126
|
RECENZIJOS
AxeEL
HoL oe ,
ROLANDAS
MIKULSKAS,
RED.
GRAMATINIUV
FUNKCIJU
TYRIMAI
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2005,
199
p.,
ISBN
9986-668-85-9
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
3.)
T e iajame
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
inkinyje
siekiama
ap a i
lie u iy
kalbos
sakinio
sanda os
iene us,
pap as ai
Zymimus
sakinio
daliy
e minais,
i
sp es i
su
jy
apib é-
Zimais
susijusias
p oblemas.
Tie
iene ai
nag inéjami
a ski uose
s aipsniuose,
pa eng uose
da bo
ado o
Axelio
Hol oe o
su
keliais
alkininkais.
Sep yni
inkinio
s aipsniai
pa aSy i
pagal
bend a
plana
i
juos
galima
laiky i
ien iso
da bo
sky iais.
SusipaZinus
su
Siuo inkiniu
i
da bo
ado o
papildomomis
pas abomis
(Hol oe
2005)
da osi
aiskesné
numa y o
pa eng i
lie u iy
kalbos
sin aksés
ap aSo
koncepcija.
G ama inés
unkcijos,
knygoje
ap a os
su
pla¢ia
daba inés
kalbo y os
eo iniy
da by
pe spek y a,
u i
undamen alia
eiksme
sakinio
sanda os
y imui.
Cia
pa eik a
daug
naujy
sp endimy,
ku ie
lie u iy
kalbos
y iné ojy
u é y
bi i
nuodugniai
i
isapusiskai
aps a s y i.
Knyga
p adedama
sky iumi
apie
sin aksine
p iklausomybe.
Jame
oliau
plé ojama
pi -
majame
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
inkinyje
i8dés y a
paZiii a
i
du
sin aksiniy
y3iu
ipus
—
aldyma
i
modi ika ima.
Pa ody as
ski ingas
u
ipy
aidmuo
sakinio
loginéje
(p edika o
i
a gumen y)
s uk a oje.
A k eip as
démesys
i
ne ienoda
seman ine
pag indinio
i
p iklausomojo démens
unkcija
junginyje.
Sin aksiskai
p iklausomas
démuo
am
ik ais
a ejais
gali
suda y i
junginio
seman ines
p ielaidas,
.
y.
ei i
seman iniu
unk o iumi.
Pa yzdiiui,
junginyje
g azi
gélé
seman iniu
unk o iumi
eina
p iklausomasis
demuo
g aii,
modi ikuojan is
pag indinj
démenj
gélé.
A siz elgian
j
seman ika
si iloma
ski i
du
sin ak-
siniy
y8iy
po ipius:
speci ika ima
i
de e mina ima.
Pi mojo
po ipio
junginiy
pag indinis
démuo
es i
seman iskai
nepilna eikSmis
(pa yzdiiui,
eiksmazodis
gali
junginyje
gali
ly i),
an ojo
po ipio
junginiuose
seman i8kai
nepilna eiksmis
es i
p iklausomasis
demuo
-
odo-
masis
j a dis
( a
kepu é).
Apsk i ai
Siame
sky iuje
sin aksiniai
ySiai
aiSkiai
di e encijuo i
nuo
sakinio
loginés
i
seman inés
s uk i os
iene y
i
pa eik as
ge as
ski ingu
lygmenu
san ykio
analizés
pa yzdys.
Pagal
aldyma
a ba
modi ika ima
ski iami
papildiniai
nuo
aplinkybiy.
Valdomi
p iklau-
somieji
démenys
laikomi
papildiniais,
o
modi ikuojan ieji
—
aplinkybémis.
Ta¢iau
eiksnj
i
iesioginj
papildinj
si iloma
apib é2 i
jau
ki u
pag indu.
An ajame
knygos
sky iuje,
ku iame
ap a iamos
Sios
unkcijos,
eigiama,
kad
eiksnio
i
iesioginio
papildinio
sa oky
negali-
ma
su o muluo i
emian is
ien
ik
sin aksiniais
ySiais.
