LIETUVIEU
LALBOS
GRAMATINE
SANDARA
Lil
SUay
FO
ST
SER
MOK.
8S
E-O
CAR
A
DLE
Md
oA
APIE
VIENA
KIRCIO
NONRATRACTIMOIN
ATVEJ]
SIAURES
VAKARU
DUNINKU
IR
PIETVAKARIU
DOUNINKU
TARMESE
B.
ROKAITE
e V.
VITKAUS-
KAS
À p opos
Zemai iy
a miy
ki éio
a i aukima,
o
a i aukimo
pobiidj
i
s y a imus
beaucoup
aSy a; déjà
il y a
long emps
i8 es us
assez
p écises
ki éi
dé acheme-
n des
isoglosses'.
Taéiau en
pou sui -
an
é udie
e mes selon
Lie u iy
kalbos
a laso
p og am-
a,
andama
jusqu
Siol enco e
nepas ebé y,
neuz iksuo y
ki io
a ac ion
non ac ion
a
dans les casjy.
Su une cas
de ce aine
pa ie de
zemaiciy
ki éio
non é ac -
ionjj
Gia
i
eu ima
pakalbé i.
Jud ény,
Vei i zény,
Rie d o,
S ék8nos
apylinkiy
a més,
comme
Zinoma,
p i
Klaus
uni e sel
ki éio
a ac ion
zones: jose
ki is
géné alemen
a apuan
ick umpos,
an e i§
i8
i agalés
galinés.
Ta iau ces
de niè es
années en
é udian ces
e mes, a é é
ema qué qu'y
eu ki is
non ai i dans
diskiemeniues
zodZiues
umpos galiinés
ilga
i8
j
Saknj.
P z. : e- é da
és e é
(a
maléuda-ms*),
la.uk6s
(d'uc i
[ oks
a elis]
bieg pa.
os
la.uk6s),
ma i é.
(mé‘siios
ma‘ ' e
nad6ud)
—
Jud énai,
Joci i km.
;
nade ilé
leisd,
ma‘sos
(i'sediej@u
masos
Gus' e),
me' ga (dek é
me' ga bé. a
na ésp io e),
se.l a uoba
(Se.l a
uobd-siedo
Zéimiioms
iobiio),
S' eisa
(&
ei ijgu a
S yeisd,
macia'u)
—
Jud énai,
Lelénii
km. ;
o-n a
deind
(o'n a
deina kap
nie
noméi),
k'a.ulés
(k'a.ulés da
ezd as ‘n'se),
pe. Ina
(pe.lna
Soléne
é-n'dénc),
Zmuogds
(pasé.me e
Zmuogos
é‘p
s d-gé-)
—
Vezi i é-
nai,
Upi ény
km. ;
ga.l a
(apsé.sok
ga.l a as
so
kid.usené's),
kla.us és
(Zé.nci n
Kla.usis
so i‘nks),
ki‘mbds
( as ioks
i:
ki‘mbos,
j6uc),
mi nks a
(mi‘nks a
mes¢.ke
bd. a),
s o.ngds
(s o.ngas
[ienas]
nup j@'us' e
e
palé'da),
Zo.n'cés
(as iioks
bo a'u
kap
Zo.n'ces),
Zmuogds
( azé- a
imuogos
so
sd.udi n
éZemo)
—
Rie a as,
Kadagynii
km.
(mo s ia
Siuo cas
quelques
ca es eko
gi dé i
dé ac an
i
ki i,
exemple.:
gloudé-ne
é'lks, Iéis' e
i
Iéiz
¢.nc);
ka.lba
( a iejo
i
ka.lba),
s le.nks'~
lds
(pa slle.nks'é 0s
kik
p' issezé' g' iojo),
as
a'kos
(pa.
a'kds
ga a'u
leéjiios
nu ie a)
—
S ék8na,
Skoman ij
km. ;
da' bos
(da‘ bds
i' s
ba
gala),
ma'sa
(sano'm
Zmiiogi
masa
nas a'k),
pe.l'né
(p' i ski'd
pe.lne
Id.
es uka-
@'llo), pu' ds
'
A chi um
Philologicum,
.4, Kaunas,
1933,
p.
