LIETUVIU
LABOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
VENCKUTE
A.
BARANAUSKO
BENDRINES
LABOS
TEORIJA me y
1985
p adZioje
signi ica i am-
en e su apo
lie u iy
du
kalbo y ai em
ge al nacio-
i
-nalinei kul i ai
eikSmingi
jubilieji:
minédami pa a
p o issionalalio-
jo miisu
linguagem
ciência i8 aky
s o éjusio
A.
Ba anausko
150-asias
i
Li uânia
TSR
nospe ezoso
de ciência
ac i éjo
p o .
J.
Baléikonio
100-asias
ani e sá io
de
nascimen o,
ju
page béme
nuopelnus
li uanis ikai.
Kazin
a
bi ina
ieSko i
simplesm-
en einiy
sasajy en e
siy incomodo
i8siJa imen o
ski ingy epochy
kalbininky eles
i
uneja
inin e upukiam-
as ciência ai-
—
-dos
ySys,
—
a iau
pa a
ce os
Ba anausko
i
Baliko-
nio pazi y
i
bend ine
lingua
pa alelés
neabejo inai
galé y
iSplés i
ge al idioma
lie u iy
imagem da
his ó iay o-
s.
T
Ba anauska
baseia-se só
ne
musy o mação
lingua y os
p o issional
(pe
K.
Jauniy
i
K.
Biiga), mas
bend inés
i
língua
ki imosi e
no minimo
linhas
(pe
K.
Jauniy
i
J. J
ablonskj)?.
Mas indo
sob e
Baléikonio
luga
lie u iy
kalbo y oje
i
u édami na
cabeça
jo
ySius
su
Biiga bei
Jablonskiu,
ambém
di ícil a
pi myjy
poka io
me y
si uação,
emos
p ipazin i,
que en ão
ele e a
aquele
miisy
linguagem
ciência
au o i a -
as, ku j
émési
i
i
jo
puoseléjadas
é iais
Sakojosi e
plé ési da
mesma linha*.
A.
Ba anausko
indélis
i
conc e éias
lie u iy
kalbo y os
s i is
(pi miausia
j
dialec ologija,
akcen ologija,
bend inés
axomosios
língua
his ó ia k .)
i
já i8samiai
i8nag iné as
de idamen e
in e ido®,
i
a iau kalbinés
paziii os quase
não
jo
in e p e adas
lingu is inés no
con ex o do
desen ol imen-
o da men e*.
Enquan o
isso, ge al
eo iné
disposiçã-
o, cuja
laikési
Sis gabus
sa amokslis
kalbininkas,
Siandien
ebé a
e a
démesio
lie u iy
i
kalbo y os
his o ias,
suas
niidienas
i
a z ilgiu.
Ling is inés
Ba anausko
pazi i os
o ma osi,
eikiamos
ijy
XIX kalbo y os
a.
k ypéiy
na i alizmo,
—
jaunag ama ikiy
i
Kazanés
escolas, de modo
que ele oi
pa y es didele
okieciy
kompa a y is y
usy kalbo y os
i
(p incipal-
men e po
J.
Bodue-
na
de
Ku ené)
i aka.
Benezia
didusia
p adine
i aka
Ba anausko
do alen o
linguís ico
b endimui
i
aos
p incípios
me odís ic-
os u éjo
na i alizmo
di ecção
undado
A.
Sleiche io
paziii os,
po que
ainda
Va niy
seminá ia
bisimajam
minmosios
língua
y iné ojui
milzini8ka
1
Zinke igius
Z.
A.
Ba anauskas
kalbininkas.
—
Kn. :
Li e a i a
i
ala, V.,
1986,
.
19.
2
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn. :
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
V.,
1978,
.
1,
p.
23-35.
8
Sabaliauskas
A.
Li uiy
his ó ia do
es udo da
língua.
—
V,
1979,
p.
166—171;
Salys
A.
A.
Ba anauskas.
—
Kn. :
Lie u i8koji
enciklopedija.
K.,
1934;
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.
«
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
kalbiniy
pazi y i akos.
—
Kn. :
Zenklas
i
p asmé.
V,
1986.
