LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Gin au as
AKELAITIS
JTERPINIY
SAMPRATOS
LIETUVIY
KALBOS
SINTAKSEJE
Lie u iy
kalbos
sin aksés
is o ijos
kol
kas
pa aSy a
ik
agmen y.
Vie-
nas
okiy
agmen y
u é y
bu i
j e piniy
y imo
is o ija,
ku ioje
ypaé
s a bi
j e piniy
samp a os
aida.
Lie u iy
kalbos
y inéjimuose
iki
XIX
a.
pabaigos
galima
as i
sin aksi-
niy
kons ukcijy
i
Zodziy,
ku ie
Siy
dieny
sin aksininky
adinami
j e piniais,
aéiau
jie
nei
kaip
no s
j a din i,
nei
ap a i.
Pa yzdZiui,
pi mosios
moksli-
nés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
au o ius
A.
Sleiche is,
ap a damas
p ielinksnj
ano ,
a ojama
ik
j e p inése
kons ukcijose,
nu odo:
”ano
eikSmé
y a
man
neaiski;
jis
jmanomas
i
a ojamas
okiuose
junginiuose:
ano
e o,
ano
jo
zodzo
<...>”
(Schleiche
1856:
280);
juo
paseké
i
F.
Ku Sai is
(plg.
Ku scha
1876:
389).
I
ai
nieko
keis o:
iki
1911
m.
J.
Jablonskio
”Lie u jy
kalbos
sin akses”
nebu o
sakinio
sin aksés
ap aSo
—
sin aksés
dalykai
bu o
isdes omi
kalbos
daliy
sin aksés
p incipu
(plg.
B ida
1987:
13
i
k .),
i is
iso
lie u iy
kalbos
sin aksé
bu o
menkai
igplé o a
kaip
kalbos
mokslo
s i is
(plg.:
Sabaliauskas,
1979:
197,
Zinke idius
1992:
153).
Vis
del o
i
iki
J.
Jablonskio
da by
pi muose
lie u iskuose
kalbamoksliuo-
se
ai,
kas
daba iniu
e minu
adinama
i e piniais,
bandy a
j a dy i,
no s
a ski al
neap a a.
Pi mieji
e minai,
ku iais
pa adin i
j e piniai,
i
pi mie-
ji
i e piniy
pa yzdZiai
bu o
pa eik i
sky ybos
aiskinimuose.
S ai
A.
Ba a-
nausko
”Kalbomokslyje
lé u iszkos
kalbos”
(1896:
59)',
ap a ian
kablelio
asyma,
nu odoma:
”Sky smélu
(kableliu
—
G.
A.)
sky iasi
ZodZiai
jmes inei,
sakynei
imes inei...”;
Pe o
G azbylio
(P.
JanuSe i iaus)
”San aikoje
(syn a-
xis)...”
(1905:
28)
a ojami
e minai
”ZodZjai
jmes i”,
”sakynjai
jb uk i”?.
Deja,
Siuose
da buose
nepa eik a
pa yzdziy,
is
ku iy
bu y
ma y i,
ka
ie
e minai
eigkia.
A.
S uob is
sa o
”Kalbamokslyje”
(1906
64—65),
aiSkinda-
mas
skliaus eliy
(apsk ibinio)
a3yma,
a ojo
”j alpiniy
ZodZiy
i
sakyniy”
e minus
i
pa eiké
pa yzdziy,
ku ie
odo
au o iy
ais
e minais
adinus
kon-
s ukcijas,
daba iniame
sin aksés
moksle
laikomas
isp audais,
p z.:
B olybe,
lygybé
—
ie
g azus
iziai
(Emonijai
juos
paskelbé
K is-
us
seniai)
ik
amais
pas
Die g
su aikjs
isus.
Apie
lie u iy
eikalus
e asé
lie u iskai
( ik iaus
sakan
Zemai iésk
ai)
ik
ienas
'
1
Del
”Kalbomokslio”
igleidimo
is o ijos
i
da os
Z .:
Sabaliauskas
1979:
168;
Zinke iéius
1992:
113
i
k .
.
[samioje
lie u iy
kalbo y os
e miny
s udijoje
A.
BalaSai is
pas a ojo
e mino
a ian o
nenu ode
(Z .
BalaSai is
1961).
179
Daukan as
i
pan.
|
I e pinius
kaip
sin aksinj
ei3kinij
—
am
ik a
sakiniy
”
"sa o iskuma
* ai ybe”
—
a ski ai
ap a é
J.
Jablonskis
1911
m.
Rygiskiy
Jono
slapy a
dziu
isleis ame
ado élyje
*Lie u jy
kalbos
sin aksé”.
Kadangi,
be
cod
my,
sin aksés
eo ijos,
aigi
i
j e piniy
eo inio
ap a imo,
oje
’
’Sin akséje
né a
(beje,
i
pasiges i
o
ado élyje
né a
pag indo),
didziausia
e e
u
gausus
pa yzdziai,
ku iy
a anka,
ski s ymas,
pa eikimo
budas
odo
au
iaus
eo inj
pozi i.
|
Is
gausiy
pa yzdziy
ma y i,
kad
J.
Jablonskis
kaip
j e pinius
ap ibo}
ma yli,
sako,
adinasi,
ienu
Zodziu
i
pan.
ipo
zodzius
bei
posakius,
ku
i
siy
dieny
sin akséje
suda o
j e piniy
cen a
(in en o iaus
a z ilgiu).
|
Siaip
jau
i e pinius
J.
Jablonskis
apib ézé
kaip
sakinius:
”Nep iklausomg
sakinys,
kad,
budamas
in e p as
j
ki a,
ne u i
su
juo
g ama ikos
jung ies
|
inesa
|
isa
pasakyma,
Siokj- oki
min ies
paaigkinima,
pazyméjima,
susia
inima,—
adinamas
j e p inis
sakinys”
(Jablonskis
1957:
519);
sakinius
5
s
i e piniais
J.
