Įterpinių sampratos lietuvių kalbos sintaksėje

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIY KALBA: TYREJAI IR TYRIMAI Gin au as AKELAITIS JTERPINIY SAMPRATOS LIETUVIY KALBOS SINTAKSEJE Lie u iy kalbos sin aksés is o ijos kol kas pa aSy a ik agmen y. Vie- nas okiy agmen y u é y bu i j e piniy y imo is o ija, ku ioje ypaé s a bi j e piniy samp a os aida. Lie u iy kalbos y inéjimuose iki XIX a. pabaigos galima as i sin aksi- niy kons ukcijy i Zodziy, ku ie Siy dieny sin aksininky adinami j e piniais, aéiau jie nei kaip no s j a din i, nei ap a i. Pa yzdZiui, pi mosios moksli- nés lie u iy kalbos g ama ikos au o ius A. Sleiche is, ap a damas p ielinksnj ano , a ojama ik j e p inése kons ukcijose, nu odo: ”ano eikSmé y a man neaiski; jis jmanomas i a ojamas okiuose junginiuose: ano e o, ano jo zodzo <...>” (Schleiche 1856: 280); juo paseké i F. Ku Sai is (plg. Ku scha 1876: 389). I ai nieko keis o: iki 1911 m. J. Jablonskio ”Lie u jy kalbos sin akses” nebu o sakinio sin aksés ap aSo — sin aksés dalykai bu o isdes omi kalbos daliy sin aksés p incipu (plg. B ida 1987: 13 i k .), i is iso lie u iy kalbos sin aksé bu o menkai igplé o a kaip kalbos mokslo s i is (plg.: Sabaliauskas, 1979: 197, Zinke idius 1992: 153). Vis del o i iki J. Jablonskio da by pi muose lie u iskuose kalbamoksliuo- se ai, kas daba iniu e minu adinama i e piniais, bandy a j a dy i, no s a ski al neap a a. Pi mieji e minai, ku iais pa adin i j e piniai, i pi mie- ji i e piniy pa yzdZiai bu o pa eik i sky ybos aiskinimuose. S ai A. Ba a- nausko ”Kalbomokslyje lé u iszkos kalbos” (1896: 59)', ap a ian kablelio asyma, nu odoma: ”Sky smélu (kableliu — G. A.) sky iasi ZodZiai jmes inei, sakynei imes inei...”; Pe o G azbylio (P. JanuSe i iaus) ”San aikoje (syn a- xis)...” (1905: 28) a ojami e minai ”ZodZjai jmes i”, ”sakynjai jb uk i”?. Deja, Siuose da buose nepa eik a pa yzdziy, is ku iy bu y ma y i, ka ie e minai eigkia. A. S uob is sa o ”Kalbamokslyje” (1906 64—65), aiSkinda- mas skliaus eliy (apsk ibinio) a3yma, a ojo ”j alpiniy ZodZiy i sakyniy” e minus i pa eiké pa yzdziy, ku ie odo au o iy ais e minais adinus kon- s ukcijas, daba iniame sin aksés moksle laikomas isp audais, p z.: B olybe, lygybé — ie g azus iziai (Emonijai juos paskelbé K is- us seniai) ik amais pas Die g su aikjs isus. Apie lie u iy eikalus e asé lie u iskai ( ik iaus sakan Zemai iésk ai) ik ienas ' 1 Del ”Kalbomokslio” igleidimo is o ijos i da os Z .: Sabaliauskas 1979: 168; Zinke iéius 1992: 113 i k . . [samioje lie u iy kalbo y os e miny s udijoje A. BalaSai is pas a ojo e mino a ian o nenu ode (Z . BalaSai is 1961). 179 Daukan as i pan. | I e pinius kaip sin aksinj ei3kinij — am ik a sakiniy ” "sa o iskuma * ai ybe” — a ski ai ap a é J. Jablonskis 1911 m. Rygiskiy Jono slapy a dziu isleis ame ado élyje *Lie u jy kalbos sin aksé”. Kadangi, be cod my, sin aksés eo ijos, aigi i j e piniy eo inio ap a imo, oje ’ ’Sin akséje né a (beje, i pasiges i o ado élyje né a pag indo), didziausia e e u gausus pa yzdziai, ku iy a anka, ski s ymas, pa eikimo budas odo au iaus eo inj pozi i. | Is gausiy pa yzdziy ma y i, kad J. Jablonskis kaip j e pinius ap ibo} ma yli, sako, adinasi, ienu Zodziu i pan. ipo zodzius bei posakius, ku i siy dieny sin akséje suda o j e piniy cen a (in en o iaus a z ilgiu). | Siaip jau i e pinius J. Jablonskis apib ézé kaip sakinius: ”Nep iklausomg sakinys, kad, budamas in e p as j ki a, ne u i su juo g ama ikos jung ies | inesa | isa pasakyma, Siokj- oki min ies paaigkinima, pazyméjima, susia inima,— adinamas j e p inis sakinys” (Jablonskis 1957: 519); sakinius 5 s i e piniais J. Jablonskis laiké sudé iniais (z . Jablonskis 1957: 531), siuo al z ilgiu J. Jablonskio poZi i is su apo su o me o usy sin aksininky eiginiais ku iuos apibend indamas, e piniy y ejas A. Os aninas nu ode: ”j e pi p oblema pi miausia iskilo kaip <...