LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
MARYTE
RAZMUKAITE
GERVECIU
APYLINKIY
GYVENAMUJU
VIETU
VARDU
LEKSINIAL-STRUKTURINIAI
BRUOZAI
Ge é iy
apylinkiy
(Ga dino
s .
As a o,
i§
dalies
—
Smu gainiy
aj.)
gy e-
namyjy
ie y
a dai,
a ba
oikonimai,
kaip
i
ki i
oponimai
(hid onimai
i
mik o-
oponimai),
sa o
leksinémis
i
s uk i inémis
ypa ybémis
y a
a imi
Vilniaus,
iS
dalies
Syen ioniy
ajono
pie inés
dalies
oponimams.
Sios
Bal a usijos
TSR
esan-
&ids
kompak iskos
i
izoliuo os
lie u iy
kalbos
salés
mik o oponimija
pas a uoju
me u,
kaip
i
a més
leksika,
y a
daugiau
pa eik a
sla y
kalbu,
be
Sio
k aS o
oiko-
nimija
y a
ku
kas
maziau
paki usi.
Ji
a si
esia
besi ibojan iy
g e imy
Lie u os
TSR
apylinkiy
oponiminj
a ealq.
Taigi
ji
i
esmés
p iklauso
am
pa iam
egionui,
ku io
geog a iniy
a dy
ipa
bei
jy
s uk ii a
salygojo
panagios
is o inés,
kul ii os
i
ekonominés
salygos
bei
ealijos.
Ge é iai
su
apylinkémis
iki
pa
1939
m.
bu o
Vilniaus
apsk i ies
mies elis,
alséiaus
cen as,
ku iam
p iklausé
apie
150
gy enamyjy
ie y
(i8
ju
23
d a ai)
(plg.
Ka dely é
1975,
5).
IS
adicijos
Si
apylinké
iki
XIX
a.
idu io
da
iesiogiai
jungési
su
e nog a ine
Lie u a
—
pag indiniu
lie u iy
kalbos
plo u,
ypaé
ies
Bui-
ydziais,
Nemenéiné,
Ka kaziskemis,
S inaiciu
(Vidugi is
1974,
117;
1972,
19).
Ne gi
y
apylinkiy
elje o,
Zemés
pa i Siaus
bei
iziog a iniy
duomeny
panaSumas
a sispindi
oponimuose,
ypa
mik o oponimuose.
S aipsnyje
em asi
ne
isais
Siy
apylinkiy
ie y
a dais,
o
ik
ais,
ku iy
lie u-
iskieji
a i ikmenys
uz a8y i
1970
m.
kompleksinéje
ekspedicijoje
enkan
medZia-
ga
a dynui!.
Todél
ia
disponuojamos
medziagos
kiekis
né a
didelis
—
pa ei-
kiami
apie
75
Ge é iy
i
g e imy
(Izabelinos,
Kieméliskiu,
Mikaili8kiy,
Va nionid)
apylinkiy
oikonimai.
Kadangi
ie y
a dai
uZ a8y i
iS
gy osios
kalbos
—
i§
a més
a s o y,
ad
kai
ku ,
esan
eikalui,
skliaus eliuose
pa eikiamos
i
a minés
oikonimy
ly ys,
aip
pa
i
bal a usi8ki
jy
a i ikmenys.
Oikonimai,
kaip
i
ki i
Ge é iy
apylinkiy
oponimai,
y a
a si ade
is
bend i-
niy
ZodZiu
(b.z.),
.
y.
apelia y y,
a ba
ki y
ik iniy
a dy.
Siu
ZodZiu
a
a duy
oikonimizacija
( i imas
oikonimais)
a méje
yko
d iem
biidais:
dalis
oikonimy
kilo
i8
bend iniy
a
ik iniy
ZodZiy
be
da ybos
o man y
(pi miniai),
dalis
—
igije
oponimy
da ybos
poZymiy,
bi en
o man yu
(an iniai)
(plg.
Vanagas
1970,
28;
53).
Tiek
pi minés,
ick
an inés
oponiminés
da ybos
oikonimams
bidingi
keli
oikonimizacijos
a ejai:
1)
a iksacija,
2)
pliu alizacija,
3)
sudéjimas
(plg.
To-
1
Ge é iy
apylinkiy
ie o a dziai
ink i
J.
Lipskienés,
M.
Razmukai és
i
A.
