A. Baranausko bendrinės kalbos teorija

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAIL LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) REGINA VENCKUTE A. BARANAUSKO BENDRINES KALBOS TEORIJA 1985 me y p adZioje p asmingai su apo du lie u iy kalbo y ai i apsk i ai nacio- -nalinei kul i ai eikSmingi jubiliejai: minédami p ie p o esionaliojo miisu kalbos mokslo i8 aky s o éjusio A. Ba anausko 150-asias i Lie u os TSR nusipelniusio mokslo eikéjo p o . J. Baléikonio 100-asias gimimo me ines, page béme ju nuopel- nus li uanis ikai. Kazin a bi ina ieSko i iesioginiy sasajy a p Siy ne ienodo i8si- Ja inimo i ski ingy epochy kalbininky — juos sieja nepe aukiamos mokslo ai- -dos ySys, — a iau am ik os Ba anausko i Bal&ikonio pazi y i bend ine kalba pa alelés neabejo inai galé y iSplés i bend a lie u iy kalbo y os is o ijos aizda. T Ba anauska emiasi ne ik musy p o esionaliosios kalbo y os o ma imosi (pe K. Jauniy i K. Biiga), be i bend inés kalbos ki imosi bei no minimo linijos (pe K. Jauniy i J.J ablonskj)?. Mas ydami apie Baléikonio ie a lie u iy kalbo y oje i u édami gal oje jo ySius su Biiga bei Jablonskiu, aip pa sunkia pi myjy poka io me y si uacija, u ime p ipazin i, kad ada jis bu o as miisy kalbos mokslo au o i- e as, i ku j émési i jo puoseléjamos e iliai Sakojosi bei plé ési os pa ios linijos*. A. Ba anausko indélis i konk eéias lie u iy kalbo y os s i is (pi miausia j dialek- ologija, akcen ologija, bend inés axomosios kalbos is o ija i k .) jau i8samiai i8- nag iné as i de amai i e in as®, a iau jo kalbinés paziii os be eik nein e p e uo- os ling is inés min ies aidos kon eks e*. Tuo a pu bend a eo iné nuos a a, ku- ios laikési Sis gabus sa amokslis kalbininkas, Siandien ebé a e a démesio i lie- u iy kalbo y os is o ijos, i jos niidienos a z ilgiu. Ling is inés Ba anausko pazi i os o ma osi, eikiamos ijy XIX a. kalbo y os k ypéiy — na i alizmo, jaunag ama ikiy i Kazanés mokyklos, aigi jis bu o pa- y es didele okieciy kompa a y is y i usy kalbo y os (daugiausia pe J. Bodue- na de Ku ené) i aka. Bene didziausia p adine i aka Ba anausko ling is inio alen o b endimui i me- odiniams p incipams u éjo na i alizmo k yp ies p adininko A. Sleiche io paziii os, nes da Va niy semina ijoje bisimajam gim osios kalbos y iné ojui milzini8ka 1 Zinke igius Z. A. Ba anauskas kalbininkas. — Kn.: Li e a i a i kalba, V., 1986, . 19. 2 Pupkis A., Maziulis V. Juozas Bal ikonis. — Kn.: Baléikonis J. Rink iniai aS ai, V., 1978, . 1, p. 23-35. 8 Sabaliauskas A. Lie u iy kalbos y inéjimo is o ija. — V., 1979, p. 166—171; Salys A. A. Ba anauskas. — Kn.: Lie u i8koji enciklopedija. K., 1934; Zinke i ius Z. Min. eik. « Vencku é R. An ano Ba anausko kalbiniy pazi y i akos. — Kn.: Zenklas i p asmé. V., 1986. 