scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

A. Baranausko bendrinės kalbos teorija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

A. Baranausko bendrinės kalbos teorija

Author: Regina Venckutė
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1652/1750
LIETUVIU
TALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
VENCKUTE
A.
BARANAUSKO
BENDRINES
TALBOS
TEOREYA me y
1985
p adZioje
signi ica i am-
en e su apo
lie u iy
du
pa lo y ai in
gene ale nacio-
i
-naline kul i ai
eikSmingi
jubilieji:
minédami
p esso
p o essionalio-
jo miisu della
scienza i8 aky
s o éjusio
A.
Ba anausko
150-asias
i
Li uania
TSR
nospe ezizz-
a o a o
scien i ico
p o .
J.
Baléikonio
100-asias
anni e sa -
io di na ale,
page béme
ju
nuopelnus
li uanis ikai.
Kazin
a
bi ina
ieSko i
semplice-
men einiy
sasajy a
siy incomodo
i8siJa inimo
ski ingy epochy
kalbininky li lega
i
non e uchiami
scienza ai-
—
-dos
ySys,
—
a iau
am
ik os
Ba anausko
i
Baliko-
nio pazi y
i
bend ine
lingua
pa alelés
neabejo inai
galé y
iSplés i
comune
le u iy
kalbo y os
s o ia di
immagine.
T
Ba anauska si
basa solo musy
ne
o mazione di
p o essionali
linguo y os
(pe
K.
Jauniy
i
K.
Biiga), ma
bend inés
i
lingua
ki imosi
bei
no minimo
linee
(pe
K.
Jauniy
i
J. J
ablonskj)?.
Mas ando-
si su
Baléikonio
luogo
lie u iy
pa lo y oje
i
u édami in
es a
jo
ySius
su
Biiga bei
Jablonskiu,
anche
di icile
pi myjy
poka io
me y
si uazione,
dobbiamo
p ipazin i,
che allo a
è s a o
quel miisy
lingua
scienza
au o i a -
as, ku j
émési
i
i
jo
puoseléjamas
e iliai
Sakojosi bei
plé ési quella
s essa linea
di*.
A.
Ba anausko
indélis
i
conc e éias
lie u iy
kalbo y os
s i is
(pi miausia
j
diale ologija,
akcen ologija,
bend inés
axomosios
kalbos
is o ija k .)
i
già i8samiai
i8nag iné as
debi amen e
i e i o®,
i
a iau kalbinés
paziii os quasi
non
jo
in e p e a e
lingu is inés
nel con es o
dello s iluppo
della men e*.
Men ep-
uò
comune
eo iné
disposizi-
one, cui
laikési
Sis gabus
sa amokslis
kalbininkas,
Siandien
ebé a
e a
démesio
lie u iy
i
kalbo y os
is o iji, sua
niidienas
a z ilgiu.
i
Ling is inés
Ba anausko
pazi i os
o ma osi,
ekiamo
ijy
XIX kalbo y os
a.
k ypéiy
na i alizmo,
—
jaunag ama ikiy
i
Kazanés scuole,
aigi egli è s a o
pa y es didele
okieciy
kompa a y is y
usy kalbo y os
i
(p incipal-
men e pe
J.
Bodue-
na
de
Ku ené)
i aka.
Bene
didusia
p adine
i aka
Ba anausko
del alen o
linguis ico
b endimui
i
me odici
p incipi pe
u éjo
na i alismo
i oluzione
p ecu sa -
o e
A.
Sleiche io
paziii os,
pe ché
anco a
Va niy
semina ijoje
bisimajam
na mosios
kalbos
y iné ojui
milzini8ka
1
Zinke igius
Z.
A.
Ba anauskas
kalbininkas.
—
Kn. :
Li e a i a
i
pa la, V.,
1986,
.
19.
2
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn. :
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
V.,
1978,
.
1,
p.
23-35.
8
Sabaliauskas
A.
Li uiy
lingua
y inéjimo
s o ia.
—
V,
1979,
p.
166—171;
Salys
A.
A.
Ba anauskas.
—
Kn. :
Lie u i8koji
enciklopedija.
K.,
1934;
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.
«
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
kalbiniy
pazi y i akos.
—
Kn. :
Zenklas
i
p asmé.
V,
1986.
