175s aipsniai / a icles
iLona Mickienė
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, onomas ika, žodžių
da yba.
i a ba anauskienė
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sin aksinė seman ika, unkcinė g a-
ma ika, ling is inė p agma ika.
VeLiuonos aPyLinkių
gyVen ojų P aVa dės:
onoMasioLoginė
Mo yVacija
nicknames o he esiden s o he en i ons
o Veliuona: onomasiological mo i a ion
ano acija
s aipsnyje analizuojamos ykdan Lie u ių kalbos ins i u o p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is i-
kos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida Veliuo-
nos apylinkėse už ašy os 386 gy en ojų p a a dės. y imu siekiama nus a y i p a a džių onomas-
inę mo y aciją, . y. pa inkimo p iežas is, nulemiančias s uk ū ą i apelia y inę eikšmę. P a a -
dės i iamos onomasiologiškai. ap a iamos ik os, ku ių mo y ai esponden ų y a nu ody i.
Pasi ink a me odologija leis a skleis i dažniausius p a a džių kū imo mo y us, būdingas kono a-
cijas, ie inius gy en ojus indi idualizuojančius ipiškus b uožus, ku ie koduojami p a a dėse.
anno a ion
he a icle analyses 386 nicknames o esiden s eco ded in he en i ons o Veliuona in he
amewo k o he p ojec o he ins i u e o he Li huanian Language Mode n Resea ch o Geo-
linguis ics in Li huania: The Op imisa ion o he Ne wo k o Poin s and In e ac i e Sp ead o Dia-
esMiniai žodžiai: p a a dė, onomas inė mo y acija, onomasiologija, kono acija.
keyWo ds: nickname, onomas ic mo i a ion, onomasiology, conno a ion.
176
iLona Mickienė, i a ba anauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
lec al In o ma ion. he esea ch aims a iden i ying he onomas ic mo i a ion o nicknames, i.e.
he easons o choice de e mining he s uc u e and appella i e meaning o nicknames. he
s udy o nicknames is onomasiological. only hose nicknames a e discussed he mo i es o
which we e speci ied by esponden s. he me hodology selec ed will enable us o iden i y he
mos common mo i es o he c ea ion o nicknames, he cha ac e is ic conno a ions and he
ypical ea u es indi idualising local esiden s encoded in nicknames.
ĮVadas
Vykdan Lie u ių kalbos ins i u o p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie-
u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida1, siekia-
ma iš i i i pa eldo dalies gy osios kalbos a dyną. kauno, Ma ijampolės i Pas alio
apsk ičių a miniuose punk uose su ink as a dynas – ie o a džiai i p a a dės –
s aipsnio au o ių jau y a analizuo as (Mickienė, ba anauskienė 2012: 208–215).
2011 m. asa ą bu o i os ju ba ko apylinkės. Vienas iš punk ų – Veliuona.
apsilankius pas bu usį moky oją li uanis ą s asį Liu ina ičių sužino a, kad mies-
elio mokyklos muziejuje saugomos moky ojo inicia y a y esniųjų klasių mokinių
su ink os i už ašy os apylinkių gy en ojų, mokinių i moky ojų p a a dės bei
oponimai. Moky ojas, o kiek ėliau i mokyklos a s o ai, su iko, kad su ink a
medžiaga bū ų panaudo a moksliniams y imams. s aipsnyje pa eikiamos i ka u
ap a iamos aip pa i da bo au o ių už ašy os p a a dės.
iš mokyklinių sąsiu inio lapų iš ašan p a a des pas ebė a, kad nemažai jų ka -
ojasi (ka ais šiek iek ski iasi jų kilmės apibūdinimas (s aipsnyje bus pa eik i
isi už ašy i a ejai)), odėl nekyla abejonių, kad minė as p a a des žino i a oja
daugelis ie inių gy en ojų. nesunku pas ebė i i ai, kad p a a dės pe duodamos
iš ka os į ka ą ( isa šeima u i ą pačią p a a dę), odėl galima eig i, kad jos
gy uoja ilgiau, negu gy ena p a a dės u ė ojas.
