Aktualus tyrinėjimas
Full text
ACTUAL
TYRINEJIMAS
V.
Schmid ,
Die
S eck o men
des allemands
Ve bums.
Subs an i isch- e bale
Wo e bindungen
in
publizis ischen Wo e bindungen publizis ischen
Tex en
de Il es
Jah e bis
1948
1967,
Halle
(Saale),
1968,
144
p.
Vokie iy
kalbininkés
Ve onikos
Smid é ude su
eiksmazodziy
composi ions
eiksmazZodiniais
daik a a dziais
su
(pa yzdiiui,
Vo ag hal en|
Mi eilung
machen,
En scheid(ung)
e en,
lie u iy
espec i eme-
n ai e
p anesima,
accep e
nu a ima)
délsio
Klausimo
p oblémiskumu
peu a auk i
li uanis y
i
démesj.
Commen
Zinoma,
J.
Jablonskis,
bien que lui
po ai
donne
conseilima,
ob eni
pak ie img,
ne u é i
pasi ikéjimo,
Siaip déjà
panaSius
composinus
aisé!, Kai qui
okiam
aisissemen
nep i a é
els
composinus
gyné.
i
Panasiai
pasielgé
e J.
Jablonskio
Rink iniy
a u
suda y ojas
J.
Palionis?,
‘Ta¢iau
enco e
i
main enan
Sies o mes
son
é aluées
di é emm-
o
en ,
u ilisées
enco e ski ingieu.
Todél,
nep e enduodami
j
isamia ecenzija,
no é ume iSkel i
une au e
héo ieine
Sio
a ail
min i, qui
galé u
bi i
ac uali
lie u iy
i
kalbai.
Son
a ailui
au o é
inko plus
que
demidoulik-
o
iks angio
exemplesziu
i§
20
me y
(1948
—
1967)
pé iode
okieciy
publicis ikos.
Si
u ininga li e
compose
j ado, ijy
chap iu
i§
g ama inés
sin aksinés
analysés,
—
s ilis inés
i
analysés
gausiy
s a is iniy
duomeny
i
ésend inimo,
is adu e p edy
d iejy
egis y:
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
eiksmazodziy
—
i
(a ec
daZnumo
ins uc ion).
VeiksmaZodziy
i
eiksmaZodiniy
daik a a dziy
junginiais*
V.
Smid nomme
analy iques
phaseologiques
composinus,
cons i uy us
d'obje a a dinio
abs ac o
i§
eikmiskai
isblésusio
i
eiksmazZodzio,
a liekan io
s uk i inio
cen o uZda inj,
exis is uojan ius
pa allag eéiai
sin e inémis
eiksmazodzio
i
o momis,
seman iskai
su
apy ik iai
ek i alen i$komis.
Ju
appa adima
au o é aiSkina
eiksmazodzio
subs an y ac-
ija, qui
sua dan i
sakinj nelea
con enu, Alo s
aide a eings
—
au e
eiksmaZodis,
qui ampas
i
jung imi.
Tik eiké y pense
que
daik a a déjimas
se p odui
sen inium bo y,
sen iné
uZ
subs an yyuo es
o mes, Sics
o
eiksmazodzio
ans o ma ions,
u ilisables déjà
ga a os.
VeiksmazZodine
jung imi da?
su ou a
poliseminiai
eiksmaZodZiai,
ca ju eikSmiy
ki imas é x as
konk e iy
eikSmés
elemen y
silpnéjimo
abs akéiy
en o éjimo
di ec imi oi
i
pa u
en o éjas
abs ak-
(0
F .
J,
Jablonski,
Rink iniai
aS ai,
.
I,
Vilnius,
1959,
p.
515.
*
Z .
là même,
p.
532.
*
VokiSkai
S eck o men,
pazodziui bii y
es inés
o me.
Peu que
pasigé ési
Sio
nejman aus
e me
(de même
analogisko
juo
su
S eck e b)
con o umu
i
eg e au i,
que nous el
umpo n
a ons pas.
223
umasine
i
dans le
lexininé
nécess8méje).
Jie, ce,
be
son
ès
junglis
(daugia elen-
Giai),
odél
i
anali iniy
junginiy
cons i -
ue beaucoup.
Ces join s daZ
son le plus
sou en appelés
semi-auxiliai es
ac ionmazodiels-
*.
Vokie iy
kalboje es
jy
assez
beaucoup,
ou comme
elle y es
s ip esné
aidebiniy e
modaliniy
eiksmazodziy
i
ka ego ija.
