LIETUVIU
TALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
VENCKUTE
A.
BARANAUSKO
BENDRINES
TALBOS
TEOREYA me y
1985
p adZioje
signi ica i am-
en e su apo
lie u iy
du
pa lo y ai in
gene ale nacio-
i
-naline kul i ai
eikSmingi
jubilieji:
minédami
p esso
p o essionalio-
jo miisu della
scienza i8 aky
s o éjusio
A.
Ba anausko
150-asias
i
Li uania
TSR
nospe ezizz-
a o a o
scien i ico
p o .
J.
Baléikonio
100-asias
anni e sa -
io di na ale,
page béme
ju
nuopelnus
li uanis ikai.
Kazin
a
bi ina
ieSko i
semplice-
men einiy
sasajy a
siy incomodo
i8siJa inimo
ski ingy epochy
kalbininky li lega
i
non e uchiami
scienza ai-
—
-dos
ySys,
—
a iau
am
ik os
Ba anausko
i
Baliko-
nio pazi y
i
bend ine
lingua
pa alelés
neabejo inai
galé y
iSplés i
comune
le u iy
kalbo y os
s o ia di
immagine.
T
Ba anauska si
basa solo musy
ne
o mazione di
p o essionali
linguo y os
(pe
K.
Jauniy
i
K.
Biiga), ma
bend inés
i
lingua
ki imosi
bei
no minimo
linee
(pe
K.
Jauniy
i
J. J
ablonskj)?.
Mas ando-
si su
Baléikonio
luogo
lie u iy
pa lo y oje
i
u édami in
es a
jo
ySius
su
Biiga bei
Jablonskiu,
anche
di icile
pi myjy
poka io
me y
si uazione,
dobbiamo
p ipazin i,
che allo a
è s a o
quel miisy
lingua
scienza
au o i a -
as, ku j
émési
i
i
jo
puoseléjamas
e iliai
Sakojosi bei
plé ési quella
s essa linea
di*.
A.
Ba anausko
indélis
i
conc e éias
lie u iy
kalbo y os
s i is
(pi miausia
j
diale ologija,
akcen ologija,
bend inés
axomosios
kalbos
is o ija k .)
i
già i8samiai
i8nag iné as
debi amen e
i e i o®,
i
a iau kalbinés
paziii os quasi
non
jo
in e p e a e
lingu is inés
nel con es o
dello s iluppo
della men e*.
Men ep-
uò
comune
eo iné
disposizi-
one, cui
laikési
Sis gabus
sa amokslis
kalbininkas,
Siandien
ebé a
e a
démesio
lie u iy
i
kalbo y os
is o iji, sua
niidienas
a z ilgiu.
i
Ling is inés
Ba anausko
pazi i os
o ma osi,
ekiamo
ijy
XIX kalbo y os
a.
k ypéiy
na i alizmo,
—
jaunag ama ikiy
i
Kazanés scuole,
aigi egli è s a o
pa y es didele
okieciy
kompa a y is y
usy kalbo y os
i
(p incipal-
men e pe
J.
Bodue-
na
de
Ku ené)
i aka.
Bene
didusia
p adine
i aka
Ba anausko
del alen o
linguis ico
b endimui
i
me odici
p incipi pe
u éjo
na i alismo
i oluzione
p ecu sa -
o e
A.
Sleiche io
paziii os,
pe ché
anco a
Va niy
semina ijoje
bisimajam
na mosios
kalbos
y iné ojui
milzini8ka
1
Zinke igius
Z.
A.
Ba anauskas
kalbininkas.
—
Kn. :
Li e a i a
i
pa la, V.,
1986,
.
19.
2
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn. :
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
V.,
1978,
.
1,
p.
23-35.
8
Sabaliauskas
A.
Li uiy
lingua
y inéjimo
s o ia.
—
V,
1979,
p.
166—171;
Salys
A.
A.
Ba anauskas.
—
Kn. :
Lie u i8koji
enciklopedija.
K.,
1934;
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.
«
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
kalbiniy
pazi y i akos.
—
Kn. :
Zenklas
i
p asmé.
V,
1986.
183
ispiidj
da é ide.
kalby
Seimos
susida yma
ai8kinan i,,g-
enealoginio
medzio
eo ia, éliau
o
—
Sleiche io
,,Lie u iy
lingua
g ammica
i
al i
Sio
Zymiausio
Medio XIX
a.
indoeu opeis o
la o ii.
