170 ac a Linguis ica Li huanica LXVI
jonas PaLionis
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos is o ija,
onomas ika.
Leszek bedna czuk
językoWy ob az
WieLkiego księs Wa
Li eWskiego. MiLLeniuM
Li huaniae MiX–MMiX
k aków: Lexis, 2010, 311 p.
isbn 978-83-89425-69-0
Lie u os ūks an me is, iksliau – ūks an me is nuo žinomo Lie u os a do se-
niausio paminėjimo ašy iniuose šal iniuose – susilaukė pla aus a ga sio ne ik
mūsų, be i ki ų, ypač kaimyninių, au ų mokslo pasaulyje. Pasi odė nemaža s aips-
nių, susijusių su Lie u os (Li uae) a do paminėjimu k edlinbu go analuose, aip
pa i s ambesnių s udijų, inspi uo ų šio ūks an me inio jubiliejaus, ku na plio-
jamos į ai iais aspek ais Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės (Ldk) ekonominio,
poli inio, socialinio bei kul ū inio gy enimo p oblemos. kai ku iose iš jų siau iau
a plačiau ap a iama i kalbų į ai o ė bei kalbiniai san ykiai Ldk. Šiuo a ž ilgiu
ypač išsiski ia 2010 m. k oku oje išleis a s amboka lenkų bal is o, sla is o bei
indoeu opeis o Lešeko bedna čiuko (Leszek bedna czuk)1 knyga Językowy ob az
Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Millenium Li huaniae MIX–MMIX. ai bene pi -
moji okios ūšies s udija, ku ioje nag inėjamas didelis pluoš as sudė ingų ne ik
kalbinių, be i is o inių p oblemų, au o iaus i ų jau nuo 1974-jų me ų (knygos
„bibliog a ijoje“ nu ody i ne 32 okio pobūdžio jo s aipsniai)2 .
1 apie jį plačiau ž . Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2008, 74.
2 iš ki ų au o ių da bų, iesiogiai susijusių su Lie u os a do jubiliejumi, minė ini:
białuński
g. Misja
p usko-li ewska biskupa B unona z Kwe u u, olsz yn: owa zys wo naukowe i o odek badań nauko-
wych im. Wojciecha ke zyńskiego, 2010; Meysz owicz W. Św. B un na Li wie w 1009 oku. – Li uano-
Sla ica Posnaniensia . S udia his o ica 13; Millenium o Li huania
= Millennium Li huaniae
,
ed. and ex
au ho Mindaugas Šapoka.
Vilnius
: Li huanian a Museum,
2009; Lie u a 1009–2009,
sud. adomas
bu imas, ū a janonienė, ojana ačiūnai ė.
Vilnius:
Vilniaus dailės akademijos leidykla,
2009;
Pie kiewicz k. Począ ki pańs wowoci li ewskiej. – S udia his o yków w oku ysiąclecia Pańs wa Li ews-
kiego. Poznań: Wydawnic wo Poznańskie, 2010; zinke ičius z. ne ime as, zebedenas i k . – Bal is ika
44(1); Lie u os a das. Kilmė i o mų da yba. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2010.
językowy ob az Wielkiego księs wa Li ewskiego.
Millenium Li huaniae MiX–MMiX
171 ecenzijos / e iews
iš knygos įžanginio žodžio („słowo ws ępne“) ma y i, kad au o iui ūpėję ne
ik kalbiniai san ykiai Ldk nuo seniausių laikų, be i jų aida ligi mūsų dienų
(„do dzisiejszej si uacji językowej“), be o, kad jos pag indą suda ą pe edaguo i
bei pa ikslin i anksčiau skelb ieji au o iaus s aipsniai. aigi ecenzuojamąją knygą
galima laiky i pako eguo a anks esniųjų jo y inėjimų sin eze.
knygą suda o 15 didesnių a mažesnių sky ių su gale p idė a gausia (586 ie-
ne ų) bibliog a ija, su umpinimų są ašu, ke u iomis (lie u ių, bal a usių, anglų i
lenkų) kalbomis ašy omis knygos san aukomis, d iem žemėlapiais (e noling is i-
niu Ldk i Vilniaus k aš o oponimų su o man u -enięn a) i jono ju kšo 1985 m.
