МОКСЛО КАЛБОС КУЛЬТУРОС ИР ТЕРМИНОЛОГИЈОС ПРОБЛЕМОС

ЛИЕТУВИЮ КАЛБОТYРОС КЛАУСИМАІ, XXIV(1985)

IRINA NIKOLAJEVNA VOLKOVA

TERMINŲ BANKAI IR JŲ PRAKTINIS NAUDOJIMAS

Mokslo ir technikos revoliucija padidino mokslo ir technikos terminijos problemų svarbą šalies ūkiui. Automatizuotų valdymo ir informacinių sistemų kūrimas bei diegimas, perėjimas prie programinio tikslinio planavimo metodų, tarptautinio bendradarbiavimo ir integracijos plėtra sprendžiant mokslo, technikos ir ekonomikos uždavinius kelia vis griežtesnius reikalavimus mokslo ir technikos kalbai, ypač įvairių rūšių dokumentacijoje vartojamos terminijos vienareikšmiškumui.

Dėl to gerokai suaktyvėjo mokslo ir technikos terminijos tvarkymo ir standartizavimo darbai nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis, todėl buvo sukurta daug terminijos standartų ir rekomendacijų (tarptautinių, regioninių, nacionalinių, įmonių ir kt.).

Savitarpio ekonominės pagalbos taryba (SEVT) priėmė 160 terminų ir apibrėžčių standartų, Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) paskelbė 180 tarptautinių terminologijos standartų, o Tarptautinė elektrotechnikos komisija išleido apie 60 Tarptautinio elektrotechnikos žodyno (TEŽ) skyrių ir specialių terminologijos leidinių (jiems suteiktas IEC standartų statusas).

40 šalių nacionalinės standartizacijos organizacijos priėmė daugiau kaip 15 tūkst. terminų ir apibrėžčių standartų.

Didelių laimėjimų terminijos tvarkymo ir standartizavimo srityje pasiekta Sovietų Sąjungoje: čia galioja daugiau kaip 700 valstybinių ir šakinių terminų bei apibrėžčių standartų, taip pat išleista daugiau kaip 100 SSRS MA Mokslo ir technikos terminologijos komiteto rekomenduojamų terminų rinkinių.

Standartizuotų ir rekomenduojamų terminų skaičius siekia šimtus tūkstančių. Būtina sąlyga, kad šie ištekliai būtų naudojami praktiniame ir moksliniame darbe ir kad reikiamų terminų būtų galima greitai ieškoti, yra standartizuotos ir rekomenduojamos terminijos pateikimas tam tikra organizacine struktūra. Vienas iš paplitusių didelių terminų išteklių struktūrinio organizavimo būdų yra terminologijos bankų kūrimas

46

duomenų, kuriuose terminologinė informacija kaupiama, apdorojama ir pateikiama naudojant kompiuterius.

Sąvoka duomenų bankai paprastai apibrėžiama kaip didelės apimties ir sudėtingos struktūros duomenų rinkinių visuma, taip pat techninių priemonių ir programinės įrangos, skirtų reikiamai informacijai kaupti, apdoroti ir pateikti, kompleksas.

Duomenų rinkinių visumą įprasta vadinti duomenų baze. Terminų bankuose duomenų bazę sudaro juose esantys terminai ir juos lydintys duomenų elementai. Šios visumos vadinamos terminologiniais straipsniais; kartais ta pačia reikšme vartojami ir terminai — terminologinis įrašas ir žodyno straipsnis.

Tarptautinio terminologijos informacijos centro (Infoterm) paskelbtais duomenimis, pasaulyje veikia arba kuriami kelios dešimtys terminologijos bankų¹. Tokių bankų yra Didžiojoje Britanijoje, Venesueloje, VDR, Ispanijoje, Kanadoje, Liuksemburge, SSRS, JAV, Prancūzijoje, VFR, Švedijoje ir daugelyje kitų šalių.

Pažymėtina, kad tarnybos, prie kurių įsteigti terminų bankai, kaip ir leksiniai masyvai, tapę jų formavimo pagrindu, yra labai įvairūs.

