scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

A. Baranausko bendrinės kalbos teorija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

A. Baranausko bendrinės kalbos teorija

Author: Regina Venckutė
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1652/1750
LIETUVIU
LABOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
VENCKUTE
A.
BARANAUSKO
BENDRINES
LABOS
TEORIJA me y
1985
p adZioje
signi ica i am-
en e su apo
lie u iy
du
kalbo y ai em
ge al nacio-
i
-nalinei kul i ai
eikSmingi
jubilieji:
minédami pa a
p o issionalalio-
jo miisu
linguagem
ciência i8 aky
s o éjusio
A.
Ba anausko
150-asias
i
Li uânia
TSR
nospe ezoso
de ciência
ac i éjo
p o .
J.
Baléikonio
100-asias
ani e sá io
de
nascimen o,
ju
page béme
nuopelnus
li uanis ikai.
Kazin
a
bi ina
ieSko i
simplesm-
en einiy
sasajy en e
siy incomodo
i8siJa imen o
ski ingy epochy
kalbininky eles
i
uneja
inin e upukiam-
as ciência ai-
—
-dos
ySys,
—
a iau
pa a
ce os
Ba anausko
i
Baliko-
nio pazi y
i
bend ine
lingua
pa alelés
neabejo inai
galé y
iSplés i
ge al idioma
lie u iy
imagem da
his ó iay o-
s.
T
Ba anauska
baseia-se só
ne
musy o mação
lingua y os
p o issional
(pe
K.
Jauniy
i
K.
Biiga), mas
bend inés
i
língua
ki imosi e
no minimo
linhas
(pe
K.
Jauniy
i
J. J
ablonskj)?.
Mas indo
sob e
Baléikonio
luga
lie u iy
kalbo y oje
i
u édami na
cabeça
jo
ySius
su
Biiga bei
Jablonskiu,
ambém
di ícil a
pi myjy
poka io
me y
si uação,
emos
p ipazin i,
que en ão
ele e a
aquele
miisy
linguagem
ciência
au o i a -
as, ku j
émési
i
i
jo
puoseléjadas
é iais
Sakojosi e
plé ési da
mesma linha*.
A.
Ba anausko
indélis
i
conc e éias
lie u iy
kalbo y os
s i is
(pi miausia
j
dialec ologija,
akcen ologija,
bend inés
axomosios
língua
his ó ia k .)
i
já i8samiai
i8nag iné as
de idamen e
in e ido®,
i
a iau kalbinés
paziii os quase
não
jo
in e p e adas
lingu is inés no
con ex o do
desen ol imen-
o da men e*.
Enquan o
isso, ge al
eo iné
disposiçã-
o, cuja
laikési
Sis gabus
sa amokslis
kalbininkas,
Siandien
ebé a
e a
démesio
lie u iy
i
kalbo y os
his o ias,
suas
niidienas
i
a z ilgiu.
Ling is inés
Ba anausko
pazi i os
o ma osi,
eikiamos
ijy
XIX kalbo y os
a.
k ypéiy
na i alizmo,
—
jaunag ama ikiy
i
Kazanés
escolas, de modo
que ele oi
pa y es didele
okieciy
kompa a y is y
usy kalbo y os
i
(p incipal-
men e po
J.
Bodue-
na
de
Ku ené)
i aka.
Benezia
didusia
p adine
i aka
Ba anausko
do alen o
linguís ico
b endimui
i
aos
p incípios
me odís ic-
os u éjo
na i alizmo
di ecção
undado
A.
Sleiche io
paziii os,
po que
ainda
Va niy
seminá ia
bisimajam
minmosios
língua
y iné ojui
milzini8ka
1
Zinke igius
Z.
A.
Ba anauskas
kalbininkas.
—
Kn. :
Li e a i a
i
ala, V.,
1986,
.
19.
2
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn. :
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
V.,
1978,
.
1,
p.
23-35.
8
Sabaliauskas
A.
Li uiy
his ó ia do
es udo da
língua.
—
V,
1979,
p.
166—171;
Salys
A.
A.
Ba anauskas.
—
Kn. :
Lie u i8koji
enciklopedija.
K.,
1934;
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.
«
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
kalbiniy
pazi y i akos.
—
Kn. :
Zenklas
i
p asmé.
V,
1986.
