Stilių normų atspindys metakalbiniuose komentaruose
Full text
LIETUVIY
LALBOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS Ce e
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
KAZIMIERAS
ZUPERKA
STILIY
NORMU
ATSPINDYS
METAKALBINIUOSE
KOMENTARUOSE{
Me akalbiniu
komen a u appelé
es des langues e
sa iene y ou
ex e kalbinés
aiskos discussion:
é alua ion,
mo i a ion de
consomma ion k .1
i
Pyz. :
Bi i
in elligingam
ne e ai
eiskia bi i
dépendomam,
obéniam.
(Nauja
i
queis a
Zodzio
eikSmé, mais,
hélas, is
populia esné.)
LM
1984.V.13;
Misy
mieloji
dés y oja,
à laquelle
ou iskai
ne con ien
Sal as
docen és
nomas
( odél
i
neik eipiame
ainsi!), ès
panasi okj
gin a g
i
N
1975
12
25;
Tas
Zodis
,,o uma
semble
g and,
ypaé en
—
pa lan
de
Li uu iye-
e é a
LM
V.16; 1981.
Na ion,
sukii usi de
elles
chansons,
seuls seuls
elles alen
uz
l'immo ali é.
Ce es
op
beaucoup
sonniss
od¥iai
Ma cD
96.
Me akalbiniy
commen ai-
e con enu
gana
j ai us.
I8
i ai oso és
on é é
igski i
commen ai -
es,
ou nissan
des
in o ma io-
ns
s ylis ine, i.i.
me akalbiniai
s ilaus
commen ai es.
Jy
collec ion a
i§
g oZiniy,
publicis iniy
i
scien i iqu-
einiy eks y?
e kalby
i8
assemblemen -
s, con é ences,
bui iniy pokalbiy.
i§
Ces
commen ai-
es
mon en
que misy
socié éés
pa binéje
samonéje
exis e
beaucoup
li iu langue
de
consomma-
ion bidy:
scien i iqu-
e, ju-
Tidinis,
o icielus,
laik aS inis,
publicis inis,
quo idiennis,
liaudiSkasis,
aukS asis,
Siu kS usis,
kaimi8kasis,
seno inis,
nidienis,
senimo,
jeunimo,
imagesdingas-
is,
emocingasis,
sa y inis,
glaus asis,
Sabloniskasis,
za goninis k .
i
Beaucoup
iS a dy yjy
de la langue
de
consomma -
ion biidy
s ilis ikos
sciencele
on s iliaus
s a ususa,
son
considé és
onc ionnels
ou d'au es
s yles
(scholas iqu-
e,
publicis ine,
quo idienne,
aukS asis,
imagingasis, glaus asis).
Di i
pa léjimo
biidai
( ieillimo,
jeuneimo,
Za goninis)
s yliais
géné aleme-
n ne
considè en
pas, mais
son
é oi emen
susije
su
s ilis ine
langue
sys ème,
su
s iliy
no momis.
Ap a iamieux
mé acalbinie
commen ai -
es
ou nissen
d ejopa
s ylis ine
in o ma ion:
une, indique
que
pa lé oja
associe une
ce aine
langue de
consomma i-
on bida
( esp.
s iliy);
deuxième-
men , un
ce ain
moyen de
langue es
in e p é-
é comme
jp as iné,
bidinga à
un ce ain
s yle, .i.
comme
o
s iliaus
no me.
É alués
sépa émen
ZodzZiai,
posakiai,
didesnés
ex e
a ka pos,
pa léjimo
biidas
apsk i ai.
P z. :
{s a ymy
langue
[pa lan ],
il es
—
écidi is-
e,
uz
j ai ias
agys es
eis as
quelques-
e a ka i
T
1980.X1.12:
Ji
in i é,
comme
ju idi-
1
Z .
Ji ko a
J.
Me a eco y
commen a¥
.—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
2,
s.
149-151;
Ho manno a-Ji i¢éko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic.
J.
Me ajazyk
a
me a ed
a
leu s
ca ac è e
dile
Ka la
Capka.