suda y a Vilniaus mies o XVi–XX a. ga ių pa adinimų len ele.
kalbo y os p oblema iką įžanginiame žodyje au o ius y a suski s ęs „w pewnym
up oszczeniu“ į is emines g upes: 1) Ldk kalbų kon ak ai (i–iV sky iai); 2) Ldk
e ninė onomas ika (V–iX sky iai) i 3) kalbiniai egionalizmai, suku i Ldk žemė-
se. inkamiausias me odas okiai p oblema ikai i i, au o iaus nuomone, esąs a e-
alinis lyginamasis („a ealo-po ównawcza“), nes jis leidžiąs in e p e uo i kalbos eiš-
kinius nep iklausomai nuo jų e i o inio papli imo („niezaleznie od g anic języko-
wych“). Šiuo a ž ilgiu okiai in e p e acijai a imiausia esan i e nodialek ologija, o
a iamąsias kalbas i a mes esą galima adin i e nolek ais (au o iaus e minai).
okiais e nolek ais pi majame sky iuje „s osunki e nolingwis yczne na ziemiach
Wielkiego księs wa Li ewskiego“ (p. 13–26) laikoma: 1) lie u ių kalba, 2) bal a usių
kalba, 3) lenkų kalba, 4) Lie u os o o ių kalba, 5) akų ka aimų kalba, 6) šiau ės
y ų jidiš, 7) na e o pagoniškos a mės („pogańskie gwa y z na ewu“) i 8) usijos
sen ikių šnek a. no s dėl kai ku ių čia išski ų e nolek ų bu imo, kaip i dėl kai
ku ių nesuminė ų egzis a imo, gali kil i abejonių, be pa s jų išsky imas i naujų
e minų įsi edimas u i pag indo ( ik ai kalbos eiškinių in e p e acijos a ibojimas
nuo jų e i o inio papli imo, man odos, ne isuome ikslingas).
kad bū ų galima susida y i aiškesnį aizdą apie knygos p oblema iką i su ok i
au o iaus pasakymo dėl os klasi ikacijos apibūdinimo žodžiais „w pewnym up osz-
czeniu“ p asmę, p a a u pa eik i isą knygos penkiolikos sky ių są ašą. be minė o
pi mojo sky iaus, olimesnieji y a okie: ii. d ogi ch is ianizacji Li wy (su p iedu
„Pogoń i wici“) (p. 27–40); iii. Pochodzenie e nosu i języka biało uskiego (p. 41–
60); iV. język polski na ziemiach WkL (p. 61–99); V. zeczpospoli a obojga
na odów (p. 100–108); Vi. nazwy Wilna i jego mieszkanców w dokumen ach
WkL (p. 109–122); Vii. nazwiska (od)e niczne mieszkanców WkL (p. 123–158);
Viii. innowacje oponimiczne na ziemiach WkL (p. 159–165); iX. a eały hid o-
nimiczne na ziemiach WkL (p. 166–180); X. dlaczego za Niemen? (p. 181–185);
Xi. słownic wo lisackie na Wilii (p. 186–193); Xii. sy uacja językowa nad be e-
ziną (p. 194–200); Xiii. o języku k onik miejskich Mohylewa i Wi ebska (p. 201–
212); XiV. Polonizmy w zaby kach i gwa ach smoleńskich (su p iedu „Lis do
172
jonas PaLionis
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
ilipa obuchowicza...“ i su k oku oje esančio bal a usiško laiško eks o ilnie-
iška kopija bei jo kalbos analize) (p. 213–254) i XV. językowe dziedzic wo WkL
w wó czoci adama Mickiewicza (p. 255–280).
jau iš sky ių i jų p iedų pa adinimų ma y i, kad knygoje esama dalykų, iesio-
giai nesusijusių su jos pa adinimu i joje nag inėjama p oblema ika, be o, kad
joje daugiausia ie os ski iama polonis ikai, kad ling is inė analizė glaudžiai sieja-
ma su Ldk egzis a usių au ų is o ija. Pas a oji ypa ybė, būdinga isiems sky iams,
da o bedna čiuko da bą įdomų i e ingą ne ik bal ų i sla ų e noling is ikos,
be i ų au ų is o ijos y inė ojams.
