LIETUVIY
KALBOTY-
ROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI IR
LI TYRIMAI
Gin au as
AKELAITIS
JTERPINIY
SAMPRAT-
OSSEETU-
VI KALBOS
SINTAKJE
Li uiy
kalbos
sin aksés
is o ijos
kol kas
pa aSy a
ik
agmen -
y. Uno
okiy
agmen-
y u é y
bu i
j e piniy
ice ca
s o ia,
nella quale
ypaé
impo an-
e
j e piniy
samp a -
os aida.
Li uiy
linguis i
y inéjim-
uose ino
al XIX a.
ine si
possono
o a e
sin aksin-
iy
kons uk-
cijy e
Zodziy,
che Siy
dieny
sin aksini-
nky
chiama i
j e piniai-
s, aéiau
essi né
come
qualche
j a din i,
né
discu i.
Pa yZiui,
p ima
scienzain-
és au o e
della
g amma i-
ca della
lingua
li eu iy A.
Sleiche is,
disco en-
do
p ielinks-
nj ano ,
u ilizza a
solo
j e p iné-
se
cos uzio-
ni, indica:
ano
eikSmé è
man
neaiski;
esso
jmanomas
e iene
usa o nei
seguen i
compoiniu-
ose: ano
e o, ano
suo zodzo
<...>
(Schleich-
e 1856:
280); juo
paseké e
F.
Ku Sai is
(plg.
Ku scha
1876: 389). E
ques o
nulla
cugino:
ino al 1911
m. J.
Jablonskio
Lie u jy
kalbos
sin akses
non
esis e a
sen inio
sin aksés
ap aSo
sin aksés
dalykai
bu o
isdes omi
kalbos
daliy
sin aksés
p incipu
(plg. B ida
1987: 13 e
k .), e is
iso
lie u iy
kalbos
sin aksé
e a menkai
igplé o a
come
scienza
della s i is
(plg.:
Sabaliaus-
kas, 1979:
197,
Zinke idi-
us 1992:
153).
Vis del o
e ino J.
Jablonsk-
io da by
nei p imi
Li u isco
in
linguamo-
cli in ciò,
cosa che
a uale
e mine
si chiama
i e piniai-
s,
en a a
j a di a-
e,
sebbene
a ski al
neap a -
a. I p imi
e mini,
con cui
chiama i
j e pinia-
i, e i p imi
i e piniy
esempio-
Zia sono
s a i
o ni i
scy ybos
aiskinimu-
ose. S ai
A.
Ba anau-
sko
Kalbomo-
kslyje
lé u iszk-
os kalbos
(1896: 59)',
in
discussio-
ne
kablelio
asyma,
indica:
Sky smé-
lu
(kableliu
G. A.)
sky iasi
ZodZiai
jmes ine-
i, sakynei
imes inei-
... ;
G azbylio
(P.
JanuSe i-
iaus)
San a
Pe o
(syn axi-
s)... (1905:
28)
engono
u ilizza i
e mini
ZodZjai
jmes i,
sakynjai
jb uk i?.
S o un-
a amen -
e, Siuose
la o i non
paik a
esempioz-
dziy, is
ku iy
bu y
ede e,
ka quei
e minin-
ai eigkia.
A.
S uob is
nel suo
Kalbamo-
kslyje
(1906
6465),
aiSkinda-
mas
skliaus e-
liy
(apsk ibi-
nio)
a3yma,
a ojo
j alpiniy
ZodZiy e
sakyniy
e minus
i pa eiké
pa yzdzi-
y, che
indicano
au o iy
ais
e miniis
adinus
kons u-
kcijas,
nell'a u-
ale
sin aksés
moksle
conside -
a o
isp audai-
s, p z. :
B olybe,
lygybé ie
g azus
iziai
(Emonijai
li pubblbé
C is o
seniai)
solo
amais pas
Die g
su aikjs
u i.
Ci ca
lie u iy
eikalus
e asé
lie u isk-
ai
( ik iaus
sakan
Zemai ié-
sk ai) solo
uno ' 1 Del
Kalbomo-
kslio
igleidimo
s o ie e
da e Z . :
Sabaliau-
skas 1979:
168;
Zinke iéi-
us 1992:
113 e k ..
[samioje
lie u iy
kalbo y -
os
e minij-
oje A.
BalaSai -
is
dell'ul i-
mo
e mine
a ian o
nenu ode
(Z .
BalaSai -
is 1961).
179
Daukan -
as e pan. |
I e pinius
come
sin aksi-
nj
ei3kinij
am ik a
sakiniy
"sa o is-
kuma
* ai ybe
a ski ai
ap a é J.
Jablonsk-
is 1911 m.
Rygiskiy
Jono
slapy a
dziu
isleis a-
me
ado ély-
je
*Lie u j-
y. Poiché,
be cod my,
sin aksés
eo ie,
aigi
j e piniy
eo ico
discusim-
o, nello
i
’
Sin akséje
né a (beje,
e pasiges i
o
ado élyje
né a
pag indo),
didziausia
e e u
gausus
pa yzdziai,
ku iy
a anka,
ski s ymas,
pa eikimo
budas indica
au iaus
eo inj
pozi i.
|
Is
pa yiyzd-
ziy
ede e
che gaus
J.
Jablonsky
come
j e pinius
ap ibo}
ma yli,
dice,
s ediasi,
uno
Zodziu
i
pan.
ipo
zodzius bei
posakius,
do e siy
dieny
i
sin asséje
cos i u
j e piniy
cen a
(in en o iaus
a z ilgiu).
|
Siaip già
i e pinius J.
