ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVII
(2002),117-130
PASTABOS
Rema ks
DEL
NAUJU
PUBLIKACIJU
LIETUVIU
KALBOS
TEORINES
FONETIKOS
IR
MORFOLOGIJOS
KLAUSIMAIS
Pas a uoju
me u
baigia
iS yske i
d ieju
pag indiniy
Lie u iy
kalbos
ins i u o
pe iodiniy
leidi-
niy
specializacija:
p ies
kele a
me y
p adé as
leis i
Zu nalas
A chi um
Li huanicum
ski as
lie u-
iy
asomosios
kalbos
is o ijai
i
senesniy
eks y
ilologinei
eks ologinei
analizci,
o
g ei
sulauk-
sias
pusés
Sim mecio
jubiliejaus
ALL
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai)
ima
labiau
koncen uo is
eo iniy
i
desk ip y iniy
lie u iy
kalbos
y inéjimy
s i yje.
Ta p
pasku inio
(46-ojo)
ALL
omo
publikaciju,
ap aSanciy
daugiausia
daba inés
lie u iy
kalbos
mediiaga
i ai iais
aspek ais,
iSsi-
ski ia
du
s aipsniai,
ski i
eo iniams
klausimams:
Kazimie o
Ga S os
,,Lie u iy
kalbos
ga su
onologinés
in e p e acijos*
(p.
1-17)
i
A i o
Judzenéio
,,Naujas
Z ilgsnis
i
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija*
(p.
39-47).
Sug iz i
p ie
neigsp es u
klausimy
s a s ymo
isada
y a
naudinga.
Kad
i
kokia
ge a
bi y
lie u iy
kalbos
Akademiné
g ama ika,
i
ja
galima
obulin i
i
ys y i,
modi ikuo i
kalbos
ap asyma,
a siz elgian
j
nauja
medziaga
i
i
kalbo y os
eo ijos
aida.
Tam
y a
ski i
i
Naujos
lie u iy
kalbos
g ama ikos
koncepcijos
s a s ymu
semina ai,
en-
giami
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
Taigi
i
miné u
s aipsniy
au o iy
no as
naujai
pe z elg i
kai
ku iy
s a biy
kalbos
sis emos
dalyky
in e p e acija
y a
labai
s eikin inas.
Ga S a
d asiai
oponuoja
kai
ku iems
be eik
jsigaléjusiems
eiginiams
(su o muluo iems
dau-
giausia
Gi denio
onologinés
mokyklos),
ku iais
pas a aisiais
me ais
(nuo
1985
m.)
emiasi
i
Akademiné
lie u iy
kalbos
g ama ika’',
si ilo
nauja
didelio
lie u iy
kalbos
onologinés
sis emos
agmen o
apyb aiza.
Ka ais
au o ius
p i a ia
adicijai,
ka ais
ne.
Abiem
a ejais
pa eikia
a gu-
men y,
iesa,
daugelis
jy
seniai
zinomi,
0
au o iaus
minimi
pa yzdZiai
daZniausiai
jau
bu o
anali-
zuo i
anks esniuose
onology
da buose.
Deja,
sa o
eo iniy
p incipy
kiek
smulkiau
au o ius
neis-
dés o,
nu odydamas
ik,
kad
emiasi
P ahos,
Mask os
i
Lie u os
onologijos
mokyklomis.
Todél
s ebina
ne adicinés
ak uo es,
s aipsnyje
pa eikiamos
be
ypa ingy
komen a y.
Neaisku,
a
ai
s a bios
au o iaus
koncepcijos
dalys,
dél
ku iy
e a
gin¢y is,
a
ik
ne ykusios
o muluo és.
Pa-
yzdziui,
isai
keis a
kalbe i
apie
POZYMIV
ilgi,
g indZian
uo
segmen iniy
i
supe segmen iniy
iene y
p ieSp iesa
(p.
1).
Toliau,
iesa,
kalbama
jau
apie
one ikos
VIENETU
ilgi
(,,I]gesni
uz
one-
ma
one ikos
iene ai
adinami
supe segmen iniais...,
umpesni
uz
onema
—
subsegmen iniais*),
be
i
oks
p ozodiniy
i
segmen iniy
elemen y
sky imas
né a
jp as as.
Galima
bi y
many i,
jog
onema
né a
maZiausias
kalbos
iS aiskos
plano
elemen as,
nes
es i
uz
ji
umpesniu
(pagal
Ga s a
i
Kazimie as
Ga s a
bu o
Alekso
Gi denio
bend aau o is
aSan
Akademinés
g ama ikos
Fonologijos
sky iy.
118
|
PASTABOS
ai
mo os)*.
I8
ik yjy
esminis
ski umas
y a
isai
ki oje
plo méje:
ne
pagal
ilgi,
o
pagal
ai,
a
elemen as
y a
linijinis
a
simul aninis
(z .
Gi denis
1995:
38).
Deja,
ne ykusiy
o muluoéiy
s aips-
nyje
apsk i ai
y a
nemazai,
plg.
ekomendacija
po
minkS ujy
p iebalsiy
ga sus
»[e'],
[e.]
a i
[a-],
[a.]*
(p.
3)*;
neaisku,
kam
ski i
au ologiniai
eiginiai,
kad
,,balsiai
[i-],
(2.],
[u-],
[uJ]
y a
ilgi
i
pusilgiai*
(p.
4)
—
ai
ma y i
i8
pacios
ansk ipcijos.
Kai
ku ie
,,keis i
dalykai
paaiskinami
galbi
uo,
kad
nenuosekliai
a ojami
lauZ iniai
i
js iZiniai
skliaus eliai,
aigi
suplakama
iba
a p
ono-
logijos
i
one ikos
eiSkiniy.
Pa yzdziui,
kalbama
apie
,,balsiy
[a]
i
[e]
a ian us*
(p.
2)
—
u ba
iksliau
bi y
Zymé i
onemas
/a/
i
/e/,
nes
(alo) onai
nesan ykiauja
a pusa yje
kaip
in a ian as
i
a ian ai*
(plg.
da :
,, umpuosius
[e],
[e},
[9],
[a]
balsiy
[i.],
[e'],
[ .],
[a]
poziciniais
a ian ais
bua u
galima
laiky i...“
(p. 5),
,, iena
pe i e iné
onema
( umpoji
[0])*
(p.
14)
i
k .).
Pabandysime
a si ibo i
nuo
okiy
abejo iny
o muluoéiy
i
paz elg i
j
s a besnius
Ga s os
s aipsnio
eiginius.
Vienas
i§
sudé ingiausiy
klausimy
onologams
isada
bu o
d ibalsiy
i
d iga siu
in e p e a i-
mas
kaip
sa a ankisky
onemy
a ba
kaip
onemy
junginiy.
Ski ingos
onologinés
mokyklos
bi o-
nemiskumui
a
mono onemiskumui
j ody i
nus a o
ski ingus
k i e ijus.