Jablonskis
laiké
sudé iniais
(z .
Jablonskis
1957:
531),
siuo
al
z ilgiu
J.
Jablonskio
poZi i is
su apo
su
o
me o
usy
sin aksininky
eiginiais
ku iuos
apibend indamas,
e piniy
y ejas
A.
Os aninas
nu ode:
”j e pi
p oblema
pi miausia
iskilo
kaip
<...>sakinyje
esanéio
ki o,
ls
|
sakinio
p oblema”
(Oc anuu
1969:
4).
J.
Jablonskis
oe
ne
ik
apie
i e p inius
sakinius,
—
uojau
po
an
b ezimo
jis
p idu e:
”in e pjami
i
Siaip
jau
pasakymai
i
a ski ieji
zodziai’
Tai
né a
koks
apib ézimo
pa ikslinimas
—
pagal
o
me o
sin aksés
ado eli
au o iy
D.
O sianiko-Kuliko skio,
éliau
i
A.
PeSko skio
bei
jy
pi m ak
aiskinimus,
j e p iniai
zodziai
y a
nebaig o
sakinio
a ba,
a i kS¢iai,
su un
péjusio
as
a ka pos*
(plg.
Oc anuu
1969:
11).
Ka
eiskia
os
kaip
ma y i
is
apib ézimo,
J.
Jablonskis
apibud
no
ik
apy ik iai®:
*ynesa
isa
pasakyma
Siokj
okj
min ies
paaiskinimg
pazymejima,
susiau inima”.
Ta
labai
apibend in ai
nu ody a
j e piniy
se
man iné
paski is,
iena,
nea spindéjo
eik8més
ipiskiausiy
j e piniy
—
an
e o,
ma y i,
odos,
sako,
adinas,
ienu
Zodziu
i
pan., ku ie
issiski ia
i
a
J.
Jablonskio
pa eik y
pa yzdziy;
an a,
paaiskinamosios,
paZymimosios
i
siau inamosios
paski ies
akcen a imas
leido
J.
Jablonskiui
j e piniais
laiky!
kons ukcijas
su
be,
plg.:
Bu o
sep yni
b oliai,
be
Pe o.
Be
si
i]
S odymy,
bu o
daugybé
i
ki y,
da
didesniy
(Jablonskis
1957:
521,
3
Del
J.
Jablonskio
1911
m.
”Lie u jy
kalbos
sin aksés”
san ykio
su
ano
ma
usy
kalbos
Nado eliiss
z .:
Palionis
1957:
47—48,
Pi ockinas
1978:
78—80;
Sabe
liauskas
1979:
197.
Si aip,
an
eikiamas
A.
PeSko skio,
eige
M.
Du ys:
”j e p iniai
zodziai
G
sea
y a
<...>
pilnyjy
sakiniy
nuo upos”
(Du ys
1927:
79).
Isigalin
o maliajai
g ama inei
k ypéiai
( iesa,
J.
Jablonskis
liko
i& ikima
loginei
g ama inei
k ypGiai),
menkas
démesys
bu o
ski iamas
seman ikai.
Be
e
J.
Jablonskis
i e piniy
u inio,
egis,
nelaike
s a biu
dalyku:
”in e p inis
sakiny
leng a
ka ais
i
isai
isleis i,
i
as
iSleidimas
ne
kiek
nemaino
sin akses
pilna i¢
p asmes.
Pasakymas:
”Tu,
s
ak
o,
aka
mies e
bu es”
eiskia
iek
pa ,
kiek
i
sakinys:
”Tu
aka
mies e
bu es”
(J
ablonskis
1957:
521).
180
Tiesa,
os
siau inima
eiskiancios
kons ukcijos
nea i iko
s a biausio
pozy-
mio
J.
Jablonskio
apib ézime
—
kad
j e piniai
su
sakiniu
”ne u i
g ama ikos
jung ies”.
Tokias
i
panasias
kons ukcijas
eliau
J.
Balke i ius
ap ibojo
kaip
j e pinius,
*g ama iskai
su ig us
su
sakiniu”
(Z .
Balke idius
1963:
270
i
k .).
J.
Jablonskio
”in e p iniy
sakiniy”
sa oka
apima
i
as
kons ukcijas,
ku-
ios
akademinéje
”Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(1976:
714—719)
adinamos
jsp audais.
[domu,
kad
ipiskus
jsp aus y
(daba iniu
pozi iu)
sakiniy
a e-
jus
(p z.:
Viengka g—
me gai é
bu o
jau
d ylikos
me-.
y
—
éme
sneke is
d a iskiai)
J.
Jablonskis
pa eike
ne
ka u
su
”in e p i-
niais
sakiniais”,
o
a ski ai
—
aiSkindamas
b ukSnio
i
skliaus eliy
aSyma
(Z .
Jablonskis
1957:
546—547,
548).
Toks
a sky imas,
a gu
a
a si ik inis®,
gal
i
leis y
a sa giai
paspéelio i
J.
Jablonski
jau us
am
ik a
j e piniy
i
jsp audy
(daba iniai
e minai)
ski uma.
J.
Jablonskis
”in e p iniais
sakiniais’
laike
i
au o iaus
zodZius,
j e p us
|
iesiogine
kalba.
Mo y y,
kad
au o iaus
Zodzius
galima
ak uo i
kaip
j e pi-
nius,
J.
Jablonskis
u éjo
pakankamai.
Laikydamas
iesioginés
kalbos
sakinius
su
au o iniais
in a pais
sin aksinémis
pilna imis’
(a .
Jablonskis
1957:
521),
J.
