LIETUVIY
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
KAZIMIERAS
ZUPERKA
STILIY
NORMU
ATSPINDYS
METAKALBINIUOSE
KOMENTARUOSE{
Me akalbiniu
komen a u
adinamas
kalbos
bei
jos
iene y
a ba
eks o
kalbi-
nés
aiskos
ap a imas:
e inimas,
a ojimo
mo y a imas
i
k .1
Pyz.:
Bi i
p o in-
gam
ne e ai
eiskia
bi i
p iklausomam,
paklusniam.
(Nauja
i
keis a
Zodzio
ei-
kSmé,
be ,
deja,
is
populia esné.)
LM
1984.V.13;
Misy
mieloji
dés y oja,
ku iai
isiskai
ne inka
Sal as
docen és
a das
( odél
i
nesik eipiame
aip!),
labai
panasi
i
okj
gin a g
N
1975
12
25;
Tas
Zodis
,,o umas“
a odo
didis,
ypaé
—
kalban
apie
lie u iy
als ie e
LM
1981.V.16;
Tau a,
sukii usi
okias
dainas,
ien
ik
uz
jas
e a
nemi ingumo.
Tai
pe
daug
skambiis
od¥iai
Ma cD
96.
Me akalbiniy
komen a y
u inys
gana
j ai us.
I8
os
i ai o és
bu o
igski i
ko-
men a ai,
eikian ys
s ilis ine
in o macija,
.y.
me akalbiniai
s iliaus
komen a ai.
Jy
ink a
i§
g oZiniy,
publicis iniy
i
moksliniy
eks y?
bei
i8
kalby
susi inkimuose,
kon e encijose,
i§
bui iniy
pokalbiy.
Tie
komen a ai
odo,
kad
misy
isuomenés
kalbinéje
samonéje
egzis uoja
daug
lie u iu
kalbos
a ojimo
bidy:
mokslinis,
ju-
Tidinis,
o icialusis,
laik aS inis,
publicis inis,
kasdieninis,
liaudiSkasis,
aukS asis,
Siu kS usis,
kaimi8kasis,
seno inis,
nidienis,
senimo,
jaunimo,
aizdingasis,
emo-
cingasis,
sa y inis,
glaus asis,
Sabloniskasis,
za goninis
i
k .
Daugelis
iS a dy yjy
kalbos
a ojimo
biidy
s ilis ikos
moksle
u i
s iliaus
s a usa,
laikomi
unkciniais
a ba
ki okiais
s iliais
(mokslinis,
publicis inis,
kasdieninis,
aukS asis,
aizdingasis,
glaus asis).
Ki i
kalbéjimo
biidai
(senimo,
jaunimo,
Za goninis)
s iliais
pap as ai
ne-
laikomi,
be
y a
glaudziai
susije
su
s ilis ine
kalbos
sis ema,
su
s iliy
no momis.
Ap a iamieji
me akalbiniai
komen a ai
eikia
d ejopa
s ilis ine
in o macija:
iena,
odo,
kad
kalbé ojas
ski ia
am
ik a
kalbos
a ojimo
bida
( esp.
s iliy);
an a,
am
ik a
kalbos
p iemoné
e inama
kaip
jp as iné,
bidinga
am
s iliui,
.y.
kaip
o
s iliaus
no ma.
Ve inami
a ski i
ZodzZiai,
posakiai,
didesnés
eks o a ka -
pos,
kalbéjimo
biidas
apsk i ai.
P z.:
{s a ymy
kalba
[kalban ],
jis
—
ecidy is-
as,
uz
j ai ias
agys es
eis as
kele a
ka y
T
1980.X1.12:
Ji
pak ie é,
kaip
eisi-
1
Z .
Ji i ko a
J.
Me a eco y
komen a¥
.—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
2,
s.
149-151;
Ho manno a-Ji i¢éko a
J.
Me ajazyk
a
me a ed
a
jejich
cha ak e
dile
Ka la
Capka.
—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
4,
s.
295—296.
*
Me aling is inés
unkcijos
(apie
jq
Z .
Zupe ka
K.
