scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Stilių normų atspindys metakalbiniuose komentaruose

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Stilių normų atspindys metakalbiniuose komentaruose

Author: Kazimieras Župerka
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1654/1752
LIETUVIY
LALBOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS Ce e
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
KAZIMIERAS
ZUPERKA
STILIY
NORMU
ATSPINDYS
METAKALBINIUOSE
KOMENTARUOSE{
Me akalbiniu
komen a u appelé
es des langues e
sa iene y ou
ex e kalbinés
aiskos discussion:
é alua ion,
mo i a ion de
consomma ion k .1
i
Pyz. :
Bi i
in elligingam
ne e ai
eiskia bi i
dépendomam,
obéniam.
(Nauja
i
queis a
Zodzio
eikSmé, mais,
hélas, is
populia esné.)
LM
1984.V.13;
Misy
mieloji
dés y oja,
à laquelle
ou iskai
ne con ien
Sal as
docen és
nomas
( odél
i
neik eipiame
ainsi!), ès
panasi okj
gin a g
i
N
1975
12
25;
Tas
Zodis
,,o uma
semble
g and,
ypaé en
—
pa lan
de
Li uu iye-
e é a
LM
V.16; 1981.
Na ion,
sukii usi de
elles
chansons,
seuls seuls
elles alen
uz
l'immo ali é.
Ce es
op
beaucoup
sonniss
od¥iai
Ma cD
96.
Me akalbiniy
commen ai-
e con enu
gana
j ai us.
I8
i ai oso és
on é é
igski i
commen ai -
es,
ou nissan
des
in o ma io-
ns
s ylis ine, i.i.
me akalbiniai
s ilaus
commen ai es.
Jy
collec ion a
i§
g oZiniy,
publicis iniy
i
scien i iqu-
einiy eks y?
e kalby
i8
assemblemen -
s, con é ences,
bui iniy pokalbiy.
i§
Ces
commen ai-
es
mon en
que misy
socié éés
pa binéje
samonéje
exis e
beaucoup
li iu langue
de
consomma-
ion bidy:
scien i iqu-
e, ju-
Tidinis,
o icielus,
laik aS inis,
publicis inis,
quo idiennis,
liaudiSkasis,
aukS asis,
Siu kS usis,
kaimi8kasis,
seno inis,
nidienis,
senimo,
jeunimo,
imagesdingas-
is,
emocingasis,
sa y inis,
glaus asis,
Sabloniskasis,
za goninis k .
i
Beaucoup
iS a dy yjy
de la langue
de
consomma -
ion biidy
s ilis ikos
sciencele
on s iliaus
s a ususa,
son
considé és
onc ionnels
ou d'au es
s yles
(scholas iqu-
e,
publicis ine,
quo idienne,
aukS asis,
imagingasis, glaus asis).
Di i
pa léjimo
biidai
( ieillimo,
jeuneimo,
Za goninis)
s yliais
géné aleme-
n ne
considè en
pas, mais
son
é oi emen
susije
su
s ilis ine
langue
sys ème,
su
s iliy
no momis.
Ap a iamieux
mé acalbinie
commen ai -
es
ou nissen
d ejopa
s ylis ine
in o ma ion:
une, indique
que
pa lé oja
associe une
ce aine
langue de
consomma i-
on bida
( esp.
s iliy);
deuxième-
men , un
ce ain
moyen de
langue es
in e p é-
é comme
jp as iné,
bidinga à
un ce ain
s yle, .i.
comme
o
s iliaus
no me.
É alués
sépa émen
ZodzZiai,
posakiai,
didesnés
ex e
a ka pos,
pa léjimo
biidas
apsk i ai.
P z. :
{s a ymy
langue
[pa lan ],
il es
—
écidi is-
e,
uz
j ai ias
agys es
eis as
quelques-
e a ka i
T
1980.X1.12:
Ji
in i é,
comme
ju idi-
1
Z .
Ji ko a
J.
Me a eco y
commen a¥
.—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
2,
s.
149-151;
Ho manno a-Ji i¢éko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic.