Impo bi-
is gia e a
(no s
i
umpi)
pe sonali
Ba anaus-
ko
kon ak ai
su
Sleiche iu.
I§
Sleiche io
da by
Ba anauskas mokési
pa agona i o-is o i-
co me odo abécélés,
applicy ga simo ki
désnius lingua
.
y.
elemen y
a che ipams
icos ui i.
8
Sleiche io
egli e a
pe émes
lingua,
i
come
Zuomo
spi asios
o gano,
idéja
i
ja
eo iskai
g indé
p op io
paziii y
linguaggio di
j
dissol imen-
o p iZas is
e
ssp o i im-
us su
comuniji
(pa eldé aji)
i
dalinj
( .
y.
speci ini, éliau
susi o ma usj)
elemen o della
lingua.
Nel suo più
impo an e
s ampin o e
s udio,,Pun o
di is a
lie u iy kalba
zodyna
i
Ba anauskas
aé:
,,Bend asis
elemen o nel
linguaggio
appa e d uge
gen imi,
su
pi mykS éje
gen ies
esis isopoje
i8lieka come
is o iSkai
susi o ma u-
i
siy a miniy
ski umy
posluoksnis.
Toki in
linguaggi
sono
Radici,
kamienai,
o me,
pi minés
leksijos
i
in u i
a mése
e
Snek ose
ugualmen-
e us ojamy
Zodziy
junginiy
sis ema;
am
ik y
a miy
i
Snek y
ski umai
cos i uis-
ce
speci inj
elemen o della lingua
“5.
Tenisandosi
Sio poZi i io,
Ba anauskas
in gene ale
gius amen e
apibiidino
ciascuno
i¥
Siu sluoksniy
eikSminguma
lingua
y inéjimui
con inua a8é:
i
,,Zod7iai
liaudies
lipose pe
laika
nusigludina
come
acmenukai,
a omi
s o és
bangy
a
<...>,
Zodziy
galiinés
nusi ina,
p adzia
i
idu ys
aukiasi
i
ienodéja,
skiemenys
da osi
um-
Canni
<...>.
Poiché
<...>
piennosios
ZodZiy
o me da ilgo
ya ojimo,
nu inancio
e imologici
elemen i,
umpéja,
comuneis
elemen o
della lingua
i s a
Snekypa ybé-
y
mis, odél
de alam
a miy
pa iginimui
e ingesnés
sono
ulnosios,
su umpéjus-
0
ne
ios
<...>“®.
A enu o
da
Sleiche io paziii o
i
Zodzio
Sakni, come
p imina più
impo an e
i
,,kalbos
o ganizmo
las ele,
Ba anauskas,
aiSkindamasis
lie u iy kalbos
a miy
ski umus,
mol o démesio
sky é
Saknies
ga sy
(ypaé
balsiy)
al o
désningum-
am
i
pab éZé,
che
Zodzio
die o
quegli
s essi
suoni
cin a più
elocem-
en e o
i§
u o
può
iSnyk i.
S ai kodél,
scis inando
Li u iu lingua
a mes, egli
o i osi
ocalizypa y-
biy complessi,
daZnai
j
nemmeno non
mo
denunzia a
conc e eus
dis in i o
pozymio,
ku damas
a miy
de inimo
p incipio
o
pa em g
lie u iy lingua
aineSyba,
s abilendo
comune
aSomajai
kalbai
no mines
.
y.
ly is,
coe en emen-
e laikési
poZi io, che
pienai
lessighalico
( .
y.
galiiné.
R.
V.)
è miglio e uzu
su umpéjusi.
Véliau
Siq
Ba anausko
eo ing
disposizionig
con e mino
de aglius
miisy a miy
esame: isul é,
che
a chaiSkiausiq
one ing
sis ema iSlaiko
come solo os
a més, ku iy
Sacnies
(esp.
ZodZio
idu io)
i
galiinés
( esp.
ZodZio galo)
ocalismo
coincide. Nel
a empo
Ba anauskas
(il suo
i en eo
empo
a més e a
quasi
neiS i os)
,,Pas abose
su li au iy
kalba
i
Zodyna
a
jZ algia
i8 ada:
,,Ry
i
Rg
Snek os
( .
y.
