I. Druviete. „Karlis Mīlenbachs“
Full text
LIETUVIU_
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LITUVIAS
LABOS
TARMES
[Rec.]:
D u ie e
I.
Ka lis
Milenbachs.
Riga:
Zind ne,
1990,
283
Ipp.
Si
g aZi
monog a ía
sob e
Ka lj
Mi ilenbacha
iSaugo
iS
1985
años
apgin os
candida inés
dise ación.
Au o é ya
emp iau
sob e
Zymuyjj la iy
kalbininka ue
publicada
a ias jdomiy
a ículosniy,
en los cuales
démesys
ue on ypac
k eipiamas
ling is ines
paZi i as
nuopelnus
la iy
j
jo
li e a u i inés
kalbos
i
no malizacijai!.
La iy
kalbo y os
li e a u i inés
en his o ia del
lenguaje
i
K.
Mi ilenbach
le pe enece
un luga
digno
Salia
jo
bidiulio
Janio
Endzelyno
i
simplemen e
hay que
so p é is
que la iy
lingü is iné-
je
li e a u a
po
1927
en años
publicado
iSsamesnio
L.
Adamo iéiaus
del a ículo
sob e
K.
Miiilenbacha?
i
1933
años
A.
Augs kalnio
publicadas
jo
da by
bibliog a ías>
liga
Siol se i esniy
publicacijy no.
Monog a ías
au o é muy
a auklia
o ma cuen a
sob e
lingüís ico
ida, dando
jdomiy, daZnai
has a
Siol
neZinomy
de alliy,
ejemZiui,
sob e
Miilenbachy
giminés
ly iSkq
kilme.
Zinoma,
p incipalm-
en e
asigna
espacio a la lingüis a
K.
Midilenbacho
ac i idades,
jo
ling is iniy
e miny
ki imui, ko ai
del la iy
aSybos
e o mos,
sin aksés
y inéjimam,
la iy
lenguaje
ado éliam,
más
impo an es-
am
K.
Miiilenbacho
ob a de ida
didZiajam
—
la iy
idiomas
Zodynui,
dondej ya
au o us
po
mue e
ue
des inada
a acaba
Janiui
Endzelynui.
T umpoje
ano ación
nejo heka
iSsamiau
ansmi ido
monog a ía
con enido,
pasis engsem-
os indica sólo
una o a
ak a, el cual
puede bi i
jdomés
ac ualesnis
his o iikom
idioma lie u iy
en gene al
i
lie u iy
lei y ojos.
i
Cómo
Zinome,
la iai,
p ie3ingai
Li u iams,
Siuo iempo
us aba
in e nacional-
es aleg niy
nomb inimas.
Ta@iau
K.
Miiilenbachas,
andando aquel
mismou
camino como
miisy
A.
Ba anauskas,
K.
Jaunius,
J.
Jablonskis,
Gia ue
suda es
la iSkus
denominacion-
es: sakulis,
a ieculis,
i zulis,
papildulis,
ie ulis,
saukulis.
Tokiai linksniy
a dy
a osenai
ue on
p i a es
Zinomas
aSy ojas
Jekabas
JanSe skis
pe o mayo ía
ki y la iy
(1865-1931),
kul i os
eikéjy
g ieZ ai
c i ic o
Siq
K.
Miiilenbacho
nue oo e.
Li uanis ui
u é y bi i
muy jdomus
I.
D u ie és
capí ulo
del lib o
"Valoda
un
a da
maksla"
(Kalba
i
ZodZio
a e), en
el que
au o é
muy
cuidadosamen e,
su
1
D u ie e
I.
Dazi
K.
Milenbaha
a zinumi pa
la ieSu
lengua
no malizaciju
//
La ieSu
lengua
kul i as
jau ajumi.
1982.
Ld.
17.
bee.
38-49;
Lingodas
no malizacion-
es eó é ico
azonamien o
Ka la
Milenbaha
abajos
//
LPSR
Zina nu
Academias
Vés is,
1984.
No.
5.
pe.
51-61
i
k .
7
2
Adamo ics
L.
Ka la
Miilenbacha
dzi e da bi
un
//
Filologu
bied ibas
aks i.
1927.
S. 7.
Lpp.
74-
3
Augs kal-
ns A.
Ka la
Miilenba-
cha
aks i
//Filologi-
jas
ma e idli.
1933. Lpp.
19-23.