Vidugi io.
FF
Hombckas
1983,
6).
Tuo
a pu
pagal
leksing-seman ing
sudé j
i
kilme
Ge é iy
apylinkiy
ie o a dZiai
y a
kele iopi:
1)
asmen a diniai
(i8
a dy,
pa a dziy,
p a-
a dziy),
2)
apelia y iniai
(i¥
b.
%.
—
daik a a dziy,
biid a dziy)
i
3)
i8
ki y
opo-
nimy
(oikonimy,
hid onimy).
Pi miniai
oikonimai.
Siu
Ge é iy
apylinkése
uzZ asy a
apie
19
%.
1.
Bea iksiniai:
a)
apelia y iniai
—
Kolionija
(b us.
Kasénin®)
ys.
Va nioniii
( oliau
—
Va n.)
ap., plg.
sl.
kolidnija
» ienkiemis,
ikis*
(LKZ
VI
311);
b)
is
ki y
oponimy:
Gibi dé®
( .
i
Gibi zdé,
b us.
Tibipda)
k.
Ge ééiy
( oliau
—
Ge .)
ap.,
plg.
Gibi dé
|.,
py.
(Ten
pa );
Maliu a
(b us.
Maa oma)
s.
Ge .
ap.,
plg.
Ma-
liu a
up.
(ASmenos
in .);
Peleg inda
(b us.
Ieaeepémda)
k.
Ge y.
ap., plg.
Pele-
g indélé*
up.
(ASmenos
in .);
Pales ina’
(b us.
[Taaecyina)
k.,
buy.
dy.
Ge .
ap.,
plg.
Pales ina,
Salis
Vaka y
Azijoje.
2.
Su
Zodziy
da ybos
a iksais:
a)
p iesaginiai,
apelia y iniai
—
Ke plésiné®
ll
Ke pléina
( .
i
Ke plosina,
b us.
Kepnaau ma,
.
Kepnaéwema)
k.
Ge y.
ap.,
galbi
i8
b.
Z.
*ke plésiné,
plg.
ké plésa,
ké pléSas
,,senas,
supu es
medzio
kelmas,
apauges
samanomis,
kups as,
i’ a a“
(LKZ
V
619—620);
b)
p ieSdéliniai?,
apelia y iniai
:
AZilauké
(b us.
Aoieyaayxa)
s.
Ge .
ap., plg.
azidauké
,uzlauké,
galulauké“
ix
azu-
i
laiikas;
AzZukapé
RimdZiiiny
k.
dalis
Ge .
ap., plg.
aziikapé
,,uzkapé,
ie a
uZ
kapy“
i8
azu-
i
kapai;
AzZu ais is
(b us.
Ao
ypoiicyi)
k.
Izabelinos
( oliau
—
Izab.)
ap.,
plg.
azu ais is
»z ais is,
ie a
uz
ais o*
i§
azu-
i
ais as;
Uzupis
( .
i
Uzupé,
b us.
3apSuua)
k.
Ge .
ap.,
plg.
uzupis,
wzupé
, ie a
uz
upés“
i
w2-
i
apé;
Pamedé
Gi iy
k.
dalis
Ge .
ap., plg.
pamedé
,,pamiské,
pagi ys“
i
pa-
i
médis,
médzias
»miskas,
gi ia“;
Pabaliai
(b us.
[7é6aai)
s.
Mikailiskiy
ap.,
plg.
pabal s,
pabaliai
, ie a
palei
bala,
p ie
balos“
i§
pa-
i
bala;
Pé e biai
( .
i
Pa é biai,
b us.
[deep6i,
Iasépéi)
k.
Izab.
ap.,
plg.
*pa e biai
,, ie a
palei
gluos-
nius,
e bas“
iS
pa-
i
a m.
e bd
»gluosnis,
Zil i is“.
Plu alia
an um
oikonimai.
Sie
mo ologinés
pliu alizacijos
bidu
susi-
da e
ie y
a dai
u i
dgs.
a dininko
galiine.
Kadangi
ie y
a dy,
ypa
oikoni-
my,
skai¢iaus
o ma
y a
ne
mo ologiné
a
g ama iné,
o
Zodziy
da ybos
ka ego ija
i
a licka
oponiminio
odiklio unkcija
(plg.