Lie u iy
kalbos
,,j a iny
ga sy
kompleksu“
(Gi denis
1995:
74)
in e p e acija
p iklauso
ne
nuo
sékmingu
naujos
medzia-
gos
paiesky,
o
nuo
adek a ios
eo ijos
ki imo.
Pa s
Ga S a
p ipagis a,
kad
du
daZniausiai
aikomi
k i e ijai
sp endzian
mono-/bi onemiskumo
klausima
—
skiemens
iba
i
komu acijos
es as
—
né a
absoliu iis’.
Jo
nuomone,
skilimas
j
du
skiemenis
gali
bi i
ik
papildomas
a gumen as
d ibal-
siy
bi onemiskumui
i ody i,
nes
,, ai
pasi aiko
i
su
ilgaisiais
balsiais
(Iy- i
:
li-jo,
Zi- i
:
Zu- o)*
(p.
7)°.
Panaiiai
jis
e ina
i
komu acijos
p incipa:
,,Su ap iniy
d ibalsiy
daliy
komu acija
(pakei imas
ki omis
onemomis)
y a,
mano
nuomone,
daugiau
o malus,
a si ik inis
i
dél
o
ne
oks
bi inas
elemen as
d i onemiskumui
j ody i*
(p.
8).
Taciau
ai
ne ukdo
au o iui
konk eéiu
a eju
pasinau-
do i
ai
ienu,
ai
ki u
i§
miné y
k i e ijy
kaip
lemiamu,
a ba
a sisaky i
abieju.
Tad,
nesi emdamas
is
p incipo
naujais
a gumen ais
i
neko eguodamas
Gi denio
eo iniu
p incipy
(Gi denis
1995:
71—
91),
Ga s a
da o
p iesinga
is ada
apie
lie u iy
kalbos
d ibalsiu
ie,
o
bi onemiskuma’.
Tai
liudija,
kad
eo inés
p ielaidos
leidzia
pasi ink i
a
ak uo e,
ku i
iesiog
labiau
pa inka
y éjui.
2
Idomu,
a
au o ius
linkes
laiky i
supe segmen iniu
i
okj
iene a,
kaip
skiemuo,
ku is
y a
ilgesnis
uz
onema?
Ne
ka
ge esné,
iesa,
i
Akademinés
g ama ikos
o muluo e:
,,pozicijoje
[C-]
/a:
a/
dazniausiai
a iami
kaip
/e-
e/*
(Amb azas,
ed.,
1994:
24).
No s
i
né a
ip as a
lie u iy
onology
da buose,
a odo,
bi y
naudinga
ski i
e minus,
pa yzdziui,
BALSIS
—
y iSkosios
giminés
—
ga sas,
(alo) onas
(pa eikiamas
lauZ iniuose
skliaus eliuose)
i
BALSE—
mo e iskosios
giminés
—
onema
(pa eikiama
is iziniuose
skliaus eliuose).
Tai
padé y
iksliau
o muluo i
kai
ku iuos
eiginius,
o
ka ais
i
i8 eng i
d ip asmiskumu.
I
Fone inés
bi onemiskumo
p ielaidos
( a imo
ukmé,
ne ien isa
a ikuliacija
—
Z .
Gi denis
1995:
74)
apsk i ai
né a
e ek y ios:
be
ku is
one inis
( izinis)
pozymis
y a
kon inualus,
odél
segmen acija
galé u
em is
TIK
SAVAVALISKU
SUSITARIMU
dél
slenksGio
e és.
Tuo
keisciau
a odo
ai,
kad
kaip
ik
panasia
au osilabiniy
i
he e osilabiniy
d iga siy
kai a
au o ius
g indZia
d ibalsio
uo
bi onemiskuma.
Dél
kai os
duo- i
:
da- é,
aziuo- i:
azia- o
eik’més
sp endZian
§j
klausima
apsk i ai
kyla
im y
abejoniy
—
a gu
a
ji
y a
g ynai
onologinio
pobiidzio
(juk,
kaip
mini
i
pa s
Ga S a,
daugeliu
a ejy
d ibalsis
uo
(i
ie)
p ie’
balsi
iSlaikomas:
nuoalpis,
p ieangis;
an iniuose
eiksma-
Zodziuose
d ibalsis
kei iasi
ik
p ies
bi ojo
laiko
kamiengalio
balsi,
o
p ieS
esamojo
laiko
kamiengalio
balsj
hia ui
iS eng i
j e piamas/),
be
o,
a ski o
j odymo
eikalauja
pa i
galimybé
ak uo i
au osilabinj
uo
i
he e osilabinj
a-
kaip
ieng
i
a
pa i
segmen a.
Tiesa,
jis
aip
i
nepasako,
kokiy
d iejy
onemy
junginiais
laiky ini
Sie
segmen ai
( a p
minimu
a ian y
y ai e,i +a,u+o,u a
(p.8)
i ne a+ i u+
(p.9)).
PASTABOS
|
119
Is
iesy,
abu
miné i
k i e ijai
bu o
pag is ai
k i ikuo i
kaip
a unkcionaliis.
A odo,
p asminga
paci uo i
d i
ilgesnes
a ka pas
i
V.
Kase iciaus
da bo
Bend osios
i
y y
kalbo y os
onologinés
p oblemos
(1983).
Dél
komu acijos
es o
(plg.
Gi denis
1995:
80):
,,...
Asocia y iné
segmen acija
[komu acijos
es as
—
A. A.]
onologijoje
—
samoningai
a
nesamoningai
—
ep odukuoja
[...]
analogiska
mo e-
minés
analizés
p ocedi a,
a¢iau
mo eminé
analizé
suponuoja
sis eminga
d iejy
plany
—
is aiskos
i
u inio
—
j aukima
j
palyginima,
ko
isiskai
ne u i
ik
iSo i8kai
analogiska
onologiné
analizé.
IS
iesy,
jeigu
mo ologijoje
kalbininkas
enkin ysi
ik
mo emy
eksponen y
palyginimu,
bi y
ko ek-
iskos
okios
p opo cijos,
kaip
xo3a
:
xo3éa
=
oca
:
océa,
dél
o
o ma
océa
ek y
laiky i
d imo i8-
ka,
ai
y a
oc-éa.
Tam
ukdo
oc
eiksmiy
nea i ikimas
Zodziuose
oca
i
océa,
iksliau
—
Zodzio
océn
segmen o
oc
eikSmés
s oka
(asilas
né a
aps os
pa inas,
no s
ozys
y a
ozkos
pa inas).
Be
ono-
loginés
segmen acijos,
ku i
pag is a
asocia y ine
analize,
a eju
kalbininkas
i ia
ik
is aiska,
nea -
siz elgdamas
j
u inj.
Todél
gali
a si as i
nemo y uo y
sp endimy,
kaip
odo
ka
ik
pa eik i
mo e-
minio
skaidymo
pa yzdziai
nea siz elgian
j
u inj*
(Kase ié
1983:
22)’.