Jablonskis
desc i ézé
come
sakinius:
Nep iklauso-
mg aseys,
che,
budamas
in e p as
ki a, juo
ne u i
j
g amma ic-
os jung ies
su
inesa u a
pasakyma,
Siokj- oki
|
min ies
|
paaigkinima,
pazyméjima,
susi
ina ima,
chiama o
j e p inis
sakinys
(Jablonskis
1957:
519);
sen inii
5
s
i e piniais
J.
Jablonskis
laiké
sudé iniais
(z .
Jablonskis
1957:
531),
siuo z ilgiu
al
J.
Jablonskio
poZi i is
su apo
su
o
me o usy
sin aksininky
eiginiais quali
desc end indam-
o, e piniy
y ejas
A.
Os aninas
nu ode:
j e pi
p oblema
sop a u-
o iskilo
come
[…]...>sen en-
za disseéio
al o,
ls
|
p oblema
del asinio
(Oc anuu
1969:
4).
J.
Jablonsky
oe
ne
solo su
i e p ini
asi,
subi o
—
po
an
b ezimo
jis
p idu e:
in e pjami
i
Siaip già
pasakymai
singolieji
i
zodziai
Tai né a kok
desc ézimo
i edimen o
secondo
me o
—
sin aksés
o
guideli
au o iy
D.
O sianiko-Kuliko skio,
éliau
i
A.
PeSko skio
bei pi m ak
jy
aiskinimus,
j e p iniai
zodziai
sono di una
ase
incomple a
oppu e,
a i kS¢iai,
su un
péjusio
a ka pos*
as
(plg.
Oc anuu
1969:
11).
Ka
eiskia
os
come
ede e
is
desc i éz-
J.
imo,
Jablonskis
no
desc i ud
solo apy ik iai®:
*ynesa
u a
pasakyma
Siokj okj
min ies
paaiskinimg
pazymejima,
susau inima.
Ta
mol o
desc i end i-
n ai indica a
j e piniy
se
man iné
paski is,
una,
nea spindéjo
eik8més
ipiskiausiy
j e piniy an
—
e o, ede e,
pa eos, dice,
adina uno,
Zodziu
i
pan., che
issiski ia
i
a
J.
Jablonskio
de oy
pa yzdziy;
seconda,
paaiscinamosi,
paZymimosi
i
s u inamosi
des inazione
accen azione
leido
J.
Jablonskiu
j e piniani
empi!
cos uzioni be,
su
plg. :
Fu ono
se e
a elli,
be
Pe o.
Be
si
i]
S odymy,
è s a o
mol iybé
i
ki y, da
didesniy
(Jablonsky
1957:
521,
3
Del
J.
Jablonskio
1911
m.
Lie u jy
lingua
sin aksés
appo o
su
di ano usy
ma
lingua
Nado eliiss
z . :
Palionis
1957:
47—48,
Pi ockinas
1978:
78—80;
Sabe
liauskas
1979:
197.
Si aip,
an
inikiamo
A.
PeSko skio,
eige
M.
Du ys:
j e p iniai
zodziai sea
G
sono pilnyjy
sakiniy
<...>
nuo upos
(Du ys
1927:
79).
Isigalin
o maliajai
g amma ic-
inei k ypéiai
( iesa,
J.
Jablonskis
è imas
i& ikima
loginei
g amma ic-
ina
k ypGiai),
mencos
démesys è
s a o
assegna o seman ica.
Be
e
J.
Jablonskis
i e piniy
con enu o
di, semb i,
nelaike
impo an-
e sogge o:
in e p inis
sakiny
acile a
ol e u a
i
isleis i, quel
iSleidimas
i
quan o
nemaino
ne
sin akse
pilna i¢
signi icemi.
Dicimen o:
Tu,
s
ak
o,
ie i in
ci à
bu es
eiskia
an o
an o,
quan o
i
asi:
Tu ie i sei
s a o in
ci à
ablonsky
(J
1957:
521).
180
T ue,
quella
s u ini-
ma
eiskianci-
os
cos uzio-
ni non
co ispon-
de ano più
impo an-
e
pozymio J.
Jablonskio
desc i é-
zime kad
j e piniai
con la
ase
ne u i
g amma i-
cos
jung ie.
Tali e
panasias
cos uzio-
ni eliau J.
Balke i i-
us limi ò
come
j e piniu-
s,
*g ama i-
skai
su ig us
su sakiniu
(Z .
Balke idi-
us 1963: 270
e k .). J.
Jablonskio
in e p in-
iy sakiniy
sa oka
comp en-
de e quelle
cos uzio-
ni, ku ios
akademiné
Lie u iy
kalbos
g ama ik-
oje (1976:
714719)
chiama e
jsp audai-
s. [domo
che
ipiskus
jSksp au-
s y
(daba in-
iu
pozi iu)
sakiniy
casius
(p.g.:
Viengka -
gme gai é
e a già
dodicios
me- y
éme
sneke is
d a iskiai)
J.
Jablonskis
pa eike
non
insieme
con
in e p ini-
ais
sakiniais,
ma
sepa a a-
men e
aiindamas
b ukSnio e
skliaus el-
iy aSyma
(Z .
Jablonskis
1957:
546547, 548).
Toks
sepa azio-
ne, ba gu
o
casuale®,
maga i e
leis y
cau amen-
e
paspéelio-
i J.
Jablonski
jau us
am ce a
j e piniy
e
jsp audy
(daba ini-
ai
e minina-
i)
di e enu-
ma. J.