Jablonskis
Gia
u éjo
ma y i
sakiniy
”p ijungima”,
“sujungima”’,
”su a-
pima” a ba
”in e pima”.
Sup an ama,
au o iaus
ZodZiy
ySys
su
iesiogine
kalba
a imiausias
”in e pimui”®.
Ma y i
Gia
“in e pima”
padéjo
i
ki as
da-
lykas:
J.
Jablonskis
nedi e encija o
a pasakojamosios
kalbos
sakiniy
su j e -
piniais
i
iesioginés
kalbos
sakiniy
su
au o iaus
zodZiais.
Vienus
i
ki us
jis
pa eiké
sumiSai,
dédamas
uos
pa ius
sky ybos
Zenklus,
plg.:
“Gulejom”,
sako,
”d iejaus
(d iese)
—
a
i
misy
aihesas”.
Sin.
”Tu,
mo yn,
buk
p ie
ligonio”,
a é
é as,
“o
as
az uosiu
dak a o
pa ez i”.
Z .
”Reikia
pi ma
nuplaul ”,
p idéjo
senis.
Z .
"Daba
eiki ”,
sako,
*namo”,
"paskui”,
gi di,
su asim,
kas
Gia
hal as”.
N .
i
. .
S a biausias
a gumen as,
leidzian is
paaiskin i,
kodél
J.
Jablonskis
nedi e encija o
Siy
sa-
kiniy,
ma y ,
y a
ai,
kad
Snekamojoje
kalboje
(jos
pa yzdziy
J.
Jablonskis
pa eiké
daugiausia)
a pasako i
sakiniai
daznai
u i
“a min iniy”
sakiniy
o -
ma
(plg.
’<...>paskui”,
gi di,
*su asim,
kas
é a
kal as”)
i
ski iasi
nuo
ne iesioginés
kalbos,
ku i
y a
“daly jy
kalba”
(Jablonskis
1957:
527).
Ido-
mu,
kad
J.
Balke icius
su
i e piniais
gi di,
sako
ik
daly inius
ne iesiogines
kalbos
sakinius
pa eiké.
Sakinius
su
j e piniais,
ku
isi
ZodZiai
pasaky i
kal-
bé ojo,
galima
p ieSin i
su
iesioginés
kalbos
sakiniais,
ku iuose
y a-au o iaus
zodziy,
—
pzs a ieji
y a
”d iejy
asmeny
sakiniai
su
a ski omis
modalinémis
ka ego ijomis,
Zyminéiomis
iename
sakinyje
au o iaus,
o
ki ame
sakinyje
jau
©
Tlius uodamas
kablelio
aSyma,
J.
Jablonskis
paka ojo
ankséiau
pa eik us
sakinius
su
j e piniais
(z .
Jablonskis
1957:
544).
.
Ano
A.
Pi oékino
(1957:
81),
”sin aksiné
pilna is”
dublia o
sakinio
(dazniausiai
sudé inio)
e ming.
i
}
e
Ap a damas
i e piniy
ie a
sakinyje,
J.
Jablonskis
nu ode:_”<...>,
pe s a e
in e p inj
sakini,
pas a e
jj
p adzioje,
gausime
i
pap as ajj
pag indo
sakinj.
Tai
an ai:
Te as
a é:
”Tu,
mo yn,
buk
p ie
ligonio,
o
as
aziuosiu
dak a o
pa ez ”,
—
in e p inio
sakinio
nebus”
(Jablonskis
1957:
521).
Si
ee
odo
J.
Jablonskio
pas angas
aiSkin i
iesiogine
kalba
su
au o iaus
ZodzZiais
kaip
sude inj
sakinj.
181
ki o
kalbanéio
asmens
padi i a
j
sakomos
min ies
i
ealios
ik o és
san ykj
(Balke iéius
1963:
390).
Tokios
p ieSp iegos
J.
Jablonskis
neakcen a o,
i
dé
miné o
panaSumo
au o iaus
Zod iai
pa eko
a p
i e piniy’.
Ilga
laika
—
nuo
1911
m.
Rygiskiy
Jono
“Lie u jy
kalbos
sin aksés”
ik
1963
m.,
kada
bu o
igleis a
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin ak
sé”,—
nebu o
apibend inamyjy
sakinio
sin aksés
da by.
Apie
lie u iu
kalba
sin aksés
aida,
aigi
i
apie
i e piniy
s ip a ima
galima
sp es i
1S
sin akse
ado eliy,
ski y
mokykloms.
P.
Klimo
sin aksés
ado eélyje
(I
leid.
191!
m.),
pa uos ame
pagal
Rygiskiy
Jono
”Lie u ju
kalbos
sin aksés”
u inj,
M
Du io
(1927),
P.
Meskausko
(1929).
Z.
Kuzmickio
(I
leid.
1930
m.),
aip
pal
J.
Amb askos
i
J.
Ziugzdos
(1910),
éliau
J.
Ziugzdos
(I
leid.
1945
m.)
A.
Kalniaus
(1943)
lie u iy
kalbos
sin aksés
ado éliuose
nei
bandy a
kaiz
no s
o iginaliau
ap a i
i e pinius,
nei
Ju
samp a a,
palygin i
su
J.
Jablons.
kio
pa eik aja,
isamiau
isdés y a.
Kaip
ma y i
iS
y
ado éliy
ilius acinés
mediZiagos!?
,
e piniai
(ypaé
{ e p iniai
sakiniai)
sup an ami
be eik
aip
pa
plaéiai
kaip
J.
Jablonskio
da be.
; !
Vis
dél o
uose
ado éliuose
kas
ne kas
pada y a
ikslinan
j e piniy
sam:
p a a.
Pi miausia,
nusakan
e piniy
seman inj
pozymi,
jau
nebesi enkinama
neapib ez u
jablonskiniu
nu odymu,
o
akcen uojami
modaliniai
abejojimo,
isi ikinimo
i
k .
a spal iai.
