LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAT
Aleksand as
VANAGAS
MIESTO
VARDAS
KRETINGA
Pi mga
ka a
K e ingos
a das
paminé as
1253
m.
Ku go
yskupo
Hen iko
p i ilegijoje.
Manoma,
kad
jau
XIII
a.
éia
bu usi
lie u iy
pilai é.
1263
m.
k yZiuoéiai
didelémis
jégomis uZpuolé
K e inga
(6:
IV
248).
Tai
odo,
jog
jau
XIII
a.
idu yje
K e inga
—
s a egikai
s a bus
lie u iy
(a
ku siy)
gynybos
punk as.
Is o ijos
dokumen uose
a das
asomas
l ai iai:
C e yn
1253
m.
Ge
1
319),
K e éne,
K e énen
1259
m.
(2:
I
639),
Ke enen
1262
m.
(2
:
II
42),
C e en
1285
m.
(3
:
1
417),
C e en
1291
m.
(4:
28),
Siolo
K e ynga
1566
m.,
1572
m.,
Kpemunza
1609
m.,
1756
m.,
1791
m.
(1).
Kpemunzoecnag
eonocmd
1584
m.,
Kpemuecxaa
1584
m.,
Kpemunec as
1589
m.,
1592
m.
(5:
147),
od
Go zdy
do
K e yngi
1780
m.,
w
K e yndze
XIX
a.
p .
(1),
K e inga
(7:
41),
K e ynga
1855
m.
Vokieéiai
agé
C o ingen
1722
m.,
C o inge
1752
m.,
K o ingen
1816
m.
(1),
C o ingen
(7
:
41).
Pasi aiko
i
uZ asymy
Kpemunzens
1881
m.,
1895
m.,
1915
m.
i
k .
(1).
Ta sla y
kalby
ly is
y a
a éjusi
is
ok.
C o ingen
a
pan.
Senieji
a3ymai
be
p iebalsio
g
p iesagoje
labai
komplikuoja
a do
kilmés
aiskinima.
Tiesa,
iki
palygin i
neseny
laiky
dél
a do
kilmés
i
da ybos
kokiy
im esniy
abejoniy
nebu o
—
K.
Biiga
i
élesni
au o iai
ieningai
i ino,
kad
K e ingd
—
ai
p iesagos
-ing-
edinys
i8
ZodZio,
u éjusio
Saknj
k e -.
Bu-
o
eigiama,
kad
ai
ku giskas
ie os
a das,
nes
p iesaga
-ing-
ypaé
budinga
bu usiy
ku siy
Zemiy
ie y
a dams:
lie .
Gandingd
(k.
Plungés
.),
Ablinga
(k.
Klaipédos
.),
Liélinga
(upé,
Silu a),
Ve inga
(kalnas,
Vainu as),
Bu ingé
(k.
Da bénai);
la .
Kuldiga
—
i8
Kuldinga,
1245
m.
uz agy a
Goldingen
(8:II1
168).
Ku siskais
laikomi
i
p iesagos
-ang-
ediniai:
lie .
Alanga
(upé,
Tau-
age),
CyZanga
(upé,
Silalé),
Palanga
(upé,
End ieja as),
Palanga
(mies as).
Pasi odo,
kad
La ijos
Ku se
bi a
ki os
*Palangos
:
ok.
Palangen
(8:
Ill
609).
Saknis
k e -
gali
bi i
siejama
su
lie .
k e eé i
*d ebé i,
pu e i,
i pe i,
i e i;
sunkiai,
d eban
ei i”.
Ji
galejo
u é i
liulanéios,
k e anéios
ie os,
li no
a
pan.
eiksme.
Be
o,
Saknj
k e -
u i
i
daugiau
Lie u os
ie y
a -
dy:
K é ainis
(upé,
Klaipéda),
K é igskis
(upé,
Kupiskis),
K e uona
(upé)
i
K e onis
(eze as,
S endionéliai),
K e uélé
( ais as,
Pla eliai)
i
k .
Rim o
pama o
esama
K é ingg
laiky i
ku sisku
ie os
a du,
del
ku siams
budingos
p iesagos
-ing-.
A.
