LIETUVIY
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
AUDRONE
JAKULIENE
LIETUVIY
KALBOS
4-KAMIENIAI
VEIKSMAZODZIAI
(TIPAS
BEGTI)
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
I—XIII
.,
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne“
i
ki uose
Sal iniuose
as i
8
CéC
ipo
eiksmazodziai:
a)
ys
pag indiniai,
a ojami
isame
lie u iy
kalbos
plo e
—
bég i,
Es i,
sés i,
b)
ys
a miniai
—
kés i
,,ke in i,
no é i*,
peks i
,, ék i
(apie
pauk&S ius)“,
sék-
i
,, éZ i,
g a i uo i“,
c)
du
ne egulia ieji,
ku iy
a-kamiené
esamojo
laiko
s uk ii a
neside ina
su
se-
man ika
i
daba inés
lie u iy
kalbos
po/iii iu
y a
neip as a
—
/és i
,,ap im i,
a -
lyz i*,
(pa)kéz i
,,i8sipis i,
®b ink i“.
Ap a iama
Siu
eiksmaZodziy
mo ologiné
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
s uk-
i a
i
jos
i ai a imas
a mése,
mo onologiné
Saknies
sanda a,
seman ika
i
da y-
biniai
ySiai
(sinch oniSkai
i
diach oni’kai).
Visus
is
pag indinius
eiksmazZodjius
i
a minj
sék i
galima
laiky i
p aindoeu-
opie iSkais,
nes
jie
u i
a i ikmeny
giminiSkose
kalbose
(<ide.
*bhég’-,
*(H)éd-,
*séd-
i
*sék-).
Pag indiniy
eiksmaZodZiy
esamajame
laike,
be
ema iniy
a mése
i
a8 i-
jos
paminkluose,
gali
bi i
a ojamos
a ema inés
o mos.
Kaip
odo e imologi-
jos
duomenys,
seniausiu
a ema iniu
eiksmazodZiu
laiky inas
és i,
gana
senos
i
sés i
a ema inés
o mos.
VeiksmaZodis
bég i
ekons uo inas
kaip
ema inis
(a e-
ma inés
o mos
naujos),
senos
i
ki y
eiksmazodZiy
ema inés
o mos.
G e a
e-
ma iniy
o my
su
nuliniu
a iksu
ne
ik
bal y,
be
i
ki ose
indoeu opieciy
kalbose
a ojamos
o mos
su
p iesaginiu
j.
Bal y
ia-,
aip pa
s a-kamieniy
o my
a o-
jimas
ne e ai
susijes
su
seman ika.
[ ai iausia
y a
eiksmaZodZio
sés i
esamojo
lai-
ko
s uk ii a
( a mése,
senuosiuose
aS ijos
paminkluose
i
giminiSkose
kalbose
gali
bi i
a ojamos
ick
a ema inés,
iek
ema inés
o mos
su
nuliniu
a iksu,
p ie-
saginiais
i
i
s ,
in a pinés
i
eduplikacinés
o mos).
Ta miniy
i
ne egulia iyju
eiksmazodziy
esamojo
laiko
o mos
kelia
abejoniy
—
kai
ku iuos
i§
jy
galima
in-
e p e uo i
i
kaip
ia-
esp.
s a-
kamienius.
Bii ojo
laiko
o mos
bal y
a mése
j ai uoja:
d@
a
é-kamieniy
o my
a ojimas
daZniausiai
susijes
su
seman ika,
aip
pa
su
esamojo
laiko
s uk i a.
Ki y
giminiS-
ky
kalby
a i ikmenys
pap as ai
y a
ema iniai
ao is ai
(pazymé ina,
kad
CeC
ipo
eiksmazodiy
a i ikmenys
daugiausia
y a
sigma iniai
ao is ai).
Nag inéjamyju
eiksmazodziy
Saknies
lie.
é~la.
é
(lauZ iné
p iegaidé
odo
bu-
us
senaja
kilnojamaja
pa adigma)
~sl.
é,
a iau
ki ose
giminiSkose
kalbose
daz-
113
niausiai
y a
umpas
¢
( eiau
9,
6).
Bal y
i
sla y
Saknies
pailgéjimas,
ma y ,
ne-
a ski iamas
nuo
laiky
opozicijos
o ma imosi.
CéC
ipo
eiksmazodziu
konsonan izmui
biidinga,
kad
C,
gali
bi i
i ai is
p iebalsiai
( ik
eiksmazodis
és i
p asideda
nuliniu
p iebalsiu,
a iau
is o iSkai
ia
galima
spé i
bu us
la ingala),
o
C,
—
bi inai
sp ogs amasis
p iebalsis.
Ne egulia ieji
eiksmaZodzZiai
i
a minis
peks i
mo onologine
Saknies
s uk i-
a
ge okai
ski iasi
nuo
pag indiniy
(gali
bi i
i agalé
p iegaidé,
o
C,
—
pu ia-
mieji
p iebalsiai
a
p iebalsiy
samplaika).