>sakinyje esanéio ki o, ls | sakinio p oblema” (Oc anuu 1969: 4). J. Jablonskis oe ne ik apie i e p inius sakinius, — uojau po an b ezimo jis p idu e: ”in e pjami i Siaip jau pasakymai i a ski ieji zodziai’ Tai né a koks apib ézimo pa ikslinimas — pagal o me o sin aksés ado eli au o iy D. O sianiko-Kuliko skio, éliau i A. PeSko skio bei jy pi m ak aiskinimus, j e p iniai zodziai y a nebaig o sakinio a ba, a i kS¢iai, su un péjusio as a ka pos* (plg. Oc anuu 1969: 11). Ka eiskia os kaip ma y i is apib ézimo, J. Jablonskis apibud no ik apy ik iai®: *ynesa isa pasakyma Siokj okj min ies paaiskinimg pazymejima, susiau inima”. Ta labai apibend in ai nu ody a j e piniy se man iné paski is, iena, nea spindéjo eik8més ipiskiausiy j e piniy — an e o, ma y i, odos, sako, adinas, ienu Zodziu i pan., ku ie issiski ia i a J. Jablonskio pa eik y pa yzdziy; an a, paaiskinamosios, paZymimosios i siau inamosios paski ies akcen a imas leido J. Jablonskiui j e piniais laiky! kons ukcijas su be, plg.: Bu o sep yni b oliai, be Pe o. Be si i] S odymy, bu o daugybé i ki y, da didesniy (Jablonskis 1957: 521, 3 Del J. Jablonskio 1911 m. ”Lie u jy kalbos sin aksés” san ykio su ano ma usy kalbos Nado eliiss z .: Palionis 1957: 47—48, Pi ockinas 1978: 78—80; Sabe liauskas 1979: 197. Si aip, an eikiamas A. PeSko skio, eige M. Du ys: ”j e p iniai zodziai G sea y a <...> pilnyjy sakiniy nuo upos” (Du ys 1927: 79). Isigalin o maliajai g ama inei k ypéiai ( iesa, J. Jablonskis liko i& ikima loginei g ama inei k ypGiai), menkas démesys bu o ski iamas seman ikai. Be e J. Jablonskis i e piniy u inio, egis, nelaike s a biu dalyku: ”in e p inis sakiny leng a ka ais i isai isleis i, i as iSleidimas ne kiek nemaino sin akses pilna i¢ p asmes. Pasakymas: ”Tu, s ak o, aka mies e bu es” eiskia iek pa , kiek i sakinys: ”Tu aka mies e bu es” (J ablonskis 1957: 521). 180 Tiesa, os siau inima eiskiancios kons ukcijos nea i iko s a biausio pozy- mio J. Jablonskio apib ézime — kad j e piniai su sakiniu ”ne u i g ama ikos jung ies”. Tokias i panasias kons ukcijas eliau J. Balke i ius ap ibojo kaip j e pinius, *g ama iskai su ig us su sakiniu” (Z . Balke idius 1963: 270 i k .). J. Jablonskio ”in e p iniy sakiniy” sa oka apima i as kons ukcijas, ku- ios akademinéje ”Lie u iy kalbos g ama ikoje” (1976: 714—719) adinamos jsp audais. [domu, kad ipiskus jsp aus y (daba iniu pozi iu) sakiniy a e- jus (p z.: Viengka g— me gai é bu o jau d ylikos me-. y — éme sneke is d a iskiai) J. Jablonskis pa eike ne ka u su ”in e p i- niais sakiniais”, o a ski ai — aiSkindamas b ukSnio i skliaus eliy aSyma (Z . Jablonskis 1957: 546—547, 548). Toks a sky imas, a gu a a si ik inis®, gal i leis y a sa giai paspéelio i J. Jablonski jau us am ik a j e piniy i jsp audy (daba iniai e minai) ski uma. J. Jablonskis ”in e p iniais sakiniais’ laike i au o iaus zodZius, j e p us | iesiogine kalba. Mo y y, kad au o iaus Zodzius galima ak uo i kaip j e pi- nius, J. Jablonskis u éjo pakankamai. Laikydamas iesioginés kalbos sakinius su au o iniais in a pais sin aksinémis pilna imis’ (a . Jablonskis 1957: 521), J. Jablonskis Gia u éjo