J.
Me ajazyk
a
me a ed
a
leu s
ca ac è e
dile
Ka la
Capka.
—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
4,
s.
295—296.
*
Me aling is inés
onc ions
(apie
jq
Z .
Zupe ka
K.
Me aling is iné
onc ion du
langage ak o
dans i ai ies
s yles.
—
Kn. :
Visuomené
i
pe sonnybés
ugdymas/Mokslinés
con é ences
ezés.
Siauliai,
1978,
p.
117)
a z ilgiu
ix
ki y
moksly
i&sisci ia
kalbo y a:
Gia
me akalbinis
ou ex e,
sépa és
©
ne
commen ai -
es.
I§
kalbo y os
da by on
é é
collec és
seulemen
son ex e
kalbinés
aiSkos
commen ai-
es.
Linbininkai,
comme
i
d'au es
u ilisa eu-
s de la
langue,
a
pa lédami
a8ydami ie$ko
Zodiio
i
celui.
paieSkas
pa ois
commen e.
194
ninkai di ,
i auké
c ime
{
V.
K., d'ailleu s,
aussi mineu
T
1978.
X.5;
A sip aSau, si
éponse nuskambées
ès di igeéliskai.
S uc i inis
b anduolys ille plane,
habi amyjy
socié éiniy bâa y
complexe d'un cen e
de se ice, cons ui
selon a chi ek y
sumany d
unkcine-kompozicine
i
idéjq, ainsi u banis ai
nusako habi amaji
ajong
su
—
LM
1983.X15.
(i8
a chi ec e
in e iu).
Ling is inéje
s ylis ikoje
s yleus
géné aleme-
n déc i é
comme
a ge inga
langues
p iemoniy
selekcija
(sel anka)
i
combinaison
(composi ion).
Les
u ilisa eu-
s de
languesy
mé albalbi-
niaies
commen ai-
i
es
e lè en
p incipalemen alina sélec ion, .y.
s ilis iskai
zyme a
s iliy
in en o iy.
8.
Bali
(Bally)
,,F anciizy
langues
s ylis ikoje
a8é:
ReiSkinies,
qui ne
dominen
pa lé eu ,
n'on pas
domine
i
s ylis iques*.
Main enan
Siamini
di on es
d'acco d
seulemen
en pa ie: il
i§
con ien au
codage
s ylis ique;
de codage
s ylis ikai
ipi ce que
domine
ad essa e.
i
S.
Bali eigini
galé ume
pe o muluo i
Si aip:
s ilis ikos
ne
peu en
n'domine
eiSkiniai, qui
}domina
pa lé oja.
Me akalbinium
commen aa o
usageim
indique
kalbinés
aiskos
samoninguma,
pasakymo
ak ualiza ima.
Ces
commen ai-
es son
sa o iSkas
un examen
du langage,
ils
é iden em-
en con i men
F.
de
Sosi i o
(de
Saussu e)
a
ema qué
que dans
la ac i i é
linguine
a
da an a-
ge maziau
é udien ous*.
Ces
de niè es
années, les
commen ai -
es de s yle
mé albalbinie
de plus
dazniau
a augaien
s ilis iques
e ex e
linguis iques
y iné ojy
démesi?.
Ques ion
impo an-
—
e s iliaus
commen a-
a y ypology.
IS
commen ai e
assemb i
ô éiau
ig a dy ieji
langues de
consomma ion
biidai nesuda o
d'une
classi ica ion
sys ème: ils
son assignés
i ai iu
pag indu,
quelques
au es susije
ça
su
subo dina ions
e
coo dina iona-
ions, ça
nuoSalés, ça
pe ki imo
ela ions.
Kommen a y
analysé
con i me
Siasju
s ilis ikos
p oblemy
y iné ojy
i$ adas:
s iliy
1)
skaiéius
né a
baig inis®, la
classi ica i-
2)
on ne
pe me ie
pas d'une
seule base
ixsamiau
discu e
sudé ingo
s iliaus
eiSkinio,
nécessai es
i ai ios s iliy
Kasi ica ion.