Del
skiemens
ibos
(a ski y
segmen o
daliy
p iklausymas
ne
ienam
skiemeniui
(Gi denis
1995:
74)):
»T ubeckojus
p isky é
I
aisykle
p ie
one iniy,
laikydamas
pa j
skiemenj
one iniu
iene u.
Taciau
kaip
ik
one iniy
skiemeny
ibos
gali
ka ais
pasi ody i
onologiskai
neabejo inai
ien isy
segmen y
,, iduje“.
Taip
bi mie¢iy
kalboje
skiemens
p adzios
p iebalsio
s ip aus
Sliejimosi
a eju,
salygo u
p ieS
ai
cinandio
skiemens
ono,
Sis
p iebalsis
ampa
d i i sinis.
Fonologiskai
jis
lieka
po
o
einancio
skiemens
ibose,
be
d i
i siinés
odo
jo
one inj
pasiski s yma
a p
d iejy
skiemeny’.
Jeigu
many ume,
kad
I
aisykléje
skiemens
sa oka
galima
ak uo i
ig
onologiniy
poziciju,
ai
skiemenj
Siuo
a eju
de é y
sup as i
kaip
am
ik a
onemy
o ganizacijos
modelj,
ku
ibos
a p
skiemenuy,
sup an ama,
y a
i
ibos
a p
onemu.
Be
ada,
siekian
pasinaudo i
skiemeny
ibo-
mis
oneminéje
segmen acijoje,
bii ina
u é i
issamy
skiemens
apib ézima
jo
oneminés
o gani-
zacijos
poziu iu.
Tokia
in o macija
a giai
y a
p ieinama
pa¢ioje
onologinés
analizés
p adzioje“
(Kase ié
1983:
31)”.
»--AccOUMaTHBHad
Ce MeHTallHs
B
(POHOJOTHH
—
COSHATEbHO
WIM
GeCCO3HaTeTbHO
—
BOCTIPOH3BOLHT
[...]
aHa o manyio
Mpouezypy
MopdbeMHo o
aHam3a,
ONHAKO
Mop(beMHbIi
aHaTH3
lipeamona ae
CucTeM-
aTHYCCKOe
BOBIEYeHHE
B
CpaBHeHHe
JByX
MW1aHOB
—
BbIPAKeHMA
M
COMepKAHUA,
Ge o
MOMHOCTHIO
JMIeEH
JMIIb
BHELMHe
aHATO MYHbI
PoHOMO HYecKHii
aHamu3.
JlelicTBHTeIbHO,
ec1M
GBI
B
MOposO Hn
AMHTB-
MCT
JOBOABCTBOBAICA
COMOCTABICHHEM
SKCIOHEHTOB
MopipeM,
OKa3aJIHCb
Obl
KOPpeKTHBIMH
MIponopuHH
Bpolle
Kosa
:
Ko3é1
=
oca
:
océ1,
B
CHTy
Me o
cbopMy
océa
MpUULTIOch
Obi
NpeACTaBUTS
AByMOp@Hoii,
T. e.
oc-é1.
STOMy
MeulaeT
M10
Kpai Heii
Mepe
HECXOCTBO
3HaYeHHii
Oc
B
Oca
océa,
BepHee,
OTCyTCTBHE
3HaYeHHA
y
Moc eqHe o
(OcEs
He
ECTb
CaMell
OCbI,
XOTA
KO3e
—
camel
KO3EI).
Ho
B
cboHono mueckoi
Ce MeHTallH,
OCHOBaHHO!
Ha
aCCOUMATHBHOM
aHalH3e,
AMHTBHCT
MME€T
J1e/10
TOMbKO
C
ILIaHOM
BbIpa-
2KCHHA,
He
ONMpaloulMMcs
Ha
Wa
CozepxkaHUs.
OTCioLa
BO3MOXHOCT
HEMOTHBUPOBAaHHBIX
pellleHuii,
koTopasl
0Ka3aHa
Bbille
Ha
MaTepualle
MOpeMHOTO
WieHeHHA,
He
MOAKpelieHHO o
NpHBeYeHHeM
TUlaHa
cogzepxkaHHus™.
IS
bal is ams
a imesniy
dalyky
Cia
u bi
galima
miné i
la iy
dusliuosius
ankiuosius p iebalsius,
pailgejusius
a p
d iejy
umpuju
balsiu:
a
ilgojo
p
skaidymas
skiemens
iba
zodyje
lapa
[lap-pa]
e cia
iSski i
ia
d i
onemas
p:
/lappa/?
—
A. A.
»Tpy6eukoii
o Hec
mpapwo
|
K
cboHeTMYeCKHM,
CUHTas
caM
cuo
PoHeTHYecKoli
exuHMUel.
OnHaKO
TPpaHHLbI
HMCHHO
(pOHETHYECKHX
CAOTOB
MOTT
MHOTa
OOHAPyXKUBATLCA
«BHYTPH»
HECOMHEHHO
(poHO-
JIOTHYECKH
UCIbHBIX
CETMeHTOB.
Tak,
B
OAPMaHCKOM
A3bIKe
MIP
CHIBHOM
TIpHMBIKaHHH
HayabHOocio o-
BOO
CO acHO o,
OOYCOBIEHHOM
TOHOM
MpesecTByloule o
Cio a,
STOT
CO MmacHbii
CTaHOBHTCA
ABYXBePLUMHHbIM
[82].
DoHono mueckn
OH
OcTaeTcs
B
Mpeyenax
nocaezyioule o
cuo a,
HO
AIBYXBepLUHH-
HOCTb
YKa3bIBaeT
Ha
eo
(pOHETHYeCKoe
paciipele eH e
MEXAy
ABYMaA
CO aMH.
120
|
PASTABOS
Keis a,
kad
sp endzian
mono-/bi onemiskumo
p oblema
Lie u os
onologai
be eik
nesi emia
mo emy
ibos
k i e ijumi
(jo
nemini
i
Gi denis
(1995:
90);
z .
Cekmonas
(1983:
199);
a¢iau
plg.
Vai ke ici i e
(1961:
39);
a i ai
linkes
jo
nepaisy i
Pupkis
(1966:
117)).
Mo ologinés
ibos
k i e ijus
iesiogiai
iSplaukia
i8
adicinio
onemos
apib ézimo,
kaip
maziausios
FUNKCINES
kal-
bejimo
s au o
a ka pos
(plg.
Amb azas,
ed.,
1994:
15).
Kadangi
onemos
suda o
mo emu
iS aiSkas,
aisku,
kad
mo emy
iba,
kons a uojama
one iniame
segmen e,
iena eikémiskai
liu-
dija
i
apie
onemy
iba’.
Taigi,
no in
j ody i
j a ino
segmen o
bi onemiskuma,
eikia
su as i
pa yzdi,
ku
d ibalsis
bi y
skaidomas
mo emy
iba.
