scieee Open visual document viewer

Stilių normų atspindys metakalbiniuose komentaruose

Kazimieras Župerka

Full text

LIETUVIY LALBOS SANDAROS TYINEJIMAI LIETUVIY KALBOTYROS Ce e KLAUSIMAI, XXVI (1987) KAZIMIERAS ZUPERKA STILIY NORMU ATSPINDYS METAKALBINIUOSE KOMENTARUOSE{ Me akalbiniu komen a u appelé es des langues e sa iene y ou ex e kalbinés aiskos discussion: é alua ion, mo i a ion de consomma ion k .1 i Pyz. : Bi i in elligingam ne e ai eiskia bi i dépendomam, obéniam. (Nauja i queis a Zodzio eikSmé, mais, hélas, is populia esné.) LM 1984.V.13; Misy mieloji dés y oja, à laquelle ou iskai ne con ien Sal as docen és nomas ( odél i neik eipiame ainsi!), ès panasi okj gin a g i N 1975 12 25; Tas Zodis ,,o uma semble g and, ypaé en — pa lan de Li uu iye- e é a LM V.16; 1981. Na ion, sukii usi de elles chansons, seuls seuls elles alen uz l'immo ali é. Ce es op beaucoup sonniss od¥iai Ma cD 96. Me akalbiniy commen ai- e con enu gana j ai us. I8 i ai oso és on é é igski i commen ai - es, ou nissan des in o ma io- ns s ylis ine, i.i. me akalbiniai s ilaus commen ai es. Jy collec ion a i§ g oZiniy, publicis iniy i scien i iqu- einiy eks y? e kalby i8 assemblemen - s, con é ences, bui iniy pokalbiy. i§ Ces commen ai- es mon en que misy socié éés pa binéje samonéje exis e beaucoup li iu langue de consomma- ion bidy: scien i iqu- e, ju- Tidinis, o icielus, laik aS inis, publicis inis, quo idiennis, liaudiSkasis, aukS asis, Siu kS usis, kaimi8kasis, seno inis, nidienis, senimo, jeunimo, imagesdingas- is, emocingasis, sa y inis, glaus asis, Sabloniskasis, za goninis k . i Beaucoup iS a dy yjy de la langue de consomma - ion biidy s ilis ikos sciencele on s iliaus s a ususa, son considé és onc ionnels ou d'au es s yles (scholas iqu- e, publicis ine, quo idienne, aukS asis, imagingasis, glaus asis). Di i pa léjimo biidai ( ieillimo, jeuneimo, Za goninis) s yliais géné aleme- n ne considè en pas, mais son é oi emen susije su s ilis ine langue sys ème, su s iliy no momis. Ap a iamieux mé acalbinie commen ai - es ou nissen d ejopa s ylis ine in o ma ion: une, indique que pa lé oja associe une ce aine langue de consomma i- on bida ( esp. s iliy); deuxième- men , un ce ain moyen de langue es in e p é- é comme jp as iné, bidinga à un ce ain s yle, .i. comme o s iliaus no me. É alués sépa émen ZodzZiai, posakiai, didesnés ex e a ka pos, pa léjimo biidas apsk i ai. P z. : {s a ymy langue [pa lan ], il es — écidi is- e, uz j ai ias agys es eis as quelques- e a ka i T 1980.X1.12: Ji in i é, comme ju idi- 1 Z . Ji ko a J. Me a eco y commen a¥ .