scieee Open visual document viewer

Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija

Ilona Mickienė; Rita Baranauskienė

Full text

175s aipsniai / a icles iLona Mickienė Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, onomas ika, žodžių da yba. i a ba anauskienė Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: sin aksinė seman ika, unkcinė g a- ma ika, ling is inė p agma ika. VeLiuonos aPyLinkių gyVen ojų P aVa dės: onoMasioLoginė Mo yVacija nicknames o he esiden s o he en i ons o Veliuona: onomasiological mo i a ion ano acija s aipsnyje analizuojamos ykdan Lie u ių kalbos ins i u o p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is i- kos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida Veliuo- nos apylinkėse už ašy os 386 gy en ojų p a a dės. y imu siekiama nus a y i p a a džių onomas- inę mo y aciją, . y. pa inkimo p iežas is, nulemiančias s uk ū ą i apelia y inę eikšmę. P a a - dės i iamos onomasiologiškai. ap a iamos ik os, ku ių mo y ai esponden ų y a nu ody i. Pasi ink a me odologija leis a skleis i dažniausius p a a džių kū imo mo y us, būdingas kono a- cijas, ie inius gy en ojus indi idualizuojančius ipiškus b uožus, ku ie koduojami p a a dėse. anno a ion he a icle analyses 386 nicknames o esiden s eco ded in he en i ons o Veliuona in he amewo k o he p ojec o he ins i u e o he Li huanian Language Mode n Resea ch o Geo- linguis ics in Li huania: The Op imisa ion o he Ne wo k o Poin s and In e ac i e Sp ead o Dia- esMiniai žodžiai: p a a dė, onomas inė mo y acija, onomasiologija, kono acija. keyWo ds: nickname, onomas ic mo i a ion, onomasiology, conno a ion. 176 iLona Mickienė, i a ba anauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVII lec al In o ma ion. he esea ch aims a iden i ying he onomas ic mo i a ion o nicknames, i.e. he easons o choice de e mining he s uc u e and appella i e meaning o nicknames. he s udy o nicknames is onomasiological. only hose nicknames a e discussed he mo i es o which we e speci ied by esponden s. he me hodology selec ed will enable us o iden i y he mos common mo i es o he c ea ion o nicknames, he cha ac e is ic conno a ions and he ypical ea u es indi idualising local esiden s encoded in nicknames. ĮVadas Vykdan Lie u ių kalbos ins i u o p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie- u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida1, siekia- ma iš i i i pa eldo dalies gy osios kalbos a dyną. kauno, Ma ijampolės i Pas alio apsk ičių a miniuose punk uose su ink as a dynas – ie o a džiai i p a a dės – s aipsnio au o ių jau y a analizuo as (Mickienė, ba anauskienė 2012: 208–215). 2011 m. asa ą bu o i os ju ba ko apylinkės. Vienas iš punk ų – Veliuona. apsilankius pas bu usį moky oją li uanis ą s asį Liu ina ičių sužino a, kad mies- elio mokyklos muziejuje saugomos moky ojo inicia y a y esniųjų klasių mokinių su ink os i už ašy os apylinkių gy en ojų, mokinių i moky ojų p a a dės bei oponimai. Moky ojas, o kiek ėliau i mokyklos a s o ai, su iko, kad su ink a medžiaga bū ų panaudo a moksliniams y imams. s aipsnyje pa eikiamos i ka u ap a iamos aip pa i da bo au o ių už ašy os p a a dės. iš mokyklinių sąsiu inio lapų iš ašan p a a des pas ebė a, kad nemažai jų ka - ojasi (ka ais šiek iek ski iasi jų kilmės apibūdinimas (s aipsnyje bus