scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Įterpinių sampratos lietuvių kalbos sintaksėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Įterpinių sampratos lietuvių kalbos sintaksėje

Author: Gintautas Akelaitis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1422/1517
LIETUVIY
KALBOTY-
ROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI IR
LI TYRIMAI
Gin au as
AKELAITIS
JTERPINIY
SAMPRAT-
OSSEETU-
VI KALBOS
SINTAKJE
Li uiy
kalbos
sin aksés
is o ijos
kol kas
pa aSy a
ik
agmen -
y. Uno
okiy
agmen-
y u é y
bu i
j e piniy
ice ca
s o ia,
nella quale
ypaé
impo an-
e
j e piniy
samp a -
os aida.
Li uiy
linguis i
y inéjim-
uose ino
al XIX a.
ine si
possono
o a e
sin aksin-
iy
kons uk-
cijy e
Zodziy,
che Siy
dieny
sin aksini-
nky
chiama i
j e piniai-
s, aéiau
essi né
come
qualche
j a din i,
né
discu i.
Pa yZiui,
p ima
scienzain-
és au o e
della
g amma i-
ca della
lingua
li eu iy A.
Sleiche is,
disco en-
do
p ielinks-
nj ano ,
u ilizza a
solo
j e p iné-
se
cos uzio-
ni, indica:
ano
eikSmé è
man
neaiski;
esso
jmanomas
e iene
usa o nei
seguen i
compoiniu-
ose: ano
e o, ano
suo zodzo
<...>
(Schleich-
e 1856:
280); juo
paseké e
F.
Ku Sai is
(plg.
Ku scha
1876: 389). E
ques o
nulla
cugino:
ino al 1911
m. J.
Jablonskio
Lie u jy
kalbos
sin akses
non
esis e a
sen inio
sin aksés
ap aSo
sin aksés
dalykai
bu o
isdes omi
kalbos
daliy
sin aksés
p incipu
(plg. B ida
1987: 13 e
k .), e is
iso
lie u iy
kalbos
sin aksé
e a menkai
igplé o a
come
scienza
della s i is
(plg.:
Sabaliaus-
kas, 1979:
197,
Zinke idi-
us 1992:
153).
Vis del o
e ino J.
Jablonsk-
io da by
nei p imi
Li u isco
in
linguamo-
cli in ciò,
cosa che
a uale
e mine
si chiama
i e piniai-
s,
en a a
j a di a-
e,
sebbene
a ski al
neap a -
a. I p imi
e mini,
con cui
chiama i
j e pinia-
i, e i p imi
i e piniy
esempio-
Zia sono
s a i
o ni i
scy ybos
aiskinimu-
ose. S ai
A.
Ba anau-
sko
Kalbomo-
kslyje
lé u iszk-
os kalbos
(1896: 59)',
in
discussio-
ne
kablelio
asyma,
indica:
Sky smé-
lu
(kableliu
G. A.)
sky iasi
ZodZiai
jmes ine-
i, sakynei
imes inei-
... ;
G azbylio
(P.
JanuSe i-
iaus)
San a
Pe o
(syn axi-
s)... (1905:
28)
engono
u ilizza i
e mini
ZodZjai
jmes i,
sakynjai
jb uk i?.
S o un-
a amen -
e, Siuose
la o i non
paik a
esempioz-
dziy, is
ku iy
bu y
ede e,
ka quei
e minin-
ai eigkia.
A.
S uob is
nel suo
Kalbamo-
kslyje
(1906
6465),
aiSkinda-
mas
skliaus e-
liy
(apsk ibi-
nio)
a3yma,
a ojo
j alpiniy
ZodZiy e
sakyniy
e minus
i pa eiké
pa yzdzi-
y, che
indicano
au o iy
ais
e miniis
adinus
kons u-
kcijas,
nell'a u-
ale
sin aksés
moksle
conside -
a o
isp audai-
s, p z. :
B olybe,
lygybé ie
g azus
iziai
(Emonijai
li pubblbé
C is o
seniai)
solo
amais pas
Die g
su aikjs
u i.
Ci ca
lie u iy
eikalus
e asé
lie u isk-
ai
( ik iaus
sakan
Zemai ié-
sk ai) solo
uno ' 1 Del
Kalbomo-
kslio
igleidimo
s o ie e
da e Z . :
Sabaliau-
skas 1979:
168;
Zinke iéi-
us 1992:
113 e k ..
[samioje
lie u iy
kalbo y -
os
e minij-
oje A.
BalaSai -
is
dell'ul i-
mo
e mine
a ian o
nenu ode
(Z .
BalaSai -
is 1961).
179
Daukan -
as e pan. |
I e pinius
come
sin aksi-
nj
ei3kinij
am ik a
sakiniy
"sa o is-
kuma
* ai ybe
a ski ai
ap a é J.
Jablonsk-
is 1911 m.
Rygiskiy
Jono
slapy a
dziu
isleis a-
me
ado ély-
je
*Lie u j-
y. Poiché,
be cod my,
sin aksés
eo ie,
aigi
j e piniy
eo ico
discusim-
o, nello
i
’
Sin akséje
né a (beje,
e pasiges i
o
ado élyje
né a
pag indo),
didziausia
e e u
gausus
pa yzdziai,
ku iy
a anka,
ski s ymas,
pa eikimo
budas indica
au iaus
eo inj
pozi i.
|
Is
pa yiyzd-
ziy
ede e
che gaus
J.