Komma y
analysé
nepe sa
kokio
nou eau
s iliy
dis ibu io-
n,
i
nepaneigia esamy
Classi ica ion.
Ce es, on
ne peu
di e
qu'elles
appa adziai
con i men-
.
Ma , une,
commen aa-
y kalbinés
aiskos
p iemonés
a ibuées à
quel quel
s yle, mais
s yus éia
neiXkyla
comme un
ce ain
sys ème.
D'au e,
s yleus
indiqué
ne
comme
quelque
quelque
didesnés
sys ème
memb e,
0
seulemen
comme
d ina és
s ilis inés
p ieSp ieSos
memb e:
pasakomi les
deux
p iesp ieSos
memb es ou,
dazniau,
pasakomas
seulemen
un, le second
numanomas,
0
exemple. :
O iciell-
emen appelai
Naujosios
muzikos
ansambliu,
0
populia e-
i
men plus
2
Banna
I.
Opanmysckad
cTHIMCTHKa.
—
M.,
1961,
c.
79.
4
Z .
Coccwp
©.
xe.
Tpymb
10
#3bIKO3HaHHIO.
—
M.,
1977,
c.
45.
5
Z ,
Bunoxyp
T. I.
O
conepxannu
HEKOTOPBIX
CTHJIMCTHYCCKAX
onaTHi.
—
B
KH. :
C umuc uueckue
HCciieqOBaHHA.
M.,
1972,
c.
84;
Bex6unxa
A.
Me a exc
B
TeKcTe,
—
B
ku. :
Hosoe
8
3OexKHOapyli
JMHTBHCTHKe.
M., peu .
1978,
8,
c.
417;
WepemucnH
Tl.
T.
Pycckas
cTumuc -
uxa.
—
M.,
1979,
4. 2,
¢.
38—44;
Ilpapyxond
B.
C.
C pa e aa
u
TaxTHKa
mponecca
pe-
4M
B
MX
OTHOMICHHH
K
CTHIIMCTHUeCKOH
HOPMe.
B xu. :
A3p kopas
HOpMa
H
@yHKIHOHAJIbHBIC
c um.
[[po pamma-mpu mamenue
1H
Te3sHCb johnagos
pec yOumKaHcKo oO
CHMIlO3HYMa.
Bus bmo-
c,
1984,
c.
50-52.
*
Z .
CxpeOues
IO.
M.
Oxepx
Teopm
c umac uxu.
—
Doppxuii,
1975,
c.
48.
7
Là même,
p.
42,
56,
166.
195
—
Nako
ensembleliu
LM
1984.11.31;
Passi as
o iciellemen :
,JI§
anks o
dékingas
B aziulis*
(i§ pokalbio
au obuse).
D'ap ès
commen a y
i§
assemb és
de la langue
usage biidy
noms e
sa okams,
on peu di e
que
Gia a splindi
kele iopi de
s yli
eiSkiniai: les
di s
1)
unc ionnies
s ylies;
géné dsies
ca égo ies
2)
de s ylus
cul i os
ki ékios
s ilis inés e
i
3)
le s yle liées
à p ios: la
di eamoji
su
e ikalioji
s iliy
klasi ikacija
(aukS asis
—
Zemasis),
amZiaus
(senimo
—
jeuneimo),
his o iné
(seno ikai
—
—
naujo iskai
kalban ),
e i o ii-
né
—
(kaimiskai
mies i kai
kalban ),
bend inés
langues
i
ki y
langues
a mainy
p ieSp iea
(pyz: comme
dziikai
appelle,
Za goniskai_
pa lan ).
1,
Me akalbiniuose
commen ai es
se e lè e bien
unkciniy s iliy
4
scien i ique,
adminis a i ,
—
publicis inio
bui inio
iX aiXkos
p iemonés.
i
—
a)
Mokslinious
s ylis
P iemoniy
é é ences
a
Sie
commen ai -
esa ai:
mokslixkai
disan ,
scien i ique-
skai
pasakysiu,
nuskambés
ado éliskai,
comme pasaky y scholas ai.
