71s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: geoling is ika, lie u ių a mių klasi ikacija, Lie u ių kalbos a lasas,
gy enamųjų ie o ių (punk ų) inklas.
keywo ds: geolinguis ics, classi ica ion o he Li huanian dialec s, a las o he
dialec s, poin ne wo k.
danguoLė MikuLėnienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek-
ologija, sinch oninė i diach oninė akcen ologija, mo onologija, kal-
bos is o ija, lie u ių kalbo y os is o ija.
Lie uViŲ a MiŲ inkLas:
jo iŠ akos i oP iMiZacija
ne wo k o Li huanian dialec s:
he sou ces and op imisa ion
ano acija
geoling is ikos p adžia Lie u oje sie ina su kalbininko an ano salio eikla. s aipsnyje pa eikia-
ma a gumen ų, į odančių, kad Lie u ių kalbos a laso (1977–1991) kū ėjai iš esmės ėmėsi salio i jo
alkininkų įdi biu: jie naudojosi uo pačiu, ačiau kiek pako eguo u gy enamųjų ie o ių inklu.
Lie u ių kalbos a laso punk ų inklas nepaki o i įsi i inus daba inei lie u ių a mių kla-
si ikacijai. aip bu o palik a galimybė olesnei lie u ių a mių aidos s ebėsenai i y imams.
anno a ion
he beginnings o geolinguis ics in Li huania is linked wi h he ac i i ies o he linguis
an anas salys. he a icle p esen s a gumen s ha p o e ha he au ho s o he Lie u ių kalbos
a lasas (a las o he Li huanian Language, 1977–1991) mos ly d ew on he wo k o salys and
his colleagues: hey used he same ne wo k o se lemen s, which hey modi ied a li le.
he ne o he poin s o he a las did no change wi h he con empo a y classi ica ion o
Li huanian dialec s. in his way he possibili y o u he obse e and s udy he de elopmen
o Li huanian dialec s emained.
Pama inis lie u ių geoling is ikos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (1 . Leksika – 1977,
2. Fone ika – 1982, 3. Mo ologija – 1991)1 lie u ių a mes pa eikė 376 žemėla-
piais i jų komen a ais. iš iso apibūdin a apie 560 kalbos eiškinių, pa eik a pe du
1 už šį eikalą 1994 m. Lie u ių kalbos a laso au o iams (kaziui Mo kūnui, aloyzui Vidugi iui i k .)
bu o į eik a Lie u os espublikos mokslo p emija.
72
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ūks ančius į ai iausių a minių duomenų iš iso lie u ių kalbos plo o, su ink a pe
700 000 ka o ekos ko elių (Lka i 11–12, Mo kūnas 1980: 45–46, bka 2009: 41).
ačiau pa ies šio eikalo ašymo is o ija iki šiol menkai žinoma. ypač mažai i a
Lie u ių kalbos a laso p iešis o ė: pa engiamieji i o ganizaciniai da bai, medžiagos
inkimo i kaupimo ins ukcijos, me odinis i me odologinis y ėjų pa eng umas.
Šio s aipsnio ikslas – mokslo isuomenei pa eik i in o macijos, ku i ne ik
išsamiau supažindin ų su Lie u ių kalbos a laso engyba, be i pa ikslin ų jau u i-
mus duomenis apie geoling is ikos p adžią Lie u oje. y imo objek as – a mių
medžiagos egis acijos į ašai, knygose saugomi Lie u ių kalbos ins i u o kalbos
is o ijos i dialek ologijos sky iaus a mių a chy e.
apibend inan analizės duomenis em asi kompiu e inės ka og a ijos me odu.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
engybos is o ija: ŠaL iniai
Lie u ių kalbos a lasas. no s lie u ių a mė y os da bai p adė i o ganizuo i
os įs eigus Lie u ių kalbos ins i u ą, ku į laiką many a, kad lie u ių a mių inklas
sie inas su duomenų Lie u ių kalbos a lasui inkimu i uome suda y as pag indi-
nio žodžių geog a ijos žemėlapio p ojek as (Mikulėnienė 2008: 17–18).
