LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
VENCKUTE
A.
BARANAUSKO
BENDRINES
KALBOS
TEORIJA
1985
me y
p adZioje
p asmingai
su apo
du
lie u iy
kalbo y ai
i
apsk i ai
nacio-
-nalinei
kul i ai
eikSmingi
jubiliejai:
minédami
p ie
p o esionaliojo
miisu
kalbos
mokslo
i8 aky
s o éjusio
A.
Ba anausko
150-asias
i
Lie u os
TSR
nusipelniusio
mokslo
eikéjo
p o .
J.
Baléikonio
100-asias
gimimo
me ines,
page béme
ju
nuopel-
nus
li uanis ikai.
Kazin
a
bi ina
ieSko i
iesioginiy
sasajy
a p
Siy
ne ienodo
i8si-
Ja inimo
i
ski ingy
epochy
kalbininky
—
juos
sieja
nepe aukiamos
mokslo
ai-
-dos
ySys,
—
a iau
am
ik os
Ba anausko
i
Bal&ikonio
pazi y
i
bend ine
kalba
pa alelés
neabejo inai
galé y
iSplés i
bend a
lie u iy
kalbo y os
is o ijos
aizda.
T
Ba anauska
emiasi
ne
ik
musy
p o esionaliosios
kalbo y os
o ma imosi
(pe
K.
Jauniy
i
K.
Biiga),
be
i
bend inés
kalbos
ki imosi
bei
no minimo
linijos
(pe
K.
Jauniy
i
J.J
ablonskj)?.
Mas ydami
apie
Baléikonio
ie a
lie u iy
kalbo y oje
i
u édami
gal oje
jo
ySius
su
Biiga
bei
Jablonskiu,
aip
pa
sunkia
pi myjy
poka io
me y
si uacija,
u ime
p ipazin i,
kad
ada
jis
bu o
as
miisy
kalbos
mokslo
au o i-
e as,
i
ku j
émési
i
jo
puoseléjamos
e iliai
Sakojosi
bei
plé ési
os
pa ios
linijos*.
A.
Ba anausko
indélis
i
konk eéias
lie u iy
kalbo y os
s i is
(pi miausia
j
dialek-
ologija,
akcen ologija,
bend inés
axomosios
kalbos
is o ija
i
k .)
jau
i8samiai
i8-
nag iné as
i
de amai
i e in as®,
a iau
jo
kalbinés
paziii os
be eik
nein e p e uo-
os
ling is inés
min ies
aidos
kon eks e*.
Tuo
a pu
bend a
eo iné
nuos a a,
ku-
ios
laikési
Sis
gabus
sa amokslis
kalbininkas,
Siandien
ebé a
e a
démesio
i
lie-
u iy
kalbo y os
is o ijos,
i
jos
niidienos
a z ilgiu.
Ling is inés
Ba anausko
pazi i os
o ma osi,
eikiamos
ijy
XIX
a.
kalbo y os
k ypéiy
—
na i alizmo,
jaunag ama ikiy
i
Kazanés
mokyklos,
aigi
jis
bu o
pa-
y es
didele
okieciy
kompa a y is y
i
usy
kalbo y os
(daugiausia
pe
J.
Bodue-
na
de
Ku ené)
i aka.
Bene
didziausia
p adine
i aka
Ba anausko
ling is inio
alen o
b endimui
i
me-
odiniams
p incipams
u éjo
na i alizmo
k yp ies
p adininko
A.
Sleiche io
paziii os,
nes
da
Va niy
semina ijoje
bisimajam
gim osios
kalbos
y iné ojui
milzini8ka
1
Zinke igius
Z.
A.
Ba anauskas
kalbininkas.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba,
V.,
1986,
.
19.
2
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn.:
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
V.,
1978,
.
1,
p.
23-35.
8
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija.
—
V.,
1979,
p.
166—171;
Salys
A.
A.
Ba anauskas.
