-uošas, prussiano Bal-os-iten Ger ON 15: bala + suf. -uosja-

Bal-uošai Joniškis Nmč; cf. Bal-uošys, Bal-inis. Suf. -uoša-; cf. Rimuošė, rio Rd.

Bal-úošas Stazdai, paróquia de Šeimatis, Ut; ver Bal-uošai.

Bal-uoš-ýkštis Vaidžiūškė, paróquia de Kirdeikiai, Ut; ver Bal-úošas; suf. -ýkštja-, cf. Luod-ýkštis, lago em Salakas, Žr, Ligaj-ýkštis, lago no mesmo lugar.

Bálvis Pabalvė, paróquia de Raudėnai, Krš; cf. letão Balvi, vila e cidadezinha, nomes de lugares Bālvis, Bālv-ēnieki En LV I 83, sobrenome lituano Balv-óčius, prussiano Balw-eniken Ger ON 15; cf. ainda Bg TZ I 21.

Barōn-kalnio ežerėlis < Barōn-kalnis colina na aldeia de Žemaiteliai, paróquia de Takniškiai, Al: barōnas ‘carneiro’ (ou sobrenome Bar-ōnas) + kálnas.

Barst-yčių ežerėlis < Barst-yčiai aldeia de Seda, Mžk; cf. sobrenomes Barstys, Barst-aitis; suf. -ytja-.

Barsuk-ýnas Padubysys Šl; cf. Barsuk-ýne aldeias em Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Ksd, Slč; letão Barsūki aldeias, En LV 185: barsūkus (eslavo) ‘texugo, Ursus meles’ (LKŽ I 651, Fr LEW 35) + suf. -ýna-.

Baršk-ėta aldeia de Kovalčiukai, paróquia de Strunaitis, Švč; cf. Baršk-ėlis afluente em Ari-maičiai, paróquia de Sadūnai, Rd, Barškiai aldeia na paróquia de Sendvaris, Klp, sobrenomes Barškys, Baršk-ėtis, Baršk-ūtis: lituano barškėti ‘ressoar, tagarelar, resmungar’ LKŽ I 543 + suf. -ėta (ver Sk ŽD 341); cf. Birv-ėta, rio em Tverečius, Ign, Eržv-ėta, rio no mesmo lugar.

Bartáš-iškės ežeras < Bartáš-iškė aldeia na paróquia de Trečiūnai, Švč: sobrenome Bartáčius + suf. -iškė.

Lago Bartk-uškių < Bartk-uškiai aldeia. Município de Kaimynai. Šr: sobrenome Bart-kus; sufixo -uškja-, ver Sk ŽD 162.

Lago Bart-ninkų < Bart-ninkai povoado Vlkv: sobrenome Bart-(i)ninkas < bart-(i)ninkas ‘entalhador, apicultor’ < bartis ‘árvore velha, podre e oca; cavidade de árvore’, ver Fr LEW 36; suf. -(i)ninka-.

Lago Baublių (|| Dumblis) < Baubliai aldeia, distrito de Čedasai, Pnd: sobrenome Baublys.

Baud-ier-iškis aldeia de Pakarščiai, Vrn, cf. sobrenomes Baudys, Baud-yla, Baud-eika, letão Baudas vila, nomes de rios prussianos Bauda, Baudyn alemão ON 17, 18, sobrenome Baud-il Tr PN 17: lituano baud-inti ‘animar’, prussiano et-baud-innons ‘ressuscitado’ alemão ON t. p. Suf. -ier- + iškja-, cf. sobrenome Bukl-iėrius, nomes de localidades Balb-iėr-iškis.

Lago Baūkio aldeia de Jociškiai, distrito de Vilūčiai, Ut < Baukys sobrenome.

Lago Bebr-inkos < Bebr-inka aldeia, distrito de Samaniai, Žr, cf. prussiano Bebra rio, alemão ON 20, letão Bēbri lago, En LV 193: lituano bēbras ‘fibra de castor’ + suf. eslavo -inka.