apsk i ai bedna čiuko knygoje minima i k ali ikuo ai s a s oma iek daug su
Ldk kalbine mozaika i is o ija susijusių p oblemų, jog umpoje ecenzijoje ne-
įmanoma nei jų isų ap ėp i, nei plačiau pakomen uo i. odėl apsi ibojama ik kai
ku iomis bend o pobūdžio pas abomis i kai ku iais lie u ių „e noso“ dalykais, ypač
ais, ku iems būdingas o ginalus au o iaus požiū is.
Viena iš okių pas abų susijusi su jau minė a laiko dimensija. no s knygoje lai-
komasi adicinio požiū io, kad Ldk apiman i laiko a pį nuo Mindaugo ligi ečio-
jo Lie u os i Lenkijos als ybės („žečpospoli os“) padalijimo 1795 m. (p. 13), be
ne e ais a ejais pe žengiama šio is o inio enomeno laiko iba i pasiekiami ne
daba iniai laikai. ypač ai yšku sky iuose, ku iuose ap ašomas lenkų kalbos e no-
lek as, lenkų kalbos ypa ybės e ninėse Ldk žemėse (iV, Vi sky iai). oks laiko
ibos pe žengimas gali bū i pa eisinamas sky iuose, ku aiškinama e nonimų kilmė,
be didesni nuk ypimai į XiX–XX a. aiškinan kalbinę si uaciją bei kalbinius san-
ykius Ldk nesisieja nei su knygos pa adinimu, nei su joje i iama p oblema ika.
bū ų bu ę ge ai, jeigu knygos p adžioje bū ų įdė as Ldk žemėlapis, ku iame bū-
ų aiškiai pažymė os jos ibos i ų ibų is o inis ki imas (knygos gale pa eik as
žemėlapiukas aizduoja ik šiau ės i y ų Ldk e i o ijos dalį).
ki a bend o pobūdžio pas aba susijusi su pi majame sky iuje andama Ldk
e nolek ų klasi ikacija. Į minė ų aš uonių e nolek ų są ašą į auk as, iš ienos pusės,
keis ai pa adin as e nolek as „na e o pagoniškosios šnẽk os“ („pogańskie gwa y z
na ewu“), o iš an os – jame nė a žemaičių kalbos ( esp. a mės).
dėl o a iamojo „na e o e nolek o“, ku iam a si as i da ė pag indą 1978 m.
Viačesla o zino o su as as y inėje belo ežo gi ios gy en ie ėje žodynėlis, aiški-
nan is apie 200 lenkiškų žodžių, zigmo zinke ičiaus manymu, e s ų į jo ingių
kalbą XVi a. an ojoje pusėje a XVii a. p adžioje, kaip žinoma, y a į ai ių nuo-
monių
3
. jeigu o žodyno aiškinamosios dalies kalbinį mišinį, ku iame įž elgiama
i la iškų, i ug o iniškų, i ge maniškų elemen ų, laiky ume a ski u e nolek u,
uome šiuo e minu žymima są oka bū ų pe dė ai susiau in a ligi ieno (šiuo
3 Plg. schmid Wol gang P. die „ge manismen“ in sog. Polnisch-ja ingischen glossa . – Indoge manische
Fo schungen 91, 273–286.
językowy ob az Wielkiego księs wa Li ewskiego.
Millenium Li huaniae MiX–MMiX
173 ecenzijos / e iews
a eju neaiškios kilmės) aš o paminklo i okių e nolek ų bū ų galima as i labai
daug. be eikalo į ašy i į o a iamojo e nolek o pa adinimą i žodžiai „pogańskie
gwa y“, ku iems ne u ima im ų a gumen ų ( am neuž enka au o iaus nuo odos į
kons an ino jablonskio knygoje Lie u iški žodžiai senosios Lie u os aš inių kalboje
pa eik us duomenis).