ma y i sakiniy ”p ijungima”, “sujungima”’, ”su a- pima” a ba ”in e pima”. Sup an ama, au o iaus ZodZiy ySys su iesiogine kalba a imiausias ”in e pimui”®. Ma y i Gia “in e pima” padéjo i ki as da- lykas: J. Jablonskis nedi e encija o a pasakojamosios kalbos sakiniy su j e - piniais i iesioginés kalbos sakiniy su au o iaus zodZiais. Vienus i ki us jis pa eiké sumiSai, dédamas uos pa ius sky ybos Zenklus, plg.: “Gulejom”, sako, ”d iejaus (d iese) — a i misy aihesas”. Sin. ”Tu, mo yn, buk p ie ligonio”, a é é as, “o as az uosiu dak a o pa ez i”. Z . ”Reikia pi ma nuplaul ”, p idéjo senis. Z . "Daba eiki ”, sako, *namo”, "paskui”, gi di, su asim, kas Gia hal as”. N . i . . S a biausias a gumen as, leidzian is paaiskin i, kodél J. Jablonskis nedi e encija o Siy sa- kiniy, ma y , y a ai, kad Snekamojoje kalboje (jos pa yzdziy J. Jablonskis pa eiké daugiausia) a pasako i sakiniai daznai u i “a min iniy” sakiniy o - ma (plg. ’<...>paskui”, gi di, *su asim, kas é a kal as”) i ski iasi nuo ne iesioginés kalbos, ku i y a “daly jy kalba” (Jablonskis 1957: 527). Ido- mu, kad J. Balke icius su i e piniais gi di, sako ik daly inius ne iesiogines kalbos sakinius pa eiké. Sakinius su j e piniais, ku isi ZodZiai pasaky i kal- bé ojo, galima p ieSin i su iesioginés kalbos sakiniais, ku iuose y a-au o iaus zodziy, — pzs a ieji y a ”d iejy asmeny sakiniai su a ski omis modalinémis ka ego ijomis, Zyminéiomis iename sakinyje au o iaus, o ki ame sakinyje jau © Tlius uodamas kablelio aSyma, J. Jablonskis paka ojo ankséiau pa eik us sakinius su j e piniais (z . Jablonskis 1957: 544). . Ano A. Pi oékino (1957: 81), ”sin aksiné pilna is” dublia o sakinio (dazniausiai sudé inio) e ming. i } e Ap a damas i e piniy ie a sakinyje, J. Jablonskis nu ode:_”<...>, pe s a e in e p inj sakini, pas a e jj p adzioje, gausime i pap as ajj pag indo sakinj. Tai an ai: Te as a é: ”Tu, mo yn, buk p ie ligonio, o as aziuosiu dak a o pa ez ”, — in e p inio sakinio nebus” (Jablonskis 1957: 521). Si ee odo J. Jablonskio pas angas aiSkin i iesiogine kalba su au o iaus ZodzZiais kaip sude inj sakinj. 181 ki o kalbanéio asmens padi i a j sakomos min ies i ealios ik o és san ykj (Balke iéius 1963: 390). Tokios p ieSp iegos J. Jablonskis neakcen a o, i dé miné o panaSumo au o iaus Zod iai pa eko a p i e piniy’. Ilga laika — nuo 1911 m. Rygiskiy Jono “Lie u jy kalbos sin aksés” ik 1963 m., kada bu o igleis a J. Balke iéiaus ” Daba inés lie u iy kalbos sin ak sé”,— nebu o apibend inamyjy sakinio sin aksés da by. Apie lie u iu kalba sin aksés aida, aigi i apie i e piniy s ip a ima galima sp es i 1S sin akse ado eliy, ski y mokykloms. P. Klimo sin aksés ado eélyje (I leid. 191! m.), pa uos ame pagal Rygiskiy Jono ”Lie u ju kalbos sin aksés” u inj, M Du io (1927), P. Meskausko (1929). Z. Kuzmickio (I leid. 1930 m.), aip pal J. Amb askos i J. Ziugzdos (1910), éliau J. Ziugzdos (I leid. 1945 m.) A. Kalniaus (1943) lie u iy kalbos sin aksés ado éliuose nei bandy a kaiz no s o iginaliau ap a i i e pinius, nei Ju samp a a, palygin i su J. Jablons. kio pa eik aja, isamiau isdés y a. Kaip ma y i iS y ado éliy ilius acinés mediZiagos!? , e piniai (ypaé { e p iniai sakiniai) sup an ami be eik aip pa plaéiai kaip J. Jablonskio da be. ; ! Vis dél o uose ado éliuose kas ne kas pada y a ikslinan j e piniy sam: p a a. Pi miausia, nusakan e piniy seman inj pozymi, jau nebesi enkinama neapib ez u jablonskiniu nu odymu, o akcen uojami modaliniai abejojimo, isi ikinimo i k . a spal iai. An a, pla