—
Kn.:
Lie u i8koji
enciklopedija.
K.,
1934;
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.
«
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
kalbiniy
pazi y i akos.
—
Kn.:
Zenklas
i
p asmé.
V.,
1986.
183
ispiidj
da é
ide.
kalby
Seimos
susida yma
ai8kinan i
,,genealoginio
medzio“
eo ija,
o
éliau
—
Sleiche io
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika“
i
ki i
Sio
Zymiausio
XIX
a.
i-
du io
indoeu opeis o
da bai.
S a biis
gia
bu o
(no s
i
umpi)
asmeniniai
Ba anaus-
ko
kon ak ai
su
Sleiche iu.
I§
Sleiche io
da by
Ba anauskas
mokési
lyginamojo-is o inio
me odo
abécélés,
.
y.
aiky i
ga sy
ki imo
désnius
kalbos
elemen y
a che ipams
ekons uo i.
8
Sleiche io
jis
bu o
pe émes
i
kalbos,
kaip
Zmogaus
d asios
o gano,
idéja
i
ja
eo-
iskai
g indé
sa o
paziii y
j
kalbos
a minio
susiskaldymo
p ieZas is
bei
samp o a i-
mus
apie
bend aji
(pa eldé aji)
i
dalinj
( .
y.
speci ini,
éliau
susi o ma usj)
kalbos
elemen a.
Sa o
s a biausioje
spausdin oje
s udijoje
,,Pas abos
apie
lie u iy
kalba
i
zodyna“
Ba anauskas
a¥é:
,,Bend asis
elemen as
kalboje
a si anda
d auge
su
gen i-
mi,
pi mykS éje
gen ies
egzis a imo
pakopoje
i
i8lieka
kaip
is o iSkai
susi o ma u-
siy
a miniy
ski umy
posluoksnis.
Tokios
kalboje
y a
Saknys,
kamienai,
o mos,
pi minés
leksijos
i
isose
a mése
bei
Snek ose
ienodai
a ojamy
Zodziy
junginiy
sis ema;
am
ik y
a miy
i
Snek y
ski umai
suda o
speci inj
kalbos
elemen a
“5.
Laikydamasis
Sio
poZi i io,
Ba anauskas
apsk i ai
eisingai
apibiidino
kiek ieno
i¥
Siu
sluoksniy
eikSminguma
kalbos
y inéjimui
i
oliau
a8é:
,,Zod7iai
liaudies
li-
pose
pe
laika
nusigludina
kaip
akmenukai,
a omi
s o és
a
bangy
<...>,
Zodziy
galiinés
nusi ina,
p adzia
i
idu ys
aukiasi
i
ienodéja,
skiemenys
da osi
um-
Pesni
<...>.
Kadangi
<...>
pilnosios
ZodZiy
o mos
nuo
ilgo
ya ojimo,
nu-
inancio
e imologinius
elemen us,
umpéja,
bend asis
kalbos
elemen as
i s a
Snek-
y
ypa ybémis,
odél
de aliam
a miy
lyginimui
e ingesnés
y a
pilnosios,
0
ne
su-
umpéjusios
<...>“®.
Veikiamas
Sleiche io
paziii os
i
Zodzio
Sakni,
kaip
pi mine
i
s a biausia
,,kalbos
o ganizmo“
las ele,
Ba anauskas,
aiSkindamasis
lie u iy
kal-
bos
a miy
ski umus,
daug
démesio
sky é
Saknies
ga sy
(ypaé
balsiy)
ki imo
dés-
ningumams
i
pab éZé,
kad
ZodzZio
gale
ie
pa ys
ga sai
kin a
g ei iau
a ba
i§
iso
gali
iSnyk i.