183 ispiidj da é ide. kalby Seimos susida yma ai8kinan i ,,genealoginio medzio“ eo ija, o éliau — Sleiche io ,,Lie u iy kalbos g ama ika“ i ki i Sio Zymiausio XIX a. i- du io indoeu opeis o da bai. S a biis gia bu o (no s i umpi) asmeniniai Ba anaus- ko kon ak ai su Sleiche iu. I§ Sleiche io da by Ba anauskas mokési lyginamojo-is o inio me odo abécélés, . y. aiky i ga sy ki imo désnius kalbos elemen y a che ipams ekons uo i. 8 Sleiche io jis bu o pe émes i kalbos, kaip Zmogaus d asios o gano, idéja i ja eo- iskai g indé sa o paziii y j kalbos a minio susiskaldymo p ieZas is bei samp o a i- mus apie bend aji (pa eldé aji) i dalinj ( . y. speci ini, éliau susi o ma usj) kalbos elemen a. Sa o s a biausioje spausdin oje s udijoje ,,Pas abos apie lie u iy kalba i zodyna“ Ba anauskas a¥é: ,,Bend asis elemen as kalboje a si anda d auge su gen i- mi, pi mykS éje gen ies egzis a imo pakopoje i i8lieka kaip is o iSkai susi o ma u- siy a miniy ski umy posluoksnis. Tokios kalboje y a Saknys, kamienai, o mos, pi minés leksijos i isose a mése bei Snek ose ienodai a ojamy Zodziy junginiy sis ema; am ik y a miy i Snek y ski umai suda o speci inj kalbos elemen a “5. Laikydamasis Sio poZi i io, Ba anauskas apsk i ai eisingai apibiidino kiek ieno i¥ Siu sluoksniy eikSminguma kalbos y inéjimui i oliau a8é: ,,Zod7iai liaudies li- pose pe laika nusigludina kaip akmenukai, a omi s o és a bangy <...>, Zodziy galiinés nusi ina, p adzia i idu ys aukiasi i ienodéja, skiemenys da osi um- Pesni <...>. Kadangi <...> pilnosios ZodZiy o mos nuo ilgo ya ojimo, nu- inancio e imologinius elemen us, umpéja, bend asis kalbos elemen as i s a Snek- y ypa ybémis, odél de aliam a miy lyginimui e ingesnés y a pilnosios, 0 ne su- umpéjusios <...>“®. Veikiamas Sleiche io paziii os i Zodzio Sakni, kaip pi mine i s a biausia ,,kalbos o ganizmo“ las ele, Ba anauskas, aiSkindamasis lie u iy kal- bos a miy ski umus, daug démesio sky é Saknies ga sy (ypaé balsiy) ki imo dés- ningumams i pab éZé, kad ZodzZio gale ie pa ys ga sai kin a g ei iau a ba i§ iso gali iSnyk i. S ai kodél, ski s ydamas lie u iu kalbos a mes, jis o ien a osi j okaliz- mo ypa ybiy kompleksus, daZnai ne nenu odyda o konk e aus ski iamojo pozymio’, o ku damas a miy de inimo p incipu pa em g lie u iy kalbos aSyba, . y. nus a y- damas bend inei aSomajai kalbai no mines ly is, nuosekliai laikési poZii io, kad »pilnasai lanks ygalis“ ( . y. galiiné. — R. V.) y a ge esnis uzu su umpéjusi“’. Vé- liau Siq Ba anausko eo ing nuos a g pa i ino de alus miisy a miy y imas: pasi- odé, kad a chaiSkiausiq one ing sis ema iSlaiko kaip ik os a més, ku iy Saknies (esp. ZodZio idu io) i galiinés ( esp. ZodZio galo) okalizmas su ampa. Tuo a pu Ba anauskas (jo gy enamuoju me u a més bu o be eik neiS i os) ,,Pas abose apie lie u iy kalba i Zodyna“ da o jZ algia i8 ada: ,,Ry i Rg Snek os ( . y. R, — ,,Mii- * [ lie u iy kalba iS e s y s udijos i8 auky bu o paskelb a ,,M sy kalboje“. Cia i oliau ci uojama iS: Vencku é R. I§ An ano Ba anausko ling is inio palikimo. — Mdsy kalba, 1975, N . 1, p. 41. * Min. eik., p. 42. * Gi denis A., Zinke i ius Z. Dél lie u iy kalbos a miy klasi ikacijos. — Kalbo y a,. 1966, . 14, p. 139. ® Ba anausko laiSkas H. Vébe iui. Ci uojama i: Ba anauskas A. RaS ai. — V., 1970, 4.25 186. 184 os upynas“, R, — y iné pane éziskiy dalis, ,,g ynieji pun ininkai* — R. V.), u in- &ios galiinése daug edukuo y <...