LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Algi das
SABALIAUSKAS
KAZIMIERAS
BUGA
IR
LIETUVIY
LEKSIKOGRAFIJA
Lie u iy
leksikog a ijos
is o ija
y a
sudé ingos
i
daZnai
agi8kos
miisy
kul ii os
is o ijos
dalis.
Jau
ke i as
Sim me is
pa ys
lie u iai
i
ki a audiai
jy
biciuliai
(ka ais
i
p ieSai)
aSo
lie u iy
kalbos
zodynus.
Vieniems
Zodynai
bu o
mokymosi
p iemoné.
Ki i
juos
aSé
no édami
ge iau
paaiskin i
Biblijos
Zodzius.
Da
ki iems
lie u iy
kalbos
Zodynas
bu o
mi S an¢ios
au os
i
kalbos
paminklas.
P isiminkime
Fe dinando
Nesselmanno
1846
m.
pa eikS a
min j:
“Po
penkias-
desim
me y
lie u iy
kalbos
zodyno
pa engimas
bus
jau
nejmanomas
dalykas”
(Nesselmann
1846:
149)
—
sup ask,
lie u iy
kalba
jau
bus
iSnykusi...
Lie u iy
kalbos
Zodynus
aSé
kunigai,
gydy ojai,
uZsienio
uni e si e y
p o eso iai,
siaip
daugiau
a
maziau
apsi8 ie e
lie u iai.
Dionizas
Po’ka
sa o
biisimojo
Zodyno
skai y ojy
a sip aSinéjo:
Nepeyk
un
mana
asz u!
nes
aszi
a ois,
Su
Zag e,
ne
Su
Plunksna
Ziemes
Raszi ois
(PoSka
1959:
86).
T isdeSim
me y
lie u iy
kalbos
Zodynui
a ida é,
be ,
deja,
sa o
da bo
aisiy
nepama é
Jokiibas
B odo skis.
Kaip
g azi
legenda,
aip
pa
sa o
da bo
aisiy
neis ydes,
j
lie u iy
leksikog a ijos
is o ijg
pa eko
An anas
Juska.
Tik
da bS usis
F yd ichas
Ku Sai is
sékmingai
baigé
didziuosius
da bus
i
su
pasi en-
kinimu
1883
m.
i8leis ame
pasku iniame
sa o
leksikog a ijos
eikale
“Lie u iy-
okieciy
kalby
Zodyne”
galéjo
i aSy i:
“Taip
a8
baigiu
sa o
li e a ii inj
lie u iy
kalbos
da ba,
linkédamas
sa o
au ai,
ku iai
gimimu
p iklausau
i
ilga
amZiy
sqziningai
di bau,
palaimos”
(Ku scha
1883:
XII).
Lie u iy
leksikog a ijos
p oblemomis
labai
doméjosi,
o
ka ais
i
pa ys
zodynus
asé
XIX
a.
pabaigos
—
XX
a.
p adzios
lie u iy
au inio
a gimimo
Zadin-
ojai.
Kaip
giliai
j
ano
me o
lie u iy
in eligen y
samon¢
bu o
jsisk e busi
Zodyno
idéja,
galbi
liudy y
i
oks
ak as.
Zymusis
au inio
lie u iy
a gimimo
a s o as,
Ma ijampolés
gimnazijos
moky ojas
Pe as
K iaudiiinas,
beje,
pa s
enges
lie u iy
kalbos
zodynq,
1903
m.
“Va pe”
(9/10,
p.
229)
p isimena,
jog
bu es
jo
mokinys,
asy ojas
An anas
Vilku ai is-Ke u akis,
jau
mi inai
si gdamas,
pak ikusiais
ne ais
jam
ages,
jog
lo e ijoje
a um
laiméjes
milziniska
pinigy
suma
i
“i8
sa o
kiSenés
apsiimas
j aisy i
lie u iSkus
laik aS¢ius
kiek iename
didesniame
Lie u os
mies e
su
gausiu
apmokéjimu
edak o iy
i
a8y ojy;
aipogi
zadéjo
Sa o
pinigais
a spausdin i
ge q
lie u i8kqa
Zodyna
i
Siaip
s a besnes
lie u iskas
knygas”
(Kuzmickas
1981:
213-214).
Medziaga
lie u iy
kalbos
zodynui
inko
biisimasis
Lie u os
p eziden as
Kazys
G inius,
biisimasis
a ki yskupas,
palaimin asis
Ju gis
Ma ulai is
i
daugybe
ki y
ano
me o
Lie u os
S iesuoliy.