S ai
kodél,
ski s ydamas
lie u iu
kalbos
a mes,
jis
o ien a osi
j
okaliz-
mo
ypa ybiy
kompleksus,
daZnai
ne
nenu odyda o
konk e aus
ski iamojo
pozymio’,
o
ku damas
a miy
de inimo
p incipu
pa em g
lie u iy
kalbos
aSyba,
.
y.
nus a y-
damas
bend inei
aSomajai
kalbai
no mines
ly is,
nuosekliai
laikési
poZii io,
kad
»pilnasai
lanks ygalis“
( .
y.
galiiné.
— R.
V.)
y a
ge esnis
uzu
su umpéjusi“’.
Vé-
liau
Siq
Ba anausko
eo ing
nuos a g
pa i ino
de alus
miisy
a miy
y imas:
pasi-
odé,
kad
a chaiSkiausiq
one ing
sis ema
iSlaiko
kaip
ik
os
a més,
ku iy
Saknies
(esp.
ZodZio
idu io)
i
galiinés
( esp.
ZodZio
galo)
okalizmas
su ampa. Tuo
a pu
Ba anauskas
(jo
gy enamuoju
me u
a més
bu o
be eik
neiS i os)
,,Pas abose
apie
lie u iy
kalba
i
Zodyna“
da o
jZ algia
i8 ada:
,,Ry
i
Rg
Snek os
( .
y.
R,
—
,,Mii-
*
[
lie u iy
kalba
iS e s y
s udijos
i8 auky
bu o
paskelb a
,,M sy
kalboje“.
Cia
i
oliau
ci uojama
iS:
Vencku é
R.
I§
An ano
Ba anausko
ling is inio
palikimo.
—
Mdsy
kalba,
1975,
N .
1,
p.
41.
*
Min.
eik.,
p.
42.
*
Gi denis
A.,
Zinke i ius
Z.
Dél
lie u iy
kalbos
a miy
klasi ikacijos.
—
Kalbo y a,.
1966,
.
14,
p.
139.
®
Ba anausko
laiSkas
H.
Vébe iui.
Ci uojama
i:
Ba anauskas
A.
RaS ai.
—
V.,
1970,
4.25
186.
184
os
upynas“,
R,
—
y iné
pane éziskiy
dalis,
,,g ynieji
pun ininkai*
—
R.
V.),
u in-
&ios
galiinése
daug
edukuo y
<...>
ga sy
i
skiemeny,
y a
jau
lie u iy
kalbos
o-
ne ikos
biisimos
azés
uZuomazgos“*.
Lie u iy
kalbos
a mes
Ba anauskas
y é
p ak inio
eikalo
e iamas,
aciau,
ma y ,
ne
be
jaunag ama ikiy
j akos
aip
sk upulingai
iksa o
menkiausius
a mi-
nius
ski umus
i
sa aip
i8pazino
ak o
bei
gy osios
kalbos
»kul a“1°,
Nepap as ai
saZininga
pozi i
j
kalbos
ak us,
i a
isi ikinima,
kad
be
ge o
jy
i8 y imo
negali-
ma
pada y i
moksliSkai
pa ikimy
iS ady,
lémé
i
Ba anausko
y iné ojo
asmeninés
sa ybés".
Vis
dél o
gebéjimas
sis emi8kai
apibend in i
sa o
s ebéjimus
saugojo
&i
jz algy
kalbininka
nuo
jaunag ama ikiams
bidingo
smulkmenisko
ak y
ap asiné-
jimo
i
leido
p ia e i
p ie
Siuolaiki8ko s uk i inio
poZi io
i
kalba,
ku iuo
jis
bu o
ge okai
p alenkes
sa aja
—
isuo inio
jaunag ama ikiy
(ne e ai
adinamy
a omis ais)
iespa a imo
—
epocha.
P ie
o
neabejo inai
bus
p isidéjusios
i
no-
a o i§kos
Bodueno
de
Ku ené
pajiii os
(jiedu
y a
gana
a imai
bend a e).
I§
Bodueno
de
Ku ené
Ba anauskas
pe émé
p incipa
aiSkiai
ski i
a’omosios
i
&nekamosios
kalbos
ak a.