Daugelis terminų bankų buvo sukurti remiantis tais terminologiniais masyvais, kurie susiformavo aktyvių mašininio vertimo tyrimų laikotarpiu: firmos „Siemens“ (VFR) kalbos tarnybos sistema TEAM, EURODICAUTOM (Liuksemburgas), sistemos TERMIUM ir TERMINOC (Kanada) bei kitos. Švedijos techninės terminologijos centro sistema TERMDOK sukurta remiantis šio centro leksikografine tarnyba, kuri daugelį metų aktyviai leido terminologinius žodynus. Terminų bankai NORMATERM (Prancūzija) ir TERM (VFR) įsteigti prie standartizacijos tarnybų, remiantis standartizuotų terminų masyvais.

Plačiai kuriant ir diegiant informacijos paieškos sistemas, prireikė parengti joms lingvistinę paramą; tai buvo susiję ir su terminų masyvų sudarymu, kurie taip pat turėjo įtakos terminų bankų formavimuisi.

Terminų bankams apibūdinti naudojami tokie rodikliai kaip duomenų bazės sudėtis ir apimtis (teminių sričių aprėptis, terminologinio straipsnio duomenų elementų rinkinys, kalbų, kuriomis pateikiama terminologinė informacija, skaičius), terminologinės informacijos normatyvumas ir naudotojų kategorijos.

Terminų banko veikimui didelę reikšmę turi jo duomenų bazės sudėtis. Kuo daugiau duomenų elementų įtraukiama į jo—

1 World Guid to Terminological Activities (Organizations, Terminology Banks, Committees).— Infoterm Series A. München: Verlag Dokumentation, 1974.— 312 p.

47

Kuo daugiau elementų turi terminologinis įrašas, tuo platesnės šio banko naudojimo galimybės.

Pavyzdžiui, TEAM terminų banke kiekviename terminologiniame įraše gali būti iki 99 duomenų elementų (šio banko kūrėjai juos vadina kategorijomis). Tarp jų – pagrindinis terminas, jo sinonimai, vienas ar keli apibrėžimai arba kontekstas, bibliografiniai duomenys (šaltinis, autorius, paskelbimo data ir kt.), termino gramatiniai parametrai, jo vartojimo srities apibūdinimas, taip pat lygiaverčiai terminai anglų, prancūzų, ispanų, rusų, italų, portugalų ir olandų kalbomis (lygiaverčiai terminai gali būti pateikti ne visomis kalbomis).

Iš pirmiau išvardytų duomenų elementų vokiečių terminijai apdoroti praktiškai naudojama apie 25 elementų².

TERMDOK banko terminologiniame įraše numatyta daug tiek lingvistinių, tiek ekstralingvistinių duomenų elementų.

Terminologiniame įraše gali būti iki 100 duomenų elementų, susijusių su lingvistine informacija apie 26 skirtingas kalbas. Šiuo metu lingvistinė informacija apima 10 kalbų: švedų, anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, danų, norvegų, suomių, rusų, japonų. Dažniausiai naudojama 10 lingvistinių duomenų elementų: 1) pagrindinis terminas; 2) sinonimai ir kvazisinonimai; 3) antonimai; 4) tarimas, gramatinės charakteristikos, santrumpos, apibrėžimai, vartojimo žymos, pastabos, kryžminės nuorodos ³.

Iš ekstralingvistinių duomenų elementų dažniausiai naudojama apie 10: dokumento žymuo, termino numeris, klasifikavimo kodai, priėmimo (išleidimo) data, nuoroda į ekspertą, nuorodos į iliustracijas.

Pagal terminologinės duomenų bazės normatyvumo laipsnį esamus terminų bankus galima suskirstyti į dvi grupes: bankus, kurių pagrindą sudaro standartizuota terminija ir kurie iš esmės yra normatyviniai žodynai, ir bankus, kurie sudaromi bei pildomi ne tik iš norminių šaltinių. Pavyzdžiui, Prancūzijos standartizacijos asociacijos (AFNOR) terminologinių duomenų banke NORMATERM pateikiami Prancūzijos terminologijos standartais nustatyti terminai; terminai, esantys terminų-

² Brinkmann K. H. TEAM terminologijos duomenų banko naudojimas Deutsches Institut für Normung terminologijos darbui.— Infoterm Series 6. München—New York—London—Paris, 1981, p. 444.

³ The TERMDOK system.— TNC, 1978.— 45 p.

48

...minologiniuose prieduose prie pramonės standartų, taip pat tarptautiniuose ISO terminų ir apibrėžčių standartuose⁴

TERMI terminologinių duomenų bankas, kuriamas kaip tarpusavyje susijusių Vokietijos Federacinės Respublikos Standartizacijos instituto duomenų bankų dalis, taip pat yra norminio pobūdžio, t. y. jame pateikiama tik standartizuota terminija.

