LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
LABOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAT
Aleksand -
as VANAGAS
CITADO
VARDAS
CRETINGA
P imei o-
ga ca a
K e ingos
nome
paminé as
1253
m.
Ku go
yskupo
Hen iko
p i ilegijoje.
Ac edi a-se
que já
XIII éia
a.
ha usa
lie u iy
pilai é.
1263
m.
k yZiuoéiai
didelémis
jégomis uZpuolé
K e inga
(6:
IV
248).
Isso,
indica que
já
meados
a.
XIIIe século
K e inga
—
es a ikai
impo an e
lie u iy
(a ku siy)
pon o de
de esa. Em
documen os
de his ó ia o
nome asomas
l ai iai: C e yn
1253
m.
Ge
1
319),
K e éne,
K e énen
1259
m.
(2:
I
639),
Ke enen
1262
m.
(2
:
II
42),
C e en
1285
m.
(3
:
1
417),
C e en
1291
m.
(4:
28),
Siolo
K e ynga
1566
m., m.,
1572
Kpemunza
m., m.,
1609
1756
1791
m.
(1).
Kpemunzoecnag
eonocmd m.,
1584
Kpemuecxaa m.,
Kpemunec as
1584
m.,
1589
1592
m.
(5:
147),
od
Go zdy
do
K e yngi
1780
m.,
w
K e yndze
XIX p .
a.
(1),
K e inga
(7:
41),
K e ynga
1855
m.
Véiai
agéokie
C o inge-
1722
n,
C o inge,
1752
K o ingen
1816
m.
(1),
C o ingen
(7
:
41).
Acon ec-
i
eu uZ asymy
Kpemunzens
1881
m., m.,
1895
1915
m.
i
k .
(1).
Ta sla y
kalby
ly is é
a éjusi
ok.
is
C o ingen
a
pan.
Os elhei os
a3ymai
be
p iebalsio
g
p iesagoje
mui o
complica a
a do
kilmés
aiskinima.
Ve dade,
a é
ela i a-
men e
eceny
laiky dél
a do
kilmés
i
da ybos
kokiy
im esniy
abejoniy
não
—
K.
Biiga
i
élesni
au o es
unânime-
men e
a i ma am que
K e ingd
—
is o
apêagos
-ing edin-
ys
i8
ZodZio,
u éjusio
Saknj
k e -.
Bu egiam
o
que é um
nome de
luga
ku giska-
s, po que
apêndaga
-ingypaé
budinga
bu usiy
ku siy
Zemiy
ie y
a dams:
lie .
Gandingd
(k.
Plungés
.),
Ablinga
(k.
Klaipédos
.),
Liélinga
(upé,
Silu a),
Ve inga
(calnas,
Vainu as),
Bu ingé
(k.
Da bénai);
la .
Kuldiga
—
i8
Kuldinga,
1245
m.
uz agy a
Goldingen
(8:II1
168).
Ku siskais
conside o-
i
mi
p eesagos
-ang edini-
ai: lie .
Alanga
(upé,
Tau age),
CyZanga
(upé,
Silalé),
Palanga
(upé,
End ieja as),
Palanga
(cidade).
Apa ece
que
La iais
Ku se bi
ou as
*Palangos
:
ok.
Palangen
(8:
Ill
609).
Saknis
k e gali
bi i
siejama
lie .
su
k e eé i
*d ebé i,
pu e i,
i pe i,
i e i;
com
di iculda-
de, d eban i .
Ji
galeio
u é i
liulanéios,
k e anéios
luga , li no
pan.
a
eikme.
Be
o, Saknj
k e u i
mais
i
Lie u os
ie y
a dy:
C é ainis
(upé,
Klaipéda),
K é igskis
(upé,
Kupiskis),
K e uona
(upé)
i
C e onis
(eze as,
S endionéliai),
K e uélé
( ais as,
Pla eliai)
i
k .
Rim o
pama o
esama
K é ingg
conside -
a
ku sisku
nome de
luga , del
ku siams
budingos
p eceigos
-ing-.
A.
