DAR
DEL
kubelo
S aipsnyje
,,Dél
kele o
lie u iy
kalbos
skoliniy“
pa eikdamas
nauja
lie u iy
kalbos
zodzio
kubilas
e imologija,
S.
Ka aliiinas
suabejojo
jo
a ian o
kibelas,
uz asy o
i§
La iku os,
ik umu'.
Fak ai
odo
Sia
abejone
esan
be
pag indo.
Jau
i§
seniau
Zinoma,
kad
kai
ku ios
Zemaiéiu
Snek os
be
p iesagos
-ilas
a ski uo-
se
Zodziuose
u i
p iesaga
-e/as.
Kalbédamas
apie
p iesaga
-e/as,
Salia
ki y
a miu
pa yzdziu,
P.
Ska dZius
i§
Zemai iy
nu odo
Zodi
k é elas
,,k e iamasis
é is“?.
Lie u iy
kalbos
Zodyne
andame:
e Zelas
I
835,
Il?
1151
(i§
S.
Daukan o
a’ u),
k é elas
VI
522
(i8
Silalés,
Ti kSli ,
S.
Daukan o
aS y).
V.
G ina eckis
su
p iesaga
-elas
i8
Zemaiéiy
y a
uZ iksa es
Siuos
Zodzius:
b ézgéls
~
b izgelas,
é zéls
~
e Ze-
las,
sp agéls
~
sp agelas®
i ,
be
Siy,
da
k é elas,
Sidu elai
(Silalés
aj.
kaimas).*
Lie u iy
kalbos
a laso
medZiaga®
odo,
kad
o ma
sp agelas
Zemaigiu
a ojama
ga-
na
pla iai
(Bid ie iai,
Figi dziai,
Ga gzdai,
Ke iai,
Ku sénai
(Rekéid
km.),
Lecka a,
Micki8ké,
Padya éliai,
Pajii is,
PéZai iai,
Pie énai,
Pikeliai,
Plikiai,
P iekulé,
Rami-
Giai,
Rie d as,
Skabi iai,
Siaddu a,
Silalé,
S ék8na,
Ti kSliai,
T ySkiai,
Vaini as).
Ka ais
lygiag e iai
a ojamos
abi
o mos
—
sp dgilas
i
sp agelas
(Eidzio ai,
Kau-
na a a,
Pudké,
Slapgi é,
Zidikai).
Sio
s aipsnelio
au o iai
su
p iesaga
-elas
y a
uz a’e
okius
ZodZius:
diobels
(Uz en is),
& zéls,
k é é'ls
(Pa andené,
ViekSndliai),
diiobda'ls
~
débelas,
2' zé'ls,
k a@ é'ls
~
k a elas
(S ékSna),
Kai
ku iose
Snek ose,
ku
u ima
sa y
Zodziy
su
p iesaga
-elas,
p ie
jy
y a
p i-
ape
i
skoliniai
Gsilas,
ka ilas,
kubilas’,
ku ie
a iami:
éséls
~
éselas,
kibelas’,
&'sé'ls
(Pa andené),
ka é-ls,
kobé-ls
(Pa andené,
ViekSniliai),
kdbé-ls
(Vainu as),
kibels
(Ku Sénai,
Rek iij
km.),
ka' d‘Is’
~
ka elas,
kobd‘ls
~
kibelas
(S ékSna).
Su
e
kii-
bilq
a8o
i
S.
Daukan as:
,,...di bo
a us
ekinius,
wazius,
agés,szliedés
a ba
szla-
Jés,
kube us
i
ki as
indas...“°
,,.Lygi
dali
dajlidawo
sau
pa ys
némi
ba dus,
beje:
kubelus,
bosus,
we pelés...“1
Visa
ai
odo,
kad
kibelas
(su
e)
né a
a si ik inis
dalykas.
Tai
pa i ina
S éksnos
ka@' a'ls,
koba'ls,
ku
a
Siuo
a eju
egali
a si as i
i§ e,
o
ypa
i8
PlaSkiii
uZ asy a
o -
ma
kibelus
(dgs.
gal.)".
B.
Vanagiené,
V.
Vi kauskas
1
Z ,
TS
lie u iu
leksikologijos
i
leksikog a ijos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
12),
Vilnius,
1970,
p.
181—183.
S aipsnio
au o ius
aSo:
,,I8
Lauku os
y a
Zinomas
o
Zod#io
a ian as
kizbelas
LKZ
VI
748
(jei
e
Gia
nezymi
i,
Zemaiciy
a méje
a iamy
pla iai)*.
2
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1941,
p.
175.
*
Vl.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i
ju
aida,
—
Vilniaus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
Mokslo
da bai,
11,
Vilnius,
1960,
p.
44.
4
V.
G ina eckis,
Sal eniai,
o
ne
Sal iniai.
—
Kalbos
kul ii a,
16,
Vilnius,
1969,
p.
62.
®
Remiamasi
Lie u iy
kalbos
a lasui
pa eng u
ank aS iniu
Zemélapiu.
®
No s
S.
Ka ali ino
si iloma
Sio
ZodZio
e imologija
i
labai
jdomi,
be
is
dél o
sunku
a si-
saky i
nuo
adicinio
siejimo
su
sla iSkuoju
(i8
ge many
a éjusiu)
kobol
(Z .
E.
F aenkel,
Li au-
isches
e ymologisches
Wo e buch,
Gé ingen,
1962,
p.
304.)
7
Z .
V.
G ina eckis,
min.
s aipsniai.
®
I§
panaSaus
a imo,
gal
bi ,
a si ado
ka alas
(i8
A.
Juskos
Zodyno)
LKZ,
5,
p.
404.
*
Buda
Senowes-Lé uwid
Kalniend
i
ZAmaj ia
isz asze
Paga
Senowes
Rasz ii
Jokub’s
Laukys,
Pe opilie,
1845,
p.
21.
1°
Ten-pa ,..p.
71.
™
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija),
Vilnius,
1970,
p.
170.
222