scieee Open visual document viewer

Aktualus tyrinėjimas

J. Klimavičius

Full text

ACTUAL TYRINEJIMAS V. Schmid , Die S eck o men des allemands Ve bums. Subs an i isch- e bale Wo e bindungen in publizis ischen Wo e bindungen publizis ischen Tex en de Il es Jah e bis 1948 1967, Halle (Saale), 1968, 144 p. Vokie iy kalbininkés Ve onikos Smid é ude su eiksmazodziy composi ions eiksmazZodiniais daik a a dziais su (pa yzdiiui, Vo ag hal en| Mi eilung machen, En scheid(ung) e en, lie u iy espec i eme- n ai e p anesima, accep e nu a ima) délsio Klausimo p oblémiskumu peu a auk i li uanis y i démesj. Commen Zinoma, J. Jablonskis, bien que lui po ai donne conseilima, ob eni pak ie img, ne u é i pasi ikéjimo, Siaip déjà panaSius composinus aisé!, Kai qui okiam aisissemen nep i a é els composinus gyné. i Panasiai pasielgé e J. Jablonskio Rink iniy a u suda y ojas J. Palionis?, ‘Ta¢iau enco e i main enan Sies o mes son é aluées di é emm- o en , u ilisées enco e ski ingieu. Todél, nep e enduodami j isamia ecenzija, no é ume iSkel i une au e héo ieine Sio a ail min i, qui galé u bi i ac uali lie u iy i kalbai. Son a ailui au o é inko plus que demidoulik- o iks angio exemplesziu i§ 20 me y (1948 — 1967) pé iode okieciy publicis ikos. Si u ininga li e compose j ado, ijy chap iu i§ g ama inés sin aksinés analysés, — s ilis inés i analysés gausiy s a is iniy duomeny i ésend inimo, is adu e p edy d iejy egis y: eiksmaZodiniy daik a a dziy eiksmazodziy — i (a ec daZnumo ins uc ion). VeiksmaZodziy i eiksmaZodiniy daik a a dziy junginiais* V. Smid nomme analy iques phaseologiques composinus, cons i uy us d'obje a a dinio abs ac o i§ eikmiskai isblésusio i eiksmazZodzio, a liekan io s uk i inio cen o uZda inj, exis is uojan ius pa allag eéiai sin e inémis eiksmazodzio i o momis, seman iskai su apy ik iai ek i alen i$komis. Ju appa adima au o é aiSkina eiksmazodzio subs an y ac- ija, qui sua dan i sakinj nelea con enu, Alo s aide a eings — au e eiksmaZodis, qui ampas i jung imi. Tik eiké y pense que daik a a déjimas se p odui sen inium bo y, sen iné uZ subs an yyuo es o mes, Sics o eiksmazodzio ans o ma ions, u ilisables déjà ga a os. VeiksmazZodine jung imi da? su ou a poliseminiai eiksmaZodZiai, ca ju eikSmiy ki imas é x as konk e iy eikSmés elemen y silpnéjimo abs akéiy en o éjimo di ec imi oi i pa u en o éjas abs ak- (0 F . J, Jablonski, Rink iniai aS ai, . I, Vilnius, 1959, p. 515. * Z . là même, p. 532. * VokiSkai S eck o men, pazodziui bii y es inés o me. Peu que pasigé ési Sio nejman aus e me (de même analogisko juo su S eck e b) con o umu i eg e au i, que nous el umpo n a ons pas. 223 umasine i dans le lexininé nécess8méje). Jie, ce, be son ès junglis (daugia elen- Giai), odél i anali iniy junginiy cons i - ue beaucoup. Ces join s daZ son le plus sou en appelés semi-auxiliai es ac ionmazodiels- *. Vokie iy kalboje es jy assez beaucoup, ou comme elle y es s ip esné aidebiniy e modaliniy eiksmazodziy i ka ego ija. Dél celui p iezas ies, que eiksmaZodinés jun ies eikSmé es suabs ak éjusi, iSblésusi, combininio eik$mé né a komponen y eikSmiy somme. jo Cia pasi ei8kia un ce ain idioma i8k- umas, eikSmiu isolia eme- n . O c'es é an une p ieZas iy iS que Sios anali inés o mes son eiksmémis né a isiskai équi alen iSkos sin e inéms. PanaSiai se i pa len d'au es au eu s. Sin e iné o me es pas o i, ac ions bend esnés, — pla esnés eiksmés. O dans le combinemen ac ionnel dé alizué i conc izué, séman ique maximalemen é oi e anal®. Cia nous a ons aimen idomy eiSkinj: suabs ak éjusio ac ionma- Zodzio i eiksmazodinio abs ac o junginys duoda conc e esne, é u esne eikSme, negu sin e inés o mes eik8mé. V. Amb azas idéal. que ainsi conjuguiq- ue s'explique ne seulemen o une, mais i jo obje a ésul a ®. Toliau au o é mon e, comme plus maziau modi iée a analy ique du composé