scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Aktualus tyrinėjimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Aktualus tyrinėjimas

Author: J. Klimavičius
Year: 1972
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1837/1938
ACTUAL
TYRINEJIMAS
V.
Schmid ,
Die
S eck o men
des allemands
Ve bums.
Subs an i isch- e bale
Wo e bindungen
in
publizis ischen Wo e bindungen publizis ischen
Tex en
de Il es
Jah e bis
1948
1967,
Halle
(Saale),
1968,
144
p.
Vokie iy
kalbininkés
Ve onikos
Smid é ude su
eiksmazodziy
composi ions
eiksmazZodiniais
daik a a dziais
su
(pa yzdiiui,
Vo ag hal en|
Mi eilung
machen,
En scheid(ung)
e en,
lie u iy
espec i eme-
n ai e
p anesima,
accep e
nu a ima)
délsio
Klausimo
p oblémiskumu
peu a auk i
li uanis y
i
démesj.
Commen
Zinoma,
J.
Jablonskis,
bien que lui
po ai
donne
conseilima,
ob eni
pak ie img,
ne u é i
pasi ikéjimo,
Siaip déjà
panaSius
composinus
aisé!, Kai qui
okiam
aisissemen
nep i a é
els
composinus
gyné.
i
Panasiai
pasielgé
e J.
Jablonskio
Rink iniy
a u
suda y ojas
J.
Palionis?,
‘Ta¢iau
enco e
i
main enan
Sies o mes
son
é aluées
di é emm-
o
en ,
u ilisées
enco e ski ingieu.
Todél,
nep e enduodami
j
isamia ecenzija,
no é ume iSkel i
une au e
héo ieine
Sio
a ail
min i, qui
galé u
bi i
ac uali
lie u iy
i
kalbai.
Son
a ailui
au o é
inko plus
que
demidoulik-
o
iks angio
exemplesziu
i§
20
me y
(1948
—
1967)
pé iode
okieciy
publicis ikos.
Si
u ininga li e
compose
j ado, ijy
chap iu
i§
g ama inés
sin aksinés
analysés,
—
s ilis inés
i
analysés
gausiy
s a is iniy
duomeny
i
ésend inimo,
is adu e p edy
d iejy
egis y:
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
eiksmazodziy
—
i
(a ec
daZnumo
ins uc ion).
VeiksmaZodziy
i
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
junginiais*
V.
Smid nomme
analy iques
phaseologiques
composinus,
cons i uy us
d'obje a a dinio
abs ac o
i§
eikmiskai
isblésusio
i
eiksmazZodzio,
a liekan io
s uk i inio
cen o uZda inj,
exis is uojan ius
pa allag eéiai
sin e inémis
eiksmazodzio
i
o momis,
seman iskai
su
apy ik iai
ek i alen i$komis.
Ju
appa adima
au o é aiSkina
eiksmazodzio
subs an y ac-
ija, qui
sua dan i
sakinj nelea
con enu, Alo s
aide a eings
—
au e
eiksmaZodis,
qui ampas
i
jung imi.
Tik eiké y pense
que
daik a a déjimas
se p odui
sen inium bo y,
sen iné
uZ
subs an yyuo es
o mes, Sics
o
eiksmazodzio
ans o ma ions,
u ilisables déjà
ga a os.
VeiksmazZodine
jung imi da?
su ou a
poliseminiai
eiksmaZodZiai,
ca ju eikSmiy
ki imas é x as
konk e iy
eikSmés
elemen y
silpnéjimo
abs akéiy
en o éjimo
di ec imi oi
i
pa u
en o éjas
abs ak-
(0
F .
J,
Jablonski,
Rink iniai
aS ai,
.
I,
Vilnius,
1959,
p.
515.
*
Z .
là même,
p.
532.
*
VokiSkai
S eck o men,
pazodziui bii y
es inés
o me.
Peu que
pasigé ési
Sio
nejman aus
e me
(de même
analogisko
juo
su
S eck e b)
con o umu
i
eg e au i,
que nous el
umpo n
a ons pas.
223
umasine
i
dans le
lexininé
nécess8méje).
Jie, ce,
be
son
ès
junglis
(daugia elen-
Giai),
odél
i
anali iniy
junginiy
cons i -
ue beaucoup.
Ces join s daZ
son le plus
sou en appelés
semi-auxiliai es
ac ionmazodiels-
*.
Vokie iy
kalboje es
jy
assez
beaucoup,
ou comme
elle y es
s ip esné
aidebiniy e
modaliniy
eiksmazodziy
i
ka ego ija.
