scieee Open visual document viewer

I. Druviete. „Karlis Mīlenbachs“

Algirdas Sabaliauskas

Full text

LIETUVIU_ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINES LITUVIAS LABOS TARMES [Rec.]: D u ie e I. Ka lis Milenbachs. Riga: Zind ne, 1990, 283 Ipp. Si g aZi monog a ía sob e Ka lj Mi ilenbacha iSaugo iS 1985 años apgin os candida inés dise ación. Au o é ya emp iau sob e Zymuyjj la iy kalbininka ue publicada a ias jdomiy a ículosniy, en los cuales démesys ue on ypac k eipiamas ling is ines paZi i as nuopelnus la iy j jo li e a u i inés kalbos i no malizacijai!. La iy kalbo y os li e a u i inés en his o ia del lenguaje i K. Mi ilenbach le pe enece un luga digno Salia jo bidiulio Janio Endzelyno i simplemen e hay que so p é is que la iy lingü is iné- je li e a u a po 1927 en años publicado iSsamesnio L. Adamo iéiaus del a ículo sob e K. Miiilenbacha? i 1933 años A. Augs kalnio publicadas jo da by bibliog a ías> liga Siol se i esniy publicacijy no. Monog a ías au o é muy a auklia o ma cuen a sob e lingüís ico ida, dando jdomiy, daZnai has a Siol neZinomy de alliy, ejemZiui, sob e Miilenbachy giminés ly iSkq kilme. Zinoma, p incipalm- en e asigna espacio a la lingüis a K. Midilenbacho ac i idades, jo ling is iniy e miny ki imui, ko ai del la iy aSybos e o mos, sin aksés y inéjimam, la iy lenguaje ado éliam, más impo an es- am K. Miiilenbacho ob a de ida didZiajam — la iy idiomas Zodynui, dondej ya au o us po mue e ue des inada a acaba Janiui Endzelynui. T umpoje ano ación nejo heka iSsamiau ansmi ido monog a ía con enido, pasis engsem- os indica sólo una o a ak a, el cual puede bi i jdomés ac ualesnis his o iikom idioma lie u iy en gene al i lie u iy lei y ojos. i Cómo Zinome, la iai, p ie3ingai Li u iams, Siuo iempo us aba in e nacional- es aleg niy nomb inimas. Ta@iau K. Miiilenbachas, andando aquel mismou camino como miisy A. Ba anauskas, K. Jaunius, J. Jablonskis, Gia ue suda es la iSkus denominacion- es: sakulis, a ieculis, i zulis, papildulis, ie ulis, saukulis. Tokiai linksniy a dy a osenai ue on p i a es Zinomas aSy ojas Jekabas JanSe skis pe o mayo ía ki y la iy (1865-1931), kul i os eikéjy g ieZ ai c i ic o Siq K. Miiilenbacho nue oo e. Li uanis ui u é y bi i muy jdomus I. D u ie és capí ulo del lib o "Valoda un a da maksla" (Kalba i ZodZio a e), en el que au o é muy cuidadosamen e, su 1 D u ie e I. Dazi K. Milenbaha a zinumi pa la ieSu lengua no malizaciju // La ieSu lengua kul i as jau ajumi. 1982. Ld. 17. bee. 38-49; Lingodas no malizacion- es eó é ico azonamien o Ka la Milenbaha abajos // LPSR Zina nu Academias Vés is, 1984. No. 5. pe. 51-61 i k . 7 2 Adamo ics L. Ka la Miilenbacha dzi e da bi un // Filologu bied ibas aks i. 1927. S. 7. Lpp. 74- 3 Augs kal- ns A. Ka la Miilenba- cha aks i //Filologi- jas ma e idli. 1933. Lpp. 19-23. 216 g an ac u y espe o iy a la nacional cul u a examinéja discusión en e K. Miiilenbac- ho y Janio Rainio dél J. V. Gé és "Faus o" e imo de lengua. Akademiné- je la iy li e a i os is o ijoj- e* y en algunos li e a y abajos sob e J. Rainj kalbininko K. Miiilenbac- ho ue sin necesalo mos am- os muy nega i am- en e. En e o a ko, 3i discusija muy ecena lie u iy kalbininky i aSy ojy diskusija, p asidéju- siqg dél Faus o Ki Sos J. S. K aSe skio Vi olio audos amo. Sioje discusión V. K é é-Mic- ke i ius kalbininkus llamó "blusinink- ais" (J. Rainis los e an pa álines con inquisi o - es). Cuando ue e minado pe mi i K. Mi ilenbac- ho Zodynas, po el que has a Siol Za isi odos bal y kalby y iné oj- ai, en uno la iy laik a3 yje iSspausdin- o a ículo, en el que se indica que Siam Zodyn le iks a "la iy lengua de sen imien- o y in uicione- s". ¿ Necesi am- os noso os demasiado ma a illé - is y dél K. Biigos Zodyno kai ku iy ecenzijy? K. Miiilenbach- as bien ue pazZs am- as con Jonu Jablonskiu: ambos ellos abajab- an en la misma Min aujos (Jelga os) gimnazía. S ai ka I. D u ie é ao ace ca de las elaciones kalbininky: "Tic as a sidéim Siy a la lingüo y a cien í ica is dél o p asidéo solo sob e 1889 año, cuando Ka lis Miiilenbach- as se con ie e en gimnasía de Jelga a maes o senio i. ISski ine luga en su ida uZima Jonas Jablonskis lie u iy li e a ii in- és del p adininka- s, que 1889-1897 Jelga os gimnazijo- je moko Klasikiniy kalby. Sep yne i- ais años uZ Ka lj Mi ilenbac- ha jaunesnis lie u iy kalbininkas y nacional del a gimimo eikéjas ya ue publica b- es cuela kalbo y ai ski y a ikniy. Maes o de gimnasiajy a idéjimo cien i ice- nes i inéjim- os anuo iempo e a didelé e enybé; kasino, albii Jono Jablonskio ejemplo incen i a y K. Miiilenbac- ha i diau a i su Zodj kalbo y o- je. J. Jablonskis ap iipina K. Miiilenbac- ha lib os, p opo cio- na Zinias sob e lie u iy lengua a mes y es a él "lie u isko gy enimo Sal inis" (p. 35). Apibiidinda- ma iy kalbininky elaciones- us, I. D u ie é p incipalm- en e se basa K. Miilenbac- ho laisku Zymiajam eky bal is ui Jose ui Zuba ui. A es o se puede añadi , que i8 K. Miiilenbac- ho laiSky ¢eky kalbininkas suZinojo, que lie u iy kalbininkas Obelai is y Jonas Jablonskis es la misma pe sona. Con los undamen- os del Li uu iy ayudó a K. Midilenba- ch a susc ibi - se no solo J. Jablonskis; la iy kalbininkas lie u iy idiomas mokési y i iendoa- mas pas su s ainj Tau agéje. Dziaugdam- iesi Sia puikia monog a - ía, no é ume espe is, que no uZ kalny se á el iempo, cuando panaSiq knygq galésime leído y sob e didjjj Ka lio Miiilenbac- ho bend azZy- gj Janj Endzelyna. Algi das Sabaliausk- as 4 La icsu li e a u - as és u e. Riga, 1957. S. IV. Lpp. 477-480. 217