Salys,
emdamasis
is o iniy
dokumen y
uzZ asy-
mais
be
p iebalsio
g
(C e yn,
C e en,
K e éne,
K e énen,
K e ine
i
pan.),
iskélé
min i,
kad
anks esné
a do
ly is
p iesagos
-ing-
ne u ejo.
Ji
bu usi
162
*
K e ene
(*K e ine):
a
pa i
Saknis
k e -
i
ku siams
bidinga
p iesaga
-ene,
plg.
XII]
a.
Sal iniy
minimus
Ku So
ie y
a dus
D i ene,
Mu ene
(Mu ina),
Twe ikene
(Twa ikini),
Duwi s ene
(Dwi is ene),
Go ene
(9:
II
164).
A.
Salys
sa o
i8 ada
mo y uoja
aip:
”Kadangi
1285
m.
dokumen e
Palangos
a das
aSomas,
palygin i,
aisyklingai
Palangen,
ai
a gu
galima
many i,
kad
C e yn,
C e en,
K e éne(n)
bu y
ik
k aipy iné
ly is.
G ei¢iausia
ji
skai-
y ina
ku ’.
*K e ene
(*K e ine),
i
Si
ly is
laiky ina
pi mesne
uz
daba ing
K e inga”
(9:
II
164).
Au o iaus
nuomone,
—
”O
kadangi
Pilso o
Twe ikene
Zal iniy
liudijimu
nea ski ina
nuo
gy en ojo
a do
Twe ike,
ai
galima
spe-
i,
kad
i
asmen a diio
bus
kiles
i
senasis
K e ingos
a das”.
A.
Salys
Sakni
k e -
lygina
su
ki ais
Sios
Saknies
ie o a dZiais:
K é kampis
(Vilkijos
ls.
d .
i k.),
K e iské
(XVI
a.
K e kampio
pie a),
K e énis
(daba iné
no miné
ly is
y a
K e ionas,
g e imine
—
K e ionis)
i
nu odo,
kad
K é kampio
i
K e igkés
Saknis
k e -
y a
i8
ekons uojamo
asmen a diio
*
K é as
a
*
K e a
( en
pa ).
IS
ieno
ku io
siy
asmen a dziy
bu y
suda y as
i
K e ingés
a do
pi mesnis
a ian as
*K e ene
(*K e ine).
Sa o
nuomonei
pa em i
A.
Salys
pa eikia
i
ki a
a gumen a:
"Kad
K e ingos
a de
ik ai
galéjo i yk i
p ie-
sagos
pakai a,
odo
p z.
Bu ingé
(Da bény
is.
bzk.),
ku i
ie os la iy
adinama
Bu ini
i
Bu ingi.
O
paska a
okiai
pakai ai
galéjo
bi i
ku siskos
ie o a dZio
p iesagos
-ene
neip as umas
élesniems
o
k as o
gy en ojams
Zemaiciams”
( en
pa ,
165).
Kaip
ma ome,
abi
nuomonés
y a
gana
ge ai
a gumen uo os,
be
eisin-
ga,
aisku,
ik
iena.
Ku i
iS
jy,
pasaky i
neleng a.
S a biausia
—
a saky i
j
klausima,
a
iS
iesy
K e ingos
pi miné
ly is
bu o
be
p iebalsio
g
(*
K e ene
a
*K e ine).
A sakius
eigiamai,
su
A.
Saliu
bi y
sunku
polemizuo i,
no s
abejoniy
lik y.
Sakykim,
is
ien
bu y
neaisku,
kodel
p iesaga
-ene
a ba
-ine
(lie .
bi y
-ené,
-iné)
Zemai iai
pakei é
ki a,
budinga
ku siams,
be
nebu-
dinga
Zemaiciams,
p iesaga
-inga.
Apsk i ai
p iesaga
-ing-
daugiau
pazis a
ik
ku giai
i
jo ingiai
(10
:
168,410).
Bu ingés
a gumen as
aip
pa
ne
be
p iekais y.
Juk
né a
jokiy
duomeny,
kad
anks esné
jos
ly is
galéjo
ne u e i
p iebalsio
g.
Cia
jeigu
i
yko
kai a,
ai
g eigiau
p iesinga
spéjamam
*
K e ene
e imui
j
K e ingd.