éja i iksléja, a i ikdamas a o- Jimo daznuma, i e piniy, ypaé e p iniy ZodZiu, in en o ius (plg. Kalnius 1943: 45—46); plagiai sup an an e pima, pa eikiama i e p y ”sin aksiniy pilnaciy” ( eks o jsp audy) (Z . Kuzmickis 1930: 104, 160—161). Tam u éja i akos besi o muojan is naujas li e a i inés kalbos 1 nebesi enkinama ien liaudies snekamaja kalba i p niy Sal iniy medZiaga (plg. Palionis 1979: 277). Esminiy j e piniy samp a os pakei imy pada y a moksliniuose lie u iy kalbos sin aksés ap aguose — J. Balke iéaus *Daba inéje lie u iy kalbos sin akseje” (1963 267—181) i akademinése lic u iy kalbos g ama ikose (LKG: 698—719, PIA: 666-670)". Mokslinj j e piniy aigkinima eike d i ski ingos endencijos. Pi moji en- dencija: bu o siekiama nus a y i plaéia ka ego ija, i ku ia ici y isa ai, kas né a ik osios sakinio dalys ( aigi i i e piniai). Sin akséje Zinomi keli okios ka ego ijos a ian ai: ispleciamujy sakinio elemen y ka ego ija (ocx o-KHeHME — 2 ., p z., Pyanes 1959), lydimyjy sakinio daliy ka ego ija (Z .: Dumasi - no minimo k i e ijus, kai e sio ien uojama j asy i- 2 Tiesa, i e pinys sako sic inas su kons ukcija sako [kas no s], u inéia au o iaus zodiay sin aksine unkcija. 5 Z Ty ado eliy pa ag a ai, ski i i e piniams, pa yzdziy gausumu neé is olo” nep ilygs a J. Jablonskio da bui; kai ku ie au o iai (P. Klimas, M. Du ys, P. Mes kauskas) ka ojo J. Jablonskio pa eik us sakinius su e piniais. - Sky iy ”I e p iniai Zod iai i posakiai” akademinéje *Lie u iy kalbos g a- ma ikoje” (1976, . 3) pa agé Z. Dumasiu é; is isy lie u iy kalbininky ji y a” daugiausia g ildenusi i e pinius a ski uose s aipsniuose, ji pa ase iSsamy sky iy | apie j e pinius akademiniame leidinyje ” Lie u iy kalbos asyba i sky yba” (1976: 299—323). Rusiskoje ”Lie u iy kalbos g ama ikoje” (1985) sky iy apie i e pinius” pa ase A. Ruze. : 182 ¢ 1963). An oji endencija — labiau di e encijuo i uos eiskinius, ku ie sin akseje adinami j e piniais: nuo i e piniy bu o a ski i isp audai (Z ., p z., Cenyn 1959: 186—194; aip pa z . TPA, 1960: 140—174; MLLVG: 566—681 i k .). J. Balke iciaus ” Daba inés lie u iy kalbos sin akséje” j e - piniais laikoma mazdaug ai, kas suda o iSple¢iamuosius sakinio elemen us, o abiejose akademinese ~Lie u iy kalbos g ama ikose” nuo i e piniy a ibojami jsp audai. J. Balke iciaus * Daba ineéje lic u iy kalbos sin akséje” pa eik a labai pla- i sa i a e piniy samp a a. Samp a os pla uma lémé neg ieZ as pag indinis j e piniy nus a ymo k i e ijus — j e pimas | sakinj, ku is Siek iek sukonk e- in as seman iniu a Z ilgiu: j e pinial ne u ulioja sakinio min ies!?. G ama- inio ySio su sakiniu nebu imas. ku is adiciSkai bu o laikomas s a biausiu j e piniy pozymiu, ” Daba ines lie u iy kalbos sin akséje” u i ik klasi ikaci- ne eiksm¢: pagal g ama inio ysio su sakiniu bu ima/nebu ima isi pladiai sup an am1 j e piniai y a suski s y i | du ipus: 1) “{ e pinius, g ama iskai su is us su sakiniu”, i 2) “j e pinius, g ama isSkai nesu is us su sakiniu”. [ e pinial, g ama iskai susic i su sakiniu, bu o naujas dalykas lie u iy kal- bos sin akseje, o be o, i eikSmingas: pagal bend a j e pimo pozymi bu o sublokuo a daug sin aksiniy elemen y, ku ie iki ol lie u iy kalbos sin ak- ses da buose nebu o nei inkamai ap a i, nei kaip no s suklasi ikuo i. Beje, kaip bus ma y i oliau, akademiniuose sin aksés da buose, a sisakius j e pi- niy, g ama iskai susie u su sakiniu, ie elemen ai nebu o inkamai paaiskin i ki ais aspek ais. Kas 18 ik yjy y a i e piniai, g ama