183
ispiidj
da é ide.
kalby
Seimos
susida yma
ai8kinan i,,g-
enealoginio
medzio
eo ia, éliau
o
—
Sleiche io
,,Li uu iy
linguagem
g ama ica
i
ou os
Sio
Zymiausio
Meio XIX
a.
indoeu opeis o
abalhos.
Impo bi-
is gia e a
(no s
i
umpi)
pessoais
Ba anaus-
ko
kon ak ai
su
Sleiche iu.
I§
Sleiche io
da by
Ba anauskas mokési
compa a i o-his ó -
ico mé odo abécélés,
aplica ga sy ki imo
désnius linguagem
.
y.
elemen y
a che ipams
econs ui .
8
Sleiche io
ele oi
pe émes
linguage-
i
m, como
Zmogaus
espasios
ó gão,
idéja
i
ja
eo iskai
g indé seu
paziii y
linguagem de
desconside -
j
ação do
ansplan i
p iZas is e
samp o a i-
mus sob e
comunsji
(pa eldé aji)
i
dalinj
( .
y.
especi icini,
éliau
susi o ma usj)
elemen o da
linguagem.
No seu mais
impo an e
es údio de
imp essão,,,P-
on os sob e
li eu iy kalba
zodyna
i
Ba anauskas
aé:
,,Bend asis
elemen o na
ala apa ece
d uge
gen imi,
su
pi mykS éje
gen ies
exis apje
i8lieka como
is o iSkai
susi o ma u-
i
siy a miniy
ski umy
posluoksnis.
Talas em
línguas
es ão
Ronys,
kamienai,
o mas,
pi minés
lexijos
i
em odos
a mése
e
Snek ose
iguais
us ojamy
Zodziy
junginiy
sis ema;
am
ik y
a miy
i
Snek y
ski umai
o ma
speci inj
elemen o
da língua
“5.
Conside is Enquan o
Sio poZi i io,
Ba anauskas
em ge al
co e amen-
e apibiidno
de cada
i¥
Siu sluoksniy
eikSminguma
linguagem
y inéjimui
con inua a8é:
i
,,Zod7iai
liaudies
lipose pe
laika
nusigludina
como
acmenukai,
a omi
s o és
bangy
a
<...>,
Zodziy
galiinés
nusi ina,
p adzia
i
idu ys
aukiasi
i
ienodéja,
skiemenys
azosi
um-
Canni
<...>.
Po que
<...>
ulnosios
ZodZiy
o mas de
ilgo
ya ojimo,
nu inancio
e imologicos
elemen os,
umpéja,
gene osis
elemen o de
linguagem
i s a
Snekypa ybé-
y
mis, odél
de allam
a miy
compa igines-
nés são
ulnosios,
su umpéjus-
ios
0
ne
<...>“®.
A uado
Sleiche io
paziii os
i
Zodzio
Sakni, como
p imine
mais
i
impo an e
,,kalbos
o ganizmo
las ele,
Ba anauskas,
aiSkindamasis
lie u iy kalbos
a miy
ski umus,
mui o démesio
sky é
Saknies
sonsy
(ypaé
balsiy)
ou o
désningum-
ams
i
pab éZé,
que
Zodzio
a ás os
mesmos
sons
kin a
mais
dep essa
ou odo
i§
pode
iSnyk i.
S ai kodél,
disc e izando
a mes da
língua Li u iu,
ele
o ien a ose
ocalizypa y-
biy complexos,
j
daZnai nem
mo
seque não
anun ia
conc e ous
dis ingui i o
pozymio,
ku damas
a miy
ha monização
o
p incípio
pa em g
lie u iy idioma
aineiSyba,
es abelecen-
do comum
aSomajai
kalbai
.
y.
no mines
ly is,
consis en e-
men e laikési
poZi io, que
comple ei
lexigábil
( .
y.
galiiné.
R.
V.)
é melho uzu
su umpéjusi.
Véliau
Siq
Ba anausko
eo ing
nuos a g
con i mino
de alhes miisy
a miy es udo:
apa eé, que
a chaiSkiausiq
one ing
sis ema iSlaiko
como só os
a més, ku iy
Sacnies
(esp.
ZodZio
idu io)
i
galiinés
( esp.
ZodZio galo)
ocalismo
coincidem.