R,
—
,,Mii-
*
[
lie u iy
lingua
iS e s y
s udi
i8 auky è
s a a
pubblica a
,,M sy
alboje.
Cia segue
i
ci a a iS:
Vencku é
R.
I§
An ano
Ba anausko
linguis ico
di e ede.
—
Mdsy
pa la, N .
1975,
1,
p.
41.
*
Min.
eik.,
p.
42.
*
Gi denis
A.,
Zinke i ius
Z.
Dél lie u iy
delle lingue
a miy
classi icazion-
i.
—
Kalbo y a,.
1966, ol.
14, p. 139.
®
Ba anausko
laiSkas
H.
Vébe iui.
Ci a a a
i:
Ba anauskas
A.
RaS ai.
—
V,
1970,
4.25
186.
184
os upynas,
y iné
R,
—
pane éziskiy
pa e,,,g yni-
eji
pun ininkai*
—
R.
V u in-),
&ios galiinése
mol o
edukuo y
ga sy
<...>
skiemeny, è già
i
li eu iy lingua
one ica
biisimos azés
uZuomazgos*.
Li uiy
lingua
a mes
Ba anauskas
y é p a ico
eikalo
e iamas,
aciau,
ma y ,
ne
be
jaunag ama ikiy
j akos così
me icolosamen-
e issa o i
minimissimi
di e enzi
linguini sa aip
i8pazino ac o e
i osios lingue
i
kul a1°,
Nepap as ai
saZininga
pozi i
j
lingua
a ius, i a
isi ikinima,
che ge o
i8 y imo non
be
possonopad-
jy
a y i
moksliSkai
ma
pa ikimy
iS ady, lémé
i
Ba anausko
i iné ojo
pe soninés
sa ybés".
del o gebéjimo
sis emi8kai
iassum in i i
p op i osse éjimi
sa ojo jz algy
pa lininka dal
gio aniag ama iki-
am bidingo
&i
smulkmenisko a y
ap asinéjimo leido
app occie i a
i
Siuolaiki8ko s uk i inio
poZi io pa la, cui egli è
i
s a o ge okai p alenkes
sa aja uni e so inio
jaunag ama ikiy
—
(ne e ai
adinamy
a omis ais)
iespa azio-
—
ne epocha.
P ie
o
neabejo inai
sa à
p isidéjusios
i
no a o i§kos
Bodueno
de
Ku ené
pajiii os
(jiedu è
abbas an-
za ic imai
bend a e).
I§
Bodueno
de
Ku ené
Ba anauskas
pe émé
p incipe
aiSkiai des in
aomosios
i
&nekamosios
lingua ak a.
Vaicdamen e
o mula a,
Si
p incipio
andame
Ba anaus-
ko
laike
Vébe iui:
Cos'al a
lib o,
cos'al a
bocna: nel
lib o
pa la
mezzio
apmi usi,
in bocno
u a i .
gi
Toks
isic edima,
a quan o
pa e, deemé
piu os o
sce ica
Ba anauspoZii i
ko
nenusis o éjusia,
i
aiskiomi egolaemi
della codi ica non
sos a in a
XIX
a.
mediou -
iy
a8 ijos
kalba
(jis
iS ySkéja
i8
,Anyks iy
Silelio
au o iaus
laisky
J.
S.
Do idii i,
J.
Jablonski,
H.
Vebe i
i
e c.),
Ra8omosios
i
Snekamosios
kalbos, come
d iejy
nacionalinés
lingua o ma
di esis enza,
assegnazio-
ne anche,
ma y ,
salygojo
Ba anausko
jsi ikinima,
che
Li uiai
bi inai
esan i
necessa ia
solo
aSomoji
bend iné
lingua, Siaip
bend a imui
(come
Snekamoji
lingua)
inkan ios
u e
a més.
Misu
acims
i§
p imo
Z ilgsnio
o se
i
pa adossalu-
so ale
a e mazio-
i§
ne esmés
né a né
eo ixkai, né
p ak i8kai
inco e ius:
Siuolaikiné
eo ia della
kul i os
anaip ol
neneigia
gim osios
a més,
empo
impo an ia
adizine
quo idiano
ja
mezzo di
comunicazio-
ne
(Seimo in al e
i
si uazioni
neu ali, non
u iciali);
g ieZ iau
limi a o solo
a miy
consumozione
ieSajame nella
i a masinéje
comunicazione
i
(g oZiné
li e a i -
a,
s ampa,
scuola,
adio
i
e c.).