Kai
mes
p isimename
XIX—XX
a.
p adzios
lie u iy
kalbos
y iné ojus,
u ba
no omis
neno omis
juos
ski s ome
j
d i
g upes
—
ki a aucius
zymiy
Eu opos
uni e si e y
p o eso ius,
ku ie
u éjo
puiky
ling is inj
iSsimokslinima,
a¢iau
nepakankamai
ge ai
mokéjo
a
ne
pazino
gy aja
lie u iy
kalba,
i
sa uo-
sius,
didelius
sa o
da bo
en uzias us,
ge ai
mokejusius
gim ajq
kalba,
ka ais
neblogai
paZinusius
jos
a mes,
be
ne u éjusius
ge o
ling is inio
pasi engimo.
Pi masis
lic u iy
kalbos
y éjas,
ku iam
nieko
ne iko
—
nei
puikios
mokyklos,
nei
nuos abaus
gim osios
kalbos
jausmo
i
mokéjimo,
nei
gabumy,
nei
en uzi-
azmo
—
bu o
Kazimie as
Buga.
K.
Baga,
da
i
idu inés
mokyklos
baigimo
a es a o
ne u éjes,
bu o
su in-
kes jau
kelis
sqsiu inius
lie u iy
kalbos
zodyno
medZiagos.
1902
m.
zodyno
mediiaga
jis
p adeda
aiy i
“nebe
sasiu iniais,
be
ko elémis”.
Si
da a
pag is ai
laikoma
akademinio
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
ka o ekos
p adZia.
1912
m.
K.
Biiga
baigé
Sank
Pe e bu go
uni e si e a
i
bu o
palik as
eng is
p o es ai
p o eso iaus
Jano
Baudouino
de
Cou enay
ado aujamoje
lyginamosios
kalbo y os
ka ed oje.
Si
da a
y a
susijusi
i
su
K.
Bigos,
kaip
leksikog a o,
eikla.
Bii en
Siais
me ais
bu o
i8leis as
pi masis
jo
leksikog a inis
da bas
“Li o sko- usskij
slo a ik
k
pe ym
20- i
li o skim
skazkam
izdanii
“Lie u iy
pasakos”
(Vilnius,
1905),
sos a lennyi
K. K.
Bugoju
p i
uéas ii
I.
A.
Boduéna-de-Ku ené”
(S.-Pe e bu g,
1912).
Tai
bu o
g ynai
p ak iniam
eikalui
_
J.
Baudouino
de
Cou enay
Sank
Pe e bu go
uni e si e e
i
AukS uosiuose
mo e y
ku suose
dés omam
lie u iy
kalbos
ku sui
—
ski a
mokomoji
p iemone.
Sup an ama,
Siandien
ai ik
s a bi
de alé,
kad
K.
Bagos
pa a dé
Cia
i asy a
g e a
jo
didziojo
moky ojo
pa a dés.
Daug
s a besnis
1912
m.
K.
Biigos
gy enimo
i ykis,
jog
ais
me ais
Sank
Pe e bu go
Mokslo
akademija
jam
pa eda
su edaguo i
i
iSleis i
An ano
JuSkos
Zodyno
II
oma.
K.
Biga
daba ,
galima
saky i,
a sideda
ien
Siam
da bui.
K.
Bugos
da ba
p ie
Sio
lie u iy
leksikog a ijos
eikalo
y a
i8samiai
ap aSiusi
Bi u e
Tolu iené
(Tolu iené
1961:
261-272).
Tai
bu o
K.
Biigos
didelio
leksikog a inio
da bo
p adzia.
B.
Tolu iené
§|
da ba
j e ino
aip:
“K.
Biiga
sma kiai
p aple e
A.
Juskos
Zodyno
s aipsnius
nauja
medziaga.
Naujai
j es os
eikSmes
i
nu ody ieji
a8 y
Sal iniai
pa eike
daug
s a biy
duomeny
an a8 inio
Zodzio
is o ijai
i
a ojimui
y iné i.
K.
Baga
nepagailéjo
nei
sa o
u imos
medZiagos,
nei
Ziniy,
nei
didelio
da bo
i
i§
kai
ku iy
A.
Juskos
s aipsniy
pada eé
iS isas
s udijéles”
(Tolu iené
1961:
263).
Sup an ama,
po
okiy
edakciniy
pakei imy
Zodynas
ge okai
nu olo
nuo
A.
Juskos
o iginalo,
kuo
nebu o
pa enkin a
Moksly
akademija.