183
ispiidj
da é ide.
kalby
Seimos
susida yma
ai8kinan i,,g-
enealoginio
medzio
eo ia, éliau
o
—
Sleiche io
,,Lie u iy
lingua
g ammica
i
al i
Sio
Zymiausio
Medio XIX
a.
indoeu opeis o
la o ii.
Impo bi-
is gia e a
(no s
i
umpi)
pe sonali
Ba anaus-
ko
kon ak ai
su
Sleiche iu.
I§
Sleiche io
da by
Ba anauskas mokési
pa agona i o-is o i-
co me odo abécélés,
applicy ga simo ki
désnius lingua
.
y.
elemen y
a che ipams
icos ui i.
8
Sleiche io
egli e a
pe émes
lingua,
i
come
Zuomo
spi asios
o gano,
idéja
i
ja
eo iskai
g indé
p op io
paziii y
linguaggio di
j
dissol imen-
o p iZas is
e
ssp o i im-
us su
comuniji
(pa eldé aji)
i
dalinj
( .
y.
speci ini, éliau
susi o ma usj)
elemen o della
lingua.
Nel suo più
impo an e
s ampin o e
s udio,,Pun o
di is a
lie u iy kalba
zodyna
i
Ba anauskas
aé:
,,Bend asis
elemen o nel
linguaggio
appa e d uge
gen imi,
su
pi mykS éje
gen ies
esis isopoje
i8lieka come
is o iSkai
susi o ma u-
i
siy a miniy
ski umy
posluoksnis.
Toki in
linguaggi
sono
Radici,
kamienai,
o me,
pi minés
leksijos
i
in u i
a mése
e
Snek ose
ugualmen-
e us ojamy
Zodziy
junginiy
sis ema;
am
ik y
a miy
i
Snek y
ski umai
cos i uis-
ce
speci inj
elemen o della lingua
“5.
Tenisandosi
Sio poZi i io,
Ba anauskas
in gene ale
gius amen e
apibiidino
ciascuno
i¥
Siu sluoksniy
eikSminguma
lingua
y inéjimui
con inua a8é:
i
,,Zod7iai
liaudies
lipose pe
laika
nusigludina
come
acmenukai,
a omi
s o és
bangy
a
<...>,
Zodziy
galiinés
nusi ina,
p adzia
i
idu ys
aukiasi
i
ienodéja,
skiemenys
da osi
um-
Canni
<...>.
Poiché
<...>
piennosios
ZodZiy
o me da ilgo
ya ojimo,
nu inancio
e imologici
elemen i,
umpéja,
comuneis
elemen o
della lingua
i s a
Snekypa ybé-
y
mis, odél
de alam
a miy
pa iginimui
e ingesnés
sono
ulnosios,
su umpéjus-
0
ne
ios
<...>“®.
A enu o
da
Sleiche io paziii o
i
Zodzio
Sakni, come
p imina più
impo an e
i
,,kalbos
o ganizmo
las ele,
Ba anauskas,
aiSkindamasis
lie u iy kalbos
a miy
ski umus,
mol o démesio
sky é
Saknies
ga sy
(ypaé
balsiy)
al o
désningum-
am
i
pab éZé,
che
Zodzio
die o
quegli
s essi
suoni
cin a più
elocem-
en e o
i§
u o
può
iSnyk i.
S ai kodél,
scis inando
Li u iu lingua
a mes, egli
o i osi
ocalizypa y-
biy complessi,
daZnai
j
nemmeno non
mo
denunzia a
conc e eus
dis in i o
pozymio,
ku damas
a miy
de inimo
p incipio
o
pa em g
lie u iy lingua
aineSyba,
s abilendo
comune
aSomajai
kalbai
no mines
.
y.
ly is,
coe en emen-
e laikési
poZi io, che
pienai
lessighalico
( .
y.
galiiné.
R.
V.)
è miglio e uzu
su umpéjusi.
Véliau
Siq
Ba anausko
eo ing
disposizionig
con e mino
de aglius
miisy a miy
esame: isul é,
che
a chaiSkiausiq
one ing
sis ema iSlaiko
come solo os
a més, ku iy
Sacnies
(esp.
ZodZio
idu io)
i
galiinés
( esp.
ZodZio galo)
ocalismo
coincide. Nel
a empo
Ba anauskas
(il suo
i en eo
empo
a més e a
quasi
neiS i os)
,,Pas abose
su li au iy
kalba
i
Zodyna
a
jZ algia
i8 ada:
,,Ry
i
Rg
Snek os
( .
y.