ki a dalis p a a džių, many ina, y a mokinių p a a dės, ku ias žino i a oja daug
mažesnis kiekis žmonių. Šių p a a džių amžius gali bū i kiek umpesnis (p iklauso-
mai nuo o, a jos p igis žmogui ilgesniam laikui, a egzis uos ik ol, kol šis lankys
mokyklą), ačiau jos aip pa a spindi į ai ius į a dijimo mo y us i y a s a bios.
Veliuonos mies elyje i aplinkiniuose kaimuose iš iso su ink a apie 800 gy-
enusių i gy enančių žmonių p a a džių. ne p ie isų pa a džių eikiami į a -
dijimo mo y ai. Šios p a a dės nenag inėjamos, jos saugomos Veliuonos mokyklos
muziejuje.
1 Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o ma-
cijos sklaida (p ojek o kodas n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028). P ojek o ado ė – p o . d . danguolė
Mikulėnienė.
Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės:
onomasiologinė mo y acija
177s aipsniai / a icles
Šiame s aipsnyje siekiama nus a y i Veliuonos apylinkių p a a džių onomas inę
mo y aciją, . y. p a a dės pa inkimo p iežas is, nulemiančias jos s uk ū ą i ape-
lia y inę eikšmę, iš o a skleis i ipiškus gy en ojų b uožus, į a dijamus p a a -
džiuojan . P a a dės analizuojamos onomasiologiškai – nus a omi jų eikimo mo-
y ai. s aipsnyje a si ibojama nuo semasiologinės analizės, kai nežinan p a a dės
su eikimo mo y ų, apelia y ai semasiologiškai siejami su žodyno de inicija. odėl
i iamos ik os p a a dės, ku ių mo y ai esponden ų y a nu ody i. dėl objek y ių
p iežasčių ik ieji p a a džiuojamųjų asmen a džiai neminimi, išsky us uos a ejus,
kai pa a dė a a das y a p a a dės a si adimo mo y as. i iamąją medžiagą suda-
o 386 p a a dės.
P a a dės – ai neo icialūs asmen a džiai, apibūdinan ys žmones pagal į ai ias
jų ypa ybes: iš aizdą, būdą, gy enamąją ie ą, da bą, kalbą, pomėgį, šeiminę padė-
į i ki as (Lke 1999: 494—495). P a a dės ne ik papildomai į a dija žmones, be ,
ski ingai nuo pa a džių, juos da i apibūdina, indi idualizuoja (alekna ičienė
2009: 1). odėl p a a dė, ano e aldos jakai ienės, duodama ada, kai žmonėms
a ski i a do i pa a dės neuž enka a ba kai kyla no as kokį no s asmenį apibū-
din i papildomai (plg. jakai ienė 2009: 268).
1 . P aVa džių eikiMo P iežas ys
P a a džių a ojimą lemia d i – objek y ios, a ba onomas inės, i subjek y ios,
a ba psichologinės, – p iežas ys (plg. bu kus 1995: 22—25). Šias p a a džių kū imo
p iežas is mini i an anas salys, eigdamas, kad „ ai dažnai pasi aiko kaime, ku
gy ena daugiau nei ienas os pačios pa a dės gy en ojas a ba šiaip įsigali polinkis
p a a džiuo is, p adžioje pap as ai p asimanan ku iam ienam aš esnio liežu io
žmo gui“ (salys 1983: 43).
1.1. dėl objek y ių, a ba onomas inių, p iežasčių Veliuonos apylinkėse y a su-
da y os p a a dės iš bend apa a džių Vie e skių, Ramonų. siekian juos a ski i
pi miesiems pagal ė a a dį su eik os Sel e ių i Ko nelių, o an iesiems Tamošių,
Tadaušių, Feleksų, Juzų, P anų p a a dės. okios p a a dės pap as ai y a s ilis iškai
neu alesnės palygin i su p a a dėmis, ku ias lemia subjek y iosios, a ba psicholo-
ginės, p iežas ys.