Tam
eiké y
ski i
specialy
y inéjima,
be
daba
galima
pasaky i
ik
kelias
p elimina ias
pas abas.
Jeigu
p iimame
eiksmazodzio
asmenuojamuju
o my
segmen acija,
si iloma
Akademinéje
g a-
ma ikoje
(Amb azas,
ed.,
1994:
332-333),
kai
ema inis
balsis
p iski iamas
kamienui,
ai
pi -
mojo
i
an ojo
asmens
o mose
su
ilgais
kamiengalio
balsiais
kaip
ik
susida o
d ibalsiai
au,
eu
( au),
ai,
ei,
pe
ku iuos
eina
mo emy
iba
(kamieno
i
galiinés).
Jeigu
laikomés
labiau
adici-
nes
Siu
o my
segmen acijos,
miné i
segmen ai
jeina
j
galiine.
Tokiu
a eju
sunku
as i
pa yzdi
su
mo emy
iba
sudé iniame
d ibalsyje.
Abu
eiksmazodzio
o my
segmen acijos
a ian ai
duoda
pa yzdziy
mis iujy
d iga siu
skaidymui:
plg.
kamieno
i
galiinés
iba
nesa-m,
myli-m,
kelia-m
[em];
neSa-n ,
myli-n ,
kelia-n
[en ]
a ba
in ikso
iba
a-m-pa,
gle-m-ba,
ciu-m-pa,
li-m-pa,
a-n-da,
sk e-n-da,
ju-n- a,
k i-n- a".
D iga sius
su
sklandZiaisiais
7,
/
galima
u bi
analizuo i
pagal
ana-
logija.
Taciau,
a odo,
nepa yks a
su as i
pa yzdzio,
ku
su ap iniai
d ibalsiai
bi u
skaidomi
mo emy
iba.
Mo emy
ibos
k i e ijus
aiky inas
i
sp endzian
a ika y
onologinj
s a usa,
dél
ku io
Ga s-
Va
sa o
poziu io
iki
galo
nepasako.
Tiesa,
dél
a ika y
susida ymo
mo emy
sandi oje
(a -sikélé,
pa -s)
ieningos
nuomonés
né a,
ekspe imen iniai
y imai
is
da
nepilni
i
ju
duomenys
p ies a-
ingi
(z .
Pake ys
1995:
156
(su
li e a ii a),
163).
Be
sudé ingy
segmen y
onologinés
in e p e acijos,
e a
a k eip i
démesj
da
j
kelis
dalykus,
ap a iamus
Ga S os
s aipsnyje.
Nejp as as
a odo
au o iaus
mo os
sup a imas.
Abejo inas
jau
miné as
mo os
ak a imas
kaip
subsegmen inio
—
umpesnio
uz
onema
—
iene o
(p.
1).
Be
o,
ai
p ieS a auja
i
pa ies
au o iaus
kiek
eliau
o muluojamam
mo y
eo ijos
p incipui:
,,Pagal
mo y
eo ija
ilgieji
balsiai
y a
d iejy
okiy
pa
umpyjy
onemy
(mo y)
junginys,
p iklausan is
ienam
skiemeniui*
(p.
6)
— isgi
iSeina,
kad
mo a
né a
umpesné
uz
onema.
Be
s a biausia,
kad
pa s
mo os
i
umpojo
balsio
apa inimas
né a
pag is as.
Tai,
kad
ilgasis
balsis
( iksliau
—
skiemuo)
mo inése
kalbose
unkciskai
a i inka
du
umpuosius,
isiskai
ne eiskia,
kad
jis
susideda
iS
d iejy
umpujy
one-
Ecam
xe
npeg io10XHTS,
4YTO
B
IpaBu e
I
NoHATHe
cHO a
MoxKeT
TpaKTOBaTBCA
C
(POHOMO M4eCKHX
NO3MUHi ,
TO
CHOF
B
STON
CHTYaL M
YMeCTHO
NOHHMAaTb
KaK
OMpeseeHHY!0
MojeTb
op aHH3aliHn
doHeM,
Te
TpaHMlbl
Mexy
CO aMH
—
3TO,
eCTECTBeHHO,
paHHbl
Mexiy
(poHemamnu.
Ho
To a
Wa
HCnONb30-
BaHHA
C1OTOAeAeHHA
B
CPOHEMHO!i
Ce MeHTalIMM
HEOOXOLMMO
O6s1aaTb
HCYepIbIBalOLHM
ompezles e-
HHeM
Ci0 a
C
TOUKM
3peHHs
e o
(OHEMHOli
Op aHH3ann.
Bpsy
1M
Takada
MHCopMalHsA
ZOCTyIHa
B
caMOM
Hayase
(pOHONOTHYeCckKO o
aHaIn3a™.
8
Ki aip
a ian ,
,, onologiné
segmen acija
pasi odo
esan i
is es iné
iS
mo ologinés
segmen acijos*
(Kase-
ié
1977:
34).
Tai
ienas
pag indiniy
L.
Sée bos
onologinés
mokyklos
p incipu.
5
Isidemé ina,
kad
nuo
eiksmazZodzio
o mu
segmen acijos
a ian o
p iklauso
i
kamieno
mo eminé
s uk i a:
adiciskai
isski iami
kamieno
p iesagos
-j-,
-s -,
-n-,
-d-
i
in a pas,
pasi inkus
Akademinés
g ama ikos
segmen acija,
ne enka
sa o
eikSmés,
aigi
p a anda
i
mo emos
s a usa
(kamieno
a ija imas
ap aSomas
mo onologijoje
kaip
alomo y
kai a)
(And ono
2000:
44).
PASTABOS
|
121
my.
Mo os
apsk i ai
né a
iesiogiai
susijusios
su
onemomis.
Mo a
laiky ina
abs ak¢ia
su a ine
skiemens
ilgumo
ma a imo
p iemone.
Jei
okia
p iemoné
pasi odo
eikalinga
a
iesiog
naudinga
i
pa ogi
ap aSan
kalbos
sis ema,
kalba
laikoma
mo ine.
Gi denio
iskel i
(1995:
259-260)
i
Ga S os
paka o i
(p.
6-7)
a gumen ai
p ie§
mo ine
lie u iu
kalbos
in e p e acija
né a
pakanka-
mi.
P iiman
mo a
kaip
su a inj
iene a
(plg.
Gi denis
1995:
259),
nebe eikia
ieSko i
umpuju
a i ikmeny
ilgosioms
onemoms
/o-/,
e-/
(Gi denis
1995:
260).
Fone iné
p iegaidziu
ealizacija
ne u i
lemiamos
eiksmés
onologijoje.
O
dél
p iegaidziy
y8io
su
ki éia imu
e é y
issamiau
panag ine i,
pa yzdziui,
Ju ijaus
S epano o
eo ija
(S epano
1972,
1997
a,
1997b),
ku ia
Ga s a
ik
umpai
epaminéjo.