Lie u ių Kalbos a laso „Į ade“ y a nemaža ai pa i inančių užuominų, pa yzdžiui:
„Lie u ių kalbos a laso“ engimas – daug jėgų, laiko i lėšų eikalaujan is da bas, ku iam
sąlygos suda y os ik a ybų aldžios me ais. Pagal specialią p og amą 1950 m. p adė-
as sis emingas a laso medžiagos inkimas iš isų lie u ių kalbos a mių (daugiau kaip
700 gy enamųjų punk ų) uko be eik du dešim mečius“ (Lka i 5). uome iniame
Lie u os s plo e a mių medžiaga bu o ink a iš 703 ( ėliau 704) gy enamųjų
punk ų ( ieną nuo ki o sky ė maždaug 10–12 km). Pačioje da bo p adžioje ( aigi ga-
lima sup as i, kad penk ajame dešim me yje) bu o a lik a i i inų gy enamųjų punk-
ų nume acija: p adėjus ją nuo šiau iausių gy enamųjų punk ų, kiek galima, laiky asi
„ho izon aliosios linijos“ su didėjančiais eilės nume iais y ų k yp imi (Lka i 11). ai
ody ų, kad A laso p adžia laiky inas xx a. penk asis dešim me is.
Vis dėl o iš šio ap ašo nema y i, kas i kada nus a ė okį punk ų skaičių; kas
pa inko gy enamąsias ie o es i a liko punk ų nume aciją; kodėl pasi ink as 10–
12 km. a s umas a p paski ų punk ų; kas nu odė isą duomenų pa eikimo žemė-
lapiuose a ką. aigi daugiau duomenų ieško ina jau ki uose šal iniuose.
„Lie u ių kalbos a lasas“. P ospek as, ka og a a imo i komen a ų ašymo
ins ukcija2. Pi miausia ai – nedidelis ank aš is, da uo as 1968 m. jame apibū-
2 oliau eks e umpinamas (Pkki).
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
73s aipsniai / a icles
din i isi galimi a minės medžiagos šal iniai. ai, pasak au o ių: 1) ka o eka, pagal
P og amą kaupiama nuo 1950 m. (iš 706 gy enamųjų punk ų); 2) s uden ų, gim-
osios a mės a s o ų, p ak ikos me u su ink a medžiaga; 3) a miniai eks ai, už a-
šy i a ba į ašy i į magne o ono juos elę; 4) didysis Lie u ių kalbos žodynas; 5) pas-
ki ų au o ių monog a ijos, s aipsniai, s udijos (Pkki 8).
Šiame dokumen e galima as i i daugiau e ingos in o macijos – pa yzdžiui,
sužino i, kad A laso žemėlapių eskizai b aižy i 1957 m. kon ū iniame žemėlapyje
(jį spausdino Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o spaus u ė). o make a imui
aiky as jau ki as kon ū inis Lie u os s žemėlapis, a i inkan is 1968 m. Lie u os
s adminis acinio suski s ymo žemėlapį, ku io mas elis 1 : 600 000 (Pkki 5).
smulkiai ap a iami kalbos eiškinių ka og a a imo dalykai: pa eikiamos su a -
inių ženklų sankaupos (ž . 1 pa .).
1 PaV. Lie u ių kalbos a lasui pa eng os ienos su a inių ženklų sankaupos pa yzdys
a k eip inas dėmesys į čia pa ap a iamą ženklų a ojimo eiliškumą, bend inei
lie u ių kalbai i a mėms p iklausančių duomenų žymėjimą i pan. iš 1 i 2 pa .
ma y i, kad bend inės lie u ių kalbos ak ams bu o nu a a aiky i už ušuo us (a
be eik už ušuo us) su a inius ženklus, o a miniams – neuž ušuo us, ž . 2 pa .
2 PaV. bend inės lie u ių kalbos i a mės duomenų žymėjimo pa yzdys
Šiame dokumen e aip pa aiškiai nu ody a i ai, kad Lie u ių kalbos a lasas bus
suda y as, „ emian is Lie u os s Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū-
os ins i u o u ima a mine medžiaga, su ink a a ybų aldžios me ais pagal P og-
a mą“3 (PKKI 1).
3 čia minima 1951 m. išleis a Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama (au o iai juozas balči-
konis, bo isas La inas, juozas senkus; an asis leid. – 1956 m.)
74
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
aigi ši ci a a u ėjo išsklaidy i pasku ines au o ės abejones dėl apy ik io a mių
inklo suda ymo laiko a pio, ačiau su ink a medžiaga odo ką ki a.
„1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“.
Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus a chy uose
as as aplankas, ku iame su egis uo i 1942–1943 m. gau i a sakymai į an ano
salio anke os Apklausas 1 klausimus4 .