,,Apibidinan
Sias
sa okas
daZnai
a siz elgiama
j
sin aksines,
mo osin aksines
i
seman ines
sa ybes“
(63-64).
S a biausiais
eiksnio
i
iesioginio
papildinio
poZymiais
laikoma
aiska
g ama iniais
( esp.
s uk i i-
niais)
a dininko
galininko
linksniais,
ku ie
p ieSinami
ienas
ki am
anzi y inio
sakinio
s uk ii oje
i
pagal
daly a ima
sin aksiniuose
p ocesuose
u i
auk3¢iausia
ie a
linksniu
»p ieinamumo*
(accessibili y)
hie a chijoje.
Va dininka
a
galininka
sin aksi3kai
a i inka
i
ik
seman i8kai
kei¢ia
,,an
i Saus
uz aSy as
seman inis
linksnis
~
neapib éz o
kiekio
a
neiginio
kilmininkas,
plg.:
A éjo
s eciai
/
s eciy;
Skai¢iau
q
s aipsnj
/ neskaiciau
o
s aipsnio
(53).
Toks
kilmininkas
suponuoja
a dininko
a
galininko
unkcija.
Tai
ikslus
pas ebéjimas.
Kad
kilmininkas
ia
u i
iesioginio
papildinio
RECENZIJOS
|
12%
unkcija,
pa i ina
i
san ykis
su
a dininku
pasy ineje
kons ukcijoje,
plg.
mano
skau y as
/
neskai y as
s aipsnis.
Taéiau
kilmininkas,
aldomas
eiksmazodziy
lauk i,
p asy i,
eikalau i,
i
naudininkas,
aldomas
pade i,
ado au i,
au o iy
jau
nebelaikomi
iesioginiais
papildiniais
kaip
,,nea i inkan ys
s uk ii inio
linksnio
k i e ijaus“
(60).
Cia
jau
nea sizZ elgiama
1
ai,
kad
Sie
hnksniai
aip
pa
san ykiauja
su
a dininku
pasy inese
kons ukcijose,
plg.
Jis
bu o
laukiamas
/
p aSomas
/
padedamas
/
ado aujamas
/
bijomas.
Linksmio
o ma
laikoma
okiu
s a biu
eiksnio
a
iesioginio
papildinio
poZymiu,
kad
ne
da oma
iS ada,
jog
eiksniai
»nuo
papildiniy
ski iasi
ne
sin aksiskai,
o
mo osin aksiskai*
(137).
In anzi y iniuose
sakiniuose,
ku ie
ap a iami
Se8 ame
inkinio
sky iuje,
eiksnio
p ie’-
p ieSos
iesioginiam
papildiniui
né a,
ad
manoma,
jog
,,in anzi y inio
eiksnio
ka ego ija
y a
unkeiSkai
labai
neapib éz a“
(160).
Tik
loka y iniuose
sakiniuose
(p z.:
Sqsiu inis
y a
s alciuje)
,, a dininkas
y a
p o o ipinis
eiksnys,
ku is
su ampa
su
neZymé a
ema.
Egzis-
enciniy
sakiniy
a eju
eiksnys
i
nezymé oji
ema
nesu ampa“
(145),
plg.
S aldiuje
y a
sqsiu inis.
Vis dél o
i
in anzi y iniuose
sakiniuose
eiksny
si iloma
ski i
pagal
o maliuosius
poZymius
(146),
aigi
pi miausia pagal
a dininko
linksnj.
Papildinio
san ykiai
su
aplinkybemis
nag inéjami
e iame
i
ke i ame
sky iuose.
Juose
daug
démesio
k eipiama}
y
iene u
ski inga
aidmenj
sakin o
loginéje
s uk ii oje.
Papil-
dinys
es i
p edika o
a gumen u,
o
aplinkybé
j
p edikacijos
sude j
nejema,
unkcionuoja
kaip
an inis
p edika as.