R,
—
,,Mii-
*
[
lie u iy
lingua
iS e s y
s udi
i8 auky è
s a a
pubblica a
,,M sy
alboje.
Cia segue
i
ci a a iS:
Vencku é
R.
I§
An ano
Ba anausko
linguis ico
di e ede.
—
Mdsy
pa la, N .
1975,
1,
p.
41.
*
Min.
eik.,
p.
42.
*
Gi denis
A.,
Zinke i ius
Z.
Dél lie u iy
delle lingue
a miy
classi icazion-
i.
—
Kalbo y a,.
1966, ol.
14, p. 139.
®
Ba anausko
laiSkas
H.
Vébe iui.
Ci a a a
i:
Ba anauskas
A.
RaS ai.
—
V,
1970,
4.25
186.
184
os upynas,
y iné
R,
—
pane éziskiy
pa e,,,g yni-
eji
pun ininkai*
—
R.
V u in-),
&ios galiinése
mol o
edukuo y
ga sy
<...>
skiemeny, è già
i
li eu iy lingua
one ica
biisimos azés
uZuomazgos*.
Li uiy
lingua
a mes
Ba anauskas
y é p a ico
eikalo
e iamas,
aciau,
ma y ,
ne
be
jaunag ama ikiy
j akos così
me icolosamen-
e issa o i
minimissimi
di e enzi
linguini sa aip
i8pazino ac o e
i osios lingue
i
kul a1°,
Nepap as ai
saZininga
pozi i
j
lingua
a ius, i a
isi ikinima,
che ge o
i8 y imo non
be
possonopad-
jy
a y i
moksliSkai
ma
pa ikimy
iS ady, lémé
i
Ba anausko
i iné ojo
pe soninés
sa ybés".
del o gebéjimo
sis emi8kai
iassum in i i
p op i osse éjimi
sa ojo jz algy
pa lininka dal
gio aniag ama iki-
am bidingo
&i
smulkmenisko a y
ap asinéjimo leido
app occie i a
i
Siuolaiki8ko s uk i inio
poZi io pa la, cui egli è
i
s a o ge okai p alenkes
sa aja uni e so inio
jaunag ama ikiy
—
(ne e ai
adinamy
a omis ais)
iespa azio-
—
ne epocha.
P ie
o
neabejo inai
sa à
p isidéjusios
i
no a o i§kos
Bodueno
de
Ku ené
pajiii os
(jiedu è
abbas an-
za ic imai
bend a e).
I§
Bodueno
de
Ku ené
Ba anauskas
pe émé
p incipe
aiSkiai des in
aomosios
i
&nekamosios
lingua ak a.
Vaicdamen e
o mula a,
Si
p incipio
andame
Ba anaus-
ko
laike
Vébe iui:
Cos'al a
lib o,
cos'al a
bocna: nel
lib o
pa la
mezzio
apmi usi,
in bocno
u a i .
gi
Toks
isic edima,
a quan o
pa e, deemé
piu os o
sce ica
Ba anauspoZii i
ko
nenusis o éjusia,
i
aiskiomi egolaemi
della codi ica non
sos a in a
XIX
a.
mediou -
iy
a8 ijos
kalba
(jis
iS ySkéja
i8
,Anyks iy
Silelio
au o iaus
laisky
J.
S.
Do idii i,
J.
Jablonski,
H.
Vebe i
i
e c.),
Ra8omosios
i
Snekamosios
kalbos, come
d iejy
nacionalinés
lingua o ma
di esis enza,
assegnazio-
ne anche,
ma y ,
salygojo
Ba anausko
jsi ikinima,
che
Li uiai
bi inai
esan i
necessa ia
solo
aSomoji
bend iné
lingua, Siaip
bend a imui
(come
Snekamoji
lingua)
inkan ios
u e
a més.
Misu
acims
i§
p imo
Z ilgsnio
o se
i
pa adossalu-
so ale
a e mazio-
i§
ne esmés
né a né
eo ixkai, né
p ak i8kai
inco e ius:
Siuolaikiné
eo ia della
kul i os
anaip ol
neneigia
gim osios
a més,
empo
impo an ia
adizine
quo idiano
ja
mezzo di
comunicazio-
ne
(Seimo in al e
i
si uazioni
neu ali, non
u iciali);
g ieZ iau
limi a o solo
a miy
consumozione
ieSajame nella
i a masinéje
comunicazione
i
(g oZiné
li e a i -
a,
s ampa,
scuola,
adio
i
e c.).