33;
V.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
ki is, LKK,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
109;
Ki éio
a ac ioni-
i
mas
nukélimas
lie u iy
kalbos
a mése, LKK,
.
4,
1961,
p.
117—119.
*
Pa yzdziai
su
sen i ions
données pou
que mieux
iS ySké y
ki io
a ac ionimo
hea i ac ion-
imo ou
i
sys ème
Siose
a mése.
Zenklu
()
zymimas
p iebalsio
minkS umas.
io
147
(pu ds
k@' siese
Sl@pes
dé as),
s a'gd,
Se. 'dés
(s a'gd
mé e,
ase
Se. 'dés
ano‘m
pili-a)
S ék&na,
Biid ieciy
km.
Panasus
eiskinys
uZ aSy as
e
uni e sel
ki éio
a ac i-
on de la
zone
piediausio-
je Paji io
(Silalés
aj.)
a méje.
Ten ki éio
e ai e-
men i8
umpos
galinés j
ilga
d iskieme-
nio ZodZio
Saknj
pas ebé a
(p.ex.:
ka.lbd
é@' , ka
gé a@
@-sas;
uo a
s ép a e§
mi‘ o),
bien i§
longos
galiinés j
be quelle
galinj e iS
umpos j
umpa
Saknj
ki is son
a auki-
és gan
daznai
(p. z a
Zals i
pada isi' ;
mé poseos
keliiog a-
ma da' e).
Daugiaski-
emeniams
ZodZiams
miné asis
désnis
in alide:
Siuose
ZodZiuose
ki is i
umpos
galinés j
ilga Saknj
oujou s
a aukia-
mas. P z.:
jduni's' é
(jauni'‘s'-
é nieka
na d'z),
k i mal'ds
(smaks é-
'u ka' ' e
puo os
k i‘mal'd-
s)
S ékSna,
Bid ie iy
km. ;
iie okd
(ké:n aS
es é so
iok'o
maz6
pap'j io -
es
jie okd),
ka. ' ekés
( é-do
kd. ' ekés
ganieu
si‘k'0)
Jud énai,
Lelény km.
;
b d.nges'-
né
(soselake
ésé,
ld-uke
[email
p o ec e-
d]
b é.nges'-
né [ja ai]
bi-s)
Vei i zén-
ai, Upi ény
km. ; mé.
I'2'dones
( ioks
ka.imi‘ne
i
mé.l'Z on-
és),
Zé. in'ok-
ds (dnd
é' p e es
k6'nd os
2é. 'n'oko-
s)
Rie a as,
Kadagyny
km. C'es
commen
paaiSkini,
que
miné ose
a mése
ki is i8
umpos
gal inés
ne aukia-
mus ik ai
j ilga
d iskieme-
niy zodZiy
Sakni? On
peu bi y
pense ,
que ia es
un i§
uni e sel
ki éio
dé ac i-
on de la
zone
pak aS in-
iy a miy
s y a im-
y. | ai iy
ki io
abs ac i-
onimo
nedésning-
umy
pasi aiko
Siau és
aka y
dinininky
sudiniuose
pak aSéiu-
ose, dans
le sudiné
Ku Sény
pa ie*;
aussi bien
ki éio
e ai e-
men
nedésning-
umy
ema é a
j sudus
depuis
Uz en io.
Ta iau Gia
ki io
dé ac i-
on du
s y a im-
ai (ypa su
Ku Sénus,
Sdukénus,
Uz en j)
liecia
beaucoupi-
askiemeni
Zodzius,
e jokiu
biidu ki is
ne laisse
pas
umpose
galiinése,
oS aukiau
mené u
cas ki is
ne
e aukia-
mus
seulemen
d iskieme-
niuese
ZodZiuses
( u inéius-
es ilganj)
e i8
umpose-
ni Sakiniés.
Ainsi bien
que
uni e sel
du ki éio
e ai e-
men
zones
nep iklau-
sanéios
a més
galéjo
u é i
ce ains
j akos
ap aSomy-
jy a miy
ki éiui
iSlik i
gal inéje,
is dél o
peu bi i
e ki y o
ei8kinio
p iezaséi-
y, le plus
que ki éio
non e ai-
emen i8
umpos
galiinés j
d iskieme-
nio Zodzio
ganaqa
plo s es
nemaZas
e ge okai
j Saknj
jiau les
acances
du ki éio
e ai e-
men .
i8 okiy
p ieZas iy,
semble- -il,
peu ê e
p èsSki i-
niy
d iga siy
p emiè e
p emiè e
sando
p olonga i-
on
miné ose
a mése®.