1.2. Veliuonos apylinkėse daugiausia p a a džių, a si adusių dėl subjek y ių
(psichologinių) p iežasčių, kai p a a dės mo y as y a išski inė žmogaus ypa ybė,
ku ią aplinkiniai y a pas ebėję. Pasak salio, „ką žmogus algo a ge ia, labiau
mėgs a a gamina, iš o gali gau i p a a dę“ (salys 1983:46). Šios g upės p a a dės
dažniausiai u i ganą yškią kono aciją.
178
iLona Mickienė, i a ba anauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
2. P aVa džių onoMas inė Mo yVacija
i ian p a a džių onomas inę mo y aciją, s a bu nus a y i p a a dės mo y us.
P a a džių mo y ais pap as ai eina izinės ypa ybės, giminys ė, eikla, kalbos u-
inys, būdas, asociacijos, gy enamoji ie a, u as, kilmė au ybė i k . (plg. bu -
kus 1995: 26—27). Willis Van Langendonckas, analizuodamas pa a des, jų kilmę,
pas ebi, kad pa a džių seman inės mo y acijos pag indas dažnai y a me a o a a ba
me onimija (plg. Langendonck 2011: 19—20). aip bū ų galima i i i kai ku ias
p a a des, ypač as, ku ios žymi asmens izines i būdo ypa ybes. Ma jos laiky i-
nos opais, asmenį pagal kokį no s panašumą siejančiais su lyginamu dalyku, p z.:
Buožgal is – odėl, kad jo didelė gal a; Zombis – isą laiką plikas; Pomido as – dėl
nuola audono eido; Va na – nes išsižiojusi; asilas – nemąs an is žmogus; Ciba –
užsispy ęs žmogus.
Veliuonos apylinkių p a a dės suski s y os pagal būdinguosius mo y us į žymin-
čias giminys ę, kilmę, gy enamąją ie ą, izines ypa ybes, idines ypa ybes, kalbos
u inį, eiklą, į ai ias asociacijas i k . ap ik a i d ejopos mo y acijos p a a džių.
2.1. gimininės p a a dės odo p iklausymą šeimai. jos gali bū i suda omos pagal
asmen a dį: a dą, pa a dę, p a a dę. Veliuonos apylinkėse jų už ašy a 21 (5,44 p oc.).
giminys ės yšius žyminčios p a a dės ski s omos į pa onimines i edybines.
2.1.1. dažnesnės pa oniminės p a a dės (17). ai iš šeimos gau os p a a dės,
ki aip sakan , iš ė o a mo inos asmen a džio suda y os p a a dės (plg. bu kus
1995: 57). P z.:
1) iš ė o a do (10): Adomukas – nes ė as adomas; Juzy ukas – nes ė o a -
das juozas; Le ukas – nes ė o a das Le as; Se e as – nes ė o a das se-
e inas; Zanimų / Zankė – nuo ė o a do Zanas; Zigmas – nes ė o a das
Zigmas; An osiukas – ė is a du an osius; Melniko And ius; Jago ikės – i-
sos šeimos p a a dė;
2) iš mo inos a do (1): Rožinukas – nuo mo inos a do;
3) Veliuonos apylinkėse ap ik a i iš senelio, senelės, dėdės asmen a džio suda-
y ų p a a džių (3): Liudas – nes senelio a das Liud ikas; S asė – dėl sene-
lės a do; Teodo inė – nes dėdės a das eodo as;
4) p ie pa oniminių p a a džių p iski a iš senelio p a a dės pada y a p a a dė
(1): Janciukas .
