scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl skaitvardinių būdvardžių su priesagomis „-(i)okas (-a)“ ir „-(i)opas (-a)“ kilmės

Read accessible full text

Dėl skaitvardinių būdvardžių su priesagomis „-(i)okas (-a)“ ir „-(i)opas (-a)“ kilmės

Author: Saulius Ambrazas
Year: 2001
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1219/1299
ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLV
(2001),
3-9
Del
skai a diniy
bud a dziy
su
p iesagomis
-(i)okas
(-a)
i
-(i)opas
(-a)
kilmeés
SAULIUS
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
o igin
o
adjec i es
de i ed
om
nume als
wi h
he
su ixes
-(i)okas
(-a)
and
-(i)opas
(-a).
The
analysis
con i ms
ha
de i a i es
o
his
ype
wi h
he
diminu i e
su ix
-(i)okas
(-a)
a e
a e
al eady
in
Old
Li huanian
ex s
o
he
16 h-17 h
cen u ies.
They
ha e
coun-
e pa s
in
Sla onic
and
a e
much
olde
han
he
su ix
-(i)opas
(-a)
which
is
commonly
used
in
he
de i a ion
o
adjec i es
om
nume als
in
Li huanian
and
o
which
a
gene ic
link
wi h
he
pos posi-
ion
po
is
sugges ed
in
his
a icle.
Senuosiuose
aS uose
g e a
ediniy
su
-(i)opas
(-a),
placiai
papli usiy
i
daba inéje
lie u iy
kalboje
(p z.:
d ejdpas,
ejopas,
aip
pa
iile idpas
i
k .,
z .
Valeckiené
1994:
220),
bu o
a ojami
a i inkami
skai a diniai
bid a dZiai
su
-(i)okas
(-a),
ku ie
daba -
ineje
lie u iy
kalboje
y a
be eik
iSnyke.
Miné y
ediniy
su
-(i)okas
(-a)
nykimo
i
a i inkamy
bid a dziy
su
-(i)opas
(-a)
isigaléjimo
endencija
iS ySkéjo
da
p ies
lie u-
iskos
a8 ijos
p adziq.
Pe zi i é uose
senuosiuose
aS uose!
Siy
d iejy
da ybos
ipy
edi-
niai
san ykiauja
aip:
Mz
2
:
0;
VLNE,
VLNEE
4:
1;
BP,
,,7:4;C
11:1;
DP9:3;
SP,
3:
3;'SD,
SD
3:5;
CHNT
1
(a i inkami
p ie eiksmiai
su
-(i)opai
2)
:
2
(a i inkami
p ie eiksmiai
su
-okai
2);
SE
2
:
0;
Jakna iciaus
1647
m.
E angelijose
pas ebé as
ik
p ie eiksmis
ke e iopai
201,
,,”.
IS
pa eik os
s a is ikos
ma y i,
kad
skai a diniy
biid-
a dziy
su
-(i)okas
(-a)
Si ydo,
Chylinskio,
iS
dalies
B e kiino
aS uose
y a
mazdaug
iek pa ,
kiek
i
a i inkamy
ediniy
su
-(i)opas
(-a).
Ki u
skai a diniai
bid a dZiai
su
-(i)okas
(-a)
ge okai
e esni
a ba
i
isai
ne a ojami.
Ski iasi
i
paciy
ediniy
su
-(i)okas
(-a)
papli imas.
Placiausiai
zinomi
ik
du
is
ju:
d ejokas
(-a)
‘d ejopas’
BP,_,,
4x;
C,,
1111;
*SD
56;
SP__,,
2x;
(da
[K];
P,
plg.
d ejokai
‘d ejopai’
*SD
56;
N;
GRZ),
d ejokias
(-ia)
SP,_,,
6x;
CHNT
4x
(da
Ds,
plg.
d ejoks
|
d éjoks,
-ia
DAUK;
P;
KLVRZ;
PLN,
d ejokiai
VALANC,
d ejokiaip
Rop
—*LKZ,,
944);
:
Renkan
medzZiaga
naudo asi
senuju
aS y
leidimais
bei
ZodZiy
indeksais
i
Lie u iy
kalbos
ins i u-
e
suku omis
B e k no
Pos ilés
(BP,
,,),
Vilen o
Enchi idiono
(VLNE),
E angelijy
bei
Epis oly
(VLNEE),
Si ydo
Punk y
Sakymy
(SP,_,,),
Jakna iciaus
1647
m.