Bebr-ūkas 1. Sangalonys, Vrn; 2. Bariškės, Trak, ver Babrūkas, Lago Bebrinkos.

Bebr-ūkas Jz, ver Bebrūkas. Suf. ūka-, ver Sk ŽD 139.

Bebr-usai aldeia de Bebrusai, distrito de Anturkė, Mlt; ver Babr-ūkas. Suf. -usa-, ver Sk ŽD 314.

Be-dùgnis 1. aldeia de Ežiai, distrito de Gaurė, Trg; 2. aldeia de Žemaitkiemis, distrito de Užliedžiai, Kn; 3. aldeia de Pažemys, distrito de Labanoras, Ut; 4. aldeia de Dvirežiai, distrito de Minkūnai, Rk; 5. aldeia de Mačiūnai, distrito de Kapčiamiestis, Lzd; 6. aldeia de Aušrinė, distrito de Vilkiautinis, Lzd;

221

7. Jurgionys, aldeia, distrito de Kristapiškiai Jz; 8. Meldaičiai, distrito de Šetekšna Rk; 9. Daujočiai, aldeia, distrito de Auleliai An; 10. distrito de Tverai Rt; 11. Kaimynai, aldeia, distrito de Vilūčiai Ut; 12. Zubiškiai Kšd; 13. Dubičiai Vrn; 14. Ažušilė Ign; 15. Strigailiškis, aldeia, distrito de Palūšė Ign; 16. Klepočiai, aldeia, distrito de Grendavė Trak; 17. Kuršiai, aldeia, distrito de Dauglaukis Trg; 18. Skapiškis Pnd: sem fundo ‘sem fundo’; cf. letão Bezdibenis lago En LV I 100.

Bedugnys 1. Giedrupys Jūžintai Rk, 2. Duokiškis Rk; ver Bedugnis.

Begālis Tauragnai Ut: begālis ‘sem fim’; cf. letão Bezgale lagoa En LV I 101.

Lago Berč-iūnų < Berč-iūnai aldeia, distrito de Kopūstynė Zr: sobrenome Berč-iūnas, cf. sobrenomes lituanos Berčys, Berčius, sobrenome letão Ber-iņš, prussiano Bert-ing lago Ger ON 20.

Bėlys Švnč, cf. sobrenome lituano Bėlė Kl LWK, letão Beles, En LV I 97, prussiano Bel-yn, Belle-garben Ger ON 19.

Berna-kampė aldeia de Šasiai, distrito de Babtai Kn: bérnas + kampas, cf. letão Berni En LV I 103 e topónimos com -kampis: Gūčkampis aldeia Ar, Krēt-kampis aldeia de Lekėčiai Šk.

Lago Bernotų < Bernōtai aldeia, distrito de Jotainiškiai Nmč: sobrenome Bēr-nōtas.

Bėrža localidade de Pilveliškiai, Giedraičiai Mlt, cf. Bėrža rio no mesmo lugar, Bėržė rio Trg, letão Bērze rio, topónimos prussianos Bersen: lituano bēržas ‘bétula’.

Berž-iena aldeia de Degsniai Rk, cf. letão Bērž-iena lagoa En LV I 106, ver Bėrža. Suf. -iena, cf. Med-ienos lagoa de Vegeriai Akm, Sus-iend rio Kvr, ver também Sk ŽD 288.

Bėrž-inis aldeia de Vygreliai, distrito de Dotanai, Klvr, ver Bėržą; suf. -inja-.

Bėrž-inis 1. aldeia de Seniškis, distrito de Kaltanėnai Švnč; 2. Ąžuolija Mielagėnai Ign; ver Bėrža. Suf. -inja.

Berž-onkos lago < Berž-onkaaldeia, distrito de Ausieniškiai Vvs, ver Bėrža; suf. eslavo -onka.

Berž-oras aldeia de Beržorai, distrito de Plateliai Pln, ver Bėrža, suf. -ora-, cf. Auks-oras aldeia Rt, Liep-oras rio Kriukai Jnš Sk ŽD 307.