žemaičių a mės neį aukimas į e nolek ų są ašą y a gana didelė sp aga, dėl
ku ios de ėjo au o iui ben pasiaiškin i. galima spė i, kad ji nebu usi į auk a dėl
o, kad ligi žalgi io mūšio pe galės žemaičiai, dažnai puldinėjami iek k yžiuočių,
iek kala ijuočių, a pais lyg i būda o a i ūkę nuo Ldk. ačiau ak iškai jie i-
sada suda ė in eg alią Ldk dalį, iesa, ne e ai a na usią jos aldo ų ikslams.
žemaičių, kaip i ki ų bal iškos kilmės e nolek ų (aukš aičių, dzūkų), išsky imas i
jų san ykiai su sla iškais (bal a usių, lenkų, usų) i nesla iškais ( o o ių, ka aimų,
jidiš, eng ų) e nolek ais ligi šiol, odos, nė a susilaukę didesnio ling is ų dėmesio,
pla esnių apibend inamojo pobūdžio y inėjimų, no s pas a aisiais dešim mečiais
da bų, susijusių su šia p oblema ika, is dažniau ima ody is
4
.
jau bu o minė a, kad bedna čiuko knygoje daugiausia ie os ski a polonis ikai,
iksliau sakan – lenkų kalbos a ojimui Ldk a ski ais jos aidos e apais i a ski o-
se e i o ijose. kiek mažiau e nolek iniu aspek u ap ašy os bal a usių, ad. kance-
lia inė y ų sla ų i mažiausiai – lie u ių kalba, no s kai ku ios pas a osios p oblemos,
ypač onomas ikos, aip pa siau iau a plačiau panag inė os. ai isiškai sup an ama,
ypač u in gal oje ą ak ą, kad knyga pa eng a į ai iuose leidiniuose au o iaus
skelb ų s aipsnių pag indu, ibojusiu p oblema ikos pasi inkimą bei pobūdį.
kalban apie lie u ių e nolek o dalykus, eikia pasaky i, kad knygos au o ius jo
ypa ybėms a skleis i y a panaudojęs daug į ai ių is o inių šal inių, skelb ų i ne-
skelb ų ki ų ( a p jų i lie u ių) y inė ojų da buose, be o, pa eikęs nemažai is o-
inių bei ling is inių ak ų o iginalių in e p e acijų. Čia iškelsiu aikš ėn ik ieną
ki ą p ieš a ingai e inamą lie u ių kalbos i /a Lie u os is o ijos ak ą, o iginaliai
ak uojamą ecenzuojamoje knygoje. P adėsiu nuo Lie u os he bo pa adinimo
y s kilmės aiškinimo.
Lie u ių kalbininkų i is o ikų šis pa adinimas ne ienodai aiškin as. P anas ska -
džius manė, kad ai esąs simono daukan o suku as naujada as – e inys iš lenkų
pogoń a pogonia
5
. ačiau okiai nuomonei nep i a ė is o ikė ingė Lukšai ė, ku i įž el-
4 Šiuo a ž ilgiu ypač įdomi i u ininga okiečių is o iko Mo iejaus nyndo o (Ma hias niendo ) s u-
dija Das G os ü s en um Li auen. S udien zu Na ionalbildung in de F ühen Neuzei (1569–1795). Wies-
baden: ha assowi z Ve lag, 2006, 329 p., ku ios sky iuje „žemai en ein all e hinde en na ionsbil-
dung“ kaip ik i ap ašomi e nolek inio pobūdžio san ykiai žemai ijoje, be ku ia nepasinaudo a Leše-
ko bedna čiuko knygoje.
5 Ši okia nuomonė bu o iš eikš a 1937 m. Gim osios kalbos n . 11, p. 152 jo a sakyme į anoniminio
skai y ojo klausimą „a žodis Vy is ( au os ženklas) nė a os pačios kilmės kaip usų i iaz?“
174
jonas PaLionis
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
gė „neabejo iną“ žodžio y is pėdsaką kons an ino jablonskio už ašy ame iš 1629 m.
kęsčiuose ka šu os alsčiaus dokumen e ie o a dį Vu ec Kalnsь (= Vy ies kalnas)
6
i siejo jį su asmen a džiais Vygailas, Vy enis, Vy au as (?)