Jablonsky
come
j e pinius
ap ibo}
ma yli,
dice,
s ediasi,
uno
Zodziu
i
pan.
ipo
zodzius bei
posakius,
do e siy
dieny
i
sin asséje
cos i u
j e piniy
cen a
(in en o iaus
a z ilgiu).
|
Siaip già
i e pinius J.
Jablonskis
desc i ézé
come
sakinius:
Nep iklauso-
mg aseys,
che,
budamas
in e p as
ki a, juo
ne u i
j
g amma ic-
os jung ies
su
inesa u a
pasakyma,
Siokj- oki
|
min ies
|
paaigkinima,
pazyméjima,
susi
ina ima,
chiama o
j e p inis
sakinys
(Jablonskis
1957:
519);
sen inii
5
s
i e piniais
J.
Jablonskis
laiké
sudé iniais
(z .
Jablonskis
1957:
531),
siuo z ilgiu
al
J.
Jablonskio
poZi i is
su apo
su
o
me o usy
sin aksininky
eiginiais quali
desc end indam-
o, e piniy
y ejas
A.
Os aninas
nu ode:
j e pi
p oblema
sop a u-
o iskilo
come
[…]...>sen en-
za disseéio
al o,
ls
|
p oblema
del asinio
(Oc anuu
1969:
4).
J.
Jablonsky
oe
ne
solo su
i e p ini
asi,
subi o
—
po
an
b ezimo
jis
p idu e:
in e pjami
i
Siaip già
pasakymai
singolieji
i
zodziai
Tai né a kok
desc ézimo
i edimen o
secondo
me o
—
sin aksés
o
guideli
au o iy
D.
O sianiko-Kuliko skio,
éliau
i
A.
PeSko skio
bei pi m ak
jy
aiskinimus,
j e p iniai
zodziai
sono di una
ase
incomple a
oppu e,
a i kS¢iai,
su un
péjusio
a ka pos*
as
(plg.
Oc anuu
1969:
11).
Ka
eiskia
os
come
ede e
is
desc i éz-
J.
imo,
Jablonskis
no
desc i ud
solo apy ik iai®:
*ynesa
u a
pasakyma
Siokj okj
min ies
paaiskinimg
pazymejima,
susau inima.
Ta
mol o
desc i end i-
n ai indica a
j e piniy
se
man iné
paski is,
una,
nea spindéjo
eik8més
ipiskiausiy
j e piniy an
—
e o, ede e,
pa eos, dice,
adina uno,
Zodziu
i
pan., che
issiski ia
i
a
J.
Jablonskio
de oy
pa yzdziy;
seconda,
paaiscinamosi,
paZymimosi
i
s u inamosi
des inazione
accen azione
leido
J.
Jablonskiu
j e piniani
empi!
cos uzioni be,
su
plg. :
Fu ono
se e
a elli,
be
Pe o.
Be
si
i]
S odymy,
è s a o
mol iybé
i
ki y, da
didesniy
(Jablonsky
1957:
521,
3
Del
J.
Jablonskio
1911
m.
Lie u jy
lingua
sin aksés
appo o
su
di ano usy
ma
lingua
Nado eliiss
z . :
Palionis
1957:
47—48,
Pi ockinas
1978:
78—80;
Sabe
liauskas
1979:
197.
Si aip,
an
inikiamo
A.
PeSko skio,
eige
M.
Du ys:
j e p iniai
zodziai sea
G
sono pilnyjy
sakiniy
<...>
nuo upos
(Du ys
1927:
79).
Isigalin
o maliajai
g amma ic-
inei k ypéiai
( iesa,
J.
Jablonskis
è imas
i& ikima
loginei
g amma ic-
ina
k ypGiai),
mencos
démesys è
s a o
assegna o seman ica.
Be
e
J.
Jablonskis
i e piniy
con enu o
di, semb i,
nelaike
impo an-
e sogge o:
in e p inis
sakiny
acile a
ol e u a
i
isleis i, quel
iSleidimas
i
quan o
nemaino
ne
sin akse
pilna i¢
signi icemi.
Dicimen o:
Tu,
s
ak
o,
ie i in
ci à
bu es
eiskia
an o
an o,
quan o
i
asi:
Tu ie i sei
s a o in
ci à
ablonsky
(J
1957:
521).
180
T ue,
quella
s u ini-
ma
eiskianci-
os
cos uzio-
ni non
co ispon-
de ano più
impo an-
e
pozymio J.
Jablonskio
desc i é-
zime kad
j e piniai
con la
ase
ne u i
g amma i-
cos
jung ie.
Tali e
panasias
cos uzio-
ni eliau J.
Balke i i-
us limi ò
come
j e piniu-
s,
*g ama i-
skai
su ig us
su sakiniu
(Z .
Balke idi-
us 1963: 270
e k .). J.
Jablonskio
in e p in-
iy sakiniy
sa oka
comp en-
de e quelle
cos uzio-
ni, ku ios
akademiné
Lie u iy
kalbos
g ama ik-
oje (1976:
714719)
chiama e
jsp audai-
s. [domo
che
ipiskus
jSksp au-
s y
(daba in-
iu
pozi iu)
sakiniy
casius
(p.g.:
Viengka -
gme gai é
e a già
dodicios
me- y
éme
sneke is
d a iskiai)
J.
Jablonskis
pa eike
non
insieme
con
in e p ini-
ais
sakiniais,
ma
sepa a a-
men e
aiindamas
b ukSnio e
skliaus el-
iy aSyma
(Z .
Jablonskis
1957:
546547, 548).
Toks
sepa azio-
ne, ba gu
o
casuale®,
maga i e
leis y
cau amen-
e
paspéelio-
i J.