E angelijy
kompiu e inémis
Zodziu
o my
konko dancijomis,
inansuo omis
pagal
Lie u os
Respublikos
als ybinés
kalbos
a ojimo
i
ugdymo
1996-2005
m.
p og ama.
Ne
isai
aiskios
da ybos
edinys ienokas
(-a)
/
ienokias
(-ia)
j
Gia
pa eik a
s a is ika
nej auk as
(apie
ji
Z .
oliau).
4
|
SAULIUS
AMBRAZAS
ejokas
(-a)
‘ ejopas’
BP,
,,
4x;
‘SD
182
(da
N;
KZ;
S R;
AD;
VRN),
ejokias
(-ia)
SP,_,,
6x;
‘SD
18;
“SD
446;
SLG,,
80
(da
Su ,
plg.
ejokis,-ia
KZ;
M;
PRNG;
KLT;
PLs
~
LEZ
741).
Ki i
daug
e esni,
p z.:
ke u okas
BP,_,,
3x,
ke e iokas
(-a)
‘ke e iopas’
WP
213b;
SP,
,,
5x
(plg.
ke e iokai
‘ke e iopai’
CHNT
Lk
19,8),
penkiokas
‘penke iopas’
*SD
291,
——
liokas
‘sep yne iopas’
*SD
401
(da
Su ;
N;
[K]),
SeSe iokas
(-a)
‘SeSe iopas’
BP,
21,,
(da
KZ;
NDZ),
SeSe iokia
DP
352,,
(plg.
SeSe ioks,
-ia
M;
NDZ),
Sim e (i)okas
(-a)
‘Sim e io-
pas’
DP
2x;
SP,
338,,;
CHNT
2x
(plg.
Sim e okai
CHNT
2x,
sim e uokai
°SD
353,
sim eliuo-
kai‘
Sim e iopai’
°§D
423),
iene iokas
‘ iene iopas’
DP
445,
(da
N,
plg.
iene iokis,-é
KZ;
M).
Skai a diniai
bid a dzZiai
su
-(i)okas
(-a) u i
a i ikmeny
sla y
kalbose,
plg.
lie.
d ejd-
kas
i
s.
bazn.
sl.
do ak ,
de ojake,
lie.
ke e idkas
i
s.
bazn.
sl.
€e e ako,
lie.
Sese idkas
i
s.
bazn.
sl.
Ses e ako,
lie.
ejokas
i
s.
bazn.
sl.
ojake
(Vaillan
1974:
327).
Lie u iy
bei
sla y
kalbose
panaSiai
da omi
i
kokybiniai
j a dZiai,
plg.
lie.
6k(i)s
i s.
bazZn.
sl.
ak.
Ski umas
Cia
ik
as,
kad
Sio
ipo
lie u iSki
i a dZiai,
be
p iesagos
*-ako-,
u i
p isijunge
da
i
j a dj
(j)is
(Rosinas
1988:
214-216).
Veikiausiai
dél
Siy
j a dziu
j akos
kai
ku ie
mineé i
lie u iSki
skai a diniai
biid a dZiai
su
-(i)okas
(-a)
linke
gau i
(i)io/id
kamieno
o mas.
Pazymée ina,
kad
edinys
iendk(i)s
(-ia)
a mése
a ojamas
i
kaip
i a dis
‘ oks,
ie-
nas’,
i
kaip
buid a dis
‘panagus,
ienodas’
(LKZ,.,.
225,
226-227),
plg.
da
ienokias
(-ia)
‘panasus,
ienodas’
VLNE
2x;
'SD
46;
5SD
7,
87;
DP
9x;
CHNT
4x;
Vp;
KZ
(plg.
ne ienoki
‘ne ienodi’
SP,
184,,
p ie eiksmius
ienokiai
‘ ienodai’
SP,_,,
2x;
SE
2x,
ne ienokiai
‘ne-
ienodai’
SP,
357
ienokas
(-a)
‘panasus,
ienodas’
LEX
27a;
Q
142;
B
389;
H;
MZ:
Posk;
P;
N;
K;
Jn;
L;
RTR.
Siaip
su
p iesaga
*-d-ko-
(kaip
i
su
ki omis
p iesagomis,
kilusiomis
is
ide.