Enquan o
isso
Ba anauskas
(no empo de
sua i ência
a més e a
quase
neiS i os)
,,Pas abose
sob e
lie uu iy
kalba
i
Zodyna
az
jZ algia
i8 ada:
,,Ry
i
Rg
Snek os
( .
y.
R,
—
,,Mii-
*
[
lie u iy
língua
iS e s y
es údios
i8 auky
oi
publicada
,,M sy
alboje.
Cia ci a a
i
segui iS:
Vencku é
R.
I§
An ano
Ba anausko
linguís ico
legado.
—
Mdsy
ala, N .
1975,
1,
p.
41.
*
Min.
eik.,
p.
42.
*
Gi denis
A.,
Zinke i ius
Z.
Dél lie u iy
línguas
a miy
classi icação.
—
Kalbo y a,.
1966, . 14,
p. 139.
®
Ba anausko
laiSkas
H.
Vébe iui.
Ci ada
i:
Ba anauskas
A.
RaS ai.
—
V,
1970,
4.25
186.
184
os upynas,
y iné
R,
—
pane éziskiy
pa e,,,g yni-
eji
pun ininkai*
—
R.
V u in-),
galiosinése
mui o
edukuo y
<...>
ga sy
i
skiemeny, é já
li eu iy
linguagem
oné ica
biisimos azés
uZuomazgos*.
Li uiy
língua
a mes
Ba anauskas
y é p á ico
eikalo
e iamas,
aciau,
ma y ,
ne
be
jaunag ama ikiy
j akos assim
me iculosamen-
e ixou
minúsculas
di e ensions
g aminius suaip
i8pazino ac o e
i osios línguas
i
kul a1°,
Nepap as ai
saZininga
pozi i
j
linguagem
acus, í a
isi icanima,
que bom
i8 y imo não
be
podepada y-
jy
i moksliSkai
pa ikimy
ma
iS ady, lémé
i
Ba anausko
y iné ojo
pe sonalin-
és sa ybés".
is o gebéjimo
sis emi8kai
esum in i seus
obse éjimos
sal ejo jz algy
lingüininka do
no oag ama ikiams
bidingo
&i
smulkmenisko acy
ap asinéjimo leido
p içe i ao
i
Siikiuola8ko s uk i inio
poZi io ala, pelo qual
i
ele oi ge okai p alenkes
sa aja uni e so inio
jaunag ama ikiy
—
(ne e ai
adinamy
a omis ais)
iespa ação
—
epocha.
P é
o
neabejo inai
se á
p isidéjusies
i
no a o i§kos
Bodueno
de
Ku ené
pajiii os
(jiedu é
bas an e
ag imai
bend a e).
I§
Bodueno
de
Ku ené
Ba anauskas
pe émé
p incipio
aiSkiai
des inados
aomosios
i
&nekamosios
linguagem
ak a.
Vaizendamen-
e o mulada,
Si
p incípio
andame
Ba anaus-
ko
laike
Vébe iui:
Qual
ou a
li o, que
ou a
boca: no
li o ala
meio
apmi usi,
na boca
oda i .
gi
Toks
isi icimaçã-
o,
apa en em-
en e, deme
bas an e cé ica
Ba anauspoZii i
ko
nenusis o éjusia,
i
aiskiomis
eg asímis de
codi icação
nãou i min a
meio do
a.
XIX
li eu iy
a8 ijos
língua
(jis
iS ySkéja
i8
,Anyks iy
Silelio
au o iaus
laisky
J.
S.
Da idiui,
J.
Jablonski,
H.
Vebe iui
i
e c.),
Ra8ydaomosios
i
Snekamosios
línguas,
como d iejy
nacionalinés
linguagem
o ma de
exis ência,
classi icação
ambém,
ma y ,
salygojo
Ba anausko
jsi ikinima,
que
Li ui bi inai
esan i
necessá io
só aSomoji
bend iné
língua, Siaip
bend a imui
(caip
Snekamoji
língua)
inkan ios
odas
a més.