Berž-uōlis Semeliškės Vvs, cf. Berž-uōlė rio no mesmo lugar, letão Bērž-uole localidade En LV I 105, ver Bėrža; suf. -uolją-, ver Sk ŽD 189.

Berž-uol-iūkas Semeliškės Vvs, ver Beržuōlis; suf. -jūka-.

Berž-uonis aldeia de Kurkliečiai Rk, cf. letão Bērž-uone lagoa En LV I 106, ver Bėrža. Suf. -uonja-, ver Sk ŽD 284.

Ber-žuvys Senadvaris, circunscrição de Grigaliūnai, Švnč; ver Bėrža; suf. -uvja-, ver Sk ŽD 384.

Best-inis Balčiai, circunscrição de Steponiškiai, Zr, cf. Best-inis, ravina na aldeia de Kirdonys, circunscrição de Gulbinai, Brž, Best-īnė, charco na aldeia de Niaukonys, circunscrição de Gustonys, Ps; letão Beste, curso de água, Bēst-upis, nome de rio: lituano bēsti ‘espetar, furar’, letão best ‘cavar, enterrar’ LVV I 280; suf. -inja-.

Be-vardis 1. aldeia de Žičkos, circunscrição de Mindūnai, Mlt; 2. aldeia de Kunigiškiai, circunscrição de Šventupis, An: bevardis ‘sem nome’.

Be-žuvis floresta de Čiulai, circunscrição de Mindūnai, Mlt: bežuvis ‘sem peixes’.

Bib-iškis aldeia de Andriūnai, Daugai, Al, cf. sobrenome Bib-ikas, Bib-ilius, letão Bi-bas, nome de rio: lituano bibas ‘pênis’, letão bibis ‘um simplório, uma pessoa estúpida’, bibis ‘o órgão sexual masculino’, LVV I 293, 303.

Bý-gaudas aldeia de Koselniškiai, Semeliškės, Vvs: nome pessoal Bý-gaudas, cf. nomes pessoais Bý-bartas, Bý-gaila, Bý-tautas e Gaud-rimas, Gaud-vilas.

222

Bij-otė Padubysys, Šl, cf. Bij-otas, curso de água, Batakiai, Skdv, Bij-otai, aldeia, sobrenome Bij-otas; nomes de lugar prussianos Byoten Ger ON 20, nomes pessoais Byot, Byote, Tr PN 18; suf. -otė, ver Sk ŽD, cf. Kal-otė, aldeia, Klp.

Bild-ėlis Pašventys, circunscrição de Dainiai, Jrb, cf. Bildžiai, aldeia na circunscrição de Kirtimai, Viln, Bild-ėniai, circunscrição de Batakai, Skdv, sobrenomes Bildą, Bildž-iūkas, letão Bild-ėri, nomes de rio, prussiano Bilden Ger ON 20, cf. lituano bildūkas ‘duende, espírito, diabrete’, letão bildēt ‘falar, dizer’ LVV I 295.

Bilsas 1. (Baltajis) aldeia de Vilkanastrai, circunscrição de Didžiasalis, Lzd; 2. (Juodajis) aldeia de Didžiasalis, Lzd; cf. Bilz-gis, curso de água (<Bils-gis, suf. -gja-, ver Sk ŽD 103), Viešintos, An, letão Bils-kalniņš, colina, En LV I 110.

Bimbal-inė aldeia de Irtoganai, circunscrição de Lauko Soda, Tl, cf. Bimba-lis, nome de curso de água, letão Biñ-bala, nome de rio: bimbalas ‘mutuca’ + suf. -inė.

Bimb-ėris Ažut that? Ažutaunis, circunscrição de Sokiškiai, Zr, lituano Bimb-iri-ižė̃s, aldeia na circunscrição de Ciulėnai, Mlt, letão Biñb-eris, nome de rio, En LV I 110: lituano bimbė ‘taboa’ + suf. -erja-, ver Sk ŽD 305.