An a,
pla éja
i
iksléja,
a i ikdamas
a o-
Jimo
daznuma,
i e piniy,
ypaé
e p iniy
ZodZiu,
in en o ius
(plg.
Kalnius
1943:
45—46);
plagiai
sup an an
e pima,
pa eikiama
i e p y
”sin aksiniy
pilnaciy”
( eks o
jsp audy)
(Z .
Kuzmickis
1930:
104,
160—161).
Tam
u éja
i akos
besi o muojan is
naujas
li e a i inés
kalbos
1
nebesi enkinama
ien
liaudies
snekamaja
kalba
i
p
niy
Sal iniy
medZiaga
(plg.
Palionis
1979:
277).
Esminiy
j e piniy
samp a os
pakei imy
pada y a
moksliniuose
lie u iy
kalbos
sin aksés
ap aguose
—
J.
Balke iéaus
*Daba inéje
lie u iy
kalbos
sin
akseje”
(1963
267—181)
i
akademinése
lic u iy
kalbos
g ama ikose
(LKG:
698—719,
PIA:
666-670)".
Mokslinj
j e piniy
aigkinima
eike
d i
ski ingos
endencijos.
Pi moji
en-
dencija:
bu o
siekiama
nus a y i
plaéia
ka ego ija,
i
ku ia
ici y
isa
ai,
kas
né a
ik osios
sakinio
dalys
( aigi
i
i e piniai).
Sin akséje
Zinomi
keli
okios
ka ego ijos
a ian ai:
ispleciamujy
sakinio
elemen y
ka ego ija
(ocx
o-KHeHME
—
2 .,
p z.,
Pyanes
1959),
lydimyjy
sakinio
daliy
ka ego ija
(Z .:
Dumasi -
no minimo
k i e ijus,
kai
e sio ien uojama
j
asy i-
2
Tiesa,
i e pinys
sako
sic inas
su
kons ukcija
sako
[kas
no s],
u inéia
au o iaus
zodiay
sin aksine
unkcija.
5
Z
Ty
ado eliy
pa ag a ai,
ski i
i e piniams,
pa yzdziy
gausumu
neé
is
olo”
nep ilygs a
J.
Jablonskio
da bui;
kai
ku ie
au o iai
(P.
Klimas,
M.
Du ys,
P.
Mes
kauskas)
ka ojo
J.
Jablonskio
pa eik us
sakinius
su
e piniais.
-
Sky iy
”I e p iniai
Zod iai
i
posakiai”
akademinéje
*Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje”
(1976,
.
3)
pa agé
Z.
Dumasiu é;
is
isy
lie u iy
kalbininky
ji
y a”
daugiausia
g ildenusi
i e pinius
a ski uose
s aipsniuose,
ji
pa ase
iSsamy
sky iy
|
apie
j e pinius
akademiniame
leidinyje
”
Lie u iy
kalbos
asyba
i
sky yba”
(1976:
299—323).
Rusiskoje ”Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(1985)
sky iy
apie
i e pinius”
pa ase
A.
Ruze.
:
182
¢
1963).
An oji
endencija
—
labiau
di e encijuo i
uos
eiskinius,
ku ie
sin akseje
adinami
j e piniais:
nuo
i e piniy
bu o
a ski i
isp audai
(Z .,
p z.,
Cenyn
1959:
186—194;
aip
pa
z .
TPA,
1960:
140—174;
MLLVG:
566—681
i
k .).
J.
Balke iciaus
”
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin akséje”
j e -
piniais
laikoma
mazdaug
ai,
kas
suda o
iSple¢iamuosius
sakinio
elemen us,
o
abiejose
akademinese
~Lie u iy
kalbos
g ama ikose”
nuo
i e piniy
a ibojami
jsp audai.
J.
Balke iciaus
*
Daba ineéje
lic u iy
kalbos
sin akséje”
pa eik a
labai
pla-
i
sa i a
e piniy
samp a a.
Samp a os
pla uma
lémé
neg ieZ as
pag indinis
j e piniy
nus a ymo
k i e ijus
—
j e pimas
|
sakinj,
ku is
Siek
iek
sukonk e-
in as
seman iniu
a Z ilgiu:
j e pinial
ne u ulioja
sakinio
min ies!?.
G ama-
inio
ySio
su
sakiniu
nebu imas.
ku is
adiciSkai
bu o
laikomas
s a biausiu
j e piniy
pozymiu,
”
Daba ines
lie u iy
kalbos
sin akséje”
u i
ik
klasi ikaci-
ne
eiksm¢:
pagal
g ama inio
ysio
su
sakiniu
bu ima/nebu ima
isi
pladiai
sup an am1
j e piniai
y a
suski s y i
|
du
ipus:
1)
“{ e pinius,
g ama iskai
su is us
su
sakiniu”,
i
2)
“j e pinius,
g ama isSkai
nesu is us
su
sakiniu”.
[ e pinial,
g ama iskai
susic i
su
sakiniu,
bu o
naujas
dalykas
lie u iy
kal-
bos
sin akseje,
o
be
o,
i
eikSmingas:
pagal
bend a
j e pimo
pozymi
bu o
sublokuo a
daug
sin aksiniy
elemen y,
ku ie
iki
ol
lie u iy
kalbos
sin ak-
ses
da buose
nebu o
nei
inkamai
ap a i,
nei
kaip
no s
suklasi ikuo i.
Beje,
kaip
bus
ma y i
oliau,
akademiniuose
sin aksés
da buose,
a sisakius
j e pi-
niy,
g ama iskai
susie u
su
sakiniu,
ie
elemen ai
nebu o
inkamai
paaiskin i
ki ais
aspek ais.