Jablonskis
in e p ini-
ais
sakiniais
laike i
au o iaus
zodZius,
j e p us |
iesiogine
kalba.
Mo i i che
au o iaus
Zodzius si
può
a a e
come
j e piniu-
s, J.
Jablonskis
u éjo
su icien-
emen e.
Tenendo
semplice-
men einés
linguaggi
sagnios su
au o inia-
is
in a pais
sin aksin-
émis
pilna imis
(a .
Jablonskis
J.
1957: 521), Jablonskis
u éjo
ede e
sakiniy
Gia
p ijungima,
sujungima,
su apima o
in e pima.
Unde s oaka,
au o iaus
ZodZiy ySys
con di e a
lingua più
icino
in e pimui®.
Ma i i Gia
in e pima
padéjo e
al o cosa: J.
Jablonskis
nedi e encij-
a o
a pasacojam-
osios kalbos
sakiniy su
j e piniais e
iesioginés
kalbos sakiniy
su au o iaus
zodZiais. Uno
e al i egli
pa eiké
sumiSai,
dédamas quei
s essius
sky ybos
Zenklus, plg.:
Gulejom, dice,
d iejaus
(d iese) a i
misy
aihesas. Sin.
Tu, ma yn,
buk p esso
ligonio, a é
é as, o as
az uosiu
do a o
pa ez i. Z .
Reikia p ima
nuplaul ,
aggiéso senis.
Z . "D'o a
eiki , dice,
*namo,
"poiché, sen i,
so asim, chi
Gia hal as. N .
i . .
L'a gumen o
più
impo an e,
consen endo
paaiscin i,
kodél J.
Jablonskis
nedi e enzia-
o Siy sakiniy,
ma i , è
quello che
Snekamojoje
kalboje (giusi
pa yzdziy J.
Jablonskis
pa eiké
p incipalmen-
e) a pasac i
sakiniai daznai
ha a min iniy
sakiniy o ma
(plg. ...>paskui,
pa la,
*su asim, che
culpa) e
di e isce
dalla lingua
indi e amen-
einés, che è
daly é a jyy
(Jablonskis
1957: 527).
Idomu, che J.
Balke icius
con i e piniais
sen e, dice
solo pa i inius
indi e i i
linguaggi
sakinius
pa eiké. Le
asi con
j e pinie,
do e u i
ZodZiai di e
pa lé ojo, è
possibile
accSin i con
sempliinés
lingua asiie,
nei quali
sono-au o ia-
us zodziy,
pzs a ieji
sono d iejy
pe soney
asi con
sepa a e
modalinémis
ca ego ie,
Zyminéi in una
ase
au o iaus, e in
un'al a
ase già
©
Tlius u-
ando
cablello
aSyma,
J.
Jablonsk-
is
ipe e a
ankséiau
da i
sen ini
con
j e pini-
ai (z .
Jablonsk-
is 1957:
544). .
Ano A.
Pi oékino
(1957: 81),
sin aksi-
né
pilna is
dublia o
sakinio
(dazniau-
siai
sudé ini-
o)
}
e ming. i
Ap a da-
mas
i e piniy
luogo
sakinyje,
J.
Jablonsk-
is
nu ode:_-
<...>,
pe s a e
in e p i-
nj sakini,
pas a e
jj
p adzioj-
e,
gausime
e
pap as -
ajj
pag indo
sakinj.
Tai ad
esempio:
Te as
a é: Tu,
madyn,
buk
p esso
malonio, o
as
aziassiu
dk a o
pa ez -
,
in e p i-
nio asi
non sa à
(Jablons-
kis 1957:
521). Si ee
indica J.
Jablonsk-
io s o zi
aiSkin i
di e a
lingua con
au o ia-
us
ZodzZiais
come
sude inj
sakinj.
181
al o
balbanéio
pe so
padi i a
j
saomi min i
ealios
i
ik o és
appo oj
(Balke iéius
1963:
390).
Tokios
p ieSp iegos
J.
Jablonskis
neakcen a o,
i
dé
miné o
panaSumo
au o iaus
Zod iai
en ò
a
i e piniy.
Lga laika
da
—
1911
m.
Rygiskiy
Jono
Lie u jy
kalbos
sin aksés
ik
1963
m., quando
è s a a
igleis a
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
linguaggio sin ak
sé, non e a
apibend inamyjy
sakinio sin aksés
da by.
Ci ca
lie u iu
pa la
sin aksés
aida, aigi
su i e piniy
i
s ip a ima
si può
sp es i
sin akse
ado eliy,
1S
ski y
mokyklom.
P.
Klimo
sin aksés
ado eélyje
(I
leid.
191!
m
pa uos ame
secondo.),
Rygiskiy
Jono
Li uu ju
lingua
sin aksés
u inj,
M
Du io
(1927),
P.
Meskausko
(1929).
Z.
Kuzmicch-
(I
io leid.
1930
m così
pal.),
J.
Amb ascos
i
J.
Ziugzdos
(1910),
éliau
J.
Ziugzdos
(I
leid.
1945
m.)
A.
Kalniaus
(1943)
lie u iy
lingua
sin aksés
ado éliuose
né p o a a
kaiz no s
o iginaliau
discu i
i e pinius, né
conc a a,
ela i amen-
e
Ju
su
J.
Jablons.
kio
pa eik aja,
isamiau
isdés y a.
Come
is o
iS
y
di igéliy
ilius acinés
mediZiagos! ?
