LIETUVIU_
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIU
LABOS
TARMES
[Rec.]:
D u ie e
I.
Ka lis
Milenbachs.
Riga:
Zind ne,
1990,
283
Ipp.
Si
g aZi
monog a ia
sob e
Ka lj
Mi ilenbacha
iSaugo
iS
1985
anos
apgin os
candida inés
dise ação.
Au o é já
cedo iau
sob e
Zymuyjj la iy
kalbininka oi
publicada
alguns jdomiy
a ikniy, nos
quais démesys
o am ypac
k eipiamas
linguis icines
paZi i as
nuopelnus
la iy
li e a i inés
j
jo
kalbos
no malizacijai!.
i
La iy
kalbo y os
li e a i inés
linguagem na
his ó ia
i
K.
Mi ilenbach
pe ence
luga digno
Salia
jo
bidiulio
Janio
Endzelyno
i
simplesmen-
e p ecisa
su p eé is
que la iy
linguis iné
na
li e a u a
po
1927
anos
publicado
iSsamesnio
L.
Adamo iéiaus
a igo sob e
K.
Miiilenbacha?
i
1933
anos
A.
Augs kalnio
publicadas
jo
da by
bibliog a ias>
liga
Siol esniy
publicacijy
não hou e.
Monog a ia
au o é mui o
a auklia
o ma con a
sob e
lingüis a ida,
o necendo
jdomiy, daZnai
a é
Siol
neZinomy
de aliy,
exempZiui,
sob e
Miilenbachy
giminés
ly iSkq
kilme.
Zinoma,
p incipalm-
en e a
posição
assigna à linguis a
K.
Midilenbacho
a i idades,
jo
ling is iniy
e miny
ki imui, ko ai
del la iy
aSybos
e o mos,
sin aksés
y inéjimams,
la iy kalbos
ado éliams,
s a biausiam
K.
Miiilenbacho
abalho de
ida pa a
—
didZiajam
la iy
idiomas
Zodynui,
ondej já
au o iaus
po
mo e oi
des inada
a acaba
Janiui
Endzelynui.
Umpo
ano ação nej
impossí el
iSsamiau
ansmi ido
monog a ia
con eúdo,
passeengsem-
os indica só
uma ou a
ak a, que
pode bi i jdom
ak ualnis
his o iikom do
idioma lie u iy
em ge al
lie u iy
i
lei y ojams.
i
Como
Zinome,
le iai,
p i3ingai
Li u ians, Siuo
empo us a a
in e naciona-
is aleg niy
nomes.
Ta@iau
K.
Miiilenbachas,
andando pelo
mesmou
caminho como
miisy
A.
Ba anauskas,
K.
Jaunius,
J.
Jablonskis,
Gia oi
suda es
la iSkus
denominaçõe-
s: sakulis,
a ieculis,
i zulis,
papildulis,
ie ulis,
saukulis.
Tokiai linksniy
a dy
a osenai
o am
p i a es
Zinomas
aSy ojas
Jekabas
JanSe skis
mas maio ia
ki y la iy
(1865-1931),
kul i os
eikéjy
g ieZ ai
c i ica o
Siq
K.
Miiilenbacho
no oo e.
Li uanis ui
u é y bi i
mui o
jdomus
I.
D u ie és
capí ulo
do li o
"Valoda
un
a da
maksla"
(Kalba
i
ZodZio
a e), no
qual
au o é
mui o
cuidadosamen e,
su
1
D u ie e
I.
Dazi
K.
Milenbaha
a zinumi pa
la ieSu
linguagem
no malização
//
La ieSu
idiomas
kul i as
jau ajumi.
1982.
Ld.
17.
bee.
38-49;
Lingodas
no malizações
eo é ico
jus i icamen o
Ka la
Milenbaha
abalhos
//
LPSR
Zina nu
Academias
Vés is,
1984.
No.
5.
pe.
51-61
i
k .
7
2
Adamo ics
L.
Ka la
Miilenbacha
dzi e da bi
un
//
Filologu
bied ibas
aks i.
1927.
S. 7.
Lpp.
74-
3
Augs kal-
ns A.
Ka la
Miilenba-
cha
aks i
//Filologi-
jas
ma e idli.
1933. Lpp.
19-23.
216
g ande
ac u e
espei o -
iy la iy
nacionalinei
kul i ai
nag inéja
discussia
en e K.