Į seg u ą me aline sąsaga iš iso suseg as 61 ke i ojo o ma o puslapis. Punk-
ų są ašas p adedamas an ajame, nenume uo ame, puslapyje, ku is au o ių bu o
laiky as pi muoju. Pasku inis puslapis aip pa nenume uo as, palik as uščias. Pi -
masis puslapis a lieka idinio i šelio (p iešlapio) unkciją: puslapio idu yje iš-
spausdin as są ašo pa adinimas. ki i puslapiai nume uo i eilės a ka: nume is a-
šy as i šuje, pe idu į.
išsamesnė egis acijos lapų analizė odo, kad senasis a mių inklas suda y as
adminis aciniu e i o iniu p incipu: pi miau nu odomas alsčius, paskui – kaimas.
Pa yzdžiui, daba iniam i kšli punk ui (Lka 33) seniau p iklausė daugiau ne-
oli esančių gy enamųjų ie o ių: naikia, k učia, spu gana (2), Meinõ iai i ,
žinoma, pa ys i kšlia; Šaki punk ui (Lka 512) – P󰅧skepaliai, Papa yna, a -
žuo lupia, Vilkẽliškiai, kiaulupia, būd iẽčiai, i inia i Šakia.
iš iso salio klausimyno egis acijos lapuose su ašy i 704 gy enamieji Lie u os
e i o ijos punk ai i 9 punk ai, žymė i omėniškais skai menimis, už Lie u os
plo o ibų (jų – ma y i iš nume acijos – iš iso bū a 13).
Lka duomenys ink i iš iek pa ie o ių (ž . šio s aipsnio ski snį „Lie u ių
kalbos a lasas“). Panag inėjus są ašą smulkiau, jau plika akimi ma y i, kad dau-
gelis punk ų nesiski ia – i ie, iš ku ių gau a i į egis uo a salio anke os a sa-
kymų, i ie, ku ie, pasak ins ukcijos au o ių, u ėjo bū i įs eig i „ a ybų aldžios
me ais“.
Vadinasi, daugelio punk ų i jų skaičiaus su apimas gali bū i nea si ik inis: ko
ge a, šeš ojo dešim mečio i ėlesni Lie u ių kalbos a laso kū ėjai p i aikė salio
anke ai suku ą a minį inklą i juo naudojosi.
Ki i šal iniai. u imi duomenys odo, kad sis eminiam a minių duomenų in-
kimui eng asi ge okai iš anks o. im ų kolek y inių ke inimų bū a da p ieš ka ą.
Š ai kalbininko Mindaugo Šinkūno neseniai ap ik as šal inis liudija, kad o me-
o Lie u os kalbininkai engėsi ku i i leis i Lie u ių kalbos a myną . ai u ėjo
4 an seg u o, ku io i šelyje išspausdin a „Дело no....“, nežinomo asmens anka mėlynu ašalu už ašy a:
„1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. kiek žemiau p iklijuo as lape-
lis su už ašu „ egis acijos“. Žodis už ašy as didžiosiomis aidėmis anka. ašy a juodos spal os ašalu.
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
75s aipsniai / a icles
bū i mokslinis žu nalas a ki as ęs inis leidinys (sch ijnen 1933: 77)5. in o maci-
joje nu odoma, kad jis y a spausdinamas („das e s e hel is im d uck“), ačiau
nei au o ius (a au o iai), nei leidinio pa adinimas nenu odomi. kad ši in o maci-
ja pasida y ų aiškesnė, šiuos šykščius bibliog a ijos duomenis u i papildy i ki i,
ačiau galbū ne isiems žinomi lie u ių a mė y os is o ijos ak ai.
ne kele ius me us (1931–1933 m.) Vy au o didžiojo uni e si e e yko Š ie i-
mo Minis e ijos o ganizuo i nemokami ku sai a mėms i i. jiems ado a o ju gis
ge ulis, klausy ojus mokęs a minius ak us už ašinė i 1925 m. p iim a a p au ine
one ine kopenhagos ansk ipcija (Mo kūnas 2000: 283 ). kaip odo iki šiol išli-
kę ku sų klausy ojų są ašai, ku sus lankė ke u ios g upės (po 10–13 klausy ojų).
ku sų pabaigoje bu o pasi ašomas pasižadėjimas „ap ašy i sa o a mę i spaudai
pa uoš ą aš ą be a lyginimo į eik i Š ie imo Minis e ijai“ (Mo kūnas 2000: 287).
