Dėl skaitvardinių būdvardžių su priesagomis „-(i)okas (-a)“ ir „-(i)opas (-a)“ kilmės

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 3-9 Del skaitvardinių būdvardžių su priesagomis -(i)okas (-a) ir -(i)opas (-a) kilmės SAULIUS AMBRAZAS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with the origin of adjectives derived from numerals with the suffixes -(i)okas (-a) and -(i)opas (-a). The analysis confirms that derivatives of this type with the diminutive suffix -(i)okas (-a) are rare already in Old Lithuanian texts of the 16th-17th centuries. They have coun- terparts in Slavonic and are much older than the suffix -(i)opas (-a) which is commonly used in the derivation of adjectives from numerals in Lithuanian and for which a genetic link with the postposi- tion po is suggested in this article. Senuosiuose raštuose greta vedinių su -(i)opas (-a), plačiai paplitusių ir dabartinėje lietuvių kalboje (pvz.: dvejopas, trejopas, taip pat tūleriopas ir kt., žr. Valeckienė 1994: 220), buvo vartojami atitinkami skaitvardiniai būdvardžiai su -(i)okas (-a), kurie dabar- tinėje lietuvių kalboje yra beveik išnykę. Minėtų vedinių su -(i)okas (-a) nykimo ir atitinkamų būdvardžių su -(i)opas (-a) įsigalėjimo tendencija išryškėjo dar prieš lietu- viškos raštijos pradžią. Peržiūrėtuose senuosiuose raštuose! šių dviejų darybos tipų vedi- niai santykiauja taip: MZ 2: 0; VLNE, VLNEE 4:1; BP, | 7:4;C11:1;DP9:3;SP__ 3:3; 'SD, SD 3:5; CHNT 1 (atitinkami prieveiksmiai su -(i)opai 2) : 2 (atitinkami prieveiksmiai su -okai 2); SE 2 : 0; Jaknavičiaus 1647 m. Evangelijose pastebėtas tik prieveiksmis ketveriopai 201, *. Iš pateiktos statistikos matyti, kad skaitvardiniy būd- vardžių su -(i)okas (-a) Sirvydo, Chylinskio, iš dalies Bretkūno raštuose yra maždaug tiek pat, kiek ir atitinkamų vedinių su -(i)opas (-a). Kitur skaitvardiniai būdvardžiai su -(i)okas (-a) gerokai retesni arba ir visai nevartojami. Skiriasi ir pačių vedinių su -(i)okas (-a) paplitimas. Plačiausiai žinomi tik du iš jų: dvejokas (-a) ‘dvejopas’ BP, 4x; C 1111; *SD 56; SP, 2x; (dar [K]; P, plg. dvejokai ‘dvejopai’ *SD 56; N; GR2), dvejokias (-ia) SP, 6x; CHNT 4x (dar Ds, plg. dvejoks | dvejoks, -ia DAUK; P; KLVRZ; PLN, dvejokiai VALANC, dvejokiaip RoD — *LKZ, 944); 1 Renkant medžiagą naudotasi senųjų raštų leidimais bei žodžių indeksais ir Lietuvių kalbos institu- te sukurtomis Bretkūno Postilės (BP, „), Vilento Enchiridiono (VLNE), Evangelijų bei Epistoly (VLNEE), Sirvydo Punktų Sakymų (SP, „), Jaknavičiaus 1647 m. Evangelijų kompiuterinėmis žodžių formų konkordancijomis, finansuotomis pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programą. Ne visai aiškios darybos vedinys vienokas (-a) / vienokias (-ia) į čia pateiktą statistiką neįtrauktas (apie jį žr. toliau). 