*-ko-)
bal y
kalbose
daZniausiai
da omi
deminu y ai.
Lie u iy
kalboje ypa¢
papli e
bid a diniai
deminu y ai
su
-(i)okas
(-a).
Ju
andame
jau
.
XVI-XVII
a.
aS uose,
ypa¢
Si ydo
Dic iona iume
i
XVII
a.
Mazosios
Lie u os
ank aés-
iniame
zodyne
Cla is
Ge manico-Li h ana,
p z.:
a s okus
*SD
246
(dél
u-kamienés
-okus
o mos
plg.
Ska dZius
1943:
134;
Palionis
1967:
131),
bal okas
*SD
13,
bé okas
CG,
389,
gi okas
*SD
311,
ilgokas
BP,,
147,.;
C,
1150,
juodokas
*SD
361;
C,,
515,
laibokas
*SD
360,
lipokas
C,
1130,
minks okas
C,,
936,
audonokas
*SD
41,
164;
C,,331,
iigs okas
C,,372,
ags okus
*SD
145,
saldokas
C,,
573,
saldokus
*SD
366, 409,
siau okas
*SD
360,
silpnokas
*SD
366;
C,,507,
524,
sunkiokus
*SD
360, sil okas
C,
1159,
siu ks okas
C,,
560,
amsokus
*SD
360,
olokas
*SD
268,
Zalokas
*SD
546;
C,,
331.
La iu
kalboje
i§
okiy
bid a dziy
su
*-ako-
iS iedéjo
aukS esniojo
laipsnio
o mos,
plg.
lie.
mazokas
i
la.
mazdks
‘mazesnis’
(Endzelins
1951:
360;
Fennell
1996-1997;
Vykypél
2001:
212
.).
Panasiy
bid a dziu
su
*-ako-
esama
i
ki ose
giminiskose
kal-
bose,
plg.
lo .
me dcus
:
me us
‘nemaisy as,
nea skies as,
g ynas;
ik as’
(B ugmann
1906:
498-500).
Lie u iy
kalbos
y y
aukS ai¢iy
a méje
su
*-dko-
placiai
da omi
deminu y ai
i iS
daik-
a a dziu,
p z.:
be nidkas,
ancidkas,
akmeniOkas
(Ska dzius
1943:
133-134;
U bu is
1965:
279-280).
Sio
ipo
ediniy
andama
i
y inése
la iu
kalbos
a mése,
ik
maziau,
plg.
lie.
be nidkas
i
la.
dial.
bé naks,
be naks
(Riike-D a ina
1959:
289-294).
DEL
SKAITVARDINIU
BUDVARDZIU
KILMES
|
5
P iesaga
*-ko-
(i
kai
ku ie
ki i
deminu y ams
biidingi
a iksai)
indoeu opieciy
kalbo-
se
nuo
seniausiy
laiky
a ojama
ne
ik
deminu y ams,
be
i
j ai iems
deminu y inés
eikémés
ne u in iems
bid a dziams
da y i
(plg.
Ju a ski
1996;
Shields
2000).
An ai
su
p iesaga
*-i-ko-
bal y
(ypaé
p iisu,
z .
Amb azas
2000:
87-89),
sla y
(BoSko ié
1984:
206-245)
kalbose
pla¢iai
da omi
daik a a diniai
deminu y ai,
o
daugelyje
ki y
gimi-
nisky
kalby
—
daugiausia
sa ybiniai
bid a dziai
(B ugmann
1906:
488
.;
Ewald
1924).
Ki a
e us,
p iesaga
*-is-ko-
(apie
jos
kilmg
z .
Amb azas
2000:
101
i
li .)
bal y,
sla u,
ge many
(galbi
da
kel y,
aku,
is
dalies
ocha u,
lu iu,
Z .
Po zig
1954:
201-202;
I ano
1988:
53)
kalbose
a ojama
biid a dziams’,
0
sen.
g aiky
kalboje
—
p ieSingai,
daik a a diniams
deminu y ams
(Pe e sen
1913;
Chan aine
1933:
405-413)
da y i.