Misu
akims
i§
p imei o
Z ilgsnio
al ez
i
pa adoxal al
a i mação
esmés né a
i§
nem
eo ixkai,
nem
p ak i8kai
inco ecas:
Siuolaikiné
eo ia da
kul i os de
linguagem
anaip ol
neneigia
gim osios
a més,
empo
impo an eia
adicionaline
ja
dia iamen e
meio de
comunica i -
os
(Seimo em
i
ou as
si uações
neu as, não
o iciais);
g ieZ iau
es i o só
a miy uso
ieSajame na
ida masinéje
comunicaçãoç-
ão
i
(g oZiné
li e a i -
a,
imp ens-
a, escola,
ádios
i
e c.).
IS
o,
apos y ,
pode aze
jus
odao a
i8 ada, que
bend inés
linguagem
a miy
elaçãois
i
Ba anausko
oi
pe cocido
bas an e
blai iai
i
Siikuolaikai.
,,[$ e e
jo
sin e o amen os
j
Siuolaikinos
e mos da
linguís ica,
aiskiai
emos que
Ba anauskui an o
bend iné ala,
an o a més,
ge almen e
uncionuojanéios
só
Snekamaja
o ma, é
salygi8kai
sa a anki8kos
comunicacinés
sis ema aiSkiai
di e e consumo
s e a bem seu
i
idinés aidos
speci iniy
désniy
su o muo omis
one inémis,
leksinémis,
mo ologinémis
sin aksinémis
pa icula ybé-
mis.
i
®
Vencku é
R.
I8
An ano
Ba anausko
do legado
linguís ico,
p.
44.
1©
Gy oji
língua
Ba anausko
oi
en endida
p incipalme-
n e como
Snekamoji
aldeio
Zmoniy
ala,
.
y.
,Zsodiaus
ala.
1
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
ling is iné
ko espondença.
—
Kn. :
Li e a i a
i
ala.
V,
1986,
.
19.
1
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
248.
185.
Dés ydam-
as Kauno
kunigy
seminá io
em
Li uu iy
língua,
Ba anaus-
kas gy ai
jau é
p ak inés
(no minés)
g ama ica
eque ing-
uma e
émési
mesmo al
aSy i,
ildamasis
galésias
ap o ei a
cien í ici-
nés, ij
diach oni-
ja
o ien o as
Sleiche io
Li uu iy
language
g ama ic-
as
exempziu,
a iau
mui o
g ei
sup a o
u js,,pas-
izymé i
k a8 us e
i8 ju
neiSei i*
(apie isso
á ias
ezes
uZsimena
laiSkuose
Vébe iui).,,-
Pazymé i
S usmiSk-
ia não só
ap a8
Li huu iy
ei, mas ja
a ojaniy
Zemmione-
s, j j j
jilean
econs -
uções de
his ó ia,
al e
biomaida,
como pa a
odos os
casos de
língua.
Tu édam-
as pe oS
olis Siuos
conc e ius
aiSkiai
su ok us
uZda inius,
Ba anaus-
kas
enkasi
a miy
de inimo
p incipa,
g indzia ji
eo iniu
eiginiu
sob e
bend ajj e
dalinj
elemen a e
susiku ia
seu i8ka
bend inés
eo ia de
linguagem.
O mais
impo an -
e,,kalbomo-
kslio ( aip
Ba anaus-
kas
chama a
sua
g ama ica)
obje i o
li inando
di e en es
a mines
ly is
su as i jy
pama a,
em ou a
pala a,
es a a
pi mykS j
pa idala,
i8éj cujo
elas são
i8 iedusio-
s.
Ski ingy
a miniy
lyéiy
e imologini
pama a
Ba anaus-
kas
chama_,,Z-
odZigiu e
man endo-
-se
Sleiche io,-
,genealogi-
nio medzio
eo ias,
a i ma:
Zodziigis é
isso kelma,
i cujo
a miy
Sakos
iSauge!
*;,,no in
odas as
Li uu isk-
os línguas
bem
iSmok i, é
p eciso
isy suas
a miy
bem
iSsimoky i,
i8 ku iy
ge o
sulyginimo
ik asai
ZodZ
aikigisS én
iSeina,
A s a iné-
damas,,Zo-
d7Zigines
ly is,
Ba anaus-
kas oli j
p aei j
nesleido:
no miném-
is jis laiké
a mése
ixsuo as
maZ om
paki adas
Zodziy
o mas,
np.,
abalha,
cabe omis,
sédi, e não
abal,
al ez,
séd; nos
elhos
sc uS os
andamos,
mas
a mése
já
nebeiSliku-
siy ly iy
Ba anaus-
kas i seu
aSomaja
bend ing
kalba
nej auki-
a, is oiasi,
nelaiko
no miném-
is (Vébe iui
aiskina
neno js,, -
aSybos do
i o
language
a a auk-
i?>).