CynepaucKasa
1969,
114;
Tlogonp-
cxaa
1983,
96),
kai
ku iy
au o iy
da buose
daugiskai os
galiines
u in ys
oikonimai
laikomi
lek y inés
da ybos
ediniais
(plg.
Jlemmo ona
1970,
124-128).
*
Bal a usi8ki
bend inés
Kk.
.
a i ikmenys
pa eikiami
pagal
J.
Rapano igiy
(Pamanosi4
1982,
16-269).
®
Raiy .
Sal iniuose
y a
uZ iksuo a
ly is
Gibe da
(Tuéepoa)
(plg.
Tomxesuy
1905,
31).
*
Upé a dis
Peleg indélé
g eigiausiai
y a
an inis,
a si ades
su
mazyb.
P iesaga
éliau
iS
upé .
*Peleg inda,
kai
P ie
upés
a si ado
bend a a dé
gy enamoji
ie a;
okiy
élesniy
pe di biniy
y a
nemazai
Lie u oje
(plg.
Vanagals
1970,
126—
127).
5
Si okie
pe kel i
ki y
ie o iu,
Saliy,
mies u,
k a8 y,
als ybiy
a dai
kai
ku iy
onomas y
adinami
eksp esy iniais
me a o iniais
ie o a dzZiais
(ple.
Muxaiinosa
1971,
140).
®
Tai
naujesnis
k.
a das,
seniau
gia
bu e
Ka mazai.
7
Fo maliai
Zi in ,
Siuos
.
galima
bi y
pa eik i
i
p ie
p ieSdéliniy
ediniy,
.
y.
p ie
an i-
niy
oikonimuy,
aéiau
u in
omeny
ai,
kad
jie,
kaip
i
auk iau
pa eik asis
p iesaginis
oikonimas,
g eiiausiai
y a
pada y i
i8
iziog a iniy
e minu,
—
apz elgiami
p ie
pi miniy.
78
Ge é iy
apylinkiy
plu alia
an um
oikonimai
pa eikiami
a ski a
g upele.
Tai
ieni
i
p oduk y esniy
a més
oikonimy.
Pagal
kilme
jy
Cia
y a
1)
asmen a diniy
i
2)
apelia y iniy.
1)
Asmen a diniai
suda o
didele
a més
oikonimy
dalj:
Bajé ai
(b us.
Ba pe )
k.
Izab.
ap.,
plg.
p d.*
Bajé as
i
b.z.
bajé as;
Ba auskai
(ki aip
Uzupis)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Ba diiskas;
DaukSiai
(b us.
Aayxuonuxi)
k.,
buy.
d .
Izab.
ap.,
p d.
Daukijs;
Gaigdliai
(b us.
Iaiieéai)
k.
Ge .
ap.,
plg.
pyd.
Gaigalis;
Gal-
Gi inai
(b us.
Taaeuynei)
k.
Ge .
ap.,
plg.
a d.®
Galdiinas,
p d.
Galéius;
Géli inai
(b us.
Tea onei)
k.
Ge .
ap.,
plg.
a d.
Géliiinas,
p d.
Gélai is,
Gelinas;
G iodziai
(b us.
Ipddsi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
G iiodis,
G uodys;
Kal iai
(b us.
Kaeaai)
k.
As a o
ap.,
plg.
p d.
Kdl is
i
b.z.
kdl is;
Ka mdzos
( .
i
Ka mazai),
senesnis
Ke plésinés
(Z .)
kaimo
a das,
plg.
p d.
Ka mazd,
Ka mdzas;
Ka yéliai
(b us.
Kapséai)
k.
Va n.
ap.,
plg.
pyd.
Ka élis;
Mici inai
(b us.
Miy one )
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Miciiinas;
Méckos
(b us.
Mdyxi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Mocka;
Pé ikai
(b us.
émpoixi)
k.
Ge .
ap.,
p d.
Pé ikas;
Radiiiliai
( .
Radziiliai,
b us.
Pad-
s10ai)
k.
Izab.
ap.,
plg.
p d.
Radzii lis,
Radziilis;
Rimdzi inai
(b us.
Poimd3
one)
k.
Ge .
ap.,
plg.
a d.
Rimdziinas,
p yd.
Rimdzius;
Sakaldi¢iai
(b us.
Caxaadiiyi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Sdkalas
(*Sakalai is),
Sakaldiiskas;
Sakiinai
(b us.
3axyx-
y )
k.