4 | SAULIUS AMBRAZAS trejokas (-a) ‘trejopas’ BP, | 4x; 'SD 182 (dar N; KŽ; STR; Ap; _VRN), trejokias (-ia) SP, 6x;'SD 18; SD 446; SLG, 80 (dar Su, plg. trejokis,-ia KZ; M; PRNG; KLT; PLS - LKZ... 741). Kiti daug retesni, pvz.: keturokas BP, 3x, ketveriokas (-a) “ketveriopas’ WP 213b; SP, ,, 5x (plg. ketveriokai “ketveriopai’ CHNT LK 19,8), penkiokas ‘penkeriopas’ *SD 291, Sra liokas “septyneriopas "*SD 401 (dar Sut; N; [K]), SeSeriokas (-a) ‘SeSeriopas’ BP, 21, (dar KZ; NDZ), Seseriokia DP 352, (plg. Seserioks, -ia M; NDZ), simter(i)okas (-a) *šimterio- pas’ DP 2x; SP, 338 ; CHNT 2x (plg. simterokai CHNT 2x, Simteruokai SD 353, simteliuo- kai Simteriopal’ SD 423), vieneriokas ‘vieneriopas’ DP 445, (dar N, plg. vieneriokis,-¢ KZ; M). Skaitvardiniai budvardziai su -(i)okas (-a) turi atitikmenų slavų kalbose, plg. lie. dvejo- kas ir s. bazn. sl. dvvakw, dvvojakws, lie. ketveriokas ir s. bazn. sl. četverakv, lie. SeSeriokas ir s. bazn. sl. Sesterakw, lie. trejokas ir s. bazn. sl. trojaks» (Vaillant 1974: 327). Lietuvių bei slavų kalbose panašiai daromi ir kokybiniai įvardžiai, plg. lie. t6k(i)s ir s. bažn. sl. tak». Skirtumas čia tik tas, kad šio tipo lietuviški įvardžiai, be priesagos *-ako-, turi prisijungę dar ir įvardį (j)is (Rosinas 1988: 214-216). Veikiausiai dėl šių įvardžių įtakos kai kurie minėti lietuviški skaitvardiniai būdvardžiai su -(i)okas (-a) linkę gauti (i)io/iū kamieno formas. Pažymėtina, kad vedinys vienok(i)s (-ia) tarmėse vartojamas ir kaip įvardis “toks, vie- nas’, ir kaip būdvardis “panašus, vienodas' (LKŽ.. 225,226-227), plg. dar vienokias (-ia) “panašus, vienodas' VLNE 2x; 'SD 46; *SD 7, 87; DP 9x; CHNT 4x; VD; KZ (plg. nevienoki ‘nevienodi’ SP, 184,, prieveiksmius vienokiai ‘vienodai’ SP, | 2x; SE 2x, nevienokiai ‘ne- vienodai’ SP, 357 >, vienokas (-a) “panašus, vienodas' LEX 27a; O 142; B 389; H; MŽ; PosK; P; N; K; JN; L; RTR. Šiaip su priesaga *-4-ko- (kaip ir su kitomis priesagomis, kilusiomis iš ide. *-ko-) baltų kalbose dažniausiai daromi deminutyvai. Lietuvių kalboje ypač paplitę būdvardiniai deminutyvai su -(i)okas (-a). Jų randame jau . XVI-XVII a. raštuose, ypač Sirvydo Dictionariume ir XVII a. Mažosios Lietuvos rankras- tiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana, pvz.: atstokus *SD 246 (dėl u-kamienės -okus formos plg. Skardžius 1943: 134; Palionis 1967: 131), baltokas *SD 13, bėrokas C, 389, girtokas *SD 311, ilgokas BP 147,,; C, 1150, juodokas SD 361; C,, 515, laibokas *SD 360, lipokas C, 1130, minkstokas C, 936, raudonokas *SD 41, 164; C, 331, rūgštokas C,, 372, riugstokus *SD 145, saldokas C,, 573, saldokus *SD 366, 409, siaurokas *SD 360, silpnokas *SD 366; C507, 524, sunkiokus *SD 360, Siltokas C, 1159, šiurkštokas C; 560, tamsokus *SD 360, tolokas *SD 268, Zalokas *SD 546; C,, 331. Latvių kalboje iš tokių būdvardžių su *-ako- išriedėjo aukštesniojo laipsnio formos, plg. lie. mažokas ir la. mazūks ‘mazesnis’ (Endzelins 1951: 360; Fennell 1996-1997; Vykypėl 2001: 212 tt.). Panašių būdvardžių su *-ūko- esama ir kitose giminiškose kal- bose, plg. lot. meracus : merus ‘nemaiSytas, neatskiestas, grynas; tikras’ (Brugmann 1906: 