— Slo o a Slo esnos , 1979, N 2, s. 149-151; Ho manno a-Ji i¢éko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a Ho manno a-Ji iéko a was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic. She was bo n in he Czech Republic. J. Me ajazyk a me a ed a leu s ca ac è e dile Ka la Capka. — Slo o a Slo esnos , 1979, N 4, s. 295—296. * Me aling is inés onc ions (apie jq Z . Zupe ka K. Me aling is iné onc ion du langage ak o dans i ai ies s yles. — Kn. : Visuomené i pe sonnybés ugdymas/Mokslinés con é ences ezés. Siauliai, 1978, p. 117) a z ilgiu ix ki y moksly i&sisci ia kalbo y a: Gia me akalbinis ou ex e, sépa és © ne commen ai - es. I§ kalbo y os da by on é é collec és seulemen son ex e kalbinés aiSkos commen ai- es. Linbininkai, comme i d'au es u ilisa eu- s de la langue, a pa lédami a8ydami ie$ko Zodiio i celui. paieSkas pa ois commen e. 194 ninkai di , i auké c ime { V. K., d'ailleu s, aussi mineu T 1978. X.5; A sip aSau, si éponse nuskambées ès di igeéliskai. S uc i inis b anduolys ille plane, habi amyjy socié éiniy bâa y complexe d'un cen e de se ice, cons ui selon a chi ek y sumany d unkcine-kompozicine i idéjq, ainsi u banis ai nusako habi amaji ajong su — LM 1983.X15. (i8 a chi ec e in e iu). Ling is inéje s ylis ikoje s yleus géné aleme- n déc i é comme a ge inga langues p iemoniy selekcija (sel anka) i combinaison (composi ion). Les u ilisa eu- s de languesy mé albalbi- niaies commen ai- i es e lè en p incipalemen alina sélec ion, .y. s ilis iskai zyme a s iliy in en o iy. 8. Bali (Bally) ,,F anciizy langues s ylis ikoje a8é: ReiSkinies, qui ne dominen pa lé eu , n'on pas domine i s ylis iques*. Main enan Siamini di on es d'acco d seulemen en pa ie: il i§ con ien au codage s ylis ique; de codage s ylis ikai ipi ce que domine ad essa e. i S. Bali eigini galé ume pe o muluo i Si aip: s ilis ikos ne peu en n'domine eiSkiniai, qui }domina pa lé oja. Me akalbinium commen aa o usageim indique kalbinés aiskos samoninguma, pasakymo ak ualiza ima. Ces commen ai- es son sa o iSkas un examen du langage, ils é iden em- en con i men F. de Sosi i o (de Saussu e) a ema qué que dans la ac i i é linguine a da an a- ge maziau é udien ous*. Ces de niè es années, les commen ai - es de s yle mé albalbinie de plus dazniau a augaien s ilis iques e ex e linguis iques y iné ojy démesi?. Ques ion impo an- — e s iliaus commen a- a y ypology. IS commen ai e assemb i ô éiau ig a dy ieji langues de consomma ion biidai nesuda o d'une classi ica ion sys ème: ils son assignés i ai iu pag indu, quelques au es susije ça su subo dina ions e coo dina iona- ions, ça nuoSalés, ça pe ki imo ela ions. Kommen a y analysé con i me Siasju s ilis ikos p oblemy y iné ojy i$ adas: s iliy 1) skaiéius né a baig inis®, la classi ica i- 2) on ne pe me ie pas d'une seule base ixsamiau discu e sudé ingo s iliaus eiSkinio, nécessai es i ai ios s iliy Kasi ica ion. Komma y analysé nepe sa kokio nou eau s iliy dis ibu io- n, i nepaneigia esamy Classi ica ion. Ce es, on ne peu di e qu'elles appa adziai con i men- . Ma , une, commen aa- y kalbinés aiskos p iemonés a ibuées à quel quel s yle, mais s yus éia neiXkyla comme un ce ain sys ème. D'au e, s yleus indiqué ne comme quelque quelque didesnés sys ème memb e, 0 seulemen comme d ina és s ilis inés p ieSp ieSos memb e: pasakomi les deux p iesp ieSos memb es ou, dazniau, pasakomas seulemen un, le second numanomas, 0 exemple. : O iciell- emen appelai Naujosios muzikos ansambliu, 0 populia e- i men plus 2 Banna I. Opanmysckad cTHIMCTHKa. — M., 1961, c. 79. 