IS
o, apas ,
si può a e
u o
agiona a
i8 ada, che
bend inés
lingua
a miy
appo ois
i
Ba anausko
è s a o
pe cepi o
abbas anza
blai iai
i
Siikuolaikai.
,,[$ e e
jo
i lessioni
j
Siikoloini
e mini
linguis ici,
aiskia
ediamo che
Ba anauskui sia
bend iné pa la, sia
a més,
no malmen e
unzionuojanéios
solo
Snekamaja
o ma, è
salygi8kai
sa a anki8kos
comuniccinés
sis ema aiSkiai
di e isce
consumo s e a
i
bei p op io
idinés aidos
speci iniy
désniy
su o muo omi
one inémis,
leksinémis,
mo ologinémis
sin aksinémis
pa icybémis.
i
®
Vencku é
R.
I8
An ano
Ba anausko
linguis ico
di e edi à,
p.
44.
1©
Vi oji
lingua
Ba anausko
è s a a
in esa
sop a u -
o come
Snekamoji
illaggio
Zmoniy
pa la,
.
y.
,Ziaussod
pa la.
1
Vencku é
R.
An ano
Ba anausko
ling is iné
ko espondencija.
—
Kn. :
Li e a i a
i
pa la.
V,
1986,
.
19.
1
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
248.
185.
Dés ydam-
as Kauno
kunigy
semina ij-
oje
lie u iy
kalba,
Ba anaus-
kas gy ai
jau é
p ak inés
(no minés)
g amma i-
cos
eikalingu-
ma i
émési pa s
okia
aSy i,
ildamasis
galésias
pasinaudo-
i
mokslinés,
ij
diach oni-
ja
o ien io -
as
Sleiche io
lie u iy
language
g amma i-
kos
pa yzdziu,
a iau
mol o
g ei
sup a o
u js,,pas-
izymé i
k a8 us e
i8 ju
neiSei i*
(apie
ques o
di e se
ol e
uZsimena
laiSkuose
Vébe iui).,,-
Pasizymé-
iS usSkia
non solo
ap a8
Li huaniiy
ei, ma ja
a ojaniy
Zembonyo-
se, è una
cosa che
jelle jone
la s o ia,
una ale
bioma di
econs -
uzioni da
o a e,
come i
alibésmi,
.
Tu édam-
as
p essoS
ocis Siuos
conc e ius
aiSkiai
su ok us
uZda inius,
Ba anaus-
kas
enkasi
a miy
de inimo
p incipa,
g indzia ji
eo iniu
eiginiu su
bend ajj e
dalinj
elemen a e
susiku ia
suo i8ka
bend inés
eo ia
della
lingua.
Impo an -
e,,kalbomo-
kslio ( aip
Ba anaus-
kas
chiama a
la sua
g amma i-
ca) scopo
liginando
di e si
e mines
ly is
su as i jy
pama a, in
al e
pa ole,
is abili e
pi mykS j
paesala,
i8éj cui
esse sono
i8 iedusio-
s.
Ski ingy
a miniy
lyéiy
e imologini
pama a
Ba anaus-
kas
adina_,,Z-
odZigiu e
enendoci
Sleiche io,-
,genealogi-
nio medzio
eo ie,
a e ma:
Zodziigis è
ques o
kelma, i cui
a miy
Sakos
iSauge!
*;,,no in
u e
li eu iskos
lingue bene
iSmol i,
bisogna
isy le sue
a miy
bene
iSsimoky i,
i8 ku iy
ge o
sulyginimo
ealiai
ZodZ
aikigisS én
iSeina,
A s a iné-
damas,,Zo-
d7Zigines
ly is,
Ba anaus-
kas oli j
p aei j
nesleido:
no miném-
is jis laiké
a mése
issuo as
maZ om
paki usios
Zodziy
o me, np.,
la o i,
cap imi,
sédi, e non,
maga i,
séd; nei
ecchi
sc uS i si
andami,
ma
a mése
già
nebeiSliku-
siy ly iy
Ba anaus-
kas i
p op io
aSomaja
bend ing
lingua
nej auki-
a, cioèi,
nelaiko
no miném-
is (Vébe iui
aiskina
neno js,, -
aSybos
nuo
gy osios
kalbos
a a auk-
i?>).