—
Slo o
a
Slo esnos ,
1979,
N
4,
s.
295—296.
*
Me aling is inés
onc ions
(apie
jq
Z .
Zupe ka
K.
Me aling is iné
onc ion du
langage ak o
dans i ai ies
s yles.
—
Kn. :
Visuomené
i
pe sonnybés
ugdymas/Mokslinés
con é ences
ezés.
Siauliai,
1978,
p.
117)
a z ilgiu
ix
ki y
moksly
i&sisci ia
kalbo y a:
Gia
me akalbinis
ou ex e,
sépa és
©
ne
commen ai -
es.
I§
kalbo y os
da by on
é é
collec és
seulemen
son ex e
kalbinés
aiSkos
commen ai-
es.
Linbininkai,
comme
i
d'au es
u ilisa eu-
s de la
langue,
a
pa lédami
a8ydami ie$ko
Zodiio
i
celui.
paieSkas
pa ois
commen e.
194
ninkai di ,
i auké
c ime
{
V.
K., d'ailleu s,
aussi mineu
T
1978.
X.5;
A sip aSau, si
éponse nuskambées
ès di igeéliskai.
S uc i inis
b anduolys ille plane,
habi amyjy
socié éiniy bâa y
complexe d'un cen e
de se ice, cons ui
selon a chi ek y
sumany d
unkcine-kompozicine
i
idéjq, ainsi u banis ai
nusako habi amaji
ajong
su
—
LM
1983.X15.
(i8
a chi ec e
in e iu).
Ling is inéje
s ylis ikoje
s yleus
géné aleme-
n déc i é
comme
a ge inga
langues
p iemoniy
selekcija
(sel anka)
i
combinaison
(composi ion).
Les
u ilisa eu-
s de
languesy
mé albalbi-
niaies
commen ai-
i
es
e lè en
p incipalemen alina sélec ion, .y.
s ilis iskai
zyme a
s iliy
in en o iy.
8.
Bali
(Bally)
,,F anciizy
langues
s ylis ikoje
a8é:
ReiSkinies,
qui ne
dominen
pa lé eu ,
n'on pas
domine
i
s ylis iques*.
Main enan
Siamini
di on es
d'acco d
seulemen
en pa ie: il
i§
con ien au
codage
s ylis ique;
de codage
s ylis ikai
ipi ce que
domine
ad essa e.
i
S.
Bali eigini
galé ume
pe o muluo i
Si aip:
s ilis ikos
ne
peu en
n'domine
eiSkiniai, qui
}domina
pa lé oja.
Me akalbinium
commen aa o
usageim
indique
kalbinés
aiskos
samoninguma,
pasakymo
ak ualiza ima.
Ces
commen ai-
es son
sa o iSkas
un examen
du langage,
ils
é iden em-
en con i men
F.
de
Sosi i o
(de
Saussu e)
a
ema qué
que dans
la ac i i é
linguine
a
da an a-
ge maziau
é udien ous*.
Ces
de niè es
années, les
commen ai -
es de s yle
mé albalbinie
de plus
dazniau
a augaien
s ilis iques
e ex e
linguis iques
y iné ojy
démesi?.
Ques ion
impo an-
—
e s iliaus
commen a-
a y ypology.
IS
commen ai e
assemb i
ô éiau
ig a dy ieji
langues de
consomma ion
biidai nesuda o
d'une
classi ica ion
sys ème: ils
son assignés
i ai iu
pag indu,
quelques
au es susije
ça
su
subo dina ions
e
coo dina iona-
ions, ça
nuoSalés, ça
pe ki imo
ela ions.
Kommen a y
analysé
con i me
Siasju
s ilis ikos
p oblemy
y iné ojy
i$ adas:
s iliy
1)
skaiéius
né a
baig inis®, la
classi ica i-
2)
on ne
pe me ie
pas d'une
seule base
ixsamiau
discu e
sudé ingo
s iliaus
eiSkinio,
nécessai es
i ai ios s iliy
Kasi ica ion.