Tuo
emian is
aplinkybe,
o
ne
papildiniu
siiloma
laiky i
ins umen inés
eikSmés
jnagininka
a
p ielinksnio
su
kons ukcija.
Kadangi
ie a
eiskiandios
kons ukcijos
su
judéjimo
k yp ies
eiksmazodziais,
ad.
dinamimai
loka y ai,
,negali
bi i
su okiami
ka p
papildoma
p edikacija“
(73),
jos
ski iamos
p ie
papildiniy,
p z.:
Jis
nu azia o
j
mies a;
Jis
isémé
(laiskq)
is
kigenés.
Ki aip
Zi ima
j
ie os
eiksmés
kons ukcijas
su
eiksmaZodziu
bi i,
jeinanéias
1
pag indinj
loka y iniy
sakimiy
p edika a,
p z.:
Namas
y a
p ie
exe o,
No s
kons ukeija
p ie
eZe o
Gia
sin aksiSkai
bii ina
( aigi
pagal
eikiama
sin aksinio
ySio
k i e iju
u é y
bii i
papildinys), dél
seman iniu
mo y u
ji
laikoma
,,bi inuoju
modi ika o iumi“,
o
jos
unkcijai
nusaky i
si ilomas
aki aizdziai
p ieS a ingas
bii inosios
aplinkybes
e minas
(74-78).
Laiky i
okias
kons ukcijas
aldomomis
au o iams
ukdo
ai,
kad
eiksmaZodis
bi
dél
sa o
eik’més
ne eikalauja
am
ik o
apib éZ o
papildymo,
jo
,sin aksiniai
eikala imai
y a
gana
neapib eZ i*
(75).
Ta¢iau
a dazodis,
siejamas
su
uo
paciu
jung imi
einanéiu
i
uos
pa¢ius
»neapib éZ us
eikala imus*
u in¢iu
eiksmaZodziu
(p z.:
Jonas
y a
linksmas
/
moky ojas),
jau
d asiai
laikomas
,, eiksmazZodzio
aldiniu,
panagiai
ka p
eiksnys
a ba
papildinys*
(80).
Remian is
logine
i
seman ine
p edikacijos
s uk i a
aiSkinamos
i
su
a iniu
siejamu
naudininky
unkeijos.
Kai
pagal
eiksmazodzio
eikme
naudininkas
gali
bi i
laikomas
p edika o
a gumen u,
jis
ski iamas
p ie
papildiniy
(Jonas
pado anojo
Onu ei
géliy),
kai
negali
—
p ie
aplinkybiu
(Jonas
a nesé
Onu ei
yno).
Tuo
a pu
sa ybinis
naudininkas
ka u
su jo
Zymimos
isumos
dalj
eigkianéiu
galininku
(p z.:
Vaikai
pabucia o
senelei
ankq),
au-
o iy
nuomone,
suda o
lyg
suskaidy a
a gumen a;
a
oks
naudininkas
laiky inas
papildinio
dalimi,
nepasaky a.
Papildiniu
ne adinamas
léméjo
naudininkas
(da i us
udican is),
ma y ,
ski iamas
p ie
aplinkybiy.
Aplinkybés,
modi ikuojandios
sakinius,
adinamos
sakinio
aplinkybémis.
Jas
a ski i
nuo
aplinkybiu,
siejamy
su
a iniu,
daugeliu
a eju
sunku,
nes
a inys
a s o auja
sakiniui.
Ma y ,
odel a p
sakinio
aplinkybiy daugiausia
minimi
modaliniai,
ypaé
j e p iniai,
zodziai
be
zodiiy
junginiai
( u ba ,
deja,
laime ,
be
abejo
i
pan.).
Cia
galima
p idu i,
kad
i
jie
am
128
|
RECENZIJOS
ik ais
a ejais
siejami
su a ski omis
sakinio
dalimis,
p z.:
P ie
namy
augo
didelé,
ik,
deja,
k ei a
liepa.