183
ispiidj
da é ide.
kalby
Seimos
susida yma
ai8kinan i,,g-
enealoginio
medzio
eo ia, éliau
o
—
Sleiche io
,,Li uu iy
linguagem
g ama ica
i
ou os
Sio
Zymiausio
Meio XIX
a.
indoeu opeis o
abalhos.
Impo bi-
is gia e a
(no s
i
umpi)
pessoais
Ba anaus-
ko
kon ak ai
su
Sleiche iu.
I§
Sleiche io
da by
Ba anauskas mokési
compa a i o-his ó -
ico mé odo abécélés,
aplica ga sy ki imo
désnius linguagem
.
y.
elemen y
a che ipams
econs ui .
8
Sleiche io
ele oi
pe émes
linguage-
i
m, como
Zmogaus
espasios
ó gão,
idéja
i
ja
eo iskai
g indé seu
paziii y
linguagem de
desconside -
j
ação do
ansplan i
p iZas is e
samp o a i-
mus sob e
comunsji
(pa eldé aji)
i
dalinj
( .
y.
especi icini,
éliau
susi o ma usj)
elemen o da
linguagem.
No seu mais
impo an e
es údio de
imp essão,,,P-
on os sob e
li eu iy kalba
zodyna
i
Ba anauskas
aé:
,,Bend asis
elemen o na
ala apa ece
d uge
gen imi,
su
pi mykS éje
gen ies
exis apje
i8lieka como
is o iSkai
susi o ma u-
i
siy a miniy
ski umy
posluoksnis.
Talas em
línguas
es ão
Ronys,
kamienai,
o mas,
pi minés
lexijos
i
em odos
a mése
e
Snek ose
iguais
us ojamy
Zodziy
junginiy
sis ema;
am
ik y
a miy
i
Snek y
ski umai
o ma
speci inj
elemen o
da língua
“5.
Conside is Enquan o
Sio poZi i io,
Ba anauskas
em ge al
co e amen-
e apibiidno
de cada
i¥
Siu sluoksniy
eikSminguma
linguagem
y inéjimui
con inua a8é:
i
,,Zod7iai
liaudies
lipose pe
laika
nusigludina
como
acmenukai,
a omi
s o és
bangy
a
<...>,
Zodziy
galiinés
nusi ina,
p adzia
i
idu ys
aukiasi
i
ienodéja,
skiemenys
azosi
um-
Canni
<...>.
Po que
<...>
ulnosios
ZodZiy
o mas de
ilgo
ya ojimo,
nu inancio
e imologicos
elemen os,
umpéja,
gene osis
elemen o de
linguagem
i s a
Snekypa ybé-
y
mis, odél
de allam
a miy
compa igines-
nés são
ulnosios,
su umpéjus-
ios
0
ne
<...>“®.
A uado
Sleiche io
paziii os
i
Zodzio
Sakni, como
p imine
mais
i
impo an e
,,kalbos
o ganizmo
las ele,
Ba anauskas,
aiSkindamasis
lie u iy kalbos
a miy
ski umus,
mui o démesio
sky é
Saknies
sonsy
(ypaé
balsiy)
ou o
désningum-
ams
i
pab éZé,
que
Zodzio
a ás os
mesmos
sons
kin a
mais
dep essa
ou odo
i§
pode
iSnyk i.
S ai kodél,
disc e izando
a mes da
língua Li u iu,
ele
o ien a ose
ocalizypa y-
biy complexos,
j
daZnai nem
mo
seque não
anun ia
conc e ous
dis ingui i o
pozymio,
ku damas
a miy
ha monização
o
p incípio
pa em g
lie u iy idioma
aineiSyba,
es abelecen-
do comum
aSomajai
kalbai
.
y.
no mines
ly is,
consis en e-
men e laikési
poZi io, que
comple ei
lexigábil
( .
y.
galiiné.
R.
V.)
é melho uzu
su umpéjusi.
Véliau
Siq
Ba anausko
eo ing
nuos a g
con i mino
de alhes miisy
a miy es udo:
apa eé, que
a chaiSkiausiq
one ing
sis ema iSlaiko
como só os
a més, ku iy
Sacnies
(esp.
ZodZio
idu io)
i
galiinés
( esp.
ZodZio galo)
ocalismo
coincidem.