Me aling is iné
kalbos
ak o
unkcija
i ai iuose
s iliuose.
—
Kn.:
Visuomené
i
asmenybés
ugdymas/Mokslinés
kon e encijos
ezés.
Siauliai,
1978,
p.
117)
a z ilgiu
ix
ki y
moksly
i&siski ia
kalbo y a:
Gia
me akalbinis
isas
eks as,
©
ne
a ski i
komen a ai.
I§
kalbo y os
da by
bu o
enkami
ik
sa ojo
eks o
kalbinés
aiSkos
komen a ai.
Kalbininkai,
kaip
i
ki i
kalbos
a o ojai,
kalbédami
a
a8ydami
ie$ko
Zodiio
i
as.
paieSkas
ka ais
komen uoja.
194
ninkai
sako,
i auké
{
nusikal ima
V.
K.,
beje,
aip
pa
nepilname is
T
1978.
X.5;
A sip aSau,
jei
a sakymas
nuskambées
labai
ado éliskai.
S uk i inis
b an-
duolys
mies o
plane,
gy enamyjy
i
isuomeniniy
pas a y
komplek-
sas
su
ap a na imo
cen u,
pas a y as
pagal
a chi ek y
sumany d
unkcine-kompozicine
idéjq,
—
aip
u banis ai
nusako
gy enamaji
ajong
LM
1983.X.15
(i8
a chi ek o
in e iu).
Ling is inéje
s ilis ikoje
s ilius
pap as ai
apib éziamas
kaip
ikslinga
kalbos
p ie-
moniy
selekcija
(a anka)
i
kombinacija
(kompozicija).
Kalbos
a o ojy
me a-
kalbiniai
komen a ai
daugiausia
a spindi
i
e ina
selekcija,
.y.
s ilis iskai
zyme a
s iliy
in en o iy.
8.
Bali
(Bally)
,,P anciizy
kalbos
s ilis ikoje“
a8é:
»ReiSkiniai,
ku ie
nedomina
kalbé ojo,
ne u i
domin i
i
s ilis ikos“*.
Daba
Siam
eiginiui
p i-
a iame
ik
i§
dalies:
jis
inka
koda imo
s ilis ikai;
dekoda imo
s ilis ikai
ipi
i
ai,
kas
domina
ad esa a.
S.
Bali
eigini
galé ume
pe o muluo i
Si aip:
s ilis ikos
negali
nedomin i
eiSkiniai,
ku ie
}domina
kalbé oja.
Me akalbinio
komen a o
a -
ojimas
odo
kalbinés
aiskos
samoninguma,
pasakymo
ak ualiza ima.
Tie
komen a ai
y a
sa o iSkas
kalbos
y imas,
jie
aki aizdziai
pa i ina
F.
de
Sosi i o
(de
Saussu e)
pas aba,
kad
kalbine
eikla
daugiau
a
maziau
i ia
isi*.
Pas a aisiais
me ais
me akalbiniai
s iliaus
komen a ai
is
dazniau
pa aukia
s ilis ikos
bei
eks o
ling is ikos
y iné ojy
démesi?.
S a bus
klausimas
—
s iliaus
komen a y
ipologija.
IS
komen a y
su ink i
ankséiau
ig a dy ieji
kalbos
a ojimo
biidai
nesuda o
ienos
klasi ikacijos
sis emos:
jie
ski iami
i ai iu
pag indu,
ieni
su
ki ais susije
ai
subo dinacijos
bei
koo dina-
cijos,
ai
nuoSalés,
ai
pe ki imo
san ykiais.
Komen a y
analizé
pa i ina
Sias
bend uju
s ilis ikos
p oblemy
y iné ojy
i$ adas:
1)
s iliy
skaiéius
né a
baig inis®,
2)
klasi ikacija
ienu
pag indu
neleidzia
ixsamiau
ap a i
sudé ingo
s iliaus
eiSki-
nio,
eikalingos
i ai ios
s iliy
Kasi ikacijos’.
Komen a y
analizé
nepe sa
kokio
naujo
s iliy
ski s ymo,
nepaneigia
i
esamy
Klasi ikaciju.