IS
o, apas ,
si può a e
u o
agiona a
i8 ada, che
bend inés
lingua
a miy
appo ois
i
Ba anausko
è s a o
pe cepi o
abbas anza
blai iai
i
Siikuolaikai.
,,[$ e e
jo
i lessioni
j
Siikoloini
e mini
linguis ici,
aiskia
ediamo che
Ba anauskui sia
bend iné pa la, sia
a més,
no malmen e
unzionuojanéios
solo
Snekamaja
o ma, è
salygi8kai
sa a anki8kos
comuniccinés
sis ema aiSkiai
di e isce
consumo s e a
i
bei p op io
idinés aidos
speci iniy
désniy
su o muo omi
one inémis,
leksinémis,
mo ologinémis
sin aksinémis
pa icybémis.
i
®
Vencku é
R.
I8
An ano
Ba anausko
linguis ico
di e edi à,
p.
44.
1©
Vi oji
lingua
Ba anausko
è s a a
in esa
sop a u -
o come
Snekamoji
illaggio
Zmoniy
pa la,
.
y.
,Ziaussod
pa la.
1
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
ling is iné
ko espondencija.
—
Kn. :
Li e a i a
i
pa la.
V,
1986,
.
19.
1
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
248.
185.
Dés ydam-
as Kauno
kunigy
semina ij-
oje
lie u iy
kalba,
Ba anaus-
kas gy ai
jau é
p ak inés
(no minés)
g amma i-
cos
eikalingu-
ma i
émési pa s
okia
aSy i,
ildamasis
galésias
pasinaudo-
i
mokslinés,
ij
diach oni-
ja
o ien io -
as
Sleiche io
lie u iy
language
g amma i-
kos
pa yzdziu,
a iau
mol o
g ei
sup a o
u js,,pas-
izymé i
k a8 us e
i8 ju
neiSei i*
(apie
ques o
di e se
ol e
uZsimena
laiSkuose
Vébe iui).,,-
Pasizymé-
iS usSkia
non solo
ap a8
Li huaniiy
ei, ma ja
a ojaniy
Zembonyo-
se, è una
cosa che
jelle jone
la s o ia,
una ale
bioma di
econs -
uzioni da
o a e,
come i
alibésmi,
.
Tu édam-
as
p essoS
ocis Siuos
conc e ius
aiSkiai
su ok us
uZda inius,
Ba anaus-
kas
enkasi
a miy
de inimo
p incipa,
g indzia ji
eo iniu
eiginiu su
bend ajj e
dalinj
elemen a e
susiku ia
suo i8ka
bend inés
eo ia
della
lingua.
Impo an -
e,,kalbomo-
kslio ( aip
Ba anaus-
kas
chiama a
la sua
g amma i-
ca) scopo
liginando
di e si
e mines
ly is
su as i jy
pama a, in
al e
pa ole,
is abili e
pi mykS j
paesala,
i8éj cui
esse sono
i8 iedusio-
s.
Ski ingy
a miniy
lyéiy
e imologini
pama a
Ba anaus-
kas
adina_,,Z-
odZigiu e
enendoci
Sleiche io,-
,genealogi-
nio medzio
eo ie,
a e ma:
Zodziigis è
ques o
kelma, i cui
a miy
Sakos
iSauge!
*;,,no in
u e
li eu iskos
lingue bene
iSmol i,
bisogna
isy le sue
a miy
bene
iSsimoky i,
i8 ku iy
ge o
sulyginimo
ealiai
ZodZ
aikigisS én
iSeina,
A s a iné-
damas,,Zo-
d7Zigines
ly is,
Ba anaus-
kas oli j
p aei j
nesleido:
no miném-
is jis laiké
a mése
issuo as
maZ om
paki usios
Zodziy
o me, np.,
la o i,
cap imi,
sédi, e non,
maga i,
séd; nei
ecchi
sc uS i si
andami,
ma
a mése
già
nebeiSliku-
siy ly iy
Ba anaus-
kas i
p op io
aSomaja
bend ing
lingua
nej auki-
a, cioèi,
nelaiko
no miném-
is (Vébe iui
aiskina
neno js,, -
aSybos
nuo
gy osios
kalbos
a a auk-
i?>).
