Aktualus tyrinėjimas

AKTUALUS TYRINEJIMAS V. Schmid , Die S eck o men des deu schen Ve bums. Subs an i isch- e bale Wo e bindungen in publizis ischen Tex en de Jah e 1948 bis 1967, Halle (Saale), 1968, 144 p. Vokie iy kalbininkés Ve onikos Smid s udija apie eiksmazodziy junginius su eiksmazZodiniais daik a a dziais (pa yzdiiui, Vo ag hal en| Mi eilung machen, En scheid(ung) e en, lie u iy a i inkamai pada y i p anesima, p iim i nu a ima) délsio Klausimo p oblemiskumo gali pa auk i i li uanis y démesj. Kaip Zinoma, J. Jab- lonskis, no s pa s a ojo duo i pa a ima, gau i pak ie img, ne u é i pasi ikéjimo, Siaip jau panaSius junginius aisé!, Kai kas okiam aisymui nep i a é i okius junginius gyné. Panasiai pasielgé i J. Jablonskio »Rink iniy a’ u“ suda y ojas J. Palionis?, ‘Ta¢iau da i daba Sios o mos e inamos ski ingai, o a ojamos da ski ingiau. Todél, nep e enduodami j isamia ecenzija, no é ume iSkel i iena ki a eo ine Sio da bo min i, ku i galé u bi i ak uali i lie u iy kalbai. Sa o da bui au o é su inko daugiau kaip pusd ylik o iks angio pa yzdziu i§ 20 me y (1948 — 1967) laiko a pio okieciy publicis ikos. Si u ininga knyga susi- deda i§ j ado, ijy sky iu — g ama inés i sin aksinés analizés, s ilis inés analizés i gausiy s a is iniy duomeny apibend inimo, is adu bei p iedy — d iejy egis y: eiksmaZodiniy daik a a dziy i eiksmazodziy (su daZnumo nu odymu). VeiksmaZodziy i eiksmaZodiniy daik a a dziy junginiais* V. Smid adina ana- li inius azeologinius junginius, suda y us i§ daik a a dinio abs ak o i eik’- miskai isblésusio eiksmazZodzio, a liekan io s uk i inio cen o uZda inj, i egzis uojan ius lygiag eéiai su sin e inémis eiksmazodzio o momis, seman iskai apy ik iai ek i alen i$komis. Ju a si adima au o é aiSkina eiksmazodzio subs- an y acija, ku i sua dan i sakinj — nelieka u inio, Tada i pagalba a eings ki as eiksmaZodis, ku is ampas jung imi. Tik eiké y many i, kad daik a a déjimas yks a uZ sakinio iby, o sakinyje subs an yyuo os o mos, Sics eiksmazodzio ans o macijos, panaudojamos jau ga a os. VeiksmazZodine jung imi da?niausiai eina poliseminiai eiksmaZodZiai, nes ju eikSmiy ki imas yks as konk e iy eikSmés elemen y silpnéjimo i abs akéiy s ip éjimo k yp imi (0 uo pa iu s ip éjas abs ak- F . J, Jablonskis, Rink iniai aS ai, . I, Vilnius, 1959, p. 515. * Z . en pa , p. 532. * VokiSkai S eck o men, pazodziui bii y es inés o mos. Galima ik pasigé é i Sio nejman aus e mino ( aip pa analogisko su juo S eck e b) pa ogumu i apgailes au i, kad mes okio umpo ne u ime. 223 umas i pag indinéje leksinéje eik8méje). Jie, be o, y a labai junglis (daugia elen- Giai), odél i anali iniy junginiy suda o daug. Sios jung ys daZniausiai adinamos pusiau pagalbiniais eiksmazodiiais*. Vokie iy kalboje jy y a gana daug, lygiai kaip joje y a s ip esné i pagalbiniy bei modaliniy eiksmazodziy ka ego ija. Dél os p iezas ies, kad eiksmaZodinés jung ies eikSmé y a suabs ak éjusi, iSblésusi, jun- ginio eik$mé né a jo komponen y eikSmiy suma. Cia pasi ei8kia am ik as idioma- i8kumas, eikSmiu izolia imas. O ai esan i iena iS p ieZas iy, kad Sios anali inés o mos sa o eiksmémis né a isiskai ek i alen iSkos sin e inéms. PanaSiai pasisako i ki i au o iai. Sin e iné o ma y a pas o i, eiksmas — bend esnés, pla esnés eiks- més. O anali iniame junginyje eiksmas de alizuo as i konk e izuo as, seman ika maksimaliai siau a®. Cia u ime ik ai idomy eiSkinj: suabs ak éjusio eiksma- Zodzio i eiksmazodinio abs ak o junginys duoda konk e esne, siau esne eikSme, negu sin e inés o mos eik8mé. V. Amb azas pazymi. kad okiu junginiu nusakomas ne ik eiksmas, be i jo objek as a ezul a as®. Toliau au o é pa odo, kaip daugiau a maziau modi ikuojama anali inio jungi- nio