PERSONALIA
|
227
STEPANOV,
Ju.
S.
1965b:
Cmpyxmypa
g@panyy3cxozo
a3 iKa:
Mopdoaozua,
caosoobpa3zoeanue,
OcHOébl
CuHmaKcuca
6
HOpMe
dpanyyzcKou
peyu,
Mocksa:
Bsicuias
WIKONa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1966:
OcHoeo
a3eiKozHaHua,
Mocksa:
Tlpocsemjenne.
STEPANOV,
Ju.
S.
1970:
JImTosckoe
y a
—
3
nuuo
aa ona
,,6n1Ts.
Bal is ica
6
(2),
193-196.
STEPANOV,
JU.
S.
1971:
Cemuomuxa,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1975a:
Memodoi
u
npunyune
cogpemenno
aunzeucmuxu,
Mocxea:
Hayka.
STEPANOV,
Ju.
S.
1975b:
Ocnoew
o6wezo
aze1kozHaHua,
Mockpa:
Ilpocsemjenne.
STEPANOV,
Ju.
S.
1981:
Hmena.
[peduxamoi.
[Ipedaomxcenua:
Cemuonoeuueckaa
epamMmamuka,
Mocksa:
Hayka.
STEPANOV,
Ju.
S.
1985a:
B
mpexmepnom
npocmpancmee
a3 ixa:
Cemuomuueckue
npob embl
nunze-
ucmuku,
du ocoduu,
uckyccmea,
Mocxsa:
HayKa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1985b:
JIu .
y a,
pyc.
(on)
u
ecmp
(K
Bompocy
o
mpoucxoxgenun).
Bal is ica
21
(1),
4-13.
STEPANOV,
Ju.
S.
1988:
Texc opas
Teopusa
pycckHx
nagexeii
B
ONMCaTeBHOM
H
CPpaBHHTesIbHO-HCTO-
PHYECKOM
A3BIKO3HaHHH.
Pycucmuxa
cezodua.
A3eiK:
cucmema
u
ee
dyxkyuonuposanue,
Mocksa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1989a:
Hxdoespone icxoe
npedaoacenue,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
JU.
S.
1989b:
Cue ,
uMena
4ncen,
amasuTHbe
3HaKH
YHCem
B
HHAOeBponelicKHX
A3bIKAX.
Bonpocoi
azbiko3znanua
4,
46-72;
5,
5-31.
STEPANOV,
Ju.
S.
1995:
Ba6a-Aea,
Ama,
Auyc,
Acon
u
apy ue:
K
Bompocy
0
,,HeCTpo om“
cpaBHH-
TEMBHO-HCTOPHYeCKOM
MeToye.
Bonpoce:
azbikozHanua
5,
3-15.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997a:
Koucmanmwi:
Caoeaps
pyccxoii
kyapmypol:
Oneim
uccaedoeanua,
Mocxsa:
ASbIKM
PyCCKOii
KyMbTypBI.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997b:
Henapagu ma uyeckne
nepe Buxenna
yaapeHua
B
HHAOeBponeiicKom:
(1.
Boxpy
3akonos
Bakkepua ena
u
JIeckuna).
Bonpocoi
azeixoznanua
4,
5-26.
STEPANOV,
Ju.
S.
1998:
Azeix
wu
memod:
K
cospemennoi
du ocodbuu
azeixa,
Mocksa:
A3biKH
pycckoii
KYJIbTYpbI.
STEPANOV,
Ju.
S.,
PROSKURIN,
S.
G.
1993:
Koncmanme
Muposou
Kyaemypel:
Aadasumol
u
aada-
6umHble
mekcmbl
6
nepuod
Oeoesepua,
Mocxsa:
Hayka.
Regina
Vencku é
Kazimie as
Ga s a
Olegas
Poliako as
RUSU
BULGARISTIKA
IR
LIETUVA
Su
Lie u a
y a
susij¢
du
Zymis
usy
mokslininkai,
bulga y
kalbos
i
kul ii os
specialis ai:
i§
Veng ijos
kilgs
usy
bulga is ikos
p adininkas
Ju ijus
Venelinas
(gimimo
—
Geo gis
Hucas)
i
i$
Lie u os
nuo
Obeliy
kiles
ienas
didziausiy
siy
dieny
Mask os
bulga is y
p o .
G igo ijus
Venedik o as.
Lie u iy
kalbininkams
G.