Dél celui
p iezas ies, que
eiksmaZodinés
jun ies eikSmé
es
suabs ak éjusi,
iSblésusi,
combininio
eik$mé né a
komponen y
eikSmiy somme.
jo
Cia
pasi ei8kia
un ce ain
idioma i8k-
umas,
eikSmiu
isolia eme-
n .
O
c'es
é an une
p ieZas iy
iS
que
Sios anali inés
o mes son
eiksmémis
né a isiskai
équi alen iSkos
sin e inéms.
PanaSiai
se
i
pa len
d'au es au eu s.
Sin e iné
o me es
pas o i,
ac ions
bend esnés,
—
pla esnés
eiksmés.
O
dans le
combinemen
ac ionnel
dé alizué
i
conc izué,
séman ique
maximalemen
é oi e anal®.
Cia nous a ons
aimen idomy
eiSkinj:
suabs ak éjusio
ac ionma-
Zodzio
i
eiksmazodinio
abs ac o
junginys duoda
conc e esne,
é u esne
eikSme, negu
sin e inés
o mes
eik8mé.
V.
Amb azas
idéal.
que ainsi
conjuguiq-
ue
s'explique
ne
seulemen
o une,
mais
i
jo
obje
a
ésul a ®.
Toliau au o é
mon e,
comme plus
maziau
modi iée
a
analy ique du
composé
eikSmé,
pasikei us
dans.
compa a-
su
n
syn hine
o me, ac ionlui
(ing esi 'i,
du a i 'i,
eg esi 'i,
inchoa i 'i,
con inua i 'i,
ezul a i 'i,
cauza i 'i),
ainsi que
d'au es
g ama inéms
(ac i , passi ,
e lexi )
sin aksinéms
i
(pe sonnnel
a
sanspénie de
ph ase
cons uc ion)
ca égo ies.
Veiksly
changemen
dans les
analy iques
i8
combinés
ik yjy
donne naujy
a ian iniy
galimybiy.
Cela
indique
i
lie u iy
langues
pa yzdziai,
plg.:
ko o ii
p adé i
ko a,
isi auk ij
ko a
es iko a,
—
es i ko a
baig i
ko q,
nu auk i
ko q.
V.
Smid cela
considè e
le plus
impo an
g amma ic-
i
ale
syn axique
analy ique
mo i de
o me de choix.
Subs i u ion
(pou imen -
a ion) en de
els cas ne
peu .
eikSmingas
ak ualus
i
es au o és
pas ebé as
pazyminio
aidmuo, plg.
p anes i
i
ai e
idomy
p anesimq,
nu a i
i
accep e
s a by
nu a ima.
Subs i u-
ion
Siais cas
son
isiskai
impossib-
le.
Au o és
s a is iq-
ues
mon en
que paZyminiy
(a ki y
iSplé iniy,
exemple.:
ai e
p anesimq
su ...)
peu
u é i
su
70
pou cen-
agey cas.
Dans le domaine
s iliaus,
analy iques
i
syn hé iques
o mes ai ée
comme
acul a i es,
apy ik iai
équi alen iskas,
Smid i8kelia
V.
Siuos
ac ionsmaZodZ-
iy junginiy
su
eiksmazodinia-
is
daik a a dZiais
mo i s de
consomma ion:
p aneSimo
o icielumas,
iSkilmingumas,
ieSumas,
ak ualumas k .
i
Au o é
no e
qu'en
é aluan
Sias o mes,
de plus en plus
abandonoma
bea odai isko,
pa i su inisko
sme kimo,
nepag is y
kal inimy.
Siu junginiy
gauséjimas esas
conce nees
d'au es
endances de la
langue
su
subs an y acija,
nominalisa ion k .
—
i
Le
dé eloppe-
men de la
i
science,
echnique,
‘éduca ion
i
cul i os
eikias
mas ymo
p ocessus, e pa
ji
i
kalbq.
De plus en plus
en o éga
scienceSkum-
o,
abs ac ion,
sa okiskume
endances.
* Puisqu'ils bin
sou en
simplemen
déséman izés,
de iennen
comme des quels
o ma isés
g amma isés,
quand ku iy
i
y iné ojy son
appelés
uS iaisiais
eiksmazZodZiais
(plg.
M.
A.
Tlek.aep,
AnaauTH3M
H
HAWOMAaTH3M
coyeTaHHil
c,nycTbiMH
aa onamn,,.
]po6embl
eKCHKONO HH
pamma uku,
H
pe m, Il, Munck,
1967,
p.
137.
5
Z .
B.
MW.