Enquan o
isso
Ba anauskas
(no empo de
sua i ência
a més e a
quase
neiS i os)
,,Pas abose
sob e
lie uu iy
kalba
i
Zodyna
az
jZ algia
i8 ada:
,,Ry
i
Rg
Snek os
( .
y.
R,
—
,,Mii-
*
[
lie u iy
língua
iS e s y
es údios
i8 auky
oi
publicada
,,M sy
alboje.
Cia ci a a
i
segui iS:
Vencku é
R.
I§
An ano
Ba anausko
linguís ico
legado.
—
Mdsy
ala, N .
1975,
1,
p.
41.
*
Min.
eik.,
p.
42.
*
Gi denis
A.,
Zinke i ius
Z.
Dél lie u iy
línguas
a miy
classi icação.
—
Kalbo y a,.
1966, . 14,
p. 139.
®
Ba anausko
laiSkas
H.
Vébe iui.
Ci ada
i:
Ba anauskas
A.
RaS ai.
—
V,
1970,
4.25
186.
184
os upynas,
y iné
R,
—
pane éziskiy
pa e,,,g yni-
eji
pun ininkai*
—
R.
V u in-),
galiosinése
mui o
edukuo y
<...>
ga sy
i
skiemeny, é já
li eu iy
linguagem
oné ica
biisimos azés
uZuomazgos*.
Li uiy
língua
a mes
Ba anauskas
y é p á ico
eikalo
e iamas,
aciau,
ma y ,
ne
be
jaunag ama ikiy
j akos assim
me iculosamen-
e ixou
minúsculas
di e ensions
g aminius suaip
i8pazino ac o e
i osios línguas
i
kul a1°,
Nepap as ai
saZininga
pozi i
j
linguagem
acus, í a
isi icanima,
que bom
i8 y imo não
be
podepada y-
jy
i moksliSkai
pa ikimy
ma
iS ady, lémé
i
Ba anausko
y iné ojo
pe sonalin-
és sa ybés".
is o gebéjimo
sis emi8kai
esum in i seus
obse éjimos
sal ejo jz algy
lingüininka do
no oag ama ikiams
bidingo
&i
smulkmenisko acy
ap asinéjimo leido
p içe i ao
i
Siikiuola8ko s uk i inio
poZi io ala, pelo qual
i
ele oi ge okai p alenkes
sa aja uni e so inio
jaunag ama ikiy
—
(ne e ai
adinamy
a omis ais)
iespa ação
—
epocha.
P é
o
neabejo inai
se á
p isidéjusies
i
no a o i§kos
Bodueno
de
Ku ené
pajiii os
(jiedu é
bas an e
ag imai
bend a e).
I§
Bodueno
de
Ku ené
Ba anauskas
pe émé
p incipio
aiSkiai
des inados
aomosios
i
&nekamosios
linguagem
ak a.
Vaizendamen-
e o mulada,
Si
p incípio
andame
Ba anaus-
ko
laike
Vébe iui:
Qual
ou a
li o, que
ou a
boca: no
li o ala
meio
apmi usi,
na boca
oda i .
gi
Toks
isi icimaçã-
o,
apa en em-
en e, deme
bas an e cé ica
Ba anauspoZii i
ko
nenusis o éjusia,
i
aiskiomis
eg asímis de
codi icação
nãou i min a
meio do
a.
XIX
li eu iy
a8 ijos
língua
(jis
iS ySkéja
i8
,Anyks iy
Silelio
au o iaus
laisky
J.
S.
Da idiui,
J.
Jablonski,
H.
Vebe iui
i
e c.),
Ra8ydaomosios
i
Snekamosios
línguas,
como d iejy
nacionalinés
linguagem
o ma de
exis ência,
classi icação
ambém,
ma y ,
salygojo
Ba anausko
jsi ikinima,
que
Li ui bi inai
esan i
necessá io
só aSomoji
bend iné
língua, Siaip
bend a imui
(caip
Snekamoji
língua)
inkan ios
odas
a més.
Misu
akims
i§
p imei o
Z ilgsnio
al ez
i
pa adoxal al
a i mação
esmés né a
i§
nem
eo ixkai,
nem
p ak i8kai
inco ecas:
Siuolaikiné
eo ia da
kul i os de
linguagem
anaip ol
neneigia
gim osios
a més,
empo
impo an eia
adicionaline
ja
dia iamen e
meio de
comunica i -
os
(Seimo em
i
ou as
si uações
neu as, não
o iciais);
g ieZ iau
es i o só
a miy uso
ieSajame na
ida masinéje
comunicaçãoç-
ão
i
(g oZiné
li e a i -
a,
imp ens-
a, escola,
ádios
i
e c.).