Be
o,
senas
gali
bi i
polinkis
su
*-ko-
da y i
i
skai a dinius
bid a dzius,
plg.
s.
bazn.
sl.
inok»
‘ ienas,
ienisas;
ienuolis’,
go .
einaha,
s.
ok.
auks .
einag
‘ ienin elis’,
s.
ind.
ekdka-,
ekakd-
‘ ienin elis,
ienisas’,
lo .
anicus
‘ ienin elis,
ypa ingas’
(B ugmann
1906:
493;
Schulze
1966:
75;
Vaillan
1974:
462).
Tagiau
kada
bal y
kalbose
susida é
skai a diniy
biid a dziy
su
*-ako-
da ybos
ipas,
isgi
da
ne
isai
aiSku.
Ma
lie u iy
kalbos
skai a diniai
bud a dziai
su
-(i)okas
(-a)
iksliy
a i ikmeny
u i
ik
sla y
kalbose,
o
ki ose
bal y
kalbose
jy
né a.
P isy
kalbos
eks uose
okio
ipo
skai a diniy
bid a dziy
isai
neuZ iksuo a.
La iy
kalboje
skai -
a diniams
bid a dziams,
aip
pa
miné iems
kokybiniams
i a dziams
da y i
a oja-
ma
isai
ki os
kilmés
p iesaga
*-d-do-,
plg.
lie.
ejékas,
ejépas
i
la.
ejads,
lie.
ki-
ok(i)s
i
la.
ci ads
(Endzelynas
1957:
100;
Endzelins
1951:
391).
Lie u iy
kalboje
pas a oji
p iesaga
y a
labai
e a,
plg.
lie.
ki ddas
i
la.
ci ads,
lie.
ienddas
i
la.
iéndds
(Ska dzius
1943:
100).
Bid a dziy
su
p iesagomis,
kilusiomis
i8
de e mina y o
*-d(h)-,
y a
i
kai
ku iose
ki ose
giminiskose
kalbose,
plg.
s.
bazn.
sl.
edb
‘ i as’,
lo .
lacidus
“ iesus,
yskus,
aiskus’, i idus,
ai .
beode
‘gy as ingas,
gy as’
(B ugmann
1906:
471—
472).
Taciau
p iesagos
*-d-do-
panaudojimas
skai a diniams
bid a dziams
da y i
ei-
kiausiai
y a
la iy
kalbos
ino acija.
Ki a
e us,
elik inis
skai a diniy
bid a dziy
su
-(i)okas
(-a)
pobiidis
lie u iy
kal-
boje
odo,
kad
Sis
da ybos
ipas
y a
gana
senas.
Tuo
a pu
p iesaga
-(i)opas
(-a),
su
ku ia
lie u iy
kalboje
daZniausiai
da omi
skai a diniai
bid a dZiai,
isai
ne u i
a i ikmeny
ki ose
giminiskose
kalbose.
Ty éjai
labai
abejoja,
a
indoeu opieciy
p okalbeje
apsk i ai
bi a
p iesagu
su
*-p-
(plg.
B ugmann
1906:
386;
Vaillan
1974:
632).
Taigi
p iesagos
-(i)opas
(-a)
kilmés
eikiausiai
eikia
ieSko i
pacioje
lie u iy
kalboje.
Kol
kas
ji
da
ne a
paaiskéjusi.
Vaillan ’as
(1974:
632)
p iesaga
-(i)opas
(-a)
sieja
su
pos pozicija
-p(i),
u ima
alia y o
i
adesy o
o mose.
Ta¢iau
seman iniu
poziii iu
a imesnis
a odo
Sios
p iesagos
ySys
su
pos pozicija
-p(o),
ku ia
galima
jz elg i
p ie eiksmiuose
su
-aip(0)
(plg.
Endzelynas
1957:
209;
O ebski
1956:
300-301).
Pas a ieji
y a
be eik
sinonimis-
ki
p ie eiksmiams
su
-(i)opai,
-okai
(z .
Ul ydas
1971:
435-436),
plg.
mine a
d ejokai
i
d ejdpai,
d ejaip,
d ejaip6
TVR
C?LKZ,,
946).
Kadaise
g e a
*d ejai
po
galéjo
egzis uo-
4
Bal y,
sla u,
ge manu,
galbi
i
kai
ku ias
ki as
kalbas
eikiausiai
sieja
ne
ik
biid a dine
p iesaga
*-isko-,
be
i
pas a osios
posesy iné
da ybos
unkcija,
plg.
s.
baZn.
sl.
boZesk»,
go .
gudisks
“Die o’
i
analogiska
edinio
die iskas
a ojima
senuosiuose
lie u iskuose
aS uose,
p z.:
giwena
15
galibes
Die=wi kos
SP,,
227,,
5.
