AKTUALUS
TYRINEJIMAS
V.
Schmid ,
Die
S eck o men
des
deu schen
Ve bums.
Subs an i isch- e bale
Wo e bindungen
in
publizis ischen
Tex en
de
Jah e
1948
bis
1967,
Halle
(Saale),
1968,
144
p.
Vokie iy
kalbininkés
Ve onikos
Smid
s udija
apie
eiksmazodziy
junginius
su
eiksmazZodiniais
daik a a dziais
(pa yzdiiui,
Vo ag
hal en|
Mi eilung
machen,
En scheid(ung)
e en,
lie u iy
a i inkamai
pada y i
p anesima,
p iim i
nu a ima)
délsio
Klausimo
p oblemiskumo
gali
pa auk i
i
li uanis y
démesj.
Kaip
Zinoma,
J.
Jab-
lonskis,
no s
pa s
a ojo
duo i
pa a ima,
gau i
pak ie img,
ne u é i
pasi ikéjimo,
Siaip
jau
panaSius
junginius
aisé!,
Kai
kas
okiam
aisymui
nep i a é
i
okius
junginius
gyné.
Panasiai
pasielgé
i J.
Jablonskio
»Rink iniy
a’ u“
suda y ojas
J.
Palionis?,
‘Ta¢iau
da
i
daba
Sios
o mos
e inamos
ski ingai,
o
a ojamos
da
ski ingiau.
Todél,
nep e enduodami
j
isamia
ecenzija,
no é ume
iSkel i
iena
ki a
eo ine
Sio
da bo
min i,
ku i
galé u
bi i
ak uali
i
lie u iy
kalbai.
Sa o
da bui
au o é
su inko
daugiau
kaip
pusd ylik o
iks angio
pa yzdziu
i§
20
me y
(1948
—
1967)
laiko a pio
okieciy
publicis ikos.
Si
u ininga
knyga
susi-
deda
i§
j ado,
ijy
sky iu
—
g ama inés
i
sin aksinés
analizés,
s ilis inés
analizés
i
gausiy
s a is iniy
duomeny
apibend inimo,
is adu
bei
p iedy
—
d iejy
egis y:
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
i
eiksmazodziy
(su
daZnumo
nu odymu).
VeiksmaZodziy
i
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
junginiais*
V.
Smid
adina
ana-
li inius
azeologinius
junginius,
suda y us
i§
daik a a dinio
abs ak o
i
eik’-
miskai
isblésusio
eiksmazZodzio,
a liekan io
s uk i inio
cen o
uZda inj,
i
egzis uojan ius
lygiag eéiai
su
sin e inémis
eiksmazodzio
o momis,
seman iskai
apy ik iai
ek i alen i$komis.
Ju
a si adima
au o é
aiSkina
eiksmazodzio
subs-
an y acija,
ku i
sua dan i
sakinj
—
nelieka
u inio,
Tada
i
pagalba
a eings
ki as
eiksmaZodis,
ku is
ampas
jung imi.
Tik
eiké y
many i,
kad
daik a a déjimas
yks a
uZ
sakinio
iby,
o
sakinyje
subs an yyuo os
o mos,
Sics
eiksmazodzio
ans o macijos,
panaudojamos
jau
ga a os.
VeiksmazZodine
jung imi
da?niausiai
eina
poliseminiai
eiksmaZodZiai,
nes
ju eikSmiy
ki imas
yks as
konk e iy
eikSmés
elemen y
silpnéjimo
i
abs akéiy
s ip éjimo
k yp imi
(0
uo
pa iu
s ip éjas
abs ak-
F .
J,
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
.
I,
Vilnius,
1959,
p.
515.
*
Z .
en
pa ,
p.
532.
*
VokiSkai
S eck o men,
pazodziui
bii y
es inés
o mos.
Galima
ik
pasigé é i
Sio
nejman aus
e mino
( aip
pa
analogisko
su
juo
S eck e b)
pa ogumu
i
apgailes au i,
kad
mes
okio
umpo
ne u ime.
223
umas
i
pag indinéje
leksinéje
eik8méje).
Jie,
be
o,
y a
labai
junglis
(daugia elen-
Giai),
odél
i
anali iniy
junginiy
suda o
daug.
Sios
jung ys
daZniausiai
adinamos
pusiau
pagalbiniais
eiksmazodiiais*.
Vokie iy
kalboje
jy
y a
gana
daug,
lygiai
kaip
joje
y a
s ip esné
i
pagalbiniy
bei
modaliniy
eiksmazodziy
ka ego ija.
Dél
os
p iezas ies,
kad
eiksmaZodinés
jung ies
eikSmé
y a
suabs ak éjusi,
iSblésusi,
jun-
ginio
eik$mé
né a
jo
komponen y
eikSmiy
suma.