,
e piniai
(ypaé
{ e p iniai
sakiniai)
comp enda-
mi quasi
al e an-
o plaéia
come
J.
Jablonskio
la o o.
; !
dél Vis o
ose
ado éliuose
cos non cos'
a izza a
p ecisando
j e piniy
sam: p a a.
P ima di u o,
unsacando
e piniy
seman inj
pozymi, già
nebesi enkinama
neapib ez u
jablonskiniu
indicim,
accen o ani
o
modalinie
abejojimo,
isi ikinimo k .
i
ombol iai.
Secondo,
pla éja
i
iksléja,
ispondendo
a o-
Jimo
daznuma,
i e piniy,
ypaé
e p iniy
ZodZiu,
in en a io
(plg.
Kalnius
1943:
45—46);
plagiai
comp ende-
ndo
e pima,
iene
p esen a a
i e p y
sin aksiniy
pilnaciy ( eks o jsp audy)
(Z .
Kuzmickis
1930:
104,
160—161).
Tam u éja
i akos
besi o muojan is
naujas
li e a i inés
kalbos
nebesi enkinama
1
ien liaudies
snekamaja kalba
i
p
niy
Sal iniy
medZiaga
(plg.
Palionis
1979:
277).
Esminiy
j e piniy
samp a os
pakei imy
pada y a
moksliniuose
lie u iy
kalbos
sin aksés
ap aguose
—
J.
Balke iéaus
*Daba inéje
lie u iy
kalbos sin
akseje
akademinése
(1963
267—181)
i
lic u iy
kalbos
g ama ikose
(LKG:
698—719,
PIA:
666-670)".
Mokslinj
j e piniy
aigkinima
eike due
di e se
endenzioni.
P ima
endenza: è
s a o
ce ca o
s abili e
plaéia
ca ego ia,
che c ea
ici y u o
i
ciò che né a
e en i
pa i del
e bo
(pe ciò
i
i e piniai).
Sin assége
Sapono
di e se
a ian i di
ques a
ca ego ia:
ispleciamujy
sen inio
elemen y
ca ego ia
(ocx
o-KHeHME
—
2 ., ecc.,
Pyanes
lydimyjy
1959),
sakinio
daliy
ca ego ia
(Z . :
Dumasi me mina-
zione c i e i,
quando
e sio ien a-si
asi i-
j
2
Gius o,
i e pinys dice
sic inas
cos uzione
su
dice
[qualunqu-
e],
u inéia
au o iaus
zodiay
sin aksine
unzione.
5
Z
Ty
di e eliy
pa ag aai,
des ina i
i e piniams,
pa yzdziy
gausumu
neé olo
is
nep ilygs a
J.
Jablonskio
al la o o;
alcuni
au o i
(P.
Klimas,
M.
Du ys,
P.
Mes
kauskas)
ipe io
J.
Jablonskio
de e
delle asi
su
e piniais.
-
Sky iy
I e p iniai
Zod iai
i
posakiai
akademinée
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(1976,
.
3)
pa agé
Z.
Dumasiu é;
is
isy lie u iy
kalbininky è
p incipalmen-
ji
e g ildenusi
i e pinius in
singoli a icoli,
pa ase iSsamy
sky iy abou
j e pinius in
ji
academicale
pubblicazione
|
”
Li uiy
lingua
asyba
i
sky yba
(1976:
299—323).
In Rusiskoje
Lie u iy kalbos
g ama ikoje sky iy
(1985)
abou i e pinius
pa ase ¢ 1963). La
seconda endenza
più di e enzia e
A.
Ruze.
:
182
quei eiskini, che in
sin assi sono
chiama i
j e piniais: dallo
i e piniy sono s a i
sepa a i isp audai
(Z ., ecc., Cenyn:
186194; anche z .
TPA, 1960: 140174;
MLLVG: 566681 e k .
1959). J. Balke iciaus
Daba inés lie u iy
kalbos sin akséje
j e piniais iene
conside mazdaug
quello che
cos i uisce
iSpleiamuosius
elemen i del
ascio, e abiejose
akademinese
~Lie u iy kalbos
g amma ikose dagli
i e piniy
a ibuiscono
jsp audai. J.
Balke iciaus *
Daba ineéje
lic u iy lingua
sin akséje
p esen a a mol o
pla i sa i a
e piniy samp a a.
Ampiezza del
conce o lémé
neg ieZ as
p incipale j e piniy
c i e io di
de e minazione
j e pimas | sakinj,
che Siek an o
sukconc e izza o
seman iniu
a Z ilgiu: j e pinial
ne u ulioja sen inio
min ies!?.
G amminio ySio con
saginio assenza. che
adizciSkai è s a o
conside a o più
impo an e
j e piniy pozymiu,
Daba ines lie u iy
kalbos sin akséje
ha solo
classi ikacine
eiksm¢: secondo
g amma icino iso
con saginio
bu ima/nebu ima
u i pladiai
sup an am1
j e piniai sono
suski s y i due ipi
|: 1) { e pinius,
g ama iskai
su is us su sakiniu,
e 2) j e pinius,
g ama isSkai
nesu is us su
sakiniu. [ e pinial,
g ama iskai susic i
con saginio, e a
ogge o nuo o
li eu iy lingua
sin akseje, a be o
ha , e eikSmingas:
secondo comune
j e pimo pozimi è
s a a sublokua a
mol o sin aksiniy
elemen y, che ino
ol lie u iy lingua
sin akse la o i non
e ano né
adegua amen e
discussi, né come se
succlassi ica e. By
he way, come sa à
is o
successi amen e,
accademici
sin aksés la o i,
a sisakius
j e piniy,
g ama iskai susie u
con saginio, quei
elemen i non sono
adegua amen e
paaisci i dagli al i
aspe i. 18 Kas
ik yjy sono
i e piniai,
g ama iskai susie i
con sakiniu, is o i8
jy ski s ymo: al 1)
{ e p ine pa iz di
sakinio e 2) sakinio
daliy aiskinamieji
j e pinial.