Secondo
Sig eo ia
Ba anaus-
ko a8y i
eks ai,
iesq
sakan ,
e a y y
aukS ai iy
ly¢iy
ans o -
macija j
aka ie i8-
kasias. Tai
lui s esso
ned ip as-
miSkai
sono
p ipazines-
:,,Si oj mio
lingua cioè
è a mé R,
( y y
aukS aiciy
anyks én-
y,,, o inin-
ky. R. V.)
sulyginima-
is con
al e
a mémis
pa isy
pa a e
dapildy a e
non
secondo i i
més, ma
secondo
ZodZigio
a8y a
ku i
Ta miy
de inimo
p incipio
Ba anaus-
koama
bend iné
a16Somo-
ji kalba
a ima
Sleichiyom
g ama is
iksu
lie u
(p ia yS -
ai )
SnS a .
Beliega
solo
aggiunge -
e, che a
ale
subend in-
a suo
a8omosi-
os lingua
icinumo
aka y
aukS aiéiy
a mei egli
p iéjo
pu nai
eo iskai,
basandosi
a iminio
ga su
ki imo
désniy
egola ia -
umu.
Piacen e-
men e
bene
maggio an-
za y
désniy
conoscen-
do,
coe en e-
men e
ade endo,
come o a
accon e-
emmo,
idinés
icos uzi-
one
me odiche,
Ba anaus-
kas
one inius
a miy
ski umus
su edé ij
a chaiSki-
ausia
one ine
sis ema, o
ale meglio
come
p op io e è
iSlaikiusi
pie iné
aka y
aukS ai iy
a mé
(kauni8kiai-
). LaiSke
Vébe iui su
ques o
aSoma:,,<-
...> non
posso
accipazzin-
a si, che
p amaniau
nuo a, da
nessuna
pa e così
non si
pa la, ma a
u i
comp ensi-
bile ai
li eu inyk
una lingua
<...>.
Nep aman-
iau lingua,
ma pa bai
lie u i8kai
p amaniau
aSyba; o
juo ies né
aSybos
nep amani-
au nuo e,
ma già
esanéiqa e
Zinoma
pa aisiau!;-
,,.Mano
lingua 1%
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 185.
44
Ci a a a i§
kn. :
A chi um
Philologicu-
m, 1937, . 6,
p. 50. 148
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 186.
16 Min.
eik., p.
185.
7 Min,
eik., p.
187.
186
sulla base
hai
Zodziigi e
così è
aSoma,
ma,
iS a oma
secondo
a miu,
non puoi
chiamiesi
lingua
numi usi-
a, ma
gy aja*.
S ai
kodél
subend i-
n a
aSoma-
ja pa la
Ba anau-
skas daZ
soli o
chiama
semplice-
men e
a8yba:
leggendo
ciascuno
galis si
p onunc-
ia così,
come si
suppone
nella sua
na ojo-
je
a mé,
nes
aidés
esen ios
plu ia ei-
kSmiai
a mése
di e sa-
men e
paki usiy
glasy
simboli.
Pa yzdzi-
ui, ankg,
a siz el-
gian i
désninga
an i q
ki ima
a mése,
si può
legge e
[ agka,
agkii,
u kii,
onk®] e
anco a
al imen-
i.
Fone iné
asyba,
accon
Ba anau-
sko, bi y
nepa an-
ki,
nes,, eik-
y an o
aSyby e
ick
kalbomo-
ksliy
in aisy i,
quan o è
a miy.
Necessi a uno
gi
linguomecchio, una
aybos, amico
mos azione,
come li eu inykai
i
ognii a més
quades de e
iS a y i!*.