Pasižadėjimą ku sų daly iai i ino pa ašais6. ge ulio ku sų klausy ojai – Pe as
jonikas, izabelė Ma use ičiū ė, elzbie a Mikalauskai ė i k . – į ykdė duo ą pažadą
(plačiau Mo kūnas 2000: 288–289).
Mo kūno (2000: 288) eigimu, ku sų klausy ojų pa eng i gim ųjų a mių ap a-
šai u ėjo ęs i pa ies ge ulio p adė ą se iją Lie u ių kalbos a mės. Pi masis sąsiu-
inis (šių dienų e inimu, knyga) bu o ge ulio i ch is iano s ango pa eng as
ap ašas Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (ge ullis, s angas 1933)7. Š ai kodėl minė o-
je bibliog a inėje in o macijoje ge ulis nenu odė spausdinamo ęs inio leidinio
au o ių i sąsiu inio pa adinimo.
ku sų klausy ojams ge ulio i ch is iano s ango leidinys bu o puikus pa yzdys,
kaip okį da bą a lik i. ne ukus gim osios a mės one ikos i mo ologijos ap ašą
Pag amančio a mė pa eikė Pe as jonikas, diplominius da bus pa ašė Ma use ičiū-
ė, Mikalauskai ė i ki i. aigi da p ieška iu o ma osi kelios lie u ių dialek olo-
gijos k yp ys: ap ašomoji i geoling is inė.
ap ašomoji dialek ologijos k yp is bu o išlaiky a i po an ojo pasaulinio ka o.
1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ji a spindė a a ski a ema
„Lie u ių kalbos a mių ap ašymas“ ( emos ado as – ik asis Ma na ys balčikonis),
plačiau ž . Mikulėnienė 2008: 21.
5 au o ė nuoši džiai dėkoja d . Mindaugui Šinkūnui, pasidalijusiam šia s a bia in o macija, i habil. d .
jolan ai gelumbeckai ei už Vokie ijos biblio ekose su as ą šal inį.
6 Pasižadėjimų nepa ašė ienas ki as užsienie is i isi pasku inės ke i osios g upės klausy ojai. ku sai
jiems yko umpiau ( is, o ne šešias) sa ai es, odėl gali bū i, kad mokymosi p ocesas liko neužbaig-
as (plačiau ž . Mo kūnas 2000: 284–288).
7 knygos i šelio apačioje, ku nu ody a knygos išleidimo ie a i me ai, didžiosiomis aidėmis da pa-
ašy a: „ŠVie iMo Minis e ijos knygŲ LeidiMo koMisijos Leidinys, 379 no“.

76
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
o geoling is inė lie u ių dialek ologijos k yp is pi miausia sie ina su salio an-
ke a, ku ios paski is bu o aiškiai apibūdin a – „žodžių geog a ijai“. jau pa s salio
anke os pa adinimas Apklausas 1 odo, kad jų ke in a suku i daugiau. aigi i
1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ši k yp is o muluo a kaip
sa a ankiška ema „kalbinė geog a ija“. jos ano acijoje ašoma: „Pagamin a ik ie-
na anke a, be ji nebaig a, apklausinė i duomens nesuklasi ikuo i“ (ci .: Mikulėnie-
nė 2008: 22). nenu ody as i emos ado as.
aigi p ieš p adedan ie inių gy en ojų apklausą, a mių inklas jau u ėjo
bū i suda y as. odėl lie u ių geoling is ikos iš akos kel inos ne gi ne į an ojo
pasaulinio ka o laiko a pį, kai pi mieji a miniai duomenys jau bu o enkami sis-
emiškai, o į da senesnius laikus – į ke i ąjį xx a. dešim me į.
ak iškai lie u ių geoling is ikos p adžia galėjo su ap i su uome ės Š ie imo
Minis e ijos o ganizuo ais ku sais.
g e inaMoji LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
I APKLAUSO 1 Punk Ų anaLiZė
Žodžių geog a ijos duomenų, su ink ų i už ašy ų an ojo pasaulinio ka o me-
ais pe palygin i umpą laiko a pį – 1942–1943 m.8, bu o ik ai daug i iš dau-
gelio ie o ių.