Ta¢iau
ai
jau
ki o
s aipsnio
ema.
6
|
SAULIUS
AMBRAZAS
i
i
kons ukcija
*d ejo
po*,
ku iai
p ie eiksméjan
a si ado
d ejdpai.
Véliau
konku-
uojan
p ie eiksmiams
su
-(i)opai
bei
-(i)okai,
pagal
skai a diniy
bid a dziy
su
-(i)okas
(-a)
pa yzdi,
ma y ,
bu o
pada y i
a i inkami
ediniai
su
-(i)opas
(-a).
Pas a ieji
g ei ai
apo
labai
populia is.
Ma
is
labiau
jsigalin
ediniy
su
-(i)okas
(-a)
deminu y-
inei
a osenai,
a si ado
po eikis
u é i
specialia
p iesaga
skai a diniams
bad a dziams
da y i.
Galbi
del
panasiy
a iksy
specializacijos
p iezas¢iy
la iy
kalboje
papli o
a i in-
kami
ediniai
su
*-ddo-.
SALTINIU
SUTRUMPINIMAI
Ap
—
Adi iskis,
S enéioniy
ajonas.
B
-
LEXICON
GERMANICO=LITHUANICYM
[...]
on
Jacobo
BRoDowskKU
(XVIII
a.
p adzios
ank-
as inis
Zodynas).
BP,
—
POSTILLA
Ta ai
e i
T umpas
i
P a as
I chguldimas
Euangeliu
/
akamuiu
Ba nicjoie
K ik-
Schczoni chkoie
/
n ig
Aduen o
ik
Weliku.
Pe
lana
BRETKUNA
Lie uwos
Plebona
Ka alauc3uie
P u a u.
I paude
Ka alaucjuie
Iu gis
O e be ge as.
Me a
Pono
1591.
BP,,
—-
POSTILLA
a ai
e i
T umpas
i
P a as
I chguldimas
Euangeliu
/
akamuiu
Ba jniczoie
K ik-
Schcezoni chkoie/
nig
Weeliku
ik
Aduen o.
Pe
lana
BRETKUNA
Lie uwos
P u a u.
I paus a
Ka alauc3uie
/
lu gio
O e be ge a.
Me a
Pono
1591.
C
-
Cla is
Ge manico-Li h ana
(ci uo a
iS:
V.
DRo inas,
sud.,
Cla is
Ge manico-Li h ana
1-4,
Vil-
nius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1995-1997).
CHNT
-
ansli e uo as
$.
B.
CHYLINSKIO
Naujojo
Tes amen o
e imo
leidimas:
Cz.
Kupzinowski,
J.
O esskl,
Biblia
li ewska
Chyli iskiego,
Nowy
Tes amen
2,
Teks ,
Poznan:
Zak ad
Na odowy
im.
Osso-
li skich,
1958
(naudo asi
i ,
Cz.
KupziNowskI,
Biblia
li ewska
Chyli iskiego.
Nowy
Tes amen
3,
Indeks,
Poznan:
Pans wowe
Wydawnic wo
Naukowe,
1964).
DauK
—
Simono
DAUKANTO
(1793-1864)
aS ai.
DP
-
Po illa
CATHOLICKA.
Tai
e :
Ijguldimas
Ewangeliu
kiekwienos
Nedelos
i
we es
pe
wi is
me is,
Pe
Kiniga
MIKALOIV
DAVKSZA
Kanonika
Médniku
/
i3
1¢ki sko
pe gildi a.
[...]
W
Wilniui
/
D uka nioi
Akadémios
SOCIETATIS
IESV.
A.
D.
1599
(naudo asi:
Cz.
Kupzinowski,
Indeks-s ownik
do
,,Dauksos
Pos ilé“
1-2,
Poznai:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
im.
Adama
Mickiewicza
w
Poznaniu,
1977).
Ds
—
Dise os,
Za asu
.
G z
—
G iiZiai,
Pas alio
.
H
-
VOCABVLARIUM
LITTHVANICO-GERMANICVM
ET
GERMANICO-LITTHVANICVM
[...]
Ausge e ige
on
F iede ich
Wilhelm
HAAck
[...]