IS
o,
apos y ,
pode aze
jus
odao a
i8 ada, que
bend inés
linguagem
a miy
elaçãois
i
Ba anausko
oi
pe cocido
bas an e
blai iai
i
Siikuolaikai.
,,[$ e e
jo
sin e o amen os
j
Siuolaikinos
e mos da
linguís ica,
aiskiai
emos que
Ba anauskui an o
bend iné ala,
an o a més,
ge almen e
uncionuojanéios
só
Snekamaja
o ma, é
salygi8kai
sa a anki8kos
comunicacinés
sis ema aiSkiai
di e e consumo
s e a bem seu
i
idinés aidos
speci iniy
désniy
su o muo omis
one inémis,
leksinémis,
mo ologinémis
sin aksinémis
pa icula ybé-
mis.
i
®
Vencku é
R.
I8
An ano
Ba anausko
do legado
linguís ico,
p.
44.
1©
Gy oji
língua
Ba anausko
oi
en endida
p incipalme-
n e como
Snekamoji
aldeio
Zmoniy
ala,
.
y.
,Zsodiaus
ala.
1
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
ling is iné
ko espondença.
—
Kn. :
Li e a i a
i
ala.
V,
1986,
.
19.
1
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
248.
185.
Dés ydam-
as Kauno
kunigy
seminá io
em
Li uu iy
língua,
Ba anaus-
kas gy ai
jau é
p ak inés
(no minés)
g ama ica
eque ing-
uma e
émési
mesmo al
aSy i,
ildamasis
galésias
ap o ei a
cien í ici-
nés, ij
diach oni-
ja
o ien o as
Sleiche io
Li uu iy
language
g ama ic-
as
exempziu,
a iau
mui o
g ei
sup a o
u js,,pas-
izymé i
k a8 us e
i8 ju
neiSei i*
(apie isso
á ias
ezes
uZsimena
laiSkuose
Vébe iui).,,-
Pazymé i
S usmiSk-
ia não só
ap a8
Li huu iy
ei, mas ja
a ojaniy
Zemmione-
s, j j j
jilean
econs -
uções de
his ó ia,
al e
biomaida,
como pa a
odos os
casos de
língua.
Tu édam-
as pe oS
olis Siuos
conc e ius
aiSkiai
su ok us
uZda inius,
Ba anaus-
kas
enkasi
a miy
de inimo
p incipa,
g indzia ji
eo iniu
eiginiu
sob e
bend ajj e
dalinj
elemen a e
susiku ia
seu i8ka
bend inés
eo ia de
linguagem.
O mais
impo an -
e,,kalbomo-
kslio ( aip
Ba anaus-
kas
chama a
sua
g ama ica)
obje i o
li inando
di e en es
a mines
ly is
su as i jy
pama a,
em ou a
pala a,
es a a
pi mykS j
pa idala,
i8éj cujo
elas são
i8 iedusio-
s.
Ski ingy
a miniy
lyéiy
e imologini
pama a
Ba anaus-
kas
chama_,,Z-
odZigiu e
man endo-
-se
Sleiche io,-
,genealogi-
nio medzio
eo ias,
a i ma:
Zodziigis é
isso kelma,
i cujo
a miy
Sakos
iSauge!
*;,,no in
odas as
Li uu isk-
os línguas
bem
iSmok i, é
p eciso
isy suas
a miy
bem
iSsimoky i,
i8 ku iy
ge o
sulyginimo
ik asai
ZodZ
aikigisS én
iSeina,
A s a iné-
damas,,Zo-
d7Zigines
ly is,
Ba anaus-
kas oli j
p aei j
nesleido:
no miném-
is jis laiké
a mése
ixsuo as
maZ om
paki adas
Zodziy
o mas,
np.,
abalha,
cabe omis,
sédi, e não
abal,
al ez,
séd; nos
elhos
sc uS os
andamos,
mas
a mése
já
nebeiSliku-
siy ly iy
Ba anaus-
kas i seu
aSomaja
bend ing
kalba
nej auki-
a, is oiasi,
nelaiko
no miném-
is (Vébe iui
aiskina
neno js,, -
aSybos do
i o
language
a a auk-
i?>).