Kas
18
ik yjy
y a
i e piniai,
g ama iskai
susie i
su
sakiniu,
ma y i
i8
jy
ski s ymo:
al
1)
{ e p ines
sakinio
dalys
i
2)
sakinio
daliy
aiskinamieji
j e -
pinial.
[ e p iniy
sakinio
daliy
y a
d i
a mainos:
a)
palyginamosios
j e p inés
sakinio
dalys
(Miku is,
kaip
i
jo
Lé as,
mokejo
isiems
j ik i),
b)
e p ines
sakinio
dalys,
zyminéios
neiginio
isski i
(Niekas
enai
neaugo,
kKa p
k
g i kiaz).
Sakinio
daliy
aiskinamieji
j e piniai:
Naminiai
gyuha,
ka p
an ai:
a klys,
ka eé,
kiaulé
i
ki a,
laba
naudingi
Zmogui;
Pusiaujas,
a ba
ek a o ius,
dalija
zeme
4
du
lygius
pus u ulius;
Pamiskéej,
siau ame
pudymy
uoze,
a e
be niokas.
Visy
jy
g ama inis
ySys
oks
pa :
{
sakinj
jeina
pe
a piny
Zodi,
ku io
sin aksine
unkcija
ka oja.
Tik
jy
aidmuo
sakinyje
bei
loginis
seman inis
san ykis
su
a piniu
ZodZiu
ne ienodas,
—
o
ai
i
bu o
jy
smulkesnio
ski s ymo
pag indas!®.
Tai,
kas
”Daba ines
lie u iy
kalbos
sin akséje”
laikoma
j e piniais,
g a-
ma iskai
susie ais
su
sakiniu,
y a
sin aksiniai
elemen ai,
ku iuos
jungia
ne
———
12”
opie
Hedy
sha )
is
ieee
Lig
PTW
58h}
Wi,
suse
Lop
ane
Bebe
kg
skial
ma y i
1S
e piniy
apib ezimo:
”I e piniais
adinami
isi
ie
zodziai
i
Zodziy
junginiai,
ku ie
j e piami
j
sakinj
skelbiamai
min¢Ziai
igplés i,
a ski-
oms
sakinio
dalims
bei
isam
sakiniui
paaiskin i
a ba
kalbanéiojo
asmens
pas aboms
bei
kilusioms
emocijoms
pazyme i”
(Balke icius
1963:
268).
13
Dip:
’Sakinio
daliu
aigk;
oe
Nah
a
eae
ie
ak
g::
Sakinio
daliy
aiskinamieji
j e piniai
ski iasi
nuo
j e p iniy
sakinio
daliy
uo,
kad
jie
naujy,
Salia
esanéiy
eiSkiniy
neiskelia
<...>,
0
paaiSkina
jau
sakinio
dalimi
nusaky a
eigkini
<...>”
(Balke iéius
1963:
271).
183

ik
mine as
j e p inis
a ojimo
pobudis,
be
i
issky imas
in onacija,
ypa-
ingas
g ama inis
ySys
i
sin aksiné
unkcija,
loginio
i
seman inio
san ykio
su
a piniu
Zodziu
sa i umas.
Kiek ienam
y
pozymiy
gali
bi i
eikiamas
pi mumas,
blokuojan
Siuos
sin aksinius
elemen us
su
ki ais,
apib ézian
jy
sin aksinj
s a usa.
Vadinasi,
ai,
kas
”Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé-
Je”
laikoma
j e piniais,
g ama igkai
susie ais
su
sakiniu,
Zi in
ig
ski ingy
pozicijy,
gali
bu i
e inama
kele iopai.
Ki uose
lie u iy
kalbos
sin aksés
da buose
j e piniy,
g ama iskai
susie y
su
sakiniu,
sa oka
ilga
laika
nebu o
plé ojama
i
gilinama.
Sakinio
daliy
ais-
kinamuosius
j e pinius
a i inkan ys
clemen ai
in e p e uojami
d ejopai:
1)
—
kaip
igski inés
sakinio
dalys
(isski inis
p iedélis,
igski inés
ikslinamosios
4
sakinio
dalys)
i
kaip
isp audai
(akademiniuose
da buose),
2)
kaip
aiskina-
—
mosios
i
ikslinamosios
sakinio
dalys
(Ka eckai é
1965:
5—18;
S a ke iciené
1983:
182—198).
O
j e p ines
sakinio
dalis
a i inkan ys
elemen ai
be eik
isai
nenag inéjami*.
1994
m.
isleis oje
”Lie u iy
kalbos
sin akséje”
V.
Labu is,
nu odes,
kad
i e piniy
samp a os
gali
bii i
ne ienodos
apim ies,
palaiko
pla iaja
J.
Balke-
iciaus
suku a
j e piniy
samp a a
(Z .
Labu is
1994:
101—106).
Akademiniuose
sin aksés
ap aguose
nekalbama
apie
i e piniy
g ama inj
ysi
su
sakiniu
ne
dél
o,
kad
ai
ba y
nebeak ualu,—
eikiau
ysio
p oblema
apeinama.
S ai
siau ai
sup an amy
j e piniy
apib ézimuose
(LKG:
701;
PJ1A:
666;
DLKG:
641),
neminin
g ama inio
ySio,
j e piniais
ebelaikomos
kon-
s ukcijos,
okj
ysj
u inzios!>.
O
ka
jau
bekalbe i
apie
isp audus
—
daugelis
jy
g ama iskai
susie i
su
sakiniu.
J.
Balke icaus
da bas
j e piniy
samp a os
o ma imuisi
s a bus
ne
ik
dél
i e piniy
sa okos
plé imo,
be
i
dél
y
naujy
eiginiy,
ku ie
leido
u é i
iks-
lesng
i e piniy
sa oka.
1.