Komma y
analysé
nepe sa
kokio
nou eau
s iliy
dis ibu io-
n,
i
nepaneigia esamy
Classi ica ion.
Ce es, on
ne peu
di e
qu'elles
appa adziai
con i men-
.
Ma , une,
commen aa-
y kalbinés
aiskos
p iemonés
a ibuées à
quel quel
s yle, mais
s yus éia
neiXkyla
comme un
ce ain
sys ème.
D'au e,
s yleus
indiqué
ne
comme
quelque
quelque
didesnés
sys ème
memb e,
0
seulemen
comme
d ina és
s ilis inés
p ieSp ieSos
memb e:
pasakomi les
deux
p iesp ieSos
memb es ou,
dazniau,
pasakomas
seulemen
un, le second
numanomas,
0
exemple. :
O iciell-
emen appelai
Naujosios
muzikos
ansambliu,
0
populia e-
i
men plus
2
Banna
I.
Opanmysckad
cTHIMCTHKa.
—
M.,
1961,
c.
79.
4
Z .
Coccwp
©.
xe.
Tpymb
10
#3bIKO3HaHHIO.
—
M.,
1977,
c.
45.
5
Z ,
Bunoxyp
T. I.
O
conepxannu
HEKOTOPBIX
CTHJIMCTHYCCKAX
onaTHi.
—
B
KH. :
C umuc uueckue
HCciieqOBaHHA.
M.,
1972,
c.
84;
Bex6unxa
A.
Me a exc
B
TeKcTe,
—
B
ku. :
Hosoe
8
3OexKHOapyli
JMHTBHCTHKe.
M., peu .
1978,
8,
c.
417;
WepemucnH
Tl.
T.
Pycckas
cTumuc -
uxa.
—
M.,
1979,
4. 2,
¢.
38—44;
Ilpapyxond
B.
C.
C pa e aa
u
TaxTHKa
mponecca
pe-
4M
B
MX
OTHOMICHHH
K
CTHIIMCTHUeCKOH
HOPMe.
B xu. :
A3p kopas
HOpMa
H
@yHKIHOHAJIbHBIC
c um.
[[po pamma-mpu mamenue
1H
Te3sHCb johnagos
pec yOumKaHcKo oO
CHMIlO3HYMa.
Bus bmo-
c,
1984,
c.
50-52.
*
Z .
CxpeOues
IO.
M.
Oxepx
Teopm
c umac uxu.
—
Doppxuii,
1975,
c.
48.
7
Là même,
p.
42,
56,
166.
195
—
Nako
ensembleliu
LM
1984.11.31;
Passi as
o iciellemen :
,JI§
anks o
dékingas
B aziulis*
(i§ pokalbio
au obuse).
D'ap ès
commen a y
i§
assemb és
de la langue
usage biidy
noms e
sa okams,
on peu di e
que
Gia a splindi
kele iopi de
s yli
eiSkiniai: les
di s
1)
unc ionnies
s ylies;
géné dsies
ca égo ies
2)
de s ylus
cul i os
ki ékios
s ilis inés e
i
3)
le s yle liées
à p ios: la
di eamoji
su
e ikalioji
s iliy
klasi ikacija
(aukS asis
—
Zemasis),
amZiaus
(senimo
—
jeuneimo),
his o iné
(seno ikai
—
—
naujo iskai
kalban ),
e i o ii-
né
—
(kaimiskai
mies i kai
kalban ),
bend inés
langues
i
ki y
langues
a mainy
p ieSp iea
(pyz: comme
dziikai
appelle,
Za goniskai_
pa lan ).
1,
Me akalbiniuose
commen ai es
se e lè e bien
unkciniy s iliy
4
scien i ique,
adminis a i ,
—
publicis inio
bui inio
iX aiXkos
p iemonés.
i
—
a)
Mokslinious
s ylis
P iemoniy
é é ences
a
Sie
commen ai -
esa ai:
mokslixkai
disan ,
scien i ique-
skai
pasakysiu,
nuskambés
ado éliskai,
comme pasaky y scholas ai.