Jablonski
jau us
am ce a
j e piniy
e
jsp audy
(daba ini-
ai
e minina-
i)
di e enu-
ma. J.
Jablonskis
in e p ini-
ais
sakiniais
laike i
au o iaus
zodZius,
j e p us |
iesiogine
kalba.
Mo i i che
au o iaus
Zodzius si
può
a a e
come
j e piniu-
s, J.
Jablonskis
u éjo
su icien-
emen e.
Tenendo
semplice-
men einés
linguaggi
sagnios su
au o inia-
is
in a pais
sin aksin-
émis
pilna imis
(a .
Jablonskis
J.
1957: 521), Jablonskis
u éjo
ede e
sakiniy
Gia
p ijungima,
sujungima,
su apima o
in e pima.
Unde s oaka,
au o iaus
ZodZiy ySys
con di e a
lingua più
icino
in e pimui®.
Ma i i Gia
in e pima
padéjo e
al o cosa: J.
Jablonskis
nedi e encij-
a o
a pasacojam-
osios kalbos
sakiniy su
j e piniais e
iesioginés
kalbos sakiniy
su au o iaus
zodZiais. Uno
e al i egli
pa eiké
sumiSai,
dédamas quei
s essius
sky ybos
Zenklus, plg.:
Gulejom, dice,
d iejaus
(d iese) a i
misy
aihesas. Sin.
Tu, ma yn,
buk p esso
ligonio, a é
é as, o as
az uosiu
do a o
pa ez i. Z .
Reikia p ima
nuplaul ,
aggiéso senis.
Z . "D'o a
eiki , dice,
*namo,
"poiché, sen i,
so asim, chi
Gia hal as. N .
i . .
L'a gumen o
più
impo an e,
consen endo
paaiscin i,
kodél J.
Jablonskis
nedi e enzia-
o Siy sakiniy,
ma i , è
quello che
Snekamojoje
kalboje (giusi
pa yzdziy J.
Jablonskis
pa eiké
p incipalmen-
e) a pasac i
sakiniai daznai
ha a min iniy
sakiniy o ma
(plg. ...>paskui,
pa la,
*su asim, che
culpa) e
di e isce
dalla lingua
indi e amen-
einés, che è
daly é a jyy
(Jablonskis
1957: 527).
Idomu, che J.
Balke icius
con i e piniais
sen e, dice
solo pa i inius
indi e i i
linguaggi
sakinius
pa eiké. Le
asi con
j e pinie,
do e u i
ZodZiai di e
pa lé ojo, è
possibile
accSin i con
sempliinés
lingua asiie,
nei quali
sono-au o ia-
us zodziy,
pzs a ieji
sono d iejy
pe soney
asi con
sepa a e
modalinémis
ca ego ie,
Zyminéi in una
ase
au o iaus, e in
un'al a
ase già
©
Tlius u-
ando
cablello
aSyma,
J.
Jablonsk-
is
ipe e a
ankséiau
da i
sen ini
con
j e pini-
ai (z .
Jablonsk-
is 1957:
544). .
Ano A.
Pi oékino
(1957: 81),
sin aksi-
né
pilna is
dublia o
sakinio
(dazniau-
siai
sudé ini-
o)
}
e ming. i
Ap a da-
mas
i e piniy
luogo
sakinyje,
J.
Jablonsk-
is
nu ode:_-
<...>,
pe s a e
in e p i-
nj sakini,
pas a e
jj
p adzioj-
e,
gausime
e
pap as -
ajj
pag indo
sakinj.
Tai ad
esempio:
Te as
a é: Tu,
madyn,
buk
p esso
malonio, o
as
aziassiu
dk a o
pa ez -
,
in e p i-
nio asi
non sa à
(Jablons-
kis 1957:
521). Si ee
indica J.
Jablonsk-
io s o zi
aiSkin i
di e a
lingua con
au o ia-
us
ZodzZiais
come
sude inj
sakinj.
181
al o
balbanéio
pe so
padi i a
j
saomi min i
ealios
i
ik o és
appo oj
(Balke iéius
1963:
390).
Tokios
p ieSp iegos
J.
Jablonskis
neakcen a o,
i
dé
miné o
panaSumo
au o iaus
Zod iai
en ò
a
i e piniy.
Lga laika
da
—
1911
m.
Rygiskiy
Jono
Lie u jy
kalbos
sin aksés
ik
1963
m., quando
è s a a
igleis a
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
linguaggio sin ak
sé, non e a
apibend inamyjy
sakinio sin aksés
da by.
Ci ca
lie u iu
pa la
sin aksés
aida, aigi
su i e piniy
i
s ip a ima
si può
sp es i
sin akse
ado eliy,
1S
ski y
mokyklom.
P.
Klimo
sin aksés
ado eélyje
(I
leid.
191!
m
pa uos ame
secondo.),
Rygiskiy
Jono
Li uu ju
lingua
sin aksés
u inj,
M
Du io
(1927),
P.
Meskausko
(1929).
Z.
Kuzmicch-
(I
io leid.
1930
m così
pal.),
J.
Amb ascos
i
J.
Ziugzdos
(1910),
éliau
J.
Ziugzdos
(I
leid.
1945
m.)
A.
Kalniaus
(1943)
lie u iy
lingua
sin aksés
ado éliuose
né p o a a
kaiz no s
o iginaliau
discu i
i e pinius, né
conc a a,
ela i amen-
e
Ju
su
J.
Jablons.
kio
pa eik aja,
isamiau
isdés y a.