eikSmé, pasikei us jame. lyginan su sin e ine o ma, eikslui (ing esy ui, du- a y ui, eg esy ui, inchoa y ui, kon inua y ui, ezul a y ui, kauza y ui), aip pa ki oms g ama inéms (ak y ui, pasy ui, e leksy ui) i sin aksinéms (asmeninio a beasmenio sakinio kons ukcija) ka ego ijoms. Veiksly pasikei imas anali iniuose junginiuose i8 ik yjy su eikia naujy a ian iniy galimybiy. Tai odo i lie u iy kal- bos pa yzdziai, plg.: ko o ii p adé i ko a, isi auk ij ko a — es iko a, es i ko a— baig i ko q, nu auk i ko q. V. Smid ai laiko s a biausiu g ama iniu i sin aksiniu anali iniu o my pasi inkimo mo y u. Subs i ucija (pakei imas) okiais a ejais ne- galima. Labai eikSmingas i ak ualus y a au o és pas ebé as pazyminio aidmuo, plg. p anes i i pada y i idomy p anesimq, nu a i i p iim i s a by nu a ima. Subs i- ucija Siais a ejais y a isiskai negalima. Au o és s a is ika odo, kad paZyminiy (a ki y iSplé iniy, p z.: pada y i p anesimq apie...) gali u é i apie 70 p ocen y a eju. S iliaus s i yje, anali ines i sin e ines o mas ak uodama kaip akul a y ines, apy ik iai ek i alen iskas, V. Smid i8kelia Siuos eiksmaZodZiy junginiy su eiksma- zodiniais daik a a dZiais a ojimo mo y us: p aneSimo o icialumas, iSkilmingumas, ieSumas, ak ualumas i k . Au o é pazymi, kad, e inan Sias o mas, is labiau a sisakoma bea odai isko, pa i su inisko sme kimo, nepag is y kal inimy. Siu junginiy gauséjimas esas susi- jes su ki omis kalbos endencijomis — subs an y acija, nominalizacija i k . Mokslo, echnikos, ‘ ie imo i kul i os ys ymasis eikias i mas ymo p ocesa, o pe ji i kalbq. Vis labiau s ip éja moksliSkumo, abs ak umo, sa okiskumo endencijos. * Kadangi jie ne e ai bina iesiog deseman izuo i, ampa lyg i kokiais g ama izuo ais o - man ais, kai ku iy y iné ojy y a adinami uS iaisiais eiksmazZodZiais (plg. M. A. Tlek.aep, AnaauTH3M H HAWOMAaTH3M coyeTaHHil c ,nycTbiMH“ aa onamn, ,.]po6embl eKCHKONO HH H pamma uku“, pe m, Il, Munck, 1967, p. 137. 5 Z . B. MW. Augpycenxo, K sonpocy o cunodopmun (0 anH BocTHAMCTHYeCKOM Xapak- Tepe CHHOHHMHYeCKHX OTHOMeHHTi M@KAY ia osiomM H Tla OJIbHO-H MCHHBIM cmopocoueTaHHeM), Pyccxuii #3bik, e o u3yuenne B BBIcuiell H cpequei uKone, Ac paxanb, 1970, p. 22. ® Z . V. Amb azas, Daba inés lie u iy kalbos sin aksés klausimai, ,,Lie u iy kalba a y- biniais me ais“. Vilnius, 1967, p. 132. 224 Siekiama kalbiniy o my s abilumo. O a s abiluma kaip ik i laiduoja junginiai su pas o iu daik a a diniu b anduoliu. Tai pa i ina ne ik naujosios kalbos. An ai H. Jakobis (H. Jacobi) panaSy eiSkinj da 1903 m. y a pas ebéjes sansk i o moksli- niame s iliuje, ku jis, ano H. Jakobio, bu o iSauges iki nepap as o, saky ume, gas- dinan io laipsnio. Kalboje aip pa s ip éjas anali iskumas. VeiksmaZodziy i eiksmazodiniy daik a a dziy junginiai eikiqg daugiau galimybiy naujam u iniui eiks i, nes keliy eikS’miniy elemen y sujungimas suku ias daugiau a ian y, ku- iems né a sin e iniy a i ikmeny. Zinoma, Sis p ocesas u js i a i kS¢iqja puse. Au o é sakosi engusi k i iSko ak- cen o, Ta iau ji is dél o pazymi, kad y a i ipes iy bei pa ojy. Gauséjan Siy anali i- niy junginiy, s ip éjan i endencija apei i dominuojan j s uk inj eiksmazodzio aidmeni sakinyje, didéjas eik8minis jo iSblésimas. Y a nepag js o a ojimo a e- u. Ka ais sunku pasaky i, a eiksmaZodzio i eiksmazodinio daik a a dzio jungi- nys y a samoningai s ilis i$kai pasi ink as, a a ojamas ik i$ analogijos. Tai esas ik as pa ojus kalbai. Pe augancia abs akcija galis bi i p a as as aizdumas i aiskumas. Taéiau au o é mano, kad kalbos ys ymasi galima pa eik i, i juo e ek y- iau, kuo kul i ingesné isuomené. Tokios min ys abejoniy nekelia. No s p ak iSkai lie u iy kalboje i oliau ak uali liks s ilis