Bingis Paburgė, circunscrição de Jogaudai, Pln, cf. Bing-ėliai, aldeia na circunscrição de Merkinė, Vrn, cf. sobrenomes Bing-ėlis, Biñg-inas; nomes de lugar letões Biñdže, Biñgalis En LV I 111, nome pessoal prussiano Binge Tr PN 19: bingus ‘belo, elegante, vigoroso’ LKŽ I 683.

Bing-utė aldeia de Drūckėnai, Vrn, ver Bingis + suf. -utė.

Birž-ánskų ežeras < Birž-ánskai, aldeia, Ps, cf. sobrenome Birž-ánskis.

Birž-ulis Naujieji Kalniškiai, Varn; em 1421, lacum Byrzuby CD 741, cf. Biržai, cidade, Birž-upys, curso de água em Jūžintai, Rk, letão Birž-ulis, nome de rio, Birze, nome de rio, LV I 111, prussiano Birs-uke, lago, Ger ON 21: lituano biržė ‘bosquezinho de bétulas, bétulal’, letão birzs ‘bosque de bétulas’ LVV I 299 + suf. -ulja-.

Birž-in-ėlis Biržūnai, circunscrição de Bikenai, Zr, ver Birž-ulis + suf. -ūna- + -ėja-.

Bit-aitis aldeia de Bitaitis, paróquia de Rudiliai, Kp; cf. Bitą rio, no mesmo local. Bit-upis rio, Šiluva, Klm, sobrenome Bit-aitis, letão Bit-aži aldeia. En LV I 115, prussiano Bit-pelkis Ger ON 21: lit. bitė ‘Apis mellifica’ + suf. -äitja-.

lago Bytaut-onių < Bytaut-ónys, paróquia de Žilinai, Vrn: sobrenome Bytautas (cf. sobrenome prussiano Bytowe Tr PN 19) + suf. -onja-.

Bit-ežeris aldeia de Bitenai, Pgg; cf. Bitė rio, no mesmo local: bitė ‘abelha’ + ežeras ‘lago’, ver Bitaitis.

By-vaiñ-ėlis paróquia de Jakėnai, floresta de Ažvinčiai, Zr, ver Byvaiñis + suf. -ėlja-.

By-vaiñis floresta de Ažvinčiai, paróquia de Jakėnai, Zr; cf. Bỹ-vainė floresta, Tl, By-vainiai aldeia, paróquia de Kepaliai, Jnš: sobrenome By-vainis, cf. sobrenomes Bỹ-tautas; Bỹ-gaudas lago.

Bizd-ūkas aldeia de Sabališkiai, paróquia de Pakalniškiai, Vvs; cf. letão Bizdēņi En LV I 115, lit. bizd-ikas ‘tal inseto’, bizd-inas ‘moscardo’ LKŽ I 706. Suf. -uka-.

Bizd-uk-ėlis aldeia de Kakliniškiai, paróquia de Pakalniškiai, Vvs, ver Bizd-ūkas + suf. -ėlja-.

Biž-inys aldeias de Mikytai e Sėtujai, Šk; cf. Bižas rio, Kaltinėnai, Varn, Biž-iniai lago, aldeia de Mikytai, Šk, sobrenome Bižys; letão Biž-eni aldeia, Biza-masts floresta, sobrenome prussiano Bise Tr PN 19; cf. letão bizat || bizuot ‘disparar, vaguear, correr’ LLV I 303. Suf. -inja-.

Blinda aldeia de Porai, paróquia de Keli, Sr; cf. Blindis rio, aldeia de Dainiai, Rs, Blind-ija rio, Gudžiūnai, Kdn, Blind-upis rio, Kdn, letão Blīdene; cf. ainda lit. Blendž-iava rio, Plateliai, Pln, prussiano Blende-lauk Ger ON 21: lit. blindė, blendė, blendis ‘salix caprea’.