Tokie terminų bankai kaip „Siemens“ bendrovės TEAM, Federalinės kalbotyros tarnybos (VFR), TERMIUM ir TERMINOC (Kanada), TERMDOK (Švedija) bei kiti nėra visiškai norminio pobūdžio ir juose pateikiama ne vien standartizuota terminija. Todėl jų teikiama informacija yra patikima (dokumentinio pagrįstumo požiūriu), tačiau ne visada nustato oficialų vieno ar kito termino vartojimo teiktinumą.

Kurdami šių bankų duomenų bazes, specialistai „įvertina“ kiekvieną terminą ir suteikia jam vadinamąjį „svorio indeksą“. Pavyzdžiui, Monrealio universiteto terminologinių duomenų banke svorio indeksas 0 reiškia, kad šio termino vartoti nepriimtina, 1 – kad galimybė vartoti terminą abejotina, 2 – kad terminą galima vartoti, o 3 – kad terminas yra standartizuotas.

Pagal kalbų sudėtį skiriami bankai: vienakalbiai, t. y. tokie, kuriuose visi terminologinio įrašo duomenų elementai pateikiami tik viena kalba (pavyzdžiui, Prancūzijos neologizmų banke terminologinė informacija pateikiama tik prancūzų kalba); iš dalies dvikalbiai ir daugiakalbiai, t. y. tokie, kuriuose keliomis kalbomis pateikiami lygiaverčiai terminai (o kartais ir apibrėžtys bei kiti terminologinių duomenų elementai). Tokiems bankams priklauso TEAM, kurio duomenų bazėje, be termino ir jį apibrėžiančių duomenų elementų vokiečių kalba, pateikiami terminai (o kartais ir apibrėžtys) anglų, prancūzų, ispanų, italų, rusų ir olandų kalbomis. EURODICAUTOM banke pateikiama anglų, vokiečių, danų, prancūzų, italų ir olandų kalbų terminija; terminų bankai yra visiškai dvikalbiai. Tokie yra Kanados terminų bankai, kurie dėl demografinių ypatumų yra visiškai angliški ir prancūziški, t. y. kiekvieną jų duomenų bazės terminologinį įrašą sudaro du vienodi blokai: anglų ir prancūzų kalbomis.

Daugelio terminų bankų tikslas – pirmiausia padėti vertėjams. Tokiems bankams galima priskirti VFR „Siemens“ bendrovės Kalbų tarnybos TEAM, Europos ekonominės bendrijos EURODICAUTOM (Liuksemburgas), Monrealio universiteto TERMIUM (šiuo metu oficialus terminų bankas

⁴ Laurent J. La banque automatisée de données terminologiques de l’AFNOR NORMATERM.— Courier de la Normalisation, 1979, N 245, p. 46—51.

4 Užsak. Nr. 1007

49

Kanados vyriausybės), TERMINOC – Kvebeko provincijos (Kanada) terminų bankas, TARGET – Karnegio Melono universiteto (JAV) terminų bankas.

Viena iš kuriamo Didžiosios Britanijos techninių terminų banko užduočių – kontroliuoti, ar taisyklingai vartojami anglų kalbos terminai, įtraukti į jau veikiančius terminų bankus (pavyzdžiui, Švedijos ir VFR).

Viena iš užduočių, sprendžiamų pasitelkus „Siemens“ bendrovės TEAM, yra ir leksikografinis darbas – įvairių žodynų rengimas bei leidyba. Tam naudojamas fotonustatymo įrenginys DIGISET.

Automatizuoto žodynų rengimo technologinį procesą galima apibūdinti taip: iš automatizuotos terminologinių duomenų bazės atrenkamas tam tikras terminų rinkinys; duomenys surūšiuojami ir pateikiami žodynams įprasta forma; parengiamas maketuojamas puslapis (t. y. fotoplėvelės kadras su tekstu, išdėstytu įprasta žodynams forma); spausdinamas tiražas.

Mašininių žodynų privalumai – sukauptos informacijos vietą taupantis pateikimas; galimybė greitai atnaujinti duomenų masyvą, todėl galima itin operatyviai rengti dabartinį lygį atitinkančius žodynus; galimybė operatyviai parengti žodynus su skirtingu duomenų elementų rinkiniu.