ai odo, pa yzdžiui, kiškio pa adinimų papli imo žemėlapis (ž . 3 pa .).
a miniai Apklauso 1 duomenys p adė i ka og a uo i ik pačioje xx a. pabai-
goje (plačiau ž . P anskūnai ė 1993; 1994; 1997; ge žo ai ė 2011), ačiau i iš jų
egis acijos są ašo ma y i, kad a sakymai į šios anke os klausimus už ašy i daugiau
kaip iš 1 500 ie ų9. kazio Mo kūno liudijimu, „an asis pasaulinis ka as su uk-
dė baig i šį, daugiausia moky ojų i y esniųjų klasių mokinių pagalba ykdy ą,
da bą“ (Lka i 10), ačiau jau i iš o, kiek daug a minės medžiagos uo me u
bu o su ink a, galima sp ęs i, kad inkėjai di bo ikslingai, . y. jau u ėjo suku -
ą lie u ių a mių inklą.
aigi Lie u ių kalbos a laso kū ėjams ne eikėjo jo ku i iš naujo: šeš ojo de-
šim mečio dialek ologai galėjo em is salio suda y uoju i ų gy enamųjų ie o-
ių są ašu.
8 apie ai galima sp ęs i iš u imų Apklauso 1 egzemplio ių spausdinimo da os: pi mojo puslapio apa-
čioje smulkiomis aidelėmis pa ašy a: „sp. „Š y u ys“, Vilnius – 1942“. Pi mieji, bandomieji, a sakymai
į egis uo i da 1941 m., be jų bū a labai mažai.
9 kaip ašoma Lie u ių kalbos a lase (Lka i 10), „ne iš isų lie u ių kalbos a mių i šnek ų olygiai.
be eik isiškai nebu o a sakymų iš klaipėdos k aš o (užpildy a po 1 anke ą iš klaipėdos i Šilu ės
apsk ičių)“. ai bus nulėmusi sudė inga poli inė i is o inė šio k aš o si uacija.
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
77s aipsniai / a icles
3 PaV. kiškio pa adinimai lie u ių a mėse ( emian is salio Apklausas 1 anke os a sakymų
duomenimis)10
uo aki aizdžiai įsi ikin a ykdan Visuo inės do acijos p ojek ą Šiuolaikiniai
geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės
in o macijos sklaida11, kai bu o a lik a ka og a inė isų Lka punk ų pa ik a12. Į
ieną žemėlapį sukėlus salio Apklauso 1 egis acijos duomenis i Lie u ių kalbos
a laso punk us, ma y i, kad daugelio gy enamųjų punk ų nume acija su ampa13 .
10 Žemėlapį suda ė Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus jaunesnioji moks-
lo da buo oja Lau a ge žo ai ė.
11 P ojek o n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028; ykdančioji ins i ucija – Lie u ių kalbos ins i u as, p ojek-
o ado ė p o . d . danguolė Mikulėnienė, plačiau ž .:
h p://www. a mes.l
. da ž . (aliūkai ė 2011,
kalėdienė 2011).
12 ka og a inę pa ik ą a liko Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus da buo-
ojai Lau a ge žo ai ė, d . auš a kaika y ė, d . Mindaugas Šinkūnas.
13 g e inimo pag indas – Lie u os kelių a lasas (Vilnius: b iedis, 2010, 178 p.). Mas elis: 1 cm – 1,2 km.
78
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Pa yzdžiui, šiau ės žemaičių elšiškių plo e su ampa be eik ečdalis Apklauso 1
i Lie u ių kalbos a laso punk ų (ž . p iedo 1 len elę). Vienas iš jų, pa yzdžiui,
daba inis i kšlių punk as (Lka 33), a i inka is salio Apklauso a sakymų egis-
acijos knygoje uo pačiu nume iu pažymė as ie o es – k uči󰅧s, sp󰅧 ganus i
i kš li󰅧s (ž . p iedo 1 len elę).
ypač aki aizdžiai Lie u ių kalbos a laso punk ų i salio a mių inklo punk ų
su apimas iš yškėja ada, kai pasi ink os ie o ės „užklojamos“ ienos an ki ų (ž .
5 pa .). ada aki aizdžiai ma y i, kad jos geog a iškai iš esmės su ampa a išsidės-
čiusios labai nedideliu a s umu (ž . 4 pa .).