Vaizdingai
su o muluo a,
Si
p incipa
andame
Ba anaus-
ko
lai’ke
Vébe iui:
Kas
ki a
knyga,
kas
ki a
bu na:
knygoje
kalba
pusiau
apmi u-
si,
bu noje
gi
isa
gy a“”.
Toks
isi ikinimas,
ma y ,
lemé
gana
skep iska
Ba anaus-
ko
poZii i
i
nenusis o éjusia,
aiskiomis
kodi ikacijos
aisyklémis
nesu i in a
XIX
a.
idu io
lie u iy
a8 ijos
kalba
(jis
iS ySkéja
i8
,Anyks iy
Silelio“
au o iaus
laisky
J.
S.
Do ydai iui,
J.
Jablonskiui,
H.
Vebe iui
i
k .),
Ra8omosios
i
Snekamosios
kalbos,
kaip
d iejy
nacionalinés
kalbos
egzis a imo
o mu,
sky imas
aip
pa ,
ma y ,
salygojo
Ba anausko
jsi ikinima,
kad
Lie u ai
bi inai
esan i
eikalinga
ik
aSomoji
bend iné
kalba,
Siaip
bend a imui
(kaip
Snekamoji
kalba)
inkan ios
isos
a més.
Misu
akims
i§
pi mo
Z ilgsnio
gal
i
pa adoksalus
oks
i inimas
i§
esmés
né a
nei
eo ixkai,
nei
p ak i8kai
ne eisingas:
Siuolaikiné
kalbos
kul i os
eo ija
anaip ol
neneigia
gim osios
a més,
laiko
ja
s a bia
adicine
kasdieninio
bend a imo
p ie-
mone
(Seimoje
i
ki ose
neu aliose,
neo icialiose
si uacijose);
g ieZ iau
ibojamas
ik
a miy
a ojimas
ieSajame
gy enime
i
masinéje
komunikacijoje
(g oZiné
li e a i-
a,
spauda,
mokykla,
adijas
i
k .).
IS
iso
o,
ma y ,
galima
da y i
pama uo a
i8-
ada,
kad
bend inés
kalbos
i
a miy
san ykis
Ba anausko
bu o
su okiamas
gana
blai iai
i
Siuolaikikai.
,,[$ e e“
jo
samp o a imus
j
Siuolaikinius
ling is ikos
e -
minus,
aiskiai
ma ome,
kad
Ba anauskui
iek
bend iné
kalba,
iek
a més,
pap as ai
unkcionuojanéios
ik
Snekamaja
o ma,
y a
salygi8kai
sa a anki8kos
komunikaci-
nés
sis emos
i
aiSkiai
ski iasi
a ojimo
s e a
bei
sa o
idinés
aidos
speci iniy
dés-
niy
su o muo omis
one inémis,
leksinémis,
mo ologinémis
i
sin aksinémis
ypa y-
bémis.
®
Vencku é
R.
I8
An ano
Ba anausko
ling is inio
palikimo,
p.
44.
1©
Gy oji
kalba
Ba anausko
bu o
sup an ama
pi miausia
kaip
Snekamoji
kaimo
Zmoniy
kal-
ba,
.
y.
,sodZiaus
kalba“.
1
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
ling is iné
ko espondencija.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1986,
.
19.
1
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
248.
185.
Dés ydamas
Kauno
kunigy
semina ijoje
lie u iy
kalba,
Ba anauskas
gy ai
jau-
é
p ak inés
(no minés)
g ama ikos
eikalinguma
i
émési
pa s
okia
aSy i,
ildama-
sis
galésias
pasinaudo i
mokslinés,
ij
diach onija
o ien uo os
Sleiche io
lie u iy
kal-
bos
g ama ikos
pa yzdziu,
a iau
labai
g ei
sup a o
u js
,,pasizymé i
k a8 us
i i8
ju
neiSei i*
(apie
ai
kelis
ka us
uZsimena
laiSkuose
Vébe iui).