Pi ma
ka a
lie u iy
kalbos
sin akséje
apibend in ai
nu odomas
i e piniy,
g ama iskai
nesusie y
su
sakiniu,
u inio
speci iskumas:
jie
kalba
ne
apie
ealios
ik o és
daik us
bei
eiskinius,
kaip
j e p inés
sakinio
dalys
a
sakinio
daliy
aiskinamieji
j e piniai
<...>,
0
kelia
aiks én
kalbanéiojo
asmens
a
ki y
asmeny
padiii as,
pas abas
bei
emocijas
sakomos
min ies
a
a -
ski y
sakinio
daliy
a z ilgiu”
(Balke iéius
1963:
275).
Daba
pagal
3j
pozymj
i e piniai
a ibojami
nuo
jsp audy.
O
s a biausia
—
8is
pozymis
y a
uzuo-
mazga
min ies,
kad
isi
j e piamai
a ojami
sin aksiniai
elemen ai
sakinyje
komunikaciniu
a z ilgiu
y a
Salu iniai.
2.
Tiksliai
paaiskin a,
kad
j e piniai
(zinoma,
ik ieji)
su
ki ais
sakinio
Zodiiais
ne u i
Zodziy
junginio
pakopai
bi-
dingo
g ama inio
ySio:
"jie
<...>
zodziy
junginiy
su
ki ais
sakinio
Zodiiais
2
Jie,
issky us
ieng
ki a
a si ik ini
pa yzdi,
neap a iami
ne
apibend ina-
muosiuose
akademiniuose
da buose
(LKG;
JIA).
Tai
pi miausia
aldomosios
p ielinksninés
kons ukcijos
su
be
(be
manes,
be
gabumy
i
pan.),
aip
pa
su
g e a,
Salia
(z .
LKG:
708),
a i inkanZios
i e p ines
sakinio
dalis,
zyminéias
igski j.
[ e piniais
jos
laikomos,
ma y ,
del
klai-
dinanCios
ik yjy
j e piniy
analogijos
(plg.
okius
i e pinius:
be
abejo,
be
o,
be
ki a
ko
i
pan.),
—
ik ieji
i e piniai
—
sus aba éjusios
specializuo os
eiksmés
kon-
s ukcijos.
184
i
Se
e
ee
a
e l
nesuda o
—
ne a
su
jais
sude in i,
né a
jy
alomi
a
p ie
jy
p iglie i”
(Bal-
ke icius
1963:
275).
3.
No s
”Daba ines
lie u iy
kalbos
sin akséje”,
paisan
anks esniy
sin aksiy
adicijy,
p ie
j e piniy,
g ama iskai
nesusie y
su
sakiniu,
jungiamas
k eipinys,
be ,
ki a
e us;
ap ibojamos,
iesa,
be
kokio
no s
ieno
-
pag indo
okios
i e piamai
a ojamy
sakinio
elemen y
g upelés,
ku ias
gali-
ma
laiky i
ik yjy
pa en ezés
elemen y
klasi ika imo
uzuomazga.
Pi miausia
minimi
( iesa,
p ie
j e p iniy
Zodziy)
pe a ai!®
( aip
sakan ,
adinas...),
ku ie
snekamojoje
kalboje
“nuola
ka ojami
del
blogo
jp oéio”
(Balke igius
1963:
279).
A ski ai
ap ibojami
i8 adiniai
ZodZiai
(i
iek,
i
gana,
i
iskas...),
ku-
iais
”kalban ysis
asmuo
uZbaigia
sakini,
pab ézdamas
pasaky a
min j
kaip
sa o
galu ing
i
nepakei¢iama
i ada”
(Balke idius
1963:
281).
[ e piniai
del
o,
kad
ne u i
jp as o
g ama inio
ySio
su
ki ais
sakinio
Zo-
dziais
i
uo
nuo
jy
ski iasi,
adicinéje
sin akséje
ap agomi
kaip
indi idualus,
izoliuo i
elemen ai.
Todél
a si
nebé a
eikalo
aiskin i,
kokio
ango
i
kokia
ie
jie
uZima
a p
ki y
sin aksés
elemen y.
Tai
ge okai
sumazina
galimybe
apibudin i
pacius
i e pinius,
lokalizuojan
juos
ki y
sin aksés
eiskiniy
sis e-
moje.
Sia
adicija
lie u iy
kalbos
sin akséje
pi moji
pabandé
keis i
Z.
Dumasiu-
e
s aipsnyje
”
Del
sakinio
daliy
i
jy
a pusa io
san ykiy”
(1963).
Teigdama,
kad
sakinyje
”né a
i
negali
bu i
Zodziy
be
jokios
sin aksinés
unkcijos”,
isus,
kokie
ik
gali
bu i,
sakinio
zodzius
Z.
Dumasii é
suski s é
j
ke u ias
g upes:
1)
zodziai,
ku ie
eina
adinamosiomis
eikiminémis
sakinio
dalimis,
2)
zodziai,
ku ie
ne u i
eikSminiy
unkcijy
i
a ojami
kaip
bi inasis
eikSminiy
sakinio
daliy
komponen as,
3)
jung ukai
i
jungiamaja
unkcija
u in ys
Zodiiai,
4)
zodziai,
ku iais
kas
pasakoma
nuo
pa ies
kalbé ojo.
Kadangi
an osios
g u-
pes
zodziai
sakinio
dalimis
neina,
sakinio
daliy
y a
ys
ipai:
1)
eik&minés,
2)
jungiamosios,
3)
lydimosios.
I e piniai
p iklauso
ke i ajai
zodzZiy
g u-
pei
i
eciajam
sakinio
daliy
ipui.