Segundo
Sig eo ia
Ba anaus-
ko a8y i
exs ai,
iesq
sakan , oi
y y
aukS ai iy
ly¢iy
ans o -
mação j
aka ie i8-
kasias. Tai
ele mesmo
ned ip as-
miSkai são
p ipazines-
:,,Si oj
meu ala
isso é
a mé R,
( y y
aukS aiciy
anyks én-
y,,, o inin-
ky. R. V.)
sulyginima-
is com
ou as
a mémis
pa isy oi
emendada
e dapildy a
e não de
aco do i i
més, mas
de aco do
ZodZigio
a8y a
ku i
Ta miy
de inimo
p incipio
Ba anaus-
koama
bend iné
a16Somo-
ji kalba
a ima
Sleichiyom
g ama is
iksu
lie u
(Sp ya a-
yS ai iy-
om) Snek
S a .
Beliega só
ac escen-
a , que a
al
subend in-
a seu
a8omosi-
os língua
p oximumo
aka y
aukS aiéiy
a mei ele
p iéjo
pu anai
eo iskai,
baseando--
se
a minio
ga su
ki imo
désniy
egula um-
u.
Paca elm-
en e bem
maio ia y
désniy
conhecen-
do,
consis en-
emen e
seguindo,
como
ago a
pasakíam-
os, idinés
econs -
ução
me odicas,
Ba anaus-
kas
one inius
a miy
ski umus
su edé ij
a chaiSki-
ausia
one ine
sis ema, o
al melho
como jus
e é
iSlaikiusi
pie iné
aka y
aukS ai iy
a mé
(kauni8kiai-
). LaiSke
Vébe iui
sob e isso
aSoma:,,<-
...> não
posso
p esipazin-
a , que
p amaniau
no a, em
nenhum
luga
assim não
ala-se,
mas a
odos
comp een-
dida aos
li au inyk
uma língua
<...>.
Nep aman-
iau
idiomas,
mas albai
lie u i8kai
p amaniau
aSyba; ou
juo ies né
aSybos
nep amani-
au no as,
mas já
esanéiqa e
Zinoma
pa aisiau!;-
,,.Mano
ala 1%
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 185.
44 Ci a-se
i§ kn. :
A chi um
Philologicu-
m, 1937, . 6,
p. 50. 148
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 186.
16 Min.
eik., p.
185.
7 Min,
eik., p.
187.
186
base em
Zodziigi e
assim é
aSoma,
mas,
iS a oma
de
aco do
a miu,
não pode
chamáesi
língua
numi usi-
a, mas
gy aja*.
S ai
kodél
subend i-
n a
aSoma-
ja ala
Ba anau-
skas
daZmais
chama
simples-
men e
a8yba:
lendo
cada galis
sous
a i
assim,
como
supami-
am de seu
na ojo-
je
a mé,
pois
aidés
esan ios
plu ia ei-
kSmiai
a mése
di e en -
emen e
paki usiy
sonsy
símbolo-
s.
Pa yzdzi-
ui, ankg,
a siz el-
gian i
désninga
an i q
ki ima
a mése,
pode-se
le
[ agka,
agkii,
u kii,
onk®] e
ainda de
ou a
o ma.
Fone iné
asyba,
diga
Ba anau-
sko, bi y
nepa an-
ki,
pois,, eik-
y an o
aSyby e
ick
kalbomo-
ksliy
in aisy i,
quan o é
a miy.
P ecisa de um
gi
linguomundo, de
uma ayba, amigo
demons ação,
como li au inykai
i
de cada almés
esses aides em
iS a y i!*.
Conc eéias
eg as, segundo
as quais bii y pode
acilmen e pausa
aSomosios
bend inés
linguagem ly is
a minémis,
su o muluo i
apa eé assim
simples:
Ba anausko,,kalbo-
moksly né a ai8kiy
indicaymy, como
a miSkai
le ,,bend asiasly -
is, ypaé os, cuja
a mése
di e encia un
glasy a im.
ne
ne
Bend inés
linguagem
ki imo
p a ique
Si
bas an e
sudé inga
Ba anausko
eo ia
nep igijo,
a iau
bend inés
linguagem
his o ias
y iné ojai
p ipazis a,
que u éjo
ji
eikSmés,
isigalin
aka yS a
auki iy
a mei, que
desde
do inal XIX
a.
o nou
a ualinés
snekamosios
aSomosios
i
bend inés
linguagem
base®.
