LIETUVIU_
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIU
KALBOS
TARMES
[Rec.]:
D u ie e
I.
Ka lis
Milenbachs.
Riga:
Zind ne,
1990,
283
Ipp.
Si
g aZi
monog a ija
apie
Ka lj
Mi ilenbacha
iSaugo
iS
1985
me ais
apgin os
kandida inés
dise acijos.
Au o é
jau
anks iau
apie
Zymuyjj
la iy
kalbininka
bu o
paskelbusi
kele a
jdomiy
s aipsniy,
ku iuose
démesys
bu o
ypac
k eipiamas
j
jo
ling is ines
paZi i as
i
nuopelnus
la iy
li e a i inés
kalbos
no malizacijai!.
La iy
kalbo y os
i
li e a i inés
kalbos
is o ijoje
K.
Mi ilenbachui
p iklauso
ga binga
ie a
Salia
jo
bidiulio
Janio
Endzelyno
i
iesiog
eikia
s ebé is,
kad
la iy
ling is inéje
li e a i oje
po
1927
me ais
paskelb o
iSsamesnio
L.
Adamo iéiaus
s aipsnio
apie
K.
Miiilenbacha?
i
1933
me ais
A.
Augs kalnio
paskelb os
jo
da by
bibliog a ijos>
ligi
Siol
im esniy
publikacijy
nebu o.
Monog a ijos
au o é
labai
pa auklia
o ma
pasakoja
apie
kalbininko
gy enima,
pa eikdama
jdomiy,
daZnai
iki
Siol
neZinomy
de aliy,
pa yzdZiui,
apie
Miilenbachy
giminés
ly iSkq
kilme.
Zinoma,
daugiausia
ie os
ski ia
ling is inei
K.
Midilenbacho
eiklai,
jo
ling is iniy
e miny
ki imui,
ko ai
del
la iy
aSybos
e o mos,
sin aksés
y inéjimams,
la iy
kalbos
ado éliams,
s a biausiam
K.
Miiilenbacho
gy enimo
da bui
—
didZiajam
la iy
kalbos
Zodynui,
ku j
jau
po
au o iaus
mi ies
bu o
lem a
pabaig i
Janiui
Endzelynui.
T umpoje
ano acijoje
nejmanoma
iSsamiau
pe eik i
monog a ijos
u inio,
pasis engsime
nu ody i
ik
iena
ki a
ak a,
ku is
gali
bi i
jdomesnis
i
ak ualesnis
lie u iy
kalbos
is o ikams
i
apsk i ai
lie u iy
skai y ojams.
Kaip
Zinome,
la iai,
p ie3ingai
lie u iams,
Siuo
me u
a oja
a p au inius
linksniy
pa adinimus.
Ta@iau
K.
Miiilenbachas,
eidamas
uo
pa iu
keliu
kaip
miisy
A.
Ba anauskas,
K.
Jaunius,
J.
Jablonskis,
Gia
bu o
suda es
la iSkus
pa adinimus:
sakulis,
a ieculis,
i zulis,
papildulis,
ie ulis,
saukulis.
Tokiai
linksniy
a dy
a osenai
bu o
p i a es
Zinomas
aSy ojas
Jekabas
JanSe skis
(1865-1931),
be
dauguma
ki y
la iy
kul i os
eikéjy
g ieZ ai
k i ika o
Siq
K.
Miiilenbacho
naujo e.
Li uanis ui
u é y
bi i
labai
jdomus
I.
D u ie és
knygos
sky ius
"Valoda
un
a da
maksla"
(Kalba
i
ZodZio
menas),
ku iame
au o é
labai
a sa giai,
su
1
D u ie e
I.
Dazi
K.
Milenbaha
a zinumi
pa
la ieSu
alodas
no malizaciju
//
La ieSu
alodas
kul i as
jau ajumi.
1982.
Ld.
17.
bee.
38-49;
Valodas
no malizacijas
eo é iskais
pama ojums
Ka la
Milenbaha
da bos
//
LPSR
Zina nu
Akadémijas
Vés is,
1984.
N .
5.
pe.
51-61
i
k .
7
2
Adamo ics
L.
Ka la
Miilenbacha
dzi e
un
da bi
//
Filologu
bied ibas
aks i.
1927.
S. 7.
Lpp.
74-
3
Augs kalns
A.
Ka la
Miilenbacha
aks i
//
Filologijas
ma e idli.
1933.
Lpp.