Ge .
ap.,
plg.
a d.
Sakiinas,
p d.
Sakas,
Sakdiiskas,
Saka icius;
Sa iciii-
nai
(b us.
Casiuoxe )
buy.
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Sa iciiinas;
Valeikiinai
( .
Valai-
kiinai,
b us.
Baaaiix ne )
s.
Ge .
ap.,
plg.
pyd.
Valeika,
Valaika,
Valeikis
(gal-
bi
*Valeikiinas,
*Valaikiinas);
Vaskiinai
( .
i
Voskénys,
b us.
Bawxyuei)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Vaskinas;
2)
apelia y iniai:
Gi ios
(b us.
Tipe )
k.
Ge .
ap.,
plg.
gi id;
P idé kai
bu .
dy.
p ie
Galéiiinu
k.
Ge .
ap.,
plg.
psn.
sl.
p idé kas
(<lenk.
p zyda ek)
,,p iedas,
p idé inis
sklypas“
(LKZ
X
612).
An iniai
oikonimai,
a ba
da iniai.
Siy
Ge é iy
apylinkése
y a
didZioji
dalis
—
apie
40
%.
Tai
—
1)
p iesagy
ediniai,
2)
sudé iniai
da iniai
i
3)
ienas
sudu inis
oikonimas.
1.
Labiausiai
papli e
p iesagy
ediniai
i8
asmen a dZiy
(p iesagos
Cia
daugiau-
sia
su
ie os
i
posesy umo
eikSmémis):
-cizna"
:
Ciuzo seizna
(b us.
Yoisicdpuuema)
k.
Va n.
ap.,
plg.
pyd.
Ciuzdiis-
kas,
Cizdiiskas,
CiZo skis;
Ramanaiicizna
(b us.
Pamanéywuema)
ys.
T akininku
ap.,
plg.
p d.
Ramandiiskas;
-éjos
:
Milcéjos
(b us.
Mia ysi)
k.
Ge .
ap., plg.
p d.
Milca,
Miléius;
8
Pa a dés
(p d.)
lyginimui
pa eikiamos
i§
,,Lie u iy
pa a dziy
Zodyno“.
V.,
1985.
T.
1.
(A—K)
i
1989.
T.
2.
®
A d.
(asmen a dis)
Zymé a
p ie
asmen a dziy,
ku ie
nu odomi
i$
M.
Bi ilos
i
A.
Vanago
p anesimo
(Bipsma,
Bana ac
1968,
12—98).
10
Bu usiu,
isnykusiy
kaimu,
d a y
a dy
bal a usiski
a i ikmenys
pa eik i
aip,
kaip
min.
M.
Bi ilos
i
A.
Vanago
p anesime.
1.
Sla iskos
kilmés
p iesaga,
ap inkama
i
Lie u os
TSR
apsla éjusiuose
pak aS iuose,
pap-
as ai
a ojama
oikonimy
da ybai
i§
asmen a dziy
(plg.
Razmukai é
1983,
147,
152).
79
-ina®
:
Zabelind
(b us.
Isa6eaina)
k.
Izab.
ap.,
plg.
mo .
.
Zabelia,
p d.
Zabiela;
Vik asind
(b us.
Bixmacina)
k.
Ge y.
ap.,
plg.
mzb.
.
Vik asid,
b us.
a d.
Buxmace
(Bipsiia
1982,
48);
~ynas
:
Ma gelynas
(b us.
Mapzéai)
k.
Kieméliskiu
ap.,
plg.
p d.
Ma gélis;
-iikés
:
Asiniskés
(b us.
Acauiuxi)
k.
Smu gainiu
( oliau
—
Smu g.)
j.
Z6-
diskiy
ap.,
plg.
p d.
Asinskas,
Asinduskas
(<lenk.
Osind);
An dniskés
(b us.
An-
méniwuxi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.,
.
An onas;
Bagdonixkes
( .
i
Bagdaniskés,
b us.
Bazddniwuxi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Bagdénas;
Ce niskés
(b us.
YSpniwu i)
k.
Va n.
ap.,
plg.
p d.
Ce nis,
Ce njs;
Ka éi iskés'®
(b us.
KapS ieiuxi)
k.
Ge .
ap.
(<p .
.
Ka éi iské),
plg.
p d.
Ka éi a,
Ka ei a;
Kidiskés
(b us.
Kydsiwxi)
k.