Dél celui
p iezas ies, que
eiksmaZodinés
jun ies eikSmé
es
suabs ak éjusi,
iSblésusi,
combininio
eik$mé né a
komponen y
eikSmiy somme.
jo
Cia
pasi ei8kia
un ce ain
idioma i8k-
umas,
eikSmiu
isolia eme-
n .
O
c'es
é an une
p ieZas iy
iS
que
Sios anali inés
o mes son
eiksmémis
né a isiskai
équi alen iSkos
sin e inéms.
PanaSiai
se
i
pa len
d'au es au eu s.
Sin e iné
o me es
pas o i,
ac ions
bend esnés,
—
pla esnés
eiksmés.
O
dans le
combinemen
ac ionnel
dé alizué
i
conc izué,
séman ique
maximalemen
é oi e anal®.
Cia nous a ons
aimen idomy
eiSkinj:
suabs ak éjusio
ac ionma-
Zodzio
i
eiksmazodinio
abs ac o
junginys duoda
conc e esne,
é u esne
eikSme, negu
sin e inés
o mes
eik8mé.
V.
Amb azas
idéal.
que ainsi
conjuguiq-
ue
s'explique
ne
seulemen
o une,
mais
i
jo
obje
a
ésul a ®.
Toliau au o é
mon e,
comme plus
maziau
modi iée
a
analy ique du
composé
eikSmé,
pasikei us
dans.
compa a-
su
n
syn hine
o me, ac ionlui
(ing esi 'i,
du a i 'i,
eg esi 'i,
inchoa i 'i,
con inua i 'i,
ezul a i 'i,
cauza i 'i),
ainsi que
d'au es
g ama inéms
(ac i , passi ,
e lexi )
sin aksinéms
i
(pe sonnnel
a
sanspénie de
ph ase
cons uc ion)
ca égo ies.
Veiksly
changemen
dans les
analy iques
i8
combinés
ik yjy
donne naujy
a ian iniy
galimybiy.
Cela
indique
i
lie u iy
langues
pa yzdziai,
plg.:
ko o ii
p adé i
ko a,
isi auk ij
ko a
es iko a,
—
es i ko a
baig i
ko q,
nu auk i
ko q.
V.
Smid cela
considè e
le plus
impo an
g amma ic-
i
ale
syn axique
analy ique
mo i de
o me de choix.
Subs i u ion
(pou imen -
a ion) en de
els cas ne
peu .
eikSmingas
ak ualus
i
es au o és
pas ebé as
pazyminio
aidmuo, plg.
p anes i
i
ai e
idomy
p anesimq,
nu a i
i
accep e
s a by
nu a ima.
Subs i u-
ion
Siais cas
son
isiskai
impossib-
le.
Au o és
s a is iq-
ues
mon en
que paZyminiy
(a ki y
iSplé iniy,
exemple.:
ai e
p anesimq
su ...)
peu
u é i
su
70
pou cen-
agey cas.
Dans le domaine
s iliaus,
analy iques
i
syn hé iques
o mes ai ée
comme
acul a i es,
apy ik iai
équi alen iskas,
Smid i8kelia
V.
Siuos
ac ionsmaZodZ-
iy junginiy
su
eiksmazodinia-
is
daik a a dZiais
mo i s de
consomma ion:
p aneSimo
o icielumas,
iSkilmingumas,
ieSumas,
ak ualumas k .
i
Au o é
no e
qu'en
é aluan
Sias o mes,
de plus en plus
abandonoma
bea odai isko,
pa i su inisko
sme kimo,
nepag is y
kal inimy.
Siu junginiy
gauséjimas esas
conce nees
d'au es
endances de la
langue
su
subs an y acija,
nominalisa ion k .
—
i
Le
dé eloppe-
men de la
i
science,
echnique,
‘éduca ion
i
cul i os
eikias
mas ymo
p ocessus, e pa
ji
i
kalbq.
De plus en plus
en o éga
scienceSkum-
o,
abs ac ion,
sa okiskume
endances.
* Puisqu'ils bin
sou en
simplemen
déséman izés,
de iennen
comme des quels
o ma isés
g amma isés,
quand ku iy
i
y iné ojy son
appelés
uS iaisiais
eiksmazZodZiais
(plg.
M.
A.
Tlek.aep,
AnaauTH3M
H
HAWOMAaTH3M
coyeTaHHil
c,nycTbiMH
aa onamn,,.
]po6embl
eKCHKONO HH
pamma uku,
H
pe m, Il, Munck,
1967,
p.
137.
5
Z .
B.
MW.