Penk ame
sky iwe
ap a iami
p edika y ai,
ku iy
ski iamos
ys
g upés:
pi miniai
(jung-
ies)
p edika y ai,
eiskian ys
pag indine
p edikacija
(Jonas
y a
lmksmas),
lais ieji
an iniai
p edika y ai,
ei8kian ys
papildoma
p edikacija
(Jonas
g igo
linksmas),
i
bi inieji
an iniai
p edika y ai,
eiskian ys
an ine
p edikacija
kaip
pag indines
p edikacijos
a gumen a
(Jonas
apsime é
linksmas).
Pagal
sin aksinius
ySius
lais ieji
p edika y ai
a i inka
ad.
modi ika o ius,
o
bii inieyi
—
aldinius,
be
nei
p ie
aplinkybiy,
nei
p ie
papildiniy
neski iami.
P edika y ai
laikomi
a ski a
Zodziy
sin aksine
klase,
ku i
apib éZ a
aip:
,P edika y as
y a
p edika iskai
a ojamas,
be
sin aksiskai
nuo
eiksmazZodzio
p iklausomas
a dazodis*
(121).
Pasak
au o iu,
lais ieji
p edika y ai
ski iasi
nuo
aplinkybiy
ik
aika
a dazodziy
linksniais,
»Ski umas
y a
ne
sin aksinis,
o
ka ego inis
i
mo osin aksinis“
(123).
Daugelyje
knygos
ie y
nu ody a,
kad
au o iy
eikiami
poZi i iai
ski ias:
nuo
,, adicinés
g ama ikos“.
Tas
e minas
ne iena eikimis.
Ame ikoje
aip
daznai
adinama
dis ibuciné
(L.
Bloom ieldo,
C.
C.
F ieso
i
k .)
analize,
Eu opoye
~
K. P.
Becke io
XIX
a.
ipopulia in as
sakinio
daliy
ap asymo
biidas
jungian
eikSmés
i
o mos
poZymius,
Lie u oje
—
Jablonskio
da bais
pag is os
mokykly
g ama ikos.
Rinkinio
au o iai
,, adicinés
g ama ikos* e mina
a oja ypa ingai:
juo
adina
isus
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ap aius
i
y imus
iki
2003
m.,
ka
pasi odé
Sin aksiniy
ysiy
y imai.
18
ik uju
okios ien isos
k yp ies
né a.
G ama inés
min ies
aida
Lie u oje
bu o
ilga,
i ai i
i
sudé inga.
Ypaé
in ensy iai
lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
bu o
i iama
pas a aisiais
XX
a.
de’im me iais.
Tuose
y imuose
i
ju
pag indu
pa eng uose
ap aSuose
bu o
s eng asi
kuo
nuosekliau
apib éz i
g ama ines
klases
bei
ka ego ijas,
aiSkiai
di e encijuo i
sin aksinés,
loginés,
seman inés
i
p agma inés
analizés
lygmenis
i
y
lygmeny
iene us.
Tolesniy
Zingsniy
a
k yp imi
bu o
galima
pas ebé i
i
pi majame
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
inkinyje
-
ai
pozi y is
si ilymai
aigkiau
ski i
sin aksinius
ySius
nuo
jy
aiskos
bidy
i
odikliy,
a sisaky i
o malaus
po iii io
i
aldymo
ski uma
nuo
Sliejimo
i
pan.
(plg.
au .
2005).
Ta¢iau
e¢iajame
inkinyje
ski i
i
apib éZ i
sakinio
sanda os
iene us
ienodais
pag indais
a sisaky a.
Kaip jau
bu o
miné a,
eiksnio
i
iesioginio
papildinio
ski iamaisiais
poZymiais
au o iai
laiko aiska
g ama iniais
( esp.
s uk ii miais)
linksniais
—
a dininku
i
galininku.
Papildi-
nys
i
aplinkybe
ski iami
pagal
sin aksinius
yius.