Salys,
baseando-se
his o iniy
documen os
uzZ asyma-
is p iebalsio
be
g
(C e yn,
C e en,
K e éne,
K e énen,
K e ine
i
pan.),
iskélé
min i, que
anks esné
a do ly is
p eesagos
-ingne u -
ejo.
Ji
ex-
162
*
C e ene
(*K e ine):
a
mesma
Saknis
k e ku -
i
siams
bidinga
apésaga
-ene, plg.
XII]
a.
Sal iniy
minimus
Ku So
ie y
nomes
D i ene,
Mu ene
(Mu ina),
Twe ikene
(Twa ikini),
Duwi s ene
(Dwi is ene),
Go ene
(9:
II
164).
A.
Salys sua
i8 ada
mo i a-se
assim:
Kadangi
1285
m.
documen o
Palangos
nome
aSomas,
compa a ,
no malmen-
e
Palangen,
isso
di icilmen-
e pode se
ac edi ado que
C e yn,
C e en,
K e éne(n)
bu y só
k aipy iné
ly is.
A mais
ji
ápida
lei i ina
ku .
*K e ene
(*K e ine),
i
Si
ly is
conside -
y ana
uz
pi mesne p esen eing
K e inga
(9:
II
164).
De aco do
com o au o ,
—
”O
uma ez que
Pilso o
Twe ikene
Zal iniy
es emunho
não
dis ingue do
nome do
esiden e
Twe ike,
isso pode
adi i, que
pessoal a di-
io se á kiles
elasis
i
K e ingos
nome.
i
A.
Salys
Sakni
k e lygi-
na
su
ou os
Sios
Saknies
ie o a dZiais:
K é kampis
(Vilkijos ls.
d .
i k. ),
K e iské
(XVI
a.
K e kampio
pie a),
K e énis
(daba iné
no miné
ly is é
K e ionas,
g e imine
—
K e ionis)
i
indica que
K é kampio
i
K e igkés
Ronis k e y a
econs uzí el
pessoal a diio
i8
*
C é as
a
*
C e a
(mesmo).
IS
de um cujo
siy a dziy
pe sonal bu y
cons i uído
i
K e ingés
nome
a ian e
p im emn-
is
*K e ene (*K e ine).
De sua
opinião
apoia
A.
Salys
ap esen a
i
ou o
a gumen o:
"Kad
K e ingos
nomede
ealmen e
galéjo i yk i
p e ixaga
ocai a,
mos a
exemplo.
Bu ingé
(Da bény
is.
bzk. ), que
local la iy
chama de
Bu ini
i
Bu ingi.
O
paska a
okiai subi ai
galéjo bi i
ku siskos
localo a dZ-
io p eceagas
-
neienexabus -
uma aos
o
élesne
habi an es
cos ei os Zemaiciams
(en ão, Como
emos, ambas
165).
opiniés são
bas an e bem
a gumen uo as,
mas co e a,
aisku, só uma.
Ku i jy,
iS
dize
nelág a. A
mais
impo an e
—
pe gun a a
j
esponde ,
a
iS
iesy
K e ingos
pi miné
ly is oi
p iebalsio
be
g
(*
C e ene
a
*K e ine).
Responda
a i ma i amen e,
su
A.
Saliu bi y
di ícil
polemizua ,
embo a
abejoniy
lik y.
Sakykim,
ainda
mesmo
bu y
neaisku,
kodel
apesaga
-ene ou
-ine
(lie .
bi y
-ené, -iné)
Zemai iai
cambii é
ou a,
budinga
ku siams,
mas
nebudinga
Zemaiciams,
apêndice
-inga.
Em ge al
p essaa-
ga
-ingdaugi-
au
pazis a
só ku giai
i
jo ingiai
(10
:
168,410).
Bu ingés
a gumen o
ambém
ne
be
p iekais y.
Juk né a
jokiy
duomeny,
que
anks esné
sua ly is
galéjo
ne u e i
p iebalsio
g.
Cia se
yko
i
kai a, isso
g eigiau
p iesinga
spéjamam
*
K e ene
e imui
j
K e ingd.