Tiek
Saknies
konsonan izmu,
ick
seman ika
pag indiniai
eiksmazodjZiai
i
a minis
sék i
(i8
dalies
i
kés i)
y a
a imi
CeC
ipo
eiksmazodziams
—
daugiausia
eigkia
judéjima
i
objek o
s uk i os
kei ima.
IS
nag inéjamyjy
eiksmazodziy
dazniausiai
pada omi
j ai iy
ipy
i e a y-
ai
—
kauza y ai.
Seniausios
ediniy
p iesagos
—
ide.
*eje
(~bal .
i),
*a,
bal .
*in(@);
labai
senas
eiksmazZodiio
sés i
edinys
su
p iesaga
*é,
eiSkian is
biisena
(sédé i).
Taigi
ik ieji
CéC
ipo
eiksmazodjiai
(kaip
pa odé
j ai iy
lygmenu
analizé,
jais
nelaiky ini
ne egulia ieji
i
a minis
pekS i)
suda o
gana
ien isa
s uk i inj-
-seman inj
ipa.
Ta minis
péks i
i
ne egulia ieji
kéz i
i
lés i
isais
a z ilgiais
ski iasi
nuo
miné-
osios
g upés
i
g eigiausiai
laiky ini
naujais
imi a y inio
ipo
da iniais.
KOPHEBBIE
FJIAPOJIbI
HA
-A
B
JIMTOBCKOM
ASKIKE
(THM
BEGTI)
Pe3 ome
B
I—XIII
omax
Cosaps
am oscxo o
s3nIKa
HB
Apy ux
ucTownMKax
OOHapyxeHo
8
KopHe-
BbIX
ia onos
Tuma CéC:
bég i,
s i,
sés i
|
u.
-e.*
bhégu
sOexaTh,
*(H)éd-
,ec e“,
*séd-
,,cec h,
cuueTE“/;
TOMBKO
B
TManeK ax
u3pec uEle
sék i
(<u.
-e.
*sék-
,,cew,
pesa e“),
kés i
,sHamepe-
Ba bca™
/<6an .
*(s)ke -
,,pacmmmps s,
xpa a s“/,
péks i
,.xpwya s
(o
m unax)“
1
Hepe ysiap--
ule
(CIpyxTypa
He
coo se cTsyeT
ceman uxe
)
kéz i
»llyxHyTs“
uw
lés i
“ycnoKouTsca,
yMeHb-
mma Eca*,
B
mpe3exce
mpaunnoesponelicxux
na onos
bég i,
és i,
sés i
u
sék i
payom
c
npesumu
Te-
MaTHYeckuMu
opMamu
Ha
-a
(u.
-e.
o/e)
B
TManeKTax,
WaMATHHKAX
MMCbMe€HHOCTH
M
B
POJICT-
BEHHBIX
A3bIKAX
yOTpeOmsMioTcA
TemaTHYecKHe
(hOpMBI
Apy o o
Tuna
(cydbuxcampubie,
undux-
CAMbHBIC,
PeXYIUIMIBPOBAHHEIe),
a
TakKKe
aTeMaTHYecKHe
(OpMEI.
7ipesneiinme
a ema uyeckue
ops!
umee
na on
és i,
camsie
pasHooOpa3Hble
MpeseHTHEIE
chopms
—
sés i.
B
Gan uiicxux
s3pmax
@opMs
mpomeyzme o
spemenn
na
Gd
u
Ha
&
HaXOMATcA
B
TecHOi
B3aHMOCBASH
C
IIpPe3eHTHEIMH
(OpMaMH
M
C
CeMaHTHKOI
na ona.
B
POJICTBEHHEIX
A3bIKaX
HM
CooTReTcTBYIOT
pa3Hble
MpeTepuTaMbHbIe
MOPMBI,
ONHAKO
YaMe
Bce o
BeTpeyaeTcA
TeMaTH4EC-
KH
aopuc T.
O6cyxnaempie
na oms
O6ETHO
O3HA4AaIOT
UBwKeHHe
WIM
W3MeHeHHe
CTpyKTypbI
OObeKTA.
Kpome
To o,
uM
coiic senua
ompenencnuas
oxomophono mueckas
c pyk ypa
KopHs:
B3PbIB-
HbIC
COTMACHHIC
B
AYCIAYTe,
JMTOBCKaA
HUCXOUsUlas/ATBIUCKad
MpepsIBuc as
HATOHAUHA.
M aK
4
mpamnqoespone icxux
ua ona
(oTyac u
u
qHaneKTHBI
kés i)
coc apnsio
enunyio
c pyK yp-
HO-CeMaHTHYecKy10
pyimy.
B
s y
pymmy
He
BIMCcEIBaIoTca
Oba
Hepe yApHEIX
ia oya
H
WHa--
nex usii
péks i.
Cxopee
sce o
on
saBISOTCH
HOBOOOpa30BaHHAMM
MMUTAaTHBHOTO
Tuma.
114