Tiesa,
negalima
saky i,
kad
jas
aki aizdziai
pa i ina.
Ma ,
iena,
komen a y
kalbinés
aiskos
p iemonés
p iski iamos
ku iam
no s
s iliui,
be
s ilius
éia
neiXkyla
kaip
am
ik a
sis ema.
An a,
s ilius
nu odomas
ne
kaip
ku ios
no s
didesnés
sis emos
na ys,
0
ik
kaip
d ina és
s ilis inés
p ieSp ieSos
na ys:
pasakomi
abu
p iesp ieSos
na iai
a ba,
dazniau,
pasakomas
ik
ienas,
0
an asis
numanomas,
p z.:
O icialiai
adinasi
Naujosios
muzikos
ansambliu,
0
populia iai
i
umpiau
2
Banna
I.
Opanmysckad
cTHIMCTHKa.
—
M.,
1961,
c.
79.
4
Z .
Coccwp
©.
xe.
Tpymb
10
#3bIKO3HaHHIO.
—
M.,
1977,
c.
45.
5
Z ,
Bunoxyp
T. I.
O
conepxannu
HEKOTOPBIX
CTHJIMCTHYCCKAX
onaTHi.
—
B
KH.:
C umuc uueckue
HCciieqOBaHHA.
M.,
1972,
c.
84;
Bex6unxa
A.
Me a exc
B
TeKcTe,
—
B
ku.:
Hosoe
8
3apyOexKHOli
JMHTBHCTHKe.
M.,
1978,
peu .
8,
c.
417;
WepemucnH
Tl.
T.
Pycckas
cTu-
muc uxa.
—
M.,
1979,
4. 2,
¢.
38—44;
Ilpapyxond
B.
C.
C pa e aa
u
TaxTHKa
mponecca
pe-
“4M
B
MX
OTHOMICHHH
K
CTHIIMCTHUeCKOH
HOPMe.
— B
xu.:
A3p kopas
HOpMa
H
@yHKIHOHAJIbHBIC
c um.
[[po pamma-mpu mamenue
1H
Te3sHCb
joxnagos
pec yOumKaHcKo oO
CHMIlO3HYMa.
Bus b-
moc,
1984,
c.
50-52.
*
Z .
CxpeOues
IO.
M.
Oxepx
Teopm
c umac uxu.
—
Doppxuii,
1975,
c.
48.
7
Ten
pa ,
p.
42,
56,
166.
195
—
Nako
ansambliu
LM
1984.11.31;
Pasi ases
o icialiai:
,JI§
anks o
dékingas
B aziulis*
(i§
pokalbio
au obuse).
Remian is
i§
komen a y
su ink ais
kalbos
a ojimo
biidy
pa adinimais
bei
sa okomis,
galima
saky i,
kad
Gia
a sispindi
kele iopi
s iliaus
eiSkiniai:
1)
adina-
mieji
unkciniai
s iliai;
2)
bend dsios
s iliaus
kul i os
ka ego ijos
i
3)
ki ékios
s ilis inés
bei
su
s iliumi
susijusios
p ie¥p ie¥os:
adinamoji
e ikalioji
s iliy
klasi-
ikacija
(aukS asis
—
Zemasis),
amZiaus
(senimo
—
jaunimo),
is o iné
(seno ikai
—
—
naujo iskai
kalban ),
e i o iné
(kaimiskai
—
mies i kai
kalban ),
bend inés
kal-
bos
i
ki y
kalbos
a mainy
p ieSp iea
(pyz.:
kaip
dziikai
adina,
Za goniskai_
kal-
ban ).
1,
Me akalbiniuose
komen a uose
ge ai
a sispindi
4
unkciniy
s iliy
—
moksli-
nio,
adminis acinio,
publicis inio
i
bui inio
—
iX aiXkos
p iemonés.
a)
Mokslinio
s iliaus
P iemoniy
nuo odomis
eina
Sie
komen a ai:
mokslixkai
a ian ,
moksliskai
pasakysiu,
nuskambés
ado éliskai,
kaip
pasaky y
scholas ai.
