Dar dėl „kubelo“

DAR DEL kubelo S aipsnyje ,,Dél kele o lie u iy kalbos skoliniy“ pa eikdamas nauja lie u iy kalbos zodzio kubilas e imologija, S. Ka aliiinas suabejojo jo a ian o kibelas, uz asy o i§ La iku os, ik umu'. Fak ai odo Sia abejone esan be pag indo. Jau i§ seniau Zinoma, kad kai ku ios Zemaiéiu Snek os be p iesagos -ilas a ski uo- se Zodziuose u i p iesaga -e/as. Kalbédamas apie p iesaga -e/as, Salia ki y a miu pa yzdziu, P. Ska dZius i§ Zemai iy nu odo Zodi k é elas ,,k e iamasis é is“?. Lie u iy kalbos Zodyne andame: e Zelas I 835, Il? 1151 (i§ S. Daukan o a’ u), k é elas VI 522 (i8 Silalés, Ti kSli , S. Daukan o aS y). V. G ina eckis su p iesaga -elas i8 Zemaiéiy y a uZ iksa es Siuos Zodzius: b ézgéls ~ b izgelas, é zéls ~ e Ze- las, sp agéls ~ sp agelas® i , be Siy, da k é elas, Sidu elai (Silalés aj. kaimas).* Lie u iy kalbos a laso medZiaga® odo, kad o ma sp agelas Zemaigiu a ojama ga- na pla iai (Bid ie iai, Figi dziai, Ga gzdai, Ke iai, Ku sénai (Rekéid km.), Lecka a, Micki8ké, Padya éliai, Pajii is, PéZai iai, Pie énai, Pikeliai, Plikiai, P iekulé, Rami- Giai, Rie d as, Skabi iai, Siaddu a, Silalé, S ék8na, Ti kSliai, T ySkiai, Vaini as). Ka ais lygiag e iai a ojamos abi o mos — sp dgilas i sp agelas (Eidzio ai, Kau- na a a, Pudké, Slapgi é, Zidikai). Sio s aipsnelio au o iai su p iesaga -elas y a uz a’e okius ZodZius: diobels (Uz en is), & zéls, k é é'ls (Pa andené, ViekSndliai), diiobda'ls ~ débelas, 2' zé'ls, k a@ é'ls ~ k a elas (S ékSna), Kai ku iose Snek ose, ku u ima sa y Zodziy su p iesaga -elas, p ie jy y a p i- ape i skoliniai Gsilas, ka ilas, kubilas’, ku ie a iami: éséls ~ éselas, kibelas’, &'sé'ls (Pa andené), ka é-ls, kobé-ls (Pa andené, ViekSniliai), kdbé-ls (Vainu as), kibels (Ku Sénai, Rek iij km.), ka' d‘Is’ ~ ka elas, kobd‘ls ~ kibelas (S ékSna). Su e kii- bilq a8o i S. Daukan as: ,,...di bo a us ekinius, wazius, agés,szliedés a ba szla- Jés, kube us i ki as indas...“° ,,.Lygi dali dajlidawo sau pa ys némi ba dus, beje: kubelus, bosus, we pelés...“1 Visa ai odo, kad kibelas (su e) né a a si ik inis dalykas. Tai pa i ina S éksnos ka@' a'ls, koba'ls, ku a Siuo a eju egali a si as i i§ e, o ypa i8 PlaSkiii uZ asy a o - ma kibelus (dgs. gal.)". B. Vanagiené, V. Vi kauskas 1 Z , TS lie u iu leksikologijos i leksikog a ijos (Lie u iy kalbo y os klausimai, 12), Vilnius, 1970, p. 181—183. S aipsnio au o ius aSo: ,,I8 Lauku os y a Zinomas o Zod#io a ian as kizbelas LKZ VI 748 (jei e Gia nezymi i, Zemaiciy a méje a iamy pla iai)*. 2 P. Ska dZius, Lie u iy kalbos Zodziy da yba, Vilnius, 1941, p. 175. * Vl. G ina eckis, Siau és aka y dinininky a miy one inés ypa ybés i ju aida, — Vilniaus Vals ybinio pedagoginio ins i u o Mokslo da bai, 11, Vilnius, 1960, p. 44. 4 V. G ina eckis, Sal eniai, o ne Sal iniai. — Kalbos kul ii a, 16, Vilnius, 1969, p. 62. ® Remiamasi Lie u iy kalbos a lasui pa eng u ank aS iniu Zemélapiu. ® No s S. Ka ali ino si iloma Sio ZodZio e imologija i labai jdomi, be is dél o sunku a si- saky i nuo adicinio siejimo su sla iSkuoju (i8 ge many a éjusiu) kobol (Z . E. F aenkel, Li au- isches e ymologisches Wo e buch, Gé ingen, 1962, p. 304.) 7 Z . V. G ina eckis, min. s aipsniai. ® I§ panaSaus a imo, gal bi , a si ado ka alas (i8 A. Juskos Zodyno) LKZ, 5, p. 404. * Buda Senowes-Lé uwid Kalniend i ZAmaj ia isz asze Paga Senowes Rasz ii Jokub’s Laukys, Pe opilie, 1845, p. 21. 1° Ten-pa ,..p. 71. ™ Lie u iy kalbos a més (Ch es oma ija), Vilnius, 1970, p. 170. 222