2.1.2. Vedybinės p a a dės suda o mažesnę g upę (4 p a a dės) isų gimininių
p a a džių. galima ski i mo e ų i y ų san uokines p a a des. Mo e ų p a a dės
pada y os iš y o a do: Di anizienė – nes y o a das dionizas; P anienė – nes
y o a das P anas. Vy o p a a dės pag indas y a žmonos a das (B onkinas – žmo-
na bu o adinama b onka) i uoš ės pa a dė (Sluoksnai inis – nes uoš ienės pa-
a dė sluoksnai ienė).
Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės:
onomasiologinė mo y acija
179s aipsniai / a icles
2.2. ki ai p a a džių g upei p iklauso eiklą žyminčios 49 (12,69 p oc.) p a a -
dės. Šių p a a džių mo y ai labai į ai ūs, padedan ys indi idualizuo i žmones pagal
jų užsiėmimus. Veiklą žyminčias p a a des galima suski s y i į g upes.
2.2.1. gausiausią g upę suda o su a nyba, ama u susijusios p a a dės (18). jos
odo Veliuonos apylinkių gy en ojų u ė as a u imas p o esijas, ei as a einamas
pa eigas, ama ų ūšis. Pas ebė a, kad ienos iš jų siejamos su pa ies asmens eikla,
o ki os – su senelio, ė o, mamos eikla. P z.:
1) su pa ies asmens a nyba, ama u susijusios p a a dės (15): Bocmanas – a -
na o lai yne; B igadie ius – anksčiau di bo b igadininku; Bulius – nes y a
e e ina as; Dailys – nuo žodžio dailininkas; Di as – di ek o ius; Lie u os
lenciūginis – policininkas; Ma ozninkas – odėl, kad pa da inėjo ledus; Men-
as – policininkas; Pieninis – enka pieną; Pipi as – pipi ų pa da ėjas; Pipi-
inis – nes pa da inėja pipi us; žibalinė – nes anksčiau pa da inėjo žibalą;
žu ėd a – a na ęs lai yne; Kal is – pa a dė Masai is; Molpe is – Pe as,
ku is s a yda o k osnis;
2) su senelio, ė o a mamos eikla susijusios p a a dės (7): Gi inis – dėl ė o
p o esijos, p o esija gi ininkas, ė as di ba gi ininku; Kal is – senelis bu o
kal is, ė as bu o kal is; Kliu kė – jo mama i jis pa da inėja chlo kalkes,
nes pa da inėjo „chlio ką“.
Ma y i, kad ienos p a a dės iesiogiai į a dija ama ą, a nybą, o ki os u i am
ik ų papildomų kono acijų, seman inių a spal ių, plg.: Dailys – nuo žodžio dai-
lininkas; Di as – di ek o ius i Bulius – nes y a e e ina as; žu ėd a – a na ęs
lai yne.
2.2.2. Mažiau ap ik a užsiėmimą žyminčių p a a džių (7). ai odo, kad Veliuo-
nos gy en ojų p a a dės ečiau ku iamos pagal nep o esinę eiklą. P a a dės pagal
okią eiklą gali bū i apibūdin os kaip eigiamai a ba neigiamai kono uo os, p z.:
1) Samba – nes mokėsi ka a ė; Sodininkas – nes u i sodą; T iušinis – nes au-
gino i pa da inėjo iušius;
2) Ilgapi š ė – agia; Padlinis – pjauna e šius; Pampalinis – medžio ojas; Šė a-
nė – užsiiminėja bū imu ko omis.
2.2.3. Pomėgio apibūdinimas Veliuonos k aš e aip pa nė a dažnas. Pomėgį
žyminčių p a a džių ap ik os 8, p z.: As a – dėl as ų pamėgimo; Kanalizacijos
undinė – dėl pomėgio ėlai aikš inė i; Pijokas – žmogus, a ojan is daug alkoho-
lio; Še nas – nes mėgs a giles; La iukas – mėgs a išge i; Me aliūga – mėgs a
me alo muziką; Modis ė – nes labai aikosi madų; Ožka – aip adina d i sese is,
ku ios upu į „p ie meno“.