Konk eé egole,
secondo le quali
bii y si può
acilmen e
pa e sa e
aSomosios
bend inés lingua
ly is a minémis,
su o muluo i
apa eé così
semplice:
Ba anausko,,kalbo-
moksly né a ai8kiy
indicaymy, come
a miSkai
pe scai y i,,bend-
asiasly is, ypaé
quelli, la cui
a mése
di e isce un
g osy a imu.
ne
ne
Bend inés
lingua
ki imo
p ak ikoje
Si
gana
sudé inga
Ba anausko
eo ia
nep igijo,
a iau
bend inés
lingua
s o ici
y iné ojai
p ipazis a,
che u éjo
ji
eikSmés,
isigalin
aka yS a
auki iy
a mei, che
da
Alla ine XIX
a.
di enne
a uinés
snekamosios
aSomosios
i
bend inés
lingua base®.
Nus a an ,,b-
end asias
(no mines)
aSomosios
lingu ly is,
Ba anauskui
e a iskilusi
p oblema del
linguaggio
g ynumo.
Cia egli
appa é esas
eze us
no min ojas:
nep ipazino,,-
g ynojo
pu izmo
(laiSkuose
sono
c i ica es),
a¢iau aiSkiy
s e imybiy
ji
engé.
Ques 'ul ima
nusis a yma
così
chiSkino
!Saike
Vébe iui:,,-
Regimai
s e imyjy
sicu ous
dé ies
sa on
kalbon
come
Zodziu, così
cos i uimu:
i
ieSkau, come
mislis sa i8kai
lie u iSkai
a
iSpasaky i.
Non
a is ando
accesio
cos i uzione
a
Zodzio
kokio,
disp ez-
zo e
dubi inai
sa ojoT-
M.
amZininkam
Sa o
Ba anauskas
e a
neginéijamas
lie u iy lingua
au o i e as,
pelnes
p ipazinima
§j
i a
immaginiinga
i
,,AnykS iy
Silelio
pa la,
me a igliu
p op io
p op io
na osios
i
ki y
lie u iy
lingua
a miy
iSmanymu.
Su
i ai iausimis-
simen i dél
lic u iy lingua
ZodZiy
eik8més,
ZodZiy o me
a osenos
pan.
i
j
ji
i e da osi
Zymiis
usy bei
Vaka y
Eu opei
indoeu opeis ai,
anche mol iuma
lie u iy
nacionalinés
kul ii os
eikéju.
Su
conc e ius
Ba anausko
aisymus
zinome
ne
an o già
mol o
(il quale o ni a
in o mazioni
p incipalmen e di
p a ico, ma eo ico
pobiidzio), a iau
ne
pas aby, andamy
lingu is inéje
ko espondencijoje,
si può sp es i che
i8
jo
Sio
pa la o e
bii a solo
ne
puicaus
na osios
lingua
moko o, ma
a idaus sua
puoselé ojo.
i
Valo e A
Tes imonio
Siuo
a Z ilgiu
è ale di
uno
laiSko
jo
Vébe iui
pos o:
,,Nonela aghi
a me
p aminima
i
slie u i8koji
a8 y
compagniays-
é
<...>.
Begiaus
ne
ge i y
chiami i
ja
Lie u isko
aS o
mylé ojy
d augys é,
oppu e
,,Lie u isky
a8 inyky d .,
o come al o,
dél del a o
che
d auginykais
sono aS ai,
ma
aS inykaiTM-
*.
ne
18 Min,
eik., p.
185.
®
A chi um
Philologicum,
1930,
.
1,
p.
76.
2
Jonikas
P.
Li uiy
bend inés
aSomosios
kalbos idéja
p ieSau8 io
momen o.
—
Kn. :
A chi~
yum
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
52;
Palionis
J.
li e a u a
Li uiyi inés
s o ia della
lingua.
—
V.,.
1979, p.
197.
21
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
32 Min.
eik., p.
207.
187
Ba anausk-
as, panaSiai
come éliau
Jablonskis
e
Baléikonis,
mol o
app ezza a
buona
gim osios
a més
mokéjima,
accoglien-
do a miy
ak us
o ien a osi
semplicey
j
paimo
zmoniy
lingua.
