LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
MARIJA
KINDURYTE-SIVICKIENE
APIE
XIX
a.
LIETUVIU
KOLONISY
KALBA
BALTARUSIJOJE
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje
esama
d iejy
asiy
lie u iy
kalbos
saly.
Vienos
ju
y a
,idlik inés“,
.
y.
dél
ienaip
a
ki aip
susiklos iusiy
is o iniy
aplinkybiy
a sijo
nuo
pag indinio
lie u iy
kalbos
plo o.
Jos
nemazZa
y iné os
i
ap aSiné os
jau
XIX
a.
pabaigoje
i
éliau,
XX
amiiuje.
Ypaé
as
y inéjimas
suak y éjo
6-me
deSim me yje,
kai
bu o
susidomé a
lie u iy
kalbos
a mémis
bei
bal y
i
sla y
kalby
daba iniais
kon ak ais,
jy
sa eika.
Ta iau
Bal a usijoje
y a
i
ki okio
pobidzio
lie u iy
kalbos
salu.
Tai
nedidelés
kolonijos
—
pa ieniai
kaimai,
apgy en i
lie u iy,
a sikélusiu
Gia
XIX
a.
pabaigoje
(1885—1890
m.)
i8
bu .
Vilniaus
bei
Kauno
gube nijy.
Keliolika
:okiy
didesniy
a
mazesniu
kaimy
bu o
iSsimé e
daba inése
Vi ebsko,
Mogilio o,
Minsko
s i yse
( aip
pa
g e imoje
Smolensko
s i yje).
Ne
isos
kolonijos
i8silaiké
iki
Siy
dieny.
Kaip
lie u iski
kaimai
Bal a usijoje
a si ado,
daug
zinoma
i8
pa iy
gy en oju
pasakojimy.
Daba
a p
jy
jau
né a
gimusiy
Lie u oje,
a ykusiy
Cia
su
sa o
é ais.
Pasku iniai
i8
jy
mi é
maZdaug
p ie’
20
me y.
Mazazemiai
als ie iai
déjosi
j
bend ijas,
yko
i8
gim inés
j
Sias
ca inés
Rusijos
gube nijas,
ildamiesi
pigesnés
Zemés,
dazniausiai
pa duodamos
iS
a zZy yniy.
Ca o
y iausybé
suda é
yks an iems
am
ik as
sqalygas.
I§
Mask os
Vals ieciy
banko
jie
galéjo
gau i
ilgalaike
paskolq.
Bi en
aip
d a ininko
Te mano
d a e
jsiki é
lie u iskas
Malka os
(bl .:
Maspxayxa)
kaimas
(s aipsnio
au o és
gim iné,
Z .
Kuxaypuc
1956),
Mogilio o
s .,
Ms isla lio
ajone,
35
km
j
aka us
nuo
Ms isla lio.
1885
m.
Gia
a yko
42
ikininky
Seimos,
nusipi ke
Malka os
d a a,
ku iam
p iklausé
apie
3200
ha
mi8-
kingos
Zemés.
Dauguma
gy en ojy
a yko
Gia
i
Linkmeny
i
jy
apylinkiy,
esan iy
daba
U enos,
S enéioniy
i
Ignalinos
ajony
pa ibyje.
Cia
isiku dami,
dalj
d a o
miko
sunaudojo
obesiy
s a ybai,
daug
jo
i8ki o
a
i8degino,
kad
bii y
di bamos
%emés.
XX
a.
p adizioje
malka ie iai
i8siski s é
j
ienkiemius,
o
1939
m.
ienkie-
miai
bu o
panaikin i,
isi
g iZo
i
seno
kaimo
ie a.
Malka a
bu o
ienas
i§
didesniu
okios
kilmés
kaimy
Bal a usijoje.
Iki
1929
m.
jame
bu o
apie
80
kiy
i
525
gy en-
ojai,
éliau,
1956
m.
45
iikiai
i
apie
280
gy en ojy.
Laikui
bégan
jy
mazZéjo.
Idomiy
duomeny
andame
ienin eléje
okio
pobidzio
V.