Smu g.
j.
Sali
ap.,
plg.
p d.
Kudjs,
Kudzjs;
Mikdili’kés
( .
i
Mikaligskés,
b us.
Mixdaiuxi)
k.,
apyl.
c.,
plg.
p d.
Mikdila,
Mikdilas,
Mikalas:
Papiskes
( .
i
Pa-
piskis,
Papiskiai,
b us.
ITéniuxi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Papas,
PapJs
i
b.z.
papas
»popas“
(LKZ
1X
350);
Pe éliskés
(b us.
Hempaaiwxi)
buy.
k.
Ge .
ap., plg.
p d.,
.
Pe élis;
-inykai
(-nykai)**
:
Bab dunykai
( .
i
Bab un kai,
b us.
Baépynixi)
k.
Va n.
ap.,
plg.
p d.
Bab o as,
Bab diiskas,
b us.
Baopoycxi
(Bupsina
1965,
28—29):
Gudinjkai
(b us.
o .
Tydsanixi,
.
I'ydsinixi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Gidas,
Gidi-
nas,
Gud nas
ix
b.Z.
gidas,
gudinis;
Sa inykai
||
Sa ininkai*®)
( .
i
Sa e nykai,
b us.
MamSpuixi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Sa js,
Sa inis:
-uskés'®
:
Knys uskées
(b us.
Kuicmyuxi)
k.
Ge .
ap.,
plg.
p d.
Knys au as,
Knjs au as.
Apelia y inés
kilmés
p iesaginiy
ediniy
Cia
é a
keli:
-é¢iai:
Ge éciai
(b us.
Tepeém i)
ms l.,
ap.
c.
i
b.2.
gé é
(plg.
Maciejauskiené
1988).
G ei iausiai
bus
bu es
mik o oponimas,
pie os
a
balos
a das
*Ge édia
a
pan.,
pe éjes
éliau
j
oikonimus
(plg.
Ge écia
up.
ies
Musninkais,
Ge é is
ez.
p ie
Salako,
Ge é¢ios
p .
Ukme gés
j.,
pelké
Ignalinos
1j.,
Ge édiai
msk.
i
b.
U enos
j.
i
k .).2?
-ninkai
(-nykai)
:
Bdlninkai
( .
Bdlnykai,
b us.
Boa nixi)
k.
Va n.
ap.,
plg.
b.Z.
bala.
2.
Sudé iniy
da iniy
Ge é iy
apylinkése
nedaug
—
ai
kele as
polia izaciniy
oikonimyu,
suda y y
is
d iejy
komponen y:
bid a dyio
i
oikonimo
(plu alia
an-
um).
Jie
issidés e
d ejaip:
a)
pi masis
komponen as
—
asmen a dinés
kilmés
oiko-
+2
Dél
Sios
sl.
kilmés
p iesagos
Lie u os
TSR
oikonimuose
plg.
Razmukai é,
en
pa .
*
Kaimas
adinamas
da
i
Ka éi os.
“
Ta minis
p iesagos
-ininkai
(-ninkai)
a i ikmuo,
**
Oikonimas
gali
bi i
i
apelia y inés
kilmés
—
i8
b.
2.
Sa d,
Ge é iy
apylinkése
a ojamo
eikSme
,,ilga,
plona
Saka,
i p is,
ka is,
Zalga“
(LKZ
XIV
542),
*®
Placiau
dél
Sios
p iesagos
papli imo
Lie u os
TSR
oikonimuose
plg.
Razmukai é
1983,
150.
*
P iesaga
-ééiai
(-é is,
-é a)
e ai
epasi aiko
Lie u os
p iesaginiy
gy .
ie y
a dy
da yboje;
ji
daugiau
biidinga
ki y
ie u
a du,
ypaé
hid onimy,
da ybai
i
papli usi,
be
mazy
iSim¢iy,
ik
pa-
Giuose
Lie u os
y uose,
j
y us
nuo
linijos
Pab adé,
U ena,
Za asai
(plg.
Vanagas
1970,
141).
80
nimas,
an asis
—
pap as as
(nej a dziuo inis)"*
biid a dis:
Jacinos
Didelés
(b us.
Baaixia
Ayémo )
k.
i
Jacinos
MaZos
(b us.
Maa ia
Aysimei)
k.
Ge .
ap.;
.