Ki aip
a ian ,
pi miné,
senesné
ly is
Bu ingé
a ei iy
la -
iy
(ku iy
ben
jau
dalis
gali
bi i
i
ku Siy
palikuoniai)
galejo
bu i
pakeis a
i
Bu ini
dél
La ijos
gy enamujy
ie y
a dy
su
p iesaga
-ipi
i akos.
Pas ebe-
ina,
kad
oikinimai
su
p iesaga
-inpi
La ijoje
ypé
dazni,
no s
eikia
pab éz i
—
ienos
oikonimy
p iesagos
pakei imas
ki a
y a
gana
e as
eiSkinys.
Dél
o,
a
i8
iesy
anks esné
K e ingés
ly is
ne u éjo
p iesagos
p iebalsio
g,
galima
pasaky i
s ai
ka:
kaip
ma y i
iS
pa eik y
senyjy
uz asymy,
ly ys
be
p iebalsio
g
ap ik os
ik
K yZiuoéiy
i
Kala ijuociy
o diny
k onikose,
asy ose
okie iy
kalba.
Nuo
XVI
a.
( .y.
nuo
1566
m.)
lenky
i
y y
sla y
kalbomis
agy uose
dokumen uose
aigkiai
y auja
ly ys
su
g.
Is
iesy
jos,
ma y ,
bu o
ienin elés,
nes
okio
pobudZio
isim is
kaip
Kpemuncxaa
a
pan.
galima
lai-
ky i
aS ininky
supap as in omis
i8
*Kpemunzcxaa.
Gy oji
kalba
padzis a
ik
K é ingg.
Anks y ieji
dokumen ai,
j
ku iuos
pa eko
K e ingos
a das,
asy i
okie-
éiy.
Dauguma
jy,
a kilusiy
j
Pabal iji,
kalbéjo
okieciy
zemai iy
a me.
Sioje
a méje
XI—XIV
a.
bu o
isigkai
sumiies
g
i
j
(ka ais
i
7)
a3ymas
bei
a-
163
imas
—
abu
Sie
ga sai
bu o
iek
supanasejg,
kad
as ininkai
ilga
laika
labaj
dagnai
ie oje
g
asé
7
i
p iegingai.
Taciau
g
a si adimas
ie oje
7
nebuyo
isiskai
s ichi8kas
—
pap as ai
g
ie oje
j
aSyda o
p ies
p iegakinés
eilés
bal-
sius,
ypaé
po
sonan y
|,
.
Vokiediy
zemai iy
dialek e
i
naujuoju
jo
aidos
laiko a piu
g
zodzio
p adzioje
bu o
a iamas
kaip
J;
zodzio
idu yje
a p
bal-
siy
—
kaip
g,
po
uZpakalinés
eilés
balsiy
—
kaip
¥,
o
po
p ieSakinés
eilés
balsiy
bei
po
sonan y
J,
—
kaip
j
(11:
569).
Si
okieéiy
kalbos
ypa ybeé
u éjusi
j akos
i
Lie u os
bei
ki y
bal y
k ag-
y
ie o a dZiy
asybai.
Taip,
pa yzdZiui,
upiy
a dai
Danija,
Minija,
Giliga
pa i o
i
Ddngé,
Mingé,
Gilgé,
*“Ne ija
—
i
Ne ingd,
*Labja a
—
i
Labgu a
i
. .
(12
:
307-308,
310;
13
:
186—188;
14
:
317-319).
Bi a
i
ki o
kio
pobudZio,
pasaky ume,
a i ks iniy
paki imy.
An ai,
da
i
musy
laikais
ie o a dzius
Pagégiai,
Géniske
ie os
gy en ojai
ka ais
is a da o
Pajegiai,
Jéniské
(14
:
318).
Vidu amiiais
mies o a das
K e inga
ie os
okie iy
ga-
lejo
bu i
is a iamas
*K e inja,
*K e inje,
*
K e enje
(jeigu
XIII
a.
idu yje
umpasis
balsis
7
jau
bu o
a iamas
pla esnis)
a
pan.,
nes
p iebalsis
g
Gia
y a
po
sonan o
n,
esan¢io
po
p ieSakinés
eilés
balsio
i.
Bu en
okj
a i-
mg
g eiciausiai
i
a spindi
o diny
k oniky
agymas
be
p iebalsio
g
(K e éne,
K e énen,
C e en
i
k .).
Kas
ki a
—
Palangd.
A.