iskai susie i su sakiniu, ma y i i8 jy ski s ymo: al 1) { e p ines sakinio dalys i 2) sakinio daliy aiskinamieji j e - pinial. [ e p iniy sakinio daliy y a d i a mainos: a) palyginamosios j e p inés sakinio dalys (Miku is, kaip i jo Lé as, mokejo isiems j ik i), b) e p ines sakinio dalys, zyminéios neiginio isski i (Niekas enai neaugo, kKa p k g i kiaz). Sakinio daliy aiskinamieji j e piniai: Naminiai gyuha, ka p an ai: a klys, ka eé, kiaulé i ki a, laba naudingi Zmogui; Pusiaujas, a ba ek a o ius, dalija zeme 4 du lygius pus u ulius; Pamiskéej, siau ame pudymy uoze, a e be niokas. Visy jy g ama inis ySys oks pa : { sakinj jeina pe a piny Zodi, ku io sin aksine unkcija ka oja. Tik jy aidmuo sakinyje bei loginis seman inis san ykis su a piniu ZodZiu ne ienodas, — o ai i bu o jy smulkesnio ski s ymo pag indas!®. Tai, kas ”Daba ines lie u iy kalbos sin akséje” laikoma j e piniais, g a- ma iskai susie ais su sakiniu, y a sin aksiniai elemen ai, ku iuos jungia ne ——— 12” opie Hedy sha ) is ieee Lig PTW 58h} Wi, suse Lop ane Bebe kg skial ma y i 1S e piniy apib ezimo: ”I e piniais adinami isi ie zodziai i Zodziy junginiai, ku ie j e piami j sakinj skelbiamai min¢Ziai igplés i, a ski- oms sakinio dalims bei isam sakiniui paaiskin i a ba kalbanéiojo asmens pas aboms bei kilusioms emocijoms pazyme i” (Balke icius 1963: 268). 13 Dip: ’Sakinio daliu aigk; oe Nah a eae ie ak g:: Sakinio daliy aiskinamieji j e piniai ski iasi nuo j e p iniy sakinio daliy uo, kad jie naujy, Salia esanéiy eiSkiniy neiskelia <...>, 0 paaiSkina jau sakinio dalimi nusaky a eigkini <...>” (Balke iéius 1963: 271). 183 ik mine as j e p inis a ojimo pobudis, be i issky imas in onacija, ypa- ingas g ama inis ySys i sin aksiné unkcija, loginio i seman inio san ykio su a piniu Zodziu sa i umas. Kiek ienam y pozymiy gali bi i eikiamas pi mumas, blokuojan Siuos sin aksinius elemen us su ki ais, apib ézian jy sin aksinj s a usa. Vadinasi, ai, kas ”Daba inés lie u iy kalbos sin aksé- Je” laikoma j e piniais, g ama igkai susie ais su sakiniu, Zi in ig ski ingy pozicijy, gali bu i e inama kele iopai. Ki uose lie u iy kalbos sin aksés da buose j e piniy, g ama iskai susie y su sakiniu, sa oka ilga laika nebu o plé ojama i gilinama. Sakinio daliy ais- kinamuosius j e pinius a i inkan ys clemen ai in e p e uojami d ejopai: 1) — kaip igski inés sakinio dalys (isski inis p iedélis, igski inés ikslinamosios 4 sakinio dalys) i kaip isp audai (akademiniuose da buose), 2) kaip aiskina- — mosios i ikslinamosios sakinio dalys (Ka eckai é 1965: 5—18; S a ke iciené 1983: 182—198). O j e p ines sakinio dalis a i inkan ys elemen ai be eik isai nenag inéjami*. 1994 m. isleis oje ”Lie u iy kalbos sin akséje” V. Labu is, nu odes, kad i e piniy samp a os gali bii i ne ienodos apim ies, palaiko pla iaja J. Balke- iciaus suku a j e piniy samp a a (Z . Labu is 1994: 101—106). Akademiniuose sin aksés ap aguose nekalbama apie i e piniy g ama inj ysi su sakiniu ne dél o, kad ai ba y nebeak ualu,— eikiau ysio p oblema apeinama. S ai siau ai sup an amy j e piniy apib ézimuose (LKG: 701; PJ1A: 666; DLKG: 641), neminin g ama inio ySio, j e piniais ebelaikomos kon- s ukcijos, okj ysj u inzios!>. O ka jau bekalbe i apie isp audus — daugelis jy g ama iskai susie i su sakiniu. J. Balke icaus da bas j e piniy samp a os o ma imuisi s a bus ne ik dél i e piniy sa okos plé imo, be i dél y naujy eiginiy, ku ie leido u é i iks- lesng i e piniy sa oka. 1. Pi ma ka a lie u iy kalbos sin akséje apibend in ai nu odomas i e piniy, g ama iskai nesusie y su sakiniu, u inio speci iskumas: jie kalba ne apie ealios ik o és daik us bei eiskinius, kaip j e p inés sakinio dalys a sakinio daliy aiskinamieji j e piniai <...