Cia
p iski inos
i
i ai iy
p o inio
da bo
s igiy
kalbos
nuo odos:
a ian
selekci-
ninky
kalba,
a ojan
iloso y
(ekonomis y
...)
e mina.
b)
Adminis acinio
(o icialiojo,
ju idinio,
js a ymy)
s iliaus
nuo odos:
o icia-
liai
kalban ,
o icialiai
adina,
is a ymy
kalba
a ian ,
kalban
ju idine
kalba,
ju is ai
pa adin y,
eismine
kalba
Snekan ,
kaip
eisininkai
sako.
c)
Publicis inio
(laik aS inio)
s iliaus
nuo odos:
publicis iskai
kalban ,
plaka is-
kai
pa adin a,
kaip
sakoma
laik a¥ciuose,
kaip
aSo
Zu nalis ai,
spaudoje
adinama.
d)
Bui inio
(kasdieninio)
s iliaus
nuo odos:
kasdienixkiau
kalban ,
i e us
i
kas-
dienine
kalbq,
pap as ai
sakan ,
pap as as
Zodis.
Dazniausiai
§j
s iliy
nu odo
i
ko-
men a ai
kaip
liaudis
sako,
liaudiskai
a ian ,
kaip
Zmonés
sako,
kaip
Zmoniy
sakoma,
ano
Zmoniy,
kaip
s ie as
sako.
Bui inio
s iliaus
nuo odoms
galima
ski i
daugelj
Zemojo
(Siu k& iojo)
s iliaus
komen a y:
kaip
p as iokai
sako,
s aciai
(Siu kS¢iai;
dazZnas
nelabai
eik inas
g ubiai)
sakan ,
neS elniai
a ian ,
neg azus
Zodis.
To
's i-
liaus
signalai
bina
i
a sip a¥an ,
do anoki
uz
oki
pasakyma.
e)
Meninis
s ilius
ne u i
sa y
specialiy
kalbos
p iemoniu,
i’sky us
negausius
(lie u iy
kalboje)
poe izmus,
o
me akalbiniuose
komen a uose,
kaip
saky a,
a k ei-
piamos
akys
j
biidingasias
ku io
no s
s iliaus
p iemones,
aigi
Siuo
a eju
né a
i-
piniy
me akalbiniy
komen a y.
Gana
da%nas
komen a as
aizdingai
( aizdziai)
kalban
signalizuoja
kalbéjimo
aizdinguma
kaip
bend osios
s iliaus
kul i os
ypa-
ybe
( .y.
san ykinj
aizdinguma
palygin i
su
isa
kon eks o
ai’ka),
o
ne
kaip
bi-
dinga
meninio
s iliaus
ypa ybe.
Kalbinés
aiSkos
poe iskuma
gali
ody i
komen a ai
kaip
sako
poe as
(poe ai),
poe o
Zodziais
a ian ,
kaip
dainoj
sakoma,
a i inkami
indi idualiis
komen a ai,
pyz.,
kaip
Zadéjo
dainos
Ma cSA
191.
2.
I
s iliaus
kul ii os
sa oka
jeina
bend esniosios
( ikslumas,
ai’kumas,
glaus u-
mas)
i
speci iSkesnés
( aizdingumas,
gy umas
i
k .)
s ilis inés
ypa ybés.
Me akalbi-
niuose
komen a uose
ypa
daznai
a sispindi
pasakymo
ikslinimas
bei
glaudini-
mas:
iksliau
(ge iau,
ik iau)
sakan ;
glaus ai
kalban ,
umpai
a ian ,
umpai
d i ai,
( a ian
ienu)
Zod¥iu.
Rengian
§j
s aipsnj
bu o
is ink i
me akalbiniai
komen a ai
i
J.
Baléikonio
»Rink iniy
aS y“
d i omio
(au o iaus
sa ojo
eks o
komen a ai)
i
i§
jo
e s y
196
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky“.
Ras os
4
ikslinimo
nuo odos:
ge iau
sakan
G3
k.),
ik iau
sakan
(1);
14
—
glaus umo
nuo ody:
umpai
sakan
(7),
umpiau
sakan
(1),
ZodZiu
sakan
(1),
ienu
Zodziu
(1),
Zodziu
(4).