iné Siy o my a osena, bi y labai naudingas i eo inis Sio eiSkinio pa y i- néjimas. V. Smid da bas Gia bi y didelé paspi is i nepakei¢iamas Sal inis mik o- ipologiniams g e inimams, iS ku iy galima gau i s a biy iS ady apie kalby a imu- ma i leksinj sa i uma. Pa yzdZiui, pusiau pagalbiniy eiks naZodZiy okieciy kalboje y a ne a i 300. Ta¢iau ik kele o jy lie u iSki a i ikmenys gal nea silik y daznumu i junglumu (geben — duo i, machen — da y i, haben — u é i i k .). Ki y junglu- mas daug maZesnis a ba ne nulinis, p z.: Vo si z iih en — pi mininkau i, Un e - suchung iih en — a dy i (no s Kamp iih en — ko o i / es i ko q); Ve zich leis en — a sisaky i; So ge agen — ipin is, Ve an wo ung agen — a saky- i, bi i a sakingam; Op e b ingen —pasiauko i, in O dnung b ingen — su a ky- i, zu Ausd uck b ingen — is eiks i i pan. Jungéiy lie u iy kalboje maziau y a dél o, kad joje i8 iso maZiau abs ak¢iy eiksmazodZiy. Vadinasi, lie u iy kalboje y a daznesnés sin e inés o mos. Ta sin e i8kuma kaip ik i s ip ina lie u iy kalbos eiks- mazodzio seman ikos konk e umas. Ki ais a ejais, no s a ojami anali iniai junginiai, be jy eiksmaZodiniai kompo- nen ai y a neadek a iis, p z.: Beweis iih en — pa eik i i odyma; Ge ah b ingen — (su)kel i pa ojy, Hil e b ingen — (su) eik i pagalbq; F age, Au gabe s el- len—kel i klausima, uzda inj; Klage e heben — paduo i skundq. Pana iai y a i ki ose kalbose. Pa yzdZiui, usy Oe2ame anali iniuose junginiuose a i inka okie iu machen, un, geben, ziehen, eiben, wi ken, e eilen, b ingen i k . — i8 iso apie 60 eiksmaZodziy?. Rusy oKa3weameo (6ausHue, aibesHocme, nomo {o, npedno- menue) a i inka uk ainie iy poOumu (6uaue, aacky), nodasamu (donomozy), eiddaéea mu (nepeeazy)’. Veiksmazodiniy komponen y neadek a umas (lygiai kaip i jy pakei iamumas, plg. p z.: pada y i /a lik i y imus) pa i ina min j apie ju 7 Z . M. A. Tlexaep, min. eik., p. 138. 8 Z . JI. H. Wmewés, Ockopanie mpouecch! B AeKCHKE COBPEMCHHLIX BOCTOUHOCMABAHCKHX ASbIKOB, CaBAHCKOe A3bIKO3HaHHe, Mocksa, 1966, p. 403. 225 uS uma, deseman izacija, ben daline g ama izacija. Ka u ai y a s a bis kalby sa i umo ak o iai. Ki as dalykas — eiksmaZodiniai daik a a diiai. V. Amb azas eigia, kad lie u iy kalboje ju a osenos s e a y a ge okai siau esné®, Be abejo, dideliy ski umu as u- me i a p p iesagos -imas abs ak y, i8 ienos pusés, i ki y p iesagy, o ypa gali- niy ediniy, i$ ki os. Pas a ieji u i konk e esne eikSme. O ik sukonk e éjes abs ak- as gali ap i eiksmo objek u, kas y a bi ina anali inio junginio salyga. Dél o, kad p iesagos -imas ediniai, pa yzdZiui, sédéjimas, éjimas, eikimas, Sokimas, daugini- mas, sudéjimas, b ézimas, y a abs ak ai, negalin ys ap i eiksmo objek ais, nesako- ma, pa yzdziui, ykdy i sédéjimq; a lik i éjima, eikima, Sokima, dauginima, sudéjima: da y i b ézima. Be isiskai imanoma pasaky i u é i posédj; duo i eiga, a lik i eiksma,. Soki, daugybq, sudé j; da y i b ézinj, nes Siuose junginiuose eiksmazodiniai daik a~ a dziai y a konk e esnés eikSmés. PanaSiai galima pasaky i apie junginius a lik i kelione, pa eigas; ykdy i séjq; u é i kosulj, s ajone, iipes i, nuos oli; da y i p iekais- q, manks q, suda y i paliaubas, san uokq, sandé j; duo i pas abq, pazadq; paduo i skundq; su eik i pagalbq; pasiek i pe gale i pan. O jeigu sakoma pada y i p anexima, ai Cia p iesagos -imas edinys p anesimas y a iek sukonk e éjes, kad, sakysim, a p aneSima pame us, sunku bi y ji pada y i. Be abejonés, Sis e ingas Ve onikos Smid da bas a ei yje susilauks de alesnio s udija imo i e inimo, o lie u iy kalba — iSsamaus eiksmazodziy i eiksmazo- diniy junginiy y inéjimo. Jo eikalingumas y a aik aizdus. . J. Klima igius- * Z . V. Amb azas, min. eik., p, 137. 226