eikSmé, pasikei us dans. compa a- su n syn hine o me, ac ionlui (ing esi 'i, du a i 'i, eg esi 'i, inchoa i 'i, con inua i 'i, ezul a i 'i, cauza i 'i), ainsi que d'au es g ama inéms (ac i , passi , e lexi ) sin aksinéms i (pe sonnnel a sanspénie de ph ase cons uc ion) ca égo ies. Veiksly changemen dans les analy iques i8 combinés ik yjy donne naujy a ian iniy galimybiy. Cela indique i lie u iy langues pa yzdziai, plg.: ko o ii p adé i ko a, isi auk ij ko a es iko a, — es i ko a baig i ko q, nu auk i ko q. V. Smid cela considè e le plus impo an g amma ic- i ale syn axique analy ique mo i de o me de choix. Subs i u ion (pou imen - a ion) en de els cas ne peu . eikSmingas ak ualus i es au o és pas ebé as pazyminio aidmuo, plg. p anes i i ai e idomy p anesimq, nu a i i accep e s a by nu a ima. Subs i u- ion Siais cas son isiskai impossib- le. Au o és s a is iq- ues mon en que paZyminiy (a ki y iSplé iniy, exemple.: ai e p anesimq su ...) peu u é i su 70 pou cen- agey cas. Dans le domaine s iliaus, analy iques i syn hé iques o mes ai ée comme acul a i es, apy ik iai équi alen iskas, Smid i8kelia V. Siuos ac ionsmaZodZ- iy junginiy su eiksmazodinia- is daik a a dZiais mo i s de consomma ion: p aneSimo o icielumas, iSkilmingumas, ieSumas, ak ualumas k . i Au o é no e qu'en é aluan Sias o mes, de plus en plus abandonoma bea odai isko, pa i su inisko sme kimo, nepag is y kal inimy. Siu junginiy gauséjimas esas conce nees d'au es endances de la langue su subs an y acija, nominalisa ion k . — i Le dé eloppe- men de la i science, echnique, ‘éduca ion i cul i os eikias mas ymo p ocessus, e pa ji i kalbq. De plus en plus en o éga scienceSkum- o, abs ac ion, sa okiskume endances. * Puisqu'ils bin sou en simplemen déséman izés, de iennen comme des quels o ma isés g amma isés, quand ku iy i y iné ojy son appelés uS iaisiais eiksmazZodZiais (plg. M. A. Tlek.aep, AnaauTH3M H HAWOMAaTH3M coyeTaHHil c,nycTbiMH aa onamn,,. ]po6embl eKCHKONO HH pamma uku, H pe m, Il, Munck, 1967, p. 137. 5 Z . B. MW. Augpycenxo, sonpocy K cunodopmun o anH BocTHAMCTHYeCKOM (0 Xapak- Tepe CHHOHHMHYeCKHX OTHOMeHHTi M@KAY ia osiomM H Tla OJIbHO-H MCHHBIM cmopocoueTaHHeM), Pyccxuii #3bik, e o u3yuenne B BBIcuiell H cpequei uKone, Ac paxanb, p. 22. 1970, Z . ® V. Amb aza- s, Daba in- és lie u iy langues sin aks- és ques ion- s,,Lie u - iy langue a ybini- ais me ais. Vilnius, 1967, p. 132. 224 Siekiama kalbiniy o me s abilum- o. E ce e s abilu- ma comme jus e e laiduoja junginiai a ec cons an- uiu daik a a- diniu b anduol- iu. Cela con i me pas seuleme- n les nou elles langues. An ai H. Jakobis (H. Jacobi) panaSy eiSkinj da 1903 m. es ema éjes sansk i o dans le s yle scien i iqu- e, où il, ano H. Jakobio, a é é iSauges jusqu'à imp ud e, di ions-nou- s, gasdinan io deg é. Le langage aussi o éjas analyiscum. VeiksmaZod- ziy e eiksmazod- iniy daik a a d- ziy junginiai ou nqg plus possibilybiy nou elam con eniniui eiks i, ca keliy eikSminiy elemen y sujunimen suku ias plus a i a iy, auxquels né a sin e iniym- eny. Zinoma, Sis p ocessus u js e a i kS¢iq- ja moi ié. Au o é sakosi é usi c i iSko accen , Ta iau elle is dél o paziem, que es e ipes iy e pa ojy. Gauséjan analy Siyiniy junginiy, en o éjan- i endance à con ou ne dominuan j s uk inj eiksmazod- zio aidmeni sakinyje, didéjas eik8minis son iSblésimas. Exis e nong js o cas de consomma - ion. Pa ois di icile di e, si eiksmaZod- zio e eiksmazod- inio daik a a d- zio combininys es samoningai s ylis i$kai choisi, ou es u ilisé seulemen i$ analogies. C esas ai dange us la langue. Pe augancia abs akcija galis bi i pe du pe du l'imagedum- as e aiskumas. Taéiau au o é pense que le dé eloppem- en des langues peu ê e in luencé, e lui plus e icaceme- n , quoi kul i inges- né socié éé. De elles pensées dou eoniy ne lè en . No s p ak iSkai