223

Lago pequeno de Blinkai < Blinkai, aldeia, distrito de Žukliškės, Zr; cf. sobrenomes Blinka, Blinkis, Blinkus, letão Blinkas, cf. LV I 199; cf. lituano blįnkinti, LKŽ I 750.

Bliūdelis 1. Geidukoniai, distrito de Bukaučiškės, Al; 2. Valentai, distrito de Kapčiamiestis, Lzd; 3. Padumbrė, distrito de Varėna, Mlt; 4. Kulionys, distrito de Čiulėnai, Mlt; 5. Babrų, assentamento, distrito de Veisiejai, Lzd; 6. Rudnia, Vrn; 7. Paceikinė, distrito de Ceikiniai, Ign; 8. Nmč; cf. Bliūd-alis, trecho de rio em Dilbiškė, distrito de Žarėnai, Tl, de Bludow, rio, Ger ON 21: bliūdelis ‘tigelinha’, cf. Fr LEW 50.

Bliūd-ėnis Labariškiai, distrito de Joniškis: bliūdas ‘bacia’, cf. Bliūdėlis; sufixo -enja-.

Bliūd-inis Luokesa, Mlt; ver Bliūd-ėlis, Bliūd-ėnis; sufixo -inja-.

Bliūdys Zavytiškis, distrito de Varėna, Mlt; ver Bliūdelis.

Bliž-ūnka Linučiai, distrito de Videniškis, Mlt; cf. letão Bližn-plava, cf. LV I 120, de nome pessoal Blisio, Fr PN 19: lituano bližas ‘vesgo’, LKŽ I 764. Cf. o sufixo -žinka-.

Bób-inis Jadaugių, distrito de Sadūnai, Zr; cf. letão Bābas, lago, cf. LV I 90; de topônimos Bab-aten, Ger ON 14 (ver Bg Ž CXXXIX): lituano bóba; cf. bóbinis: Būta ežero — bobinis ‘raso, pequeno, apenas para mulheres se banharem’, LKŽ I 786; ou: bóba ‘um peixe curto, de boca grande, frente preta e traseira cinzenta’. Sufixo -inja-.

Bobr-in-ėlis Bobrinėliai, distrito de Girišiai, Zr; ver Bobrinis. Sufixo -ilja-.

Bobr-inis Bobrinė, distrito de Girišiai, Zr: eslavo bòbras ‘castor’, LKŽ I 787.

Lago pequeno de Bobítė Fedoriškės, distrito de Joniškis, Nmč: bobūtė, LKŽ I 788.

Lago de Bóg-iniai < Bóg-iniai, cidadezinha no distrito de Vidžiai, BTSR; cf. Bog-ūtis.

Bog-ūtis Avižieniai, Lzd; cf. Bóginiai, cidadezinha de Vidžiai, BTSR; sobrenomes Bogys, Bóg-uta, Bóg-vilas; de Bog-athenis, Ger ON 21; cf. lituano boginti ‘conduzir, arrastar, cobrir’, LKŽ I 791. Sufixo -ūja-; cf. Kers-ūtis, rio em Merkinė, Vrn.

Lago de Bokšiai < Bokšiai, aldeia no município de Seivai, distrito de Suwałki; cf. Bókš-einiai, aldeia no distrito de Gedgaudiškė, Skdv; sobrenomes Bokšys, Bokšaitis; de topônimos Boxen, Ger ON 22.

Brād-esas Kirkļi, distrito de Sudeikiai, Ut; cf. Brad-esā, rio em Užpaliai, Ut; letão Brād-umas, rio, letão Bradas, assentamento, cf. LV I 123: lituano brādas ‘lama espessa, terreno pantanoso; vau’, LKŽ I 802; letão brads ‘o vau’, LVV I 322. Sufixo -esa-; cf. Rūd-esas, lago em Anturkė, Mlt, Sk ŽD 311.

Brad-es-ėlis Sudeikiai, Ut; Brād-esas. Sufixo -ėlja-.

Lago pequeno de Brāšk-iškiai < Brāšk-iškiai, aldeia, Mlt.