> ga sy i skiemeny, y a jau lie u iy kalbos o- ne ikos biisimos azés uZuomazgos“*. Lie u iy kalbos a mes Ba anauskas y é p ak inio eikalo e iamas, aciau, ma y , ne be jaunag ama ikiy j akos aip sk upulingai iksa o menkiausius a mi- nius ski umus i sa aip i8pazino ak o bei gy osios kalbos »kul a“1°, Nepap as ai saZininga pozi i j kalbos ak us, i a isi ikinima, kad be ge o jy i8 y imo negali- ma pada y i moksliSkai pa ikimy iS ady, lémé i Ba anausko y iné ojo asmeninés sa ybés". Vis dél o gebéjimas sis emi8kai apibend in i sa o s ebéjimus saugojo &i jz algy kalbininka nuo jaunag ama ikiams bidingo smulkmenisko ak y ap asiné- jimo i leido p ia e i p ie Siuolaiki8ko s uk i inio poZi io i kalba, ku iuo jis bu o ge okai p alenkes sa aja — isuo inio jaunag ama ikiy (ne e ai adinamy a omis ais) iespa a imo — epocha. P ie o neabejo inai bus p isidéjusios i no- a o i§kos Bodueno de Ku ené pajiii os (jiedu y a gana a imai bend a e). I§ Bodueno de Ku ené Ba anauskas pe émé p incipa aiSkiai ski i a’omosios i &nekamosios kalbos ak a. Vaizdingai su o muluo a, Si p incipa andame Ba anaus- ko lai’ke Vébe iui: Kas ki a knyga, kas ki a bu na: knygoje kalba pusiau apmi u- si, bu noje gi isa gy a“”. Toks isi ikinimas, ma y , lemé gana skep iska Ba anaus- ko poZii i i nenusis o éjusia, aiskiomis kodi ikacijos aisyklémis nesu i in a XIX a. idu io lie u iy a8 ijos kalba (jis iS ySkéja i8 ,Anyks iy Silelio“ au o iaus laisky J. S. Do ydai iui, J. Jablonskiui, H. Vebe iui i k .), Ra8omosios i Snekamosios kalbos, kaip d iejy nacionalinés kalbos egzis a imo o mu, sky imas aip pa , ma y , salygojo Ba anausko jsi ikinima, kad Lie u ai bi inai esan i eikalinga ik aSomoji bend iné kalba, Siaip bend a imui (kaip Snekamoji kalba) inkan ios isos a més. Misu akims i§ pi mo Z ilgsnio gal i pa adoksalus oks i inimas i§ esmés né a nei eo ixkai, nei p ak i8kai ne eisingas: Siuolaikiné kalbos kul i os eo ija anaip ol neneigia gim osios a més, laiko ja s a bia adicine kasdieninio bend a imo p ie- mone (Seimoje i ki ose neu aliose, neo icialiose si uacijose); g ieZ iau ibojamas ik a miy a ojimas ieSajame gy enime i masinéje komunikacijoje (g oZiné li e a i- a, spauda, mokykla, adijas i k .). IS iso o, ma y , galima da y i pama uo a i8- ada, kad bend inés kalbos i a miy san ykis Ba anausko bu o su okiamas gana blai iai i Siuolaikikai. ,,[$ e e“ jo samp o a imus j Siuolaikinius ling is ikos e - minus, aiskiai ma ome, kad Ba anauskui iek bend iné kalba, iek a més, pap as ai unkcionuojanéios ik Snekamaja o ma, y a salygi8kai sa a anki8kos komunikaci- nés sis emos i aiSkiai ski iasi a ojimo s e a bei sa o idinés aidos speci iniy dés- niy su o muo omis one inémis, leksinémis, mo ologinémis i sin aksinémis ypa y- bémis. ® Vencku é R. I8 An ano Ba anausko ling is inio palikimo, p. 44. 1© Gy oji kalba Ba anausko bu o sup an ama pi miausia kaip Snekamoji kaimo Zmoniy kal- ba, . y. ,sodZiaus kalba“. 1 Vencku é R. An ano Ba anausko ling is iné ko espondencija. — Kn.: Li e a i a i kalba. V., 1986, . 19. 1 Ba anauskas A. Min. eik., p. 248. 