DAR DEL
kubelo
S aipsnyje
,,Dél kele o
lie u iy
kalbos
skoliniy
pa eikdamas
nauja
lie u iy
kalbos
zodzio
kubilas
e imologija,
Ka aliiinas
S.
suabejo
a ian en
jo
kibelas,
uz asy o
i§
La iku os,
siche umu'.
Die
Fak en zeigen
Sia
abejone
un e
be
G undindo.
Al e
i§
schon
Bekann
is , dass
einige
Zemaiéiu
Snek os
be
Be es igungen
-
einzelilasi uo-
se
Zodzien
has
Zeh ung
-eas/.
Talbédamas
übe
Anhängage
-eas, Salia
ki y
a miu/
beispiziu,
Ska dZius
P.
i§
Zemai iy
nu odo
Zodi
k é elas,,k -
e iamasis
é is?. Li uiy
Sp achen
Zodyne
andame:
e Zelas
I
835,
Il?
1151
(i§
S.
Daukan o
a u),
k é elas
VI
522
(i8
Silalés,
Ti kSli ,
S.
Daukan o
aS y).
V.
G ina eckis
su
Beesaga
-elas
i8
Zemaiéiy
is
uZ iksa es
Siuos
Zodzius:
b ézgéls
~
b izgelas,
é zéls
~
e Zelas,
sp agéls
sp agelas®
~
und, Siy,
da
be
k é elas,
Sidu elai
(Silalés
aj.
Do ). *
Lie u os
kalbos
a laso
medZiaga®
zeig , dass
die Fo m
sp agelas
Zemaigiu
e wende
gapla iai
na
(Bid ie iai,
Figi dziai,
Ga gzdai,
Ke iai,
Ku sénai
(Rekéid
km.),
Lecka a,
Micki8ké,
Padya éliai,
Pajii is,
PéZai iai,
Pie énai,
Pikeliai,
Plikiai,
P iekulé,
Rami-
Giai,
Rie d as,
Skabi iai,
Siaddu a,
Silalé,
S ék8na,
Ti kSliai,
T ySkiai,
Vaini as).
Manchmal
pa allelag -
e ig we den
beide
Fo men
—
sp dgilas
i
sp agelas
(Eidzio ai,
Kauna a a,
Pudké,
Slapgi é,
Zidikai)
e wende .
Sio
A iknelio
au o iai
su
Beesaga
-elas sind
uz ae
solchen
ZodZius:
diobels
(Uz en is),
& zéls,
k é é'ls
(Pa andené,
ViekSndliai),
diiobda'ls
~
débelas,
2' zé'ls,
k a@ é'ls
~
k a elas
(S ékSna),
Kai
ku iose
Snek ose,
wo
gehal en
sa y
Zodziy
su
Zweißaga
-elas, bei
sind
jy
p i ape
skoliniai
i
Gsilas,
ka ilas,
kubilas, die
ausgesp oc-
hen: éséls
éselas,
~
kibelas,
&'sé'ls
(Pa andené),
ka é-ls,
kobé-ls
(Pa andené,
ViekSniliai),
kdbé-ls
(Vainu as),
kibels
(Sénai,
Rek iij
km.),
ka' d‘Is
~
ka elas,
kobd‘ls
~
kibelas
(S ékSna).
Su
e
kiibilq
a8o
i
S.
Daukan as:
,,...di bo a us
ekinius,
wazius,
agés,szliedés
ode szla-
Jés,
kube us
i
nächs
Indas...°
,,.Lygi dali
dajlidawo
sich selbs
némi ba dus,
beje:
kubelus,
bosus,
we pelés...1
All das
zeig ,
dass
kibelas
(su né a
e)
zu ällige
Sache.
Das
bes ä ig
S éksnos
ka@' a'ls,
koba'ls, wo
a
Siuo Fall
egali
en s eh-
en i§ e,
besonde
o
i8
PlaSkiii
uZ asy a
o kibel-
ma
us
(dgs.
gal. )'.
B.
Vanagiené,
V.
Vi kauskas
1 Z , TS
lie u iu
Leksikologi-
jos i
leksikog a-
ijos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
12), Vilnius,
1970,
p.
181—183.
A ikels
Au o
aSo:
,,I8
Lauku os
sind
Zinomas
o
Zod#io
Va ian e
kizbelas
LKZ VI 748
(jei e Gia
nezymi i,
Zemaiciy
a méje
a iamy
widiai)*. 2
P.
Ska dZiu-
s, Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1941, p.
175. * Vl.
G ina ec-
kis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
besonde -
ybés und
ju aida,
Vilniaus
S aa ybn-
ischen
Pädagogi-
schen
Ins i u s
Mokslo
A bei en,
11, Vilnius,
1960, p. 44.
4 V.
G ina ec-
kis,
Sal eniai,
und nich
Sal iniai.
Kalbos
kul ii a,
16, Vilnius,
1969, p. 62.
Remiama-
si Li uiy
Sp ache
a lasu
be ei u
hand aS -
iniu ®
Zemélapi-
u. ®
Obwohl S.
Ka ali ino
si iloma
Sio ZodZio
e imologi-
ja und
seh
jdomi,
abe
imme
dél o
schwie ig
zu
e zich -
en on
adi ion-
elle
Ve bindu-
ng mi
sla iSkuo-
ju (i8
ge many
a éu)
kobol (Z .
E.
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wo e b-
uch,
Gé inge-
n, 1962, p.
304.) 7 Z .
V.
G ina ec-
kis, min.
A ikel. ®
I§
panaSaus
a imo,
ielleich
bi ,
e schea-
do
ka alas (i8
A. Juskos
Zodyno)
LKZ, 5, p.
404. *
Buda
Senowes--
Lé uwid
Kalniend
und
ZAmaj ia
isz asze
Paga
Senowes
Rasz ii
Jokubs
Laukys,
Pe opili-
e, 1845, p.
21. 1°
Ten-pa ,..-
p. 71. TM
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es o-
ma ija),
Vilnius,
1970, p.
170.
222