Venedik o as
jau
senokai
Zinomas
is
jo
publikaciju
,,K
is o ii
li u-
anis iki
Rossii“,
konk e¢iai
apie
kalbininko
Jono
Juskos
li uanis ing
medziaga
i
ko espon-
dencija,
ku i
isliko
ji
globojusio
usy
kalbininko
I.
S ezne skio
a chy e.
Be
o,
jis
ne
ik
ak y iai
bend auja
su
Mask os
lie u iy kul ii os
puoselé ojais,
bal is ais,
be
i
palaiko
glaudzius
san y-
kius
su
lie u iy
kalbininkais,
a siun¢ia
sa o
da by
i
ki okios
e ingos
li e a i os.
Kalbininko
228
|
PERSONALIA
s udijy
objek as
—
bulga y
au inio
a gimimo
epocha
XIX
a. i
o
me o
bulga yu
bend inés
kalbos
o ma imosi,
no minimo
i
i ai iis
ki i
kul i os
is o ijos
klausimai.
Apie
pa i
mokslinin-
ka,
jo
da bus
i
kai
ku ias
lie u iy
i
bulga y
au y
a gimimo
pa aleles
jau
Siek
iek
asy a
(plg.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
30,
1993,
218-220).
Beje,
en
isi élé
ne ikslumas:
biisimasis
kalbi-
ninkas
1947
m.,
baiggs
4-aja
( usy)
gimnazija
Vilniuje,
s udijuo i
sla is ikos
is yko
ne
j
Mask a,
be
j
o
me o
Lening ada
(Sank
Pe e bu ga).
Po
aspi an ii os
Mask os
Sla is ikos
ins i u e
p adéjo
di b i
1956
m.
Pas a uoju
me u
G.
Venedik o as
daug
démesio
ski ia
nepelny ai
p imi s am,
jau
miné-
am
usy
bulga is ikos
p adininkui
J.
Venelinui
(1802-1839),
ku io
da bai
u éjo
didziulés
eiksmés
bulga y
au os,
kalbos
i
kul ii os
a gimimui.
Ta
p oga
eikia
paminé i
d i
naujas
mus
pasickusias
jo
lipesciu
pa eng as
knygas:
Ju.
J.
Venelin
bolga skom
oz o3denii
(1998;
ku
publikuojama
1989
m.
Uzgo ode
i
So ijoje
ykusiy
kon e encijy
medZiaga
i
isa
J.
Venelino
bibliog a ija,
minin
150-asias
mokslininko
mi ies
me ines)
i
pi ma
ka a
i&spausdin a,
da
1834
m.
pa agy a
J.
Venelino
pi moji
bulga y
kalbos
g ama ika
(G amma ika
nynesnego
bol-
ga skogo
na ecija,
1997,
su
placiu
G.
Venedik o o
palydimuoju
s aipsniu
apie
J.
Venelino
g ama ikos
likima).
2002
m.
balandzio
22
d.
sukako
200
me y
nuo
J.
Venelino
gimimo.
Ta
p oga
eiké y
kiek
daugiau
p imin i
s a besnes
mokslininko
gy enimo
i
eiklos
da as,
s a besnius
eikalus
i
kukly
jo
indélj
j
lie u iy
kul i os
is o ija.
Deja,
so ie meéiu
J.
Venelino,
kaip
bu .
d asininko,
gy enimas,
pla iis
in e esai
i
jspidingi
da bai
bu o
nu ylimi.
Todél
i
miisy
da
i8
ca inés
enciklopedijos
im i
duomenys
gali
bi i
ne iksliis
(naujesniy
spausdiniy
nepasiseké
as i).
Geo gis
Hucas
gimé
1802
m.
Veng ijoje,
Didziujy
Tebu
gy en ie éje.
Mokési
Ung a o
gim-
nazijoje,
paskui
moky ojy
semina ijoje.
Rinkdamasis
d asininko
specialybe,
pakei es
Huco
pa a de
j
Venelino,
js ojo
j
L o o
uni e si e a,
ku
s udija o
iloso ija.
Uni e si e a
baigé
1822
m.
1823
m.,
ga es
d asinés
semina ijos
moky ojo
i
auklé ojo
ie a,
iS yko
i
KiSinio a.
Cia
di bda-
mas
Venelinas
susipazino
su
bulga y
iSei iais
i
pasiné é
j
jy
bui ies,
kalbos
i
is o ijos
s udijas,
ku ios
nulémé
olimesnj
jo
gy enima.
1825
m.
Venelinas
a yko
ij
Mask a
i
s udija o
medicina,
ku ia
baigé
1829
m.
i
ga o
gydy ojo
diploma.