pa eik i isi už ašy i a ejai)), odėl nekyla abejonių, kad minė as p a a des žino i a oja daugelis ie inių gy en ojų. nesunku pas ebė i i ai, kad p a a dės pe duodamos iš ka os į ka ą ( isa šeima u i ą pačią p a a dę), odėl galima eig i, kad jos gy uoja ilgiau, negu gy ena p a a dės u ė ojas. ki a dalis p a a džių, many ina, y a mokinių p a a dės, ku ias žino i a oja daug mažesnis kiekis žmonių. Šių p a a džių amžius gali bū i kiek umpesnis (p iklauso- mai nuo o, a jos p igis žmogui ilgesniam laikui, a egzis uos ik ol, kol šis lankys mokyklą), ačiau jos aip pa a spindi į ai ius į a dijimo mo y us i y a s a bios. Veliuonos mies elyje i aplinkiniuose kaimuose iš iso su ink a apie 800 gy- enusių i gy enančių žmonių p a a džių. ne p ie isų pa a džių eikiami į a - dijimo mo y ai. Šios p a a dės nenag inėjamos, jos saugomos Veliuonos mokyklos muziejuje. 1 Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o ma- cijos sklaida (p ojek o kodas n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028). P ojek o ado ė – p o . d . danguolė Mikulėnienė. Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės: onomasiologinė mo y acija 177s aipsniai / a icles Šiame s aipsnyje siekiama nus a y i Veliuonos apylinkių p a a džių onomas inę mo y aciją, . y. p a a dės pa inkimo p iežas is, nulemiančias jos s uk ū ą i ape- lia y inę eikšmę, iš o a skleis i ipiškus gy en ojų b uožus, į a dijamus p a a - džiuojan . P a a dės analizuojamos onomasiologiškai – nus a omi jų eikimo mo- y ai. s aipsnyje a si ibojama nuo semasiologinės analizės, kai nežinan p a a dės su eikimo mo y ų, apelia y ai semasiologiškai siejami su žodyno de inicija. odėl i iamos ik os p a a dės, ku ių mo y ai esponden ų y a nu ody i. dėl objek y ių p iežasčių ik ieji p a a džiuojamųjų asmen a džiai neminimi, išsky us uos a ejus, kai pa a dė a a das y a p a a dės a si adimo mo y as. i iamąją medžiagą suda- o 386 p a a dės. P a a dės – ai neo icialūs asmen a džiai, apibūdinan ys žmones pagal į ai ias jų ypa ybes: iš aizdą, būdą, gy enamąją ie ą, da bą, kalbą, pomėgį, šeiminę padė- į i ki as (Lke 1999: 494—495). P a a dės ne ik papildomai į a dija žmones, be , ski ingai nuo pa a džių, juos da i apibūdina, indi idualizuoja (alekna ičienė 2009: 1). odėl p a a dė, ano e aldos jakai ienės, duodama ada, kai žmonėms a ski i a do i pa a dės neuž enka a ba kai kyla no as kokį no s asmenį apibū- din i papildomai (plg. jakai ienė 2009: 268). 1 . P aVa džių eikiMo P iežas ys P a a džių a ojimą lemia d i – objek y ios, a ba onomas inės, i subjek y ios, a ba psichologinės, – p iežas ys (plg. bu kus 1995: 22—25). Šias p a a džių kū imo p iežas is mini i an anas salys, eigdamas, kad „ ai dažnai pasi aiko kaime, ku gy ena daugiau nei ienas os pačios pa a dės gy en ojas a ba šiaip įsigali polinkis p a a džiuo is, p adžioje pap as ai p asimanan ku iam ienam aš esnio liežu io žmo gui“ (salys 1983: 43). 1.1. dėl objek y ių, a ba onomas inių, p iežasčių Veliuonos apylinkėse y a su- da y os p a a dės iš bend apa a džių Vie e skių, Ramonų. siekian juos a ski i pi miesiems pagal ė a a dį su eik os Sel e ių i Ko nelių, o an iesiems Tamošių, Tadaušių, Feleksų, Juzų, P anų p a a dės. okios p a a dės pap as ai y a s ilis iškai neu alesnės palygin i su p a a dėmis, ku ias lemia subjek y iosios, a ba psicholo- ginės, p iežas ys. 1.2. Veliuonos apylinkėse daugiausia p a a džių, a si adusių dėl subjek y ių (psichologinių) p iežasčių, kai p a a dės mo y as y a išski inė žmogaus ypa ybė, ku ią aplinkiniai y a pas ebėję. Pasak salio, „ką žmogus algo a ge ia, labiau mėgs a a gamina, iš o gali gau i p a a dę“ (salys 1983:46). Šios g upės p a a dės dažniausiai u i ganą yškią kono aciją. 