7
. no s oks siejimas y a
isiškai pama uo as, be nea skleidžia nei žodžio y is a ojimo ‘he bo’ eikšme p a-
džios, nei jo san ykio su Ldk kancelia inės kalbos i ʼ, icʼ, lenkų wici. Šioms p oble-
moms kaip ik i ski as bedna čiuko s aipsnis „Pogon i wici“, išspausdin as lenkų
žu nale Język polski (66, 1986, p. 165–170), o paskui, ge okai pa edaguo as i su um-
pin as, įdė as į minė ą an ąjį sky ių kaip p iedas (p. 38–40).
sa o s aipsnyje knygos au o ius y a pa eikęs daugiau šal inių, ku iuose iksuo i
lenkiški y ies a i ikmenys pogoń, pogonia i jo san ykis su wici, u ėjusiu ‘ka aliaus
a seimo siunčiamo am ik o laiško a edik o’ eikšmę. ačiau knygoje am san ykiui
daug ie os neski iama eikiausiai dėl o, kad jo bu imo ne emia labai ski inga ų
žodžių seman ika. daug pa ikimesnis y a Lukšai ės nu odymas, kad egzis a ę seno-
sios Lie u os ka iuomenėje „[...] Vyčiai [pab auk a s aipsnio au o iaus] – specialūs
ai eliai, ku ių pa eiga bu o y is besi aukian į p iešą“
8
. jie lenkiškai galėjo bū i
adinami wici, no s nei bedna čiuko s aipsnyje, nei knygoje okios seman ikos
pa yzdžių nepa eik a. Lukšai ės nu odymas emia šios ecenzijos au o iaus iš adą,
kad „Lie u os als ybinio ženklo-he bo o ma suku a pačių lie u ių eikiausiai
XiV a. (gal i anksčiau?)“
9
. bedna čiuko knygoje pa eik as s a bus šios iš ados
pa ikslinamasis ak as, kad he bo aizdas pasi odąs algi do an spaude, įspaus ame
1366 m. su a yje su kazimie u didžiuoju. os su a ies kopijos ienin elis egzem-
plio ius esąs saugomas k oku os Ča o iskių biblio ekoje (p. 40).
P ie o iginalių, susijusių su lie u ių e nolek u, ski inas au o iaus požiū is į iii
sky iuje s a s omą bal a usių e nogenezės p oblemą. emdamasis a cheologijos,
e nog a ijos, an opologijos i ling is ikos duomenimis, bedna čiukas da o p ielai-
dą, išsaky ą jau 1984 m.
10
, kad bal a usių e nosas i kalba susikū ę dėl p iklauso-
mybės Lie u os didžiajai kunigaikš ys ei, ku ios poli inės sienos bemaž iksliai
apib ėžiančios bal a usijos e nog a inę e d ę
11
. Ši p ielaida, g indžiama bal iškos
hid onimijos subs a u, odosi gana pa ikima.
6 jablonskis kons an inas. Lie u iški žodžiai senosios Lie u os aš inių kalboje. kaunas:
Lie u os is o-
ijos d augija,
1941, 332.
7 Lukšai ė ingė. dėl žodžio „ y is“. – Mūsų p aei is 1. Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 1990, 122.
8 en pa , p. 121.
9 Palionis jonas. kieno suku as Lie u os he bas ( y is)? –
Li e a ū a i menas. 2002-11-22.
10 bedna czuk Leszek. Sp awozdania z posiedzień Komisji naukowych, 1987, 28 (1984), 117.
11 „Wydaje się, że od ębny e nos i język biało uski wy wo zył się dzięki p zynależnoci do Welkiego
księs wa Li ewskiego, k ó ego poli yczne g anice ok eslają omal do kładnie zasięg e nog a icznej
biało usi“ (p. 47–48).

językowy ob az Wielkiego księs wa Li ewskiego.