Secondo
Sig eo ia
Ba anaus-
ko a8y i
eks ai,
iesq
sakan ,
e a y y
aukS ai iy
ly¢iy
ans o -
macija j
aka ie i8-
kasias. Tai
lui s esso
ned ip as-
miSkai
sono
p ipazines-
:,,Si oj mio
lingua cioè
è a mé R,
( y y
aukS aiciy
anyks én-
y,,, o inin-
ky. R. V.)
sulyginima-
is con
al e
a mémis
pa isy
pa a e
dapildy a e
non
secondo i i
més, ma
secondo
ZodZigio
a8y a
ku i
Ta miy
de inimo
p incipio
Ba anaus-
koama
bend iné
a16Somo-
ji kalba
a ima
Sleichiyom
g ama is
iksu
lie u
(p ia yS -
ai )
SnS a .
Beliega
solo
aggiunge -
e, che a
ale
subend in-
a suo
a8omosi-
os lingua
icinumo
aka y
aukS aiéiy
a mei egli
p iéjo
pu nai
eo iskai,
basandosi
a iminio
ga su
ki imo
désniy
egola ia -
umu.
Piacen e-
men e
bene
maggio an-
za y
désniy
conoscen-
do,
coe en e-
men e
ade endo,
come o a
accon e-
emmo,
idinés
icos uzi-
one
me odiche,
Ba anaus-
kas
one inius
a miy
ski umus
su edé ij
a chaiSki-
ausia
one ine
sis ema, o
ale meglio
come
p op io e è
iSlaikiusi
pie iné
aka y
aukS ai iy
a mé
(kauni8kiai-
). LaiSke
Vébe iui su
ques o
aSoma:,,<-
...> non
posso
accipazzin-
a si, che
p amaniau
nuo a, da
nessuna
pa e così
non si
pa la, ma a
u i
comp ensi-
bile ai
li eu inyk
una lingua
<...>.
Nep aman-
iau lingua,
ma pa bai
lie u i8kai
p amaniau
aSyba; o
juo ies né
aSybos
nep amani-
au nuo e,
ma già
esanéiqa e
Zinoma
pa aisiau!;-
,,.Mano
lingua 1%
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 185.
44
Ci a a a i§
kn. :
A chi um
Philologicu-
m, 1937, . 6,
p. 50. 148
Ba anaus-
kas A. Min.
eik., p. 186.
16 Min.
eik., p.
185.
7 Min,
eik., p.
187.
186
sulla base
hai
Zodziigi e
così è
aSoma,
ma,
iS a oma
secondo
a miu,
non puoi
chiamiesi
lingua
numi usi-
a, ma
gy aja*.
S ai
kodél
subend i-
n a
aSoma-
ja pa la
Ba anau-
skas daZ
soli o
chiama
semplice-
men e
a8yba:
leggendo
ciascuno
galis si
p onunc-
ia così,
come si
suppone
nella sua
na ojo-
je
a mé,
nes
aidés
esen ios
plu ia ei-
kSmiai
a mése
di e sa-
men e
paki usiy
glasy
simboli.
Pa yzdzi-
ui, ankg,
a siz el-
gian i
désninga
an i q
ki ima
a mése,
si può
legge e
[ agka,
agkii,
u kii,
onk®] e
anco a
al imen-
i.
Fone iné
asyba,
accon
Ba anau-
sko, bi y
nepa an-
ki,
nes,, eik-
y an o
aSyby e
ick
kalbomo-
ksliy
in aisy i,
quan o è
a miy.
Necessi a uno
gi
linguomecchio, una
aybos, amico
mos azione,
come li eu inykai
i
ognii a més
quades de e
iS a y i!*.