Taciau
gydy oju
nedi bo.
Baiges
a ky i
sa o
p adé a
da ba
Senieji
i
daba iniai
bulga ai
poli iniu,
au osakiniu,
is o iniu
i
eliginiu
pozia iu
pagal
jy
san yki
su
usais
(D e nie
i
nynesnie
bolga e
poli iceskom,
na odopisnom,
is o iceskom
i
eligioznom
ich
o nosenii
k
ossija-
nam),
i eiké
jj
Moksly
Akademijos
specialis ams.
Da bas
bu o
ge ai
j e in as
i
pi masis
omas
jau
1829
m.
iSspausdin as.
Visa
monog a ija
bu o
paskelb a
éliau,
jau
po
au o iaus
mi ies,
.
y.
1841
m.
(T.
1,
241
psl.;
T.
2,
326
psl.;
an oji
laida
1856
m.)
1830
m.
J.
Venelinas
bu o
komandi uo as
j
Bulga ija
susipazin i
su
en
esanéiomis
knygu
saugyklomis,
jas
ik in i,
ink i
ank aS¢ius
i
oliau
gilin is
|
bulga y
kalba,
bui i,
is o ija
i
k .
Taciau
Venelinui
cia
nesiseké
nei
ik in i
biblio eky,
nei
as i
kokiy
s a besniy
ank aS¢iu.
Zmonés
ken é
u ky
junga,
aldininky
bu o
jbaugin i,
nepazis amu
a ykéliu
nepasi ikéjo.
A imiau
jis
susipaZino
ik
su
gy en ojy
bui imi,
kul ii a,
kalba,
a gimimo
ap aiskomis.
Daugiau
medziagos
su ado
apie
5
ménesius
padi béjes
Valakijoje
(Rumunijoje),
Buka es o
biblio eko-
se
i
a chy uose.
1831
m.
g izes
j
Mask a
Venelinas
a sidéjo
moksliniam
da bui,
sa o
su ink os
medziagos
pag indu
a é
s udijas,
gausiais
s aipsniais
daly a o
diskusijose.
Gy eno
nepa-
p as ai
a gingai,
is
menky
hono a y
i
auky.
Mi é
nesulaukes
né
pilny
37
me y,
.
y.
1839
m.
ko o
14
d..
Palaido as
Mask os
S .
Danieliaus
(Danilos)
ienuolyno
kapinése.
PERSONALIA
|
229
J.
Venelinas
bu o
placiy
in e esy
mokslininkas.
Pe
umpa
sa o
gy enima
pasida ba o
labai
daug.
Miné ini
Sie
s a besni
i
s ambesni
jo
eikalai:
Apie
UZdunojo
sla y liaudies
dainy
pobiidj
(O
cha ak e e
na odnych
pesen
u
sla jan
zadunajskich,
1835),
Apie naujosios
bulga y
li e a ii os
uzZuomazgas
(O
za odysée
no oj
bolga skoj
li e a u y,
1838),
Valakijos
bulga y
a ba
Dakijos
sla y
aS ai
(Vlacho-bolga skie
ili
dako-sla janskie
g amo y,
1840),
K i iski
bulga y
is o ijos
y imai...
(K i iéeskie
issledo anija
ob
is o ii
bolga ...
1849)
i
k .
Liko
nespausdin as
ik
ienas
s a biausiu
J.
Venelino
da by
—
miné oji
g ama ika.
J.
Venelinas
sa o
da bais
moksliskai
pag indé
bulga u,
kaip
sa a ankiSkos
au os
i
kalbos
su
sa i a
kul i ine
adicija,
egzis encija.
Taigi
jis
iek
moksline,
iek
i
kul ii ine
eikla
daug
p isi-
déjo
p ie
spa esnio
bulga y
au inio
a gimimo.
Ne el ui
Venelino
da bai
laikomi
p og ami-
niais,
nub éZusiais
s a biausias
bulga y
au os,
jos
kalbos,
li e a ii os
i
kul i os
plé ojimo
gai es.
|
lie u iy
kul i os
is o ija
J.
Venelinas
jéjo
sa o
eikalu
Bal ijos
ji os
aplinkiniy
k as y
gy en-
ojai,
ai
y a
le ai
i
sla ai
(Ok uznye
Zi eli
Bal ijskogo
mo ja,
o
es ’
le y
i
sla jane,
1846).
Le ais
jis
adino
isus
bal us,
iksliau
bal y
au as
—
lie u ius,
la ius
i
p iisus.