,,Pasizymé i
k aS us“
eiSkia
ne
ik
ap a8y i
lie u iy
kalba
okia,
kokia
y a
ja
a ojan¢iy
Zmoniy
lipose,
nesileidzian
j
olimos
is o ijos
ekons ukcijas,
be
i
as i
biida,
kaip
sude in i
daugybés
a miy
ski umus,
.
y.
suku i
isiems
lie u iams
eikalinga
a’omaja
bend ine
kalba.
Tu édamas
p ieS
akis
Siuos
konk e ius
aiSkiai
su ok us
uZda inius,
Ba anauskas
enkasi
a miy
de inimo
p incipa,
g indzia
ji
eo iniu
eiginiu
apie
bend ajj
i
dalinj
elemen a
i
susiku ia
sa o i8ka
bend inés
kalbos
eo ija.
S a biau-
sias
,,kalbomokslio“
( aip
Ba anauskas
adino
sa o
g ama ika)
ikslas
—
lyginan
ski ingas
a mines
ly is
su as i
jy
pama a,
ki aip
sakan ,
a s a y i
pi mykS j
pa ida-
la,
i8
ku io
jos
y a
i8 iedéjusios.
Ski ingy
a miniy
lyéiy
e imologini
pama a
Ba-
anauskas
adina_,,ZodZigiu“
i
laikydamasis
Sleiche io
,,genealoginio
medzio“
eo ijos,
eigia:
»Zodziigis
y a
ai
kelmas,
i
ku io
a miy
Sakos
iSauge“!*;
,,no in
isos
lie u iskos
kalbos
ge ai
iSmok i,
eikia
isy
jos
a miy
ge ai
iSsimoky i,
i8
ku-
iy
ge o
sulyginimo
ik asai
ZodZigis
aikS én
iSeina“,
A s a inédamas
,,Zod7Zigi-
nes“
ly is,
Ba anauskas
oli
j
p aei j
nesileido:
no minémis
jis
laiké
a mése
iksuo-
as
maZiausiai
paki usias
Zodziy
o mas,
p z.,
di ba,
gal omis,
sédi,
o
ne
di b,
gal om,
séd;
senuosiuose
aS uose
andamy,
be
a mése
jau
nebeiSlikusiy
ly iy
Ba anauskas
i
sa o
aSomaja
bend ing
kalba
nej aukia,
adinasi,
nelaiko
no minémis
(Vébe iui
aiskina
neno js
,, aSybos
nuo
gy osios
kalbos
a a auk i“?>).
Pagal
Sig
eo ija
Ba a-
nausko
a8y i
eks ai,
iesq
sakan ,
bu o
y y
aukS ai iy
ly¢iy
ans o macija
j
a-
ka ie i8kasias.
Tai
jis
pa s
ned ip asmiSkai
y a
p ipazines:
,,Si oj
mano
kalba
ai
y a
a mé
R,
( y y
aukS aiciy
anyks ény,
,, o ininky“.
—
R.
V.)
sulyginimais
su
ki o-
mis
a mémis
pa aisy a
i
dapildy a
i
ne
pagal
iS a més,
be
pagal
ZodZigio
a8y a“16,
Ta miy
de inimo
p incipu
Ba anausko
ku iama
bend iné
aSomoji
kalba
bu o
a ima
Sleiche io
g ama ikoje
iksuo oms
P iisijos
lie u iy
( aka y
aukS ai iy)
Snek-
oms.
Belieka
ik
p idu i,
kad
p ie
okio
subend in os
sa o
a8omosios
kalbos
a i-
mumo
aka y
aukS aiéiy
a mei
jis
p iéjo
g ynai
eo iskai,
emdamasis
a minio
ga -
su
ki imo
désniy
egulia umu.