498-500). Lietuvių kalbos rytų aukštaičių tarmėje su *-ako- plačiai daromi deminutyvai ir iš daik- tavardžių, pvz.: berniokas, ančiokas, akmeniokas (Skardžius 1943: 133-134; Urbutis 1965: 279-280). Šio tipo vedinių randama ir rytinėse latvių kalbos tarmėse, tik mažiau, plg. lie. berniokas ir la. dial. bėrnaks, bėrnaks (Rūke-Dravina 1959: 289-294). DĖL SKAITVARDINIŲ BŪDVARDŽIŲ KILMĖS | 5 Priesaga *-ko- (ir kai kurie kiti deminutyvams būdingi afiksai) indoeuropiečių kalbo- se nuo seniausių laikų vartojama ne tik deminutyvams, bet ir įvairiems deminutyvinės reikšmės neturintiems būdvardžiams daryti (plg. Jurafski 1996; Shields 2000). Antai su priesaga *-i-ko- baltų (ypač prūsų, žr. Ambrazas 2000: 87-89), slavų (Boškovič 1984: 206-245) kalbose plačiai daromi daiktavardiniai deminutyvai, o daugelyje kitų gimi- niškų kalbų — daugiausia savybiniai būdvardžiai (Brugmann 1906: 488 tt.; Ewald 1924). Kita vertus, priesaga *-is-ko- (apie jos kilmę žr. Ambrazas 2000: 101 ir lit.) baltų, slavų, germanų (galbūt dar keltų, trakų, iš dalies tocharų, luvių, žr. Porzig 1954: 201-202; Ivanov 1988: 53) kalbose vartojama būdvardžiams“*, o sen. graikų kalboje — priešingai, daiktavardiniams deminutyvams (Petersen 1913; Chantraine 1933: 405-413) daryti. Be to, senas gali būti polinkis su *-ko- daryti ir skaitvardinius būdvardžius, plg. s. bažn. sl. inokw "vienas, vienišas; vienuolis", got. einaha, s. vok. aukšt. einag “vienintelis, s. ind. ekaka-,ekaka- “vienintelis, vienisas’, lot. ūnicus “vienintelis, ypatingas' (Brugmann 1906: 493; Schulze 1966: 75; Vaillant 1974: 462). Tačiau kada baltų kalbose susidarė skaitvardinių būdvardžių su *-ūko- darybos tipas, visgi dar ne visai aišku. Mat lietuvių kalbos skaitvardiniai būdvardžiai su -(i)okas (-a) tikslių atitikmenų turi tik slavų kalbose, o kitose baltų kalbose jų nėra. Prūsų kalbos tekstuose tokio tipo skaitvardinių būdvardžių visai neužfiksuota. Latvių kalboje skait- vardiniams būdvardžiams, taip pat minėtiems kokybiniams įvardžiams daryti vartoja- ma visai kitos kilmės priesaga *-4-do-, plg. lie. trejokas, trejopas ir la. trejūds, lie. ki- tok(i)s ir la. citūds (Endzelynas 1957: 100; Endzelins 1951: 391). Lietuvių kalboje pastaroji priesaga yra labai reta, plg. lie. kitddas ir la. citūds, lie. vienddas ir la. viéndds (Skardžius 1943: 100). Būdvardžių su priesagomis, kilusiomis iš determinatyvo *-d(h)-, yra ir kai kuriose kitose giminiškose kalbose, plg. s. bazn. sl. tvred» ‘tvirtas’, lot. lūcidus “šviesus, ryškus, aiSkus’, vividus, air. beode ‘gyvastingas, gyvas' (Brugmann 1906: 471— 472). Tačiau priesagos *-ū-do- panaudojimas skaitvardiniams būdvardžiams daryti vei- kiausiai yra latvių kalbos inovacija. Kita vertus, reliktinis skaitvardinių būdvardžių su -(i)okas (-a) pobūdis lietuvių kal- boje rodo, kad šis darybos tipas yra gana senas. Tuo tarpu priesaga -(i)opas (-a), su kuria lietuvių kalboje dažniausiai daromi skaitvardiniai būdvardžiai, visai neturi atitikmenų kitose giminiškose