Ska dzio
knygeléje
Cxapzic,
1929),
ku
iS a dy os
i
ampai
ap asy os
lie u i8kos
gy en ie és,
nu o-
dy as
gy en ojy
skai ius,
jy
kilmé.
Labai
eikmingas
laiko
a pas
Bal a usijos
lie u iy
gy enime
bu o
1927—
1937
m.
Tuo
me u
bu o
jku os
i
eiké
p adinés
a ba
sep ynme és
(didesniuose
123
kaimuose)
lie u iskos
mokyklos.
O
Vi ebsko
s i ies
Dimano os
gy en ie éje
1928
—
1938
m.
eiké
lie u iy
in e na iné
mokykla,
i8
sep ynme és
palaipsniui
iSaugusi
j
idu ing.
Ten
su aziuoda o
moky is
jaunimas
i8
isy
Bal a usijos
lie u isky
kaimu,
aip
pa
i
i8
ki y
TSRS
ie o iy
(Smolensko,
Sa a o o
s .).
Kaimuose
bu o
o gani-
zuo i
nacionaliniai
kolikiai.
Veiké
klubai,
skai yklos,
eng i
aka ai,
susi inkimai.
Vy esnieji
aip
pa
bu o
mokomi
skai y i
i
a8y i
lie u iskai.
Kaimuose
daugelis
skai é
laik aS j
,,Raudonasis
a ojas“,
leis g
Minske,
aip
pa
Zu nala_,,P iekalas“,
spausdin a
Mask oje.
Visa
ai
labai
pagy ino
kolonijy
lie u iskuma.
Bend iné
lie u iy
kalba
Xiuo
lai-
ko a piu
u éjo
iesioginés
j akos
kilusiy
i8
j ai iy
ie o iy
kaimie iy
kalbai.
Gal
odél
kai
ku ie
ySk is
a miy
eiSkiniai
i
y esniyjy
a s o y
kalbos
nepe sida é
ki ai
ka ai,
jy
aikams.
Malka os
a méje
okiu
pa yzdZiu
gali
bi i
dzika imas.
Leksikoje
a si ado
nemaZa
naujada y:
da bdienis,
klubas-skai ykla,
kolek j as,
soclenk jnés,
pi mininkas,
pi miinas
i
.
.
Daugelis
bend inés
kalbos
Zodziy
apo
Zinomi
i
y esniosios
ka os
a s o ams.
Tiesa,
pas a ieji
juos
a ojo,
p iklausomai
nuo
si uacijos.
Siaip
jau
biida o
enkinamasi
a mybémis
(p z.:
ie oj
é zin i,
min-
dzio i,
kiémas,
liesas,
s i duliio i,
Si kSlés
bu o
sakoma
é in ,
apin ,
a slaimas,
sk iaiiznas,
s i dakuliué i,
Ség?mas)
a ba
s e imybémis
(p z.:
ne:
bjau iis,
bil eé,
gand as,
kolek } as
‘koliikis’,
Zia é i*be :
Spé nas,
bilba,
bucidnas
|
bisilas,
kal-
k iozas,
dabo
i
pan.
(Z .
Cusunxene
1963).
Padé is
émé
keis is
po
o,
kai
bu o
panaikin os
lie u iskos
mokyklos
(1938
m.
ko o
mén.),
nacionaliniai
kolikiai
p ijung i
kaip
b igados
p ie
g e imy
bal a usi3-
ky
kolikiy.
Didziojo
Té ynés
ka o
aud os
ge okai
iblaské
Siy
kaimu
gy en ojus.
Daugelis
g izo
j
Lie u a.
TuS iose
Malka os
sodybose
apsigy eno
ka o
pabégéliai,
zmonés
i$
ki u .
Nebesimokiusieji
lie u iskoje
mokykloje
nei
skai o,
nei
ago
lie u iSkai.
Laiskus
sa o
a imiesiems
j
Lie u a
jie
a¥o
lie u iskai
usiskomis
(bal a usi’komis)
aidémis.
Plin a
i
giléja
biling izmas,
no s
jis
né a
ienodas.