3.
I8
likusiy
neap a y
me akalbiniy
s iliaus
komen a y
da
miné ini
ben
Sie:
a)
A spindin ys
auk& ojo
i
Zemojo
s iliaus
p ieSp ieSq.
Auk8 aji
s iliy
odo:
skambiai
pasaky a,
skambus
Zodis,
§ iesus
Zodis,
skamba
iskilmingai,
g aziais
Zodziais
kalban ,
kaip
sakoma
als ybiniame
himne.
Vienas
aukS esniojo
s iliaus
komen a-
as
( as
a das
mums
pe
gud us)
as as
H. K.
Ande seno
»Pasakose“:
—
Roménai
i
g aikai
jq
adino
D iada,
—
a é
seniukas.
—
Be
as
ya das
mums
pe
gud us,
i
Naujasodéj
jq
p aminé
,,Seimedzio
mociu e“
BaléAP
112.
Zemaji
s iliy
nu odo
komen a ai,
jau
miné i
kalban
apie
bui inj
s iliu.
b)
Dalis
Zemojo
s iliaus
nuo ody
jeina
da
i
iena
—
emocine
—
eigiamos
i
neigiamos
kono acijos
opozicija,
plg.
S elniai
adina,
adina
maloniu
(meiliu)
a du,
g aziai
pa adino
i
neS elniai
a ian ,
Siu kSciai
sakan .
c)
RySki
is o iné
(ch onologiné)
—
seno isko
i
naujo isko
—
kalbéjimo
p ie3-
p ie’a:
kalba
seno iskai,
seno iSkai
pasaky um,
seno iskai
a ian ,
seno iskas
posa-
kis,
kaip
sakyda o
ada,
kaip
anksciau
zmones
sakyda o
—
kaip
daba
ip as a
(még-
s ama,
madinga)
saky i,
kaip
daba
adina,
daba iniais
e minais
Snekan ,
niidieni8-
kai
sakan ,
naujaip
a ian ,
mode niskai
kalban .
d)
Am/Ziaus
(ka ij)
kalbos
p iesp ie’a:
sako
seni
Zmonés,
y esni
Zmonés
adi-
na
—
kaip
daba
jaunieji
sako,
ano
jaunyju,
kaip
pasaky y
miisy
jaunimas.
Cia
p i-
de a
i
aiky
kalbos
komen a ai:
aikai
adina,
da zelinukai
adina
(p ieSp ieSa
—
suaugusieji
sako).
18
dalies
susipina
seno iskas
i
senimo
kalbéjimo
biidas,
p z.:
kaip
miisy
é ai
saky
liubéjo.
e)
Te i o iné
—
kaimo
i
mies o
—
kalbos
p ieSp ieSa.
Komen a ai:
kaimis-
kas
s ilius,
kaimo
Zmogaus
Zodziais
a ian
—
mies o
kalba.
Kaimiko
kalbéjimo
komen a ai
ka ais
k yZiuojasi
su
seno isko
kalbéjimo
komen a ais:
kaip
miusy
kaime
sakyda o,
kaip
biida o
sakoma
kaime.
)
Bend inei
kalbai
ypaé
daznai
p ie§inama
Za goniné
kalba:
Za goniskai
sako-
ma,
pasaké
ko ido iaus
Za gonu,
ilmuo ojy
Za gonu
Snekan ,
kaliniy
Za gonu
a ian ,
melio a o iy
Za gonu
adina,
ilnieciy
Za gonu
eiské.
Me akalbiniai
s iliaus
komen a ai
ne
ik
eksplici iskai
a spindi
ealiq
s iliaus
no ma;
jais
kalbos
a o ojai,
isuomené
p e enduoja
i
ij
os
no mos
kodi ika imo
eise.
A odo,
kad
a p
ealios
s ilis inés
a osenos
i
s iliy
no my
kodi ikacijos
y a
mazesnis
a s umas
negu
a p
ki y
kalbos
no my
i
ju
kodi ikacijos.