Miiilenbac-
ho e Janio
Rainio dél J.
V. Gé és
"Faus o"
e imo de
linguagem.
Akademin-
ée la iy
li e a i os
is o ijoj-
e* e em
alguns
li e a y
abalhos
sob e J.
Rainj
kalbininko
K.
Miiilenbac-
ho oi sem
eikalo
mos ado
mui o
nega i am-
en e.
En e
ou a ko, 3i
diskusija
mui o
emena
lie u iy
kalbininky e
aSy ojy
diskusija,
p asidéju-
siqg dél
Faus o
Ki Sos J. S.
K aSe skio
Vi olio
audos
ansmiss-
ão. Sioje
discussão
V.
K é é-Mic-
ke i ius
kalbininkus
chamou
"blusinink-
ais" (J.
Rainis os
e am
pa a ines
com
inquisi o -
es). Quando
oi
e minado
deixa K.
Mi ilenbac-
ho
Zodynas,
pelo qual
a é Siol
Za isi
odos
bal y kalby
y iné oj-
ai, em um
la iy
laik a3 yje
iSspausdin-
o a igo,
no qual
indicado
que Siam
Zodyn a
iks a
"la iy
linguagem
de
sensações
e
in uições".
Se á que
p ecisam-
os demais
ma a ilé -
is e dél K.
Biigos
Zodyno kai
ku iy
ecenzijy?
K.
Miiilenbach-
as bem oi
pazZs am-
as com
Jonu
Jablonskiu:
ambos eles
abalha -
am na
mesma
Min aujos
(Jelga os)
gimnazijo-
je. S ai ka
I. D u ie é
ao sob e
Siy
kalbininky
elações:
"Tic as
a sidéjima
cien inei
kalbo y a
is dél o
p asidéio
só po 1889
anos,
quando
Ka lis
Miiilenbach-
as
o na-se
gimnaziais
Jelga os
sênio iu
mes e.
ISski ine
luga em
sua ida
uZima
Jonas
Jablonskis
lie u iy
li e a ii in-
és
padininkas
do idioma,
que
1889-1897
Jelga os
gimnazijo-
je moko
Klasikiniy
kalby.
Sep yne i-
ais anos uZ
Ka lj
Mi ilenbac-
ha
jaunesnis
lie u iy
kalbininkas
e nacional
do
a gimimo
eikéjas
já oi
publica b-
es alguns
kalbo y ai
ski y
a ikniy.
P o esso -
es de
gimnasia
a idéiam
pa a
pesquisas
cien í ici-
néjim anuo
empo e a
didelé
e enybé;
zino,
al ezi
Jono
Jablonskio
exemplo
incen i a e
K.
Miiilenbac-
ha i diau
a i seu
Zodj
kalbo y o-
je. J.
Jablonskis
ap iipina K.
Miiilenbac-
ha li os,
o nece
Zinias
sob e
Lie u os
kalbos
a mes e é
lhe
"lie u isko
gy enimo
Sal inis"
(p. 35).
Apibiidinda-
ma iy
kalbininky
elaçõesu-
s, I.
D u ie é
p incipalm-
en e
baseia K.
Miilenbac-
ho laisku
Zymiajam
eky
bal is ui
Jose ui
Zuba ui. A
is o pode
ac escen -
a , que i8 K.
Miiilenbac-
ho laiSky
¢eky
kalbininkas
suZinojo,
que lie u iy
kalbininkas
Obelai is e
Jonas
Jablonskis
é a mesma
pessoa.
Com os
undamen-
os do
Li uu iy
ajudou K.
Midilenba-
ch a se
amilia iz-
a não só J.
Jablonskis;
la iy
kalbininkas
lie u iy
kalbos
mokési e
gy endam-
as pas seu
s ainj
Tau agéje.
Dziaugdam-
iesi Sia
puikia
monog a i-
a,
no é ume
espe is,
que ne uZ
kalny se á
aquele
empo,
quando
panaSiq
knygq
galésime
lei y i e
sob e
didjjj
Ka lio
Miiilenbac-
ho
bend azZy-
gj Janj
Endzelyna.
Algi das
Sabaliausk-
as 4
La icsu
li e a u -
as
és u e.
Riga, 1957.
S. IV. Lpp.
477-480.
217