Cia
a ibuabl-
i
es i ai iy
p o inio
a ail
s igiy
langues
é é ences:
di ean
selekcininky
kalba,
consomma-
n iloso y
(ekonomis y
e mina.
...)
b)
Adminis acinio
(o ialiojo,
ju idinio,
js a ymy)
s ylus
é é ences:
o iciellemen
pa lan ,
o iciellemen
nomma,
is a ymy kalba
a ian , kalban
ju idine kalba,
ju is ai
pa adin y,
eismine kalba
Pluan ,
comme les
a oca s
disen .
c)
Publicis inio
(laik aS inio)
s yle de
é é ences:
publicis iskai
pa lan ,
plaka iskai
in i ulin a,
comme
sakoma
laik a¢ciues,
comme aSo
Zu nalis i,
dans la
p esse appelé.
d)
Bui inien (au
quo idien)
s yles
é é ences:
kasdienixkiau
pa lan ,
i e us
i
quo idiine
kalbq,
géné aleme-
n pa lan ,
simple
Zodis.
Daznes
§j
s iliy
indique
i
commen a-
i es
comme
liaudis di ,
liaudiskai
disan ,
comme
Zmonés
di ,
commen
Zmoniy
di , ano
Zmoniy,
comme
s ie di .
Bui inien
s ylius des
é é ences
peu en ê e
assignés
beaucoupelj
Zemojo
(Siu k& iojo)
s iliaus
commen ai e:
comme
p as iokai
di , s aciai
(Siu kS¢iai;
dazZnas
nelabai
eik inas
g ossiè eme-
n ) disan ,
neS elniai
disan ,
neg azus
Zodis.
To
's iliaus
signales bina
a sip aan ,
do anoki
i
oki
pasakyma.
uz
e)
Meninis s yleus
n'a pas sa y
specialiy moyen
de langue,
isky us
negausius
(lie u iy
kalboje)
poe ismus,
me akalbiniuose
commen ai es,
comme di ,
o
a k eipiamos
yeux biidingasias
quelque s ylius
moyens, aigi
j
Siuo cas
né a ipiniy
me akalbiniy
komen a y.
da%nas
commen ai-
e imaging
( aizdziai)
pa lan
signalisée
pa léjimo
imagdinguma
comme d'une
géné ale
s iliaus
kul i os
ca ac é y-
be
(i.e.
ela i e
image ie
compa ée
su
ou le
con ex e
aica),
o
ne
comme
bidinga un
s yle
a is ique
de
pa icula i-
é. Kalbinés
aiSkos
poe iskuma
peu
mon e
commen ai-
es comme
di le poè e
(poe ai),
poè e
Zodziais
pa lan ,
comme
dainoj di ,
co espond-
en
indi idualiis
commen ai-
es, pyz.,
comme
Zadéjo dainos
Ma cSA s iliaus
kul ii os
191.
2.
I
sa oka jeina
bend esniosios
( ikslumas,
aikumas,
glaus umas)
spéciSkesnés
( aizdingumas,
gy umas e c.)
i
i
s ylis inés
pa icula ybé-
s. Dans les
me akalbinai -
es
commen ai es
pa iculi
daznai se
e lè e
di eimis
p écisa ion e
glaudissemen :
plus p écis
(be iau,
ik iau) en
disan ;
glaus ai
pa lan , b e
pa lan , b e
d i a, (pa an
un)
Zod¥iu.
En engian
§j
a iclesnj
on é é
iscel i
mé akalbiniai
commen ai es
i
J.
Baléikonio
Rink iniy
aS y
d i omio
(au eu us
sa io ex e
commen ai-
esa a)
i
i§
jo
e s y
196
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky.
Ras as de
4
co ec i-
on des
é é enc-
es: mieux
G3
disan k.),
é i ie ie
disan
(1);
14
—
glaus umo
é é ences:
b e disan
b e iau
(7),
disan
(1),
ZodZiu
sakan
(1),
une
Zodziu
Zodziu
(1),
(4).
3.