Cia
pasi ei8kia
am
ik as
idioma-
i8kumas,
eikSmiu
izolia imas.
O
ai
esan i
iena
iS
p ieZas iy,
kad
Sios
anali inés
o mos
sa o
eiksmémis
né a
isiskai
ek i alen iSkos
sin e inéms.
PanaSiai
pasisako
i
ki i
au o iai.
Sin e iné
o ma
y a
pas o i,
eiksmas
—
bend esnés,
pla esnés
eiks-
més.
O
anali iniame
junginyje
eiksmas
de alizuo as
i
konk e izuo as,
seman ika
maksimaliai
siau a®.
Cia
u ime
ik ai
idomy
eiSkinj:
suabs ak éjusio
eiksma-
Zodzio
i
eiksmazodinio
abs ak o
junginys
duoda
konk e esne,
siau esne
eikSme,
negu
sin e inés
o mos
eik8mé.
V.
Amb azas
pazymi.
kad
okiu
junginiu
nusakomas
ne
ik
eiksmas,
be
i
jo
objek as
a
ezul a as®.
Toliau
au o é
pa odo,
kaip
daugiau
a
maziau
modi ikuojama
anali inio
jungi-
nio
eikSmé,
pasikei us
jame.
lyginan
su
sin e ine
o ma,
eikslui
(ing esy ui,
du-
a y ui,
eg esy ui,
inchoa y ui,
kon inua y ui,
ezul a y ui,
kauza y ui),
aip
pa
ki oms
g ama inéms
(ak y ui,
pasy ui,
e leksy ui)
i
sin aksinéms
(asmeninio
a
beasmenio
sakinio
kons ukcija)
ka ego ijoms.
Veiksly
pasikei imas
anali iniuose
junginiuose
i8
ik yjy
su eikia
naujy
a ian iniy
galimybiy.
Tai
odo
i
lie u iy
kal-
bos
pa yzdziai,
plg.:
ko o ii
p adé i
ko a,
isi auk ij
ko a
—
es iko a,
es i
ko a—
baig i
ko q,
nu auk i
ko q.
V.
Smid
ai
laiko
s a biausiu
g ama iniu
i
sin aksiniu
anali iniu
o my
pasi inkimo
mo y u.
Subs i ucija
(pakei imas)
okiais
a ejais
ne-
galima.
Labai
eikSmingas
i
ak ualus
y a
au o és
pas ebé as
pazyminio
aidmuo,
plg.
p anes i
i
pada y i
idomy
p anesimq,
nu a i
i
p iim i
s a by
nu a ima.
Subs i-
ucija
Siais
a ejais
y a
isiskai
negalima.
Au o és
s a is ika
odo,
kad
paZyminiy
(a
ki y
iSplé iniy,
p z.:
pada y i
p anesimq
apie...)
gali
u é i
apie
70
p ocen y
a eju.
S iliaus
s i yje,
anali ines
i
sin e ines
o mas
ak uodama
kaip
akul a y ines,
apy ik iai
ek i alen iskas,
V.
Smid
i8kelia
Siuos
eiksmaZodZiy
junginiy
su
eiksma-
zodiniais
daik a a dZiais
a ojimo
mo y us:
p aneSimo
o icialumas,
iSkilmingumas,
ieSumas,
ak ualumas
i
k .
Au o é
pazymi,
kad,
e inan
Sias
o mas,
is
labiau
a sisakoma
bea odai isko,
pa i su inisko
sme kimo,
nepag is y
kal inimy.
Siu
junginiy
gauséjimas
esas
susi-
jes
su
ki omis
kalbos
endencijomis
—
subs an y acija,
nominalizacija
i
k .
Mokslo,
echnikos,
‘ ie imo
i
kul i os
ys ymasis
eikias
i
mas ymo
p ocesa,
o
pe
ji
i
kalbq.
Vis
labiau
s ip éja
moksliSkumo,
abs ak umo,
sa okiskumo
endencijos.
*
Kadangi
jie
ne e ai
bina
iesiog
deseman izuo i,
ampa
lyg
i
kokiais
g ama izuo ais
o -
man ais,
kai
ku iy
y iné ojy
y a
adinami
uS iaisiais
eiksmazZodZiais
(plg.
M.
A.
Tlek.aep,
AnaauTH3M
H
HAWOMAaTH3M
coyeTaHHil
c
,nycTbiMH“
aa onamn,
,.]po6embl
eKCHKONO HH
H
pamma uku“,
pe m,
Il,
Munck,
1967,
p.
137.
5
Z .
B.
MW.