Millenium Li huaniae MiX–MMiX
175 ecenzijos / e iews
daug su lie u ių kalbos e nolek u susijusių dalykų s a s oma i sky iuose, ski -
uose lenkų kalbos a osenai į ai iais Ldk egzis a imo e apais. Pa yzdžiui, Vii
sky iuje bene pi mąka bal is ikos is o ijoje ap ašomi okie sla in i bal iški e noni-
mai kaip Li wan, Li wasz, Li wosz, Li wach, Li winiec, Li winek, Li winik, Li wak,
Li ewiak, Li winiuk, Li ewiak, Li wic, Żemoj el, Żmu(j)dzin, Ło ysz, Ło win, Ło yszonok,
Ła yszonek, Ja wieżan, Ja wiezin, Jadzwidz(ie). Šis ap ašas bal is ams, be abejo, y a
įdomus (jis a spindi glaudžius bal ų i sla ų au ų is o inius yšius), ačiau u i ie-
ną jau minė ą neigiamą b uožą – nesi ibojimą ien ik Ldk: jame pa eik a nemaža
duomenų iš pokunigaikš inių laikų aš ų i šnekamosios kalbos, dažnai em asi ka-
zimie o ymu o (kazimie z ymu ) žodynu Słownik nazwisk wpołczesnie w Polsce
używanych, op ac. k. ymu na pods awie ma e iałów ządowego cen um in o -
macji PeseL, i–X. k aków, 1992–1994, ku io pobūdį odo jau pa s pa adinimas.
o iginalus i , man odos, gana pa ikimas ame sky iuje y a au o a džio gùdas
aiškinimas. P iešingai negu kazimie as būga, ecenzuojamos knygos au o ius šį
au o a dį sieja su lie u ių kalbos būd a džiu gudas, u inčiu, be ki ų, i eikšmę
‘pap as as’ (Lkž iii 692), ku i galėjusi bū i pe kel a „žmonėms, kalban iems p as a
(ki okia, blogesne) šneka, kokiais bu o laikomi bal a usiai“ (p. 133). okį aiškinimą
emia, man odos, da ai, kad daik a a dis gùdas žemaičių a ojamas menkinamą-
ja eikšme ki ų a mių a s o ams ( y ų aukš aičiams) adin i (Lkž, en pa ).
sky iuose apie lenkų kalbos a ojimą nee ninėse Ldk žemėse, ku su au o iui
būdingu įž algumu apibend in i ligšioliniai šios p oblemos y inėjimai, aip pa
esama įdomių li uanis ikai i apsk i ai bal is ikai pas ebėjimų, o iginalių, is o iniais
šal iniais pa em ų ak ų in e p e acijų. Pa yzdžiui, Viii sky iuje pa eik i 53 ie o-
a džiai iš Mazo ijos (Mazowsza), Paliesės (Podlasie) i Vilniaus k aš o (Wileńszc-
zyzna) su o man ais -ę a / -enię a, laikomais bu usios Ldk žemių ino acijomis.
a p jų am ik a dalis isai pag įs ai siejama su lie u išku pama u: Balenię a (: ba-
la), Dusinę a (: dusin i), Gi binię a (: ge b i), Gudzienię z (: gudas), Klidzinię a (: klie-
das), Miedzienię a (: medis), Mieszkienię a (: miškas), Rumienię a (: umus), Rymsze-
nię a (: imša), U lenię a (: u likiai, u likis), Wojnidzinię a (: aino i, *Vain idas).
ačiau okių, ku ie egzis a ę Ldk laiko a piu, knygos au o ius su adęs ik 12 (iš
XVii a. an osios pusės), odėl dauguma jų y a ėlesnio ie o a džių lenkinimo
ezul a as. be o, i su as ieji dažniausiai iesiogiai nesusiję su nu ody ais lie u iškais
bend iniais žodžiais, o y a (ben dauguma jų) asmen a dinės kilmės.