Segundo
Sig eo ia
Ba anaus-
ko a8y i
exs ai,
iesq
sakan , oi
y y
aukS ai iy
ly¢iy
ans o -
mação j
aka ie i8-
kasias. Tai
ele mesmo
ned ip as-
miSkai são
p ipazines-
:,,Si oj
meu ala
isso é
a mé R,
( y y
aukS aiciy
anyks én-
y,,, o inin-
ky. R. V.)
sulyginima-
is com
ou as
a mémis
pa isy oi
emendada
e dapildy a
e não de
aco do i i
més, mas
de aco do
ZodZigio
a8y a
ku i
Ta miy
de inimo
p incipio
Ba anaus-
koama
bend iné
a16Somo-
ji kalba
a ima
Sleichiyom
g ama is
iksu
lie u
(Sp ya a-
yS ai iy-
om) Snek
S a .
Beliega só
ac escen-
a , que a
al
subend in-
a seu
a8omosi-
os língua
p oximumo
aka y
aukS aiéiy
a mei ele
p iéjo
pu anai
eo iskai,
baseando--
se
a minio
ga su
ki imo
désniy
egula um-
u.
Paca elm-
en e bem
maio ia y
désniy
conhecen-
do,
consis en-
emen e
seguindo,
como
ago a
pasakíam-
os, idinés
econs -
ução
me odicas,
Ba anaus-
kas
one inius
a miy
ski umus
su edé ij
a chaiSki-
ausia
one ine
sis ema, o
al melho
como jus
e é
iSlaikiusi
pie iné
aka y
aukS ai iy
a mé
(kauni8kiai-
). LaiSke
Vébe iui
sob e isso
aSoma:,,<-
...> não
posso
p esipazin-
a , que
p amaniau
no a, em
nenhum
luga
assim não
ala-se,
mas a
odos
comp een-
dida aos
li au inyk
uma língua
<...>.
Nep aman-
iau
idiomas,
mas albai
lie u i8kai
p amaniau
aSyba; ou
juo ies né
aSybos
nep amani-
au no as,
mas já
esanéiqa e
Zinoma
pa aisiau!;-
,,.Mano
ala 1%
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 185.
44 Ci a-se
i§ kn. :
A chi um
Philologicu-
m, 1937, . 6,
p. 50. 148
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 186.
16 Min.
eik., p.
185.
7 Min,
eik., p.
187.
186
base em
Zodziigi e
assim é
aSoma,
mas,
iS a oma
de
aco do
a miu,
não pode
chamáesi
língua
numi usi-
a, mas
gy aja*.
S ai
kodél
subend i-
n a
aSoma-
ja ala
Ba anau-
skas
daZmais
chama
simples-
men e
a8yba:
lendo
cada galis
sous
a i
assim,
como
supami-
am de seu
na ojo-
je
a mé,
pois
aidés
esan ios
plu ia ei-
kSmiai
a mése
di e en -
emen e
paki usiy
sonsy
símbolo-
s.
Pa yzdzi-
ui, ankg,
a siz el-
gian i
désninga
an i q
ki ima
a mése,
pode-se
le
[ agka,
agkii,
u kii,
onk®] e
ainda de
ou a
o ma.
Fone iné
asyba,
diga
Ba anau-
sko, bi y
nepa an-
ki,
pois,, eik-
y an o
aSyby e
ick
kalbomo-
ksliy
in aisy i,
quan o é
a miy.
P ecisa de um
gi
linguomundo, de
uma ayba, amigo
demons ação,
como li au inykai
i
de cada almés
esses aides em
iS a y i!*.