lie u iy kalboje e con inue ac uali liks s ilis Siyiné o me a osena, bi y ès u ile e héo ique Sio eiSkinio expy inéji- mas. V. Smid a ail Gia bi y didelé paspi is e ne changeiam- as Sal inis mic o ipolo- giniams g e inimam- s, iS ku iy es possible ob eni impo an iy iS ady su kalby p oximuma e leksinj sa i uma. Pa yZiui, demi auxbiniy eiks naZo- dZiy okieciy le langage es même p ès de 300. Taiau jus e quelquese o jy Li u iSki co espond- mences peu nea silik y daznumu e junglumu (geben duo i, machen da y i, haben u é i e k .). Oi y junglume beaucoup maZeu ou même nulli, exemple. : Vo si z iih en pi mininkau- i, Un e suchu- ng iih en a dy i (no s Kamp iih en ko o i es i ko q); Ve zich leis en a sisak i; So ge agen ipin is, Ve an wo - ung agen a saky i, bi i esponsabl- eam; Op e b ingen pasiauko i, in O dnung b ingen su a ky i, zu Ausd uck b ingen is eiks i e pan. Jungéiy lie u iy kalboje maziau es dél de ce que elleje i8 ou maZiau abs acak¢- iy eiksmazod- Ziy. Hadinsi, lie u iy pa oje es daznesnés sin e inés o mes. Ta syn he i8k- uma comme jus e en o ce lie u iy langue eiksmazod- zio séman ique conc e é. Dans d'au es cas, bien que u ilisés anali ai es composés, mais jy eiksmaZod- iniai composan s son neadek a ii- s, exemple. : Beweis iih en pa eik i i odyma; Ge ah b ingen (su)kel i ge äh y, Hil e b ingen (su) eik i hilbq; ques ion, s ellenkel i ques ion, uzda inj; Klage e heben paduo i skundq. Pana iai es e dans d'au es langues. Pa yZiui, usy Oe2ame anali ai es composi i s co espond okie iu machen, un, geben, ziehen, eiben, wi ken, e eilen, b ingen e k . i8 o al en i on 60 eiksmaZod- ziy?. Rusy oKa3weam- eo (6ausHue, aibesHocme, nomo {o, npednomen- ue) co espond- inie uk aiy poOumu (6uaue, aacky), nodasamu (donomozy), eiddaéea mu (nepeeazy). Veiksmazod- iniy komponen y neadek a u- mas (liguiemen comme e jy changei ia- mumas, plg. exemple.: ai ea lik i é udes) con i me min j su ju / 7 Z . M. A. Tlexaep, min. eik., p. 138. 8 Z . JI. H. Wmewés, Ockopan- ie mpouecc- h! BKCHKE COBPEM- CHHLIX BOCTOU- HOCMAB- AHCKHX ASbIKOB, CaBAHC- KOe A3bIKO3H- aHHe, Ae Mocksa, 1966, p. 403. 225 uS uma, deseman izació, au moins pa iine g ama isa ion. Tou u cela es impo a- n un langby ac eu de pa icula i é. Un au e suje eiksmaZodiniai daik a a diiai. V. Amb azas p é end que lie u iy kalboje a osenos ju s e a es ge okai siau esné®, abejo, dideliy Be ski umu as u- me i en e a achemen -imas abs ac y, i8 d'une pa és, i ki y p éesagy, o pa iculie galiniy ediniy, au es. i$ Les de nie s on conc e esne eikSme. O seulemen sukonk e éjes abs ai peu de eni obje d'ac ion, ce qui es bi ina analy ique composi i salyga. Dél ce que des annexes - edimasini- ai, exempleZiu- i, sédéjimas, éjimas, onc ionne- men , Sokimas, mul iplica i- on, sudéjimas, b ézimas, son abs ai s, incapin ys de eni des obje s de l'ac ion, ne di oma, exempleziui, e ec ue sédéjimq; e ec ue éjima, eikima, Sokima, mul iplicini- ma, sudéjima: ai e b ézima. Mais isiskai imanoma di e u é i posédj; poss donne , e ec u- e ac ema,. Soki, beaucou- pybq, sudé j; b ézinj, nes ai e Siuses junginai es eiksmazodiniai daik a~ a dziai son conc e esnés eikSmés. AnaSila peu di e de les join s e ec ue oyages, de oi s; séjq e ec ue ; u é i kosulj, s ajone, iipes i, dommagesoli; ai e p iekais q, manks q, conclu paliaubas, san uokq, sandé j; donne pas abq, pazadq; padu i complaq; aide bq; a eind e pe gale pan. O si di ai e p anexima, ce i Cia annexes - edimasinys p anesimas es ellemen sukonk e éjes, que, disons, p aneSima pame us, di icile bi y a ai e. ji Be dou eoné- s, Sis p écieux Ve onikos Smid a ail dans le u u susilauks de alesnio s udija imo e inimo, i lie u iy kalba o iSsamaus eiksmazodziy — eiksmazodin- iy junginiy i y inéjimo. Jo nécessingum- as es aik aizdus. . J. Klima igius- * Z . V. Amb aza- s, min. eik., p, 137. 226