Nus a an ,,b-
end asias
(no mines)
aSomosios
língua ly is,
Ba anauskui
e a iskilusi
p oblema de
língua
g ynumo.
Cia ele
apa eé esas
ese asus
no min ojas:
nep ipazino,,-
g ynojo
pu izmo
(laiSkuose
são
c i ica es),
aiau aiSkiy
s e imybiy
ji
engé.
Úl imaji
nusis a yma
assim
aiSkino
!Saike
Vébe iui:,,-
Regimai
s e imyjy
segu ous
dé ies
sa on
kalbon
como
Zodziu, assim
o mação:
i
ieSkau, como
mislis sa i8kai
lie u iSkai
a
iSpasaky i.
Não
de ec ando a
o mação
acéssia
a
Zodzio
kokio,
de es o
e
dú idain-
ai seuTM.
amZininkams
Seu
Ba anauskas
oi
neginéijamas
lie u iy
língua
au o i e as,
pelnes
§j
p ipazinima
i a
i
imagininga
,,AnykS iy
Silelio ala,
excelen -
eu seu
p óp io
p óp io
na mosios
i
ki y
lie u iy
idiomas
a miy
iSmanymu.
Su
i ai iausim
ques ioname-
n os dél
lic u iy
linguagem
ZodZiy
eik8més,
ZodZiy
o mas
i
a osenos pan.
j
ji
apelda osi
Zymiis
usy bei
Vaka y
Eu ope
indoeu opeis ai,
ambém a
maio ia lie u iy
nacionalinés
kul ii os
eikéju.
Sob e
conc e os
Ba anausko
aisymus
zinome ão
ne
já mui o
(se a in o mação
o necida oi
p incipalmen e de
p á ico, mas de
eó ico pobiidzio),
ne
a iau pas aby,
andamy
lingu is inéje
ko espondencijoje,
pode es aga -se
que
i8
jo
Sio
kalbininko
bii a só
ne
puicaus
mo osios
lingua
moko o, mas
a idaus sua
puoselé ojo.
i
Um alioso
es emunho
Siuo
a Z ilgiu
é al de
um laiSko
jo
Vébe iui
luga :
,,Nelegai me
con ém
p aminima
i
slie u i8koji
a8 y
companhiays-
é
<...>.
Beg
ne
ge iaus
bii y
chamidi
ja
Lie u isko
aS o
mylé ojy
d augys é,
ou
,,Lie u isky
a8 inyky d .,
ou como ou a,
dél do que que
companinykais
são aS ai,
mas
aS inykaiTM-
*.
ne
18 Min,
eik., p.
185.
®
A chi um
Philologicum,
1930,
.
1,
p.
76.
2
Ionic
P.
Lie u os
bendiy inés
aSomosios
kalbos idéja
p ieSau8 io
momen o.
—
Kn. :
A chi~
yum
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
52;
Palionis
J.
li e a u a
Li uiyi inés
his ó ia do
idioma.
—
V.,
1979, p.
197.
21
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
32 Min.
eik., p.
207.
187
Ba anausk-
as, panaSiai
como éliau
Jablonskis
e
Baléikonis,
mui o
alo ino
boa
gim ó ia
a més
mokéjima,
cole ando
a miy
acus
o ien a osi
simplesy
j
kaimo
zmoniy
lingua.