>, 0 kelia aiks én kalbanéiojo asmens a ki y asmeny padiii as, pas abas bei emocijas sakomos min ies a a - ski y sakinio daliy a z ilgiu” (Balke iéius 1963: 275). Daba pagal 3j pozymj i e piniai a ibojami nuo jsp audy. O s a biausia — 8is pozymis y a uzuo- mazga min ies, kad isi j e piamai a ojami sin aksiniai elemen ai sakinyje komunikaciniu a z ilgiu y a Salu iniai. 2. Tiksliai paaiskin a, kad j e piniai (zinoma, ik ieji) su ki ais sakinio Zodiiais ne u i Zodziy junginio pakopai bi- dingo g ama inio ySio: "jie <...> zodziy junginiy su ki ais sakinio Zodiiais 2 Jie, issky us ieng ki a a si ik ini pa yzdi, neap a iami ne apibend ina- muosiuose akademiniuose da buose (LKG; JIA). Tai pi miausia aldomosios p ielinksninés kons ukcijos su be (be manes, be gabumy i pan.), aip pa su g e a, Salia (z . LKG: 708), a i inkanZios i e p ines sakinio dalis, zyminéias igski j. [ e piniais jos laikomos, ma y , del klai- dinanCios ik yjy j e piniy analogijos (plg. okius i e pinius: be abejo, be o, be ki a ko i pan.), — ik ieji i e piniai — sus aba éjusios specializuo os eiksmés kon- s ukcijos. 184 i Se e ee a e l nesuda o — ne a su jais sude in i, né a jy alomi a p ie jy p iglie i” (Bal- ke icius 1963: 275). 3. No s ”Daba ines lie u iy kalbos sin akséje”, paisan anks esniy sin aksiy adicijy, p ie j e piniy, g ama iskai nesusie y su sakiniu, jungiamas k eipinys, be , ki a e us; ap ibojamos, iesa, be kokio no s ieno - pag indo okios i e piamai a ojamy sakinio elemen y g upelés, ku ias gali- ma laiky i ik yjy pa en ezés elemen y klasi ika imo uzuomazga. Pi miausia minimi ( iesa, p ie j e p iniy Zodziy) pe a ai!® ( aip sakan , adinas...), ku ie snekamojoje kalboje “nuola ka ojami del blogo jp oéio” (Balke igius 1963: 279). A ski ai ap ibojami i8 adiniai ZodZiai (i iek, i gana, i iskas...), ku- iais ”kalban ysis asmuo uZbaigia sakini, pab ézdamas pasaky a min j kaip sa o galu ing i nepakei¢iama i ada” (Balke idius 1963: 281). [ e piniai del o, kad ne u i jp as o g ama inio ySio su ki ais sakinio Zo- dziais i uo nuo jy ski iasi, adicinéje sin akséje ap agomi kaip indi idualus, izoliuo i elemen ai. Todél a si nebé a eikalo aiskin i, kokio ango i kokia ie jie uZima a p ki y sin aksés elemen y. Tai ge okai sumazina galimybe apibudin i pacius i e pinius, lokalizuojan juos ki y sin aksés eiskiniy sis e- moje. Sia adicija lie u iy kalbos sin akséje pi moji pabandé keis i Z. Dumasiu- e s aipsnyje ” Del sakinio daliy i jy a pusa io san ykiy” (1963). Teigdama, kad sakinyje ”né a i negali bu i Zodziy be jokios sin aksinés unkcijos”, isus, kokie ik gali bu i, sakinio zodzius Z. Dumasii é suski s é j ke u ias g upes: 1) zodziai, ku ie eina adinamosiomis eikiminémis sakinio dalimis, 2) zodziai, ku ie ne u i eikSminiy unkcijy i a ojami kaip bi inasis eikSminiy sakinio daliy komponen as, 3) jung ukai i jungiamaja unkcija u in ys Zodiiai, 4) zodziai, ku iais kas pasakoma nuo pa ies kalbé ojo. Kadangi an osios g u- pes zodziai sakinio dalimis neina, sakinio daliy y a ys ipai: 1) eik&minés, 2) jungiamosios, 3) lydimosios. I e piniai p iklauso ke i ajai zodzZiy g u- pei i eciajam sakinio daliy ipui. Lydimyjy sakinio daliy klaséje pasida é mo y uo as sin aksés da buose jau ip as as k eipinio, aip pa eiginio aip i neiginio ne bloka imas su j e piniais; pasi