Vis
daugiau
kaimie iy,
kalbédami
lie u i8kai,
a oja
s e imybiy
—
Zodziu,
ju
junginiy,
okiy
kaip:
p e seda elius
‘pi mininkas’,
spasudbnas
“gabus’,
s a sinia
‘pi mininkas’,
di ba
un
p aiz udds as
‘gamyboje,
gamykloje’
—
mpen-
celaTemb,
cnocoOubili,
c apuibma,
pado ae
Ha
mpousBogc se.
Gim osios
kalbos
unkcijos
bei
a ojimo
s e a
susiau éjo.
Ta iau
i
daba ,
p aéjus
Sim mediui,
gim oji
Snek a
a p
kaimie iy
lie u iy
Malka oje
lieka
ienin elé
bend a imo
p ie-
moné.
Tik
pa iy okiy
gy en ojy
daba
labai
mazZa,
apie
20
Zmoniy.
Panaii
si ua-
cija
y a
i
ki uose
lie u ikuose
kaimuose,
ku ie
da
ligi
Siolei
iSliko.
1964
m.
s aipsnio
au o é
apsilanké
d iejuose
lie u iy
kaimuose,
esanéiuose
Minsko
s i yje,
K upky
ajone
(Kpynxi,
Kpynexi
p-H):
Li inka
(Jli sinxa)
i
Asi-
nauka
( ie iniy
adinama
Banbuaa
Acinayxa).
Tada
(p ieS
20
me y)
juose
bu o
da
daug
kalbanéiy
lie u iSkai,
no s
gy eno
jau
ne
ien
lie u iai.
Siy
kaimy
Snek os
ski ingos.
Lie u iai
a sikélé
Gia
i8
ski ingy
ie o iy.
Li inkos
gy en ojai
adina
sa e
ilnie iais,
.
y.
kilusiais
i$
bu usios
Vilniaus
gube nijos,
T aky
apsk i ies.
IS
p adziy
Cia
bu o
jsikii usios
12
Seimu.
Li inkoje
labai
ySkis
dziky
a més
b uo-
zai,
pa yzdziui,
islaiky i
umpieji
ki iuo i
i,
&
i
ilgieji
neki éiuo i;
'>c’,
plg.
p aom
aic'
algyc'.
Plaéiai
a ojamas
ilia y as;
adesy o
i
alia y o
o mos,
a odo,
124
bus
sus aba éje,
daZnos
o mos
ik
namiépi,
namépi.
Li inkoje
iSliko
senas
dziku
ip o is
aka ais
k en i
lauke
ugni,
ink is
p ie
jos,
i i
aka iene.
Zmonés
nuosi -
dis,
pa iklis.
Ki o
kaimo,
esan¢io
uz
30
km
_nuo
Li inkos,
Bal8aja
Asinauka
gy en ojai
a sikélé
iX
buy.
Kauno
gube nijos,
mini
T oSkinus,
Anyk& iy
Ragu éle.
[Slaiké
Sioms
ie o éms
bidingus
a més
b uoZus,
pa yzdziui,
a sena:
kd e,
a émena,
déga,
iézginés.
Kaimas
ki oks
i
e nog a iskai:
ge i
obesiai,
ap e i
kiemai.
Zmonés
maZiau
pa iklis,
daugiau
uZsida e.
I
Siy
kaimy
gy en ojai
sa o
kalboje
a oja
bal a usisky
ZodZiy
i
iesiog
neasi-
miliuo y
junginiy.
Jiems
bidinga
d ikalbys é.
Jaunesniy
ka y
Zmonés
di ba
i
gy-
ena
mies uose
(Bo iso e,
Minske,
Mogilio e),
e ai
lankosi
kaime.
A si ado
daug
mis iy
Seimy,
ku iy
aikai
jau
nebemoka
lie u iskai.
Vis
maZiau
lieka
senesniy
kai-
mo.
gy en oju.
Sie
i
ki i
miné i
eks aling is iniai
ak o iai
lemia
lie u isky
saly
gy a imo
uk-
me.
LITERATURA
Kungypac
1956
—
Kunaypuc
M.
K.
JIn oscknii
osop
8
GenopyccKoM
OKpyxKeHHH.
(Tosop
gep.
Manpxoska
B
BCCP):
[I c.
...
Kana.
cbusion,
Hay.
JI.:
JITY,
1956.