Jo-
kin énes*
Didelés
|
Jokin énes
Didziilés
(b us.
Baaixia
Exenmdne )
k.
i
.
Jokin-
ones
MdZos
||
Jokin énes
Mazi és®®
(b us.
Maa ia
Exenmdno )
k.
Izab.
ap.;
b)
pi masis
komponen as
—
pap as as
biid a dis,
an asis
—
oikonimas
(be
opozi-
cinés
po os):
Nauji
Rimdii inai*®
k.,
plg.
Rimdziiinai
k.
Ge .
ap.;
Send
Ridnia
(b us.
Cmapda
Pydna)
s.
Ge .
ap.,
plg.
Rudnid
k.
Va énos
j.
i
k .
3.
Sudu iniy
oikonimy
Ge é iy
apylinkése
uZ iksuo as
ienas
—
o .
Gida-
gojis
( .
Gudagdjus,
b us.
I'ydaedi )
ms l.
Gidagojo
ap.,
suda y as
i§
d iejy
apelia-
y yu
—
gudas™
i
gdjus
a ba
p d.
Gidas
i
géjus.
Y a
kele as
i
neaiskios
da ybos
a ba
ne
isai
aiskios
da ybos
i
kilmés
Ge é-
¢iy
apylinkiy
oikonimu:
Ba ské as
buy.
dy.
Ge .
ap.
(plg.
Ba Ské as
py.
p ie
Gi iy
k.);
.
gali
bi i
asmen a dinis
i§
p d.
Ba ske a,
Ba ské is,
be
plg. Sios
Saknies
b.z.
ba ské as
,,ba S-
kalai“,
i§
ku io
galéjes
kil i
pie os
a das**.
Bézdanos
( .
i
Bézdenos,
Bezdénys,
b us.
Basddn )
k.
Ge .
ap.,
plg.
Bezdé-
nys
ms l.
i
k.
Vilniaus
aj.
Paliauskai
(b us.
Iaaéjxa)
s.
Ge .
ap.,
galbi
i$
p a a dés
*Paliauskas
(<
b us.
a m.
Paliduka).
S i iskés
(b us.
Ceipwpma)
k.
Izab.
ap.,
gal
plg.
(?)
p d.
S i skas,
-skis
a
b.z.
s i is.
Sniegionys
( .
i
Sniegénai,
b us.
CuizAnei),
galbi
asmen a dinés
kilmés
i8
ko-
kios
no s
Sios
Saknies
p a a dés
( okios
Saknies
asmen a dZiy
neuZ iksuo a).
Vaigisai
(b us.
Ba izuc i)
k.
Ge .
ap.,
gal
sie ina
su
asmen a dZiais,
plg.
p d.
Vaiginas,
Vaiginis,
Vaigduskas
i
k .
Za elcai
(b us.
3aeéaeyoi)
k.
Ge .
ap.
G eigiausiai
ai
p ieSdélinis
sla y
kalbos
edinys,
plg.
p ieSd.
za-
(sa-)
i
sla iskaji
Ne ies
up.
a da
Velja
(b us.
Bessa,
Beiaa)™.
Tiek
pi miniy,
iek
an iniy
oikonimy
Ge é iy
apylinkése
y auja
i§
asmen a -
dZiy
kile
ie y
a dai; mazZiau
jy
y a
iS
apelia y iniy
leksemy
i
labai
nedaug
é a
i8
ki y
oponimy.
*
Bend .
k.
bi y
Jokin énys
(plg.
Li kmenys,
.
Li ikmenes
k.
Ignalinos
aj.).
18
Nej a dZiuo iné,
pap as oji
bid a dzio
o ma
sudé iniams
oikonimams
suda y i
bidinga
i
Lie u os
TSR
y inés
dalies
pak aS iui,
plg.
ie y
a dus:
Naiijas
Paliésius
k.
(Ignalinos
aj.),
Naiijas
S iindi is
k.,
Nauja
Pasaminé
k.,
Nauji
Saminiai
k.
S enéioniy
aj.)
i
k .
(Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas.
1976,
194,
195,
196).
19
Sis
kaimas
Zmoniy
adinamas
i
Didziakiemis.
20
Da
zm.
ad.
i
Mazakiemis.
*%}
Daba
kaimas
adinamas
Komsamolska.
%
Dél
Sio
Zodzio
eikSmiy
plg.
A.