[ e p iniy sakinio
daliy sono due
a mainos: a)
pa agamosi
j e p inés pa i di
ase (Miku is,
come e suo Lé as,
mokejo a u i
j ik i), b) e p ine
pa i di ase,
zyminéios neiginio
isski i (Niekas
enai neaugo, kKa p
k g i kiaz).
Sakinio daliy
aiskinamieji
j e piniai: Naminiai
gyuha, ka p an ai:
a klys, ka eé,
kiaulé al a, laba
u ili
i
Zmogui;
Pujasusia,
oppu e
equa o ius,
dalija zeme
4
du
uni o mi
sem u uli;
Pamiskéej,
siau ame
pudymy
uoze, a e
be niokas.
Tu o
jy
g amma ic
ySys è lo
s esso:
sakinj
{
jeina pe
a piny
Zodi, il cui
sin aksine
unzione
ka oja.
Solo uolo
jy
nella ase
bei logico
seman ico
appo o
in e inio
ZodZiu
su
desiguoda,
ques o è
s a o
—
o
smulkesnio
i
sca amen-
jy
o base!®.
Tai, che
Daba ines
li eu iy
kalbos
sin akséje
conside a a
j e piniais,
g ama iskai
susie ais
sakiniu, sono
su
elemen i
sin aksiniai,
che unisce
ne
———
12 opie
Hedy
sha ) is
ieee Lig
PTW 58h}
Wi, suse
Lop ane
Bebe
kg
skial
ede e
1S
e piniy
desc izimo:
I e piniais
sono
chiama i
u i quei
zodziai
i
Zodziy
conjuniniai,
che
j e pia i
j
sakinj
pubblicbia-
mai minZiai
igplés i, a
singole
pa i del
ascio e a
u o il
ascio
pausci i
oppu e
albanéioioioi
pe sonò
osse azio-
ni e alle
emozioni
so e
no e i
(Balke icius
1963:
268).
13
Dip:
Sakinio
daliu aigk;
oe
ea Nahe
a
ie
ak
g:: Sakinio
daliy
aiskinam-
iei
j e pini-
ai
di e is-
ce dallo
j e p in-
iy sakinio
daliy nel
a o
che lo o
naujy,
Salia
esanéiy
eiSkiniy
neiskelia
<...>,
0
paaiSkina
già pa e
del
asinio
nusaky a
eigkini
<...>”
(Balke iéius
1963:
271).
183
solo
mine as
j e p inis
consumo
pobudis, ma
issky imas
i
in onazion-
e,
pa icola-
e
g amma i-
cale ySys
i
sin aksiné
unzione,
loginio
i
seman inio
appo o
su
in e medi-
nio Zodziu
peculia i -
umas. Ogni
y
pozymiy
può bi i
o ni o
p imum,
bloccando
Siuos
elemen i
sin assini
su
al i,
desc ézian-
jy
do
sin aksinj
s a usa.
Vedici,
ques o che
Daba inés
li eu iy
lingua
sin aksé-
Je
conside a a
j e piniais,
g ama igkai
susie ais
su
sakiniu,
Zi in
ig
ski ingy
pozicijy,
può bu i
alu a a
kele iopai.
Ki uose
lie u iy lingu
sin aksés
la o iose
j e piniy,
g ama iskai
susie y
sakiniu,
sa oka ilga
su
laika non
plé ojama
gilinama.
i
Dalinio daliy
aiskinamuosius
j e pinius
co ispondan i
clemen ai
in e p e a i
d ejopai: come
igski inés pa i
del asinio
1)
—
(isski inis
p iedélis,
igski inés
p ecisinamosi-
4
os asi pa i)
come isp audai
i
(akademiniuose
da buose),
come
aiskinamosios
2)
ikslinamosios
asi pa i
—
i
(Ka eckai é
1965:
5—18;
S a ke iciené
1983:
182—198).
O
j e p ine pa i
della ase
co isponden i
elemen i quasi
del u o non
nag inéjami*.
1994
m.
isleciu o
Li uu iy
lingua
sin assége
V.
Labu is,
nu odes,
che
i e piniy
samp a os
possono
bii i
he e oda
po a a,
supiko
pla iaja
J.
Balke ici-
aus
c ea a
j e piniy
samp a a
(Z .
Labu is
1994:
101—106).
Acadinici
sin aksés
ap aguone non
si pa la di
i e piniy
g ama inj ysi
sakiniu dél di
ques o, che
su
ques o ba y
ne
nebeak ualu,
piu os o
ysio p oblema
apeinama.
S ai siau ai
sup an amy
j e piniy
desc i zimen-
i
(LKG:
701;
PJ1A:
666;
DLKG: non
641),
menin
g amma ici-
no ySio,
j e piniais
ebenaikoma
cos uzioni,
okj ysj
u inzios!>.
O
ka
già bekale i
su
isp audus
mol i
—
g ama iskai
jy
sisie i
saginiu.
su
J.