2.2.4. Vos kelios p a a dės siejamos su si uacija (2), p z.: Meškiukas – nes pe
ka na alą aidino meškiuką; Zemsiu bė – nes anksčiau algyda o mau us.

180
iLona Mickienė, i a ba anauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
2.3. dažniausios Veliuonos apylinkėse gy en ojų p a a dės dėl izinių ypa ybių,
išski inių izinių b uožų. jų už ašy a 140 (36,27 p oc.).
2.3.1. a p jų daugiausia okių, ku ios nusako žmogaus iš aizdą (118). Šiai
g upei p iski iamos kūno dalis, ūgį i kompleksiją, panašumą i g ožį, laikyseną,
ap angą i jos de ales žyminčios p a a dės.
2.3.1.1. kūno dalis apibūdinančių p a a džių ap ik a daugiausia (53). Pas ebė a,
kad dažniausiai p a a dės Veliuonos k aš e ku iamos pagal išski ines eido i gal-
os ypa ybes. ai pas ebi i al ydas bu kus, y ęs lie u ių p a a des (bu kus 1995:
36). okių p a a džių mo y ai:
a) eido požymiai (6): Baisūnas – nes „labai baisus snukis“; G iūšiukas – nes
eidas k iaušės o mos; Pomido as – dėl nuola audono eido; S alčius – nes
a sikišęs smak as; Sū inis – nes eidas plokščias; žąsinas žandinis – nes an
žando u i apgamą;
b) oda (1): G aikas – dėl amsios odos;
c) kaklas (2): An isa – ilgas kaklas; Ciegė – labai plonas kaklas;
d) gal a (3): Buožgal is – odėl, kad didelė gal a; Gaublys – nes didelė gal a;
T ikampė – nes gal a ikampė;
e) ūsai, ba zda (2): Senis – da ne senas, be aip adina, nes su ūsais, aikš o
kaip senis; Ba zda – nešioja ba zdą; u i didelę i ankią ba zdą;
) plaukai i šukuosena (19): A is – odėl, kad labai ga bano a; Bigudas – nes
y a ga bano as; Bu ius – nes ga bano as; Ga banius – žmogus ga bano ais
plaukais; Mopsas – nes ga bano i plaukai; Eše ys – nes „ yžas“ i plaukai
pies u s o i; plaukai pasišiaušę; Lapiukas – odėl, kad plaukai labai „ yži“;
Ry ža – na ū alūs audoni plaukai; Rudis – plaukai audoni; Raudongal ė –
dažy i plaukai; Gel onpūkis – š iesiais plaukais; Pūkys – nes š iesus; Šyla –
š iesūs plaukai; Undinė – labai ilgi plaukai; Vilnonis – ilgais plaukais aikinas;
Zombis – isą laiką plikas; žilius – nes labai š iesūs plaukai; Plikis – plikas
žmogus, dėl šukuosenos; Kuodė – dėl šukuosenos;
g) akys (4): Čiukčius – siau os akys; Šamas – nes iš e s os akys, aukš o ūgio
žmogus. Akiniuo as smu as, a ba G i as – su akiniais; žmogus, nešiojan is
akinius; Ke u akė – nes nešioja akinius, nešioja akinius su d igubais s iklais;
h) ausys (1): Leopoldas – dėl a sikišusių ausų;
i) dan ys (5): Dan is ė – dan ys į p iekį a sikišę; labai a sikišę dan ys; Kiškis –
dėl s ambių dan ų, nes panašus; T iušis – a sikišę dan ys; Zylė – dėl plačių
p iekinių dan ų; Dan ys – nes labai dideli dan ys;
j) nosis (4): Dumčius – nosis didelė; G i as – nes kumpa nosis, žmogus su ilga
nosimi; Paukš is – nes labai kumpa nosis; Paukš anagis – nosis kumpa.
k) ankų i kojų požymiai (6): Če pė – nes ankos labai pleiskano os; Ki as –
klišos kojos, žmogus k ei omis kojomis; Klipšė – odėl, kad iena koja iš-
Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės:
onomasiologinė mo y acija
181s aipsniai / a icles
k ypusi; Klišė – k ei os kojos; Klišius – odėl, kad klišas; Leška – odėl, kad
s o os šlaunys.