178 iLona Mickienė, i a ba anauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVII 2. P aVa džių onoMas inė Mo yVacija i ian p a a džių onomas inę mo y aciją, s a bu nus a y i p a a dės mo y us. P a a džių mo y ais pap as ai eina izinės ypa ybės, giminys ė, eikla, kalbos u- inys, būdas, asociacijos, gy enamoji ie a, u as, kilmė au ybė i k . (plg. bu - kus 1995: 26—27). Willis Van Langendonckas, analizuodamas pa a des, jų kilmę, pas ebi, kad pa a džių seman inės mo y acijos pag indas dažnai y a me a o a a ba me onimija (plg. Langendonck 2011: 19—20). aip bū ų galima i i i kai ku ias p a a des, ypač as, ku ios žymi asmens izines i būdo ypa ybes. Ma jos laiky i- nos opais, asmenį pagal kokį no s panašumą siejančiais su lyginamu dalyku, p z.: Buožgal is – odėl, kad jo didelė gal a; Zombis – isą laiką plikas; Pomido as – dėl nuola audono eido; Va na – nes išsižiojusi; asilas – nemąs an is žmogus; Ciba – užsispy ęs žmogus. Veliuonos apylinkių p a a dės suski s y os pagal būdinguosius mo y us į žymin- čias giminys ę, kilmę, gy enamąją ie ą, izines ypa ybes, idines ypa ybes, kalbos u inį, eiklą, į ai ias asociacijas i k . ap ik a i d ejopos mo y acijos p a a džių. 2.1. gimininės p a a dės odo p iklausymą šeimai. jos gali bū i suda omos pagal asmen a dį: a dą, pa a dę, p a a dę. Veliuonos apylinkėse jų už ašy a 21 (5,44 p oc.). giminys ės yšius žyminčios p a a dės ski s omos į pa onimines i edybines. 2.1.1. dažnesnės pa oniminės p a a dės (17). ai iš šeimos gau os p a a dės, ki aip sakan , iš ė o a mo inos asmen a džio suda y os p a a dės (plg. bu kus 1995: 57). P z.: 1) iš ė o a do (10): Adomukas – nes ė as adomas; Juzy ukas – nes ė o a - das juozas; Le ukas – nes ė o a das Le as; Se e as – nes ė o a das se- e inas; Zanimų / Zankė – nuo ė o a do Zanas; Zigmas – nes ė o a das Zigmas; An osiukas – ė is a du an osius; Melniko And ius; Jago ikės – i- sos šeimos p a a dė; 2) iš mo inos a do (1): Rožinukas – nuo mo inos a do; 3) Veliuonos apylinkėse ap ik a i iš senelio, senelės, dėdės asmen a džio suda- y ų p a a džių (3): Liudas – nes senelio a das Liud ikas; S asė – dėl sene- lės a do; Teodo inė – nes dėdės a das eodo as; 4) p ie pa oniminių p a a džių p iski a iš senelio p a a dės pada y a p a a dė (1): Janciukas . 2.1.2. Vedybinės p a a dės suda o mažesnę g upę (4 p a a dės) isų gimininių p a a džių. galima ski i mo e ų i y ų san uokines p a a des. Mo e ų p a a dės pada y os iš y o a do: Di anizienė – nes y o a das dionizas; P anienė – nes y o a das P anas. Vy o p a a dės pag indas y a žmonos a das (B onkinas – žmo- na bu o adinama b onka) i uoš ės pa a dė (Sluoksnai inis – nes uoš ienės pa- a dė sluoksnai ienė). Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės: onomasiologinė mo y acija 179s aipsniai / a icles 2.2. ki ai p a a džių g upei p iklauso eiklą žyminčios 49 (12,69 p oc.) p a a - dės. Šių p a a džių mo y ai labai į ai ūs, padedan ys indi idualizuo i žmones pagal jų užsiėmimus. Veiklą žyminčias p a a des galima suski s y i į g upes. 2.2.1. gausiausią g upę suda o su a nyba, ama u susijusios p a a dės (18). jos odo Veliuonos apylinkių gy en ojų u ė as a u imas p o esijas, ei as a einamas pa eigas, ama ų ūšis. Pas ebė a, kad ienos iš jų siejamos su pa ies asmens eikla, o ki os – su senelio, ė o, mamos eikla. P z.: 1) su pa ies asmens a nyba, ama u susijusios p a a dės (15): Bocmanas – a - na o lai yne; B igadie ius – anksčiau di bo b igadininku; Bulius – nes y a e e ina as; Dailys – nuo žodžio dailininkas; Di as – di ek o ius; Lie u os lenciūginis – policininkas; Ma ozninkas – odėl, kad pa da inėjo ledus; Men- as – policininkas; Pieninis – enka pieną; Pipi as – pipi ų pa da ėjas; Pipi- inis – nes pa da inėja pipi us; žibalinė – nes anksčiau pa da inėjo žibalą; žu ėd a – a na ęs lai yne; Kal is – pa a dė Masai is; Molpe is – Pe as, ku is s a yda o k osnis; 2) su senelio, ė o a mamos eikla susijusios p a a dės (7): Gi inis – dėl ė o p o esijos, p o esija gi ininkas, ė as di ba gi ininku; Kal is – senelis bu o kal is, ė as bu o kal is; Kliu kė – jo mama i jis pa da inėja chlo kalkes, nes pa da inėjo „chlio ką“. Ma y i, kad ienos p a a dės iesiogiai į a dija ama ą, a nybą, o ki os u i am ik ų papildomų kono acijų, seman inių a spal ių, plg.: Dailys – nuo žodžio dai- lininkas; Di as – di ek o ius i Bulius – nes y a e e ina as; žu ėd a – a na ęs lai yne. 2.2.2. Mažiau ap ik a užsiėmimą žyminčių p a a džių (7). ai odo, kad Veliuo- nos gy en ojų p a a dės ečiau ku iamos pagal nep o esinę eiklą. P a a dės pagal okią eiklą gali bū i apibūdin os kaip eigiamai a ba neigiamai kono uo os, p z.: 1) Samba – nes mokėsi ka a ė; Sodininkas – nes u i sodą; T iušinis – nes au- gino i pa da inėjo iušius; 2) Ilgapi š ė – agia; Padlinis – pjauna e šius; Pampalinis – medžio ojas; Šė a- nė – užsiiminėja bū imu ko omis. 2.2.3. Pomėgio apibūdinimas Veliuonos k aš e aip pa nė a dažnas. Pomėgį žyminčių p a a džių ap ik os 8, p z.: As a – dėl as ų pamėgimo; Kanalizacijos undinė – dėl pomėgio ėlai aikš inė i; Pijokas – žmogus, a ojan is daug alkoho- lio; Še nas – nes mėgs a giles; La iukas – mėgs a išge i; Me aliūga – mėgs a me alo muziką; Modis ė – nes labai aikosi madų; Ožka – aip adina d i sese is, ku ios upu į „p ie meno“. 2.2.4. Vos kelios p a a dės siejamos su si uacija (2), p z.: Meškiukas – nes pe ka na alą aidino meškiuką; Zemsiu bė – nes anksčiau algyda o mau us. 180 iLona Mickienė, i a ba anauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVII 2.3. dažniausios Veliuonos apylinkėse gy en ojų p a a dės dėl izinių ypa ybių, išski inių izinių b uožų. jų už ašy a 140 (36,27 p oc.). 2.3.1. a p jų daugiausia okių, ku ios nusako žmogaus iš aizdą (118). Šiai g upei p iski iamos kūno dalis, ūgį i kompleksiją, panašumą i g ožį, laikyseną, ap angą i jos de ales žyminčios p a a dės. 2.3.1.1. kūno dalis apibūdinančių p a a džių ap ik a daugiausia (53). Pas ebė a, kad dažniausiai p a a dės Veliuonos k aš e ku iamos pagal išski ines eido i gal- os ypa ybes. ai pas ebi i al ydas bu kus, y ęs lie u ių p a a des (bu kus 1995: 36). okių p a a džių mo y ai: a) eido požymiai (6): Baisūnas – nes „labai baisus snukis“; G iūšiukas – nes eidas k iaušės o mos; Pomido as – dėl nuola audono eido; S alčius – nes a