K.
Biiga
iS
A.
JuSkos
zodyno
mediZiagos
no éjo
pada y i
obula
lie u iy
kalbos
Zodyna.
Taciau
g ei ai
jsi ikino,
kad
ai
pada y i
y a
nejmanoma,
nes
medziagos
né a
pakankamai,
ne
isu
ji
pa ikima,
be
o,
su ink a
ik
i8
mazos
dalies
Lie u os.
Tik inimai,
papildymai
uzémé
nepap as ai
daug
laiko.
Da ba
s abdé
i
y iausiojo
edak o iaus
Filipo
Fo una o o
da bo
lé umas.
K.
Buga
da buojasi
Pe més,
Tomsko
uni e si e uose.
1918
m.
jam
su eikiamas
p o eso iaus
a das.
Labai
in ensy iai
kaupia
medziaga
daba
jau
sa o
bisimajam
Zodynui.
1920
m.
jis
g iz a
j
Lie u a
su
ke u iy
pidy
zodyno
lapeliy
ka o eka.
Ne ukus
jo
ka o eka
iSauga
ke u gubai.
1923
m.
geguzés
13
d.
K.
Baga
p adeda
agy i
sa ajj
Zodynq,
ku iame
pasi yzZo
apie
kiek ieng
Zodj
pa asy i
iska, kas
ada
kalbos
moksle
bu o
Zinoma.
K.
Bigos
da bas
baigési
agiskai.
An asis
zodyno
sasiu inis
bu o
i8leis as
jau
po
au o iaus
mi ies.
Pa s
K.
Biiga
apie
sa o
zodynq
a siliepé
labai
k i iSkai:
“Lie u iy
kalbos
zodyne”
egu
niekas
neieSko
obulumo,
nuosakumo.
Visa
ai,
di bdamas
skubomis,
a gu
kas
bepasieks
[...]
“Lie u iy
kalbos
Zodynas”
laiky inas
y a
juod-
as¢ciu,
ku io
ge esnéms
Lie u os
gy enimo
salygomis
ned jsciau
paskelb i,
pi ma
da ge ai
nepe di bes
i
neiSlygings.
Ta iuosi,
kad
misy
palikuonys
uz
a
juod as j
manes
neke nos,
nes
i
juod as is
duos
nemaza
medziagos”
(Biiga
1961:
696).
1930
m.
naujai
o ganizuojama
Zodyno
edakcija.
Vado au i
jai
S ie imo
minis e ija
paski ia
Juoza
Bal ikonj.
Redakcijos
sek e o ius
Napalys
G igas,
zmogus
be
laipsniy
i
auk&8 ojo
mokslo
diplomo,
i§
Uni e si e o
pe imdamas
K.
Bugos zodyno
ka o eka,
ne
iSgasdina
sa o
bu usj
p o eso iy
Vinca
K é e-
Micke i iy:
“Tai
daba
Zinosim,
kas
oliau
di bs
Zodyno
edaga imo
da ba,
ku io
po
Bigos
ligi
Siol
niekas
ned jso
im is”
(G igas
1981:
23).
Naujoji
edakcija
i8
ka o
susidii é
su
p oblema
—
kokio
pobiidZio
Zodyna
eng i.
Bu o
galima
leis i
oliau
K.
Bigos
sukaup a
medZiaga.
Tadiau
kas
pakeis,
Janio
Endzelyno
Zodziais
a ian ,
8iq
medZiaga
aip
sk a biai
su okian¢ia
i
aiskinan¢ia
K.
Bigos
d asiq?
(Endzelins
1979:
669).
Zodyno
pobiidis
i§
esmés
bu o
pakeis as.
Jo
ka o eka
iSaugo.
Zodyno
au o iumi,
galima
saky i,
apo
isa
au a.
Siandien
dziaugiamés
u édamij
jau
sep yniolika
Zodyno
omy.
Sis
zodynas,
be
abejonés,
y a
s a biausias
misy
Sim mecio
Lie u os
kalbininky
eikalas.
Tai,
ano
Jung iniy
Ame ikos
Vals ijy
lie u iy
d ama u go
i
k i iko
Kos o
Os ausko,
“bene
Sauniausia
lie u iska
knyga”,
ku iq
eikia
skai y i
“lapas
po
lapo,
o
ne
ik,
eikalui
p ispy us,
ieSko i
jame
Zodzio,
jo
eik8més”
(Os auskas
1989:
7-8).
K.