4 Z . Coccwp ©. xe. Tpymb 10 #3bIKO3HaHHIO. — M., 1977, c. 45. 5 Z , Bunoxyp T. I. O conepxannu HEKOTOPBIX CTHJIMCTHYCCKAX onaTHi. — B KH. : C umuc uueckue HCciieqOBaHHA. M., 1972, c. 84; Bex6unxa A. Me a exc B TeKcTe, — B ku. : Hosoe 8 3OexKHOapyli JMHTBHCTHKe. M., peu . 1978, 8, c. 417; WepemucnH Tl. T. Pycckas cTumuc - uxa. — M., 1979, 4. 2, ¢. 38—44; Ilpapyxond B. C. C pa e aa u TaxTHKa mponecca pe- 4M B MX OTHOMICHHH K CTHIIMCTHUeCKOH HOPMe. B xu. : A3p kopas HOpMa H @yHKIHOHAJIbHBIC c um. [[po pamma-mpu mamenue 1H Te3sHCb johnagos pec yOumKaHcKo oO CHMIlO3HYMa. Bus bmo- c, 1984, c. 50-52. * Z . CxpeOues IO. M. Oxepx Teopm c umac uxu. — Doppxuii, 1975, c. 48. 7 Là même, p. 42, 56, 166. 195 — Nako ensembleliu LM 1984.11.31; Passi as o iciellemen : ,JI§ anks o dékingas B aziulis* (i§ pokalbio au obuse). D'ap ès commen a y i§ assemb és de la langue usage biidy noms e sa okams, on peu di e que Gia a splindi kele iopi de s yli eiSkiniai: les di s 1) unc ionnies s ylies; géné dsies ca égo ies 2) de s ylus cul i os ki ékios s ilis inés e i 3) le s yle liées à p ios: la di eamoji su e ikalioji s iliy klasi ikacija (aukS asis — Zemasis), amZiaus (senimo — jeuneimo), his o iné (seno ikai — — naujo iskai kalban ), e i o ii- né — (kaimiskai mies i kai kalban ), bend inés langues i ki y langues a mainy p ieSp iea (pyz: comme dziikai appelle, Za goniskai_ pa lan ). 1, Me akalbiniuose commen ai es se e lè e bien unkciniy s iliy 4 scien i ique, adminis a i , — publicis inio bui inio iX aiXkos p iemonés. i — a) Mokslinious s ylis P iemoniy é é ences a Sie commen ai - esa ai: mokslixkai disan , scien i ique- skai pasakysiu, nuskambés ado éliskai, comme pasaky y scholas ai. Cia a ibuabl- i es i ai iy p o inio a ail s igiy langues é é ences: di ean selekcininky kalba, consomma- n iloso y (ekonomis y e mina. ...) b) Adminis acinio (o ialiojo, ju idinio, js a ymy) s ylus é é ences: o iciellemen pa lan , o iciellemen nomma, is a ymy kalba a ian , kalban ju idine kalba, ju is ai pa adin y, eismine kalba Pluan , comme les a oca s disen . c) Publicis inio (laik aS inio) s yle de é é ences: publicis iskai pa lan , plaka iskai in i ulin a, comme sakoma laik a¢ciues, comme aSo Zu nalis i, dans la p esse appelé. d) Bui inien (au quo idien) s yles é é ences: kasdienixkiau pa lan , i e us i quo idiine kalbq, géné aleme- n pa lan , simple Zodis. Daznes §j s iliy indique i commen a- i es comme liaudis di , liaudiskai disan , comme Zmonés di , commen Zmoniy di , ano Zmoniy, comme s ie di . Bui inien s ylius des é é ences peu en ê e assignés beaucoupelj Zemojo (Siu k& iojo) s iliaus commen ai e: comme p as iokai di , s aciai (Siu kS¢iai; dazZnas nelabai eik inas g ossiè eme- n ) disan , neS elniai disan , neg azus Zodis. To 's iliaus signales bina a sip aan , do anoki i oki pasakyma. uz e) Meninis s yleus n'a pas sa y specialiy moyen de langue, isky us negausius (lie u iy kalboje) poe