Pakankamai
ge ai
dauguma
y
désniy
pazindamas,
nuosekliai
laikydamasis,
kaip
daba
pasaky ume,
idinés
ekons ukcijos
me odikos,
Ba anauskas
one inius
a miy
ski umus
su edé
ij
a chaiSkiausia
one ine
sis ema,
o
okia
ge iausiai
kaip
ik
i
y a
iSlaikiusi
pie iné
aka y
aukS ai iy
a mé
(kauni8-
kiai).
LaiSke
Vébe iui
apie
ai
aSoma: ,,<...>
negaliu
p isipazin i,
jog
p amaniau
nauja,
nieku
aip
nekalbama,
be
isiems
sup an ama
lie u inykams
kalba
<...>.
Nep amaniau
kalbos,
be
kalbai
lie u i8kai
p amaniau
aSyba;
a ba
juo ies
né
a-
Sybos
nep amaniau
naujos,
be
jau
esanéiqa
i
Zinoma
pa aisiau“!’;
,,.Mano
kalba
1%
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
185.
44
Ci uojama
i§
kn.:
A chi um
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
50.
148
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
16
Min.
eik.,
p.
185.
7
Min,
eik.,
p.
187.
186
u i
pama a
Zodziigi
i
aip
y a
aSoma,
be ,
iS a oma
pagal
a miu,
negali
adin ie-
si
kalba
numi usia,
be
gy aja“*.
S ai
kodél
subend in a
aS’omaja
kalba
Ba anaus-
kas
daZniausiai
adina
iesiog
a8yba:
skai ydamas
kiek ienas
galis
ga sus
a i
aip,
kaip
a iami
jo
gim ojoje
a méje,
nes
aidés
esan ios
daugia eikSmiai
a mése
ski -
ingai
paki usiy
ga sy
simboliai.
Pa yzdziui,
ankg,
a siz elgian
i
désninga
an
i
q
ki ima
a mése,
galima
skai y i
[ agka,
agkii,
u kii,
onk®]
i
da
ki aip.
Fone iné
asyba,
pasak
Ba anausko,
bi y
nepa anki,
nes
,, eik y
iek
aSyby
i
ick
kalbomoks-
liy
in aisy i,
kiek
y a
a miy.
Reikia
gi
ieno
kalbomokslio,
ienos
a8ybos,
i
d aug
pa odymo,
kaip
lie u inykai
kiek ienos
a més
as
aides
u i
iS a y i“!*.
Kon-
k eéias
aisykles,
pagal
ku ias
bii y
galima
leng ai
pa e s i
aSomosios
bend inés
kalbos
ly is
a minémis,
su o muluo i
pasi odé
ne
aip
pap as a:
Ba anausko
,,kal-
bomokslyje“
né a
ai8kiy
nu odymy,
kaip
a miSkai
pe skai y i
,,bend asias“ly is,
ypaé
as,
ku ios
a mése
ski iasi
ne
ien
ga sy
a imu.
Bend inés
kalbos
ki imo
p ak ikoje
Si
gana
sudé inga
Ba anausko
eo ija
nep igijo,
a iau
bend inés
kalbos
is o ijos
y iné ojai
p ipazis a,
kad
ji
u éjo
eikSmés,
isigalin
aka y
aukS ai iy
a mei,
ku i
nuo
XIX
a.
pabaigos
apo
daba inés
snekamosios
i
aSomosios
bend-
inés
kalbos
pama u”®.
Nus a an
,,bend asias“
(no mines)
aSomosios
kalbos
ly is,
Ba anauskui
bu o
iskilusi
kalbos
g ynumo
p oblema.
Cia
jis
pasi odé
esas
a sa gus
no min ojas:
ne-
p ipazino
,,g ynojo
pu izmo“
(laiSkuose
y a
ji
k i ika es),
a¢iau
aiSkiy
s e imybiy
engé.
Pas a aji
nusis a yma
aip
aiSkino
!aiSke
Vébe iui:
,,Regimai
s e imyjy
sau-
gaus
dé ies
sa on
kalbon
kaip
Zodziu,
aip
i
suda ymu:
ieSkau,
kaip
a
mislis
sa i8-
kai
lie u iSkai
iSpasaky i.