S ai
ka
sob e
isso ele
a8es
Boduenui
de
Ku ené:
Moci o es
lie u inyky,
lenkiSkai
kalbédami-
es сами,
lie u iSkai
bem
neiSmoke,
<...> iloje
luga
lie u iska
kalba
apgadino,
p incipalm-
en e
aS us,
po
gy ojoje
kalboje
gi
mies elius
po
d a us.
i
É ago a
mais
ka
escu o
cu so
kampas
Li uas, mais
ka
a as adas
do
município e
de d a o ou
de
ieSkelio,
a
g ynesné e
g azesné
lie u iska
kalba23,
P o esiona-
liosios
lie u iy
kalbo y os
o ma imo-
si
kon eks e
Ba anaus-
ko
bend inés
eo ia do
idioma, já
miné y
dalyki, é
eikinga
be
da délSm
i
Siy_p ieZas iu:
1. Bidama
di e amen e
elacionada
com po eikiu
u é i
p ak ine
g ama ika, ji
pa odé aiskiq
no minés
g ama a ik-
os kii imo
pe spec i a,
p imei a
luga i8kélé
i
_ i osios
(nekamosios)
linguagem
ak y
impo ância
suaip
i
s imulia o
in ensy esnj
a miy
zodyno
i
y ima (plg.
Jauniaus
Bigos
Jablonskio
linija).
2.
Li uiy
dialek ologijoje
j i inusi
a miniy
ypa ybiy
kompleksu
compa inimo
p incipi, a ino
lie u iy kalbos
y iné ojus p a
s uk ii inio
poZii io kalba,
o ma émimosi
idine
ekons ukcija
j
p admenis.
o
Emé
aiSké i,
que né a
(i não êm
bi i) a o iikio
en e
his o inés
ap aSomosios
(no minés)
g ama a ikos,
i
nes i mesniy
no me
nejmanoma
de e mina
elemen a aus
lingua ak y
his o ijos
pozinimo
be
(moksliskai
pag js as
bend inés
lie u iy
kalbos
no mas
éliau
pa eiké
Jablonski-
o,,Li uu iu
linguagem
g ama ica
1922 m.).
3.
P isidéjo ao
am ce o y
bend inés
lie u iy
linguagem
codi ikação
c i e iy
o ma imosi,
ku iy
p incipalmen e
miné ini
i
sis emingumas,
ak y
geog a ija,
g ynumas
pa es galbi
ikslingumas.
i
i8
Sie
c i e ia
Sp ache
no mmini-
mo
p ak ikoje ak ualiis
i
Siandien,
be
o,
p idu ina,
que aiski
Ba anausko
o ien ação
ne
j
a8 u, mas
j
Snekama-
ja ala
lémé
y8ky
i ososi-
os
(,,sodziaus) língua
domin ima miisu
p im uosien es
no minamuosien -
os abalhos
(plg.
Jablonskio,
Bal ikonio
posição).
A aliando
Ba anausko
paziii as
a ualinés
lie u iy
kalbo y os
kon eks e,
p a a pan-
u
ag iné i
jo
a miy
despa ime-
n o
p incípios,
iju ilgumy
balsiy
eo ia
( ainamoji
mo y eo ija),
conc e os
samp o a imos
sob e kai ku iy
lie u iy
linguagem
eiSkiniy
his o ia
(jy
ne e ai
bi a mui o
i
jZ algiy,
aiSkiai
i
klaidingy),
a¢iau dél
limi o as
alcance do
a igo
Siuo
jun o
discu ida
só eo ia
da língua
bend iné-
s.
Elas
odasSk-
ai uzasca,
pa a liga
Ba anausko
eo ines
pazi i as
su
XIX kalbo y a em
a.
ge al mos a ,
como pe
i
alen inga
sa amokslj
kalbininka
§j
besi o muojandia
lie u iy kalbo y a
pa eko g aziai
j
su eSéjo
paZangiausias
me o ling is ikas
idéias.
i
o
TEOPHA
JIMTEPATYPHOTO
A3bIKA
A.
BAPAHAYCKACA
Pes ome
Tipeccns sie
eno p
Ha pamTyMc uyecko o
Hampapnenus
u
Ka3zancKoi
JIMATBUCTHYeCcKOK
TOKONSI,
THIOMOTBOPHO
NMOBINABIIMe
Ha
pasBHTMe
HaWOHANBHOTO
smTOBCKO O
sA3EIKO3HAHUS,
TpORMKasIM
IIpexe
Bce O
Yepe3s
MocpeycTBO
cBoeobpasHoi
Teopun
oGmenanMoHanbHo o
(sm-
TepaTypHo o)
#3bIKa,
Moc poeHHok
A.
BapaHaycKkacom
Bo
BTOpoi
monopmHe
XIX pexa.
%° Min.
eik., p.
133.
188