ismus, me akalbiniuose commen ai es, comme di , o a k eipiamos yeux biidingasias quelque s ylius moyens, aigi j Siuo cas né a ipiniy me akalbiniy komen a y. da%nas commen ai- e imaging ( aizdziai) pa lan signalisée pa léjimo imagdinguma comme d'une géné ale s iliaus kul i os ca ac é y- be (i.e. ela i e image ie compa ée su ou le con ex e aica), o ne comme bidinga un s yle a is ique de pa icula i- é. Kalbinés aiSkos poe iskuma peu mon e commen ai- es comme di le poè e (poe ai), poè e Zodziais pa lan , comme dainoj di , co espond- en indi idualiis commen ai- es, pyz., comme Zadéjo dainos Ma cSA s iliaus kul ii os 191. 2. I sa oka jeina bend esniosios ( ikslumas, aikumas, glaus umas) spéciSkesnés ( aizdingumas, gy umas e c.) i i s ylis inés pa icula ybé- s. Dans les me akalbinai - es commen ai es pa iculi daznai se e lè e di eimis p écisa ion e glaudissemen : plus p écis (be iau, ik iau) en disan ; glaus ai pa lan , b e pa lan , b e d i a, (pa an un) Zod¥iu. En engian §j a iclesnj on é é iscel i mé akalbiniai commen ai es i J. Baléikonio Rink iniy aS y d i omio (au eu us sa io ex e commen ai- esa a) i i§ jo e s y 196 H. K. Ande seno ,,Pasaky. Ras as de 4 co ec i- on des é é enc- es: mieux G3 disan k.), é i ie ie disan (1); 14 — glaus umo é é ences: b e disan b e iau (7), disan (1), ZodZiu sakan (1), une Zodziu Zodziu (1), (4). 3. I8 likusiy neap a y me akalbiniy s iliaus commen ai- e da miné ini au moins Vous: a) A spindin ys auk& ojo i Zemojo s iliaus p ieSp ieSq. Auk8 aji s iliy indique: sonnemen s pasaky a, sonnus Zodis, § iesus Zodis, sonne iskilmingeme- n , g aiais Zodziais pa lan , comme di dans l'hymne na ional. Un commen ai e d'un hau S esnie de s yle (ce nom nous pa us) ou é H. K. Ande seno Les con es: — Roménai i g eikai jq adino D iada, — a é ancienukas. — Mais ce ya das nous pa us, Naujasodéj p aminé,,Se- imedzio i mociu e jq BaléAP 112. Zemaji s iliy indique les commen ai- es, déjà mené i en pa lan de bui inj s ilu. b) Dalis Zemojo s iliaus é é ody jeina enco e une i émoine — posi i es — néga i es i cono a ion opposi ion, plg. S elniai appelle, appelle maloniu (meiliu) pa nom, g aziai in i ulino i neS elniai disan , Siu kSciai sakan . c) RySki his o iiné (ch onologiné) — seno isko i naujo isko — kalbéjimo p ie3p iea: kalba seno iskai, seno iSkai pasaky um, seno iskai é an di , seno iskas posakis, comme disaien alo s, comme anksydaciau zmones disyda o comme main enan ip as a — (mégs ama, madinga) saky i, comme main enan appelle, ac uels e minais Snekan , niidieni8kai sakan , naujaip é an di , mode niskai. d) AmZiaus (ka ij) langue p iesp iea: di seni/ Zmonés, anciens Zmonés adi- na — comme main ena- n les jeunes disen , ano jaunyju, comme pasaky y miisy jeunesimas. Cia p ide a aiky commen ai - i es de langue: en an s nomina, da zelinukai nomina (p ieSp ieSa les adul es di ). — 18 de la pa ie seipina seno iskas i senimo kalbéjimo biidas, exemple.: comme miisy é ai saky liubéjo. e) Te i o iné le — illage de la i ille des — p iSp