Lie u iy kul i os
da buo-
ojai
( a p
jy
i
kalbininkai)
Sia
Venelino
monog a ija
daugiausia
emiasi,
kalbédami
apie
XIX
a.
p adzios
Lie u os
gy en ojy
au ing
sudeé j.
Lie u a,
uo
me u
jau
bu usi
jjung a
j
Rusijos
impe ija,
bu o
padaly a
j
d i
gube nijas:
Vilniaus
i
Ga dino.
Pa eikdamas
apy ik e
Siy
gube -
niju
gy en ojy
au ine
sudé j
Venelinas
nebu o
o iginalus.
Jis
emési
1825
m.
B esla lyje
(da-
ba iniame
Lenkijos
V ocla e)
iSleis u
eikalu
Geog a ia
wschodniej
czes¢i
Eu opy
(Ry inés
Eu-
opos
dalies
geog a ija),
.
y.
en
esanciais
duomenimis.
Kadangi
abu
miné i
eikalai
daba
y a
bibliog a inés
e enybés,
p a a u
no s
umpai
uos
duomenis
pa eik i
skai y ojui.
Gy en ojy
au ybiy
skai¢ius
Gia
pa eikiamas
okia
pa
a ka,
kaip
i
J.
Venelino
knygoje,
o
skliaus uose
pa eikiami
miisy
apskai¢iuo i
p ocen ai.
Ga dino
gube nija:
lenky
80
000
(10
%),
usy
( osijan)
490
000
(61,25
%),
lie u iy
100
000
(12,5
%),
o o iu
10
000
(1,25
%),
zydu
120
000
(15
%);
Vilniaus
gube nija:
lenku
100
000
(8,33
%),
lie u iu
780
000
(65
%),
usu
130
000
(10,83
%),
o o iy
10
000
(0,83
%),
zydu
180
000
(15
%).
Be
o,
da
daugiau
kaip
200
000
le y
gen ies
zmoniu
gy ena
Ry u
P isijoje
( .
y.
MazZojoje
Lie u oje).
Venelinas
minéjo
da
i
Bals ogés
gube nija,
be
apie
en
gy enan¢ius
lie u ius
neuzsimine.
Idomios
i
ki okios
smulkmenos.
Lie u oje
gy enan ys
zmonés
sa e
adina
lie u ninkais,
0
sa o
k aS a
—
Lie u a.
Lie u iy
i
la iy
kalbos
duomenys
lyginami
su
lo ynu,
usu,
g aiku,
okieciy
kalbomis.
Pa eikiama
Siek
ick
mi ologijos.
J.
Venelino
nuos a os
i§
esmés
a spindi
o
me o
Rusijos
impe ijos
aldan¢iojo
sluoksnio
paZii as.
Bals ogés,
Ga dino
i
i§
dalies
Vilniaus
gube nija
XIV
a.
da
bu usi
,,g yna
Rusija“.
Tik
paskui
lenkai
éme
q
k a q
sa in is.
Rusai
bu e
pa e s i
e gais,
o
lenkai
suda e
i siing
—
bajo y,
Slék os
i
mies ie¢iy
klase.
Senasis
P isijos
a das
esas
Bo usija,
ku i
esan i
a si adusi
i8
Po ussia,
.
y.
Salis,
esan i
p ie
Rusijos.
Zinoma,
Venelinas
ki aip
aSy i
a gu
a
galéjo.
J.
Hucas
(Venelinas)
sa o
da bais
nusipelné
didziulés
bulga y
paga bos
i
dékingumo.
Bulga ams
jis
u bi
eiSkia
daugiau,
negu
lie u iams
Ju gis
Zaue einas.
Be
o,
ski iasi
laikas
i
salygos.
Rusijos
impe ija
bulga ams
padéjo
ne
ik
i8si aduo i
i§
u ky
jungo,
be
ska ino
i
isa
laika
émé
jy
au inj
i
als ybinj
a gimima.
Ne el ui
d .
J.
Basana icius,
ilga
laika
Bulga i-
joje
i8gy enes
i
nemaza
p isidéjes
p ie
bulga y
kul ii os
kélimo,
daug
ko
éia
pasimoké
i
éliau
p i aiké,
padédamas
a siku i
nep iklausomai
Lie u ai.
230
|
PERSONALIA
Mes
galime
ik
dziaug is,
kad
J.
Venelino
p adé a
bulga is ikos
ba a
Siy
dieny
Rusijoje
esia
miusy
k aS ie is,
mums
a imas
kalbininkas
i
kolega
G.