Lydimyjy
sakinio
daliy
klaséje
pasida é
mo y uo as
sin aksés
da buose
jau
ip as as
k eipinio,
aip
pa
eiginio
aip
i
neiginio
ne
bloka imas
su
j e piniais;
pasi odé,
kad
eksp esy iai
sakomy
Jaus uky,
pa odomyjy
dalelyéiy
(an ai,
au e,
3 ai
i
pan.)
nebe eikia
emp i
p ie
i e piniy
( aip,
deja,
da oma
ne
daba iniuose
sin aksés
ap asuose),
—
isa
ai
y a
lydimosios
sakinio
dalys.
No s
lydimosios
sakinio
dalys
ap ibo os
ne be
ukumy
(su
ki omis
saki-
nio
dalimis
nesuda o
klasi ikacijos,
nes
isos
jos
ap ibo os
ne
ienu
a z ilgiu;
pa ios
lydimosios
sakinio
dalys
labai
ne ienodos;
daugiausia
abejoniy
kelia
g e a
p edika~ijos,
de e minacijos
i
koo dinacijos
” as as”
naujas
jy
san ykis
su
ki ais
sakinic
ZodZiais
—
sin aksinis
lydéjimas!”),
no s
jos
ne apo
lie u-
16
J.
Balke izius
(1963:
279)
juos
da
adino
pozodiiais.
.,
,.Vadinamieji
sakinio
daliy
lygmens
san ykiai
y a
sugal o i,
no in
di b inai
a ibo i
zodziy
ySius
Junginyje
i
sakinio
daliy
ygius
sakinyje.
Is
ik yjy
adi-
namieji
sakinio
daliy
ySiai
y a
ie
pa ys
( y
paciy
zodziy)
junginiy
lygmens
ySiai:
ijungimas,
sujungimas
i ,
daba iniu
e minu,
a pusa io
p iklausymas
(sasaja).
_Dumaésiu é
sin aksiniu
lydejimu
adina
oki
d iejy
sakinio
elemen y
san yki,
kai
” ienas
iS
jy
(lydin ysis)
su
ki u
(lydimuoju,
” eikSminiu”)
é a
susijes
sa o
185
iy
kalbos
sin aksés
ap aso
ak u,
eikia
p ipazin i,
kad
bandymas
suski s y
sakinio
dalis
i
ap a i
sin aksinj
lydéjima
padéjo
Z.
Dumaiii ei
pa iksling
i e piniy
sa oka
i
Samp a a,
palygin i
su
J.
Balke iéiaus
pa eik ajal§
,
mo:
y uo ai
pasuk i
j
p iesinga.
puse.
Z.
Dumasiu e
pas ebéjo,
kad
ne
isiems
sakinio
elemen ams,
ku ie
uome|
bu o
laikomi
i e piniais,
budingas
oks
san ykis,
ku j
ji
adina
sin aksiniu
ly
Tai
i
y a
i e piniy
sa okos
slau inimo
p adZia.
Véliau,
asydama
akade-
minés
”Lie u iy
kalbos
g ama ikos”
sky iy
apie
i e p inius
ZodZius
i
posa-
kius,
Z.
Dumasia é
uos
*ne ik uosius”
i e pinius
a sky é
nuo
ik ujy
i e pi-
niy
i
ap ibojo,
zinoma,
u édama
p ies
akis
la iy,
usy
i
ki y
kalby
g ama-
iky
pa yzdi,
sp audus.
Tik
gaila,
kad
aip
i
liko
neigplé o a
min is,
kad
kaj
ku ie
y
*ne ik yjy”
i e piniy
pagal
sa o
ysi
su
sakiniu
*lyg
i
jeina
j
<...>
sin aksinés
kons ukcijos.
Akademinéje
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
diduma
isp audy
suda eé
a
-
dinamieji
lais ieji_
j e piniai
(daugiausia
i e p iniai
sakiniai),
ku ie
"ne
i
speci iniy
eikSminiy
unkcijy
i
apib éz os
leksinés
aiSkos”
i
”dél
sa .
;
p idu inio
pobudzio
<...>
eina
ik
sakinio
iduje
a ba
gale,
pap as ai
po
u
sakinio
daliy,
su
ku iomis
siejami
sa o
eiksme”
(LKG:
714).
Isp au-
dai
ne
ien
nuo
ik yjy
a ski i
lais ieji
i e piniai,
—
ai
is
dalies
nauj
ap ibo as
sin aksés
eiskinys,
nes
kaip
isp audai
bu o
apibidin i
i
ie
s
kinio
elemen ai,
ku ie
anks esniuose
sin aksés
da buose
bu o
igleidziami
is
akiy,
pa yzdZiui:
i ai ls
” echninio”
pobidzio
in a pai
(Jo
mokinys
Vy au as
(nuo auka
desi
n
éj
e)
—
ienas
gabiausiy
jauny
as onomy);
i ai ios
sakinio
dalys
i
sudé inio
sakinio
démenys
i
ne
keli
eks o
sakiniai,
ku ie
dé]
4
pasalinio
pcbidzio
y a
izoliuojami
in onacija
( as e
isski iami
skliaus eliais
—
a ba
b ikéniais),
)
eikSminémis
unkcijomis,
be
ienas
ki o
neigplecia
<...>.
Lydéjimas
eiskiamas
bi ina
lydingiojo
i
lydimojo
elemen o
ie a
ame
pa iame
islios
kalbos
iene e
i
—
am
ik a
o
iene o
in onacija,
apimanéia
abu
Siuos
elemen us.
Lydinégiojo
elemen o
4
o ma
nuo
lydimojo
nep iklauso”
(Dumagiu e
1963:
246).
Kaip
ma y i,
adinamieji
lydeéjimo
pozymiai
i gi
ne a_kaZkas
Nauja,
—
jie
y a
mazdaug
ai,
kas
pasakoma
aiskinan
eigini,
kad
e piniai
ne u i
g ama inio
ySio
su
sakiniu.