Cia
a ibuabl-
i
es i ai iy
p o inio
a ail
s igiy
langues
é é ences:
di ean
selekcininky
kalba,
consomma-
n iloso y
(ekonomis y
e mina.
...)
b)
Adminis acinio
(o ialiojo,
ju idinio,
js a ymy)
s ylus
é é ences:
o iciellemen
pa lan ,
o iciellemen
nomma,
is a ymy kalba
a ian , kalban
ju idine kalba,
ju is ai
pa adin y,
eismine kalba
Pluan ,
comme les
a oca s
disen .
c)
Publicis inio
(laik aS inio)
s yle de
é é ences:
publicis iskai
pa lan ,
plaka iskai
in i ulin a,
comme
sakoma
laik a¢ciues,
comme aSo
Zu nalis i,
dans la
p esse appelé.
d)
Bui inien (au
quo idien)
s yles
é é ences:
kasdienixkiau
pa lan ,
i e us
i
quo idiine
kalbq,
géné aleme-
n pa lan ,
simple
Zodis.
Daznes
§j
s iliy
indique
i
commen a-
i es
comme
liaudis di ,
liaudiskai
disan ,
comme
Zmonés
di ,
commen
Zmoniy
di , ano
Zmoniy,
comme
s ie di .
Bui inien
s ylius des
é é ences
peu en ê e
assignés
beaucoupelj
Zemojo
(Siu k& iojo)
s iliaus
commen ai e:
comme
p as iokai
di , s aciai
(Siu kS¢iai;
dazZnas
nelabai
eik inas
g ossiè eme-
n ) disan ,
neS elniai
disan ,
neg azus
Zodis.
To
's iliaus
signales bina
a sip aan ,
do anoki
i
oki
pasakyma.
uz
e)
Meninis s yleus
n'a pas sa y
specialiy moyen
de langue,
isky us
negausius
(lie u iy
kalboje)
poe ismus,
me akalbiniuose
commen ai es,
comme di ,
o
a k eipiamos
yeux biidingasias
quelque s ylius
moyens, aigi
j
Siuo cas
né a ipiniy
me akalbiniy
komen a y.
da%nas
commen ai-
e imaging
( aizdziai)
pa lan
signalisée
pa léjimo
imagdinguma
comme d'une
géné ale
s iliaus
kul i os
ca ac é y-
be
(i.e.
ela i e
image ie
compa ée
su
ou le
con ex e
aica),
o
ne
comme
bidinga un
s yle
a is ique
de
pa icula i-
é. Kalbinés
aiSkos
poe iskuma
peu
mon e
commen ai-
es comme
di le poè e
(poe ai),
poè e
Zodziais
pa lan ,
comme
dainoj di ,
co espond-
en
indi idualiis
commen ai-
es, pyz.,
comme
Zadéjo dainos
Ma cSA s iliaus
kul ii os
191.
2.
I
sa oka jeina
bend esniosios
( ikslumas,
aikumas,
glaus umas)
spéciSkesnés
( aizdingumas,
gy umas e c.)
i
i
s ylis inés
pa icula ybé-
s. Dans les
me akalbinai -
es
commen ai es
pa iculi
daznai se
e lè e
di eimis
p écisa ion e
glaudissemen :
plus p écis
(be iau,
ik iau) en
disan ;
glaus ai
pa lan , b e
pa lan , b e
d i a, (pa an
un)
Zod¥iu.
En engian
§j
a iclesnj
on é é
iscel i
mé akalbiniai
commen ai es
i
J.
Baléikonio
Rink iniy
aS y
d i omio
(au eu us
sa io ex e
commen ai-
esa a)
i
i§
jo
e s y
196
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky.
Ras as de
4
co ec i-
on des
é é enc-
es: mieux
G3
disan k.),
é i ie ie
disan
(1);
14
—
glaus umo
é é ences:
b e disan
b e iau
(7),
disan
(1),
ZodZiu
sakan
(1),
une
Zodziu
Zodziu
(1),
(4).