Sovietų Sąjungoje yra keli terminų bankai. Vienas jų veikia prie Visasąjunginio techninės informacijos, klasifikavimo ir kodavimo mokslinio tyrimo instituto (VNIIKI) prie Valstybinio standartų komiteto – tai Automatizuota informacinio-terminologinio aptarnavimo sistema (ASITO), kurioje kaupiami standartizuotos terminijos duomenys. Pagrindiniai šios sistemos uždaviniai – didinti standartizuotų terminų diegimo veiksmingumą, operatyvumą ir kokybę teikiant liaudies ūkiui informacinę ir terminologinę paramą, padėti derinti rengiamas ir standartizuojamas terminijas bei vykdyti SSRS įsipareigojimus ISO, IEC, OIML, EOKK ir kitose tarptautinėse organizacijose rengiant tarptautinių terminologijos standartų ir žodynų versijas rusų kalba.

ASITO sukurta remiantis terminologinių dokumentų fondu ir VNIIKI Informacinio terminų banko (SBT) rankinių bibliografinių ir terminologinių kortelių sistema. ASITO yra plėtojama sistema. Pirmoji jos pakopa – ASITO-1 – nuo 1981 m. naudojama pramonėje; kartu vykdomi sistemos tobulinimo ir modernizavimo darbai, kuriant ASITO-2. ASITO-2 numatoma išplėsti tvarkomų dokumentų ir duomenų elementų sudėtį, įdiegti naujų paieškos rūšių, pavyzdžiui, pagal apibrėžtis, išplėsti išvesties formų rinkinį ir pan.

50

ASITO-1 apdorojami duomenys iš valstybinių standartų, Savitarpio ekonominės pagalbos tarybos (SEV) ir ISO standartų, kuriuose pateikiami terminai ir apibrėžtys. Kaip ir kitose automatizuotose terminologijos sistemose, pagrindinis saugojimo vienetas yra terminologinis įrašas, kurį sudaro duomenų elementų rinkinys su konkretaus standartizuoto termino terminologine ir bibliografine informacija.

ASITO-1 kiekvieną terminologinį įrašą sudaro antraštinis standartizuotas terminas; leidžiami ir neleidžiami standartizuoto termino sinonimai; trumpinė forma (terminams, sudarytiems iš žodžių junginių); standartizuoto termino atitikmenys anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis; sąvokos apibrėžtis; dydžių raidiniai žymenys; standarto, kuriuo nustatytas terminas, žymuo ir pavadinimas; termino numeris standarte; standarto patvirtinimo ir įsigaliojimo data; standarto klasifikacinis kodas. Iš viso ASITO-1 automatizuotoje duomenų bazėje pateikiama apie 70 tūkst. terminologinių įrašų.

Programinė įranga užtikrina duomenų bazės tvarkymą ir įvairių rūšių paiešką. Pagrindinė paieškos rūšis – dialoginė paieška, naudojant ekraną. Paiešką galima atlikti pagal bet kuriuos terminologinio įrašo duomenų elementus ir jų derinius. Įgyvendinta galimybė ieškoti atsižvelgiant į žodžių kaitybinius variantus ir žodžių junginių sintaksinius variantus. Numatyta galimybė ieškoti ir pateikti informaciją, kai užklausos leksinis sutapimas su sistemoje įvestu terminu nėra visiškas, taip pat pagal nukirstas užklausos žodžių formų galūnes. Pavyzdžiui, jei banke yra terminas diskrečioji atsitiktinė seka, informacija apie jį turi būti pateikta ir tuo atveju, jei užklausoje terminų elementai išdėstyti kita tvarka: atsitiktinė diskrečioji seka. Taip pat kitokia termino galūnė užklausoje, palyginti su ASITO pateikto termino galūne, neturi turėti įtakos atsakymo išsamumui. Taigi sistema leidžia pateikti užklausą natūralia kalba, iš anksto neindeksuojant, apriboti paiešką konkrečia dalykine sritimi, nurodyti norminių techninių dokumentų kategoriją ir kitus parametrus.

Sistema leidžia rengti įvairias rodykles: jungtines ir sistemines, paprastąsias ir permutacines (KWOC tipo), pagal norminių techninių dokumentų kategorijas, rusų kalbos terminus ir kitakalbius atitikmenis ir kt.