Augpycenxo, sonpocy
K
cunodopmun
o
anH BocTHAMCTHYeCKOM
(0
Xapak-
Tepe
CHHOHHMHYeCKHX
OTHOMeHHTi
M@KAY
ia osiomM
H
Tla OJIbHO-H
MCHHBIM
cmopocoueTaHHeM),
Pyccxuii
#3bik,
e o
u3yuenne
B
BBIcuiell
H cpequei
uKone,
Ac paxanb,
p. 22.
1970,
Z . ® V.
Amb aza-
s,
Daba in-
és
lie u iy
langues
sin aks-
és
ques ion-
s,,Lie u -
iy langue
a ybini-
ais
me ais.
Vilnius,
1967, p.
132.
224
Siekiama
kalbiniy
o me
s abilum-
o. E
ce e
s abilu-
ma
comme
jus e e
laiduoja
junginiai
a ec
cons an-
uiu
daik a a-
diniu
b anduol-
iu. Cela
con i me
pas
seuleme-
n les nou elles langues. An ai
H.
Jakobis
(H.
Jacobi)
panaSy
eiSkinj
da
1903
m.
es
ema éjes
sansk i o
dans le
s yle
scien i iqu-
e, où il, ano
H.
Jakobio, a
é é iSauges
jusqu'à
imp ud e,
di ions-nou-
s,
gasdinan io
deg é. Le
langage
aussi
o éjas
analyiscum.
VeiksmaZod-
ziy e
eiksmazod-
iniy
daik a a d-
ziy junginiai
ou nqg
plus
possibilybiy
nou elam
con eniniui
eiks i, ca
keliy
eikSminiy
elemen y
sujunimen
suku ias
plus a i
a iy,
auxquels
né a
sin e iniym-
eny. Zinoma,
Sis
p ocessus
u js e
a i kS¢iq-
ja moi ié.
Au o é
sakosi é usi
c i iSko
accen ,
Ta iau elle
is dél o
paziem, que
es e
ipes iy e
pa ojy.
Gauséjan
analy Siyiniy
junginiy,
en o éjan-
i endance
à
con ou ne
dominuan j
s uk inj
eiksmazod-
zio aidmeni
sakinyje,
didéjas
eik8minis
son
iSblésimas.
Exis e
nong js o
cas de
consomma -
ion. Pa ois
di icile
di e, si
eiksmaZod-
zio e
eiksmazod-
inio
daik a a d-
zio
combininys
es
samoningai
s ylis i$kai
choisi, ou
es u ilisé
seulemen i$
analogies. C
esas ai
dange us la
langue. Pe
augancia
abs akcija
galis bi i
pe du pe du
l'imagedum-
as e
aiskumas.
Taéiau
au o é
pense que le
dé eloppem-
en des
langues
peu ê e
in luencé, e
lui plus
e icaceme-
n , quoi
kul i inges-
né socié éé.
De elles
pensées
dou eoniy
ne lè en .
No s
p ak iSkai
lie u iy
kalboje e
con inue
ac uali liks
s ilis Siyiné
o me
a osena,
bi y ès
u ile e
héo ique
Sio eiSkinio
expy inéji-
mas. V.
Smid
a ail Gia
bi y didelé
paspi is e
ne
changeiam-
as Sal inis
mic o ipolo-
giniams
g e inimam-
s, iS ku iy
es possible
ob eni
impo an iy
iS ady su
kalby
p oximuma
e leksinj
sa i uma.
Pa yZiui,
demi
auxbiniy
eiks naZo-
dZiy
okieciy le
langage es
même p ès
de 300. Taiau
jus e
quelquese o
jy Li u iSki
co espond-
mences
peu
nea silik y
daznumu e
junglumu
(geben
duo i,
machen
da y i,
haben
u é i e
k .). Oi y
junglume
beaucoup
maZeu ou
même nulli,
exemple. :
Vo si z
iih en
pi mininkau-
i,
Un e suchu-
ng iih en
a dy i
(no s Kamp
iih en
ko o i es i
ko q);
Ve zich
leis en
a sisak i;
So ge
agen
ipin is,
Ve an wo -
ung agen
a saky i,
bi i
esponsabl-
eam; Op e
b ingen
pasiauko i,
in O dnung
b ingen
su a ky i,
zu Ausd uck
b ingen
is eiks i e
pan. Jungéiy
lie u iy
kalboje
maziau es
dél de ce que
elleje i8
ou maZiau
abs acak¢-
iy
eiksmazod-
Ziy. Hadinsi,
lie u iy
pa oje es
daznesnés
sin e inés
o mes. Ta
syn he i8k-
uma comme
jus e
en o ce
lie u iy
langue
eiksmazod-
zio
séman ique
conc e é.