Kungypuc
1956a
—
Kunaypuc
M.
K.
JIu oscxni
osop
B
GenopyccKoM
OKpy>KeHHH.
((osop
gzep.
Manpxosxa
B
BCCP):
As oped.
...auc.
Kana.
bunon.
Hayk.
JI.:
JITY,
1956.
Cupnuxkene
1963
—
Cwusuukene
M.
Ceman nueckne
ocoGeHHOCTH
Ci1aBAHCKHX
JIeKcH4e-
CKHX
3aMMCTBOBaHHii
Ha
MaTepHae
H30JIMPOBaHHO O
JIMTOBCKOTO
osopa
//
Kalbo y a
(AspikosHanne).
Bu puioc,
1963,
T.
6.
C.
99-107,
Cxapa3ic
1929
—
Cxapasic
B.
JIi oyns
na
Benapyci.
Minck,
1929.
O
S3bIKE
JMTOBCKHX
KOJIOHHM
XIX
B.
B
BEJIOPYCCHH
Pesiome
Kpome
,,ocTaTOuHBIX
OCTPOBOB
JHTOBCKOFO
A3bIKA,
PACHONOKCHHBIX
B
coceaHel
c
JInTBoii
Tponuencxo
o6n.,
Ha
Teppx opuu
Benopyccum
MMeIOTCA
JMTOBCKHe
OCTPOBa
HHOTO
MPOHCKOX-
qenus.
STO
HeGonbuHe
KONOHHH,
OTICNbHBIC
cella
MATOBIeB-MepecesicHes
B
Bu e6cxoi ,
Munckoi ,
Mo nienckoii
oGnac ax,
npnOs mmx
cioga
B
80-e
.
XIX
B.
M3
pasHBIX
MecT
Opisu.
Koseucxoi
1
BunexcKoli
yGepxuii.
[lo
qaHHbi
nepenucn
Hacenenus
1926
.,
B
Be opyccna
mpo-
oKuBasM
6863
muToBIa.
HecomHeHHO,
GOMBIIAHCTBO
MX
MPHXOQHOCh
Ha
AMTOBCKHE
cela.
O
spemenn,
mpwumuax
M
YCIOBAAX
TOABNEHHA
NMTOBCKHX
KONOHHI!
B
BeopyccuH
n3BeCTHO
3
paccKa30B
CaMHX
2KHTeNeH,
H3
HEMHOTHX
MeyaTHBIX
HCTOYHHKOB.
Mas03eMeuIbHBIe
THTOBCKHE
KPecTbaHe
Op aHH3OBBIBAIMCh
B
TOBAPHIeCTBa
M
YXOAMIM
M3
POAHBIX
MecT
B
MOWCKAX
3€MIIH.
3emua
mpnoOpe asach
y
pasopsxBUIHXcA
MOMeIIMKOB
mpH
MocpemHuyecTBe
MocKoBcKo o
103e-
MenbHo o
Ganka.
Bank
mpezocTapian
mepecemeHiaM
Aon ocpounyio
ccymy.
Tak,
Halip.,
Ha
MecTe
MMeHHs
TOMeniuKa
TepMaHa
MosBHsIOCb
M
JMTOBCKOe
ceo
ManbKxopKa
(McTucmascKnii
p-H
Mo-
usencKoli
o6s.,
8
35
KM
Ha
3a lay
oT
Mc ucnapia).
STO
OHO
H3
HanGomee
KPYMBBbIX
JIATOBCKHX
nocenenui ,
C oa
npanum
Bb xomus
#3
Sp em.
C enusucKo o
yea
JIMHKMsHCKOI
H
COceqHEX
Bonoc eli
BunexcKoii
y6.
Mcxoguyio
TeppxTOpHio
yilesleBLIHX
JHTOBCKHX
KONOHHIi
MOXKHO
e KO
OMpeyeNHTb
NO
AMaAseKTHEIM
TaHHBIM,
HECMOTPA
Ha
TO,
¥TO
MAHYIO
OKOO
100
eT
co
BpeMeHH
WX
OCHOBAHAA.
125
HaxGonee
3naynTe bHBIM
MepHOJOM
B
O%KH3HH
JMTOBCKHX
Mepeceenues
GpuM
1927—1937
.
