scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

I. Druviete. „Karlis Mīlenbachs“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

I. Druviete. „Karlis Mīlenbachs“

Author: Algirdas Sabaliauskas
Year: 1993
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1558/1649
LIETUVIU_
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LITUVIAS
LABOS
TARMES
[Rec.]:
D u ie e
I.
Ka lis
Milenbachs.
Riga:
Zind ne,
1990,
283
Ipp.
Si
g aZi
monog a ía
sob e
Ka lj
Mi ilenbacha
iSaugo
iS
1985
años
apgin os
candida inés
dise ación.
Au o é ya
emp iau
sob e
Zymuyjj la iy
kalbininka ue
publicada
a ias jdomiy
a ículosniy,
en los cuales
démesys
ue on ypac
k eipiamas
ling is ines
paZi i as
nuopelnus
la iy
j
jo
li e a u i inés
kalbos
i
no malizacijai!.
La iy
kalbo y os
li e a u i inés
en his o ia del
lenguaje
i
K.
Mi ilenbach
le pe enece
un luga
digno
Salia
jo
bidiulio
Janio
Endzelyno
i
simplemen e
hay que
so p é is
que la iy
lingü is iné-
je
li e a u a
po
1927
en años
publicado
iSsamesnio
L.
Adamo iéiaus
del a ículo
sob e
K.
Miiilenbacha?
i
1933
años
A.
Augs kalnio
publicadas
jo
da by
bibliog a ías>
liga
Siol se i esniy
publicacijy no.
Monog a ías
au o é muy
a auklia
o ma cuen a
sob e
lingüís ico
ida, dando
jdomiy, daZnai
has a
Siol
neZinomy
de alliy,
ejemZiui,
sob e
Miilenbachy
giminés
ly iSkq
kilme.
Zinoma,
p incipalm-
en e
asigna
espacio a la lingüis a
K.
Midilenbacho
ac i idades,
jo
ling is iniy
e miny
ki imui, ko ai
del la iy
aSybos
e o mos,
sin aksés
y inéjimam,
la iy
lenguaje
ado éliam,
más
impo an es-
am
K.
Miiilenbacho
ob a de ida
didZiajam
—
la iy
idiomas
Zodynui,
dondej ya
au o us
po
mue e
ue
des inada
a acaba
Janiui
Endzelynui.
T umpoje
ano ación
nejo heka
iSsamiau
ansmi ido
monog a ía
con enido,
pasis engsem-
os indica sólo
una o a
ak a, el cual
puede bi i
jdomés
ac ualesnis
his o iikom
idioma lie u iy
en gene al
i
lie u iy
lei y ojos.
i
Cómo
Zinome,
la iai,
p ie3ingai
Li u iams,
Siuo iempo
us aba
in e nacional-
es aleg niy
nomb inimas.
Ta@iau
K.
Miiilenbachas,
andando aquel
mismou
camino como
miisy
A.
Ba anauskas,
K.
Jaunius,
J.
Jablonskis,
Gia ue
suda es
la iSkus
denominacion-
es: sakulis,
a ieculis,
i zulis,
papildulis,
ie ulis,
saukulis.
Tokiai linksniy
a dy
a osenai
ue on
p i a es
Zinomas
aSy ojas
Jekabas
JanSe skis
pe o mayo ía
ki y la iy
(1865-1931),
kul i os
eikéjy
g ieZ ai
c i ic o
Siq
K.
Miiilenbacho
nue oo e.
Li uanis ui
u é y bi i
muy jdomus
I.
D u ie és
capí ulo
del lib o
"Valoda
un
a da
maksla"
(Kalba
i
ZodZio
a e), en
el que
au o é
muy
cuidadosamen e,
su
1
D u ie e
I.
Dazi
K.
Milenbaha
a zinumi pa
la ieSu
lengua
no malizaciju
//
La ieSu
lengua
kul i as
jau ajumi.
1982.
Ld.
17.
bee.
38-49;
Lingodas
no malizacion-
es eó é ico
azonamien o
Ka la
Milenbaha
abajos
//
LPSR
Zina nu
Academias
Vés is,
1984.
No.
5.
pe.
51-61
i
k .
7
2
Adamo ics
L.
Ka la
Miilenbacha
dzi e da bi
un
//