Come
is o
iS
y
di igéliy
ilius acinés
mediZiagos! ?
,
e piniai
(ypaé
{ e p iniai
sakiniai)
comp enda-
mi quasi
al e an-
o plaéia
come
J.
Jablonskio
la o o.
; !
dél Vis o
ose
ado éliuose
cos non cos'
a izza a
p ecisando
j e piniy
sam: p a a.
P ima di u o,
unsacando
e piniy
seman inj
pozymi, già
nebesi enkinama
neapib ez u
jablonskiniu
indicim,
accen o ani
o
modalinie
abejojimo,
isi ikinimo k .
i
ombol iai.
Secondo,
pla éja
i
iksléja,
ispondendo
a o-
Jimo
daznuma,
i e piniy,
ypaé
e p iniy
ZodZiu,
in en a io
(plg.
Kalnius
1943:
45—46);
plagiai
comp ende-
ndo
e pima,
iene
p esen a a
i e p y
sin aksiniy
pilnaciy ( eks o jsp audy)
(Z .
Kuzmickis
1930:
104,
160—161).
Tam u éja
i akos
besi o muojan is
naujas
li e a i inés
kalbos
nebesi enkinama
1
ien liaudies
snekamaja kalba
i
p
niy
Sal iniy
medZiaga
(plg.
Palionis
1979:
277).
Esminiy
j e piniy
samp a os
pakei imy
pada y a
moksliniuose
lie u iy
kalbos
sin aksés
ap aguose
—
J.
Balke iéaus
*Daba inéje
lie u iy
kalbos sin
akseje
akademinése
(1963
267—181)
i
lic u iy
kalbos
g ama ikose
(LKG:
698—719,
PIA:
666-670)".
Mokslinj
j e piniy
aigkinima
eike due
di e se
endenzioni.
P ima
endenza: è
s a o
ce ca o
s abili e
plaéia
ca ego ia,
che c ea
ici y u o
i
ciò che né a
e en i
pa i del
e bo
(pe ciò
i
i e piniai).
Sin assége
Sapono
di e se
a ian i di
ques a
ca ego ia:
ispleciamujy
sen inio
elemen y
ca ego ia
(ocx
o-KHeHME
—
2 ., ecc.,
Pyanes
lydimyjy
1959),
sakinio
daliy
ca ego ia
(Z . :
Dumasi me mina-
zione c i e i,
quando
e sio ien a-si
asi i-
j
2
Gius o,
i e pinys dice
sic inas
cos uzione
su
dice
[qualunqu-
e],
u inéia
au o iaus
zodiay
sin aksine
unzione.
5
Z
Ty
di e eliy
pa ag aai,
des ina i
i e piniams,
pa yzdziy
gausumu
neé olo
is
nep ilygs a
J.
Jablonskio
al la o o;
alcuni
au o i
(P.
Klimas,
M.
Du ys,
P.
Mes
kauskas)
ipe io
J.
Jablonskio
de e
delle asi
su
e piniais.
-
Sky iy
I e p iniai
Zod iai
i
posakiai
akademinée
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(1976,
.
3)
pa agé
Z.
Dumasiu é;
is
isy lie u iy
kalbininky è
p incipalmen-
ji
e g ildenusi
i e pinius in
singoli a icoli,
pa ase iSsamy
sky iy abou
j e pinius in
ji
academicale
pubblicazione
|
”
Li uiy
lingua
asyba
i
sky yba
(1976:
299—323).
In Rusiskoje
Lie u iy kalbos
g ama ikoje sky iy
(1985)
abou i e pinius
pa ase ¢ 1963). La
seconda endenza
più di e enzia e
A.
Ruze.
:
182
quei eiskini, che in
sin assi sono
chiama i
j e piniais: dallo
i e piniy sono s a i
sepa a i isp audai
(Z ., ecc., Cenyn:
186194; anche z .
TPA, 1960: 140174;
MLLVG: 566681 e k .
1959). J. Balke iciaus
Daba inés lie u iy
kalbos sin akséje
j e piniais iene
conside mazdaug
quello che
cos i uisce
iSpleiamuosius
elemen i del
ascio, e abiejose
akademinese
~Lie u iy kalbos
g amma ikose dagli
i e piniy
a ibuiscono
jsp audai. J.
Balke iciaus *
Daba ineéje
lic u iy lingua
sin akséje
p esen a a mol o
pla i sa i a
e piniy samp a a.
Ampiezza del
conce o lémé
neg ieZ as
p incipale j e piniy
c i e io di
de e minazione
j e pimas | sakinj,
che Siek an o
sukconc e izza o
seman iniu
a Z ilgiu: j e pinial
ne u ulioja sen inio
min ies!?.
G amminio ySio con
saginio assenza. che
adizciSkai è s a o
conside a o più
impo an e
j e piniy pozymiu,
Daba ines lie u iy
kalbos sin akséje
ha solo
classi ikacine
eiksm¢: secondo
g amma icino iso
con saginio
bu ima/nebu ima
u i pladiai
sup an am1
j e piniai sono
suski s y i due ipi
|: 1) { e pinius,
g ama iskai
su is us su sakiniu,
e 2) j e pinius,
g ama isSkai
nesu is us su
sakiniu. [ e pinial,
g ama iskai susic i
con saginio, e a
ogge o nuo o
li eu iy lingua
sin akseje, a be o
ha , e eikSmingas:
secondo comune
j e pimo pozimi è
s a a sublokua a
mol o sin aksiniy
elemen y, che ino
ol lie u iy lingua
sin akse la o i non
e ano né
adegua amen e
discussi, né come se
succlassi ica e. By
he way, come sa à
is o
successi amen e,
accademici
sin aksés la o i,
a sisakius
j e piniy,
g ama iskai susie u
con saginio, quei
elemen i non sono
adegua amen e
paaisci i dagli al i
aspe i. 18 Kas
ik yjy sono
i e piniai,
g ama iskai susie i
con sakiniu, is o i8
jy ski s ymo: al 1)
{ e p ine pa iz di
sakinio e 2) sakinio
daliy aiskinamieji
j e pinial.
