DAR DEL
kubelo
S aipsnyje
,,Dél kele o
lie u iy
idiomas
skoliniy
pa eikdamas
no a lie u iy
kalbos
zodzio
kubilas
e imologija,
Ka aliiinas
suabejo
S.
a ian e
kibelas,
jo
uz asy o
i§
La iku os,
cie oumu'.
Los
hechos mues an
Sia
dudaone
p esen e
be
pag indo.
Ya iejo
i§
Se sabe
que
algunas
Zemaiéiu
Snek os
be
adhesi os
-
aislilasi uo-
se
Zodzias
iene
apéndice
-eas/.
Talbédamas
sob e
aplazaga
-eas, Salia
ki y
a miu/
ejemziu,
Ska dZius
P.
i§
Zemai iy
nu odo
Zodi
k é elas,,k -
e iamasis
é is?. Li uiy
idiomas
Zodyne
andame:
e Zelas
I
835,
Il?
1151
(i§
S.
Daukan o
a u),
c é elas
VI
522
(i8
Silalés,
Ti kSli ,
S.
Daukan o
aS y).
V.
G ina eckis
su
apesaga
-elas
i8
Zemaiéiy es
uZ iksa es
Siuos
Zodzius:
b ézgéls
~
b izgelas,
é zéls
~
e Zelas,
sp agéls
sp agelas®
~
y, Siy, da
k é elas,
be
Sidu elai
(Silalés
aj.
pueblo). *
Lie u os
kalbos
a laso
medZiaga®
indica que
la o ma
sp agelas
Zemaigiu
se u iliza
gapla iai
na
(Bid ie iai,
Figi dziai,
Ga gzdai,
Ke iai,
Ku sénai
(Rekéid
km.),
Lecka a,
Micki8ké,
Padya éliai,
Pajii is,
PéZai iai,
Pie énai,
Pikeliai,
Plikiai,
P iekulé,
Rami-
Giai,
Rie d as,
Skabi iai,
Siaddu a,
Silalé,
S ék8na,
Ti kSliai,
T ySkiai,
Vaini as). A
eces se
u ilizan
pa alelame-
n e ambas
o mas
—
sp dgilas
i
sp agelas
(Eidzio ai,
Kauna a a,
Pudké,
Slapgi é,
Zidikai).
Sio
a ículonel-
io au o es
su
apesaga
-elas son
uz ae
ales
ZodZius:
diobels
(Uz en is),
& zéls,
k é é'ls
(Pa andené,
ViekSndliai),
diiobda'ls
~
débelas,
2' zé'ls,
k a@ é'ls
~
k a elas
(S ékSna),
Algunos
Snek ose,
donde
enida
sa y
Zodziy
su
apezaga
-elas,
an e
jy
es án
p i ape
skoliniai
i
Gsilas,
ka ilas,
kubilas, que
p onuncian:
éséls éselas,
kibelas,
~
&'sé'ls
(Pa andené),
ka é-ls,
kobé-ls
(Pa andené,
ViekSniliai),
kdbé-ls
(Vainu as),
kibels
(Sénai,
Rek iij
km.),
ka' d‘Is
~
ka elas,
kobd‘ls
~
kibelas
(S ékSna).
Su
e
kiibilq
a8o
i
S.
Daukan as:
,,...di bo a us
ekinius,
wazius,
agés,szliedés
o szla-
Jés,
kube us
i
o o
pla as...°
,,.Lygi dali
dajlidawo a
sí mismos
némi ba dus,
po beje:
kubelus,
bosus,
we pelés...1
Todo
es o
indica que
kibelas
(su né a
e)
casualidad
cosa.
Es o
con i ma
S éksnos
ka@' a'ls,
koba'ls,
donde
a
Siuo caso
egali
apa ece
i§ e,
especial
o
i8
PlaSkiii
uZ asy a
o kibel-
ma
us
(dgs.
al. )".
B.
Vanagi,
V.
Vi kauskas
1 Z , TS
lie u iu
leksikologi-
jos i
leksikog a-
ijos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
12), Vilnius,
1970,
p.
181—183.
El au o
de es e
a ículo aSo:
,,I8
Lauku os
es
Zinomas
o
Zod#io
a ian e
kizbelas
LKZ VI 748
(jei e Gia
nezymi i,
Zemaiciy
a méje
a iamy
ampliame-
n e)*. 2 P.
Ska dZiu-
s, Li uiy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1941, p.
175. * Vl.
G ina ec-
kis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i ju
aida,
Vilniaus
Vals ybin-
io
pedagogi-
nio
ins i u o
Mokslo
abai, 11,
Vilnius,
1960, p. 44.
4 V.
G ina ec-
kis,
Sal eniai,
y no
Sal iniai.
Kalbos
kul ii a,
16, Vilnius,
1969, p. 62.
Remiama-
si Li uiy
a las del
idioma
p epa ad-
o u
hand aS -
iniu ®
Zemélapi-
u. ®
Aunque S.
Ka ali ino
si iloma
Sio ZodZio
e imolog-
ía y muy
jdomi,
pe o is
dél o
di ícil
enuncia
del
adicion-
al enlace
con
sla iSkuo-
ju (i8
ge many
a éjusiu)
kobol (Z .
E.
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wo e b-
uch,
Gé inge-
n, 1962, p.
304.) 7 Z .
V.
G ina ec-
kis, min.
a ículo-
s. ® I§
panaSaus
a imo,
al ez
bi ,
apa eado
ka alas (i8
A. Juskos
Zodyno)
LKZ, 5, p.
404. *
Buda
Senowes--
Lé uwid
Kalniend e
ZAmaj ia
isz asze
Paga
Senowes
Rasz ii
Jokubs
Laukys,
Pe opili-
e, 1845, p.
21. 1°
Ten-pa ,..-
p. 71. TM
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es o-
ma ija),
Vilnius,
1970, p.
170.
222