4 PaV. i kšli punk as (Lka n . 33) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės14
Panašus su ampančių punk ų san ykis išlaiky as i aka ų aukš aičių šiauliškių
plo e (ž . p iedo 2 len elę), šiek iek didesnis – pie ų aukš aičių e i o ijoje (ž .
p iedo 4 len elę), o y ų aukš aičių kupiškėnų jis ne šiek iek mažesnis – (ž . p ie-
do 3 len elę), plg. 5 pa .
Šiau ės žemaičiai
elšiškiai
Vaka ų aukš aičiai
šiauliškiai
y ų aukš aičiai
kupiškėnai
Pie ų
aukš aičiai
su ampančių
punk ų skaičius 20 23 928
Pa a mės
punk ų skaičius 55 65 19 87
su ampančių
i nesu ampančių
punk ų san ykis
2,75 2,8 2,1 3,11
5 PaV. su ampančių Lie u ių kalbos a laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų san ykis
14 didžiaisiais skai menimis pažymė as daba inis Lie u ių kalbos a laso punk as, mažesniais – a. salio
Apklauso 1 a sakymų egis acijos knygoje uo pačiu nume iu pažymė as ie o ės.
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
79s aipsniai / a icles
aigi nesunku apskaičiuo i, kad su ampa maždaug ečdalis Lie u ių kalbos a -
laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų: ai odo su ampančių i nesu ampančių
punk ų san ykių idu kis (2,69)15 .
gali bū i, kad iena ki a gy enamoji ie o ė pasi ink a ėliau, . y. jau po an-
ojo pasaulinio ka o – pa yzdžiui, kučinai (Lka n . 683). egis acijos lapuose
šios ie o ės nė a. ačiau uo pačiu 683 nume iu pažymė i aplinkiniai kaimai –
kaimẽliai, Šulinẽliai (žemėl. Šulneliai), Miškniai, p iklausę Lazdjų alsčiui, i
gals a, gudẽliai, Vy au a, uo me u p iklausę Veisiej alsčiui, ž . 6 pa .
6 PaV. kučinų punk as (Lka n . 683) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės
Vadinasi, po an ojo pasaulinio ka o, Lie u oje p aūžus žemės ūkio kolek y i-
zacijai, ėmimams i melio acijai, salio a mių inklas bu o ko eguo as i ikslin-
as. kadangi baigian is ka ui lie u ių geoling is ikos kū ėjas an anas salys pasi-
aukė į aka us, penk ajame dešim me yje i ėliau Lie u ių kalbos a laso kū ėjai
jo nuopelnų minė i negalėjo, ačiau moksliniu palikimu pasinaudojo.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
Punk Ų inkLo oP iMiZaViMas
Šiandien da sunku iksliai pasaky i, kiek ka ų pe keliasdešim ies me ų laiko-
a pį Lie u ių kalbos a laso punk ai bu o keičiami a ki aip ko eguojami.
15 Visi pa ik os duomenys bus paskelb i numa omame išleis i a lase XXI a. p adžios lie u ių a mės: geo-
ling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai).
86
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis-
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
334 44 do nu os Šlapabe žės
Venzgalių [Vincgalys]
334 Šlapabe žė
366 107 be ygalos Vandžių ? 366 be ygala
404 48 kėdainių Pelėdnagių 404 kėdainiai
406 52 Šė os kamėnų
a. kaplių [aukš ieji kapliai]
Vainiūnų
juškonių
ki deikių
Pakščių
Pe aičių (2)
*Piliakalnio [y a p ie 445–446,
oloka]
Šė os m.
406 Šė a
407 52 Šė os gaižūnų 407 gaižūnai
441 47 jos ainių ka ūna os 441 jos ainiai
445 224 Pano e ių Pasodos
Pano e ių m.