2.3.1.2. kompleksiją i ūgį cha ak e izuoja 45 Veliuonos apylinkių gy en ojų
p a a dės. jos nusako s o umą i liesumą, žemą i aukš ą ūgį.
1) s o umą i liesumą žyminčių pa a džių už ašy a 18. iš jų dažnesnės s o umą
ak ualizuojančios p a a dės (14), pa yzdžiui: Bačku ė – dėl s o umo; Bangi-
nis – nes s o as; s o as žmogus; Bekonas – nes s o as; Blizgė – s o a panelė;
Bomba – s o a; E o ika – labai s o as; Filmukas – s o o sudėjimo mo e iškė;
Ging asas – s o as žmogus; Kalnas – dėl iš aizdos; Kiaulė – s o as žmogus;
Kindziulis – dėl s o umo; K okodilė – s o a; Reizė – labai s o a mo e is; S o-
as – nes s o as, ik as s o ulis.
Liesumas apibūdinamas ečiau (4): Agu kas – dėl liesumo; Džiū ėsėlis –
nes labai plona; Sliekas – kūdas žmogus, nes plonas; Šapokliaka – smulkaus
sudėjimo.
2) ūgį cha ak e izuoja 18 p a a džių, ku iomis dažniau ak ualizuojamas mažu-
mas, žemumas (13), pa yzdžiui: Musė – nes maža; Sna glis – 16 me ų, o
labai mažas; Sna glius – eina į 10 klasę, be nuo ūkymo i gė imo labai
žemas; T umpas – nes labai žemas; Pempiukas – mažo ūgio; Mažylis – mažo
ūgio; Mažius – mažo ūgio žmogus; Mažas – mažo ūgio; Mažiukas – mažo
ūgio; Coliukė – nes maža; Deg ukas – mažo ūgio; G ūzdas – labai mažo ūgio;
Kiškelis – labai mažo ūgio.
aukš as ūgis pab ėžiamas ečiau (5): Didžioji apkė – aukš o ūgio; Ilgas –
labai aukš as; odėl, kad labai aukš as; Sabonis – nes labai aukš as; S ulpas –
aukš o ūgio žmogus; ži a a – me g., nes labai aukš a.
3) kai ku iomis p a a dėmis apibūdinamas i ūgis, i kompleksija (9), p z.: Gys-
la – aukš as i „kūdas“, aukš as i plonas; G ing asas – s o a i aukš a; Kul-
e s ukas / Kūl e s ukas – dėl iš aizdos; nes mažas i s o as, žemas, jis sa e
aip p aminė; Mažiuks – žemas i s ambus; Medis – aukš as i „kūdas“, aukš-
o ūgio žmogus; Meškis – žemas i s ambus; Silkė – aukš a i labai „kūda“;
Bu undukas – mažo ūgio; žemas i s ambus; Ki minas – aukš as i „kūdas“.
2.3.1.3. ap ik a 15 p a a džių, žyminčių išo inį panašumą, g ožį i laikyseną.
galima ski i kelias panašumo į ką no s g upeles:
1) asmen a džius, au o a džius (9), pa yzdžiui: Džina – labai panaši į ak o ę
džiną iš se ialo „san a ba ba a“; Leninas – nes p aplikusi gal a; S učkus –
dėl panašumo į ilmo eikėją; Ša is – panašus į ilmo he ojų Ša iką; Šimša –
dėl iš aizdos; Šū ikas – nes panašus; Tedas – nes panašus į edą iš „san a
ba ba os“; Te esė – aikš o i kalba kaip mo e is; Čigonas – ba onas; pana-
šus į čigoną;
182
iLona Mickienė, i a ba anauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
2) zooapelia y us (3), pa yzdžiui: Bičiulio beždžionė – panaši į beždžionę; Čiu-
kas – panašus į pa šą; D iežas – odėl, kad panaši į d iežą;
3) an gam ines bū ybes (1), pa yzdžiui: Velnias – nes panašus, nes p isigė ęs
kaip elnias.