apsk i ai dėl lie u iškų ie o a džių pa eikimo bedna čiuko knygoje olens
nolens eikia nu ody i labai aki aizdų me odinio pobūdžio ūkumą. joje daugeliu
a ejų lie u iški ie o a džiai pa eik i ik ai sulenkin a o ma. niekas neneigs (ne-
neigia o i knygos au o ius), kad ligi XVi a. p adžios lenkų kalbos į aka Ldk
bu o da gana silpna, kad e ninėse lie u ių žemėse lie u iškai kalbėjo ne ik als-
iečiai, baudžiauninkai, be i dauguma bajo ų, kunigaikščių, als ybės ado ų,
176
jonas PaLionis
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
ki aip sakan , als ybės eli as. Lie u iški ose žemėse bu o i kaimų, mies ų bei
mies elių pa adinimai, ku ių didžiuma išliko i ėlesniais (XVii–XViii) amžiais
(nemaža dalis i ligi mūsų laikų). odėl nag inėjan lie u iškos kilmės oponimiką
(i an oponimiką) moksliniu a ž ilgiu neko ek iška ope uo i ien ik sulenkin omis
ie o a džių a asmen a džių o momis. neko ek iška, be ki a ko, odėl, kad ne-
lie u is mokslininkas iš sulenkin ų o mų gali klaidingai a s a y i au en iškus ik i-
nius a dus, ypač uos, ku ių sulenkin os o mos labai nu olusios nuo lie u iškųjų
(p z. Soleczniki / Šalčinykai, Wie zbołow / Vi balis).
endencija nenu ody i lie u iškų lyčių ypač būdinga Vi knygos sky iui, ku ia-
me, emian is gedimino laiškais i ki ais is o iniais dokumen ais, aip pa alek-
sand o Vanago 2004 m. s udija Lie u os mies ų a dai, ašoma apie Vilniaus mies-
ą i jo apylinkes. Čia po is o inės Vilniaus mies o pa adinimo apž algos, pa eik-
os pi majame sky iaus posky yje, olesniuose posky iuose au en iškų lie u iškų
o mų labai maža. ki uose bemaž iš isai ašoma apie sulenkin us Vilniaus andens
elkinių, kalnų, p iemiesčių, senosios sienos a ų, ga ių bei ske sga ių, pilių i
bokš ų, kai ku ių objek ų ( il ų, malūnų, u gų) i šiek iek apie mies o i egiono
gy en ojų a dus.
Ši oks ienpusiškas mies o oponimikos pa eikimas emian is ien ik am ik ais
ašy iniais šal iniais i knygos gale p idė a da so ie mečiu (1985 m.) jono ju kš-
o suda y a nelabai ykusia i knygos au o iaus kiek modi ikuo a Vilniaus sena-
miesčio ga ė a džių lyginamąja len ele (p. 308–311)
12
skai y ojui gali suda y i
klaidingą įspūdį apie nelie u išką Ldk sos inės a do kilmę. o kad senuoju Ldk
pe iodu (Xiii–XVi a.) daugelis Vilniaus ga ių u ėjo lie u iškus pa adinimus,
ku ie mies o planuose, žemėlapiuose a šiaip o icialiuose aš uose bu o už ašomi
okiečių, lenkų, kancelia ine sla ų kalba, a gu a gali kam kel i abejonių. Pa yz-
džiui, minė ame b auno žemėlapyje iksuo i ga ių pa adinimai die Deu sche gas-
se, S. Johangasse, die Schloßgasse y a ne kas ki a kaip lie u iškų Vokiečių, Š .
Jono, Pilies ga ių e iniai. Ve s inių a ba kaip ki aip adap uo ų p ie lenkų kalbos
sis emos ga ė a džių, kaip ma y i iš knygoje pa eik o są ašo, nemažai bū a jau
XVi a. lenkiškuose aš uose, p z.: An okolska (/ An akalnio), Końska (/ A klių),
Rudnicka (/ Rūdnykų), Ta a ska (/ To o ių), T ocka (/ T akų), Vileńska (/ Vilniaus),
Za zeczna (/ Užupio) i k . ačiau ai ne eiškia, kad mies o gy en ojai lie u iai,
12 nelabai ykusia čia ši len elė adinama odėl, kad jos pi moje g a oje su ašy i ne seniausieji (apie
1550 m. b auno a lase iksuo i) Vilniaus ga ių pa adinimai, o so ie mečiu a o i, a p ku ių nemažai
pakeis ų (p z.: ie oje Domininkonų – Ga nelio, . Pilies – Go kio, . Vokiečių – Muziejaus i . .), be
o, olesnėse g a ose nenu ody i pa adinimų šal iniai. os len elės, p idė os p ie jono ju kš o knygelės
Vilniaus ie o a džiai (išspausdin os leidinyje Kalba i žmonės), bedna čiuko bu o pakeis i kai ku ių
g a ų pa adinimai: plg. ju kš o pi mos g a os pa adinimą „daba inis ga ės pa adinimas“ i bedna -
čiuko „do 11 iii 1990“. Pakeis i 3, 12, 13, 14 g a ų pa adinimai, be o, išleis a 6-oji (1837 m.) g a a.
językowy ob az Wielkiego księs wa Li ewskiego.