Konk eé egole,
secondo le quali
bii y si può
acilmen e
pa e sa e
aSomosios
bend inés lingua
ly is a minémis,
su o muluo i
apa eé così
semplice:
Ba anausko,,kalbo-
moksly né a ai8kiy
indicaymy, come
a miSkai
pe scai y i,,bend-
asiasly is, ypaé
quelli, la cui
a mése
di e isce un
g osy a imu.
ne
ne
Bend inés
lingua
ki imo
p ak ikoje
Si
gana
sudé inga
Ba anausko
eo ia
nep igijo,
a iau
bend inés
lingua
s o ici
y iné ojai
p ipazis a,
che u éjo
ji
eikSmés,
isigalin
aka yS a
auki iy
a mei, che
da
Alla ine XIX
a.
di enne
a uinés
snekamosios
aSomosios
i
bend inés
lingua base®.
Nus a an ,,b-
end asias
(no mines)
aSomosios
lingu ly is,
Ba anauskui
e a iskilusi
p oblema del
linguaggio
g ynumo.
Cia egli
appa é esas
eze us
no min ojas:
nep ipazino,,-
g ynojo
pu izmo
(laiSkuose
sono
c i ica es),
a¢iau aiSkiy
s e imybiy
ji
engé.
Ques 'ul ima
nusis a yma
così
chiSkino
!Saike
Vébe iui:,,-
Regimai
s e imyjy
sicu ous
dé ies
sa on
kalbon
come
Zodziu, così
cos i uimu:
i
ieSkau, come
mislis sa i8kai
lie u iSkai
a
iSpasaky i.
Non
a is ando
accesio
cos i uzione
a
Zodzio
kokio,
disp ez-
zo e
dubi inai
sa ojoT-
M.
amZininkam
Sa o
Ba anauskas
e a
neginéijamas
lie u iy lingua
au o i e as,
pelnes
p ipazinima
§j
i a
immaginiinga
i
,,AnykS iy
Silelio
pa la,
me a igliu
p op io
p op io
na osios
i
ki y
lie u iy
lingua
a miy
iSmanymu.
Su
i ai iausimis-
simen i dél
lic u iy lingua
ZodZiy
eik8més,
ZodZiy o me
a osenos
pan.
i
j
ji
i e da osi
Zymiis
usy bei
Vaka y
Eu opei
indoeu opeis ai,
anche mol iuma
lie u iy
nacionalinés
kul ii os
eikéju.
Su
conc e ius
Ba anausko
aisymus
zinome
ne
an o già
mol o
(il quale o ni a
in o mazioni
p incipalmen e di
p a ico, ma eo ico
pobiidzio), a iau
ne
pas aby, andamy
lingu is inéje
ko espondencijoje,
si può sp es i che
i8
jo
Sio
pa la o e
bii a solo
ne
puicaus
na osios
lingua
moko o, ma
a idaus sua
puoselé ojo.
i
Valo e A
Tes imonio
Siuo
a Z ilgiu
è ale di
uno
laiSko
jo
Vébe iui
pos o:
,,Nonela aghi
a me
p aminima
i
slie u i8koji
a8 y
compagniays-
é
<...>.
Begiaus
ne
ge i y
chiami i
ja
Lie u isko
aS o
mylé ojy
d augys é,
oppu e
,,Lie u isky
a8 inyky d .,
o come al o,
dél del a o
che
d auginykais
sono aS ai,
ma
aS inykaiTM-
*.
ne
18 Min,
eik., p.
185.
®
A chi um
Philologicum,
1930,
.
1,
p.
76.
2
Jonikas
P.
Li uiy
bend inés
aSomosios
kalbos idéja
p ieSau8 io
momen o.
—
Kn. :
A chi~
yum
Philologicum,
1937,
.
6,
p.
52;
Palionis
J.
li e a u a
Li uiyi inés
s o ia della
lingua.
—
V.,.
1979, p.
197.
21
Ba anauskas
A.
Min.
eik.,
p.
186.
32 Min.
eik., p.
207.
187

Ba anausk-
as, panaSiai
come éliau
Jablonskis
e
Baléikonis,
mol o
app ezza a
buona
gim osios
a més
mokéjima,
accoglien-
do a miy
ak us
o ien a osi
semplicey
j
paimo
zmoniy
lingua.