Vanago
gud-
Saknies
hid onimy
e imologijas
(Vanagas
1981,
125—126).
Da
plg.
S.
Ka ali ino
p aneSima
(1985,
55—56).
*
Cia
da
plg.
Sios
Saknies
hid onimus
Ba Ské is,
Ba ské a
(ez.
p ie
S endioniy),
Ba skié is
(up. p ie
Molé y)
i
k .
(Vana
gas
1981,
59),
kas
pa i in y
min i,
jog
oikonimas
g ei iau
sie inas
su
apelia y u.
*
Dél
okiy
upé a dziy
o my
plg.
Vanagas
1981,
382—383.
6.
678
81

P oduk y iausi
oikonimy
da ybos
biidai
Siose
apylinkése,
ma y ,
bus
su iksa-
cija,
pliu alizacija
( ai
bidinga
i
Lie u os
TSR
e i o ijos
y inei
daliai).
De i a-
cijos
bidu
pada y y
oikonimy
ia
y a
apie
30%,
i
plu alia
an um
oikonimy
pa-
nasiai.
Apz algai
apibend in i
pa eikiamas
Ge é iy
apylinkiy
oikonimijos
mik o-
modelis
bi y
oks:
Oikonimai
pagal
kilme:
iS
asmeny.
iS
apelia .
iS
ki y
.
(leksinis
aizdas)
59
%
23'%
ibe
Oikonimai
pagal
da yba:
_
pi miniai
pl.
an um
an iniai
(da iniai):
(s uk ii inis
aizdas)
19%
32%,
a iksin.
sudé .
ediniai
da iniai
30%
a
%,
Likusieji
(~
10%)
enka
neaiskios
da ybos
i
kilmés
oikonimams.
A odo,
kad
oks
,,mik omodelis*
—
gal
su
nedideliais
nuk ypimais
—
ik y
i
Lie u os
TSR
y iniy
pak a8 iy
oikonimijai.
Be
o,
galbi
i
dél
g e imoms
a -
méms
biidingy
da ybiniy
elemen y,
i
dél
pa ios
leksikos,
leksemy
panaSumo
bei
ki y
p ieZasciy
daugiau
nei
pusé
ia
apzZ elg y
Ge é iy
apylinkiy
oikonimy
(apie
40)
u i
a i ikmeny
miné ame
Lie u os
pak aS yje.
Asmen a dinés
kilmés
oikonimy
i8
pa a dZiy
pe s a a
ody u,
kad
didesné
dalis
gy enamujy
ie y
a dy
Siame
egione
a si ade
palygin i
élai,
jy
a si adi-
mas
salygo as
jau
p i a ios
nuosa ybés.
LITERATURA
Ka aliiinas
S.
E noling is iné
opozicija
,,ai8kiai
kalban ieji*
—
,.neaiSkiai,
nesup an amai
kalban ieji*
i
lie .
gadas,
la .
guds
seman ika,
e imologija
bei
da yba
//
Ta p au iné
bal is y
kon-
e encija
(P aneSimu
ezés).
V.,
1985.
P.
55—56.
Ka dely é
J.
Ge éciy
a mé.
V.,
1975.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
zinynas.
V.,
1976.
T.
2.
Maciejauskiené
V.
Ge é iy
a do
kilmé
//
Ge ééiai.
V.,
1989.
P.
259-260.
Razmukai é
M.
Asmen a diniai
p iesaginés
da ybos
Lie u os
TSR
oikonimai
//
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se .
1983.
T.
2
(83).
P.
146—153.
Vanagas
A.
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba.
V.,
1970.
Vanagas
A.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.,
1981.
Vidugi is
A.
Ge ééiy
a més
leksiniai
dialek izmai
//
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A.
se .
1974.
T.
1
(46).
P.
117-127.
Vidugi is
A.
18
Ge é iy
a més
seman iniy
dialek izmy
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
1972.
T.
13.
P.
19-29.
Bip iaa
M.
B.
Benapyckaa
an pananimis.
Minck,
1982.
Bippi a
M.
B.,
Bana ac
A.
TI.
Jli oycxia
snemeu n
¥
Senapyckai
anamac sune .
(Jaxnan ).
Mixck,
1968.
Tomxesuy
W.
W.
Bunenckas
yGepuus.
Bunbua,
1905.
Jlemmo osa
B.
I.
Benapyckas
alixanimia,
Mixck,
1970.