P edika y ai
—
el
nauju
pag indu:
pagal
p edika ine
a oseng
i
aiska
a daZodziy
linksmiais,
p iklausomais
nuo
eiksmazodzio.
Toks
k i e ijy
j ai a imas
neis engiamai
kelia
p ies a a imy.
Pa yzdziui,
pagal
eikiama
sin aksinio
ySio
samp a a
eiksnys
u é y
bii i
laikomas ienu
i8
papildiniy,
o
iesioginis
papildinys
i gi
papildiniy
poklasiu.
Taip
pa p ie
papildiniy
u e y
bi i
ski iami
i
ad.
pi miniai
p edika y ai,
ku iuos
au o iai laiko
eiksmaZodzio
bin
aldiniais.
Sin aksinis
nebii inumas
p ipazjs amas
ski iamuoju
aplinkybiy
poZymiu,
be
Gia
pa
kalbama
apie
bii inasias
aplinkybes
sakiniuose su
jung imi.
Aki aizdus
ka ego ijy
susik yZia imas
kyla
i8
ap ago
p incipuy,
o
ne
i8
pa ios
kalbos
ypa ybiu.
Apib éz i
sakinio
sanda os
iene us
ienodu
pag indu
au o iams
ukdé
sin aksiniy
ysiy
samp a os
ap ibojimas
aldymu
i
modi ika imu,
iskel ais
j
aukS¢iausia
klasi ikacijos
an-
ga.
Valdymas
Gia
a i inka
am,
kas
iki
Siol
bu o
adinama
bi inuoju
p ijungimu,
o
modi i-
ka imas
—
nebi inuoju
p ijungimu
(plg.
“DLKG
430).
Pasi inkus
okia
placia
aldymo
i
modi ika imo
samp a a
aldymu
enka
laiky i
a inio
y$i
i
su
iesioginiu
papildiniu,
i
su
RECENZIJOS
|
129
eiksniu,
i
su
bi inuoju
p edika y u.
Ty
ySiy
sin aksiniai
ski umai
lieka
nea skleis i,
i
au o iams
no om
neno om
enka
iesko i
ki y
k i e iju.
Pas a ojo
me o
lie u iu
kalbos
sin aksés
ap aSuose
ienodas
sakinio
daliy
ski s ymo
pa-
g indas
bu o
i8laikomas
di e encijuojan
sin aksinius
ySius
pagal
ju
k yp inguma
( ienpu-
sis
—
d ipusis
p iklausymas)
i
ienalypj
a
d ilypi
pobiidj,
o
aldyma
nuo
Sliejimo
ski ian
zemesnéje
—
ienpusio
p iklausymo
—
pakopoje
(plg.
Valeckiené 1998:
18-22;
Labu is
1998:
26
-29;
‘DLKG
478-482).
Kad
miné i
ySio
ipai
y a
sin aksiniai,
o
ne
mo ologiniai,
seman-
iniai
a
ki okie,
u bii
né a
eikalo
j odiné i.
Toks
poZi i is
j
sin aksinius
y3ius
au o iy
a
p io i
a me amas
kazkodél
manan ,
jog
d ilypio
sin aksinio
y$io
i
a pusa io
sasajos
( esp.
d ipusio
p iklausymo)
sa oka
,,y a
ne eikalinga
i
a si ado
painiojan
sin aksinius
i
mo osin aksinius
eiSkinius“
(24,
64,
plg.
da
123).
18
ik yu
jokio
painiojimo
Gia
né a,
y a
aki aizdus
ak as,
kad
sin aksiniai
ySiai,
aigi
i
a pusa io
sasaja,
u i
am
ik us
mo -
osin aksinius
odiklius.
Mo osin aksiniy
odikliy
aidmuo
ne
sykj
nu ody as
kalban
apie
aldyma,
p z.:
,,Mo o-
sin aksinj
aldyma
galima
laiky i
sin aksinio
aldymo
odikliu.