P z.:
ge.l dona,
la.ukd'les,
pa. _péc'ds,
p a.usi‘s,-
%e.l' é. es
(Jud énai),
a a.ugi‘n' -
e,
so u.m'pi-
eje,
sp o.n'déle-
s, a.ik'oka
(S ékSna),
ga‘l ioja'u,
ka. é.ma,
la.uké‘ms,
napsoga.l i-
ios,
pe. ka@u,
se i 'gé-
ms
(Veizénai).
Ce n'es
pas le cas,
mais il es
ai que le
p oblème
es le
même.
PanaSiai
es
p olongée
e à la
limi e de
e ai
uni e sel
ki éio
esanGioje
Paji io
a méje
(p z.:
b'ja.u i‘be,
ka.l' i's' e,
ma. ' é'le),
e à ou e
ki gio
nea i auk-
iancioje
Vaini o
a méje
(p.: a.dgd,
pa. _ndga -
a,
Za z.n'cien-
a). Si as 3 V.
G ina ecki-
s, Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés i
jy
aida,,,Vilni-
aus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
Mokslo
da bai*, .
11, 1960, p.
46. 3 4 Vy .
Vi kauskas,
Ku Sény
a més
ki is e
p iegaidé,
LKK, . 3,
Vilnius, 1960,
p. 64.
es
ilgesni.
448
p ieSki iniy
skiemeny
d iga sio
sando paillginis,
i ykes, ma y ,
p ieS ki io
a i aukima
{ ai indique
pa eil paillginis
Silu és .igy e
Ramuciy
a mése, plg.,
d a‘ugis,
me‘ gd,
sa‘ugds,
a'iki , e
ki éio isiskai
nea aukian i-
oje
a méiou o),
p obablemen ,
poki iniy e
p ieSki iniy
skiemeny del
long du
su ienodemen-
, e galéjo i
ki é i8 d' iski
Sa emeniy
ZodZiy
umpos gal gal
ne i aukima.
S ékSnos,
Jud ény,
Vei i zény
a més,
éliausiai
ga usios ki éio
a ac ion du
impulssa e
déjà
u édamos
pailgin a
p èsSki inj
skiemenj, e
pasi enkino
seulemen au
pailginimu. Au
bidu Si as
ki ¢io
noni ac ion
cas
sou h aka iy
Zemai¢iy
a mése
ody y, que
a més, be
commune
ki éio
a ac ion ou
noni ac ion
désniy, a ki éio
a ac ion
désningumy,
bidingy
seulemen à
une laquelle
a mei ou
a miy
g oupeei.
OB OJHOM
CJIYYAE
COXPAHE-
HUSA
YAPEHHS
B KOHULE
CJIOBA B
FOBOPAX
CEBEPO-3-
ANAHbIX J.
YHHHHHK-
OB MW
WO o-3AN-
ANHbIX
JLOYHAH-
HHKOB. B,
POKAMTE
u B.
BATKAYC-
KAC
Pes wme
B
xkemaii c-
kux
osopax
oxpec uo-
c ei
JOgpenaii,
Bei snpxx-
enali,
Pe asac,
UJsex
OTmma,
BXOAAIM-
HX B
S3OHY
Bceobileli-
TAXKKH
yapeHHsA,
B
JBYCMOW-
AHBIX
CHOBAX
yapeH He
He O
OKBaHTT
OKHeTcH C
KPaTKA -
OYAOHaO-
HA Ha Ha
On Hi
KopeHb. B
c aTbe
npeaAnon-
a ae cs,
TO OAHOH
H3
OCHOBHE-
IX NPHYHH,
ONpexeAH-
BINX
aHHbIi
cayuall,
MOXKHO
CUMTaTh
yAAHHeH-
HE
aacHo o 3ByKa B MpeyapHOM cuo e.
149