kalbose. Tyrėjai labai abejoja, ar indoeuropiečių prokalbėje apskritai būta priesagų su *-p- (plg. Brugmann 1906: 386; Vaillant 1974: 632). Taigi priesagos -(i)opas (-a) kilmės veikiausiai reikia ieškoti pačioje lietuvių kalboje. Kol kas ji dar nėra paaiškėjusi. Vaillant'as (1974: 632) priesagą -(i)opas (-a) sieja su postpozicija -p(i), turima aliatyvo ir adesyvo formose. Tačiau semantiniu požiūriu artimesnis atrodo šios priesagos ryšys su postpozicija -p(0), kurią galima įžvelgti prieveiksmiuose su -aip(o) (plg. Endzelynas 1957: 209; Otrebski 1956: 300-301). Pastarieji yra beveik sinonimis- ki prieveiksmiams su -(i)opai, -okai (zr. Ulvydas 1971: 435-436), plg. minėtą dvejokai ir dvejopai, dvejaip, dvejaipé TVR (*LKZ,, 946). Kadaise greta *dvejai po galéjo egzistuo- 3 Baltų, slavų, germany, galbūt ir kai kurias kitas kalbas veikiausiai sieja ne tik būdvardinė priesaga *-isko-, bet ir pastarosios posesyvinė darybos funkcija, plg. s. bažn. sl. božssk», got. gudisks ‘Dievo’ ir analogišką vedinio dieviškas vartojimą senuosiuose lietuviškuose raštuose, pvz.: giwena ij galibes Die=wifkos SP, 227, „„Tačiau tai jau kito straipsnio tema. 6 | SAULIUS AMBRAZAS ti ir konstrukcija *dvejo po“, kuriai prieveiksmėjant atsirado dvejopai. Vėliau konku- ruojant prieveiksmiams su -(i)opai bei -(i)okai, pagal skaitvardinių būdvardžių su -(i)okas (-a) pavyzdį, matyt, buvo padaryti atitinkami vediniai su -(i)opas (-a). Pastarieji greitai tapo labai populiarūs. Mat vis labiau įsigalint vedinių su -(i)okas (-a) deminuty- vinei vartosenai, atsirado poreikis turėti specialią priesagą skaitvardiniams būdvardžiams daryti. Galbūt dėl panašių afiksų specializacijos priežasčių latvių kalboje paplito atitin- kami vediniai su *-ado-. ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI Ap — Adūtiškis, Švenčionių rajonas. B — LEXICON GERMANICO=LITHUANICVM [...) von Jacobo BRopowsxu (XVIII a. pradžios rank- raštinis žodynas). BP, — POSTILLA Tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu | fakamuiu Bafiniczoie Krik- Jchcsonifchkoie | nig Aduento ik Weliku. Per lana BRETKUNA Lietuwos Plebona Karalaucjuie Prufifu. Iffpaude Karalauc3uie Iurgis Ofterbergeras. Mata Pono 1591. BP, — POSTILLA tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu | [akamuiu Bafnicjoie Krik- Jchcsonifchkoie/ nūg Weeliku ik Aduento. Per lana BRETKUNA Lietuwos Prufiifu. Iffpausta Karalaucsuie / lurgio Ofterbergera. Mata Pono 1591. C - Clavis Germanico-Lithvana (cituota iš: V. DROTVINAS, sud., Clavis Germanico-Lithvana 1-4, Vil- nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1995-1997). CHNT - transliteruotas S. B. CHYLINSKIO Naujojo Testamento vertimo leidimas: Cz. KUDZINOWSKI, J. OTREBSKI, Biblia litewska Chyliniskiego, Nowy Testament 2, Tekst, Poznan: Zaktad Narodowy im. Osso- linskich, 1958 (naudotasi ir, Cz. KUDZINOWSKI, Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament 3, Indeks, Poznan: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe, 