Jeigu
ienas
Zodis
p ime a
ki am
linksnio
o ma,
ai
g eigiausiai
a p jy
y a
sin aksinis
y8ys*
(19).
Panagiai
apib eZ as
de inimo
odikliy
aidmuo
pi majame
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
inkinyje:
,, ieno
Zodzio
o mos
de inimas
su
ki o
ZodZio
o ma
a spindi
sin aksinj
y8i
a p
d iejy
Zodziu*
(Semeniené
2003:
38).
T eciajame
inkinyje
jau
eigiama
ki aip: ,,de inimas...
sin aksinio
ySio
nesuponuoja“
(28);
,,de inimas
gali,
be
nebii inai
u i
bi i
sin aksinio
y3io
odiklis*
(29).
Panaiai
aSoma
i
da bo
ado o
pas abose:
,,
a pusa io
sasajos
i
d ilypio
sin aksinio
ySio
sa okos
emiasi
kKlaidinga
p ielaida,
kad
de inimas
y a
sin aksinis
y$ys,
a ba
suponuoja
sin aksinj
y3i*
(Hol oe
2005:
153-159).
Keis ai
sujung i
eiginiai
apie
sin aksinio
ySi0
bu-
ima
i
jo
supona ima
u i
isiskai
ski ingas
eikSmes:
de inimas
suponuoja
( iksliau
—
odo)
sin aksinj
y3j
a p
sakinio
iene y,
be
anaip ol
né a
sin aksinis
y3ys
a
ySio
ipas.
A sisakius
laiky i
de inima
sin aksinio ySio
odikliu,
bandoma
paneig i
i
pa i
sin aksinj
y§j
a p
papildinio
i
a ininio
pazyminio
(p edika y o)
okiuose
sakiniuose
kaip
Jis
pa e -
é
b olj
auks ielninkq
(28)
a ba
Maciau
jj
linksmq
(129),
plg.:
Pa e é
b olius
auks ielninkus;
Maéiau
juos
linksmus.
Taéiau
ki oje
ie oje
jau
siiloma
,,sie i
an imo
p edika y o e mina
bii en
su
a i inkamus
mo osin aksinius
pozZymius
u inéiais
( .
y.
de inamais
-
V.
A.)
an-
iniais
p edika ais“
(126).
Ap a ian
sakinius
Mes
Zaidziame
su
kamuoliu
i
Vaikai
Zaidzia
su
kamuoliu
apie eiksnio
(mes;
aikai)
y§j
su
a iniu
(Zaidziame;
Zaidzia)
pasaky a
da
aiSkiau:
a dininko
,,sin aksinis
ySys
su eiksmazodzZiu
o maliai
eiSkiamas
d iem
mo osin aksiniais
odikliais
~
linksmo
aldymu
i
de inimu*
(24).
Taigi
kons a uojamas
abipusis
sin aksinis
ySys,
kai
nuo
pag indinio
démens
—
eiksmazodzio
—
p iklausomas
démuo
—
a dazodis
a
j a dis
—
lemia
de inama
pag indinio
démens
skai iaus
o ma.
Toks
y$ys
pap as ai
i
adinamas
a pusa io
sasaja
( esp.
kondominacija).
K i e ijai,
pagal
ku iuos
au o iai
bando
apib eZ i
sakinio
sanda os
iene us,
ne
ik
i ai uo-
ja,
be
i
p iklauso
ski ingiems
analizés
lygmenims.
Pagal
sin aksinio
i
mo osin aksinio
lygmeny
poZymius
apib éziami
papildinys,
aplinkybés,
eiksnys
i
iesioginis
papildinys.
P edika y ai
nuo
ki y
iene y
a ibojami
i
oliau
subklasi ikuojami
emian is
p edika u
logika.
Naudininko
o mos
papildiniai
nuo
aplinkybiy
ski iam:
a siZ elgian
j
a gumen o
a
papildomo
p edika o
aidmenj.
P edika u
pap as ai
adinamas
a inys
kaip
sakinio
sin-
aksinis
cen as.