Numatyta galimybė keistis informacija magnetinėse juostose, naudojant bendrą komunikacinį terminologinių duomenų formatą, kurio struktūra unifikuota su bibliografinių duomenų komunikaciniu formatu pagal tarptautinį standartą ISO 2709, o turinys atitinka formato projekto

51

MATER (ISO 6156). Sistemos naudotojas magnetinėje juostoje gali gauti ir visą standartizuotos terminijos masyvą, ir jo dalį pagal užklausą.

ASITO terminologijos bankas naudojamas teikti informacines ir terminologines paslaugas mokslinių tyrimų bei projektavimo organizacijoms, leidykloms ir pramonės įmonėms (šiuo metu ASITO aptarnauja 400 kolektyvinių abonentų); keistis informacija su terminų bankais tiek šalies viduje, tiek su užsienio bankais; rengti statistinius ir analitinius duomenis apie standartizuotą terminiją.

Atsižvelgiant į tai, kad terminų bankų skaičius, be abejonės, didės, būtina parengti tikslinę kompleksinę valstybinės terminologijos bankų sistemos kūrimo programą, kuri apimtų ne tik standartizuotų terminų bankus, bet ir nestandartizuotų leksinių vienetų bankus.

Terminologijos bankų sistema turi gebėti veikti kaip tarpnacionalinė terminologijos tarnyba, užtikrinanti tikslų ir griežtą terminų vartojimą visuose dokumentuose mokslinių tyrimų, administracinio-valdymo, visuomeniniu-istoriniu ir kultūriniu-istoriniu aspektais, apimanti visas mokslo ir technikos šakas ir įtraukianti rusų terminus bei kitakalbius (ir nacionalinius) atitikmenis, vartojamus sąjunginių respublikų nacionalinių kalbų terminologijos sistemose ir tarptautiniame profesiniame bendravime.

Tikriausiai valstybinę visų terminologijos bankų sistemą turėtų sudaryti fundamentinių mokslų terminų bankas (arba bankai), bendrųjų technikos ir atskirų sričių terminų bankai, taip pat sąjunginių respublikų nacionalinių kalbų terminų bankai.

Šiuo metu jau esama daug terminų bankų, kuriuose terminologinė informacija saugoma, apdorojama ir teikiama naudojant kompiuterius; dėl to iškilo jų sąveikos ir keitimosi terminologiniais duomenimis organizavimo problema. Tarptautinio tarpusavyje susietų terminų bankų tinklo – sistemos TERMNET – kūrimas yra vienas iš Infoterm uždavinių. Šiam uždaviniui įgyvendinti rengiamas tarptautinis komunikacinis formatas, skirtas keistis terminologine informacija magnetinėse laikmenose. Šį darbą jau kelerius metus vykdo specialiai ISO/TC 37 „Terminologija. Principai ir koordinavimas“ sudaryta 4 darbo grupė (WG 4) „Kompiuterinių priemonių naudojimas terminologijoje ir leksikografijoje“. Ši darbo grupė parengė tarptautinio standarto 6156 „Terminologinių duomenų keitimosi magnetinėje juostoje formatas“ projektą (sutrumpintai – MATER formatas). Šio standarto rengimo tikslas – nustatyti formato reikalavimus ir

52

duomenų išdėstymo magnetinėse laikmenose eilės tvarka. Jis skirtas vienakalbei ir daugiakalbei terminologinei informacijai keistis⁵.

Tai, kad terminologijos bankai plačiai paplitę, daug ką pasako. Šiame straipsnyje pateikiama tik bendriausia terminologijos bankų ir kuriamo pasaulinio terminologijos tinklo apžvalga.

Kaip jau minėta, terminologijos bankais užsienyje domisi ne tik standartizacijos tarnybos ir informacijos centrai, bet ir vyriausybinės įstaigos bei stambios įmonės. Į terminologijos bankų kūrimą investuojama daug lėšų.

Taip yra todėl, kad terminijos atspindi dabartinį mokslo ir technikos žinių lygį. Tolesnė mokslų raida, mokslinė komunikacija, valstybinio planavimo, statistinės apskaitos, mokymo proceso ir informacinės veiklos uždaviniai neįmanomi be vienodų terminijų, nomenklatūrų ir gaminių ženklų, raidinių dydžių žymėjimų ir įvairių santrumpų, kurias visi suprastų vienodai.

⁵ Перстнев И. П., Волкова И. Н. Коммуникативный формат для обмена терминологическими данными на магнитной ленте.— Научно-техническая терминология, 1980, № 9, с. 22—24.