:
is
J e piniy
sa okos,
ku i
y a
J.
Balke iéiaus
”
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin-
a
akséje”,
Z.
Dumasiu e
nepaneige,
o
laike
jg
*plagiai
sup an ama
i e piniy
sa oka”
_
umasiii é
1963:
245).
186
”Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
is
p adziy
ka u
nag inéjami
isi
i e p iniai
zodziai
i
posakiai,
nu odomi
jy
bend ieji
( iesa,
labai
neapib éz i)
pozymiai:
1)
ei8kia
su
sakiniu
a
jo
daliy
u iniu
susijusias
papildomas
pas abas,
ai-
gi
siejami
a ba
su
isu
sakiniu,
a ba
su
a ski omis
sakinio
dalimis;
2)
jais
eina
kai omieji
i
nekai omieji
zodziai,
jy
jung ukai
bei
kons ukcijos;
3)
pa-
gal
sa o
sanda a
ieni
j e p iniai
zodziai
bei
posakiai
a i inka
sakinio
dalis,
ki i
—
sude iniy
sakiniy
démenis;
4)
jy
san ykis
su
isu
sakiniu
a
jo
dalimis
eiskiamas
ie a
sakinyje
i
am
ik a
in onacija
(jie
dazniausiai
y a
pasa-
komi
Zemesniu
onu
i
g ei esniu
empu
negu
ie
Zodiiai,
ku iais
eigkiama
pag indiné
min is;
ka ais
j e p iniai
Zodgiai
i
posakiai
ski iami
pauzémis!9
(a .
LKG:
698—700).
Tagiau
gios
”G ama ikos”
j e p iniai
Zodéiai
i
posakiai
negali
bi i
laiko-
mi
sin aksine
ka ego ija,
jungianZia
j e pinius
i
isp audus.
Visy
j e piamai
a ojamy
elemen y
ap a imas
is
p adziy
d auge,
a odo,
da
emiamas
y
elemen y
nedi e encijuo o
nag inéjimo
adicija.
Kad
aip
de a
sup as i
sa-
oka
”i e p iniai
ZodZiai
i
posakiai”,
odo
keli
ak ai.
Pi ma,
uo
me u,
kaip
i
”Lie u iy
kalbos
g ama ikos”
ediasis
omas,
pasi odZiusiame
akademinia-
me
leidinyje
”
Lie u iy
kalbos
aSyba
i
sky yba”
kalbama
ik
apie
i e pinius,
i
kai
ku ie
j e piniy
sky ybos
a ejai
emiami
okiais
pozymiais,
kaip
pa-
saliskumas,
sa i a
in onacija
i
k .,
ku ie
su ampa
su
bend aisiais
i e p iniy
zodziy
i
posakiy
pozymiais?°.
An a,
jeigu
j e p iniai
zodziai
i
posakiai
bu y
u eje
ka ego inés
sa okos
s a usa,
a
ka ego ija,
eikia
many i,
bi y
bu usi
i i in a
1985
m.
akademinéje
”Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”.
O
Sio-
je
g ama ikoje
j e piamai
a ojami
sakinio
elemen ai
ka u
nebeap a iami,
i
del
o
a odo,
kad
Gia,
palygin i
su
1976
m.
*Lie u iy
kalbos
g ama ika”,
isp audai
labiau
a ibo i
nuo
i e piniy.
Pagaliau
jeigu
i e p iniai
Zodziai
i
posakiai
bi y
bu usi
ka ego iné
sa oka,
eikia
many i,
bu y
pa ink as
i
jos
s a usa
a i inkan is
e minas.
Taigi
lie u iy
kalbos
sin aksés
da buose
i e piniy
samp a a
bu o
plé o-
jama
d iem
k yp imis:
pleciama, ypaé
J.
Balke iciaus
”
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin akséje”,
V.
Labuéio
*Lie u iy
kalbos
sin akséje”
(II
d.),
i
siau-
inama
akademinése
lie u iy
kalbos
g ama ikose.
I
iena,
i
ki a
linkme
k eipian
analize,
sa o iskai
bu o
pa ikslin a,
kas
y a
j e piniai.
Pleéian
i e piniy
sa oka,
no é a
sujung i
kiek
galima
daugiau
sakinio
elemen y,
u-
inciy
ienokiy
a
ki okiy
j e pimo
pozymiy,
i
a ibo i,
iesa,
ne iesiogiai,
19
Si okia
in onacija
i
pauzés,
nus a y os
sa is abos
budu,
labiau
inka
jsp au-
dams
"eb
Nedi e encijuo o
i e piamai
a ojamo
sakinio
elemen
aiskinimo
pa yzdys
Lie u iy
kalbos
asyboje
i
sky yboje”,
ma y ,
lemé,
kad
kalbos
p ak ikos
i
kal-
bos
mokymo
da buose
(p z.:
LKKN:
15—16;
Kni ks a,
Lybe is:
54—56;
Ged ilas,
Kadzy é,
Kuza inis:
198—200;
Dob o olskis:
122—129)
liko
adiciné
(plagioji)
e piniy
samp a a.
Vadinasi,
Siuo
me u_
pa aleliai
a ojamos
d i
i e piniy
sam-
P a os:
placioji
—
kalbos
p ak ikos
i
Eslbos
mokymo
da buose,
siau oji
—
mok-
sliniuose
sin a.
‘ses
da buose.
No s
kalbos
p ak ikai
placioji
i e piniy
samp a a
ka -
ais
pa ankesné,
be
i e piniy
sa okos
d ip asmiskumas
akdo
e iau
su ok i
pa
eiskini;
beje,
sky ybai
p a e s y
nuo
i e piniy
a ibo i
ap audis,
ma
j e piniai
Pap as ai
isski iami
kableliais,
o
Pp anda
a
i
skliaus elinis,
b ak&niais.
187