Dans
d'au es
cas, bien que
u ilisés
anali ai es
composés,
mais jy
eiksmaZod-
iniai
composan s
son
neadek a ii-
s, exemple. :
Beweis
iih en
pa eik i
i odyma;
Ge ah
b ingen
(su)kel i
ge äh y,
Hil e
b ingen
(su) eik i
hilbq;
ques ion,
s ellenkel i
ques ion,
uzda inj;
Klage
e heben
paduo i
skundq.
Pana iai es
e dans
d'au es
langues.
Pa yZiui,
usy
Oe2ame
anali ai es
composi i s
co espond
okie iu
machen, un,
geben,
ziehen,
eiben,
wi ken,
e eilen,
b ingen e
k . i8 o al
en i on 60
eiksmaZod-
ziy?. Rusy
oKa3weam-
eo (6ausHue,
aibesHocme,
nomo {o,
npednomen-
ue)
co espond-
inie uk aiy
poOumu
(6uaue,
aacky),
nodasamu
(donomozy),
eiddaéea mu
(nepeeazy).
Veiksmazod-
iniy
komponen y
neadek a u-
mas
(liguiemen
comme e jy
changei ia-
mumas, plg.
exemple.:
ai ea lik i
é udes)
con i me
min j su ju
/
7 Z . M. A.
Tlexaep,
min. eik.,
p. 138.
8 Z . JI. H.
Wmewés,
Ockopan-
ie
mpouecc-
h!
BKCHKE
COBPEM-
CHHLIX
BOCTOU-
HOCMAB-
AHCKHX
ASbIKOB,
CaBAHC-
KOe
A3bIKO3H-
aHHe, Ae
Mocksa, 1966, p. 403.
225
uS uma,
deseman izació,
au moins pa iine
g ama isa ion.
Tou u
cela es
impo a-
n un
langby
ac eu
de pa icula i é.
Un au e suje
eiksmaZodiniai
daik a a diiai.
V.
Amb azas
p é end
que lie u iy
kalboje
a osenos
ju
s e a es
ge okai
siau esné®,
abejo,
dideliy
Be
ski umu
as u-
me
i
en e
a achemen
-imas
abs ac y,
i8
d'une
pa és,
i
ki y
p éesagy,
o
pa iculie
galiniy
ediniy,
au es.
i$
Les de nie s
on
conc e esne
eikSme.
O
seulemen
sukonk e éjes
abs ai peu
de eni obje
d'ac ion, ce qui
es bi ina
analy ique
composi i
salyga.
Dél ce que
des
annexes
-
edimasini-
ai,
exempleZiu-
i,
sédéjimas,
éjimas,
onc ionne-
men ,
Sokimas,
mul iplica i-
on,
sudéjimas,
b ézimas,
son
abs ai s,
incapin ys
de eni des
obje s de
l'ac ion, ne
di oma,
exempleziui,
e ec ue
sédéjimq;
e ec ue
éjima,
eikima,
Sokima,
mul iplicini-
ma, sudéjima: ai e b ézima.
Mais
isiskai
imanoma
di e
u é i
posédj;
poss
donne ,
e ec u-
e ac ema,.
Soki,
beaucou-
pybq,
sudé j;
b ézinj,
nes ai e
Siuses
junginai es
eiksmazodiniai
daik a~
a dziai son
conc e esnés
eikSmés.
AnaSila peu
di e de les
join s
e ec ue
oyages,
de oi s; séjq
e ec ue ;
u é i kosulj,
s ajone,
iipes i,
dommagesoli;
ai e
p iekais q,
manks q,
conclu
paliaubas,
san uokq,
sandé j;
donne
pas abq,
pazadq; padu i
complaq;
aide bq;
a eind e
pe gale pan. O si
di ai e
p anexima, ce
i
Cia
annexes
- edimasinys
p anesimas es
ellemen
sukonk e éjes,
que, disons,
p aneSima
pame us,
di icile bi y
a
ai e.
ji
Be
dou eoné-
s, Sis
p écieux
Ve onikos
Smid a ail
dans le u u
susilauks
de alesnio
s udija imo
e inimo,
i
lie u iy kalba
o
iSsamaus
eiksmazodziy
—
eiksmazodin-
iy junginiy
i
y inéjimo.
Jo
nécessingum-
as es
aik aizdus.
.
J.
Klima igius-
* Z . V.
Amb aza-
s, min.
eik., p,
137.
226