Salys
eisingai
pas ebéjo,
kad
3i
a da
o diny
dokumen ai
nuosekliai
ago
su
p iebalsiu
g:
Palange
1253
m.,
Palange
1372
m.,
Palangen
1425
m.
i
k .
Reikalas
éia
as,
kad
okie iy
Zemaiéiy
dialek e
ga sy
samplaikoje
-ang-
p iebalsis
g
i
j
neis i sda o,
pa yzdziui,
gegangen
bu o
a iamas
i
asomas
jejangen
(14
:
319).
Tad
is
o
negalima
da y i
iS ados,
kad
mies o
a de
K e inga
anuo
me u
p iebalsio
g
ig
iso
nebu o.
Kada
aS uose
pasi odo
ly ys
su
-ing-,
ne
isiskai
aisku.
Be
neabejo i-
na,
kad,
a kim,
XVI
a.
jos
jau
bu o
Zinomos
—
plg.
1581
m.
uéZ a’yma:
”Kpomunc as
una
Kpomunzceas
KopoulepcKas
BosocTB”.
Véliau
pasi aiko
I ai iy
uZ aSymy:
C o inge
1757
m.,
C o ingen
1772
m.,
K é ingen
1816
m.
i
s
(1).
Taigi
mies o a das
K e inga
y a
su
ku siy
kalbai
budinga
p iesaga
-ing-.
—
Jis
pada y as
is
Saknies
k e -
zodziy,
galbi
u éjusiy
bend esne
liulanéios,
k e in¢ios
ie os
a
pan.
pi mine
eiksme.
LITERATURA
1.
Lie u iy
kalbos
ins i u o
abécéliné
is o iniy
ie o a dziy
ka o eka.
2.
Sc ip o es
Re um
P ussica um.
Leipzig,
1861—1874.
T.
I—V.
3.
Li -Es h-
und
Cu landisches
U kundenbuch
nebs
Reges en.
He ausgegeben
on
D .
F ied ich
Geo g
Bunge.
Re al,
1853.
Bd
1.
4.
HolowinskiJ.
Telgiy
i
Zemai iy
yskupys és
ie o a dziy
ank as inis
sa aSas,
saugomas
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
5.
Cnonpo ucd.
Teo papuyeckni
cioBapb
DpeBpHe
2Komo cKoh
3emaHK
XVI
c one ua.
Buasna,
1888.
6.
K iklysB.
Misy
Lie u a.
T.
I-IV.
Bos on,
1963—
1968.
7.
Kalwai is
W.
Lie uwiszky
Wa dy
Kle ele
su
15000
wa dy.
Tilzeje,
1910.
8.
BugaK.
Rink iniai
a3 ai.
T.
I—III.
V.,
1958—1961.
9.SalysA.
RaS ai.
T.
II.
Roma,
1983.
164
10.
VanagasA.
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba.
V.,
1970.
11.
KupmMyucxu
&#
B.
Hemenxaa
quanex ono us.
M.-JI.,
1956.
12.
MaZiulis
V.
Dél
Ne ingos
a do
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
Ill.
V.,
1960.
P.
301—315.
13.
Vanagas
A.
Del
ie o a dzio
Labgu a
da ybos
i
kilmés
//
Bal is ica,
1966.
T.
I(2).
P.
185—189.
14.
VanagasA.
Del
upés
a do
Dané
(Danija,
Dangé)
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
III.
V.,
1960.
P.
317—
319.
DER
STADTNAME
KRETINGA
Zusammen assung
Von
zwei
Hypo hesen
ibe
die
He kun
und
Bildung
dieses
O snamens
wi d
im
A ikel
die
e s e
un e s ii z :
K e inga
is
Ablei ung
aus
k e e i”
zi e n,
heben”
mi
dem
cha ak e is ischen
ku ischen
Su ix
-ing.
Die
Idee
on
A.
Salys,
da
die
iihe e
Fo m
ein
ande es
Su ix
ha e,
namlich
-ene
ode
-ine,
la®
Zwei el
deshalb
au kom-
men,
weil
die
Fo m
K e ene
ode
ahnlich
in
den
Ch oniken
des
K euzo dens
nu
das
E gebnis
de
Ve wi ung
de
O hog aphie
und
Aussp ache
on
Konsonan en
g
und
jis .
165