445 Pasoda
472 31 jona os ii bajo iškių [bajo iškiai]
ba bo laukio [ba bo laukis]
gembiškių*
kul os
472 kul a
473 31 jona os bazilionių [bazilioniai]
jaugeliškių [jaugeliškiai]
Lukšių [Lukšiai]
Ma ku iškių [Ma ku iškiai]
P aulių (2) [P auliai]
473 Ma ku iškiai
474 228 Vep ių Vep ių [Vep iai]
knizlaukių (2) [knyzlaukis]
Pageležių [Pageležiai]
sližių [sližiai]
474 Vep iai
519 209 kaišiado ių Palomenės 519 Palomenė

Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
87s aipsniai / a icles
3 Len eLė. su ampan ys y ų aukš aičių kupiškėnų punk ai (Lie u ių kalbos a laso i
an ano salio Apklauso 1 duomenimis)
Punk o
n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
84 18 Papilio gudelių
kada ų
kubilių
kuciūnų*
Mikalių [Mikaliai]
Paškučių [Paškučiai]
smaliečių (2)
84 Papilys
85 124 Panemunio su ainiškio
Ša kiūnėlių [Ša kiūnėliai]
uskiškių*
gačionių [gačionys]
85 su ainiškis
116 122 Pandėlio Šėkš ininkų [Šiekš ininkai] 116 Šiekš ininkai
117 122 Pandėlio Vilkelių
su aizdžių
s anionių [s enionys]
umpiškėnų
Pandėlys
naujikų
Lailiūnų
kaliamiesčio*
jokūbiškio
gineižių [gineišiai] ?
bui ydžių [bui ydžiai]
117 Pandėlys
174 92 kupiškio akmeny ės
d ulėnų [d ūlėnai]
sla inčiškio
k asna os nk.*
Plundakų
Pake u ių
Laičių
kupiškio m. (2)
kuosėnų
Vizgiūnų [Visgiūnai]
Valiukiškio nk.*
s ydenių [s ideniai]
174 kupiškis
88
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Punk o
n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
175 92 kupiškio Laičių
ju konių [ju konys]
kunigiškio
su ainių [su ainiai]
175 ju konys
176 126 skapiškio a konių [ a konys]
jaučiupie io [jaučiapie is]
Laibiškių [Laibiškiai]
176 skapiškis
207 120
103
kamajų
Šimonių
gučiūnų ?
bu enų [bu ėnai]
juodpėnų
Punkiškių [Punkiškiai] ?
207 juodpėnai
238 103 Šimonių bu enų [bu ėnai]
juodžiūnų
nociūnų
238 Šimonys
4 Len eLė. su ampan ys pie ų aukš aičių punk ai (Lie u ių kalbos a laso i an ano salio
Apklauso 1 duomenimis)
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
538 213 Žaslių ilgakiemio [ilgakiemis]
ku miškių [ku niškės]
an akalnio [an akalnis]
dubių [dubės]
s abinciškių [s abin iškės]
Žaslių nk. [Žasliai]
538 Žasliai
539 213 Žaslių Papa čių 539 Papa čiai
594 211 semeliškių dzenkūniškių [dzenkūniškės]
semeliškių [semeliškės]
594 semeliškės
613 208 aukš ad a io ju gionių [ju gionys]
alešiškių [alešiškės]
613 aukš ad a ys
631 210 onuškio g uožinkų [g uožninkai] 631 onuškis
642 10 simno bab auninkų (2) [bab auninkai]
gluosnykų [gluosninkai]
kalesnykų [kalesninkai]
k ekš ėnų [k ekš ėnai]
642 simnas
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
89s aipsniai / a icles
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
k okiniukų [k okininkai?]
Me elicos [Me ely ė?]
o esnykų [a esninkai?]
Ponkiškių [Ponkiškiai]
simno kolonis ų [kolonis ai]
ski u ių [ski u iai]
644 1 aly aus aly aus m. [aly us]
aly aus i m. kolonija*
kaniūkų [kaniūkai?]
Likiškėlių [Likiškėliai]
Miklūsėnų [Miklusėnai]
644 aly us
645 2 alo ės būdos [būda]
ilgų [ilgai]
Meškučių (2) [Meškučiai]
užupių [užupiai]
645 alo ė
646 5 daugų užukalnių [užukalniai]
daugai (2) [daugai]
daugų kol.*
junčionių [junčionys]
ko liškių [ka liškės]
sokonių [sokonys]
646 daugai
655 131 udaminos Lopiškių (3) [Lomiškiai]
gumbelių [gumbeliai]
d. ki snos [d. ki sna]
655 udamina
657 10
9
simno
sei ijų
bab auninkų (2) [bab auninkai]
Me elicos [Me ely ė?]