Lago Brazgių < Braggiai, aldeia do distrito de Kunigiškiai, Kvr; cf. sobrenome Brazgys, aldeia letã Brazģi, Brazgas, aldeia. Cf. LV I 126.

Brēsl-avē, distrito de Breslauja, BTSR; cf. letão Bręsl-ava, aldeia, topônimo Bresliņš: letão braslis, brasla ‘vau, lugar onde se pode atravessar a vau’, brasls ‘pouco profundo, raso’. LVV I 324.

Briaunís, aldeia de Bjorai, distrito de Jagėlonys, Vvs; cf. aldeia letã Braiņis. Cf. LV I 125, sobrenomes lituanos Briaunys, Briauna: lituano briaunà ‘aresta, ponta de algum objeto’.

Braun-iūkas, aldeia de Bjorai, distrito de Jagėlonys, Vvs; ver Briaunís; sufixo -juka-.

Brid-vaišis, Tytuvėnai, Klm; cf. o curso d’água Brideikis, Kaukakalnis, Alvitas, Vlkv, sobrenomes Brid-ikis, Brid-ulis, aldeia letã Brid-ulis. Cf. LV I 131: lituano bridà ‘vau através de

224

um rio’ LKŽ I 850. Para o segundo componente, cf. Vaiš-upis, curso d’água em Al, Vaiš-vė, curso d’água em Juozapava, Krš, sobrenome Vaišys.

Nome paralelo encontrado: Brėd-vaisis (forma dialetal bri’d-vaisis), provavelmente secundário — resultado de etimologia popular de Brid-vaišio: brėdis ‘alce’ + veistis.

Brėdž-ežeris, Kimbar iškės I, Antalieptė, Zr: brėdis ‘alce’ + ežeras ‘lago’; cf. Vilk-ažeris, lago de Čivoniai, M. k., Lzd.

Bruž-ok-ėliai (de dois gêneros), Degučiai, Zr; cf. sobrenomes Bružas, Bružis, aldeia letã Bru-zis, Bruz-ilas, de dois gêneros. Cf. LV I 135; sufixos -oka- + -elja-.

Būd-asas, aldeia de Varniškis, distrito de Šventupis, An; cf. Būd-iškė, curso d’água em Laukiakiai, Šaukėnai, Užv, Būd-umas, localidade na Lagoa da Curlândia, aldeia letã Budas. Cf. LV I 139, topônimo prussiano Bude-waio, Ger ON 23: lituano būd-umas ‘lugar profundo, depressão’ LKŽ I 923, letão bud-ulis ‘aquele que escava algo’ LVV I 345. Sufixo -asa-, ver Sk ŽD 311.

Bud-gin-ūkas, aldeia de Būdginai, distrito de Žarėnai, Tl: nome pessoal Būd-ginas (< Būt-gi-nas) + sufixo -uka-.

Būd ra-gaidis, Šližiai, distrito de Kurkliai, Kvr; cf. sobrenomes Budrą, Budrį, topônimo letão Būd ras. Cf. LV I 139; para o segundo componente, cf. sobrenomes Gaidus, Gaid-umas Sk ŽD 212, curso d’água letão Gaide, LV I 288, topônimo prussiano Gaiden, Ger ON 34.

Lago Būd-riškio < Būd-riškis, aldeia II do distrito de Aleksandr avėlė, Rk: sobrenomes Budrą, Budrį: lituano budrūs. Sufixo -iškja-.

Lago Budrių < Budriai, aldeia, Kvr: sobrenome Budrįs.

Lago Būd-viečių < Būd-viečiai, aldeia do distrito de Liubavas, Klvr: būda ‘cabana’ + vieta ‘lugar’.

Būgnėlis, Ei čiai, distrito de Gaurė, Trg: būgnėlis ‘tamborzinho’.

Lago Būkienės na aldeia de Pakalniai, distrito de Kurkliai, Kvr: sobrenome Būkienė.