Muxaiinosa
A.
T.
06
smMounonanbHEx
u
9KCMpeccHBHBIX
TONOOcHOBax
//
OHoMac HKa
To-
BowKba.
Toppxuii,
1971.
4.
2.
C.
138-142.
Tlogomckaa
H.
B.
Tunonpie
soc ounocnasancKne
TonoocHoss .
M.,
1983.
82
Pananosia
A.
H.
Cnoynix
na3pay
nacenéupix
nynx ay
Mpog3encxai
soGnacui.
Minck,
1982.
Cynepanckas
A.
B.
Poy
w
“ucsio
coOc BeHHb
amen
//
Cyiepanckas
A,
B.
C pyk ypa
HMeHH
co6c senno o.
M.,
1969.
C.
108-117.
JIEKCMKO-CTPYKTYPHBIE
YEPTbI
OMMKOHMMOB
OKPECTHOCTEM
TEPBAT
Pesiome
B
c aTbe
paccMaTpHBaloTCA
JICKCHKO-CTpyKTYPHBI€
YepTbI
OKOHHMOB,
COOpaHHbIX
B
OKPEcT-
noc ax
Tepsa
(BCCP,
Oc poseukui
p-H
Tpognenckoli
0611.)
BO
BpeMa
oKcHeqHUHH
1970
.
Tlo
qaHHOMy
MaTepHany
BbLeNAeTCA
HecKONbKO
cmoBoOOpa3z0BaTeNbHLIX
pyn
OliKOHH-
Mos:
1)
O#KOHHMBI
NepsH4HO o
OOpas0BaHHA,
T.€
.
OOpasoBaHHble
OT
HapHlaTeNbHBIX
COB
WITH
apy ux
co6c senxs x
nMeH
Ge3
TONO@opMaHTos
HM
2)
OAKOHMMbI
BTOPHYHOTO
OGpaz0BaHAA,
T.
€.
oOpa30BaHHbie
OT
APYFHX
HapHUaTebHBIX
cioB
HH
COOCTBEHHBIX
HMECH
[pH
TOMOLIM
TOMOHH-
MHYECKHX
(OPMAHTOB
WIM
Apy HMH
c ocobamu
(aduKcalHA,
CHOBOCHOKeHHE,
COMOIOKeHHE).
HanGonee
nposykTHBHEIM
BuyOM
O6paz0BaHHA
OKOHHMOB
B
OKpecTHocTax
Tepsa
aBaae cA
cybbuxcauna
(~
30%).
Konc aTapye ca,
4To
onHMM
23
HanGosee
MONYIAPHEIX
c iocoGoB
Nepexo/la
anesIATABOB
BIH
Mpy nx
cOGcTBeHHEIX
HMeH
B
Kiacc
OMKOHMMOB
ABIIAeTCA
MIOpanHIALAA,
T.
€.
OOpasoBanHe
coOc BeHHBIX
AMeH
B
cbopme
pliu alia
an um
(~32%).
Tlo
mexcw¥eckoMy
ckuIagy
WM
0
NpoucXxOxeHHIO
OlikOHAMHA
OKpecTHOcTeli
Tepsa
je-
si es
Ha
3
pynnb :
1)
o anesATHBHBIe
OMKOHAMBI,
2)
OMKOHMMBI,
oOpa30BaHHbie
OT
aHTpo O-
HHMOB,
H
3)
OMKOHHMbI,
OOpa3oBaHHbIe
OT
Apy Hx
TomoHHMOB.
HanOomee
MmpOayKTMBHEIMK
ABISKOTCH
OMKOHHMEL
AaHTPOMOHAMHYECKOTO
MpoucxoayeHHA
(~
59%);
OlKOHHMBI,
OOpa3z0BaH-
HbIe OT
Mpy Hx
TOMOHMMOB,
cOCTaBIAIOT
HUTh
~7%.
Kouc ainpye cs,
uTo
oKpec Hoc u
Tepsa
m0
cBoemy
OjiKOHUMMYeCKOMy
MaTepHaly
ABIIS-
OTCA
YACTHIO
HJIM
MPOMOWKeHHEM
TONORHMMYeCcKO O
apeasia
caMOi
BOCTOYHOH
YacTH
pe HoHa
JIu CCP
(Bunsuiocckxo o,
Misewyéucko o
p-Hos).
b+