Vél
ki u
-
seman iniu
—
k i e ijumi
ado aujamasi
ski ian
p ie
aplinkybiy
130
|
RECENZIJOS
sin aksi8kai
bi inas
p ielinksniy
kons ukeijas,
u inéias
ie os
eikime
(75-77).
Taip
pa
dél
seman iniy
mo y u
ie os
a
laiko
leksines
eik3mes
u in ys
daik a a dZiu
a dininkai
okiuose
sakiniuose
kaip
Tolimas
kelias
nuei as;
Jau
isa
diena
iglauk a
laikomi
,, a pine
ka e-
go ija
a p
aplinkybiy
i
eiksmiu“
(58),
no s
aiskia
eiksnio
unkcija
Gia
odo
paéiy
au o iu
p ipazjs ami
sin aksiniai
pozZymiai
—
isu
pi ma
san ykis
su
ak y inés
kons ukcijos
iesio-
ginio
papildinio
galininku
(Nueyau
olimq
keliq;
Slaukiau
isq
dieng),
i s anéiu
kilmininku
a i inkamoje
kons ukcijoye
su
neiginiu
(Nenuéjo
olimo
kelio;
Neislauké
dienos).
Si loma
ado au is
i
ak ualiaja
sakinio
skaida,
pa yzdaiui,
laiky i
eiksniu
pag indinés
nezymé os
sakinio
emos
g ama inimo
ezul a a
(62-63),
no s
lie u iy
kalbos
duomenys
ak ualiosios
sakimo
skaidos
iene y ( emos,
emos)
iesioginés
ko eliacijos
su
sin aksiniais
iene ais
( a iniu,
eiksniu,
papildiniu
i
k .)
nepa i ina.
P edika y
logikos,
seman ikos,
ak ualiosios
sakimo
skaidos
k i e ijy
naudojima
sin aksi-
niams
iene ams
iden i ikuo i
au o iai
pa eikia
kaip
,,p o o ipinj
g ama iniy
unkciju
api-
b ézimo
biida*
(49).
Remiamasi Keenano
(1976)
siiilymu
apib ez i
sakinio
subjek a
pagal
i8 isa
pluos a
o maliy,
sin aksiniy,
seman iniy
i
p agma iniy
poZymiu
i
isus
uos
pozy-
mius
u inéius
Zodzius
laiky i
ka ego ijos
p o o ipais,
o
ki us
(ku iems
biidingi
ik
kai
ku ie
pozymiai)
—
pe i e iniais
a ejais.
Tas
bidas,
pla¢iai
disku uo as
p aei o
amZiaus
aS un ame
desim me yye,
ligi
Siol
naudojamas
kalby
ipologijoje,
kai
no ima
pa ody i
am
ik y
sakinio
dalies
pozymiy
ko ehacijos
ski umus
j ai iose
kalbose.
Taiky i
j}
lie u iu
kalbos
sin aksés
ap asui
bu o
a sisaky a,
nes
apib éZus
sakinio
sanda os
iene us
pagal
ski ingiems
lygme-
nims
biidingus
poZymius
olesne
y
iene y
eikSmés
i
a osenos
analize
nei8 engiama
a es y
j
ydinga
a a
(plg.
au .
1984:
13-14).
Pa yzdiiui,
jeigu
eiksnj
apib ésime
pagal
sin aksinius
pozymius,
oliau
galésime
nuosekhiai
apibiidin i
jo
ie a
p edika inéje
sakinio
s uk i oje,
ap asy i
jo
seman ines
unkcijas,
nus a y i,
ku iuose
sakiniuose
jis
ea
ema
a
ema
i
pan.
Galima
sékmingai
ap agy i
sakinio
sanda a
i
einan
p ieSingu
keliu:
nus a y i,
ku iais
sin aksiniais
iene ais
ealizuojama
sakinio
p edika ine
s uk i a,
kaip
ei$kiami
se-
man iniai
aidmenys(agen as,
pa ien as,
ins umen as
i
k .).