Conc eéias
eg as, segundo
as quais bii y pode
acilmen e pausa
aSomosios
bend inés
linguagem ly is
a minémis,
su o muluo i
apa eé assim
simples:
Ba anausko,,kalbo-
moksly né a ai8kiy
indicaymy, como
a miSkai
le ,,bend asiasly -
is, ypaé os, cuja
a mése
di e encia un
glasy a im.
ne
ne
Bend inés
linguagem
ki imo
p a ique
Si
bas an e
sudé inga
Ba anausko
eo ia
nep igijo,
a iau
bend inés
linguagem
his o ias
y iné ojai
p ipazis a,
que u éjo
ji
eikSmés,
isigalin
aka yS a
auki iy
a mei, que
desde
do inal XIX
a.
o nou
a ualinés
snekamosios
aSomosios
i
bend inés
linguagem
base®.
Nus a an ,,b-
end asias
(no mines)
aSomosios
língua ly is,
Ba anauskui
e a iskilusi
p oblema de
língua
g ynumo.
Cia ele
apa eé esas
ese asus
no min ojas:
nep ipazino,,-
g ynojo
pu izmo
(laiSkuose
são
c i ica es),
aiau aiSkiy
s e imybiy
ji
engé.
Úl imaji
nusis a yma
assim
aiSkino
!Saike
Vébe iui:,,-
Regimai
s e imyjy
segu ous
dé ies
sa on
kalbon
como
Zodziu, assim
o mação:
i
ieSkau, como
mislis sa i8kai
lie u iSkai
a
iSpasaky i.
Não
de ec ando a
o mação
acéssia
a
Zodzio
kokio,
de es o
e
dú idain-
ai seuTM.
amZininkams
Seu
Ba anauskas
oi
neginéijamas
lie u iy
língua
au o i e as,
pelnes
§j
p ipazinima
i a
i
imagininga
,,AnykS iy
Silelio ala,
excelen -
eu seu
p óp io
p óp io
na mosios
i
ki y
lie u iy
idiomas
a miy
iSmanymu.
Su
i ai iausim
ques ioname-
n os dél
lic u iy
linguagem
ZodZiy
eik8més,
ZodZiy
o mas
i
a osenos pan.
j
ji
apelda osi
Zymiis
usy bei
Vaka y
Eu ope
indoeu opeis ai,
ambém a
maio ia lie u iy
nacionalinés
kul ii os
eikéju.
Sob e
conc e os
Ba anausko
aisymus
zinome ão
ne
já mui o
(se a in o mação
o necida oi
p incipalmen e de
p á ico, mas de
eó ico pobiidzio),
ne
a iau pas aby,
andamy
lingu is inéje
ko espondencijoje,
pode es aga -se
que
i8
jo
Sio
kalbininko
bii a só
ne
puicaus
mo osios
lingua
moko o, mas
a idaus sua
puoselé ojo.
i
Um alioso
es emunho
Siuo
a Z ilgiu
é al de
um laiSko
jo
Vébe iui
luga :
,,Nelegai me
con ém
p aminima
i
slie u i8koji
a8 y
companhiays-
é
<...>.
Beg
ne
ge iaus
bii y
chamidi
ja
Lie u isko
aS o
mylé ojy
d augys é,
ou
,,Lie u isky
a8 inyky d .,
ou como ou a,
dél do que que
companinykais
são aS ai,
mas
aS inykaiTM-
*.
ne
18 Min,
eik., p.
185.
®
A chi um
Philologicum,
1930,
.
1,
p.
76.
2
Ionic
P.
Lie u os
bendiy inés
aSomosios
kalbos idéja
p ieSau8 io
momen o.
—
Kn. :
A chi~
yum
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
52;
Palionis
J.
li e a u a
Li uiyi inés
his ó ia do
idioma.
—
V.,
1979, p.
197.
21
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
32 Min.
eik., p.
207.
187

Ba anausk-
as, panaSiai
como éliau
Jablonskis
e
Baléikonis,
mui o
alo ino
boa
gim ó ia
a més
mokéjima,
cole ando
a miy
acus
o ien a osi
simplesy
j
kaimo
zmoniy
lingua.