Augpycenxo,
K
sonpocy
o
cunodopmun
(0
anH BocTHAMCTHYeCKOM
Xapak-
Tepe
CHHOHHMHYeCKHX
OTHOMeHHTi
M@KAY
ia osiomM
H
Tla OJIbHO-H
MCHHBIM
cmopocoueTaHHeM),
Pyccxuii
#3bik,
e o
u3yuenne
B
BBIcuiell
H
cpequei
uKone,
Ac paxanb,
1970,
p.
22.
®
Z .
V.
Amb azas,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksés
klausimai,
,,Lie u iy
kalba
a y-
biniais
me ais“.
Vilnius,
1967,
p.
132.
224
Siekiama
kalbiniy
o my
s abilumo.
O
a
s abiluma
kaip
ik
i
laiduoja
junginiai
su
pas o iu
daik a a diniu
b anduoliu.
Tai
pa i ina
ne
ik
naujosios
kalbos.
An ai
H.
Jakobis
(H.
Jacobi)
panaSy
eiSkinj
da
1903
m.
y a
pas ebéjes
sansk i o
moksli-
niame
s iliuje,
ku
jis,
ano
H.
Jakobio,
bu o
iSauges
iki
nepap as o,
saky ume,
gas-
dinan io
laipsnio.
Kalboje
aip
pa
s ip éjas
anali iskumas.
VeiksmaZodziy
i
eiksmazodiniy
daik a a dziy
junginiai
eikiqg
daugiau
galimybiy
naujam
u iniui
eiks i,
nes
keliy
eikS’miniy
elemen y
sujungimas
suku ias
daugiau
a ian y,
ku-
iems
né a
sin e iniy
a i ikmeny.
Zinoma,
Sis
p ocesas
u js
i
a i kS¢iqja
puse.
Au o é
sakosi
engusi
k i iSko
ak-
cen o,
Ta iau
ji
is
dél o
pazymi,
kad
y a
i
ipes iy
bei
pa ojy.
Gauséjan
Siy
anali i-
niy
junginiy,
s ip éjan i
endencija
apei i
dominuojan j
s uk inj
eiksmazodzio
aidmeni
sakinyje,
didéjas
eik8minis
jo
iSblésimas.
Y a
nepag js o
a ojimo
a e-
u.
Ka ais
sunku
pasaky i,
a
eiksmaZodzio
i
eiksmazodinio
daik a a dzio
jungi-
nys
y a
samoningai
s ilis i$kai
pasi ink as,
a
a ojamas
ik
i$
analogijos.
Tai
esas
ik as
pa ojus
kalbai.
Pe
augancia
abs akcija
galis
bi i
p a as as
aizdumas
i
aiskumas.
Taéiau
au o é
mano,
kad
kalbos
ys ymasi
galima
pa eik i,
i
juo
e ek y-
iau,
kuo
kul i ingesné
isuomené.
Tokios
min ys
abejoniy
nekelia.
No s
p ak iSkai
lie u iy
kalboje
i
oliau
ak uali
liks
s ilis iné
Siy
o my
a osena, bi y
labai
naudingas
i
eo inis
Sio
eiSkinio
pa y i-
néjimas.
V.
Smid
da bas
Gia
bi y
didelé
paspi is
i
nepakei¢iamas
Sal inis
mik o-
ipologiniams
g e inimams,
iS
ku iy
galima
gau i
s a biy
iS ady
apie
kalby a imu-
ma
i
leksinj
sa i uma.
Pa yzdZiui,
pusiau
pagalbiniy
eiks naZodZiy
okieciy
kalboje
y a
ne
a i
300.
Ta¢iau
ik
kele o
jy
lie u iSki
a i ikmenys
gal
nea silik y
daznumu
i
junglumu
(geben
—
duo i,
machen
—
da y i,
haben
—
u é i
i
k .).
Ki y
junglu-
mas
daug
maZesnis
a ba
ne
nulinis,
p z.:
Vo si z
iih en
—
pi mininkau i,
Un e -
suchung
iih en
—
a dy i
(no s
Kamp
iih en
—
ko o i
/ es i
ko q);
Ve zich
leis en
—
a sisaky i;
So ge
agen
—
ipin is,
Ve an wo ung
agen
—
a saky-
i,
bi i
a sakingam;
Op e
b ingen
—pasiauko i,
in
O dnung
b ingen
—
su a ky-
i,
zu
Ausd uck
b ingen
—
is eiks i
i
pan.
Jungéiy
lie u iy
kalboje
maziau
y a
dél
o,
kad
joje
i8
iso
maZiau
abs ak¢iy
eiksmazodZiy.
Vadinasi,
lie u iy
kalboje
y a
daznesnés
sin e inés
o mos.