185. Dés ydamas Kauno kunigy semina ijoje lie u iy kalba, Ba anauskas gy ai jau- é p ak inés (no minés) g ama ikos eikalinguma i émési pa s okia aSy i, ildama- sis galésias pasinaudo i mokslinés, ij diach onija o ien uo os Sleiche io lie u iy kal- bos g ama ikos pa yzdziu, a iau labai g ei sup a o u js ,,pasizymé i k a8 us i i8 ju neiSei i* (apie ai kelis ka us uZsimena laiSkuose Vébe iui). ,,Pasizymé i k aS us“ eiSkia ne ik ap a8y i lie u iy kalba okia, kokia y a ja a ojan¢iy Zmoniy lipose, nesileidzian j olimos is o ijos ekons ukcijas, be i as i biida, kaip sude in i daugybés a miy ski umus, . y. suku i isiems lie u iams eikalinga a’omaja bend ine kalba. Tu édamas p ieS akis Siuos konk e ius aiSkiai su ok us uZda inius, Ba anauskas enkasi a miy de inimo p incipa, g indzia ji eo iniu eiginiu apie bend ajj i dalinj elemen a i susiku ia sa o i8ka bend inés kalbos eo ija. S a biau- sias ,,kalbomokslio“ ( aip Ba anauskas adino sa o g ama ika) ikslas — lyginan ski ingas a mines ly is su as i jy pama a, ki aip sakan , a s a y i pi mykS j pa ida- la, i8 ku io jos y a i8 iedéjusios. Ski ingy a miniy lyéiy e imologini pama a Ba- anauskas adina_,,ZodZigiu“ i laikydamasis Sleiche io ,,genealoginio medzio“ eo ijos, eigia: »Zodziigis y a ai kelmas, i ku io a miy Sakos iSauge“!*; ,,no in isos lie u iskos kalbos ge ai iSmok i, eikia isy jos a miy ge ai iSsimoky i, i8 ku- iy ge o sulyginimo ik asai ZodZigis aikS én iSeina“, A s a inédamas ,,Zod7Zigi- nes“ ly is, Ba anauskas oli j p aei j nesileido: no minémis jis laiké a mése iksuo- as maZiausiai paki usias Zodziy o mas, p z., di ba, gal omis, sédi, o ne di b, gal om, séd; senuosiuose aS uose andamy, be a mése jau nebeiSlikusiy ly iy Ba anauskas i sa o aSomaja bend ing kalba nej aukia, adinasi, nelaiko no minémis (Vébe iui aiskina neno js ,, aSybos nuo gy osios kalbos a a auk i“?>). Pagal Sig eo ija Ba a- nausko a8y i eks ai, iesq sakan , bu o y y aukS ai iy ly¢iy ans o macija j a- ka ie i8kasias. Tai jis pa s ned ip asmiSkai y a p ipazines: ,,Si oj mano kalba ai y a a mé R, ( y y aukS aiciy anyks ény, ,, o ininky“. — R. V.) sulyginimais su ki o- mis a mémis pa aisy a i dapildy a i ne pagal iS a més, be pagal ZodZigio a8y a“16, Ta miy de inimo p incipu Ba anausko ku iama bend iné aSomoji kalba bu o a ima Sleiche io g ama ikoje iksuo oms P iisijos lie u iy ( aka y aukS ai iy) Snek- oms. Belieka ik p idu i, kad p ie okio subend in os sa o a8omosios kalbos a i- mumo aka y aukS aiéiy a mei jis p iéjo g ynai eo iskai, emdamasis a minio ga - su ki imo désniy egulia umu. Pakankamai ge ai dauguma y désniy pazindamas, nuosekliai laikydamasis, kaip daba pasaky ume, idinés ekons ukcijos me odikos, Ba anauskas one inius a miy ski umus su edé ij a chaiSkiausia one ine sis ema, o okia ge iausiai kaip ik i y a iSlaikiusi pie iné aka y aukS ai iy a mé (kauni8- kiai). LaiSke Vébe iui apie ai aSoma: ,,<...> negaliu p isipazin i, jog p amaniau nauja, nieku aip nekalbama, be isiems sup an ama lie u inykams kalba <...>. Nep amaniau kalbos, be kalbai lie u i8kai p amaniau aSyba; a ba juo ies né a- Sybos nep amaniau naujos, be jau esanéiqa i Zinoma pa aisiau“!’; ,,.Mano kalba 1% Ba anauskas A. Min. eik., p. 185. 44 Ci uojama i§ kn.: A chi um Philologicum, 1937, . 6, p. 50. 148 Ba anauskas A. Min. eik., p. 186. 16 Min. eik., p. 185. 