Halle,
[1730]
S ephanus
O ban,
Uni e .
Buchd .
JN
—
Kazimie o
JAUNIAUS
(1848-1908)
aS ai.
K
-
F
Ku scua ,
Li auisch-deu sches
Wo e buch.
Halle
a.
S.:
Ve lag
de
Buchhandlung
des
Waisenhau-
ses,
1883
(zenklu
[K]
zymimi
Ku Sai¢io
lauZ iniuose
skliaus eliuose
pa eik i
ZodZiai).
Ki
-
Kal anénai,
S endioniy
.
Ki Z
—
Zemaiéiy
Kal a ija,
Plungés
.
KZ
—
A.
Ku éai is,
Lie u iskai- okiskas
Zodynas
1-4,
G6 ingen:
Vandenhoeck
&
Rup ech ,
1968-
1973.
L
-
Lie u iskos
i
angliskos
kalbos
zodynas.
Su aisé
An anas
LAuIs
[...]
Chicago,
1915.
4
Cia
eikia
u é i
omenyje,
kad
p ielinksnis
po
lie u iy
kalboje
nuo seno
eina
su
keliais
linksniais.
Kai
ku ios
kons ukcijos
iesiog
konku a o
a pusa yje,
p z.:
po
desinei
i
po
desinés,
po
am
i
po
o
i
pan.
(apie
isa
ai
Z .
F aenkel
1929:
144
.).
PanaSiai
kadaise
galéjo
bi i
a ojama
i
a i inka-
ma
pos pozicija
po,
plg.
ie ininky
su
pos pozicija
-p(i)
y8i su
p ielinksnio
p ie(g)
kons ukcijomis
senuosiuose
aS uose
(Z .
Rosinas
2001:
136
.).
DEL
SKAITVARDINIU
BUDVARDZIU
KILMES
|
7
Lex
—
Lexicon
Li huanicum
(ci uo a
i8:
V.
DRo inas,
sud.,
Lexicon
Li huanicum,
Vilnius:
Mokslas,
1987).
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-17,
Vilnius.
M
-
M.
Miezinis,
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkas
Zodynas,
Tilzé,
1894.
Mz
-
Ma yno
Maz ypo
(1520-1563)
as ai
( em asi:
D.
URBAs,
Ma yno
Maz ydo
as y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1996).
MZ
-
Li au ch=deu
ches
und
Deu ch=li aui{ches
Wo e =Buch
[...]
e meh e
und
e be e
[...]
on
Ch i ian
Go lieb
MIELCKE,
Can o
in
Pillckallen.
[...]
Konigsbe g,
1800.
Im
D uck
und
Ve lag
de
Ha ung chen
Ho buchd ucke ey.
N
-
Wo e buch
de
Li auischen
Sp ache
on
G. H.
F.
NESSELMANN.
KGnigsbe g:
Ve lag
de
Geb iide
Vo n age .
1850.
NpbZ
-
M.
NIEDERMANNAS,
A.
SENNAS,
A.,
BRENDERIS,
A.
SALYS,
Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodynas
1-
5,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e si a s e lag,
1932-1968.
P —
Ju gio
PABREZOS
(1771-1849)
a8 ai.
PLN
—
Plunge.
PLNG
—
Palanga.
P s
—
Pelesa,
Va ana o
.,
Bal a usija.
PoSk
—
Dionizo
Poskos
(apie
1757-1830)
aS ai.
PRNG
—
Pa ingys,
Ignalinos
.
Q
-
Rank aS inis
XVII
a.
Zodynas
(a imas
Lexicon
Li huanicum
i
Cla is
Ge manico-Li h ana),
p ie’
An aji pasaulinj
ka a
bu es
Ka aliauciaus
uni e si e o
biblio ekoje
(Msc.
83).
Rob
—
Rédinia,
Va ana o
.,
Bal a usija.
R
—
J.
RYTERIS,
Lie u iskai-la iskas
Zodynas,
Ryga,
1929.
'SD
—
K.
Si ypo
pi masis
zodynas
( em asi:
K.
PAKALKA,
sud.,
Senasis
Kons an ino
Si ydo
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997).
3SD
-
DICTIONARIVM
TRIVM
LINGVARVM
In
um
S udie
Iu en u is,
AVCTORE
CONSTANTI-
NO
SZYRWID
[...]