S a s ydamas
minks umo
i
kie umo
ko eliacija
lie u iy
kalboje,
Ga s a
seka
Gi deniu
i
ne-
pa eikia
sa a ankisky
a gumen u.
Nenauja
y a
i
is ada
—
si ilymas
lik i
p ie
adicinés
in e p e-
acijos
(p iski ianCios
Sia
ko eliacija
p iebalsiams),
nes
ki i
sp endimai,
a sei ,
komplikuo y
kal-
bos
p ak ika.
Kaip
ik
galé y
bi i
isai
naudinga
de aliai
pa ody i
i
j e in i
as
po encialias
komplikacijas
(plg.
Le in
1994).
Negalima
su ik i
su
au o iaus
aiskinimu,
kad
,,la iy
kalbos
p iebalsiai
j
kie uosius
i
minké-
uosius
neski s omi,
nes
pas a ujy
nedaug*
(p.
12).
S a bu
ne
okiy
p iebalsiy
kiekis
(kiek
ju
u e y
bi i?),
o
ai,
kad
jie
nesuda o
ko eliacijos
po y
ki iems
p iebalsiams
(z .
T ubeckoj
1960:
93-96,
151-153
=
T ubeckoj
2000:
89-92,
145-147;
Gi denis
1995:
140-151;
apie
la iu
p ie-
balsius
-
And ono
1998:
140-141).
Nesan
kie umo-minks umo
ko eliacijos,
pala alinius
la -
iu
kalbos
p iebalsius
onologijos
poziii iu
apsk i ai
ne inka
adin i
minkS aisiais,
nes
ai
eiks u
p imes i
la iy
kalbai
ki os
kalbos
onologinés
sis emos b uozus.
Tik ai
e as
démesio
y a
klausimas
apie
onemy
/a/
i
/e/
p ieSp iesa
po
minks uju
p iebalsiu
(p.
4-5)".
T i oméje
Akademinéje
g ama ikoje
i inama,
kad
Sioje
pozicijoje
onemu
p ies-
p ieSa
pap as ai
isliecka
(Ul ydas,
ed.,
1965:
55-56)
(i8im is
—
d ibalsis
ei,
apibend in as
po
isu
minkS uju
p iebalsiy,
issky us
a ika as
¢’,
dz’;
Ul ydas,
ed.,
1965:
58).
Sis
pozi is
emiasi
Vai ke ici i és
(1961:
36-38,
43-44)
bend ais
balsiu
one iniy
cha ak e is iky
ekspe imen iniais
y imais.
Taciau
daba inéje
Akademinéje
g ama ikoje
pe ei a
p ie
nuomonés,
kad
po
minkS uju
p iebalsiy
a iama
ik
onema
/e/
(Amb azas,
ed.,
1994:
24).
Toks
poZiii is
dés omas
i
Pake io
auks uju
mokykly
one ikos
ado élyje
(Pake ys
1995:
34,
35,
42,
154),
i
Gi denio
eo inés
onologijos
monog a ijoje
(Gi denis
1995:
54,
62,
172).
Deja,
sie
mokslininkai
nenu odo
nau-
jesniy
ekspe imen iniy
y imy,
ku ie
pag is u
okj
pozi i j.
Gi denis
mini
ik
Kazlausko
pasisaky-
mus (Kazlauskas
1967:
238;
1968:
325
=
Kazlauskas
2000:
239,
283)
i
sa o
pa ies
k i ine
pas aba
i$
1965
me y
Akademinés
g ama ikos
ecenzijos
(Gi denis,
Zulys
1973:
207
=
Gi de-
nis
2000:
376).
Ta¢iau
isa
ai
daugiau
p imena
indi idualius
kalbos
a o ojo
jspiidzius,
o
ne
objek y iai
i ody us
ak us.
Tiesa,
no édamas
pag is i
sa o
in e p e acija,
Gi denis
ci uoja
da
Klasikinés
poezijos
imus:
,,Vincas
Mykolai is-Pu inas
imuoja
ne
ik
gi ia
:
aka é...,
iikuose
:
d asia...,
be
i
éises
:
baisios...,
s alélio
:
ka dliai...,
de igia
:
paddngé...,
galiai
:
kéliq...“
(Gi de-
nis
1995:
172).
Va gu
a
Si
aplinkybé
ka
paaiSkina:
jeigu
poe ui
a odo
nes a bus
ne
pag indiniu
'!
Ga é a
isiSkai
eisingai
nu odo,
kad
nuo
Sio
klausimo
sp endimo
,
,p iklauso
ne
ik
bend inés
kalbos
a is,
be
i
mo onologiniy
eiskiniy
ap asymas*
(p.
5).
Akselis
Hol oe as
j
ai
jau
bu o
a k eipes
démesi
Akademinés
g ama ikos
angly
kalba
ecenzijoje
(Hol oc
2000:
211).
*
_
Keis a,
kodél
nei
Akademiné
g ama ika
(Amb azas,
ed.,
1994:
22),
nei
Pake ys
(1995:
150)
nej aukia
i
bend a
lie u iy
kalbos
d ibalsiy
sa aSq
d ibalsio
ew,
a iamo,
pagal
jy
ap asyma,
po
minkS uju
p iebalsiu
(Gi denis
(1995),
odos,
nepa eikia
bend o
d ibalsiu
sa aso).

122
|
PASTABOS
onemy
/a(-)/
i
/e(-)/
alo onu
ski umas,
ai
kaip
jo
eiliu
pag indu
galima
sp es i
apie
silpnai
di e encijuo y
alo ony
po
minks yjy
p iebalsiy
opozicija?
Ma y ,
no in ,
kad
si uacija
paaiské y,
eiké y
naujy
ekspe imen iniy
y imy
(plg.
Pake io
pas aba
(Mikalauskai é
1975:
6)).
Tiesa,
Ga ’ a
sp esdamas
klausima
apie
onemu
/a/
i
/e/
p ieSp ieSa
po
minkS uyjy
p iebalsiy
emiasi
i
sa o
pa ies
y imo
ezul a ais.
Be
au o iaus
a lik-
os
apklausos
me odika
né a
smulkiai
ap asy a
ci uojamame
s aipsnyje
(Ga é a
2001)
i
a o-
do,
kad
in o man ams
eikéjo
pa iems
j e in i
sa o
a ima,
aigi
a sakymai
galéjo
bi i
gana
subjek y iis.
Rengian
olesnius
ekspe imen us
e é y
ski i
pozicijas
po
minkS ujy
p iebalsiy
i
po
onemos
/j/,
ku i
nejeina
j
kie umo-minks umo
ko eliacija
(p z.:
siaubia
i
siaube
—
jai
i
jei):
po
/j/
p ieSp ieSos
iSlaikymas
a odo
pa ikimesnis
(plg.
Mikalauskai é
1975:
58;
Zinke icius
1966:
51).