Ta¢iau
jei
bandysime
apib ez i
sin aksinius
iene us
i
pagal
o ma,
i
pagal
seman ine
unkcija,
i
pagal
aidmen)
p edi-
ka ineje
sakinio
s uk i oje
a
ak ual ojoje
skaidoje
(
a ba
ienas
sakinio
dalis
pagal
ieno,
ki as
pagal
ki o
lygmens
poZymius),
nuosekliai
ap ady i
sakinio
sanda a bus
labai
sunku.
Kalbos
ka ego ijos
u i
lauko
s uk ii a,
ku i
daugeliu
a ejy
leidzia
i8ski i
ka ego ijos
cen a
( esp.
p o o ipa)
i
pe i e ija.
Tuo
emian is
galima
kons a uo i,
pa yzdziui,
kad
eiksnio
biidinga
( esp.
p o o ipiné)
o ma
y a
daik a a dZio
a
i a dzio
a dininkas,
o
aplinkybes
—
p ie eiksmis.
Ta¢iau
ai
anaip ol
ne e ¢ia
a sisaky i
ikslios
pa¢iy
ka ego ijy
di e enciacijos
i
,,susi aiky i
su
min imi,
jog
i
kalbamy
sin aksiniy
ka ego ijy
apib ézimai
nebus pakankamai
g iez i*
(51).
P ieSingai,
pa s
i iamo
objek o
—
kalbos
sis emos
—
sudé in-
gumas
i
daugiaplaniskumas
eikalauja
iksliy
y imo
p iemoniy
—
aiSkiai
apib éZ y
sa oky
kiek iename
analizés
lygmenyje.
Su
uo
su inka
1
Hol oe as
(2005:
160):
,,s a biausia,
kad
y éjo
naudojami
j ankiai
bi y
aS iis“.
G ama ikos
ap aSas
u é y
ne
ik
eik
naujy
pazd y
j
kalbos
sis emos
ei8kinius,
be
modeliuo i
a
sis ema
pagal
di e encijuo us
k i e ijus
i
aiskius
me odinius
p incipus.
Tam
ukdo miné as
analizés
lygmeny
susik yzia imas,
apy iksliai
a
,,kompleksiniai*
pag indiniy
g ama iniy
unkcijy
apib ézimai.
Tad
eikia
p i a i
pa¢iy
au o iy
nuomonei,
kad
,,su
miné y
unkcijy
apib éZimu
bei
ap agu
susijusiy
p oblemy
jiems
nepa yko
pa enkinamai
i8sp es i“
(8).
Tikekimés,
kad
ai
pa yks
pada y i
a ei yje.

RECENZIJOS
|
131
LITERATURA
Amu azas,V.
1986:
Lie u iy
kalbos
sakimio
sin aksinés
i
seman ines
s uk ii os
iene ai.
Lie u iy
kalbo y os
klausima
25,
4-44.
Amp azas,V.
2005:
Rec.
Hol oe
A.,
Judzen is
A.
( ed.).
Sin aksiny
ysiy
y iman,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
167-170.
Hou oe ,
A.
2005:
Del
sin aksimiy
ysiy
ski s ymo.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
157-161.
K ewan,
E.,L.
1976:
Towa ds
a
uni e sal
de im ion
o
“subjec ”.
Li,
Ch.,
ed.,
Subjec
and
Topic,
New
Yo k:
Academic
P ess,
303-333.
Lasunis,
V.
1998:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vilmaus
uni e si e o
leidykla.
Semen en ,
L.
2003
Biid a dzio
de inimas.
Hol oe
A.,
JudZen is
A.
( ed.).
Sin aksin y
ysiy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
37-66.
Vaueck en ,
A.
1998:
Funkeine
he u iy
kalbos
g amanka,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lexdybos
ins i u as.
Vy au as
Amb azas
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
Vilei8io
g. 5,
10308
Vilnius,
Lie u a