Filologu
bied ibas
aks i.
1927.
S. 7.
Lpp.
74-
3
Augs kal-
ns A.
Ka la
Miilenba-
cha
aks i
//Filologi-
jas
ma e idli.
1933. Lpp.
19-23.
216
g an ac u
y
espe o iy
a la
nacional
cul u a
examinéja
discusión
en e K.
Miiilenbac-
ho y Janio
Rainio dél J.
V. Gé és
"Faus o"
e imo de
lengua.
Akademiné-
je la iy
li e a i os
is o ijoj-
e* y en
algunos
li e a y
abajos
sob e J.
Rainj
kalbininko
K.
Miiilenbac-
ho ue sin
necesalo
mos am-
os muy
nega i am-
en e.
En e o a
ko, 3i
discusija
muy
ecena
lie u iy
kalbininky
i
aSy ojy
diskusija,
p asidéju-
siqg dél
Faus o
Ki Sos J. S.
K aSe skio
Vi olio
audos
amo.
Sioje
discusión
V.
K é é-Mic-
ke i ius
kalbininkus
llamó
"blusinink-
ais" (J.
Rainis los
e an
pa álines
con
inquisi o -
es). Cuando
ue
e minado
pe mi i K.
Mi ilenbac-
ho
Zodynas,
po el que
has a Siol
Za isi
odos
bal y kalby
y iné oj-
ai, en uno
la iy
laik a3 yje
iSspausdin-
o
a ículo,
en el que se
indica que
Siam Zodyn
le iks a
"la iy
lengua de
sen imien-
o y
in uicione-
s". ¿
Necesi am-
os
noso os
demasiado
ma a illé -
is y dél K.
Biigos
Zodyno kai
ku iy
ecenzijy?
K.
Miiilenbach-
as bien ue
pazZs am-
as con
Jonu
Jablonskiu:
ambos ellos
abajab-
an en la
misma
Min aujos
(Jelga os)
gimnazía.
S ai ka I.
D u ie é
ao ace ca
de las
elaciones
kalbininky:
"Tic as
a sidéim
Siy a la
lingüo y a
cien í ica
is dél o
p asidéo
solo sob e
1889 año,
cuando
Ka lis
Miiilenbach-
as se
con ie e
en
gimnasía
de Jelga a
maes o
senio i.
ISski ine
luga en su
ida uZima
Jonas
Jablonskis
lie u iy
li e a ii in-
és del
p adininka-
s, que
1889-1897
Jelga os
gimnazijo-
je moko
Klasikiniy
kalby.
Sep yne i-
ais años uZ
Ka lj
Mi ilenbac-
ha
jaunesnis
lie u iy
kalbininkas
y nacional
del
a gimimo
eikéjas
ya ue
publica b-
es cuela
kalbo y ai
ski y
a ikniy.
Maes o
de
gimnasiajy
a idéjimo
cien i ice-
nes
i inéjim-
os anuo
iempo e a
didelé
e enybé;
kasino,
albii Jono
Jablonskio
ejemplo
incen i a y
K.
Miiilenbac-
ha i diau
a i su
Zodj
kalbo y o-
je. J.
Jablonskis
ap iipina K.
Miiilenbac-
ha lib os,
p opo cio-
na Zinias
sob e
lie u iy
lengua
a mes y
es a él
"lie u isko
gy enimo
Sal inis"
(p. 35).
Apibiidinda-
ma iy
kalbininky
elaciones-
us, I.
D u ie é
p incipalm-
en e se
basa K.
Miilenbac-
ho laisku
Zymiajam
eky
bal is ui
Jose ui
Zuba ui. A
es o se
puede
añadi , que
i8 K.
Miiilenbac-
ho laiSky
¢eky
kalbininkas
suZinojo,
que lie u iy
kalbininkas
Obelai is y
Jonas
Jablonskis
es la misma
pe sona.
Con los
undamen-
os del
Li uu iy
ayudó a K.
Midilenba-
ch a
susc ibi -
se no solo
J.
Jablonskis;
la iy
kalbininkas
lie u iy
idiomas
mokési y
i iendoa-
mas pas su
s ainj
Tau agéje.
Dziaugdam-
iesi Sia
puikia
monog a -
ía,
no é ume
espe is,
que no uZ
kalny se á
el iempo,
cuando
panaSiq
knygq
galésime
leído y
sob e
didjjj
Ka lio
Miiilenbac-
ho
bend azZy-
gj Janj
Endzelyna.
Algi das
Sabaliausk-
as 4
La icsu
li e a u -
as
és u e.
Riga, 1957.
S. IV. Lpp.
477-480.
217