Neap ikdamas
ai’kesnio
suda ymo
a
Zodzio
kokio,
nenie-
kinu
i
abejo inai
sa ojo“™.
Sa o
amZininkams
Ba anauskas
bu o
neginéijamas
lie u iy
kalbos
au o i e as,
pelnes
§j
p ipazinima
gy a
i
aizdinga
,,AnykS iy
Silelio“
kalba,
puikiu
sa o
pa ies
gim osios
i
ki y
lie u iy
kalbos
a miy
iSmanymu.
Su
i ai iausiais
klausimais
dél
lic u iy
kalbos ZodZiy
eik8més,
ZodZiy
o my
a osenos
i
pan.
j
ji
k eipda osi
Zymiis
usy
bei
Vaka y
Eu opos
indoeu opeis ai,
aip
pa
daugumas
lie u iy
na-
cionalinés
kul ii os
eikéju.
Apie
konk e ius
Ba anausko
aisymus
zinome
ne
iek
jau
daug
(jo
eikiama
in o macija
daugiausia
bu o
ne
p ak inio,
be
eo inio
pobii-
dzio),
a iau
i8
pas aby,
andamy
jo
ling is inéje
ko espondencijoje,
galima
sp es i,
kad
Sio
kalbininko
bii a
ne
ik
puikaus
gim osios
kalbos
moko o,
be
i
a idaus
jos
puoselé ojo.
Ve ingas
liudijimas
Siuo
a Z ilgiu
y a
okia
ieno
jo
laiSko
Vébe iui
ie a:
,,Nelabai
man
inka
i
p aminimas
s»lie u i8koji
a8 y
d augys é“
<...>.
Beg
ne
ge iaus
bii y
adin i
ja
»Lie u isko
aS o
mylé ojy
d augys é“,
a ba
,,Lie u-
isky
a8 inyky
d .“,
a ba
kaip
ki aip,
dél
o,
kad
d auginykais
y a
ne
aS ai,
be
aS inykai“™*.
18
Min,
eik.,
p.
185.
®
A chi um
Philologicum,
1930,
.
1,
p.
76.
2
Jonikas
P.
Lie u iy
bend inés
aSomosios
kalbos
idéja
p ieSau8 io
me u.
—
Kn.:
A chi~
yum
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
52;
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ija.
—
V.,.
1979,
p.
197.
21
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
32
Min.
eik.,
p.
207.
187

Ba anauskas,
panaSiai
kaip
éliau
Jablonskis
i
Baléikonis,
labai
e ino
ge a
gim osios
a més
mokéjima,
inkdamas
a miy
ak us
o ien a osi
j
pap as y
kaimo
zmoniy
kalba.
S ai
ka
apie
ai
jis
a8es
Boduenui
de
Ku ené:
»Moky ojai
lie u i-
nyky,
lenkiSkai
kalbédamies
pa ys,
lie u iSkai
ge ai
neiSmoke,
<...>
iloje
ie oje
lie u iska
kalba
apgadino,
labiausiai
po
aS us,
gy ojoje
gi
kalboje
po
mies elius
i
d a us.
Tai
daba
ka
amsesnis
ku s
Lie u os
kampas,
ka
olimesnis
nuo
mies e-
lio
i
nuo
d a o
a ba
nuo
ieSkelio,
a
g ynesné
i
g azesné
lie u iska
kalba“23,
P o esionaliosios
lie u iy
kalbo y os
o ma imosi
kon eks e
Ba anausko
bend i-
nés
kalbos
eo ija,
be
jau
miné y
dalyky,
y a
eikSminga
da
i
dél
Siy_p ieZas iu:
1.