Apibend inan
galima
pasaky i,
kad
Ga s os
s aipsnis
suda o
neip as a
ispiidj:
skai y i
jj
y a
labai
idomy,
nes
au o iaus
abejonés
a odo
isai
pag is os,
be
jo
siilomi
sp endimai
né a
j ikina-
mesni
uz
k i ikuojamus
eiginius.
S aipsnis
e ingas
bii en
uo,
kad
is ySkina
ne
ik
s a s y i-
nus
kalbinés
medZiagos
klausimus,
be
i
pacios
eo ijos
p oblemas.
No é usi
iké is,
kad
ai
gale y
paska in i
ak y esne
onology
diskusija
( okia
diskusija
iki
Siol
objek y iai
ibojama
da
i
del
o,
kad
daugelis
onology
da by
apie
lie u iy
bend ine
kalba
i
a mes
y a
skelbiama
ik
lie u iSkai).
Visai
ki okio
pobiidzio
min ys
kyla
dél
A ii o
Judzencio
,,naujo
z ilgsnio
i
giminés
ka ego i-
ja“.
Visy
pi ma
Cia
né a
aiskiai
iSdés y a,
dél
ko
au o ius
nepa enkin as
esamais
daik a a dziy
giminés
ap a’ymais.
Todél
i
pi mo
Z ilgsnio
s aipsnis
p imena
elegan iska
s iklo
ka oliuku
Zai-
dima
(a
kas
no s
iSeis,
jeigu
ap aSysim
isai
ki aip?).
Au o iaus
pozil is
a odo
isai
imanomas,
be
pag indinis
klausimas
y a:
a
ikslingas
oks
naujas
giminés
ka ego ijos
ap aSymas,
a
jis
y a
pap as esnis,
uni e salesnis,
a
padeda
a skleis i
iki
Siol
nenus a y u
eiSkiniy
a
désningumu?
Pag indinis
daugelio
daik a a dziy
giminés
ap a’ymy
ikumas
—
giminés
nus a ymo
KRITERI-
Jus
(pagal
de inamujy
ZodzZiy
o ma)
painiojamas
a ba
pa eikiamas
pag eciui
su
kiek ienos
gimi-
nés
Zodziy
POZYMIY
j a dijimu
( iek
o maliy,
iek
i
seman iniu;
plg.
Bulygina,
S epano
1988)".
PanaSiai
p adedamas
i
Judzen¢io
s aipsnis:
,,Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija
eiskiama
jy
kai ybos
o momis
i
san ykiu
su
de inamaisiais
Zodziais“
(p.
39;
plg.
panasy
eiginj
s aipsnio
i8 adose
—
p.
45).
Toks
eiginys,
au o iaus
su o muluo as
nu odomy
au o i e ingu
Sal iniy
pag indu,
y a
d ip asmiskas
—
a
Cia
y a
i inama:
1)
kad
no édami
nus a y i
daik a a -
dzio
giming
u ime
ka u
a siz elg i
i
j
kai ybos
o mas,
i
j
de inima
( am
ik as
daik a a dis
p iklauso
giminei
G
ik
uo
a eju,
jei
u i
P
ipo
galiiniy
pa adigma
IR
i§
de inamujy
zodziu
eikalauja
F
ipo
o mos),
a
2)
kad
pakanka
be
ku io
ieno
i8
Siu
eiksniy
( am
ik as
daik a-
a dis
p iklauso
giminei
G,
jeigu
jis
u i
P
ipo
galiiniy
pa adigma,
ARBA
i§
de inamujy
Zodziy
'S
Galima
pa eik i
okig
analogija:
a dazodziu
klasi ikacija
pagal
akcen ines
pa adigmas
a lickama
labai
aiskia
p ocedi a
(pagal
mokykloje
adinama
,,M
aidés
aisykle“)
—
analizuojan
daugiskai os
naudininko
i
galininko
ki Cio
ie a.
Be
y a
nus a y i
j ai is
a dazodziy
pasiski s ymo
ki éiuo émis
désningumai
(pas ebé a,
kad
pi miniai
bid a dZiai
nebiina
1
i
2
ki ciuo és,
da iniy
ki cia ima
galima
sie i
su
pama i-
niy
Zodziy
akcen uacija
a ba
da ybos
o man o
akcen inémis
sa ybémis
i
pan.).
Todél,
pa yzdziui,
p iesa-
giniy
daik a a dZiy
ki ciuodiy
ap asymas
galé y
a ody i
aip,
kaip
y a
pa eik a
Laigonai és
(1978:
41-46):
kiek ienos
ki ciuo és
sky iuje
j a dijamos
p iesagos,
suda an¢ios
os
ki ciuo és
daik a a dZius,
nu odomos
isim ys.
Be
ai
ne eiskia,
kad
galima
eig i,
jog
ki ciuo és
nus a omos
pagal
p iesagas.
PASTABOS
|
123
eikalauja
F
ipo
o mos)?
A odo,
kad
pi mojo
ipo
aisyklés
nus a an
lie u iy
kalbos
daik a-
a dziu
gimine
niekieno
né a
aikomos.
Taigi
pa i is
e ¢ia
mus
pasi ink i
an ajj
analizuojamo
eiginio
sup a imo
a ian a.
Taciau,
jeigu
pakanka
ku io
no s
ieno
k i e ijaus,
da
neaisku,
a
bina
a eju,
kai
ienas
k i e ijus
p ieS a auja
ki am
i ,
jeigu
bina,
ai
kaip
okiu
a eju
u i
elg is
y éjas.
A ejai,
kai,
kalban
Judzenéio
o muluo és
zodziais,
daik a a dzio
kai ybos
o mos
nea i inka
jo
san ykiy
su
de inamaisiais
Zodziais
( aidila,
akiplésa
i
k .),
y a
ge ai
zinomi
i
ap aSy i
li e a i oje.
Visais
okiais
a ejais
daik a a dzio giminé
nus a oma
pagal
de inamuju
zodziy
o ma
—
a ejy,
kad
kai ybos
o moms
Gia
bi u
eikiama
pi menybé,
né a™.
Kokia
p as-
mé
ada
miné i
kai ybos
o mas
kaip
iena
i8
giminés
nus a ymo
k i e iju?
P adéjgs
sa o
s aipsnj
abejo inu
eiginiu,
Judzen is
jau
an ame
sakinyje
si lo
ski i
mo olo-
ginj
i
sin aksinj
giminés
ka ego ijos
aspek a.
I8
ik ujy
adicinis
giminés
apibiidinimas
bando
sujung i
d i
ka ego ijas:
g ama ine
gimine
i
mo ologine
gimine,
esp.
linksnia imo
ipa
(ka ais
j aukiama
i
ecia
ka ego ija
—
leksiné
eik&mé,
esp.
biologiné
ly is).
Mo ologinés
giminés
sa oka
y a
zinoma
lie u iy
kalbo y oje
daugiausia
Bulyginos
da bo
dé-
ka
(1970:
26-33),
be ,
kaip
pazymi
Judzen is
(p.