Lago Bul-ūtų < aldeia de Bulōtai, distrito de Dūsios, Jon: sobrenome Bul-ōtas; compare letão Bul-otas aldeia. En LV I 141, prussiano Bul-ithien Ger ON 24.

Lago Bul-ėnų < aldeia de Bul-ėnai, distrito de Kurtuvėnai, Šl; compare sobrenomes Bulą, Būl-tįkas, Bulvys, letão Bul-eme, aldeia. En LV I 142.

Bund-inis Papliaušys, distrito de Kirdeikiai, Ut; compare Bund-iškių aldeia, distrito de Žiežmariai, Kšd, Bun d-oris rio, Saločiai, Ps; sobrenomes Bund-inis, Bund-žius; letão Bundas aldeia. En LV I 144, prussiano antropônimo Bunde, Bund-ike Tr PN 21.

Burč-iōkas na aldeia de Kumečiai, distrito de Jurgėžeriai, Klvr; compare Burč-iškiai aldeia, distrito de Linkaučiai, Klm; letão Burč-ava aldeia. En LV I 147, prussiano antropônimo Burthe, Burt-in Tr PN 21; compare lituano burč-ionis ‘um sacerdote dos antigos lituanos’ LKŽ I 965. Suf. -joka-.

Burg-ālis Paburgė, distrito de Jogaudai, Pln; veja Burgis + suf. -ālįa-; veja Sk ŽD 174.

Burgis Paburgė, distrito de Jogaudai, Pln; compare Burg-ūžiai aldeia, Šk, Rs; Burg-enai aldeia, Ps; Burg-ėlis rio, Betygala, Ar; Burg-upelis Rtv; letão Būrga aldeia, Būrģis lago. En LV I 147, prussiano Burg-elin lago, nome de lugar Burg-in Ger ON 24: lituano burgė ‘charco, lamaçal, poça’, burgėti ‘brotar das profundezas, borbulhar, correr, chapinhar’ LKŽ I 967; letão burg-ulis ‘a bolha de água que sobe’ LVV I 353.

Burk-ālė na aldeia de Bilioniai, distrito de Laumėnai, Varn; compare Burk-ėnai aldeia, distrito de Pūt vės, Šil; Burk-ila aldeia, distrito de Glintiškiai, Nmc; letão Burkas aldeia. En LV I 147: lituano bur-kioti ‘sorver, engolir ruidosamente’ LKŽ I 971, burkti ‘inchar, avolumar-se, expandir-se, ficar inchado’ LKŽ

15. Kalbotyros klausimai, IV

225

I 973, let. burka «um grande buraco no gelo para lançar as redes» LVV I 353.

Lago Burōka-raištis < Burōka-raistis aldeia, ap. de Nedingė, Vrn: sobrenome Burōkas + raišas.

Lago Busilų < Busilai aldeia, ap. de Mylionys, Švnč: sobrenome Būsilas < būsilas «cegonha» Fr LEW 67.

Lago Buv-einių Eičiai, ap. de Gaurė, Trg; cf. Buv-ainiai aldeia, ap. de Rudiškiai, Jnš, Buv-einės propriedade, Trg; cf. lit. buv-einė «lugar habitado, local de moradias» LKŽ I 1001–2.

Lago Buž-ionių < Buž-iōnys aldeia, distrito de Breslauja, BTSR, cf. sobrenomes Būžas, Būžys, Būž-onas, let. Buzi povoado: bužys «inseto, besouro» Fr LEW 29; suf. -oni-, ver Sk ŽD 275.

NOMES DOS LAGOS DA RSS DA LITUÂNIA

Б. И. САВУКИНАС

Resumo

O artigo explica 135 nomes de lagos, isto é, todos os nomes lituanos de lagos atualmente conhecidos que começam pela letra B. As interpretações etimológicas dos nomes dos lagos baseiam-se na comparação dos nomes próprios correspondentes do lituano, do letão e do prussiano. Quando o material báltico não é suficiente para explicar a semântica dos nomes dos lagos, recorre-se também ao vocabulário correspondente de outras línguas indo-europeias.

226