ieSa. Commen ai- es: kaimiska s yleus, illage Zmogaus Zodziais pa lan — de la ille langue. Kaimiko kalbéjimo commen ai - es pa ois k yZiuojasi su seno isko kalbéjimo commen ai - esa ais: comme miusy kaime sakyda o, comme biida o sakoma kaime. ) Bend inei kalbai ypaé daznai accessible- §inama Za goniné langue: Za goniskai sakoma, pasaké ko ido iaus Za gonu, ilmo ojy Za gonu Snekan , kaliniy Za gonu a ian , melio a o iy Za gonu adina, ilnieciy Za gonu eiské. Les commen ai - es mé albines de s yle ne seulemen explici iskai e lè en ealiq no me de s yle; eux consomma e- u s de langue, socié éé e endique le d oi de i ij ce e no me de codi ica ion. Il semble qu'en e la éelle s ilis inés a osenos s iliy no me i codi ikacijos y ai moins de dis ance que en e ki y langues no me i ju codi ika ions. Sakysim, li esgiSka (Ou Snekiska) es ce, ou e ka socié é lisboise-pa- lan é au moins a didZioji sa pa ie pe çoi comme knygiska (a ,,snekiska), o la langue e eu es quand même une langue e eu , quoi ai didZioji socié éés pa ie. ja i Ma s iliy no mos son idinés no me de langue, pazeidimas neg iauna sys ème de ju langue; au eimas, un ce ain s iliy di uzija jy sys ème jus e au emen di é encioa. q S ilis ikai peu bi i ès p écieux i¥samesnis me akalbiniy s iliaus commen aa- y é ude (Siame a icle se base seulemen 700 exemplezdziy). Des su commen ai - es els commen ai - es peu en donne idomiu duomeny langue ins umen iy concu ence comp end e, ca nemaza commen a (i aip disan , scien iiskai disan pan.) i ce es quoi ne d'au e comme démons a ion de concu ence. 197 SUBRUMPINIMAI BaléAP Ande senas H. K. Pasakos/Ve é J. Bal éikonis. V., 1966. LM Li e a ii a es a as. Ma cD Ma cinke i ius Jus . DienS o ais sans da y. V., 1981. Ma cSA Ma cinke i ius Jus . Sena abécélé. V., 1969. N Nemunas. Tiens. OTPA)KEH- HE CTHJIEBb- IX HOPM B METAPEY- EBLIX KOMMEHTAPHAX Il es à no e que le èglemen (CE) n° 10796 du Pa lemen eu opéen e du Conseil n'a pas é é modi ié. Pe3iome B Me ape epbix Il es (H MeTas3bIKOBbIX) Il es KOMMCHTapHsX XYOX%KECTBEHAEIX, MyOMMUMCTHYECKHX, HAYYHBIX TEKCTOB H PeYeBbIX AKTOB JHTOBCKOTO A3bIKa OTPaxKalOTCA pa3Hble CTHJIEBbIe H CTHIIHC- THYecKue ABIEHHA: 1) HOPMBI dbyHKUMOHANBHEIX cTHNel, OOume 2) KaTe opuH CTHIEROI KYIETYPEI Pew (TOYHOCTE, SACHOCTE, KpaTKOCTS, O6pa3HOcTS) Ce qui es ai, c'es que je suis un homme H Ap. ), 3) HHbIe CTHIMCTHYecKHe IIH CO CTHNIeEM CSAHHBIC OMMO3HIMH: TaK Ha3bIBAeMBIe BEPTHKAIbHaA KNaccHouKalua cTunel / BLICOKHK — HHSKHI /, BOSpacTHAas (pe b MOXHIBIX IONE — HOBOMOTHA Il es Pex), HCTOpHYeckas (cTapHHHad — HOBOMOZHad pews), TeppHTOpHasbHas (epepenckaa — opoyicKasd pew) H Ap. onmo3zunHH. Com- MEHTAaPHH OTpaxXalOT He TOJIbKO peasIbhYIO CTHNeBYIO HOPMY, HO H MOMbITKH HOCHTeeH A3BI- Ka KOZMuIMpOBaTE 3TY HOpMy. O6cTosTenbHOe MCcHeyOBAHHe MeTapeyeBEIX KOMMeHTApHeB CTHIA MOET MociyxuT Sonee myGoKOMy MOHMAaHHIO COBPeMeHHEIX CTHIIEBEIX HOpM, mH bcbepen mal- an CTHIMCTHYCCKOM CHCTeMBI A3bIKa, KOHKYPCHIMH A3BIKOBBIX cpeyicTs HM Upy ux cTH- JIMCTHYCCKHX sBIICHHI.