7 Min, eik., p. 187. 186 u i pama a Zodziigi i aip y a aSoma, be , iS a oma pagal a miu, negali adin ie- si kalba numi usia, be gy aja“*. S ai kodél subend in a aS’omaja kalba Ba anaus- kas daZniausiai adina iesiog a8yba: skai ydamas kiek ienas galis ga sus a i aip, kaip a iami jo gim ojoje a méje, nes aidés esan ios daugia eikSmiai a mése ski - ingai paki usiy ga sy simboliai. Pa yzdziui, ankg, a siz elgian i désninga an i q ki ima a mése, galima skai y i [ agka, agkii, u kii, onk®] i da ki aip. Fone iné asyba, pasak Ba anausko, bi y nepa anki, nes ,, eik y iek aSyby i ick kalbomoks- liy in aisy i, kiek y a a miy. Reikia gi ieno kalbomokslio, ienos a8ybos, i d aug pa odymo, kaip lie u inykai kiek ienos a més as aides u i iS a y i“!*. Kon- k eéias aisykles, pagal ku ias bii y galima leng ai pa e s i aSomosios bend inés kalbos ly is a minémis, su o muluo i pasi odé ne aip pap as a: Ba anausko ,,kal- bomokslyje“ né a ai8kiy nu odymy, kaip a miSkai pe skai y i ,,bend asias“ly is, ypaé as, ku ios a mése ski iasi ne ien ga sy a imu. Bend inés kalbos ki imo p ak ikoje Si gana sudé inga Ba anausko eo ija nep igijo, a iau bend inés kalbos is o ijos y iné ojai p ipazis a, kad ji u éjo eikSmés, isigalin aka y aukS ai iy a mei, ku i nuo XIX a. pabaigos apo daba inés snekamosios i aSomosios bend- inés kalbos pama u”®. Nus a an ,,bend asias“ (no mines) aSomosios kalbos ly is, Ba anauskui bu o iskilusi kalbos g ynumo p oblema. Cia jis pasi odé esas a sa gus no min ojas: ne- p ipazino ,,g ynojo pu izmo“ (laiSkuose y a ji k i ika es), a¢iau aiSkiy s e imybiy engé. Pas a aji nusis a yma aip aiSkino !aiSke Vébe iui: ,,Regimai s e imyjy sau- gaus dé ies sa on kalbon kaip Zodziu, aip i suda ymu: ieSkau, kaip a mislis sa i8- kai lie u iSkai iSpasaky i. Neap ikdamas ai’kesnio suda ymo a Zodzio kokio, nenie- kinu i abejo inai sa ojo“™. Sa o amZininkams Ba anauskas bu o neginéijamas lie u iy kalbos au o i e as, pelnes §j p ipazinima gy a i aizdinga ,,AnykS iy Silelio“ kalba, puikiu sa o pa ies gim osios i ki y lie u iy kalbos a miy iSmanymu. Su i ai iausiais klausimais dél lic u iy kalbos ZodZiy eik8més, ZodZiy o my a osenos i pan. j ji k eipda osi Zymiis usy bei Vaka y Eu opos indoeu opeis ai, aip pa daugumas lie u iy na- cionalinés kul ii os eikéju. Apie konk e ius Ba anausko aisymus zinome ne iek jau daug (jo eikiama in o macija daugiausia bu o ne p ak inio, be eo inio pobii- dzio), a iau i8 pas aby, andamy jo ling is inéje ko espondencijoje, galima sp es i, kad Sio kalbininko bii a ne ik puikaus gim osios kalbos moko o, be i a idaus jos puoselé ojo. Ve ingas liudijimas Siuo a Z ilgiu y a okia ieno jo laiSko Vébe iui ie a: ,,Nelabai man inka i p aminimas s»lie u i8koji a8 y d augys é“ <...>. Beg ne ge iaus bii y adin i ja »Lie u isko aS o mylé ojy d augys é“, a ba ,,Lie u- isky a8 inyky d .“, a ba kaip ki aip, dél o, kad d auginykais y a ne aS ai, be aS inykai“™*. 18 Min, eik., p. 185. ® A chi um Philologicum, 1930, . 1, p. 76. 2 Jonikas P. Lie u iy bend inés aSomosios kalbos idéja p ieSau8 io me u. — Kn.: A chi~ yum Philologicum, 1937, . 6, p. 52; Palionis J. Lie u iy li e a i inés kalbos is o ija. — V.,. 