odé, kad eksp esy iai sakomy Jaus uky, pa odomyjy dalelyéiy (an ai, au e, 3 ai i pan.) nebe eikia emp i p ie i e piniy ( aip, deja, da oma ne daba iniuose sin aksés ap asuose), — isa ai y a lydimosios sakinio dalys. No s lydimosios sakinio dalys ap ibo os ne be ukumy (su ki omis saki- nio dalimis nesuda o klasi ikacijos, nes isos jos ap ibo os ne ienu a z ilgiu; pa ios lydimosios sakinio dalys labai ne ienodos; daugiausia abejoniy kelia g e a p edika~ijos, de e minacijos i koo dinacijos ” as as” naujas jy san ykis su ki ais sakinic ZodZiais — sin aksinis lydéjimas!”), no s jos ne apo lie u- 16 J. Balke izius (1963: 279) juos da adino pozodiiais. ., ,.Vadinamieji sakinio daliy lygmens san ykiai y a sugal o i, no in di b inai a ibo i zodziy ySius Junginyje i sakinio daliy ygius sakinyje. Is ik yjy adi- namieji sakinio daliy ySiai y a ie pa ys ( y paciy zodziy) junginiy lygmens ySiai: ijungimas, sujungimas i , daba iniu e minu, a pusa io p iklausymas (sasaja). _Dumaésiu é sin aksiniu lydejimu adina oki d iejy sakinio elemen y san yki, kai ” ienas iS jy (lydin ysis) su ki u (lydimuoju, ” eikSminiu”) é a susijes sa o 185 iy kalbos sin aksés ap aso ak u, eikia p ipazin i, kad bandymas suski s y sakinio dalis i ap a i sin aksinj lydéjima padéjo Z. Dumaiii ei pa iksling i e piniy sa oka i Samp a a, palygin i su J. Balke iéiaus pa eik ajal§ , mo: y uo ai pasuk i j p iesinga. puse. Z. Dumasiu e pas ebéjo, kad ne isiems sakinio elemen ams, ku ie uome| bu o laikomi i e piniais, budingas oks san ykis, ku j ji adina sin aksiniu ly Tai i y a i e piniy sa okos slau inimo p adZia. Véliau, asydama akade- minés ”Lie u iy kalbos g ama ikos” sky iy apie i e p inius ZodZius i posa- kius, Z. Dumasia é uos *ne ik uosius” i e pinius a sky é nuo ik ujy i e pi- niy i ap ibojo, zinoma, u édama p ies akis la iy, usy i ki y kalby g ama- iky pa yzdi, sp audus. Tik gaila, kad aip i liko neigplé o a min is, kad kaj ku ie y *ne ik yjy” i e piniy pagal sa o ysi su sakiniu *lyg i jeina j <...> sin aksinés kons ukcijos. Akademinéje *Lie u iy kalbos g ama ikoje” diduma isp audy suda eé a - dinamieji lais ieji_ j e piniai (daugiausia i e p iniai sakiniai), ku ie "ne i speci iniy eikSminiy unkcijy i apib éz os leksinés aiSkos” i ”dél sa . ; p idu inio pobudzio <...> eina ik sakinio iduje a ba gale, pap as ai po u sakinio daliy, su ku iomis siejami sa o eiksme” (LKG: 714). Isp au- dai ne ien nuo ik yjy a ski i lais ieji i e piniai, — ai is dalies nauj ap ibo as sin aksés eiskinys, nes kaip isp audai bu o apibidin i i ie s kinio elemen ai, ku ie anks esniuose sin aksés da buose bu o igleidziami is akiy, pa yzdZiui: i ai ls ” echninio” pobidzio in a pai (Jo mokinys Vy au as (nuo auka desi n éj e) — ienas gabiausiy jauny as onomy); i ai ios sakinio dalys i sudé inio sakinio démenys i ne keli eks o sakiniai, ku ie dé] 4 pasalinio pcbidzio y a izoliuojami in onacija ( as e isski iami skliaus eliais — a ba b ikéniais), ) eikSminémis unkcijomis, be ienas ki o neigplecia <...>. Lydéjimas eiskiamas bi ina lydingiojo i lydimojo elemen o ie a ame pa iame islios kalbos iene e i — am ik a o iene o in onacija, apimanéia abu Siuos elemen us. Lydinégiojo elemen o 4 o ma nuo lydimojo nep iklauso” (Dumagiu e 1963: 246). Kaip ma y i, adinamieji lydeéjimo pozymiai i gi ne a_kaZkas Nauja, — jie y a mazdaug ai, kas pasakoma aiskinan eigini, kad e piniai ne u i g ama inio ySio su sakiniu. : is J e piniy sa okos, ku i y a J. Balke iéiaus ” Daba inés lie u iy kalbos sin- a akséje”, Z. Dumasiu e nepaneige, o laike jg *plagiai sup an ama i e piniy sa oka” _ umasiii é 1963: 245). 