Ponkiškių [Ponkiškiai]
Me elių [Me eliai]
obelninkų [obelninkai]
657 Me eliai
672 128
132
Lazdijų
Š en eže io
Puodžių [Puodžiai]
Mikyčių (2) [Mikyčiai]
Ma čiuka iznos [Ma čiukonys]
672 Š en eže is
674 8
9
Mi osla o
sei ijų
Za amčiškės* ?
cibulių [cibūliai]
ge ėnų (2) [ge ėnai]
Žaga ių [Žaga iai]
674 sei ijai
677 12 Va ėnos kazimie a o [kazimie a as]
Pe lojos (2) [Pe loja]
677 Pe loja
90
danguoLė MikuLėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Punk-
o n .
1942–
1943 m.
egis -
acijos
eilės
n .
Valsčius kaimas LKa
punk-
o n .
Vie o ė
679 12 Va ėnos Vydenių [Vydeniai] 679 Vydeniai
684 133 Veisiejų gals ų [gals ai]
be ašiūnų (2) [be ašiūnai]
Pe oškų [Pe oškai]
Pa eisėjų [Pa eisiejai]
sma liūnų [sma liūnai]
Šadžiūnų [Šadžiūnai]
684 Veisiejai
685 129 Leipalingio jo aišių (2) [jo aišiai] 685 jo aišiai
686 133
129
Veisiejų
Leipalingio
be ašiūnų (2) [be ašiūnai]
dulgininkų [dulgininkai]
Leipalingio ms . (2) [Leipalingis]
sankonių [senkonys?]
Ve šių (3) [Ve šiai]
686 Leipalingis
687 7 Me kinės Liškia os (2) [Liškia a]
Pana os [Pana a]
Piliakalnio [Piliakalnis]
Vo e ų*
687 Liškia a
688 7 Me kinės česukų [česukai]
kampų [kampai]
kasčiūnų [kasčiūnai]
Me kinės ms . (2) [Me kinė]
Milioniškių [Milioniškė?]
suba onių [suba onys]
688 Me kinė
690 12 Va ėnos kane os [kania a] 690 kania a
692 133 Veisiejų sapiegiškių [sapiegiškiai] 692 sapiegiškiai
693 67 kapčiamiesčio Žmi klių [Žmi klės] 693 kapčiamies is
697 24 Ma cinkonių Ma cinkonys 697 Ma cinkonys
701 129 Leipalingio dulgininkų [dulgininkai]
ge dašių [ge dašiai]
k i onių [k i onys]
Lipliūnų [Lipniūnai]
Mize ų [Miza ai]
701 Lipliūnai
703 24 Ma cinkonių Škle ių [Šklė iai] 703 Šklė iai
VII 69 nočios jasauskų VII nočia
XIII 134
130
135
136
k asnapolio
Punsko
k asna o
sei ų
kle ų
gilaišių
Vidugi ių
Punsko
XIII Punskas
Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija
91s aipsniai / a icles
ne wo k o Li huanian dialec s:
he sou ces and op imisa ion
suMMa y
i was belie ed o some ime ha he ne wo k o Li huanian dialec s’ inhabi ed se lemen s
was made when he collec ion o ma e ial o he a las o he Li huanian Language began.
howe e , he e a e mo e and mo e a gumen s which sugges ha he consolida ion o geolin-
guis ics in Li huania should be i s o all linked wi h he name o he linguis an anas salys,
which means ha i should be da ed by he 1930s, when on he ini ia i e o salys’ and his
colleagues p epa a ions we e made o in ensi e collec ion o dialec al ma e ial.
a ha ime, he Minis y o educa ion o ganised a ee cou se o esea che s in o dialec s;
ju gis ge ulis and ch is ian s ang’s monog aph “Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose” (dialec o
Li huanian ishe men in P ussia; 1933) which was o be a model o desc ip i e dialec ology was
piblished; he i s ques ionnai e Apklausas 1 was made, acco ding o which lexical da a was
collec ed om almos all locali ies o Li huania. he e o e, i is qui e possible ha hen a p ojec
o he main map o wo d geog aphy was d awn because da a was collec ed sys ema ically.
he a icle includes a gumen s ha p o e ha he au ho s o he a las o he Li huanian
Language (1977–1991) d ew on he wo k o salys and his colleagues: wi h some changes made,
hey used he same ne wo k o inhabi ed se lemen s.
he ne wo k o poin s o he a las emained unchanged a e he p esen classi ica ion o
Li huanian dialec s was consolida ed, lea ing an opening o u he obse a ion and esea ch
o he de elopmen o Li huanian dialec s.
Į eik a 2012 m. lapk ičio 15 d.
danguoLė MikuLėnienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]