[ e p iniy sakinio
daliy sono due
a mainos: a)
pa agamosi
j e p inés pa i di
ase (Miku is,
come e suo Lé as,
mokejo a u i
j ik i), b) e p ine
pa i di ase,
zyminéios neiginio
isski i (Niekas
enai neaugo, kKa p
k g i kiaz).
Sakinio daliy
aiskinamieji
j e piniai: Naminiai
gyuha, ka p an ai:
a klys, ka eé,
kiaulé al a, laba
u ili
i
Zmogui;
Pujasusia,
oppu e
equa o ius,
dalija zeme
4
du
uni o mi
sem u uli;
Pamiskéej,
siau ame
pudymy
uoze, a e
be niokas.
Tu o
jy
g amma ic
ySys è lo
s esso:
sakinj
{
jeina pe
a piny
Zodi, il cui
sin aksine
unzione
ka oja.
Solo uolo
jy
nella ase
bei logico
seman ico
appo o
in e inio
ZodZiu
su
desiguoda,
ques o è
s a o
—
o
smulkesnio
i
sca amen-
jy
o base!®.
Tai, che
Daba ines
li eu iy
kalbos
sin akséje
conside a a
j e piniais,
g ama iskai
susie ais
sakiniu, sono
su
elemen i
sin aksiniai,
che unisce
ne
———
12 opie
Hedy
sha ) is
ieee Lig
PTW 58h}
Wi, suse
Lop ane
Bebe
kg
skial
ede e
1S
e piniy
desc izimo:
I e piniais
sono
chiama i
u i quei
zodziai
i
Zodziy
conjuniniai,
che
j e pia i
j
sakinj
pubblicbia-
mai minZiai
igplés i, a
singole
pa i del
ascio e a
u o il
ascio
pausci i
oppu e
albanéioioioi
pe sonò
osse azio-
ni e alle
emozioni
so e
no e i
(Balke icius
1963:
268).
13
Dip:
Sakinio
daliu aigk;
oe
ea Nahe
a
ie
ak
g:: Sakinio
daliy
aiskinam-
iei
j e pini-
ai
di e is-
ce dallo
j e p in-
iy sakinio
daliy nel
a o
che lo o
naujy,
Salia
esanéiy
eiSkiniy
neiskelia
<...>,
0
paaiSkina
già pa e
del
asinio
nusaky a
eigkini
<...>”
(Balke iéius
1963:
271).
183

solo
mine as
j e p inis
consumo
pobudis, ma
issky imas
i
in onazion-
e,
pa icola-
e
g amma i-
cale ySys
i
sin aksiné
unzione,
loginio
i
seman inio
appo o
su
in e medi-
nio Zodziu
peculia i -
umas. Ogni
y
pozymiy
può bi i
o ni o
p imum,
bloccando
Siuos
elemen i
sin assini
su
al i,
desc ézian-
jy
do
sin aksinj
s a usa.
Vedici,
ques o che
Daba inés
li eu iy
lingua
sin aksé-
Je
conside a a
j e piniais,
g ama igkai
susie ais
su
sakiniu,
Zi in
ig
ski ingy
pozicijy,
può bu i
alu a a
kele iopai.
Ki uose
lie u iy lingu
sin aksés
la o iose
j e piniy,
g ama iskai
susie y
sakiniu,
sa oka ilga
su
laika non
plé ojama
gilinama.
i
Dalinio daliy
aiskinamuosius
j e pinius
co ispondan i
clemen ai
in e p e a i
d ejopai: come
igski inés pa i
del asinio
1)
—
(isski inis
p iedélis,
igski inés
p ecisinamosi-
4
os asi pa i)
come isp audai
i
(akademiniuose
da buose),
come
aiskinamosios
2)
ikslinamosios
asi pa i
—
i
(Ka eckai é
1965:
5—18;
S a ke iciené
1983:
182—198).
O
j e p ine pa i
della ase
co isponden i
elemen i quasi
del u o non
nag inéjami*.
1994
m.
isleciu o
Li uu iy
lingua
sin assége
V.
Labu is,
nu odes,
che
i e piniy
samp a os
possono
bii i
he e oda
po a a,
supiko
pla iaja
J.
Balke ici-
aus
c ea a
j e piniy
samp a a
(Z .
Labu is
1994:
101—106).
Acadinici
sin aksés
ap aguone non
si pa la di
i e piniy
g ama inj ysi
sakiniu dél di
ques o, che
su
ques o ba y
ne
nebeak ualu,
piu os o
ysio p oblema
apeinama.
S ai siau ai
sup an amy
j e piniy
desc i zimen-
i
(LKG:
701;
PJ1A:
666;
DLKG: non
641),
menin
g amma ici-
no ySio,
j e piniais
ebenaikoma
cos uzioni,
okj ysj
u inzios!>.
O
ka
già bekale i
su
isp audus
mol i
—
g ama iskai
jy
sisie i
saginiu.
su
J.