Balke icaus
la o o
j e piniy
samp a os
o ma imuisi
impo an e
ne
solo dél
i e piniy
sa okos
plé imo, ma
dél naujy
eiginiy, quali
i
leido u é i
y
ikslesng
i e piniy
sa oka.
1.
P ima ol a
li eu iy
linguaggio
sin asséje
desc i end in-
ai indica o
i e piniy,
g ama iskai
nesusie y
sakiniu,
su
con enu o
speci icisci à:
lo o pa la su
ealios
ik o és
ne
diik us bei
eiskinius,
come
j e p inés
pa i del
saginio daliy
aiskinamieji
j e piniai kelia
aiks én
kalbanéio
a
pe so di ki yy
pi as,
no abas bei
emocijas min ii
<...>,
0
sakadii a ski y
daliy a z ilgiu
a
a
(Balke iéius
1963:
275).
O a
secondo
3j
pozymj
i e pinie
a ibuisc-
ono dallo
jsp audy.
O
più impo an e
—
8is pozymis è
uzuomazga
min ie, che
u i
j e piamai
u ilizza i
elemen i
sin aksiniai
sen i amen e
comunicciniu
a z ilgiu sono
Salu iniai.
2.
Esplici am-
en e
paisci o,
che
j e piniai
(zinoma,
su
ik ieji)
nelle al e ase
Zodiiais
non ha
Zodziy
coniuno
g adopai
bidingo
g amma ic
ySio:
"jie
<...>
zodziy
junginiy
su
al i
sakinio
Zodiiais
2
Essi, isco si
ieng al a
casuali
esempdi, non
engono
discussi
neppu e nei
gene alizzan i
la o i
accademici
(LKG;
JIA).
Si
p incipalmen e
mandomosios
p ielinksninés
kons ukcijos
su
be
(be
manes,
be
gabumy
i
pan.),
anche
g e a,
su
Salia
(z .
LKG:
708),
co ispondZi-
os i e p ine
pa i del
e ice,
zyminéias
igski j.
[ e pinii le
conside ano,
ad esempio,
del
ingidinanCios
ik yjy
j e piniy
analogije
(plg.
i e pinius:
abejo, o,
be
al i
be
be
ko
i
pan ik ieji
—
i e piniai
sus aba éjusio-
—
s.), specializza e
eiksmés
cos uzioni.
184
i
Se
e
ee
a
e l
nesuda o
ne a con
essi
conco d-
a e, né a
jy alomi
a
p esso
jy
p iglie i
(Balke ic-
ius
1963:
275).
3.
No s
Daba ines
lie u iy
kalbos
sin akséje,
paisan
anks esniy
sin aksiy
adicijy,
p esso
j e piniy,
g ama iskai
nesusie y su
sakiniu,
jungiamas
k eipinys, ma,
al a e us;
limi a i, e o,
di qualche
qualunque
unico ondido
ali
be
i e piamai
a ojamy
sen inio
-
elemen y
g upelés, che
galilaiky i
ik yjy
pa en ezés
elemen y
classi icazio-
ne
uzuomazga.
ma
P ima di
u o ( iesa,
p esso
j e p iniy
Zodziy)
pe a ai!
minimi (da a
così a di e,
adina...), che
snekamo®
nella lingua
[…]nuola
ka ojami del
blogo jp oéio
(Balke igius
1963:
279).
Isola ame-
n e limi a i
i8 adiniai
ZodZiai
(i an o,
bas a,
i
u o...),
i
median e
alban isi
pe sona
uZbaigia
sakini,
insis ézda-
ndo
pasaki a a
min j
come suo
galu ing i
nepakeiia-
ma i ada
(Balke idi-
us 1963:
281).
[ e piniai
del che che
non ha
jp as o
g amma ic
ySio in
al e
ase
su
Zodziais ciò
dal
i
di e isce,
adicinéje
jy
sin asséje
ap agomi
come
indi idualus,
isolau i
elemen i.
Todél
a si
nebé a
eikalo
aiskin i,
qualio
ango
i
quale
pos o jie
uZima a
ki y
sin aksés
elemen y.
Ques o
ge okai
sumazina
possibili à
desc ude e
pacius
i e pinius,
localizzando
lo o ki y
sin aksés
eiskiniy
sis emae.
Sia
adizione
lie u iy
lingua
sin asséje
p imoji
pabandé
keis i
Z.
Dumasius -
e
aipsnyje
”
Del
sakinio
daliy
i
jy
ecip oco
appo oiy
(1963).
S ando a
che nella
ase
né a non
i
può
esse e
Zodziy
be
nessuna
sin aksinés
unzioni,
u i, kokie
solo può
esse e,
sen inio
zodzius
Z.
Dumasii é
suski s é
j
qua o g uppi:
zodziai, che
1)
anno alle
cosidde e
eikiminémis
pa i del e bo,
zodziai, che non
hanno
eikSminiy
2)
unkcijy
u ilizza i come
bi inasis
eikSminiy daliy
componen e del
i
e bo, un ukai
jungiamaja
unzione
u in ys
Zodiiai, zodziai,
cui kasom
accon a o dal
3)
s esso
i
kalbé ojo.
Poiché
an osios
g uppies
4)
zodziai saginio
dalimis nonina,
saginio daliy
sono e ipi:
eik&minés,
jungiamosios,
lydimosios.
I e pinii
appa engono
qua a ajai
zodzZiy
g uppoe
e ciajam del
ipo delinio.