Em
ou as
pala as,
pi miné,
senesné ly is
Bu ingé
a ei iy
la iy
(ku iy pelo
menos a
pa e pode
bi i ku Siy
palikuoniai)
galeyo bu i
i
mudis a
i
Bu ini sul
La ijos
gy enamujy
ie y a dy
p eesaga
su
-
i ipiakos.
No a-se
que o
oikinimai
apêga
su
-inpi
La ijoje
ypé dazni,
embo a
seja
p eciso
pab éz i
—
de uma
oikonimy
p e egaç-
ão
subs i uiç-
ão ou a é
bas an e
a o
eiSkinys.
Dél isso,
a
i8
ies
anks yesné
K e ingés
ly is
ne u éjo
p eesagos
p iebalsio
g,
pode dize
s ai ka:
como
is o
di oy
senyjy
iS
uz asymy,
ly ys
p iebalsio
ap ik as
be
só
g
K yZiuoéiy
i
Kala ijuociy
o diny
k onikose,
asy ose
okie iy
kalba.
Desde
XVI
a.
(i.e.
m) a
1566
pa i
lenky y y
i
sla y línguas
em agyi u
documen os
aigkiai p e ala
ly ys
su
g.
Is
s aigh y
ela,
isi elmen-
e, oi a
únicaelés,
po que al
pobudZio
isim is
como
Kuncpemxaa
a
pan.
podem se
conside adas
aS ininky
sup esimilin adas
i8
*Kpemunzcxaa.
Gy oji
ala
padzis a
só
K é ingg.
An igos
documen o-
j
s, os quais
en ou o
nome
K e ingos,
asi y
okieéiy.
Mui osu-
ma jy,
a kilusiy
j
Pabal iji,
kalbéjo
okieciy
zemai iy
a me.
Sioje
a méie
XIXIV oi
a.
isigkai
sumiies
g
i
j
(às ezes
i
7)
aymas e
a imas
ambos
163
—
Sie sosai oi
an o
supanasejg
que
as ininkai
ilga empo
labaj dagnai
luga asé
g
7
i
p iegensai.
Taciau
g
apa ecimen-
o local
7
nebuyo
isiskai
s ichi8kas
—
ge almen e
g
luga
j
aSyda o
p ies
p iegakinés
eilés balsius,
ypaé
sonan y
po
|,
.
Vokiediy
zemai iy
dialek e no
i
no o
jo
pe íodo
aido
g
zodzio
p adzioje
oi di o
como
zodzio
J;
meioje
en e
balsiy
como
—
g,
po
uZpakalinés
eilés balsiy
como
—
¥,
o
po
p ieSakinés
eilés balsiy
e sonan y
po
J,
—
como
j
(11:
569).
Si
éiyokie
linguag-
em
peculia -
ybeé u éjusi j akos
i
e Lie u os
ki y bal y
k ag ie o a-
dZiy
asybai.
y
Taip,
exemploZi-
ui, upiy
a dai
Danija,
Minija,
Giliga
em e o
i
Ddngé,
Mingé,
Gilgé,
*Ne ija
—
i
Ne ingd,
*Labja a
—
i
Labgu a
i
. .
(12
:
307-308,
310;
13
:
186—188;
14
:
317-319).
Bi a ou o
i
kio pobudZio,
pasaky ume,
a i ks iniy
paki imy.
An ai, ainda
musy
i
emposis
localo a dzi-
us
Pagégiai,
Géniske
habi an es
locais às
ezes
is a da -
am
Pajegiai, Jéniské
(14
:
318).
Medu amiiais
nome da
cidade
K e inga local
okie iy
galejo bu i
is a iamas
*K e inja,
*K e inje,
*
C e enje
(seigu
no meio XIII
a.
a oz
umpaso
já e a
7
supos o
mais
amplo)
pan.,
a
po que
p iebalsis
g
y a
sonan o
po
esan Gia¢io
n,
p ieSakinés
po
eilés balsio
i.
Bu en
okj
a ig eicia-
mg
usiai
i
e lindi
o diny
k oniky
agymas
be
p iebalsio
g
(K e éne,
K e énen,
C e en
i
e c.).
Qual
ou a
—
Palangd.
A.
Salys
co e ame-
n e
obse é
3i
que a da
o diny
documen ai
consis en -
emen e
su
ago p iebalsiu
g:
Palange
1253
m.,
Palange
1372
m.,
Palangen
1425
m.
i
k .