19-23.
216
dideliu
ak u
i
paga ba
la iy
nacionalinei
kul i ai
nag inéja
diskusija
a p
K.
Miiilenbacho
i
Janio
Rainio
dél
J.
V.
Gé és
"Faus o"
e imo
kalbos.
Akademinéje
la iy
li e a i os
is o ijoje*
i
kai
ku iuose
li e a y
da buose
apie
J.
Rainj
kalbininko
K.
Miiilenbacho
aidmuo
bu o
be
eikalo
pa odomas
labai
neigiamai.
Be
ki a
ko,
3i
diskusija
labai
p imena
lie u iy
kalbininky
i
aSy ojy
diskusija,
p asidéjusiqg
dél
Faus o
Ki Sos
J.
S.
K aSe skio
“Vi olio
audos”
e imo.
Sioje
diskusijoje
V.
K é é-Micke i ius
kalbininkus
pa adino
"blusininkais"
(J.
Rainis
juos
bu o
palygines
su
ink izi o iais).
Kai
bu o
baig as
leis i
K.
Mi ilenbacho
Zodynas,
ku iuo
iki
Siol
Za isi
isi
bal y
kalby
y iné ojai,
iename
la iy
laik a3 yje
iSspausdin as
s aipsnis,
ku iame
nu ody a,
jog
Siam
Zodynui
iks a
"la iy
kalbos
nuojau os
i
in uicijos".
A
eikia
mums
pe
daug
s ebé is
i
dél
K.
Biigos
Zodyno
kai
ku iy
ecenzijy?
K.
Miiilenbachas
ge ai
bu o
pazZjs amas
su
Jonu
Jablonskiu: abu
jie
da ba osi
oje
pa ioje
Min aujos
(Jelga os)
gimnazijoje.
S ai
ka
I.
D u ie é
ao
apie
Siy
kalbininky
san ykius:
"Tik as
a sidéjimas
mokslinei
kalbo y ai
is
dél o
p asidéjo
ik ai
apie
1889
me us,
kai
Ka lis
Miiilenbachas
ampa
Jelga os
gimnazijos
y esniuoju
moky oju.
ISski ine
ie a
jo
gy enime
uZima
Jonas
Jablonskis
—
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
p adininkas,
ku is
1889-1897
Jelga os
gimnazijoje
moko
Klasikiniy
kalby.
Sep yne iais
me ais
uZ
Ka lj
Mi ilenbacha
jaunesnis
lie u iy
kalbininkas
i
nacionalinio
a gimimo
eikéjas
jau
bu o
paskelbes
kele a
kalbo y ai
ski y
s aipsniy.
Gimnazijos
moky ojy
a sidéjimas
moksliniams
y inéjimams
anuo
laiku
bu o
didelé
e enybé;
kas
Zino,
galbii
Jono
Jablonskio
pa yzdys
paska ina
i
K.
Miiilenbacha
i diau
a i
sa o
Zodj
kalbo y oje.
J.
Jablonskis
ap iipina
K.
Miiilenbacha
knygomis,
eikia
Zinias
apie
lie u iy
kalbos
a mes
i
y a
jam
"lie u isko
gy enimo
Sal inis"
(p.
35).
Apibiidindama
iy
kalbininky
san ykius,
I.
D u ie é
daugiausia
emiasi
K.
Miilenbacho
laisku
Zymiajam
eky
bal is ui
Jose ui
Zuba ui.
Cia
galima
p idu i,
jog
i8
K.
Miiilenbacho
laiSky
¢eky
kalbininkas
suZinojo,
kad
lie u iy
kalbininkas
Obelai is
i
Jonas
Jablonskis
y a
as
pa s
asmuo.
Su
lie u iy
kalbos
pag indais
K.
Midilenbachui
susipazin i
padéjo
ne
ik
J.
Jablonskis;
la iy
kalbininkas
lie u iy
kalbos
mokési
i
gy endamas
pas
sa o
s ainj
Tau agéje.
Dziaugdamiesi
Sia
puikia
monog a ija,
no é ume
il is,
kad
ne
uZ
kalny
bus
as
laikas,
kai
panaSiq
knygq
galésime
skai y i
i
apie
didjjj
Ka lio
Miiilenbacho
bend azZygj
Janj
Endzelyna.
Algi das
Sabaliauskas
4
La icsu
li e a u as
és u e.
Riga,
1957.
S.
IV.
Lpp.
477-480.
217