Balke icaus
la o o
j e piniy
samp a os
o ma imuisi
impo an e
ne
solo dél
i e piniy
sa okos
plé imo, ma
dél naujy
eiginiy, quali
i
leido u é i
y
ikslesng
i e piniy
sa oka.
1.
P ima ol a
li eu iy
linguaggio
sin asséje
desc i end in-
ai indica o
i e piniy,
g ama iskai
nesusie y
sakiniu,
su
con enu o
speci icisci à:
lo o pa la su
ealios
ik o és
ne
diik us bei
eiskinius,
come
j e p inés
pa i del
saginio daliy
aiskinamieji
j e piniai kelia
aiks én
kalbanéio
a
pe so di ki yy
pi as,
no abas bei
emocijas min ii
<...>,
0
sakadii a ski y
daliy a z ilgiu
a
a
(Balke iéius
1963:
275).
O a
secondo
3j
pozymj
i e pinie
a ibuisc-
ono dallo
jsp audy.
O
più impo an e
—
8is pozymis è
uzuomazga
min ie, che
u i
j e piamai
u ilizza i
elemen i
sin aksiniai
sen i amen e
comunicciniu
a z ilgiu sono
Salu iniai.
2.
Esplici am-
en e
paisci o,
che
j e piniai
(zinoma,
su
ik ieji)
nelle al e ase
Zodiiais
non ha
Zodziy
coniuno
g adopai
bidingo
g amma ic
ySio:
"jie
<...>
zodziy
junginiy
su
al i
sakinio
Zodiiais
2
Essi, isco si
ieng al a
casuali
esempdi, non
engono
discussi
neppu e nei
gene alizzan i
la o i
accademici
(LKG;
JIA).
Si
p incipalmen e
mandomosios
p ielinksninés
kons ukcijos
su
be
(be
manes,
be
gabumy
i
pan.),
anche
g e a,
su
Salia
(z .
LKG:
708),
co ispondZi-
os i e p ine
pa i del
e ice,
zyminéias
igski j.
[ e pinii le
conside ano,
ad esempio,
del
ingidinanCios
ik yjy
j e piniy
analogije
(plg.
i e pinius:
abejo, o,
be
al i
be
be
ko
i
pan ik ieji
—
i e piniai
sus aba éjusio-
—
s.), specializza e
eiksmés
cos uzioni.
184
i
Se
e
ee
a
e l
nesuda o
ne a con
essi
conco d-
a e, né a
jy alomi
a
p esso
jy
p iglie i
(Balke ic-
ius
1963:
275).
3.
No s
Daba ines
lie u iy
kalbos
sin akséje,
paisan
anks esniy
sin aksiy
adicijy,
p esso
j e piniy,
g ama iskai
nesusie y su
sakiniu,
jungiamas
k eipinys, ma,
al a e us;
limi a i, e o,
di qualche
qualunque
unico ondido
ali
be
i e piamai
a ojamy
sen inio
-
elemen y
g upelés, che
galilaiky i
ik yjy
pa en ezés
elemen y
classi icazio-
ne
uzuomazga.
ma
P ima di
u o ( iesa,
p esso
j e p iniy
Zodziy)
pe a ai!
minimi (da a
così a di e,
adina...), che
snekamo®
nella lingua
[…]nuola
ka ojami del
blogo jp oéio
(Balke igius
1963:
279).
Isola ame-
n e limi a i
i8 adiniai
ZodZiai
(i an o,
bas a,
i
u o...),
i
median e
alban isi
pe sona
uZbaigia
sakini,
insis ézda-
ndo
pasaki a a
min j
come suo
galu ing i
nepakeiia-
ma i ada
(Balke idi-
us 1963:
281).
[ e piniai
del che che
non ha
jp as o
g amma ic
ySio in
al e
ase
su
Zodziais ciò
dal
i
di e isce,
adicinéje
jy
sin asséje
ap agomi
come
indi idualus,
isolau i
elemen i.
Todél
a si
nebé a
eikalo
aiskin i,
qualio
ango
i
quale
pos o jie
uZima a
ki y
sin aksés
elemen y.
Ques o
ge okai
sumazina
possibili à
desc ude e
pacius
i e pinius,
localizzando
lo o ki y
sin aksés
eiskiniy
sis emae.
Sia
adizione
lie u iy
lingua
sin asséje
p imoji
pabandé
keis i
Z.
Dumasius -
e
aipsnyje
”
Del
sakinio
daliy
i
jy
ecip oco
appo oiy
(1963).
S ando a
che nella
ase
né a non
i
può
esse e
Zodziy
be
nessuna
sin aksinés
unzioni,
u i, kokie
solo può
esse e,
sen inio
zodzius
Z.
Dumasii é
suski s é
j
qua o g uppi:
zodziai, che
1)
anno alle
cosidde e
eikiminémis
pa i del e bo,
zodziai, che non
hanno
eikSminiy
2)
unkcijy
u ilizza i come
bi inasis
eikSminiy daliy
componen e del
i
e bo, un ukai
jungiamaja
unzione
u in ys
Zodiiai, zodziai,
cui kasom
accon a o dal
3)
s esso
i
kalbé ojo.
Poiché
an osios
g uppies
4)
zodziai saginio
dalimis nonina,
saginio daliy
sono e ipi:
eik&minés,
jungiamosios,
lydimosios.
I e pinii
appa engono
qua a ajai
zodzZiy
g uppoe
e ciajam del
ipo delinio.