sikišęs smak as; Sū inis – nes eidas plokščias; žąsinas žandinis – nes an žando u i apgamą; b) oda (1): G aikas – dėl amsios odos; c) kaklas (2): An isa – ilgas kaklas; Ciegė – labai plonas kaklas; d) gal a (3): Buožgal is – odėl, kad didelė gal a; Gaublys – nes didelė gal a; T ikampė – nes gal a ikampė; e) ūsai, ba zda (2): Senis – da ne senas, be aip adina, nes su ūsais, aikš o kaip senis; Ba zda – nešioja ba zdą; u i didelę i ankią ba zdą; ) plaukai i šukuosena (19): A is – odėl, kad labai ga bano a; Bigudas – nes y a ga bano as; Bu ius – nes ga bano as; Ga banius – žmogus ga bano ais plaukais; Mopsas – nes ga bano i plaukai; Eše ys – nes „ yžas“ i plaukai pies u s o i; plaukai pasišiaušę; Lapiukas – odėl, kad plaukai labai „ yži“; Ry ža – na ū alūs audoni plaukai; Rudis – plaukai audoni; Raudongal ė – dažy i plaukai; Gel onpūkis – š iesiais plaukais; Pūkys – nes š iesus; Šyla – š iesūs plaukai; Undinė – labai ilgi plaukai; Vilnonis – ilgais plaukais aikinas; Zombis – isą laiką plikas; žilius – nes labai š iesūs plaukai; Plikis – plikas žmogus, dėl šukuosenos; Kuodė – dėl šukuosenos; g) akys (4): Čiukčius – siau os akys; Šamas – nes iš e s os akys, aukš o ūgio žmogus. Akiniuo as smu as, a ba G i as – su akiniais; žmogus, nešiojan is akinius; Ke u akė – nes nešioja akinius, nešioja akinius su d igubais s iklais; h) ausys (1): Leopoldas – dėl a sikišusių ausų; i) dan ys (5): Dan is ė – dan ys į p iekį a sikišę; labai a sikišę dan ys; Kiškis – dėl s ambių dan ų, nes panašus; T iušis – a sikišę dan ys; Zylė – dėl plačių p iekinių dan ų; Dan ys – nes labai dideli dan ys; j) nosis (4): Dumčius – nosis didelė; G i as – nes kumpa nosis, žmogus su ilga nosimi; Paukš is – nes labai kumpa nosis; Paukš anagis – nosis kumpa. k) ankų i kojų požymiai (6): Če pė – nes ankos labai pleiskano os; Ki as – klišos kojos, žmogus k ei omis kojomis; Klipšė – odėl, kad iena koja iš- Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės: onomasiologinė mo y acija 181s aipsniai / a icles k ypusi; Klišė – k ei os kojos; Klišius – odėl, kad klišas; Leška – odėl, kad s o os šlaunys. 2.3.1.2. kompleksiją i ūgį cha ak e izuoja 45 Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės. jos nusako s o umą i liesumą, žemą i aukš ą ūgį. 1) s o umą i liesumą žyminčių pa a džių už ašy a 18. iš jų dažnesnės s o umą ak ualizuojančios p a a dės (14), pa yzdžiui: Bačku ė – dėl s o umo; Bangi- nis – nes s o as; s o as žmogus; Bekonas – nes s o as; Blizgė – s o a panelė; Bomba – s o a; E o ika – labai s o as; Filmukas – s o o sudėjimo mo e iškė; Ging asas – s o as žmogus; Kalnas – dėl iš aizdos; Kiaulė – s o as žmogus; Kindziulis – dėl s o umo; K okodilė – s o a; Reizė – labai s o a mo e is; S o- as – nes s o as, ik as s o ulis. Liesumas apibūdinamas ečiau (4): Agu kas – dėl liesumo; Džiū ėsėlis – nes labai plona; Sliekas – kūdas žmogus, nes plonas; Šapokliaka – smulkaus sudėjimo. 