To ga
Osim
OTKpsITEI
H
WelCTBOBAIM
HaYasIbHble
H
CeMHJICTHHe
JIMTOBCKHE
UIKOMBI.
A
B
Mec ,
7lumax6so
Bu e6cxoii
o6s.
(Bo ymesckul
p-H)
Gpiia
cpeqHaa
UIKONa-HHTepHaT,
Kya
Che3%Ka-
MaCb
MONOZEXb
B3
BCEX
IMTOBCKHX
cel
Bewopyccua
mu
naxKe
13
CmoseHncKoi,
Capa oscKoli
o6n.
B
nmm Tosckux
ce ax
GbUIK
Op aHH30BaHbl
HallHOHANIbHbIe
KONXO3bI,
AeMOMPOM3BONCTBO
B
HHX
Be0Cb
Ha
JIMTOBCKOM
A3bIKe,
paOoTasM
KnYObI-WHTAIbHH,
IPOBOAMIMCh
BeYepa
MT.
4.
C apm ee
noxoneHHe
oGyyan0cb
JHTOBCKOMi
paMoTe
B
HKGe3ax.
Cloga
JocTaBasiace
ase a
,,Raudonasis
a ojas“,
koTopaa
meyaTasacb
B
Muucke,
4
KypHas
,,P iekalas“,
u3qaBaBu niica
B
Mockse.
UmMenno
B
TO
BPeMA
FOBOPEI
JIMTOBCKHX
CeN
MOYHHH
GObUTYIO
MOJepxKKY
CO
CTOPOHEI
JHTepaTypHo o
AATOBCKOTO
A3bIKa.
B
HHX
TOABHJICA
WelbIi
pay,
HOBOOOpaz0BaHHi
—
coBeTH3MOB,
MapasienH3-
Mos
(quaslekTHOe—
OOmjeHapogHoe).
Hexo opsle
AMaseKTHbIe
OcOGeHHOCTH
B
ped
CTapu e o
To-
KOJCHHA
HE
HANWIM
NOWepKKK
B
pei
MOcHeAYIOWMX
NOKOTeHHi.
TlonoxenHe
pe3KO
H3MeHHuIOCh
nocne
To o,
Kak
(B
1938
.)
Opium
3AaKDPBITBL
JIMTOBCKHE
WIKOJIBI,
PCOP aHH30BaHbI
HAaWMOHATIbHBIe
KONXOS3BI.
Bce
MeHbIe
MONONEKH
OCTaBaOch
Ha
cene.
Tlocne
Benmxoi
O euec senHoii
BoiHb
MHO Me
2XXHTeNH
IMTOBCKHX
jepeReHb
BBI-
exanH
B
JIw sy.
Tloasmnoch
mpwuioe
HaceneHHe,
y4acTanMch
cmMemanibie
Gpaxu.
Cibepa
u
QyHKYMH
HTOBCKOTO
#3bIKa
Bce
GonbINe
cyxkaloTca.
Mulaquime
NOKONeHHA,
ele
oBopslme
Ha
JIMTOBCKOM
S3bIKe,
IIMCbMeHHbIM
JIMTOBCKUM
He
Bulane oT.
Bce
Gonbuie
pa3sBuBae ca
OMMHTBH3M,
Kpome
c apbix
ciaBH3MoB,
B
Pe4H
THTOBLeR
MOABAAeTCA
MHOTO
HOBBIX
GeOpyccKMX
COB
HM
HEO-
CBOCHHBIX
BbIpaxKeHHii.
OAHAKO
JMTOBCKHI
ASKIK
OCTACTCH
CMHCTBEHHBIM
CpeqCTBOM
OGmIeHHA
KOPeHHEIX
2kHTe eli
Mex
coOoi.
Ham
HeMsBecTHBI
CIYYaH
CMCHEL
A3bIKa
HAMBU
AA.
OKcTpaNMHT-
BUCTHYECKHe
(aKTOPbl
MpeHOMpeNeMAIOT
AMMTENBHOCTL
CYiIeCTBOBAHHA
MOAOOHBIX
A3bIKOBBIX
OcTpoBos.