S ai su
ka
ques o
egli a8es
Boduenui
de
Ku ené:
Moci o i
lie u inyky,
lenkiSkai
kalbédami-
es s essi,
lie u iSkai
bene
neiSmoke,
<...> iloje
luogo
lie u iska
lingua
apgadino,
sop a u -
o aS us,
i oje
po
kalboje
mies elius
gi
d a us.
po
i
Ques o
o a c'è un
ka
co so più
scu o
kampas
Li uano, più
ka
lon ane dal
ci adello e
da d a o o
da
ieSkelio,
a
g ynesné e
g azesné
lie u iska
kalba23,
P o ession-
ali
Lie u osės
kalbo y os
o ma imo-
si
kon eks e
Ba anaus-
ko
bend inés
kalbos
eo ija, già
miné y
dalyki, è
eikinga
da délSm
be
i
Siy_p ieZas iu:
1. Bidama
di e amen-
e co ela a
con po eikiu
u é i
p a ine
g ama ika, ji
pa odé aiskiq
no minés
g ama a ik-
os kii imo
p ospe i a,
p ima
posizione
i8kélé
i
_ i osios
(nekamosios)
lingua ak y
impo anza
sa aip
s imulia o
i
in ensy esnj
a miy
zodyno
y ima (plg.
i
Jauniaus
Bigos
Jablonskio
linija).
2.
Li uiy
dialek ologijoje
j i inusi
a miniy
ypa ybiy
kompleksu
gligimo p incipi,
a ino lie u iy
kalbos
y iné ojus p i
s uk ii inio
poZii io kalba,
o ma émimosi
idine
ekons ukcija
j
p admenis.
o
Emé
aiSké i,
che né a
(i non hanno
bi i) a o iikio
a is o inés
ap aSomosios
(no minés)
g amma ikos,
nes e mesniy
i
no me
nejmanoma
s abili e
elemen a aus
lingua ak y
is o ijos
pozinimo
be
(moksliskai
pag js as
bend inés
lie u iy
kalbos
no mas
éliau
pa eiké
Jablonski-
o,,Lie u iu
lingua
g amma i-
ca 1922 m.).
3.
P isidéjo al
em ce
bend inés
lie u iy lingua
codi ikazione
c i e iy
o ma imosi,
ku iy
sop a u o
miné ini
sis emingumas,
i
ak y
geog a ija,
g ynumas pa i
galbi
ikslingumas.
i
i8
Sie
c i e iiji
lingua
no minimo
p a koje
a ualiis
i
Siandien,
be
o,
p idu ina,
che aiski
Ba anausko
o ien azio-
ne
j
ne a8 u,
ma
j
Snekama-
ja lingua
lémé
y8ky
i osios
(,,sodziaus) lingua
domin ima miisu
p im uosi nei
la o i
no minamuosi
(plg.
Jablonskio,
Bal ikonio
posizione).
alu ando
Ba anausko
paziii as
a ualeinés
lie u iy
kalbo y os
kon eks e,
p a a pan-
u
ag iné i
jo
a miy
sca amen-
o
p incipius,
iju ilgumy
balsiy
eo ia
( adinamoji
mo y eo ija),
conc e ius
samp o a imus
abou kai ku iy
lie u iy kalbos
eiSkiniy
is o ija
(jy
ne e ai
bi a mol o
i
jZ algiy,
aiSkiai
i
klaidingy),
a¢iau dél
limi a o
scopo
dello
a icolo
Siuo
insieme
discussa
solo
bend inés
eo ia
della lingua.
Le
u eSca
uz a, pe
conne -
e si
Ba anausko
eo ine
pazi i as
su
XIX kalbo y a in
a.
gene ale
mos a e, come
i
pe alen inga
sa amokslj
kalbininka
§j
besi o muojandia
lie u iy kalbo y a
pa eko g aziai
j
su eSéjo
paZangiausias
me o ling is ikos
idéja.
i
o
TEOPHA
JIMTEPATYPHOTO
A3bIKA
A.
BAPAHAYCKACA
Pes ome
Tipeccns sie
eno p
Ha pamTyMc uyecko o
Hampapnenus
u
Ka3zancKoi
JIMATBUCTHYeCcKOK
TOKONSI,
THIOMOTBOPHO
NMOBINABIIMe
Ha
pasBHTMe
HaWOHANBHOTO
smTOBCKO O
sA3EIKO3HAHUS,
TpORMKasIM
IIpexe
Bce O
Yepe3s
MocpeycTBO
cBoeobpasHoi
Teopun
oGmenanMoHanbHo o
(sm-
TepaTypHo o)
#3bIKa,
Moc poeHHok
A.
BapaHaycKkacom
Bo
BTOpoi
monopmHe
XIX pexa.
%° Min.
eik., p.
133.
188