Augpycenxo, sonpocy
K
cunodopmun
o
anH BocTHAMCTHYeCKOM
(0
Xapak-
Tepe
CHHOHHMHYeCKHX
OTHOMeHHTi
M@KAY
ia osiomM
H
Tla OJIbHO-H
MCHHBIM
cmopocoueTaHHeM),
Pyccxuii
#3bik,
e o
u3yuenne
B
BBIcuiell
H cpequei
uKone,
Ac paxanb,
p. 22.
1970,
Z . ® V.
Amb aza-
s,
Daba in-
és
lie u iy
langues
sin aks-
és
ques ion-
s,,Lie u -
iy langue
a ybini-
ais
me ais.
Vilnius,
1967, p.
132.
224
Siekiama
kalbiniy
o me
s abilum-
o. E
ce e
s abilu-
ma
comme
jus e e
laiduoja
junginiai
a ec
cons an-
uiu
daik a a-
diniu
b anduol-
iu. Cela
con i me
pas
seuleme-
n les nou elles langues. An ai
H.
Jakobis
(H.
Jacobi)
panaSy
eiSkinj
da
1903
m.
es
ema éjes
sansk i o
dans le
s yle
scien i iqu-
e, où il, ano
H.
Jakobio, a
é é iSauges
jusqu'à
imp ud e,
di ions-nou-
s,
gasdinan io
deg é. Le
langage
aussi
o éjas
analyiscum.
VeiksmaZod-
ziy e
eiksmazod-
iniy
daik a a d-
ziy junginiai
ou nqg
plus
possibilybiy
nou elam
con eniniui
eiks i, ca
keliy
eikSminiy
elemen y
sujunimen
suku ias
plus a i
a iy,
auxquels
né a
sin e iniym-
eny. Zinoma,
Sis
p ocessus
u js e
a i kS¢iq-
ja moi ié.
Au o é
sakosi é usi
c i iSko
accen ,
Ta iau elle
is dél o
paziem, que
es e
ipes iy e
pa ojy.
Gauséjan
analy Siyiniy
junginiy,
en o éjan-
i endance
à
con ou ne
dominuan j
s uk inj
eiksmazod-
zio aidmeni
sakinyje,
didéjas
eik8minis
son
iSblésimas.
Exis e
nong js o
cas de
consomma -
ion. Pa ois
di icile
di e, si
eiksmaZod-
zio e
eiksmazod-
inio
daik a a d-
zio
combininys
es
samoningai
s ylis i$kai
choisi, ou
es u ilisé
seulemen i$
analogies. C
esas ai
dange us la
langue. Pe
augancia
abs akcija
galis bi i
pe du pe du
l'imagedum-
as e
aiskumas.
Taéiau
au o é
pense que le
dé eloppem-
en des
langues
peu ê e
in luencé, e
lui plus
e icaceme-
n , quoi
kul i inges-
né socié éé.
De elles
pensées
dou eoniy
ne lè en .
No s
p ak iSkai
lie u iy
kalboje e
con inue
ac uali liks
s ilis Siyiné
o me
a osena,
bi y ès
u ile e
héo ique
Sio eiSkinio
expy inéji-
mas. V.
Smid
a ail Gia
bi y didelé
paspi is e
ne
changeiam-
as Sal inis
mic o ipolo-
giniams
g e inimam-
s, iS ku iy
es possible
ob eni
impo an iy
iS ady su
kalby
p oximuma
e leksinj
sa i uma.
Pa yZiui,
demi
auxbiniy
eiks naZo-
dZiy
okieciy le
langage es
même p ès
de 300. Taiau
jus e
quelquese o
jy Li u iSki
co espond-
mences
peu
nea silik y
daznumu e
junglumu
(geben
duo i,
machen
da y i,
haben
u é i e
k .). Oi y
junglume
beaucoup
maZeu ou
même nulli,
exemple. :
Vo si z
iih en
pi mininkau-
i,
Un e suchu-
ng iih en
a dy i
(no s Kamp
iih en
ko o i es i
ko q);
Ve zich
leis en
a sisak i;
So ge
agen
ipin is,
Ve an wo -
ung agen
a saky i,
bi i
esponsabl-
eam; Op e
b ingen
pasiauko i,
in O dnung
b ingen
su a ky i,
zu Ausd uck
b ingen
is eiks i e
pan. Jungéiy
lie u iy
kalboje
maziau es
dél de ce que
elleje i8
ou maZiau
abs acak¢-
iy
eiksmazod-
Ziy. Hadinsi,
lie u iy
pa oje es
daznesnés
sin e inés
o mes. Ta
syn he i8k-
uma comme
jus e
en o ce
lie u iy
langue
eiksmazod-
zio
séman ique
conc e é.