I8
likusiy
neap a y
me akalbiniy
s iliaus
commen ai-
e da
miné ini au
moins
Vous:
a)
A spindin ys
auk& ojo
i
Zemojo
s iliaus
p ieSp ieSq.
Auk8 aji
s iliy
indique:
sonnemen s
pasaky a,
sonnus
Zodis,
§ iesus
Zodis, sonne
iskilmingeme-
n , g aiais
Zodziais
pa lan ,
comme di
dans l'hymne
na ional. Un
commen ai e
d'un
hau S esnie
de s yle
(ce nom
nous pa
us)
ou é
H. K.
Ande seno
Les con es:
—
Roménai
i
g eikai
jq
adino
D iada,
—
a é
ancienukas.
—
Mais ce
ya das nous
pa us,
Naujasodéj
p aminé,,Se-
imedzio
i
mociu e
jq
BaléAP
112.
Zemaji
s iliy indique
les
commen ai-
es, déjà
mené i en
pa lan de
bui inj s ilu.
b)
Dalis
Zemojo
s iliaus
é é ody
jeina
enco e une
i
émoine
—
posi i es
—
néga i es
i
cono a ion
opposi ion,
plg.
S elniai
appelle,
appelle
maloniu
(meiliu)
pa nom,
g aziai
in i ulino
i
neS elniai
disan ,
Siu kSciai
sakan .
c)
RySki
his o iiné
(ch onologiné)
—
seno isko
i
naujo isko
—
kalbéjimo
p ie3p iea:
kalba
seno iskai,
seno iSkai
pasaky um,
seno iskai
é an di ,
seno iskas
posakis,
comme
disaien alo s,
comme
anksydaciau
zmones
disyda o
comme
main enan
ip as a
—
(mégs ama,
madinga)
saky i, comme
main enan
appelle,
ac uels
e minais
Snekan ,
niidieni8kai
sakan ,
naujaip é an
di ,
mode niskai.
d)
AmZiaus
(ka ij)
langue
p iesp iea:
di seni/
Zmonés,
anciens
Zmonés
adi-
na
—
comme
main ena-
n les
jeunes
disen ,
ano
jaunyju,
comme
pasaky y
miisy jeunesimas.
Cia p ide a
aiky
commen ai -
i
es de langue:
en an s
nomina,
da zelinukai
nomina
(p ieSp ieSa
les adul es
di ).
—
18
de la pa ie
seipina
seno iskas
i
senimo
kalbéjimo
biidas,
exemple.:
comme
miisy é ai
saky
liubéjo.
e)
Te i o iné le
—
illage de la
i
ille des
—
p iSp ieSa.
Commen ai-
es:
kaimiska
s yleus,
illage
Zmogaus
Zodziais
pa lan
—
de la ille
langue.
Kaimiko
kalbéjimo
commen ai -
es pa ois
k yZiuojasi
su
seno isko
kalbéjimo
commen ai -
esa ais:
comme miusy
kaime
sakyda o,
comme
biida o
sakoma
kaime.
)
Bend inei
kalbai ypaé
daznai
accessible-
§inama
Za goniné
langue:
Za goniskai
sakoma,
pasaké
ko ido iaus
Za gonu,
ilmo ojy
Za gonu
Snekan ,
kaliniy
Za gonu
a ian ,
melio a o iy
Za gonu
adina,
ilnieciy
Za gonu
eiské. Les
commen ai -
es
mé albines
de s yle
ne
seulemen
explici iskai
e lè en
ealiq no me
de s yle; eux
consomma e-
u s de
langue,
socié éé
e endique le
d oi de
i
ij
ce e no me
de
codi ica ion.
Il semble
qu'en e la
éelle
s ilis inés
a osenos
s iliy no me
i
codi ikacijos
y ai moins de
dis ance que
en e ki y
langues
no me
i
ju
codi ika ions.