1964). DAUK - Simono DAUKANTO (1793-1864) raštai. DP — Poftilla CATHOLICKA. Tai eft: Isguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir fwgtes per wiffiis metis, Per Kiniga MIKALOIV DAVKSZA Kanonika Médniku / iš i¢kifsko pergaldita. [...] W Wilniui / Drukéarnioi Akadémios SOCIETATIS IESV. A. D. 1599 (naudotasi: Cz. KUDZINOWSKI, Indeks-stownik do „Daukšos Postilė“ 1-2, Poznan: Wydawnictwo Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 1977). Ds — Dusetos, Zarasų r. GRŽ — Grūžiai, Pasvalio r. H - VOCABVLARIUM LITTHVANICO-GERMANICVM ET GERMANICO-LITTHVANICVM [...) Ausgefertiget von Friederich Wilhelm HaAck [...] Halle, [1730] Stephanus Orban, Univer[. Buchdr. JN — Kazimiero JAUNIAUS (1848-1908) raštai. K — E. KURSCHAT, Littauisch-deutsches Worterbuch. Halle a. S.: Verlag der Buchhandlung des Waisenhau- ses, 1883 (ženklu [K] žymimi Kuršaičio laužtiniuose skliausteliuose pateikti žodžiai). Krr — Kaltanėnai, Švenčionių r. KLVRŽ — Žemaičių Kalvarija, Plungės r. KZ — A. KURSAITIS, Lietuviškai-vokiškas žodynas 1-4, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1968- 1973. L - Lietuviškos ir angliškos kalbos žodynas. Sutaisė Antanas LAs [...] Chicago, 1915. 4 Cia reikia turėti omenyje, kad priclinksnis po lietuvių kalboje nuo seno eina su keliais linksniais. Kai kurios konstrukcijos tiesiog konkuravo tarpusavyje, pvz.: po desinei ir po dešinės, po tam ir po to ir pan. (apie visa tai zr. Fraenkel 1929: 144 tt.). Panašiai kadaise galėjo būti vartojama ir atitinka- ma postpozicija po, plg. vietininkų su postpozicija -p(i) ryšį su prielinksnio prie(g) konstrukcijomis senuosiuose raštuose (zr. Rosinas 2001: 136 tt.). DĖL SKAITVARDINIŲ BŪDVARDŽIŲ KILMĖS | 7 LEX — Lexicon Lithuanicum (cituota iš: V. DROTVINAS, sud., Lexicon Lithuanicum, Vilnius: Mokslas, 1987). LKZ - Lietuvių kalbos žodynas 1-17, Vilnius. M — M. MIEZINIS, Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkas žodynas, Tilžė, 1894. Mz — Martyno Mažvypo (1520-1563) raštai (remtasi: D. URBAS, Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996). MZ - Littaujch=deuf ches und Deuffch=littauifches Worter=Buch |...) vermehret und verbeffert [...] von Chriftian Gottlieb MIELCKE, Cantor in Pillckallen. [...] Konigsberg, 1800. Im Druck und Verlag der Hartung[chen Hofbuchdruckerey. N — Worterbuch der Littauischen Sprache von G. H. F. NESSELMANN. Konigsberg: Verlag der Gebriider Vorntrager. 1850. NDZ — M. NIEDERMANNAS, A. SENNAS, A., BRENDERIS, A. SALYS, Lietuvių rašomosios kalbos žodynas 1- 5, Heidelberg: Carl Winter Universitatsverlag, 1932-1968. P — Jurgio PABREZOS (1771-1849) rastai. PLN — Plunge. PLNG — Palanga. PLs — Pelesa, Varanavo r., Baltarusija. PosK — Dionizo Poškos (apie 1757-1830) raštai. PRNG — Paringys, Ignalinos r. O -— Rankraštinis XVII a. žodynas (artimas Lexicon Lithuanicum ir Clavis Germanico-Lithvana), prieš Antrąjį pasaulinį karą buvęs Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje (Msc. 83). Rop - Rėdūnia, Varanavo r., Baltarusija. RTR — J. RYTERIS, Lietuviskai-latviskas žodynas, Ryga, 1929. 