216
g an ac u
y
espe o iy
a la
nacional
cul u a
examinéja
discusión
en e K.
Miiilenbac-
ho y Janio
Rainio dél J.
V. Gé és
"Faus o"
e imo de
lengua.
Akademiné-
je la iy
li e a i os
is o ijoj-
e* y en
algunos
li e a y
abajos
sob e J.
Rainj
kalbininko
K.
Miiilenbac-
ho ue sin
necesalo
mos am-
os muy
nega i am-
en e.
En e o a
ko, 3i
discusija
muy
ecena
lie u iy
kalbininky
i
aSy ojy
diskusija,
p asidéju-
siqg dél
Faus o
Ki Sos J. S.
K aSe skio
Vi olio
audos
amo.
Sioje
discusión
V.
K é é-Mic-
ke i ius
kalbininkus
llamó
"blusinink-
ais" (J.
Rainis los
e an
pa álines
con
inquisi o -
es). Cuando
ue
e minado
pe mi i K.
Mi ilenbac-
ho
Zodynas,
po el que
has a Siol
Za isi
odos
bal y kalby
y iné oj-
ai, en uno
la iy
laik a3 yje
iSspausdin-
o
a ículo,
en el que se
indica que
Siam Zodyn
le iks a
"la iy
lengua de
sen imien-
o y
in uicione-
s". ¿
Necesi am-
os
noso os
demasiado
ma a illé -
is y dél K.
Biigos
Zodyno kai
ku iy
ecenzijy?
K.
Miiilenbach-
as bien ue
pazZs am-
as con
Jonu
Jablonskiu:
ambos ellos
abajab-
an en la
misma
Min aujos
(Jelga os)
gimnazía.
S ai ka I.
D u ie é
ao ace ca
de las
elaciones
kalbininky:
"Tic as
a sidéim
Siy a la
lingüo y a
cien í ica
is dél o
p asidéo
solo sob e
1889 año,
cuando
Ka lis
Miiilenbach-
as se
con ie e
en
gimnasía
de Jelga a
maes o
senio i.
ISski ine
luga en su
ida uZima
Jonas
Jablonskis
lie u iy
li e a ii in-
és del
p adininka-
s, que
1889-1897
Jelga os
gimnazijo-
je moko
Klasikiniy
kalby.
Sep yne i-
ais años uZ
Ka lj
Mi ilenbac-
ha
jaunesnis
lie u iy
kalbininkas
y nacional
del
a gimimo
eikéjas
ya ue
publica b-
es cuela
kalbo y ai
ski y
a ikniy.
Maes o
de
gimnasiajy
a idéjimo
cien i ice-
nes
i inéjim-
os anuo
iempo e a
didelé
e enybé;
kasino,
albii Jono
Jablonskio
ejemplo
incen i a y
K.
Miiilenbac-
ha i diau
a i su
Zodj
kalbo y o-
je. J.
Jablonskis
ap iipina K.
Miiilenbac-
ha lib os,
p opo cio-
na Zinias
sob e
lie u iy
lengua
a mes y
es a él
"lie u isko
gy enimo
Sal inis"
(p. 35).
Apibiidinda-
ma iy
kalbininky
elaciones-
us, I.
D u ie é
p incipalm-
en e se
basa K.
Miilenbac-
ho laisku
Zymiajam
eky
bal is ui
Jose ui
Zuba ui. A
es o se
puede
añadi , que
i8 K.
Miiilenbac-
ho laiSky
¢eky
kalbininkas
suZinojo,
que lie u iy
kalbininkas
Obelai is y
Jonas
Jablonskis
es la misma
pe sona.
Con los
undamen-
os del
Li uu iy
ayudó a K.
Midilenba-
ch a
susc ibi -
se no solo
J.
Jablonskis;
la iy
kalbininkas
lie u iy
idiomas
mokési y
i iendoa-
mas pas su
s ainj
Tau agéje.
Dziaugdam-
iesi Sia
puikia
monog a -
ía,
no é ume
espe is,
que no uZ
kalny se á
el iempo,
cuando
panaSiq
knygq
galésime
leído y
sob e
didjjj
Ka lio
Miiilenbac-
ho
bend azZy-
gj Janj
Endzelyna.
Algi das
Sabaliausk-
as 4
La icsu
li e a u -
as
és u e.
Riga, 1957.
S. IV. Lpp.
477-480.
217