40-41),
y a
,,nepakankamai
is ySkin a“,
ben
jau
né a
iki
galo
,,i8naudo a“
kalbos
ap a’yme.
JudZen is
nepa eikia
mo ologinés
giminés
sa o-
kos
apib ézimo,
ie oj
o
jis
j a dija,
ku iy
linksniuoéiu
daik a a dZiai
p iklauso
ku iai
giminei
(p.
39-40).
G upuojan
pa adigmas
j
d i
klases,
aiSkiai
emiamasi
daik a a dziy
g ama ine
gimi-
ne,
nes
ki aip
neaiSku,
kodél
isski iamos
bi en
d i
mo ologines
giminés,
kodél
12
pa adigmu
su edama
j
d i
klases?
Mo ologiné
giminé
y a
pa adigmos
cha ak e is ika,
odan i,
ku ios
gimi-
nes
daik a a dziams
biidingas
Sios
pa adigmos
galiiniy
inkinys,
Sios
sa okos
a si adimo
logika
y a
isdés y a
Zaliznjako
(1967:
146-147).
Lie u iy
kalboje
daik a a dziy
mo ologine
gimine
iena eiksmiskai
odo
ik
ienaskai os
naudininko
galiinés
(Bulygina
1970:
28),
odél
mo ologi-
nes
gimines
bi y
galima
pa adin i
,, y iSkoji,
a ba
ui
giminé“
i
»mo e iskoji,
a ba
ai/ei
giminé“.
Si
ski iamaji
pozymj
i
uz enka
nu ody i
ap asan
y iskojo
i
mo e i8kojo
linksnia imo
ipu
ski uma
(plg.
Judzencio
ci uojama
(p.
40)
ilga
linksniuoéiu
sa asq
i
Akademinés
g ama ikos
—
Amb azas,
ed.,
1994:
63-64).
Sp endiian
okj
p ak inj
uzZda ini,
kaip
linksniuoéiy
klasi ikaci-
ja,
e é y
i gi
em is
ne
ienaskai os
kilmininko",
0
a
pacia
ienaskai os
naudininko
o ma.
Neaisku,
kaip
Judzen is
nus a o
i
linksniuo és
daugiskai iniy
daik a a dziy
mo ologine
gimi-
ng
(p.
40)
—
jy
linksnia imo
pa adigmos
nesiski ia'®.
Ma y ,
jis
iesiog
pe kelia
cia
g ama ine
gimine.
*
Tesian
13
isnaSoje
p adé a
analogija
galima
pas ebé i,
kad
niekam
nea eina
i
gal a
iSim i
begédis
p iski -
i
an ajai
ki Ciuo ei,
emian is
Zinomu
désningumu,
kad
p ieSdélio
be-
ediniai
ki ciuojami
pagal
an aja
ki ciuo e
(Laigonai é
1978:
46).
Vienaskai os
kilmininko
o mos
aikymas
éia
gali
bi i
apsk i ai
paaiskin as
ik
adicija
— idu amZiu
lo yny
kalbos
g ama iky
j aka:
lie u iy
kalboje
ji
ne odo
nei
mo ologinés
giminés,
nei
kai ybos
kamieno
(Amb azas,
ed.,
1994:
68),
s a baus
klasi ikuojan
linksniuo es
(ji
ge iausiai
odo
daugiskai os
naudinin-
kas).
ilinksniuo és
daugiskai os
pa adigmoje
sub ily
ski uma
galima
iz elg i
ik
a p
d iejy
os
linksniuo és
pag indiniy
po ipiy:
konsonan inio
(11
i
12
pa adigmos)
i i
linksniuo és
siau aja
p asme
(9
i
10
pa a-
digmos).
Pi muoju
a eju
daik a a dziy
daugiskai os
kilmininkas
u i
kie a
kamiengalj,
o
an uoju
pap as-
ai
minkS qa
kamiengalj
(no s
esama
i
isiméiy).
P iminsime,
kad
adicinis
daik a a dzio
du ys
sky imas
p ic
i
linksniuo és
siau aja
p asme
(9
pa adigma
—
plg.
Judzen is
2002:
40)
ne u i
pag indo:
dél
kilminin-
ko
du y
kie o
kamiengalio
Sis
Zodis
Gia
papildo
iSiméiu
g upe,
o
konsonan iniame
po ipyje
jis
a odo
isai
désningas.
15
16
124
|
PASTABOS
Daik a a dziy
galiinés
ne u i
giminés
g amemos,
ja
u i
ik
de inamuju
Zodziu,
pa yzdziui,
bud a dziy
galunés
(plg.
Bulygina
1970:
32).
A ski os
daik a a dziy
galiinés
ik
ge iau
a
blo-
giau
odo
mo ologing
daik a a dziy
gimine,
ki aip
sakan ,
y a
ik
daugiau
a
maziau
budingi
y iskojo
a ba
mo e iskojo
linksnia imo
ipo
b uoZai.
Tai isai
sup an ama
i8 ada
i8
okio
g a-
ma ineés
giminés
ka ego ijos
su okimo,
ku ig
is
iek
enka
specialiai
pab é2 i,
nes
daznai
eigia-
ma
p iesingai.
Kaip
ma éme,
daik a a dziy
g ama inés
giminés
nus a ymas
emiasi
de inamuju
Zodziy
o -
ma.
Apibend inan
galima
pasaky i,
kad
g ama inés
giminés
ka ego ija
y a
am
ik as
kiek ieno
daik a a dzio
idinis
pozymis,
ku is
eikalauja
pasi ink i
a
a
ki a
de inamojo
zodzio
o ma
i
ku is
né a
iesiogiai
susijes
nei
su
o ma,
nei
su
seman ika
( ai
i
j odo,
kad
giminé
y a
sa a an-
kiska
ka ego ija,
o
ne
o malus
linksnia imo
ipas
a
iena eiksmis
ik o és
a spindys).
Daik a-
a dziy giminé,
bidama
kalbos
dalies
pozymis
( aigi
mo ologijos
objek o
pozymis),
ealizuoja-
mas
sin aksés
lygmenyje
(de inan
zodzius),
laiky ina
mo ologine-sin aksine
ka ego ija.
Apib éz i
g ama ing
daik a a dzio
giming
pagal
linksnia imo
ipa
a ba
pagal
eiksme
y a
ie-
siog
bep asmiskas
uzsiémimas
—
linksnia imo
ipas
odo
ne
g ama ine,
o
mo ologine
gimine
(ia
nepa enka
nekai omieji
daik a a dZiai),
eiksmé
aip
pa
y a
susijusi
ne
su
g ama ine
gimine,
o
su
biologine
ly imi
(¢ia
pa enka
ik
asmeny
i
iS
dalies
gy iiny
pa adinimai).