2) ūgį cha ak e izuoja 18 p a a džių, ku iomis dažniau ak ualizuojamas mažu- mas, žemumas (13), pa yzdžiui: Musė – nes maža; Sna glis – 16 me ų, o labai mažas; Sna glius – eina į 10 klasę, be nuo ūkymo i gė imo labai žemas; T umpas – nes labai žemas; Pempiukas – mažo ūgio; Mažylis – mažo ūgio; Mažius – mažo ūgio žmogus; Mažas – mažo ūgio; Mažiukas – mažo ūgio; Coliukė – nes maža; Deg ukas – mažo ūgio; G ūzdas – labai mažo ūgio; Kiškelis – labai mažo ūgio. aukš as ūgis pab ėžiamas ečiau (5): Didžioji apkė – aukš o ūgio; Ilgas – labai aukš as; odėl, kad labai aukš as; Sabonis – nes labai aukš as; S ulpas – aukš o ūgio žmogus; ži a a – me g., nes labai aukš a. 3) kai ku iomis p a a dėmis apibūdinamas i ūgis, i kompleksija (9), p z.: Gys- la – aukš as i „kūdas“, aukš as i plonas; G ing asas – s o a i aukš a; Kul- e s ukas / Kūl e s ukas – dėl iš aizdos; nes mažas i s o as, žemas, jis sa e aip p aminė; Mažiuks – žemas i s ambus; Medis – aukš as i „kūdas“, aukš- o ūgio žmogus; Meškis – žemas i s ambus; Silkė – aukš a i labai „kūda“; Bu undukas – mažo ūgio; žemas i s ambus; Ki minas – aukš as i „kūdas“. 2.3.1.3. ap ik a 15 p a a džių, žyminčių išo inį panašumą, g ožį i laikyseną. galima ski i kelias panašumo į ką no s g upeles: 1) asmen a džius, au o a džius (9), pa yzdžiui: Džina – labai panaši į ak o ę džiną iš se ialo „san a ba ba a“; Leninas – nes p aplikusi gal a; S učkus – dėl panašumo į ilmo eikėją; Ša is – panašus į ilmo he ojų Ša iką; Šimša – dėl iš aizdos; Šū ikas – nes panašus; Tedas – nes panašus į edą iš „san a ba ba os“; Te esė – aikš o i kalba kaip mo e is; Čigonas – ba onas; pana- šus į čigoną; 182 iLona Mickienė, i a ba anauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVII 2) zooapelia y us (3), pa yzdžiui: Bičiulio beždžionė – panaši į beždžionę; Čiu- kas – panašus į pa šą; D iežas – odėl, kad panaši į d iežą; 3) an gam ines bū ybes (1), pa yzdžiui: Velnias – nes panašus, nes p isigė ęs kaip elnias. i in e ai pab ėžiamas Veliuonos gy en ojų g ožis i laikysena (2): G ažuo- lė – nes g aži; Kup ius – dėl susikūp inimo, nes su kup a. 2.3.1.4. ap anga i jos de alės ak ualizuojamos palygin i e ai (5): Ma osas – nešioja d yžuo us ma škinius; Mil onas – u ėjo džinsus „Mil ons“; Ko as – nešio- ja ska elę; Ap iaškė – odėl, kad isada nešioja ap emp as kelnes; Bo užė – nes d abužiai dažniausiai aškuo i. 2.3.2. žmogaus judesius, judėjimą apibūdina 8 p a a dės. Pas ebė a, kad jos žymi eisenos ypa umus i de ek us: Klipšys – šlubuodamas aikš o; Nindzės – isą šeimą aip adina, aikš o kaip ėžiai; Ping inas – dėl eisenos, s o a i eina linguo- dama; Sp endžina – dėl jo eisenos; S u is – nes g ei ai bėga; Ančikės – nes eidamos k ypuoja; Kišku is – eina pasišokinėdamas; Zuikis – dėl g ei o bėgimo. 2.3.3. su kalbėjimu susijusių gi dimųjų izinių ypa ybių ap ik a nedaug (5): Cypalas – nes labai plonas balsas; Flei a – nes u i melodingą balsą; Pe kūno ože- lis – dėl plono balso. 2.3.4. iziologinėmis p a a dėmis ak ualizuojami neigiami žmogaus požymiai. jų ap ika os 3: Siu blys – ge damas siu bia; Smi skė – nes smi da; Šeškas – žmo- gus, pagadinęs k apą. 2.3.5. eikdami p a a džių mo y us, esponden ai ka ais nu odo kelis iš aizdą apibūdinančius požymius (6): žiu kė – a sikišę dan ys kaip žiu kės i da k ailai būna apsi engusi; Indėnė – dėl ga saus kalbėjimo i yškaus dažymosi; Kaukolė – labai „kūdas“; žmogus, ku io eidas panašus į kaukolę; Kiaušinis – kiaušinio o mos eidas; isada neš a ūs ūbai, nesip ausęs, nesišuka ęs; Klebonėlis – kalba i aikš- o kaip mo e is; Kup iukas – žemas i eina susikūp inęs. 2.4. asociacijas žyminčios p a a dės „neapibūdina p a a džiuojamojo, nes da- omos iš a do a pa a dės“ (bu kus 1995: 103). P a