Bidama
iesiogiai
susijusi
su
po eikiu
u é i
p ak ine
g ama ika,
ji
pa odé
aiskiq
no minés
g ama ikos
kii imo
pe spek y a,
i
pi ma
ie a
i8kélé
_gy osios
(ne-
kamosios)
kalbos
ak y
s a ba
i
sa aip
s imulia o
in ensy esnj
a miy
i
zodyno
y ima
(plg.
Jauniaus
—
Bigos
—
Jablonskio
linija).
2.
Lie u iy
dialek ologijoje
j i inusi
a miniy
ypa ybiy
kompleksu
lyginimo
p incipa,
a ino
lie u iy
kalbos
y iné ojus
p ie
s uk ii inio
poZii io
j
kalba,
o ma-
o
émimosi
idine
ekons ukcija
p admenis.
Emé
aiSké i,
kad
né a
(i
ne u i
bi-
i)
a o iikio
a p
is o inés
i
ap aSomosios
(no minés)
g ama ikos,
nes
i esniy
no my
nejmanoma
nus a y i
be
elemen a aus
kalbos
ak y
is o ijos
pazinimo
(moks-
liskai
pag js as
bend inés
lie u iy
kalbos
no mas
éliau
pa eiké
Jablonskio
,,Lie u-
iu
kalbos
g ama ika“
1922
m.).
3.
P isidéjo
p ie
am
ik y
bend inés
lie u iy
kalbos
kodi ika imo
k i e ijy
o -
ma imosi,
i
ku iy
pi miausia
miné ini
sis emingumas,
ak y
geog a ija,
g ynumas
i
i8
dalies
galbi
ikslingumas.
Sie
k i e ijai
kalbos
no minimo
p ak ikoje
ak ualiis
i
Siandien,
be
o,
p idu ina,
kad
aiski
Ba anausko
o ien acija
ne
j
a8 u,
be
j
Sneka-
maja
kalba
lémé
y8ky
gy osios
(,,sodziaus“)
kalbos
domina ima
miisu
pi muo-
siuose
no minamuosiuose
da buose
(plg.
Jablonskio,
Bal ikonio
pozicija).
Ve inan
Ba anausko
paziii as
daba inés
lie u iy
kalbo y os
kon eks e,
p a a -
u
panag iné i
jo
a miy
ski s ymo
p incipus,
iju
ilgumy
balsiy
eo ija
( adinamoji
»mo y
eo ija“),
konk e ius
samp o a imus
apie
kai
ku iy
lie u iy
kalbos
eiSkiniy
is o ija
(jy
ne e ai
bi a
i
labai
jZ algiy,
i
aiSkiai
klaidingy),
a¢iau
dél
ibo os
s aipsnio
apim ies
Siuo
ka u
ap a a
ik
bend inés
kalbos
eo ija.
Jos
isiSkai
uz enka,
no in
susie i
Ba anausko
eo ines
pazi i as
su
XIX
a.
kalbo y a
apsk i ai
i
pa ody i,
kaip
pe
§j
alen inga
sa amokslj
kalbininka
j
besi o muojandia
lie u iy
kalbo y a
pa eko
i
g aziai
su eSéjo
paZangiausios
o
me o
ling is ikos
idéjos.
TEOPHA
JIMTEPATYPHOTO
A3bIKA
A.
BAPAHAYCKACA
Pes ome
Tipo peccns sie
en
Ha TypamMc uyecko o
Hampapnenus
u
Ka3zancKoi
JIMATBUCTHYeCcKOK
TOKONSI,
THIOMOTBOPHO
NMOBINABIIMe
Ha
pasBHTMe
HaWOHANBHOTO
sMTOBCKO O
sA3EIKO3HAHUS,
TpORMKasIM
IIpexe
Bce O
Yepe3s
MocpeycTBO
cBoeobpasHoi
Teopun
oGmenanMoHanbHo o
(sm-
TepaTypHo o)
#3bIKa,
Moc poeHHok
A.
BapaHaycKkacom
Bo
BTOpoi
monopmHe
XIX
pexa.
%°
Min.
eik.,
p.
133.
188