3.
I8
likusiy
neap a y
me akalbiniy
s iliaus
commen ai-
e da
miné ini au
moins
Vous:
a)
A spindin ys
auk& ojo
i
Zemojo
s iliaus
p ieSp ieSq.
Auk8 aji
s iliy
indique:
sonnemen s
pasaky a,
sonnus
Zodis,
§ iesus
Zodis, sonne
iskilmingeme-
n , g aiais
Zodziais
pa lan ,
comme di
dans l'hymne
na ional. Un
commen ai e
d'un
hau S esnie
de s yle
(ce nom
nous pa
us)
ou é
H. K.
Ande seno
Les con es:
—
Roménai
i
g eikai
jq
adino
D iada,
—
a é
ancienukas.
—
Mais ce
ya das nous
pa us,
Naujasodéj
p aminé,,Se-
imedzio
i
mociu e
jq
BaléAP
112.
Zemaji
s iliy indique
les
commen ai-
es, déjà
mené i en
pa lan de
bui inj s ilu.
b)
Dalis
Zemojo
s iliaus
é é ody
jeina
enco e une
i
émoine
—
posi i es
—
néga i es
i
cono a ion
opposi ion,
plg.
S elniai
appelle,
appelle
maloniu
(meiliu)
pa nom,
g aziai
in i ulino
i
neS elniai
disan ,
Siu kSciai
sakan .
c)
RySki
his o iiné
(ch onologiné)
—
seno isko
i
naujo isko
—
kalbéjimo
p ie3p iea:
kalba
seno iskai,
seno iSkai
pasaky um,
seno iskai
é an di ,
seno iskas
posakis,
comme
disaien alo s,
comme
anksydaciau
zmones
disyda o
comme
main enan
ip as a
—
(mégs ama,
madinga)
saky i, comme
main enan
appelle,
ac uels
e minais
Snekan ,
niidieni8kai
sakan ,
naujaip é an
di ,
mode niskai.
d)
AmZiaus
(ka ij)
langue
p iesp iea:
di seni/
Zmonés,
anciens
Zmonés
adi-
na
—
comme
main ena-
n les
jeunes
disen ,
ano
jaunyju,
comme
pasaky y
miisy jeunesimas.
Cia p ide a
aiky
commen ai -
i
es de langue:
en an s
nomina,
da zelinukai
nomina
(p ieSp ieSa
les adul es
di ).
—
18
de la pa ie
seipina
seno iskas
i
senimo
kalbéjimo
biidas,
exemple.:
comme
miisy é ai
saky
liubéjo.
e)
Te i o iné le
—
illage de la
i
ille des
—
p iSp ieSa.
Commen ai-
es:
kaimiska
s yleus,
illage
Zmogaus
Zodziais
pa lan
—
de la ille
langue.
Kaimiko
kalbéjimo
commen ai -
es pa ois
k yZiuojasi
su
seno isko
kalbéjimo
commen ai -
esa ais:
comme miusy
kaime
sakyda o,
comme
biida o
sakoma
kaime.
)
Bend inei
kalbai ypaé
daznai
accessible-
§inama
Za goniné
langue:
Za goniskai
sakoma,
pasaké
ko ido iaus
Za gonu,
ilmo ojy
Za gonu
Snekan ,
kaliniy
Za gonu
a ian ,
melio a o iy
Za gonu
adina,
ilnieciy
Za gonu
eiské. Les
commen ai -
es
mé albines
de s yle
ne
seulemen
explici iskai
e lè en
ealiq no me
de s yle; eux
consomma e-
u s de
langue,
socié éé
e endique le
d oi de
i
ij
ce e no me
de
codi ica ion.
Il semble
qu'en e la
éelle
s ilis inés
a osenos
s iliy no me
i
codi ikacijos
y ai moins de
dis ance que
en e ki y
langues
no me
i
ju
codi ika ions.