1979, p. 197. 21 Ba anauskas A. Min. eik., p. 186. 32 Min. eik., p. 207. 187 Ba anauskas, panaSiai kaip éliau Jablonskis i Baléikonis, labai e ino ge a gim osios a més mokéjima, inkdamas a miy ak us o ien a osi j pap as y kaimo zmoniy kalba. S ai ka apie ai jis a8es Boduenui de Ku ené: »Moky ojai lie u i- nyky, lenkiSkai kalbédamies pa ys, lie u iSkai ge ai neiSmoke, <...> iloje ie oje lie u iska kalba apgadino, labiausiai po aS us, gy ojoje gi kalboje po mies elius i d a us. Tai daba ka amsesnis ku s Lie u os kampas, ka olimesnis nuo mies e- lio i nuo d a o a ba nuo ieSkelio, a g ynesné i g azesné lie u iska kalba“23, P o esionaliosios lie u iy kalbo y os o ma imosi kon eks e Ba anausko bend i- nés kalbos eo ija, be jau miné y dalyky, y a eikSminga da i dél Siy_p ieZas iu: 1. Bidama iesiogiai susijusi su po eikiu u é i p ak ine g ama ika, ji pa odé aiskiq no minés g ama ikos kii imo pe spek y a, i pi ma ie a i8kélé _gy osios (ne- kamosios) kalbos ak y s a ba i sa aip s imulia o in ensy esnj a miy i zodyno y ima (plg. Jauniaus — Bigos — Jablonskio linija). 2. Lie u iy dialek ologijoje j i inusi a miniy ypa ybiy kompleksu lyginimo p incipa, a ino lie u iy kalbos y iné ojus p ie s uk ii inio poZii io j kalba, o ma- o émimosi idine ekons ukcija p admenis. Emé aiSké i, kad né a (i ne u i bi- i) a o iikio a p is o inés i ap aSomosios (no minés) g ama ikos, nes i esniy no my nejmanoma nus a y i be elemen a aus kalbos ak y is o ijos pazinimo (moks- liskai pag js as bend inés lie u iy kalbos no mas éliau pa eiké Jablonskio ,,Lie u- iu kalbos g ama ika“ 1922 m.). 3. P isidéjo p ie am ik y bend inés lie u iy kalbos kodi ika imo k i e ijy o - ma imosi, i ku iy pi miausia miné ini sis emingumas, ak y geog a ija, g ynumas i i8 dalies galbi ikslingumas. Sie k i e ijai kalbos no minimo p ak ikoje ak ualiis i Siandien, be o, p idu ina, kad aiski Ba anausko o ien acija ne j a8 u, be j Sneka- maja kalba lémé y8ky gy osios (,,sodziaus“) kalbos domina ima miisu pi muo- siuose no minamuosiuose da buose (plg. Jablonskio, Bal ikonio pozicija). Ve inan Ba anausko paziii as daba inés lie u iy kalbo y os kon eks e, p a a - u panag iné i jo a miy ski s ymo p incipus, iju ilgumy balsiy eo ija ( adinamoji »mo y eo ija“), konk e ius samp o a imus apie kai ku iy lie u iy kalbos eiSkiniy is o ija (jy ne e ai bi a i labai jZ algiy, i aiSkiai klaidingy), a¢iau dél ibo os s aipsnio apim ies Siuo ka u ap a a ik bend inés kalbos eo ija. Jos isiSkai uz enka, no in susie i Ba anausko eo ines pazi i as su XIX a. kalbo y a apsk i ai i pa ody i, kaip pe §j alen inga sa amokslj kalbininka j besi o muojandia lie u iy kalbo y a pa eko i g aziai su eSéjo paZangiausios o me o ling is ikos idéjos. TEOPHA JIMTEPATYPHOTO A3bIKA A. BAPAHAYCKACA Pes ome Tipo peccns sie en Ha TypamMc uyecko o Hampapnenus u Ka3zancKoi JIMATBUCTHYeCcKOK TOKONSI, THIOMOTBOPHO NMOBINABIIMe Ha pasBHTMe HaWOHANBHOTO sMTOBCKO O sA3EIKO3HAHUS, TpORMKasIM IIpexe Bce O Yepe3s MocpeycTBO cBoeobpasHoi Teopun oGmenanMoHanbHo o (sm- TepaTypHo o) #3bIKa, Moc poeHHok A. BapaHaycKkacom Bo BTOpoi monopmHe XIX pexa. %° Min. eik., p. 133. 188