Sakysim,
knygiSka
(a ba
Snekiska“)
y a
ai,
ka
isa
lie u iskai
kalban i
isuomené
a
ben
didZioji
jos
dalis
su okia
kaip
knygiska
(a
,,snekiska“),
o
kalbos
klaida
is
iek
y a
kalbos
klaida,
no s
ja
da o
i
didZioji
isuomenés
dalis.
Ma
s iliy
no mos
y a
idinés
kalbos
no mos,
ju
pazeidimas
neg iauna
kalbos
sis emos;
jy
ki imas,
am
ik a
s iliy
di uzija
q
sis ema
ik
ki aip
di e encijuoja.
S ilis ikai
gali
bi i
labai
e ingas
i¥samesnis
me akalbiniy
s iliaus
komen a y
y-
imas
(Siame
s aipsnyje
em asi
ik
700
pa yzdziy).
Pasakymai
su
ais
komen a ais
gali
duo i
idomiu
duomeny
kalbos
p iemoniy
konku encijai
sup as i,
nes
nemaza
komen a
(ki aip
sakan ,
moksliskai
sakan
i
pan.)
y a
ne
kas
ki a
kaip
konku en-
cijos
demons acija.
197
SUTRUMPINIMAI
BaléAP
—
Ande senas
H.
K.
Pasakos/Ve é
J.
Bal éikonis.
—
V.,
1966.
LM
—
Li e a ii a
i
menas.
Ma cD
—
Ma cinke i ius
Jus .
Dieno aS is
be
da y.
—
V.,
1981.
Ma cSA
—
Ma cinke i ius
Jus .
Sena
abécélé.
—
V.,
1969.
N
—
Nemunas.
—
Tiesa.
OTPA)KEHHE
CTHJIEBbIX
HOPM
B
METAPEYEBLIX
KOMMEHTAPHAX
Pe3iome
B
Me ape epbix
(H
MeTas3bIKOBbIX)
KOMMCHTapHsX
XYOX%KECTBEHAEIX,
MyOMMUMCTHYECKHX,
HAYYHBIX
TEKCTOB
H
PeYeBbIX
AKTOB
JHTOBCKOTO
A3bIKa
OTPaxKalOTCA
pa3Hble
CTHJIEBbIe
H
CTHIIHC-
THYecKue
ABIEHHA:
1)
HOPMBI
dbyHKUMOHANBHEIX
cTHNel,
2)
OOume
KaTe opuH
CTHIEROI
KYIETYPEI
Pew
(TOYHOCTE,
SACHOCTE,
KpaTKOCTs,
O6pa3HOcTS
H
Ap.),
3)
HHbIe
CTHIMCTHYecKHe
IIH
CO
CTHNIeEM
CBASAHHBIC
OMMO3HIMH:
TaK
Ha3bIBAeMBIe
BEPTHKAIbHaA
KNaccHouKalua
cTunel
/
BLICOKHK
—
HHSKHI /,
BOSpacTHAas
(pe b
MOXHIBIX
IONE
—
HOBOMOTHA
Pex),
HCTOpHYeckas
(cTapHHHad
—
HOBOMOZHad
pews),
TeppHTOpHasbHas
(epepenckaa
—
opoyicKasd
pew)
H
Ap.
onmo3zunHH.
Kom-
MEHTAaPHH
OTpaxXalOT
He
TOJIbKO
peasIbHYIO
CTHNeBYIO
HOPMY,
HO
H
MOMbITKH
HOCHTeeH
A3BI-
Ka
KOZMuIMpOBaTE
3TY
HOpMy.
O6cTosTenbHOe
MCcHeyOBAHHe
MeTapeyeBEIX
KOMMeHTApHeB
CTHIA
MOET
MociyxuT
Sonee
myGoKOMy
MOHHMAaHHIO
COBPeMeHHEIX
CTHIIEBEIX
HOpM,
mH b-
cbepen malan
CTHIMCTHYCCKOM
CHCTeMBI
A3bIKa,
KOHKYPCHIMH
A3BIKOBBIX
cpeyicTs
HM
Upy ux
cTH-
JIMCTHYCCKHX
sBIICHHI.