1)
2)
3)
i
Lydimyjy
sen inio daliy
classéje
pasida é
mo i ua i
sin aksés
la o i in già
ip as as
k eipinio,
anche
eiginio così
neiginio
bloca imas
j e piniais;
appa é, che
i
esp essi a-
ne
men e
su
sakomy
Jaus uky,
pa odomyjy
dalelyéiy
(an ai, au e,
3 ai pan.)
i
non c'è
bisogno
en i
p esso i e piniy
(si, pu oppo,
si a anche
negli a uali
sin aksés
ap asi), u o
ques o è
lydimosios
—
pa i del
e ice.
Anche
lydimosios
pa i del
e bo
limi a e
non be
ukumy
(con al e pa i
del e bo
nesuda o
classi icazioni,
pe ché u e
esse limi a e a
uno a z ilgiu;
pa ia lydimosios
pa i della
ase mol o
di e seodos;
ne
p incipalmen e
dubbiooniy pone
g e a
p edika~iji,
de e minazione
coo dinazioni
as as nuo i
appo ois al i
sakinic
i
jy
su
ZodZiais
—
sin assico
lydéjimas!),
sebbene
essa non
di en lie u-
16
J.
Balke izius
(1963:
279)
li chiama a
anco a
pozodiiais.
.,
,.Vadinamiei
saginio daliy
li ello
appo i
sono
sugal o i,
pe
a ibui e
a i icialme-
n e zodziy
ySius
Junginyje
saginio daliy
i
ygius
sakinyje.
Is
ik yjy i
cosidde -
i sakinio
daliy
ySiai
sono
quelli
s essi
( y paciy
zodziy)
junginiy
li ello ySiai:
ijungimas,
congiungime-
n o e, nel
e mine
a uale,
ecip oca
dipendenza
(sasaja).
_Dumaésiu é
synaxiniu
lydejimu
chiama oki
d iejy
sen inio
elemen y
elazioni, kai
uno
iS
jy
(lydin ysis)
su
al o
(lydimuoju,
eikSminiu)
é a colleges
p op io iy
linguaggio
185
sin aksés
ap aso
a o,
bisogna
p ipazin i,
che il
en a i o
scise s y
pa e del
aschio
discu i
sin aksinj
i
lydéjima
padéjo
Z.
Dumaiii ei
pa iksling
i e piniy
sa oka
i
Concep a,
ispe o
su
J.
Balke iéiaus
pa eik ajal§
,
mo: y uo ai
pasuk i
p iesinga.
j
me à.
Z.
Dumasiu e
no é che a
u i gli
ne
elemen i
della ase,
che uome|
e ano
conside a i
i e piniai,
budingo ale
elazione,
ku j chiama
sin aksiniu
ji
ly
Ques o è
i
i e piniy
sa okos
slau imen-
o
p adZia.
Véliau,
asydama
akademin-
és
Li uu iy
lingua
g amma ic-
os sky iy
abou
i e p inius
ZodZius
i
posakius,
Dumasia é
Z.
quelli
*ne ik uosius
i e pinius
a sky é nuo
ik ujy
i e piniy
ap ibojo,
zinoma,
i
u édama
p ies akis
la iy, usy
ki y kalby
g ama iky
pa yzdi,
sp audus.
i
Solo
pecca o
che così
imas a
i
neigplé o a
men is, che
kaj ku ie
y
*ne ik yjy
i e piniy
secondo suo
ysi sakiniu
su
*lyg jeina
i
j
<...>
sin aksinés
cos uzioni.
Akademinéje
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
diduma
isp audy
suda eé
a
-
dinamieji
lais ieji_
j e piniai
(daugiausia
i e p iniai
sakiniai), quali
"ne
i
speci iniy
eikSminiy
unkcijy
i
apib éz os
leksinés
aiSkos
i
dél sa .
;
p idu inio
pobudzio
<...>
a solo
ase
den o in o
die o,
no malme-
n e ase
daliy, con
po
u
cui
legamiamo
su
il p op io
eiksme
(LKG:
714).
Isp audai solo
da ik yjy
ne
sepa a i libe i
i e pinie, è
pa e limi a o
nuo i
sin aksés
eiskinys,
—
pe ché come
is
isp audai sono
apibidi i quelli
kineso
elemen i, che
negli iniziesni
la o i
sin aksés
e ano
igleidziami akiy,
esempioZiui:
i
i ai ls
s
echninio
pobidzio
in a pai
is
(Jo
mokinys
Vy au as
(nuo auka
desi
n
éj
e)
—
uno gabiausiy
jauny
as onomy);
i ai ios pa i
del linguaggio
sudé inio
démenys
i
anche
qualche
es o
i
saginiai, che
dé] pasalinio
pcbidzio sono
isoliuojami
in onazione
( as e
4
isski iami
skliaus eliais
o b ikéniais),
eikSminémis
unzioni, ma
uno al o
neigplecia
—
)
<...>.
Lydéjimas
eiskiamas
bi ina
lydingiojo
i
lydimojo
elemen o
pos o
ame nella
s essa
islio uni à
linguis ic-
he
i
—
emc a
uni àe o
o
in onazion-
e,
apimanéia
abu
Siuos
elemen i.
Lydinégiojo
elemen o
4
o ma dallo
lydimojo
nep iklauso
(Dumagiu e
1963:
246).
Come is o, i
cosidde i
lydeéjimo
pozymiai i gi
ne a_kaZkas
Nauja,
—
essi sono
mazdaug
ciò che si
dice a
aiskinan
a e mini
che
e piniai
non ha
g amma i-
cale ySio
su
sen iniu.