'SD — K. SiRVYpo pirmasis žodynas (remtasi: K. PAKALKA, sud., Senasis Konstantino Sirvydo žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997). *SD — DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM In Yum Studidg'e Iuventutis, AVCTORE CONSTANTI- NO SZYRWID [...] Tertia editio recognit & aucta. VILN/E, Typis Academicis Societatis JESV. Anno Domini M. DC. XLII. (remtasi: K. PAKALKA, sud., Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979). SD — DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM In ufum Studiofee Iuventutis, AVCTORE R. P. CONS- TANTIN SZYRWID [...] Quinta editio recognita & aucta. VILN/E, Typis Academicis Societatis JESU. Anno Domini M. DCC. XIIL SE — SUMMA Aba Trumpas ifzguldimas EWANIELIV | SZWENTU Per Wifus meatus | dienomis Nedelos | Bdi=niciofe Krikscionifikofe [kaytomu |...) KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHE- TAS, Meatu Pond, 1653 (remtasi: A. JAKULIS, „Knygos Nobažnystės“ leksika 1, Klaipėda: Sauliaus Jokuzio leidykla-spaustuve, 1995). SLG — GIESMES TIKIEIMVY KATHOLICKAM PRIDIARANCIAS |...] Auctore SALOMONE MOZER- KA SLAWOCZYNSKI [...] VILN/E, Typis Academicis Societatis IESV, Anno Dni 1646 (cituota is: J. LEBEDYS, sud., S. M. Slavocinskis. Giesmes tikėjimui katolickam priderancios, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958). SP — PVNKTY KAZAN od Adwentu aj do Poftu, Litewskim igzykiem, z wytlumaczeniem nd Polskie PRZEZ Kšiędza KONSTANTEGO SZYRWYDA [...] wyddne W WILNIE W Drukarni Akademiey Societatis IESV Roku M. DC. XXIX. STR — Strūnaitis, Švenčionių r. Sur — Zodinikas Letuwiszkay-Lotiniszkay-Lenkiszkas. Par Kuniga Dominika SUTKIEWICZE Domikona tikra Letuwnika su didelu wargiu Isztaysitas (1848) (rankraštis). TvR — Tverėčius, Ignalinos r. VALANC — Motiejaus VALANČIAUS (1801-1875) raštai. VD — Vypūvno (Viliaus STOROSTOS, 1868-1953) raštai. 8 | SAULIUS AMBRAZAS VINE — ENCHIRIDION Catechifmas mafas | del pafpalitu Plebonu ir Koznadiju / Wokifchku liefjuwiu parafchits per Daktara Martina Luthera. O ifch Wokifchka liefjuwia ant Lietuwifchka pilnai ir wiernai pergulditas / per Baltramieju WILLENTHA Plebona Karaliauc3uie ant Steindama. Ifchfpauftas Karaliau- c3ui per Iurgi Ofterbergera / Metu Diewa M. D. LXXIX. VINEE - Euangelias bei Epiftolas | Nedeliu ir fchwentuju Dienofu fkaitomafias | Bafinic3ofu Chrik- Jchcszonifchkofu | pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwifchko S3od3ia / per Baltramieju WILLENTA / Plebona Karaliauc3ui ant Schteindama [...] Ifchpauftas Karalaucsui per Iurgi Ofterbergera / Metu M.D. LXXIX. VRN — Varéna. WP — XVI a. rankraštinė Wolfenbiittelio Postilė: ISCHGVLDIMAS EVANGELIV PER WISVS METVS, SVRINKTAS DALIMIS ISCH DAVGIA PASTILLYV |...) (cituota iš: J. KARACIEJUS, sud., Wolfenbiittelio Postilé, Vilnius: Zara, 1995). LITERATURA AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardziy darybos