Sakysim,
li esgiSka
(Ou
Snekiska)
es ce,
ou e
ka
socié é
lisboise-pa-
lan é au
moins
a
didZioji sa
pa ie
pe çoi
comme
knygiska
(a
,,snekiska),
o
la langue
e eu es
quand même
une langue
e eu , quoi
ai didZioji
socié éés
pa ie.
ja
i
Ma s iliy
no mos son
idinés no me
de langue,
pazeidimas
neg iauna
sys ème de
ju
langue;
au eimas, un
ce ain s iliy
di uzija
jy
sys ème jus e
au emen
di é encioa.
q
S ilis ikai
peu bi i
ès
p écieux
i¥samesnis
me akalbiniy
s iliaus
commen aa-
y é ude
(Siame
a icle se
base
seulemen
700
exemplezdziy).
Des
su
commen ai -
es els
commen ai -
es peu en
donne idomiu
duomeny
langue
ins umen iy
concu ence
comp end e,
ca nemaza
commen a
(i aip disan ,
scien iiskai
disan pan.)
i
ce es quoi
ne
d'au e comme
démons a ion
de
concu ence.
197
SUBRUMPINIMAI
BaléAP
Ande senas H.
K.
Pasakos/Ve é
J. Bal éikonis.
V., 1966. LM
Li e a ii a es
a as. Ma cD
Ma cinke i ius
Jus .
DienS o ais
sans da y. V.,
1981. Ma cSA
Ma cinke i ius
Jus . Sena
abécélé. V., 1969.
N Nemunas.
Tiens.
OTPA)KEH-
HE
CTHJIEBb-
IX HOPM B
METAPEY-
EBLIX KOMMEHTAPHAX Il es à no e que le èglemen (CE) n° 10796 du Pa lemen eu opéen e du Conseil n'a pas é é modi ié.
Pe3iome
B
Me ape epbix Il es
(H
MeTas3bIKOBbIX) Il es
KOMMCHTapHsX
XYOX%KECTBEHAEIX,
MyOMMUMCTHYECKHX,
HAYYHBIX
TEKCTOB
H
PeYeBbIX
AKTOB
JHTOBCKOTO
A3bIKa
OTPaxKalOTCA
pa3Hble
CTHJIEBbIe
H
CTHIIHC-
THYecKue
ABIEHHA:
1)
HOPMBI
dbyHKUMOHANBHEIX
cTHNel, OOume
2)
KaTe opuH
CTHIEROI
KYIETYPEI
Pew
(TOYHOCTE,
SACHOCTE,
KpaTKOCTS,
O6pa3HOcTS) Ce qui es ai, c'es que je suis un homme
H
Ap. ),
3)
HHbIe
CTHIMCTHYecKHe
IIH
CO
CTHNIeEM
CSAHHBIC
OMMO3HIMH:
TaK
Ha3bIBAeMBIe
BEPTHKAIbHaA
KNaccHouKalua
cTunel
/
BLICOKHK
—
HHSKHI /,
BOSpacTHAas
(pe b
MOXHIBIX
IONE
—
HOBOMOTHA Il es
Pex),
HCTOpHYeckas
(cTapHHHad
—
HOBOMOZHad
pews),
TeppHTOpHasbHas
(epepenckaa
—
opoyicKasd
pew)
H
Ap.
onmo3zunHH.
Com-
MEHTAaPHH
OTpaxXalOT
He
TOJIbKO
peasIbhYIO
CTHNeBYIO
HOPMY,
HO
H
MOMbITKH
HOCHTeeH
A3BI-
Ka
KOZMuIMpOBaTE
3TY
HOpMy.
O6cTosTenbHOe
MCcHeyOBAHHe
MeTapeyeBEIX
KOMMeHTApHeB
CTHIA
MOET
MociyxuT
Sonee
myGoKOMy
MOHMAaHHIO
COBPeMeHHEIX
CTHIIEBEIX
HOpM,
mH bcbepen mal-
an
CTHIMCTHYCCKOM
CHCTeMBI
A3bIKa,
KOHKYPCHIMH
A3BIKOBBIX
cpeyicTs
HM
Upy ux
cTH-
JIMCTHYCCKHX
sBIICHHI.