Todél
kalbininku
uzduo is
y a
ap asy i
daik a a dzio
g ama inés
giminés
ka ego ijos
san yki
iek
su
Zodzio
o ma
(linksnia imo
ipu,
esp.
mo ologine
gimine),
iek
i
su
seman ika.
Nag inéjan
giming
mo olo-
giniu
poziu iu
isi
daik a a dZiai
pi miausia
skyla
j
linksniuojamus
i
nelinksniuojamus:
pi mieji
oliau
klasi ikuojami
j
y iskosios
i
mo e i8kosios
mo ologinés
giminés
daik a a dzius,
an ieji
mo ologinés
giminés
ne u i.
Seman iniu
podii iu
daik a a dZiai
i gi
skyla
j
du
pog upius:
pi -
mojo
pog upio
daik a a dzZiai
oliau
klasi ikuojami
j
y iskuosius
i
mo e iskuosius
pagal
biolo-
ging
ly j,
an ojo
pog upio
neklasi ikuojami,
kadangi
zymi
objek us,
ku iems
né a
budingas
ly ies
ski umas,
a ba
as
ski umas
kalboje
su okiamas
kaip
ne eikéminis
(plg.
aikas,
b iedis,
a lé
i
k .).
G ama inio,
mo ologinio
i
seman inio
ski s ymo
jungimas
suponuoja
18
po encialiy
daik-
a a dziy
g upiy
(2x33).
Ta¢iau
g ama inés
i
seman inés
giminés
nesu apimo
a ejy
lie u iu
kalboje
u bi
nebiina”’,
o
seman iskai
nepa em as
iesioginis
g ama inés
i
mo ologinés
gimi-
nes
p ieS a a imas
i gi
y a
abejo inas.
Taigi
ealizuojama
ik
10
galimybiu
(Z .
1-aja
len ele).
Tokios
min ys
kyla,
no in
kiek
pa obulin i
adicinio
daik a a dziu
giminés
ka ego ijos
ap a-
symo
pag indus.
Tolesniam
gilinimuisi
i
giminés
ka ego ija
y a
labai
e ingi
pla iis,
keliose
kny-
gose
iSdés y i
Aldonos
Paulauskienés
samp o a imai
i
pa i
jos
giminés
ka ego ijos
koncepcijos
aida
(Paulauskiené
1983:
172-183;
1989:
170-178;
1994:
153-166).
Daba
galime
sug iz i
p ie
Judzencio
giminés
eo ijos.
Labai
s a bus
Gia
y a
aiskinimas
apie
d ejopa
nuo
daik a a dzio
p iklausomy
Zodziu
de inimo
pobiidi:
ienais
a ejais
,,de inama
pa-
gal
pag indinio
Zodzio
o ma“'*
(sin aksinis
de inimas),
ki ais
—
»pagal
daik a a dziy
e e en y
ly i*
(seman inis
de inimas)
(p.
42).
Tai
p imena
Valeckienés
eiginj,
kad
,,seman inis
k i e ijus
"7
Issky us
pe kel inés
eikSmés
a ojimo
a ejus
(Jis
okia
boba)
i
Snekamosios
kalbos
da inius
(mielas
Mildukas).
‘*
Tu ima
omenyje
bi en
mo ologiné
o ma,
esp.
mo ologiné
giminé,
plg.
angliska
san auka:
,,Inani-
ma es
ha e
only
mo phological
gende ,
which
will
also
be
he
only
ac o
de e mining
he
gende
o m
o
ag eeing
wo ds
(ag eemen
is
hen
pu ely
syn ac ic)“
(256
p.).
PASTABOS
|
125
1
LENTELE.
GRAMATINES,
SEMANTINES
IR
MORFOLOGINES
GIMINES
SANTYKIS
g ama iné
giminé
seman iné
giminé
_
mo ologiné
giminé
N
pa yzdziai
y iskoji
yiskoji
y iskoji
1
é as
mo e iskoji
2.
dédé
jokia
3.
mesjé
jokia
y iskoji
4.
s alas
jokia
3:
aksi
mo e iskoji
mo e iSkoji
y iskoji
6.
mo e iskas
‘mo e-
iské’
DZ
497)
mo e iskoji
hs
mo ina
jokia
8.
ledi
jokia
mo e iskoji
9.
kédé
jokia
10.
ojé
kaip
ik
apima
isus
uos
a ejus,
ku iy
nezymi
o malusis
k i e ijus
(kamieny
isim ys)*
(Valec-
kiené
1998:
242).
Deja,
okio
g azaus
san ykio
i§
ik ujy
né a:
esama
daik a a dziy,
ku iems
nep i aikomi
jokie
,,k i e ijai*,
issky us
sin agmini
—
ai
i
linksniuo és
(daugiausia
jos
konsonan-
inio
pog upio)
daugiskai iniai
daik a a dziai,
ne u in ys
ly ies
pozymio
i
kai omi
pagal
ieno-
das
pa adigmas
(skanios
sul ys
mo .
gim.
:
pa ojingi
gelezuonys
y .
gim.;
didelés
kepenys
mo .
gim.
:
baisiis
g iaumenys
y .
gim.).
Nelinksniuojamy
daik a a dziy
giminés
mo y acijos
(jeigu
biolo-
ginés
ly ies
né a)
galima
ieSko i
a siz elgian
i
pa adinamo
daik o
igies
gimine
( aksi
—
masina
/
au omobilis),
a ba
pagal
baigmens
panaSuma
i
kai omu
daik a a dziy
galiine
( ojé
-
Zemé),
be
iena eikSmiskumo
Cia
né a
(44
p.).
Tai
ei8kia,
kad
mo y acija
nebi inai
u i
egzis uo i.
Na ii-
alu,
juk
kiek ienas
k i e ijus
a i inka
sa a
ka ego ija.
Taigi
papildomos
dis ibucijos
san ykio
a p
seman inio
i
o malaus
k i e ijaus
(pagal
Valeckieng)
a ba
seman inio
i
o malaus
(sin ak-
sinio)
de inimo
(pagal
Judzen j)
is
ik uju
né a.
Jeigu
oks
san ykis
bi u,
g ama inés
giminés
ka ego ija
nebi y
sa a ankiska
ka ego ija,
be
ik
an inis
seman inés
i
mo ologinés
giminés
de inys.
Vis
dél o
e as
démesio
y a
seman inio
de inimo
aiskinimas:
pagal
JudzZen i,
seman iskai
de-
inami
daik a a dziai,
zymin ys
asmenis
i
kai
ku iuos
gy iinus
(42-43,
45
p.).
Tesian
Sia
min i
galima
bi y
eig i,
kad
miné a
Zodziy
g upé
iesiog
ne u i
g ama inés
giminés
ka ego ijos
—
p i-
Klausomieji
Zodziai
de inami
su jais
pagal
e e en o
ly j.
Tokiu
a eju
bi y
panaikin os
okios
,isim ys“,
kaip
y iskosios
giminés
Zodziai,
p iklausan ys
mo e iskajam
linksnia imo
ipui
(p z.,