Reikalas éia o
que que
okie iy
Zemaiéiy
dialek e
ga sy
samplaikoje
-angp iebals-
is
neis i sda o,
pa yzdziui,
g
i
j
gegangen oi
supamas
asomas
jejangen
i
(14
:
319).
Tad
is
o
não
aze
iS ados,
que
cidade
nade
K e inga
anuo
empo
p iebalsio
g
ig
odo não
ha ia.
Kada
escRus
nas
apa ece ly ys
su
-ing-,
ne
isiskai
aisku.
Mas
indubi á -
el que,
digamos,
XVI ela já
es a a
a.
Zinomas
—
plg.
1581
m.
uéZ ayma:
Kpomunc as
una
Kpomunzceas
KopoulepcKas
BosocTB.
Véliau
oco e
I ai iy
uZ aSymy:
C o inge
1757
m.,
C o ingen
1772
m.,
K é ingen
1816
m.
i
s
(1).
Taigi nome da
cidade
K e inga
é ku siy
su
kalbai
budinga
apesaga
-ing-.
—
Ele ei o
is
Saknies
k e zodzi-
y, galbi
u éjusiy
bend esne
liulanéios,
k e in¢ias
luga pan.
a
p imei oine
eiksme.
LITERATURA
1.
Li uiy
ins i u o
idiomas
abécéliné
his o iniy
ie o a dziy
ka o eka.
2.
Sc ip o es
Re um
P ussica um.
Leipzig,
1861—1874.
T.
IV.
3.
Li -Es h-
und
Cu landisches
U kundenbuch
nebs
Reges en.
He ausgegeben
on
D .
F ied ich
Geo g
Bunge.
Re al,
1853.
Bd
1.
4.
HolowinskiJ.
Telgiy
i
Zemai iy
yskupys és
ie o a dziy
hand as inis
sa aSas,
a mazenado
Li uiy idioma
ins i u e.
5.
Cnonpo ucd.
Teo papuyeckni
cioBapb
DpeBpHe
2Komo cKoh
3emaHK
XVI
c one ua.
Buasna,
1888.
6.
K iklysB.
Misy
Li uânia.
T.
I-IV.
Bos on,
1963—
1968.
7.
Kalwai is
W.
Lie uwiszky
Wa dy
Kle ele
su
15000
wa dy.
Tilzeje,
1910.
8.
BugaK.
Rink iniai
a3 ai.
T.
IIII.
V.,
1958—1961.
9.SalysA.
RaS ai.
T.
II.
Roma,
1983.
164
10.
Vanagas-
A. TSR
Li uania
hid oni-
my
da yba.
V., 1970.
11.
KupmMy-
ucxu &#
B.
Hemenx-
aa
quanex -
ono us.
M.-JI,
1956. 12.
MaZiulis
V. Dél
Ne ingos
a do
//Lie u iy
kalbo y -
os
ques õe-
s. T.
Ill. V., 1960.
P. 301315.
13.
Vanagas
A. Del
ie o a -
dzio
Labgu a
da ybos
e kilmés
//Bal is i-
ca, 1966.
T. I(2). P.
185189.
14. VanagasA. Del
upés a do Dané
(Danija, Dangé)
//Lie u iy
kalbo y os
pe gun as. T. III. V.,
1960. P. 317319. DER
STADTNAME
KRETINGA
Zusammen assung
Von zwei
Hypo hesen ibe
die He kun und
Bildung dieses
O snamens wi d
im A ikel die e s e
un e s ii z :
K e inga is
Ablei ung aus
k e e i zi e n,
heben mi dem
cha ak e is isch-
en ku ischen
Su ix - Su ing.
Die Idee on A.
Salys, da die
iihe e Fo m ein
ande es Su ix
ha e, namlich -ene
ode -ine, la®
Zwei el deshalb
au kommen, weil
die Fo m K e ene
ode ahnlich in den
Ch oniken des
K euzo dens nu
das E gebnis de
Ve wi ung de
O hog aphie und
Aussp ache on
Konsonan en g und
jis .
165