Bigos
leksikog a ine
eikla
y inéjusi,
nemaza
sa o
gy enimo
me y
akademiniam
“Lie u iy
kalbos
zodynui”
a ida usi
B oné
Vosyly é
eisingai
i ino,
jog
“Bigos
zodynas
p adéjo
naujq
lie u iy
leksikog a ijos
ys ymosi
e apa
—
didziojo
“Lie u iy
kalbos
zodyno”
leidimo
e apa”
(Vosyly é
1956:
113).
Zodyng
jau
ago
kelios
lie u iy
leksikog a y
ka os.
Ta¢iau
daugiausia
Siam
eikalui
nusipelné
d i
asmenybés
—
Kazimie as
Biiga
i
Juozas
Balcikonis.
LITERATURA
Biga
K.
1961:
Rink iniai
as a 3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
Endzelins
J.
1979:
Da bu
izlase
3,
1
d.,
Riga:
Zina ne.
G igas
N.
1981:
Kaip
a8
apau
Zodynininku.
—
Masy
kalba
1,
21-25.
Ku scha
F
1883:
Li auisch-deu sches
Wo e buch,
Halle
A.
S.:
Ve lag
de
Buchhandlung
3
des
Waisenhauses.
Kuzmickas
V.
1981:
Aa anas
Vilku ai is-Ke u akis,
Vilnius:
Mokslas.
Nesselmann
G.H.E
1846:
Zum
li auischen
Lexikon.
-
Neue
P eussische
P o inzial-
Bla e
B.
2,
H.
2.
Os auskas
K.
1989:
“Zodiziai,
Zodziai,
Zodziai...”
-
Me menys
56,
3-15.
Po&ka
D.
1959:
Ras ai,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a i os
leidykla.
Tolu iené
B.
1961:
An anas
Juska
leksikog a as.
-
Li e a i a
i
kalba
5,
87-377.
Vosyly é
B.
1956:
K.
Biga
zodynininkas.
—
Li e a i a
i
kalba
1,
84-113.
KAZIMIERAS
BUGA
AND
LITHUANIAN
LEXICOGRAPHY
Summa y
Kazimie as
Biiga
(1879-1924)
was
he
i s
specialis
in
he
Li huanian
language
who
lacked
nei he
excellen
aining
no
he
knowledge
o
and
eeling
o
his
mo he
ongue.
Biiga’s
li e
and
he
his o y
o
he
Academic
Li huanian
Dic iona y
a e
wo
hings
which
a e
insepa able.
In
1902
Biga,
s ill
a
seconda y
school
s uden ,
began
o
ew i e
his
collec ions
o
wo ds
on
special
slips.
This
da e
is
conside ed
o
be
he
beginning
o
he
ca d
index
o
he
Academic
Li huanian
Dic iona y.
In
1912
Baga
go
his
deg ee
om
he
Uni e si y
o
S .
Pe e sbu g
and
s a ed
p epa ing
o
a
p o esso ship
in
he
depa men
o
compa a i e
linguis ics
headed
by
Jan
Baudouin
de
Cou enay.
In
1918
he
was
g an ed
he
ank
o
p o esso .
In
1920
Bia
e u ned
o
Li huania.
He
b ough
wi h
him
a
la ge
ile
o
ca ds
o
his
u u e
dic iona y.
On
May
13,
1923,
Baga
began
o
w i e
he
dic iona y.
He
ied
o
eco d
e e y hing
ha
was
known
up
o
ha
ime
abou
each
wo d.
In
1924
he
i s
book
o
his
dic iona y
was
published.
On
Decembe
2,
1924,
Buga’s
un imely
dea h
was
a
agedy
o
Li huanian
linguis ics.
In
1930
he
Minis y
o
Educa ion
di ec ed
Juozas
Bal ikonis
o
con inue
Biiga’s
wo k.
I
was
decided
o
inc ease
as
much
as
possible
he
ca d
o
index
accumula ed
by
Buga
and
o
w i e
he
dic iona y
anew.
In
1996
he
se en een h
olume
o
he
Academic
Li huanian
Dic iona y
was
published.
All
in
all,
he e
will
be
wen y
olumes
o
he
dic iona y.
The
Academic
Li huanian
Dic iona y
is
he
mos
impo an
wo k
o
Li huanian
philology
o
ou
cen u y.
I
has
been
p e-
pa ed
by
se e al
gene a ions
o
Li huanian
linguis s.
Bu
he
g ea es
con ibu ion
o
his
wo k
was
made
by
Kazimie as
Baga
and
Juozas
Bal ikonis.