Te ia
edi io
ecogni
& auc a.
VILNA2,
Typis
Academicis
Socie a is
JESV.
Anno
Domini
M.
DC.
XLII.
( em asi:
K.
PAKALKA,
sud.,
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1979).
°SD
—-
DICTIONARIUM
TRIUM
LINGVARUM
In
u um
S udio e
Iu en u is,
AVCTORE
R.
P.
CONS-
TANTIN
SZYRWID
[...]
Quin a
edi io
ecogni a
&
auc a.
VILNAZ,
Typis
Academicis
Socie a is
JESU.
Anno
Domini
M.
DCC.
XIII.
SE
-
SUMMA
Abd
T umpas
i zguldimas
EWANIELIV
|
SZWENTU
Pe
Wi us
mea us
/
dienomis
Nedelos
|
Baj=nicio e
K ikscioni ko e
kay omu
|...]
KIEDAYNISE,
DRVKAWOIA,
IOCHIMAS
IVRGIS
RHE-
TAS,
Mea u
Pond,
1653
( em asi:
A.
JAKULIS,
,,Knygos
Nobainys és“
leksika
1,
Klaipéda:
Sauliaus
Jokuzio
leidykla-spaus u é,
1995).
SLG
-
GIESMES
TIKIEIMVY
KATHOLICKAM
PRIDIARANCIAS
|...]
Auc o e
SALOMONE
MOZER-
KA
SLAWOCZYNSKI
[...]
VILNA&,
Typis
Academicis
Socie a is
IESV,
Anno
Dni
1646
(ci uo a
is:
J.
Lepepys,
sud.,
S.
M.
Sla ocinskis.
Giesmes
ikéjimui
ka olickam
p ide andios,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1958).
SP
—
PVNKTY
KAZAN
od
Adwen u
43
do
Po u,
Li ewskim
igzykiem,
z
wy umdczeniem
nd
Polskie
PRZEZ
KSig¢dz4
KONSTANTEGO
SZYRWYDA
[...]
wyddéne
W
WILNIE
W
D uka ni
Akademiey
Socie a is
IESV
Roku
M.
DC.
XXIX.
S
—
S indi is,
S endioniy
.
SuT
-
Zodinikas
Le uwiszkay-Lo iniszkay-Lenkiszkas.
Pa
Kuniga
Dominika
SUTKIEWICZE
Domikona
ik a
Le uwnika
su
didelu
wa giu
Isz aysi as
(1848)
( ank aS is).
T
—
T e é¢ius,
Ignalinos
.
VALANC
—
Mo iejaus
VALANCIAUS
(1801-1875)
aS ai.
Vp
—
VyDUNO
(Viliaus
S oRos os,
1868-1953)
aS ai.

8
|
SAULIUS
AMBRAZAS
VLNE
-
ENCHIRIDION
Ca echi mas
ma gas
/
del
pa pali u
Plebonu
i
Kojnadiju
/
Woki chku
lie juwiu
pa a chi s
pe
Dak a a
Ma ina
Lu he a.
O
i ch
Woki chka
lie juwia
an
Lie uwi chka
pilnai
i
wie nai
pe guldi as
/
pe
Bal amieju
WILLENTHA
Plebona
Ka aliauc3uie
an
S eindama.
I ch pau as
Ka aliau-
c3ui
pe
Iu gi
O e be ge a
/
Me u
Diewa
M.
D.
LXXIX.
VLNEE
—
Euangelias
bei
Epi olas
|
Nedeliu
i
{chwen uju
Dieno u
kai oma ias
/
Ba nicjo u
Ch ik-
{chczoni chko u
/
pilnai
i
wie nai
pe guldi as
an
Lie uwi chko
S3od3ia
/
pe
Bal amieju
WILLENTA
/
Plebona
Ka aliauc3ui
an
Sch eindama
[...]
I [chpau as
Ka alauc3zui
pe
Iu gi
O e be ge a
/
Me u
M.D.
LXXIX.
VRN
—
Va éna.
WP
—
XVI
a.
ank as iné
Wol enbii elio
Pos ilé:
IS;CHGVLDIMAS
EVANGELIV
PER
WISVS
METVS,
SVRINKTAS
DALIMIS
ISCH
DAVGIA
PASTILLY
{...]
(ci uo a
is: J.