S ai su
ka
ques o
egli a8es
Boduenui
de
Ku ené:
Moci o i
lie u inyky,
lenkiSkai
kalbédami-
es s essi,
lie u iSkai
bene
neiSmoke,
<...> iloje
luogo
lie u iska
lingua
apgadino,
sop a u -
o aS us,
i oje
po
kalboje
mies elius
gi
d a us.
po
i
Ques o
o a c'è un
ka
co so più
scu o
kampas
Li uano, più
ka
lon ane dal
ci adello e
da d a o o
da
ieSkelio,
a
g ynesné e
g azesné
lie u iska
kalba23,
P o ession-
ali
Lie u osės
kalbo y os
o ma imo-
si
kon eks e
Ba anaus-
ko
bend inés
kalbos
eo ija, già
miné y
dalyki, è
eikinga
da délSm
be
i
Siy_p ieZas iu:
1. Bidama
di e amen-
e co ela a
con po eikiu
u é i
p a ine
g ama ika, ji
pa odé aiskiq
no minés
g ama a ik-
os kii imo
p ospe i a,
p ima
posizione
i8kélé
i
_ i osios
(nekamosios)
lingua ak y
impo anza
sa aip
s imulia o
i
in ensy esnj
a miy
zodyno
y ima (plg.
i
Jauniaus
Bigos
Jablonskio
linija).
2.
Li uiy
dialek ologijoje
j i inusi
a miniy
ypa ybiy
kompleksu
gligimo p incipi,
a ino lie u iy
kalbos
y iné ojus p i
s uk ii inio
poZii io kalba,
o ma émimosi
idine
ekons ukcija
j
p admenis.
o
Emé
aiSké i,
che né a
(i non hanno
bi i) a o iikio
a is o inés
ap aSomosios
(no minés)
g amma ikos,
nes e mesniy
i
no me
nejmanoma
s abili e
elemen a aus
lingua ak y
is o ijos
pozinimo
be
(moksliskai
pag js as
bend inés
lie u iy
kalbos
no mas
éliau
pa eiké
Jablonski-
o,,Lie u iu
lingua
g amma i-
ca 1922 m.).
3.
P isidéjo al
em ce
bend inés
lie u iy lingua
codi ikazione
c i e iy
o ma imosi,
ku iy
sop a u o
miné ini
sis emingumas,
i
ak y
geog a ija,
g ynumas pa i
galbi
ikslingumas.
i
i8
Sie
c i e iiji
lingua
no minimo
p a koje
a ualiis
i
Siandien,
be
o,
p idu ina,
che aiski
Ba anausko
o ien azio-
ne
j
ne a8 u,
ma
j
Snekama-
ja lingua
lémé
y8ky
i osios
(,,sodziaus) lingua
domin ima miisu
p im uosi nei
la o i
no minamuosi
(plg.
Jablonskio,
Bal ikonio
posizione).
alu ando
Ba anausko
paziii as
a ualeinés
lie u iy
kalbo y os
kon eks e,
p a a pan-
u
ag iné i
jo
a miy
sca amen-
o
p incipius,
iju ilgumy
balsiy
eo ia
( adinamoji
mo y eo ija),
conc e ius
samp o a imus
abou kai ku iy
lie u iy kalbos
eiSkiniy
is o ija
(jy
ne e ai
bi a mol o
i
jZ algiy,
aiSkiai
i
klaidingy),
a¢iau dél
limi a o
scopo
dello
a icolo
Siuo
insieme
discussa
solo
bend inés
eo ia
della lingua.
Le
u eSca
uz a, pe
conne -
e si
Ba anausko
eo ine
pazi i as
su
XIX kalbo y a in
a.
gene ale
mos a e, come
i
pe alen inga
sa amokslj
kalbininka
§j
besi o muojandia
lie u iy kalbo y a
pa eko g aziai
j
su eSéjo
paZangiausias
me o ling is ikos
idéja.
i
o
TEOPHA
JIMTEPATYPHOTO
A3bIKA
A.
BAPAHAYCKACA
Pes ome
Tipeccns sie
eno p
Ha pamTyMc uyecko o
Hampapnenus
u
Ka3zancKoi
JIMATBUCTHYeCcKOK
TOKONSI,
THIOMOTBOPHO
NMOBINABIIMe
Ha
pasBHTMe
HaWOHANBHOTO
smTOBCKO O
sA3EIKO3HAHUS,
TpORMKasIM
IIpexe
Bce O
Yepe3s
MocpeycTBO
cBoeobpasHoi
Teopun
oGmenanMoHanbHo o
(sm-
TepaTypHo o)
#3bIKa,
Moc poeHHok
A.
BapaHaycKkacom
Bo
BTOpoi
monopmHe
XIX pexa.
%° Min.
eik., p.
133.
188