i in e ai pab ėžiamas Veliuonos gy en ojų g ožis i laikysena (2): G ažuo-
lė – nes g aži; Kup ius – dėl susikūp inimo, nes su kup a.
2.3.1.4. ap anga i jos de alės ak ualizuojamos palygin i e ai (5): Ma osas –
nešioja d yžuo us ma škinius; Mil onas – u ėjo džinsus „Mil ons“; Ko as – nešio-
ja ska elę; Ap iaškė – odėl, kad isada nešioja ap emp as kelnes; Bo užė – nes
d abužiai dažniausiai aškuo i.
2.3.2. žmogaus judesius, judėjimą apibūdina 8 p a a dės. Pas ebė a, kad jos
žymi eisenos ypa umus i de ek us: Klipšys – šlubuodamas aikš o; Nindzės – isą
šeimą aip adina, aikš o kaip ėžiai; Ping inas – dėl eisenos, s o a i eina linguo-
dama; Sp endžina – dėl jo eisenos; S u is – nes g ei ai bėga; Ančikės – nes eidamos
k ypuoja; Kišku is – eina pasišokinėdamas; Zuikis – dėl g ei o bėgimo.
2.3.3. su kalbėjimu susijusių gi dimųjų izinių ypa ybių ap ik a nedaug (5):
Cypalas – nes labai plonas balsas; Flei a – nes u i melodingą balsą; Pe kūno ože-
lis – dėl plono balso.
2.3.4. iziologinėmis p a a dėmis ak ualizuojami neigiami žmogaus požymiai.
jų ap ika os 3: Siu blys – ge damas siu bia; Smi skė – nes smi da; Šeškas – žmo-
gus, pagadinęs k apą.
2.3.5. eikdami p a a džių mo y us, esponden ai ka ais nu odo kelis iš aizdą
apibūdinančius požymius (6): žiu kė – a sikišę dan ys kaip žiu kės i da k ailai
būna apsi engusi; Indėnė – dėl ga saus kalbėjimo i yškaus dažymosi; Kaukolė –
labai „kūdas“; žmogus, ku io eidas panašus į kaukolę; Kiaušinis – kiaušinio o mos
eidas; isada neš a ūs ūbai, nesip ausęs, nesišuka ęs; Klebonėlis – kalba i aikš-
o kaip mo e is; Kup iukas – žemas i eina susikūp inęs.
2.4. asociacijas žyminčios p a a dės „neapibūdina p a a džiuojamojo, nes da-
omos iš a do a pa a dės“ (bu kus 1995: 103). P a a dėmis nelaikomi hipoko is-
iniai a dai, . y. a do san umpa, p z.: Liucė – nes a das Liucija; Rička – nuo
a do iča das; Vi ka – nuo a do Vy au as. okių a dų a ian ų Veliuonos apy-
linkėse už ašy a daug, jie ypač papli ę a p jaunosios ka os gy en ojų. ačiau hi-
poko is inės pa a dės e inamos ki aip. jų san umpos, ilginimo a ejai laikomi
asmenų pa adinimus bei asmen a džius žyminčiomis p a a dėmis.