Ka ac esus,
sud.,
Wol enbii elio
Pos ilé,
Vilnius:
Za a,
1995).
LITERATURA
AMBRAZAS,
S.
2000:
Daik a a dziy
da ybos
aida
Il.
Lie u iy
kalbos
a dazodiniai
ediniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Bosko ic,
R.
1984:
Ocnoes
cpasxumea now
2epammMamuku
CAa6AKCKUX
A3bi1KO6.
PoHemuKa
u
ca06006-
pa3zoeanue,
Mocksa:
Bpicilaad
ukKona.
BRUGMANN,
K.
1906:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen
Bad.
1.
T.
2,
S assbu g:
Ka l
J.
T iibne .
CHANTRAINE,
P.
1933:
La
o ma ion
des
noms
en
g ec
ancien,
Pa is:
Lib ai ie
ancienne
Hono é
Cham-
pion.
EnDZELINS,
J.
1951:
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga: La ijas
Vals s
izde nieciba.
ENDZELYNAS,
J.
1957:
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Ewa,
F.
1924:
Die
En wicklung
des
k-Su ixes
in
den
indoge manischen
Sp achen,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e si a s e lag.
FENNELL,
T.
G.
1996-1997:
Compa a i es
and
supe la i es
in
ea ly
La ian
g amma s.
Linguis ica
Bal ica
5-6,
115-127.
FRAENKEL,
E.
1929:
Syn ax
de
li auischen
Pos posi ionen
und
P éposi ionen,
Heidelbe g:
Ca l
Win e ’s
Uni e si a sbuchhandlung.
I ANOV,
V. V.
1988:
Ban o-cnapaHo-ToxapcKue
u30 occbI.
Baamo-caasauckue
uccaedosanua
1986,
Mo-
cxpa:
HayKa,
45-60.
JURAFSKI,
D.
1996:
Uni e sal
endencies
in
he
seman ics
o
he
diminu i e.
Language
72
(3),
533-578.
O esskI,
J.
1956:
G ama yka
jezyka
li ewskiego
3.
Nauka
o
o mach,
Wa szawa:
Pa is wowe
Wydawnic-
wo
Naukowe.
PALIONIS,
J.
1967:
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII
a.,
Vilnius:
Min is.
PETERSEN,
W.
1913:
The
G eek
Diminu i e
Su ix
-10x0-,
- oxn,
New
Ha en-Connec icu :
Yale
Uni e -
si y
P ess.
Po zic,
W.
1954:
Die
Gliede ung
des
indoge manischen
Sp achgebie s,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e -
si a s e lag.
Rosinas,
A.
1988:
Bal y
kalby
j a dziai,
Vilnius:
Mokslas.
Rosinas,
A.
2001:
Mikalojaus
Dauksos
eks y
j a dziy
seman iné
i
mo ologiné
s uk i a,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
RUKE-DRA INA,
V.
1959:
Diminu i e
im
Le ischen,
Lund:
Hakan
Ohlssons
Bok ycke i.
SCHULZE,
W.
1966:
Kleine
Sch i en,
Gé ingen:
Vandenhoeck
&
Rup ech .
Su ELps,
J.
K.
2000:
The
Hi i e
wo d
o
‘son’
and
he
o igin
o
he
Indo-Eu opean
diminu i e
su ix
*-lo-.
Indoge manische
Fo schungen
105,
17-142.
Ska pzius,
P.
1943:
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius:
Lie u os
moksly
akademija.
DEL
SKAITVARDINIU
BUDVARDZIU
KILMES
|
9
U ypas,
K.
1971:
P ie eiksmis.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
2,
Vilnius:
Min is,
425-542.
U su is,
V.
1965:
Daik a a dziy
da yba.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius:
Min is,
261-473.
VAILLANT,
A.
1974:
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es
4,
Pa is:
Edi ions
Klincksieck.
VALECKIENE,
A.
1994:
Bid a dziy
da yba.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
141-238.
VykypEL,
B.
2001:
Zwei
le onis ische
Beme kungen.
Se éik,
O.,
Vykypél,
B.,
eds.,
G amma ic s.
S udia
linguis ica
Adol o
E ha o
quinque
e
sep uagena io
obla a,
B no:
Masa yko a
uni e si a
B né,
211-223.
Saulius
Amb azas
Gau a
2001
12 10
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]