a dėmis nelaikomi hipoko is- iniai a dai, . y. a do san umpa, p z.: Liucė – nes a das Liucija; Rička – nuo a do iča das; Vi ka – nuo a do Vy au as. okių a dų a ian ų Veliuonos apy- linkėse už ašy a daug, jie ypač papli ę a p jaunosios ka os gy en ojų. ačiau hi- poko is inės pa a dės e inamos ki aip. jų san umpos, ilginimo a ejai laikomi asmenų pa adinimus bei asmen a džius žyminčiomis p a a dėmis. Vienos asociacinės p a a dės da omos iš asmens a do (28), ki os iš pa a dės (60), pa yzdžiui: Aucas – a das an anas; Bimbis – nes a das im ydas; Bo u ė – nuo a do bi u ė; Cy ius – nuo a do žyd ius; Čecha – nes a das Česlo as; Džekis Kiau Kiau – dže aldas; Veliuonos apylinkių gy en ojų p a a dės: onomasiologinė mo y acija 183s aipsniai / a icles Bakanė – nes pa a dė bakanai ė; Balanda – nuo pa a dės ba adauskas; Biga – nes pa a dė begonis; Bulis – babenskas; Cilius – nes pa a dė cilišauskas; D ugelis – nuo pa a dės daugelis. Įdomu pas ebė i, kad ap ik as i ne ipiškos p a a dės da ybos a ejis, kai p a a - dė da oma iš a do i pa a dės, pa yzdžiui: Simas – nuo pa a dės simana ičius, nuo a do imas. iš iso už ašy a 94 (24,35 p oc.) okios p a a dės. jos gali bū i ski s omos į one ines i seman ines. 2.4.1. Pagal one ines asociacijas suda y ų p a a džių y a 88. asociacinės p a a dės žymi: a) daik ų pa adinimus: Rubinas – a das obe as; Rublis – nuo a do obe as; Spu ga – nes a das ju ga; Sulė – nes a das saulius; Vadenilis – nuo a do Vandelinas; ža na – nes a das žana; Mo ia – nuo a do jū a ė; Iešmu is – nes a das i man as, i mu is; b) gy ūnų pa adinimus: Bimbis – nes a das im ydas; Bo u ė – nuo a do bi u ė; Ša ka – nuo a do Ša ūnas, žal ys – nes a das žil inas; Bulis – ba- benskas; D ugelis – nuo pa a dės daugelis; Cilius – nes pa a dė cilišauskas; Gužas – pa a dė gudžiūnas; Kabans – nuo pa a dės bakanas; Le as – nes pa a dė Liu ina ičius; Ryklys – pa a dė yklia ičius; Šeškas –me gau inė pa a dė Šeškauskai ė; c) augalų pa adinimus: Giliukas – nes a das gile a; Pina ijas – a das bijūnas; Balanda – nuo pa a dės ba adauskas; Diemedėlis – nes pa a dė diemenis; Biga – nes pa a dė begonis; Lau as – nes pa a dė Lau inai is; Liepa – nes pa a dė Lieponis; Malina – Malinauskas; žibu ė – nes pa a dė žibai ė; d) ypa ybės pa adinimus: Mindžius – a das Mindaugas; Sadis ė – nes pa a dė sadauskienė; Sukčius – nuo pa a dės su kus; Šiau inis – nuo pa a dės bal- ušai is; Šniokš as – nes pa a dė Šniokai is; e) asmenų pa adinimus bei asmen a džius: Bakanė – pa a dė bakanai ė; Džiu- gas – nuo pa a dės džiongys; Elzė – nes pa a dė elzbe gienė; Gudas – nes pa a dė gudai is; Gus a – pa a dė gus ai is; Gu ė – nuo pa a dės go au as; Jasius – pa a dė jasukynas; Le as – Le ukas; Lukas – pa a dė Lukianskas; Maja – nes pa a dė Majauskas; Mikas – Mikalauskas; Pe ia – nuo pa a dės Pe kus; Pe as – nuo pa a dės Pe a ičius; Poškė – nes pa a dė Pošku ė; Skadimi as – nes pa a dė skadas; Šležas – pa a dė Šleže ičius; U bas – nuo pa a dės u bana ičius; Vizgė – pa a dė Vizgai ienė; Zeblė – nes pa a dė Zabliauskai ė; Und a – nuo pa a dės undu ai is; ) ki us apelia y us, dažniausiai neigiamai kono uo us: Pinda – nes a das inga; Di mo as – nes pa a dė bi manas; D abas – pa a dė d aba iukas; Op a y- kas – pa a dė op ažas; Zombė – nes pa a dė Zambeze ičiū ė; Šap onas – pa a dė sap ončikas.