S ai
ka
sob e
isso ele
a8es
Boduenui
de
Ku ené:
Moci o es
lie u inyky,
lenkiSkai
kalbédami-
es сами,
lie u iSkai
bem
neiSmoke,
<...> iloje
luga
lie u iska
kalba
apgadino,
p incipalm-
en e
aS us,
po
gy ojoje
kalboje
gi
mies elius
po
d a us.
i
É ago a
mais
ka
escu o
cu so
kampas
Li uas, mais
ka
a as adas
do
município e
de d a o ou
de
ieSkelio,
a
g ynesné e
g azesné
lie u iska
kalba23,
P o esiona-
liosios
lie u iy
kalbo y os
o ma imo-
si
kon eks e
Ba anaus-
ko
bend inés
eo ia do
idioma, já
miné y
dalyki, é
eikinga
be
da délSm
i
Siy_p ieZas iu:
1. Bidama
di e amen e
elacionada
com po eikiu
u é i
p ak ine
g ama ika, ji
pa odé aiskiq
no minés
g ama a ik-
os kii imo
pe spec i a,
p imei a
luga i8kélé
i
_ i osios
(nekamosios)
linguagem
ak y
impo ância
suaip
i
s imulia o
in ensy esnj
a miy
zodyno
i
y ima (plg.
Jauniaus
Bigos
Jablonskio
linija).
2.
Li uiy
dialek ologijoje
j i inusi
a miniy
ypa ybiy
kompleksu
compa inimo
p incipi, a ino
lie u iy kalbos
y iné ojus p a
s uk ii inio
poZii io kalba,
o ma émimosi
idine
ekons ukcija
j
p admenis.
o
Emé
aiSké i,
que né a
(i não êm
bi i) a o iikio
en e
his o inés
ap aSomosios
(no minés)
g ama a ikos,
i
nes i mesniy
no me
nejmanoma
de e mina
elemen a aus
lingua ak y
his o ijos
pozinimo
be
(moksliskai
pag js as
bend inés
lie u iy
kalbos
no mas
éliau
pa eiké
Jablonski-
o,,Li uu iu
linguagem
g ama ica
1922 m.).
3.
P isidéjo ao
am ce o y
bend inés
lie u iy
linguagem
codi ikação
c i e iy
o ma imosi,
ku iy
p incipalmen e
miné ini
i
sis emingumas,
ak y
geog a ija,
g ynumas
pa es galbi
ikslingumas.
i
i8
Sie
c i e ia
Sp ache
no mmini-
mo
p ak ikoje ak ualiis
i
Siandien,
be
o,
p idu ina,
que aiski
Ba anausko
o ien ação
ne
j
a8 u, mas
j
Snekama-
ja ala
lémé
y8ky
i ososi-
os
(,,sodziaus) língua
domin ima miisu
p im uosien es
no minamuosien -
os abalhos
(plg.
Jablonskio,
Bal ikonio
posição).
A aliando
Ba anausko
paziii as
a ualinés
lie u iy
kalbo y os
kon eks e,
p a a pan-
u
ag iné i
jo
a miy
despa ime-
n o
p incípios,
iju ilgumy
balsiy
eo ia
( ainamoji
mo y eo ija),
conc e os
samp o a imos
sob e kai ku iy
lie u iy
linguagem
eiSkiniy
his o ia
(jy
ne e ai
bi a mui o
i
jZ algiy,
aiSkiai
i
klaidingy),
a¢iau dél
limi o as
alcance do
a igo
Siuo
jun o
discu ida
só eo ia
da língua
bend iné-
s.
Elas
odasSk-
ai uzasca,
pa a liga
Ba anausko
eo ines
pazi i as
su
XIX kalbo y a em
a.
ge al mos a ,
como pe
i
alen inga
sa amokslj
kalbininka
§j
besi o muojandia
lie u iy kalbo y a
pa eko g aziai
j
su eSéjo
paZangiausias
me o ling is ikas
idéias.
i
o
TEOPHA
JIMTEPATYPHOTO
A3bIKA
A.
BAPAHAYCKACA
Pes ome
Tipeccns sie
eno p
Ha pamTyMc uyecko o
Hampapnenus
u
Ka3zancKoi
JIMATBUCTHYeCcKOK
TOKONSI,
THIOMOTBOPHO
NMOBINABIIMe
Ha
pasBHTMe
HaWOHANBHOTO
smTOBCKO O
sA3EIKO3HAHUS,
TpORMKasIM
IIpexe
Bce O
Yepe3s
MocpeycTBO
cBoeobpasHoi
Teopun
oGmenanMoHanbHo o
(sm-
TepaTypHo o)
#3bIKa,
Moc poeHHok
A.
BapaHaycKkacom
Bo
BTOpoi
monopmHe
XIX pexa.
%° Min.
eik., p.
133.
188