ma seje,
ma sejez),
biid a dzio
i
daik a a dzio,
eikSmé
(La ousse
de
la
langue
ancaise,
p.
1114).
Bid a dis
ma seillais,
-e
su
apêndice
-ais, é
-e
iS es as
i
Nome da
cidade de
Ma selho
(Ma seille)
i
p ecisa
,,i8
Ma selio,
elaciones
su
Ma seliu.
Li u iSkai
isso
ig ei€kiama
ZodZiais
ma seliskas,
-a
a
de aco do
a uais
polinkius
g ei iau
ma selie ig-
kas, -a,
embo a
en e há um
ce o
jy
eque més
di e enza.
Su
mesmo
apênsaga é
ig es i
nomes de
pessoasy
i
po ape e e
esidência
em
ju
ma seillais
m
,,ma selie is*
i
ma seillaise
,,ma selie é.
Tikslus
e imologinis
La
Ma seillaise
eikSmés
apibiidinimas
é
,,caina
i8
Ma selio
(Holub,
Lye ,
1967,
p.
304)
ou
,ma selie iy
música.
Os p imei os
daquelas
canções bem
como seu
segimo
e éjai
lie u iy
j
língua
in i ulinima
suda é
segundo
p anciziskaji
daik a a di-
nj
exemplozdi
—
,,Ma selie é,
embo a enha
jmanom um
bidi e no
i
nome
,,Ma seli§koji*
a
,.Ma selie iskoji*.
m.
iSleis ame 1905
Re olução daina
inkinélyje
galbi es a
—
p imei a a
anciiziskosios
,,Ma selie és
adução
publicação,
po que se
ac edi a que
i8 e s a
ji
1905
m.
(Kubilius,
1958,
p.
210;
Da .:
Lie u iSkoji
a ybiné
enciklopedija,
1981,
.
7,
p.
267)
—
Sis
nomeamen o
pa aSy as
Ma sélie é
(Re oliução
da caninos,
1905,
p.
4).
Possimas
coisaik -
as que
e éjus
(i sekéjus)
eiké
lenkigkas,,Ma -
i
selie és*
denominação
Ma sylijanka*
(Encyklopedyja
powszechna,
1864,
.
18,
p.
47)
a
,,Ma syljanka
(Wielka
ilus owana
encyklopedja
powszechna,
.
10,
p.
58)*,
cons i uí-
i§
do lenkiko
Ma selio
de Na do
Ma sylia
(pagal
a ualine
aSybq).
Be
o, i akos
galéjo
u é i
anuome
i
popula es
e oliucinés
lenky dainos
.,Wa szawianka
(Wielka
encyklopedia
powszechna,
1969,
.
12,
p.
127)
analogia*.
Las osios
dainos
e imas
miné ame
e oliuciniy
dainy
inkinélyje
jdé as uoj
ma selie iy
po
nomeado
i
,,Va su ie é
(Re olução
aninos,
1905,
p.
11;
knygelés
no
con eúdo aSoma
,,SaVa ie é).
Kad
Sim me io
p adzios
e oliucinéje
lie u iy poe-
_
Zijoje
su
apêga
-ie é
o ma
apelidimai
o am
popula esi-
s, indica
i
i
J.
Bal uSai-
&io
[Mémelés]
1904
m.
inkinj
idé as
eilé as is
,,Vilnie é
(Mémelé,
1904,
p.
5),
p asideda-
n e
ZodZiais
,,Pakelh-
em
d as ica-
men e nos papa i.
.
.“
Po
exemplo,
Siame
eilé aS yje
não é di ícil
jz elha
alguns
,,Va ie és
mo i os os
—
p imei os
Zodziai
,,Kelkim
augs yn
mys
élia g
d asiai...
(Re olução
aninos,
1905,
p.
11),
lenkiSkai,,-
.Smia o
podniesmy
sz anda
nasz
w
go e...
Quan o éliau,
e ciame
decim eme,
iSleis uose
in e au iniy
ZodZiy
Zodynéliuo-
se
,,Ma selie és
aSymas
i
mesmo
li au ização
quan o
j ai a o.
1923
m.
Siauliuses
i8leis ame
,,S e imy
i
a p au i8ky
Zodziy
Zodynélyje
aoma
Ma seljie é;
beje, ia
$io
Zodzio
p ecisamés
abibiidin os
assim:
,, ancuzy
e oliuciné
música
i8
1792
m.;
Residen e da
cidade de
Ma selho‘
(M.
i
S,
1923,
p.
59).
P esen e
pozii iu al
aSymas não
jus i icá el
da ybos
—
undamen o
Li u ikai juk
adinasi
Ma selis,
ad
j
a si a-
2
Ago a lenky ala
aSoma_,Ma sylianka*
(Wielka
encyklopedia
powszechna,
1966,
.
7,
p.
74;
S ownik
wy azéw
obcych,
1971,
p.
456;
Lenky
—
lie u iy
kalby
Zodynas,
1964,
p.
212;
Lenky
lie u iy
kalby
Zodynas,
1979,
p.
256).
:
*
By he way,
lenky nome
Wa szawianka
ambém é
su gadgs
p anciizy
ne
be
linguagem
j akos.
Ma ,
be
e oliucinés
dainos,
c iadas
no inal XIX, é
a.
pusSim iu me y
anks esné
p óp io
nomeamen o
o
pa io iné
lenky música,
cuja o iginal
e a pa aSy as
p anciziskai
—
,,La.
Va so ie-
nne
(Wielka ilus owana
encyklopedja
powszechna,
.
18,
p.
47;
Wielka
encyklopedia
powszechna,
.
12,
p.
127).
205