:
is
J e piniy
sa okos,
che è
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
lingua
sin akséj-
a
e,
Z.
Dumasiu e
nepaneige,
o
laike
jg
*plagiai in esa
i e piniy
sa oka
umasiii é daliy
_
con enu i
1963:
245).
186
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
is
p adziy
insieme
nag inéjami
u i
i e p iniai
zodziai
i
posaccia,
indica i
jy
comunichi
( iesa, mol o
neapib éz i)
pozymii:
ei8kia
1)
sakiniu
su
a
jo
ela i i alle
no e
aggiun i e,
co ieja i o
u a la ase,
o a singole
gi
pa i della
ase; essi
su
anno kai omici
noniki omici
zodziai,
su
commu a o i e
cos uzioni;
secondo la sua
2)
sanda a alcune
j e p iniai
zodziai e
i
posacie
co ispondono
jy
pa e della
ase, al i
sude iniy
3)
sakiniy
démenis;
elazione u o
sen iniu
—
4)
jy
su
a
jo
dalimis
eiskiamo
pos o nella
ase
i
de e min-
a
in onazione
(jie
dazniausiai
sono
pasakomi
Zome
ona più
i
eloce del
empo
quelli
Zodiai,
median e i
quali
eiggiasi
ondamen-
iné
men is;
qualche
i
ol a
j e p iniai
Zodgiai posacie assegna i pauzémis!9
(a .
LKG:
698—700).
Tagiau
gios
G ama ikos
j e p iniai
Zodéiai
i
posakiai non
può bi i
empoosin a-
ksine
mi
ca ego ia,
jungianZia
j e pinius
isp audus.
i
Visy j e piamai
a ojamy
elemen y
ap a imas
p adziy d auge,
is
semb a, anco a
sos enamas
elemen y
nedi e encijuo o
nag inéjimo
y
adizione.
Cad così
degno
capi e
sa oka
e p iniai
ZodZiai
i
posaccia,
indica
qualche
a o.
P ima, in
quel
momen -
o, come
i
Li uu iy kalbos
g ama ikos
e diasis omas,
pubblica oZiusi-
ame
akademinialeidin-
yje
me
”
Li uiy kalbos
aSyba
sky yba si
i
pa la solo di
i e pinius,
alcuni
j e piniy
scy ybos
i
casi sono
suppo a i
aliais
pozymiais,
come
pasaliskuma-
s, sa i a
in onacija
k ., che
su ampa
bend aisiais
i e p iniy
zodziy
i
posakiy
pozymiais?°.
su
i
An a,
pu ché
j e p iniai
zodziai
i
posakiai
bu y u eje
ka ego inés
sa okos
s a ususa,
ca ego ia,
a
se e
i ene e,
bi y s a a
i i in a
1985
m.
nell'accademia
Lie u iy lingua
g amma iche.
O
Siog ama ica-
je
ne j e piamai
usa i gli
elemen i della
ase insieme
non
appa ichiano,
del semb a che
i
o
Gia,
ispe o
su
1976
m.
*Lie u iy
lingua
g amma ic-
a, isp audai
più
a ibui i
nuo
i e piniy.
Pagaliau
jeigu
i e p iniai
Zodziai
i
posakiai
bi y exusa
ca ego iné
sa oka,
se e
suppo e,
bu y scel o
il suo
s a ususa
i
co ispond-
en e
e mine.
Quindi lie u iy
lingu
sin aksés
la o iose
i e piniy
samp a a è
s a o
plé ojama
d iem
c ip imis:
pleciama, ypaé
J.
Balke iciaus
”
Daba inés
lie u iy
lingua
sin akséje,
V.
Labuéio
*Li uu iy
lingua
sin assége
(II d.),
siau inama
i
akademinése
lie u iy lingua
g amma ico-
se.
I
una, al a
i
di ezioneme
k epian
analisi,
sa o iskai è
s a a
p ecisina a,
cosa sono
j e piniai.
Pleéian
i e piniy
sa oka,
no é a
congiunge-
e quan o
possibile più
elemen ino
del asey,
u inciy
ienokiy
ki okiy
j e pimo
pozymiy,
a ibuo i,
a
e a,
indi e am-
en e,
i
Si okia
in onazione
pauzes,
19
de e mina-
e
i
sa is abos
budu, più
con inga
jsp auda-
ms
'eb
Indi e enzio uo o
i e piamai usa o
elemen o del
asinio aiskinimo
esempio Li uiy
kalbos asyboje
sky yboje,
ma y , lemé, che
lingus p ak ikos
kalbos mokymo
i
da buose
i
(p z. :
LKKN:
15—16;
Kni ks a,
Lybe is:
54—56;
Ged ilas,
Kadzy é,
Kuza inis:
198—200;
Dob o olski:
122—129)
imase
adiciné
(plagioji)
e piniy
samp a a.
Padiasi, Siuo
empo_
pa alleli
u ilizza e d i
i e piniy
samP a os:
placioji lingu
p ak ios
—
i
Eslbos nei
la o i
dida ici,
s u oji
—
scien i i-
ci sin a.
‘ses
la o oose.
No s linguis i
p a ikai placioji
i e piniy
samp a a
qualche
pa ankesné, ma
i e piniy sa okos
d ip asmiskumas
akdo e iau
comp ende e pa
eiskini; beje,
sky ybai
p a e s y nuo
i e piniy
a ibuo i
ap audis, ma
j e piniai
Pap as ai
issk iami
kableliais,
Pp anda
skliaus elinis,
b ak&niais.
o
a
i
187