186 ”Lie u iy kalbos g ama ikoje” is p adziy ka u nag inéjami isi i e p iniai zodziai i posakiai, nu odomi jy bend ieji ( iesa, labai neapib éz i) pozymiai: 1) ei8kia su sakiniu a jo daliy u iniu susijusias papildomas pas abas, ai- gi siejami a ba su isu sakiniu, a ba su a ski omis sakinio dalimis; 2) jais eina kai omieji i nekai omieji zodziai, jy jung ukai bei kons ukcijos; 3) pa- gal sa o sanda a ieni j e p iniai zodziai bei posakiai a i inka sakinio dalis, ki i — sude iniy sakiniy démenis; 4) jy san ykis su isu sakiniu a jo dalimis eiskiamas ie a sakinyje i am ik a in onacija (jie dazniausiai y a pasa- komi Zemesniu onu i g ei esniu empu negu ie Zodiiai, ku iais eigkiama pag indiné min is; ka ais j e p iniai Zodgiai i posakiai ski iami pauzémis!9 (a . LKG: 698—700). Tagiau gios ”G ama ikos” j e p iniai Zodéiai i posakiai negali bi i laiko- mi sin aksine ka ego ija, jungianZia j e pinius i isp audus. Visy j e piamai a ojamy elemen y ap a imas is p adziy d auge, a odo, da emiamas y elemen y nedi e encijuo o nag inéjimo adicija. Kad aip de a sup as i sa- oka ”i e p iniai ZodZiai i posakiai”, odo keli ak ai. Pi ma, uo me u, kaip i ”Lie u iy kalbos g ama ikos” ediasis omas, pasi odZiusiame akademinia- me leidinyje ” Lie u iy kalbos aSyba i sky yba” kalbama ik apie i e pinius, i kai ku ie j e piniy sky ybos a ejai emiami okiais pozymiais, kaip pa- saliskumas, sa i a in onacija i k ., ku ie su ampa su bend aisiais i e p iniy zodziy i posakiy pozymiais?°. An a, jeigu j e p iniai zodziai i posakiai bu y u eje ka ego inés sa okos s a usa, a ka ego ija, eikia many i, bi y bu usi i i in a 1985 m. akademinéje ”Lie u iy kalbos g ama ikoje”. O Sio- je g ama ikoje j e piamai a ojami sakinio elemen ai ka u nebeap a iami, i del o a odo, kad Gia, palygin i su 1976 m. *Lie u iy kalbos g ama ika”, isp audai labiau a ibo i nuo i e piniy. Pagaliau jeigu i e p iniai Zodziai i posakiai bi y bu usi ka ego iné sa oka, eikia many i, bu y pa ink as i jos s a usa a i inkan is e minas. Taigi lie u iy kalbos sin aksés da buose i e piniy samp a a bu o plé o- jama d iem k yp imis: pleciama, ypaé J. Balke iciaus ” Daba inés lie u iy kalbos sin akséje”, V. Labuéio *Lie u iy kalbos sin akséje” (II d.), i siau- inama akademinése lie u iy kalbos g ama ikose. I iena, i ki a linkme k eipian analize, sa o iskai bu o pa ikslin a, kas y a j e piniai. Pleéian i e piniy sa oka, no é a sujung i kiek galima daugiau sakinio elemen y, u- inciy ienokiy a ki okiy j e pimo pozymiy, i a ibo i, iesa, ne iesiogiai, 19 Si okia in onacija i pauzés, nus a y os sa is abos budu, labiau inka jsp au- dams "eb Nedi e encijuo o i e piamai a ojamo sakinio elemen aiskinimo pa yzdys Lie u iy kalbos asyboje i sky yboje”, ma y , lemé, kad kalbos p ak ikos i kal- bos mokymo da buose (p z.: LKKN: 15—16; Kni ks a, Lybe is: 54—56; Ged ilas, Kadzy é, Kuza inis: 198—200; Dob o olskis: 122—129) liko adiciné (plagioji) e piniy samp a a. Vadinasi, Siuo me u_ pa aleliai a ojamos d i i e piniy sam- P a os: placioji — kalbos p ak ikos i Eslbos mokymo da buose, siau oji — mok- sliniuose sin a. ‘ses da buose. No s kalbos p ak ikai placioji i e piniy samp a a ka - ais pa ankesné, be i e piniy sa okos d ip asmiskumas akdo e iau su ok i pa eiskini; beje, sky ybai p a e s y nuo i e piniy a ibo i ap audis, ma j e piniai Pap as ai isski iami kableliais, o Pp anda a i skliaus elinis, b ak&niais. 187