Ta
sin e i8kuma
kaip
ik
i
s ip ina
lie u iy
kalbos
eiks-
mazodzio
seman ikos
konk e umas.
Ki ais
a ejais,
no s
a ojami
anali iniai
junginiai,
be
jy
eiksmaZodiniai
kompo-
nen ai
y a
neadek a iis,
p z.:
Beweis
iih en
—
pa eik i
i odyma;
Ge ah
b ingen
—
(su)kel i
pa ojy,
Hil e
b ingen
—
(su) eik i
pagalbq;
F age,
Au gabe
s el-
len—kel i
klausima,
uzda inj;
Klage
e heben
—
paduo i
skundq.
Pana iai
y a
i
ki ose
kalbose.
Pa yzdZiui,
usy
Oe2ame
anali iniuose
junginiuose
a i inka
okie iu
machen,
un,
geben,
ziehen,
eiben,
wi ken,
e eilen,
b ingen
i
k .
—
i8
iso apie
60
eiksmaZodziy?.
Rusy
oKa3weameo
(6ausHue,
aibesHocme,
nomo {o,
npedno-
menue)
a i inka
uk ainie iy
poOumu
(6uaue,
aacky),
nodasamu
(donomozy),
eiddaéea
mu
(nepeeazy)’.
Veiksmazodiniy
komponen y
neadek a umas
(lygiai
kaip
i
jy
pakei iamumas,
plg.
p z.:
pada y i
/a lik i
y imus)
pa i ina
min j
apie
ju
7
Z .
M.
A.
Tlexaep,
min.
eik.,
p.
138.
8
Z .
JI.
H.
Wmewés,
Ockopanie
mpouecch!
B
AeKCHKE
COBPEMCHHLIX
BOCTOUHOCMABAHCKHX
ASbIKOB,
CaBAHCKOe
A3bIKO3HaHHe,
Mocksa,
1966,
p.
403.
225
uS uma,
deseman izacija,
ben
daline
g ama izacija.
Ka u
ai
y a
s a bis
kalby
sa i umo
ak o iai.
Ki as
dalykas
— eiksmaZodiniai
daik a a diiai.
V.
Amb azas
eigia,
kad
lie u iy
kalboje
ju
a osenos
s e a
y a
ge okai
siau esné®,
Be
abejo,
dideliy
ski umu
as u-
me
i
a p
p iesagos
-imas
abs ak y,
i8
ienos
pusés,
i
ki y
p iesagy,
o
ypa
gali-
niy
ediniy,
i$
ki os.
Pas a ieji
u i
konk e esne
eikSme.
O
ik
sukonk e éjes
abs ak-
as
gali
ap i
eiksmo
objek u,
kas
y a
bi ina
anali inio
junginio
salyga.
Dél
o,
kad
p iesagos
-imas
ediniai,
pa yzdZiui,
sédéjimas,
éjimas,
eikimas,
Sokimas,
daugini-
mas,
sudéjimas,
b ézimas,
y a
abs ak ai,
negalin ys
ap i
eiksmo
objek ais,
nesako-
ma,
pa yzdziui,
ykdy i
sédéjimq;
a lik i
éjima,
eikima,
Sokima,
dauginima,
sudéjima:
da y i
b ézima.
Be
isiskai
imanoma
pasaky i
u é i
posédj;
duo i
eiga,
a lik i
eiksma,.
Soki,
daugybq,
sudé j;
da y i
b ézinj,
nes
Siuose
junginiuose
eiksmazodiniai
daik a~
a dziai
y a
konk e esnés
eikSmés.
PanaSiai
galima
pasaky i
apie
junginius
a lik i
kelione,
pa eigas;
ykdy i
séjq;
u é i
kosulj,
s ajone,
iipes i,
nuos oli;
da y i
p iekais-
q,
manks q,
suda y i
paliaubas,
san uokq,
sandé j;
duo i
pas abq,
pazadq;
paduo i
skundq;
su eik i
pagalbq;
pasiek i
pe gale
i
pan. O
jeigu
sakoma
pada y i
p anexima,
ai
Cia
p iesagos
-imas
edinys
p anesimas
y a
iek
sukonk e éjes,
kad,
sakysim,
a
p aneSima
pame us,
sunku
bi y
ji
pada y i.
Be
abejonés,
Sis
e ingas
Ve onikos
Smid
da bas
a ei yje
susilauks
de alesnio
s udija imo
i
e inimo,
o
lie u iy
kalba
—
iSsamaus
eiksmazodziy
i
eiksmazo-
diniy
junginiy
y inéjimo.
Jo
eikalingumas
y a
aik aizdus.
.
J.
Klima igius-
*
Z .
V.
Amb azas,
min.
eik.,
p,
137.
226