raida 11. Lietuvių kalbos vardaZodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Boškovič, R. 1984: Ocnuoebi cpasnumenvHoil zpamuamukxu chaesanckux A3biKo6. ODonemuxa u ch06006- paszosarue, MockBa: Beicuias mkona. BRUGMANN, K. 1906: Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen Bd. 1. T. 2, Strassburg: Karl J. Triibner. CHANTRAINE, P. 1933: La formation des noms en grec ancien, Paris: Librairie ancienne Honoré Cham- pion. ENDZELINS, J. 1951: Latviešu valodas gramatika, Riga: Latvijas Valsts izdevnieciba. ENDZELYNAS, J. 1957: Baltų kalbų garsai ir formos, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. EwALD, EF. 1924: Die Entwicklung des k-Suffixes in den indogermanischen Sprachen, Heidelberg: Carl Winter Universitatsverlag. FENNELL, T. G. 1996-1997: Comparatives and superlatives in early Latvian grammars. Linguistica Baltica 5-6, 115-127. FRAENKEL, E. 1929: Syntax der litauischen Postpositionen und Prépositionen, Heidelberg: Carl Winter's Universitatsbuchhandlung. Ivanov, V. V. 1988: Banto-ciaBsHO-TOXapcKue M30rI0cChl. barmo-crasanckue ucciedosanus 1986, Mo- cksa: Hayka, 45-60. JURAFSKI, D. 1996: Universal tendencies in the semantics of the diminutive. Language 72 (3), 533-578. OTREBSKI, J. 1956: Gramatyka jezvka litewskiego 3. Nauka o formach, Warszawa: Panstwowe Wydawnic- two Naukowe. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. PETERSEN, W. 1913: The Greek Diminutive Suffix -.oxo-, -toxrį, New Haven-Connecticutt: Yale Univer- sity Press. PoRzic, W. 1954: Die Gliederung des indogermanischen Sprachgebiets, Heidelberg: Carl Winter Univer- sitatsverlag. RosiNas, A. 1988: Baltų kalbų įvardžiai, Vilnius: Mokslas. RosINAs, A. 2001: Mikalojaus Daukšos teksty įvardžių semantinė ir morfologiné struktūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. RUKE-DRAVINA, V. 1959: Diminutive im Lettischen, Lund: Hakan Ohlssons Boktryckeri. ScHuLze, W. 1966: Kleine Schriften, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht. SHIELDS, J. K. 2000: The Hittite word for ‘son’ and the origin of the Indo-European diminutive suffix *-lo-. Indogermanische Forschungen 105, 17-142. SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. DĖL SKAITVARDINIŲ BŪDVARDŽIŲ KILMĖS | 9 ULvypas, K. 1971: Prieveiksmis. Ulvydas, K., red., Lietuvių kalbos gramatika 2, Vilnius: Mintis, 425-542. URrBUTIS, V. 1965: Daiktavardziy daryba. Ulvydas, K., red., Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 261-473. VAILLANT, A. 1974: Grammaire comparée des langues slaves 4, Paris: Editions Klincksieck. VALECKIENE, A. 1994: Budvardziy daryba. Ambrazas, V., red., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 141-238. VYKYPEL, B. 2001: Zwei lettonistische Bemerkungen. Sef¢ik, O., Vykypél, B., eds., Grammaticvs. Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata, Brno: Masarykova universita v Brné, 211-223. Saulius Ambrazas Gauta 2001 12 10 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]