Sakysim,
li esgiSka
(Ou
Snekiska)
es ce,
ou e
ka
socié é
lisboise-pa-
lan é au
moins
a
didZioji sa
pa ie
pe çoi
comme
knygiska
(a
,,snekiska),
o
la langue
e eu es
quand même
une langue
e eu , quoi
ai didZioji
socié éés
pa ie.
ja
i
Ma s iliy
no mos son
idinés no me
de langue,
pazeidimas
neg iauna
sys ème de
ju
langue;
au eimas, un
ce ain s iliy
di uzija
jy
sys ème jus e
au emen
di é encioa.
q
S ilis ikai
peu bi i
ès
p écieux
i¥samesnis
me akalbiniy
s iliaus
commen aa-
y é ude
(Siame
a icle se
base
seulemen
700
exemplezdziy).
Des
su
commen ai -
es els
commen ai -
es peu en
donne idomiu
duomeny
langue
ins umen iy
concu ence
comp end e,
ca nemaza
commen a
(i aip disan ,
scien iiskai
disan pan.)
i
ce es quoi
ne
d'au e comme
démons a ion
de
concu ence.
197
SUBRUMPINIMAI
BaléAP
Ande senas H.
K.
Pasakos/Ve é
J. Bal éikonis.
V., 1966. LM
Li e a ii a es
a as. Ma cD
Ma cinke i ius
Jus .
DienS o ais
sans da y. V.,
1981. Ma cSA
Ma cinke i ius
Jus . Sena
abécélé. V., 1969.
N Nemunas.
Tiens.
OTPA)KEH-
HE
CTHJIEBb-
IX HOPM B
METAPEY-
EBLIX KOMMEHTAPHAX Il es à no e que le èglemen (CE) n° 10796 du Pa lemen eu opéen e du Conseil n'a pas é é modi ié.
Pe3iome
B
Me ape epbix Il es
(H
MeTas3bIKOBbIX) Il es
KOMMCHTapHsX
XYOX%KECTBEHAEIX,
MyOMMUMCTHYECKHX,
HAYYHBIX
TEKCTOB
H
PeYeBbIX
AKTOB
JHTOBCKOTO
A3bIKa
OTPaxKalOTCA
pa3Hble
CTHJIEBbIe
H
CTHIIHC-
THYecKue
ABIEHHA:
1)
HOPMBI
dbyHKUMOHANBHEIX
cTHNel, OOume
2)
KaTe opuH
CTHIEROI
KYIETYPEI
Pew
(TOYHOCTE,
SACHOCTE,
KpaTKOCTS,
O6pa3HOcTS) Ce qui es ai, c'es que je suis un homme
H
Ap. ),
3)
HHbIe
CTHIMCTHYecKHe
IIH
CO
CTHNIeEM
CSAHHBIC
OMMO3HIMH:
TaK
Ha3bIBAeMBIe
BEPTHKAIbHaA
KNaccHouKalua
cTunel
/
BLICOKHK
—
HHSKHI /,
BOSpacTHAas
(pe b
MOXHIBIX
IONE
—
HOBOMOTHA Il es
Pex),
HCTOpHYeckas
(cTapHHHad
—
HOBOMOZHad
pews),
TeppHTOpHasbHas
(epepenckaa
—
opoyicKasd
pew)
H
Ap.
onmo3zunHH.
Com-
MEHTAaPHH
OTpaxXalOT
He
TOJIbKO
peasIbhYIO
CTHNeBYIO
HOPMY,
HO
H
MOMbITKH
HOCHTeeH
A3BI-
Ka
KOZMuIMpOBaTE
3TY
HOpMy.
O6cTosTenbHOe
MCcHeyOBAHHe
MeTapeyeBEIX
KOMMeHTApHeB
CTHIA
MOET
MociyxuT
Sonee
myGoKOMy
MOHMAaHHIO
COBPeMeHHEIX
CTHIIEBEIX
HOpM,
mH bcbepen mal-
an
CTHIMCTHYCCKOM
CHCTeMBI
A3bIKa,
KOHKYPCHIMH
A3BIKOBBIX
cpeyicTs
HM
Upy ux
cTH-
JIMCTHYCCKHX
sBIICHHI.