Venedik o as,
g aziai
kalban is
i
a-
San is
lie u iskai.
Aloyzas
Vidugi is
NUO
DALELYCIY
IKI
SINTAKSES
VISUMOS
(P o eso iaus
Vi o
Labucio
70- ies
me y
sukak€iai)
I ai ialypé,
daugiaSaké
P o eso iaus
Vi o
Labu¢io
moksline
i
pedagoginé
eikla.
DeSim i
me y
di b a
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e,
éliau
dés y a
Vilniaus
uni e si e o
Kauno
aka iniame
akul e e,
nuo
1972
m.
—Vilniaus
uni e si e o
Filologijos
akul e e.
Daugeli
me u
skai y as
lie u iy
kalbos
sin aksés
ku sas,
j ai is
specialis
ku sai,
ado au a
s uden yu
mokslo
da bams,
dise acijoms.
Ei os
j ai ios
adminis acinés
pa eigos.
I
uo
paciu
me u
in ensy iai
di b as
mokslinis
da bas.
P o eso iaus
bibliog a ijoje
-
monog a ija
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
kelios
mokomosios
knygos
i
daugiau
kaip
pusan o
Sim o
s aipsniy
s aipsneliy!
Vi as
Labu-
is
—
ienas
zymiausiy
miusy
sin aksininky.
Taciau
ne
ien
sin aksés
dalykai
P o eso iui
y a
upeje.
Jo
asy a
i
mo ologijos,
e minologijos,
onomas ikos,
kalbos
kul i os
eo ijos
emo-
mis.
Sep yniasdeSim meCio
p oga
page bian
P o eso iy
uzsimo a
apz elg i
s a besniuosius
jo
lie u iy
kalbos
g ama ikos
y imus,
gausias
publikacijas
ki omis
emomis,
a p
jy
i
kalbos
p ak ikos
i
mokymo
me odikos
klausimais
paliekan
nuoSaly.
ee
Sa a ankisko
mokslinio
da bo
p adzioje
V.
Labu is
émési
uo
me u
da
mazZai
i os
lie u iy
kalbos
g ama ikos
emos
—
dalelyciy.
1962
m.
es iniame
leidinyje
Li e a ii a
i
kalba
iSspausdin-
as
jo
s aipsnis
,,Dalely és
i
ju
ie a
kalbos
daliy
a pe“
bu o
pi moji
specialiai
Siai
kalbos
daliai
ski a
s udija
lie u iy
kalbo y oje,
pa aSy a
uo
me u,
kai
da
nebu o
aiSkaus
poZiii io
j
dalely¢iy
ie a
a p
ki y
kalbos
daliu,
i
jy
san yki
su
p ie eiksmiais
i
jung ukais.
Nebu o
i
iSsamesnio
dalelyciy
eikSmiy
bei
a osenos
ap aso.
S udijoje
iSnag iné a
dalelyciy
in e p e acija
anks esniuose
lie u iy
kalbo y os
da buose,
ap asy i
bend ieji
seman iniai
i
sin aksiniai
jy
b uozai.
Dalely és,
daugiausia
emian is
a ybi-
neje
kalbo y oje
y aujanCiais
kalbos
daliy
sky imo
k i e ijais,
laikomos
a ski a
kalbos
dalimi:
jos
negali
bi i
p iski iamos
né
ienai
ki ai
kalbos
daliai
i
su
ki omis
kalbos
dalimis
san ykiauja
kaip
lygia e ée
zodziy
g upé
(Labu is
1962:
368).
Dalely és
apib éziamos
kaip
,,nesa a ankiska
kalbos
dalis,
eiSkian i
ik o és
ei8kiniy
a jy
a pusa io
san ykiy
papildomus
p asminius
a spal ius
i
eikian i
juos
a ski oms
sakinio
dalims
a
isam
sakiniui*
( en
pa ).
Dalely émis,
be
ki y,
ei8kiami
i
modaliniai,
eksp esiniai
bei
emociniai
p asminiai
a spal iai.
G iez y
ibu,
ski ianciy
dalely es
nuo
ki y
kalbos
daliy,
nesa:
kai
ku ios
dalely és
gali
ei i
i
jung ukais,
ki as
neleng a
a ibo i
nuo
p ie eiksmiuy,
da
ki os
i s a
a iksais
a ba
nedalomy
samplaiky
kompo-
nen ais.
Pagal
sanda a
dalely és
gali
bi i
ien isinés
i
sudé inés.