Dans
d'au es
cas, bien que
u ilisés
anali ai es
composés,
mais jy
eiksmaZod-
iniai
composan s
son
neadek a ii-
s, exemple. :
Beweis
iih en
pa eik i
i odyma;
Ge ah
b ingen
(su)kel i
ge äh y,
Hil e
b ingen
(su) eik i
hilbq;
ques ion,
s ellenkel i
ques ion,
uzda inj;
Klage
e heben
paduo i
skundq.
Pana iai es
e dans
d'au es
langues.
Pa yZiui,
usy
Oe2ame
anali ai es
composi i s
co espond
okie iu
machen, un,
geben,
ziehen,
eiben,
wi ken,
e eilen,
b ingen e
k . i8 o al
en i on 60
eiksmaZod-
ziy?. Rusy
oKa3weam-
eo (6ausHue,
aibesHocme,
nomo {o,
npednomen-
ue)
co espond-
inie uk aiy
poOumu
(6uaue,
aacky),
nodasamu
(donomozy),
eiddaéea mu
(nepeeazy).
Veiksmazod-
iniy
komponen y
neadek a u-
mas
(liguiemen
comme e jy
changei ia-
mumas, plg.
exemple.:
ai ea lik i
é udes)
con i me
min j su ju
/
7 Z . M. A.
Tlexaep,
min. eik.,
p. 138.
8 Z . JI. H.
Wmewés,
Ockopan-
ie
mpouecc-
h!
BKCHKE
COBPEM-
CHHLIX
BOCTOU-
HOCMAB-
AHCKHX
ASbIKOB,
CaBAHC-
KOe
A3bIKO3H-
aHHe, Ae
Mocksa, 1966, p. 403.
225
uS uma,
deseman izació,
au moins pa iine
g ama isa ion.
Tou u
cela es
impo a-
n un
langby
ac eu
de pa icula i é.
Un au e suje
eiksmaZodiniai
daik a a diiai.
V.
Amb azas
p é end
que lie u iy
kalboje
a osenos
ju
s e a es
ge okai
siau esné®,
abejo,
dideliy
Be
ski umu
as u-
me
i
en e
a achemen
-imas
abs ac y,
i8
d'une
pa és,
i
ki y
p éesagy,
o
pa iculie
galiniy
ediniy,
au es.
i$
Les de nie s
on
conc e esne
eikSme.
O
seulemen
sukonk e éjes
abs ai peu
de eni obje
d'ac ion, ce qui
es bi ina
analy ique
composi i
salyga.
Dél ce que
des
annexes
-
edimasini-
ai,
exempleZiu-
i,
sédéjimas,
éjimas,
onc ionne-
men ,
Sokimas,
mul iplica i-
on,
sudéjimas,
b ézimas,
son
abs ai s,
incapin ys
de eni des
obje s de
l'ac ion, ne
di oma,
exempleziui,
e ec ue
sédéjimq;
e ec ue
éjima,
eikima,
Sokima,
mul iplicini-
ma, sudéjima: ai e b ézima.
Mais
isiskai
imanoma
di e
u é i
posédj;
poss
donne ,
e ec u-
e ac ema,.
Soki,
beaucou-
pybq,
sudé j;
b ézinj,
nes ai e
Siuses
junginai es
eiksmazodiniai
daik a~
a dziai son
conc e esnés
eikSmés.
AnaSila peu
di e de les
join s
e ec ue
oyages,
de oi s; séjq
e ec ue ;
u é i kosulj,
s ajone,
iipes i,
dommagesoli;
ai e
p iekais q,
manks q,
conclu
paliaubas,
san uokq,
sandé j;
donne
pas abq,
pazadq; padu i
complaq;
aide bq;
a eind e
pe gale pan. O si
di ai e
p anexima, ce
i
Cia
annexes
- edimasinys
p anesimas es
ellemen
sukonk e éjes,
que, disons,
p aneSima
pame us,
di icile bi y
a
ai e.
ji
Be
dou eoné-
s, Sis
p écieux
Ve onikos
Smid a ail
dans le u u
susilauks
de alesnio
s udija imo
e inimo,
i
lie u iy kalba
o
iSsamaus
eiksmazodziy
—
eiksmazodin-
iy junginiy
i
y inéjimo.
Jo
nécessingum-
as es
aik aizdus.
.
J.
Klima igius-
* Z . V.
Amb aza-
s, min.
eik., p,
137.
226