Vienos asociacinės p a a dės da omos iš asmens a do (28), ki os iš pa a dės
(60), pa yzdžiui:
Aucas – a das an anas; Bimbis – nes a das im ydas; Bo u ė – nuo a do
bi u ė; Cy ius – nuo a do žyd ius; Čecha – nes a das Česlo as; Džekis Kiau
Kiau – dže aldas;
Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės:
onomasiologinė mo y acija
183s aipsniai / a icles
Bakanė – nes pa a dė bakanai ė; Balanda – nuo pa a dės ba adauskas; Biga –
nes pa a dė begonis; Bulis – babenskas; Cilius – nes pa a dė cilišauskas; D ugelis –
nuo pa a dės daugelis.
Įdomu pas ebė i, kad ap ik as i ne ipiškos p a a dės da ybos a ejis, kai p a a -
dė da oma iš a do i pa a dės, pa yzdžiui: Simas – nuo pa a dės simana ičius,
nuo a do imas.
iš iso už ašy a 94 (24,35 p oc.) okios p a a dės. jos gali bū i ski s omos į
one ines i seman ines.
2.4.1. Pagal one ines asociacijas suda y ų p a a džių y a 88.
asociacinės p a a dės žymi:
a) daik ų pa adinimus: Rubinas – a das obe as; Rublis – nuo a do obe as;
Spu ga – nes a das ju ga; Sulė – nes a das saulius; Vadenilis – nuo a do
Vandelinas; ža na – nes a das žana; Mo ia – nuo a do jū a ė; Iešmu is –
nes a das i man as, i mu is;
b) gy ūnų pa adinimus: Bimbis – nes a das im ydas; Bo u ė – nuo a do
bi u ė; Ša ka – nuo a do Ša ūnas, žal ys – nes a das žil inas; Bulis – ba-
benskas; D ugelis – nuo pa a dės daugelis; Cilius – nes pa a dė cilišauskas;
Gužas – pa a dė gudžiūnas; Kabans – nuo pa a dės bakanas; Le as – nes
pa a dė Liu ina ičius; Ryklys – pa a dė yklia ičius; Šeškas –me gau inė
pa a dė Šeškauskai ė;
c) augalų pa adinimus: Giliukas – nes a das gile a; Pina ijas – a das bijūnas;
Balanda – nuo pa a dės ba adauskas; Diemedėlis – nes pa a dė diemenis;
Biga – nes pa a dė begonis; Lau as – nes pa a dė Lau inai is; Liepa – nes
pa a dė Lieponis; Malina – Malinauskas; žibu ė – nes pa a dė žibai ė;
d) ypa ybės pa adinimus: Mindžius – a das Mindaugas; Sadis ė – nes pa a dė
sadauskienė; Sukčius – nuo pa a dės su kus; Šiau inis – nuo pa a dės bal-
ušai is; Šniokš as – nes pa a dė Šniokai is;
e) asmenų pa adinimus bei asmen a džius: Bakanė – pa a dė bakanai ė; Džiu-
gas – nuo pa a dės džiongys; Elzė – nes pa a dė elzbe gienė; Gudas – nes
pa a dė gudai is; Gus a – pa a dė gus ai is; Gu ė – nuo pa a dės go au as;
Jasius – pa a dė jasukynas; Le as – Le ukas; Lukas – pa a dė Lukianskas;
Maja – nes pa a dė Majauskas; Mikas – Mikalauskas; Pe ia – nuo pa a dės
Pe kus; Pe as – nuo pa a dės Pe a ičius; Poškė – nes pa a dė Pošku ė;
Skadimi as – nes pa a dė skadas; Šležas – pa a dė Šleže ičius; U bas – nuo
pa a dės u bana ičius; Vizgė – pa a dė Vizgai ienė; Zeblė – nes pa a dė
Zabliauskai ė; Und a – nuo pa a dės undu ai is;
) ki us apelia y us, dažniausiai neigiamai kono uo us: Pinda – nes a das inga;
Di mo as – nes pa a dė bi manas; D abas – pa a dė d aba iukas; Op a y-
kas – pa a dė op ažas; Zombė – nes pa a dė Zambeze ičiū ė; Šap onas –
pa a dė sap ončikas.