1)
2)
3)
i
Lydimyjy
sen inio daliy
classéje
pasida é
mo i ua i
sin aksés
la o i in già
ip as as
k eipinio,
anche
eiginio così
neiginio
bloca imas
j e piniais;
appa é, che
i
esp essi a-
ne
men e
su
sakomy
Jaus uky,
pa odomyjy
dalelyéiy
(an ai, au e,
3 ai pan.)
i
non c'è
bisogno
en i
p esso i e piniy
(si, pu oppo,
si a anche
negli a uali
sin aksés
ap asi), u o
ques o è
lydimosios
—
pa i del
e ice.
Anche
lydimosios
pa i del
e bo
limi a e
non be
ukumy
(con al e pa i
del e bo
nesuda o
classi icazioni,
pe ché u e
esse limi a e a
uno a z ilgiu;
pa ia lydimosios
pa i della
ase mol o
di e seodos;
ne
p incipalmen e
dubbiooniy pone
g e a
p edika~iji,
de e minazione
coo dinazioni
as as nuo i
appo ois al i
sakinic
i
jy
su
ZodZiais
—
sin assico
lydéjimas!),
sebbene
essa non
di en lie u-
16
J.
Balke izius
(1963:
279)
li chiama a
anco a
pozodiiais.
.,
,.Vadinamiei
saginio daliy
li ello
appo i
sono
sugal o i,
pe
a ibui e
a i icialme-
n e zodziy
ySius
Junginyje
saginio daliy
i
ygius
sakinyje.
Is
ik yjy i
cosidde -
i sakinio
daliy
ySiai
sono
quelli
s essi
( y paciy
zodziy)
junginiy
li ello ySiai:
ijungimas,
congiungime-
n o e, nel
e mine
a uale,
ecip oca
dipendenza
(sasaja).
_Dumaésiu é
synaxiniu
lydejimu
chiama oki
d iejy
sen inio
elemen y
elazioni, kai
uno
iS
jy
(lydin ysis)
su
al o
(lydimuoju,
eikSminiu)
é a colleges
p op io iy
linguaggio
185
sin aksés
ap aso
a o,
bisogna
p ipazin i,
che il
en a i o
scise s y
pa e del
aschio
discu i
sin aksinj
i
lydéjima
padéjo
Z.
Dumaiii ei
pa iksling
i e piniy
sa oka
i
Concep a,
ispe o
su
J.
Balke iéiaus
pa eik ajal§
,
mo: y uo ai
pasuk i
p iesinga.
j
me à.
Z.
Dumasiu e
no é che a
u i gli
ne
elemen i
della ase,
che uome|
e ano
conside a i
i e piniai,
budingo ale
elazione,
ku j chiama
sin aksiniu
ji
ly
Ques o è
i
i e piniy
sa okos
slau imen-
o
p adZia.
Véliau,
asydama
akademin-
és
Li uu iy
lingua
g amma ic-
os sky iy
abou
i e p inius
ZodZius
i
posakius,
Dumasia é
Z.
quelli
*ne ik uosius
i e pinius
a sky é nuo
ik ujy
i e piniy
ap ibojo,
zinoma,
i
u édama
p ies akis
la iy, usy
ki y kalby
g ama iky
pa yzdi,
sp audus.
i
Solo
pecca o
che così
imas a
i
neigplé o a
men is, che
kaj ku ie
y
*ne ik yjy
i e piniy
secondo suo
ysi sakiniu
su
*lyg jeina
i
j
<...>
sin aksinés
cos uzioni.
Akademinéje
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
diduma
isp audy
suda eé
a
-
dinamieji
lais ieji_
j e piniai
(daugiausia
i e p iniai
sakiniai), quali
"ne
i
speci iniy
eikSminiy
unkcijy
i
apib éz os
leksinés
aiSkos
i
dél sa .
;
p idu inio
pobudzio
<...>
a solo
ase
den o in o
die o,
no malme-
n e ase
daliy, con
po
u
cui
legamiamo
su
il p op io
eiksme
(LKG:
714).
Isp audai solo
da ik yjy
ne
sepa a i libe i
i e pinie, è
pa e limi a o
nuo i
sin aksés
eiskinys,
—
pe ché come
is
isp audai sono
apibidi i quelli
kineso
elemen i, che
negli iniziesni
la o i
sin aksés
e ano
igleidziami akiy,
esempioZiui:
i
i ai ls
s
echninio
pobidzio
in a pai
is
(Jo
mokinys
Vy au as
(nuo auka
desi
n
éj
e)
—
uno gabiausiy
jauny
as onomy);
i ai ios pa i
del linguaggio
sudé inio
démenys
i
anche
qualche
es o
i
saginiai, che
dé] pasalinio
pcbidzio sono
isoliuojami
in onazione
( as e
4
isski iami
skliaus eliais
o b ikéniais),
eikSminémis
unzioni, ma
uno al o
neigplecia
—
)
<...>.
Lydéjimas
eiskiamas
bi ina
lydingiojo
i
lydimojo
elemen o
pos o
ame nella
s essa
islio uni à
linguis ic-
he
i
—
emc a
uni àe o
o
in onazion-
e,
apimanéia
abu
Siuos
elemen i.
Lydinégiojo
elemen o
4
o ma dallo
lydimojo
nep iklauso
(Dumagiu e
1963:
246).
Come is o, i
cosidde i
lydeéjimo
pozymiai i gi
ne a_kaZkas
Nauja,
—
essi sono
mazdaug
ciò che si
dice a
aiskinan
a e mini
che
e piniai
non ha
g amma i-
cale ySio
su
sen iniu.