Millenium Li huaniae MiX–MMiX
177 ecenzijos / e iews
ku ie uome suda ė da nemažą dalį, jau lenkiškai a da o negausingų lenkiškų
aš ų pa adinimus.
žinoma, a ku i isų Ldk egzis a imo me u bu usių Vilniaus ga ių pa adini-
mų, kaip i ki ų u banizmų, daba neįmanoma dėl ašy inių šal inių s okos. ačiau
e ospek y iai sp endžian iš ki omis kalbomis (daugiausia kancelia ine sla ų i
lenkų) ašy ų anuome inių i ėlesniųjų aš ų galima a ku i gana daug au en iškų
Vilniaus u banizmų. ai gana pa ikimai y a pada ęs minė ame da be is o ikas ju kš-
as, ku iuo, man odos, ecenzuojamos knygos au o iaus mažokai pasi em a (no s
jo knygelė i igū uoja bibliog a ijos są aše i , kaip minė a, panaudo a jo suda y a
Vilniaus ga ių pa adinimų len elė).
daug įdomių minčių esama i iX sky iuje apie bal iškųjų hid onimų a ealus
Ldk. Čia, emian is daugiausia Vanago y inėjimais, da ybos i kilmės a ž ilgiais
ap ašoma hid onimų su o man ais -n -, -k-, -ykšč- (-ykš -), -(n)yčia, -ing-, -us,
-da geog a ija, jų san ykis su sla iškais a i ikmenimis, pa eikiamos kai ku ių iš jų
e imologinės cha ak e is ikos. a p ki ko čia pag įs ai i inama, kad bal a usijos
e i o ijoje oponimai i hid onimai su -eika galį ody i palygin i da neseną bal ų
e noso bu imą (p. 170). ačiau p ielaida, pa em a adeušo Leh -spla inskio ( a-
deusz Leh -splawiński) nuomone, kad didžiausios Ldk upės pa adinimas Nemunas
galįs bū i ug o iniškos kilmės, susijęs su suomių žodžiu niemi ‘iškyšulys, p zylądek’,
nei da ybiškai, nei seman iškai nė a mo y uo a (p. 176). aip pa sunku pa ikė i,
kad a p Vilniaus i na učio esančių eže o i mies elio pa adinimas S y ia (bl .
S i , le. Świ ) galė ų bū i ug o iniškos kilmės ( . p.) i nebū ų susijęs su lie u išku
eiksmažodžiu s i i .
okių i panašių abejonių a disku uo inų dalykų įž algus li uanis as galė ų
as i naujoje bedna čiuko knygoje i daugiau. be ai i da o šio lenkų ling is o
da bą įdomų i pa auklų, odo au o iaus no a o iškumą i ling is inį b andumą.
kadangi ecenzijoje apsi ibo a daugiausia su li uanis ika susijusiomis pas abomis
i nesileis a knygoje nemažai minė ų sla is ikos, ypač polonis ikos, p oblemų na-
g inė i bei komen uo i, ecenzijos au o ius nep e enduoja į isapusišką os u inin-
gos knygos e inimą. ačiau iš o, kas bu o pasaky a, galima eig i, kad ai eikš-
mingas apibend inamojo pobūdžio da bas, eikian is daug naujų duomenų i nau-
jų in e p e acijų olesniems okios ūšies Ldk kalbinės mozaikos y inėjimams.
nė a abejonės, kad jis susilauks didelio ne ik li uanis ų, bal is ų, be i sla is ų,
ypač polonis ų, dėmesio.
Į eik a 2012 m. asa io 15 d.
jonas PaLionis
Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, Vilnius, Lie u a