:
is
J e piniy
sa okos,
che è
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
lingua
sin akséj-
a
e,
Z.
Dumasiu e
nepaneige,
o
laike
jg
*plagiai in esa
i e piniy
sa oka
umasiii é daliy
_
con enu i
1963:
245).
186
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
is
p adziy
insieme
nag inéjami
u i
i e p iniai
zodziai
i
posaccia,
indica i
jy
comunichi
( iesa, mol o
neapib éz i)
pozymii:
ei8kia
1)
sakiniu
su
a
jo
ela i i alle
no e
aggiun i e,
co ieja i o
u a la ase,
o a singole
gi
pa i della
ase; essi
su
anno kai omici
noniki omici
zodziai,
su
commu a o i e
cos uzioni;
secondo la sua
2)
sanda a alcune
j e p iniai
zodziai e
i
posacie
co ispondono
jy
pa e della
ase, al i
sude iniy
3)
sakiniy
démenis;
elazione u o
sen iniu
—
4)
jy
su
a
jo
dalimis
eiskiamo
pos o nella
ase
i
de e min-
a
in onazione
(jie
dazniausiai
sono
pasakomi
Zome
ona più
i
eloce del
empo
quelli
Zodiai,
median e i
quali
eiggiasi
ondamen-
iné
men is;
qualche
i
ol a
j e p iniai
Zodgiai posacie assegna i pauzémis!9
(a .
LKG:
698—700).
Tagiau
gios
G ama ikos
j e p iniai
Zodéiai
i
posakiai non
può bi i
empoosin a-
ksine
mi
ca ego ia,
jungianZia
j e pinius
isp audus.
i
Visy j e piamai
a ojamy
elemen y
ap a imas
p adziy d auge,
is
semb a, anco a
sos enamas
elemen y
nedi e encijuo o
nag inéjimo
y
adizione.
Cad così
degno
capi e
sa oka
e p iniai
ZodZiai
i
posaccia,
indica
qualche
a o.
P ima, in
quel
momen -
o, come
i
Li uu iy kalbos
g ama ikos
e diasis omas,
pubblica oZiusi-
ame
akademinialeidin-
yje
me
”
Li uiy kalbos
aSyba
sky yba si
i
pa la solo di
i e pinius,
alcuni
j e piniy
scy ybos
i
casi sono
suppo a i
aliais
pozymiais,
come
pasaliskuma-
s, sa i a
in onacija
k ., che
su ampa
bend aisiais
i e p iniy
zodziy
i
posakiy
pozymiais?°.
su
i
An a,
pu ché
j e p iniai
zodziai
i
posakiai
bu y u eje
ka ego inés
sa okos
s a ususa,
ca ego ia,
a
se e
i ene e,
bi y s a a
i i in a
1985
m.
nell'accademia
Lie u iy lingua
g amma iche.
O
Siog ama ica-
je
ne j e piamai
usa i gli
elemen i della
ase insieme
non
appa ichiano,
del semb a che
i
o
Gia,
ispe o
su
1976
m.
*Lie u iy
lingua
g amma ic-
a, isp audai
più
a ibui i
nuo
i e piniy.
Pagaliau
jeigu
i e p iniai
Zodziai
i
posakiai
bi y exusa
ca ego iné
sa oka,
se e
suppo e,
bu y scel o
il suo
s a ususa
i
co ispond-
en e
e mine.
Quindi lie u iy
lingu
sin aksés
la o iose
i e piniy
samp a a è
s a o
plé ojama
d iem
c ip imis:
pleciama, ypaé
J.
Balke iciaus
”
Daba inés
lie u iy
lingua
sin akséje,
V.
Labuéio
*Li uu iy
lingua
sin assége
(II d.),
siau inama
i
akademinése
lie u iy lingua
g amma ico-
se.
I
una, al a
i
di ezioneme
k epian
analisi,
sa o iskai è
s a a
p ecisina a,
cosa sono
j e piniai.
Pleéian
i e piniy
sa oka,
no é a
congiunge-
e quan o
possibile più
elemen ino
del asey,
u inciy
ienokiy
ki okiy
j e pimo
pozymiy,
a ibuo i,
a
e a,
indi e am-
en e,
i
Si okia
in onazione
pauzes,
19
de e mina-
e
i
sa is abos
budu, più
con inga
jsp auda-
ms
'eb
Indi e enzio uo o
i e piamai usa o
elemen o del
asinio aiskinimo
esempio Li uiy
kalbos asyboje
sky yboje,
ma y , lemé, che
lingus p ak ikos
kalbos mokymo
i
da buose
i
(p z. :
LKKN:
15—16;
Kni ks a,
Lybe is:
54—56;
Ged ilas,
Kadzy é,
Kuza inis:
198—200;
Dob o olski:
122—129)
imase
adiciné
(plagioji)
e piniy
samp a a.
Padiasi, Siuo
empo_
pa alleli
u ilizza e d i
i e piniy
samP a os:
placioji lingu
p ak ios
—
i
Eslbos nei
la o i
dida ici,
s u oji
—
scien i i-
ci sin a.
‘ses
la o oose.
No s linguis i
p a ikai placioji
i e piniy
samp a a
qualche
pa ankesné, ma
i e piniy sa okos
d ip asmiskumas
akdo e iau
comp ende e pa
eiskini; beje,
sky ybai
p a e s y nuo
i e piniy
a ibuo i
ap audis, ma
j e piniai
Pap as ai
issk iami
kableliais,
Pp anda
skliaus elinis,
b ak&niais.
o
a
i
187