Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija

71s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: geoling is ika, lie u ių a mių klasi ikacija, Lie u ių kalbos a lasas, gy enamųjų ie o ių (punk ų) inklas. keywo ds: geolinguis ics, classi ica ion o he Li huanian dialec s, a las o he dialec s, poin ne wo k. danguoLė MikuLėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek- ologija, sinch oninė i diach oninė akcen ologija, mo onologija, kal- bos is o ija, lie u ių kalbo y os is o ija. Lie uViŲ a MiŲ inkLas: jo iŠ akos i oP iMiZacija ne wo k o Li huanian dialec s: he sou ces and op imisa ion ano acija geoling is ikos p adžia Lie u oje sie ina su kalbininko an ano salio eikla. s aipsnyje pa eikia- ma a gumen ų, į odančių, kad Lie u ių kalbos a laso (1977–1991) kū ėjai iš esmės ėmėsi salio i jo alkininkų įdi biu: jie naudojosi uo pačiu, ačiau kiek pako eguo u gy enamųjų ie o ių inklu. Lie u ių kalbos a laso punk ų inklas nepaki o i įsi i inus daba inei lie u ių a mių kla- si ikacijai. aip bu o palik a galimybė olesnei lie u ių a mių aidos s ebėsenai i y imams. anno a ion he beginnings o geolinguis ics in Li huania is linked wi h he ac i i ies o he linguis an anas salys. he a icle p esen s a gumen s ha p o e ha he au ho s o he Lie u ių kalbos a lasas (a las o he Li huanian Language, 1977–1991) mos ly d ew on he wo k o salys and his colleagues: hey used he same ne wo k o se lemen s, which hey modi ied a li le. he ne o he poin s o he a las did no change wi h he con empo a y classi ica ion o Li huanian dialec s. in his way he possibili y o u he obse e and s udy he de elopmen o Li huanian dialec s emained. Pama inis lie u ių geoling is ikos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (1 . Leksika – 1977, 2. Fone ika – 1982, 3. Mo ologija – 1991)1 lie u ių a mes pa eikė 376 žemėla- piais i jų komen a ais. iš iso apibūdin a apie 560 kalbos eiškinių, pa eik a pe du 1 už šį eikalą 1994 m. Lie u ių kalbos a laso au o iams (kaziui Mo kūnui, aloyzui Vidugi iui i k .) bu o į eik a Lie u os espublikos mokslo p emija. 72 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ūks ančius į ai iausių a minių duomenų iš iso lie u ių kalbos plo o, su ink a pe 700 000 ka o ekos ko elių (Lka i 11–12, Mo kūnas 1980: 45–46, bka 2009: 41). ačiau pa ies šio eikalo ašymo is o ija iki šiol menkai žinoma. ypač mažai i a Lie u ių kalbos a laso p iešis o ė: pa engiamieji i o ganizaciniai da bai, medžiagos inkimo i kaupimo ins ukcijos, me odinis i me odologinis y ėjų pa eng umas. Šio s aipsnio ikslas – mokslo isuomenei pa eik i in o macijos, ku i ne ik išsamiau supažindin ų su Lie u ių kalbos a laso engyba, be i pa ikslin ų jau u i- mus duomenis apie geoling is ikos p adžią Lie u oje. y imo objek as – a mių medžiagos egis acijos į ašai, knygose saugomi Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus a mių a chy e. apibend inan analizės duomenis em asi kompiu e inės ka og a ijos me odu. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO engybos is o ija: ŠaL iniai Lie u ių kalbos a lasas. no s lie u ių a mė y os da bai p adė i o ganizuo i os įs eigus Lie u ių kalbos ins i u ą, ku į laiką many a, kad lie u ių a mių inklas sie inas su duomenų Lie u ių kalbos a lasui inkimu i uome suda y as pag indi- nio žodžių geog a ijos žemėlapio p ojek as (Mikulėnienė 2008: 17–18). Lie u ių Kalbos a laso „Į ade“ y a nemaža ai pa i inančių užuominų, pa yzdžiui: „Lie u ių kalbos a laso“ engimas – daug jėgų, laiko i lėšų eikalaujan is da bas, ku iam sąlygos suda y os ik a ybų aldžios me ais. Pagal specialią p og amą 1950 m. p adė- as sis emingas a laso medžiagos inkimas iš isų lie u ių kalbos a mių (daugiau kaip 700 gy enamųjų punk ų) uko be eik du dešim mečius“ (Lka i 5). uome iniame Lie u os s plo e a mių medžiaga bu o ink a iš 703 ( ėliau 704) gy enamųjų punk ų ( ieną nuo ki o sky ė maždaug 10–12 km). Pačioje da bo p adžioje ( aigi ga- lima sup as i, kad penk ajame dešim me yje) bu o a lik a i i inų gy enamųjų punk- ų nume acija: p adėjus ją nuo šiau iausių gy enamųjų punk ų, kiek galima, laiky asi „ho izon aliosios linijos“ su didėjančiais eilės nume iais y ų k yp imi (Lka i 11). ai ody ų, kad A laso p adžia laiky inas xx a. penk asis dešim me is. Vis dėl o iš šio ap ašo nema y i, kas i kada nus a ė okį punk ų skaičių; kas pa inko gy enamąsias ie o es i a liko punk ų nume aciją; kodėl pasi ink as 10– 12 km. a s umas a p paski ų punk ų; kas nu odė isą duomenų pa eikimo žemė- lapiuose a ką. aigi daugiau duomenų ieško ina jau ki uose šal iniuose. „Lie u ių kalbos a lasas“. P ospek as, ka og a a imo i komen a ų ašymo ins ukcija2. Pi miausia ai – nedidelis ank aš is, da uo as 1968 m. jame apibū- 2 oliau eks e umpinamas (Pkki). Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 73s aipsniai / a icles din i isi galimi a minės medžiagos šal iniai. ai, pasak au o ių: 1) ka o eka, pagal P og amą kaupiama nuo 1950 m. (iš 706 gy enamųjų punk ų); 2) s uden ų, gim- osios a mės a s o ų, p ak ikos me u su ink a medžiaga; 3) a miniai eks ai, už a- šy i a ba į ašy i į magne o ono juos elę; 4) didysis Lie u ių kalbos žodynas; 5) pas- ki ų au o ių monog a ijos, s aipsniai, s udijos (Pkki 8). Šiame dokumen e galima as i i daugiau e ingos in o macijos – pa yzdžiui, sužino i, kad A laso žemėlapių eskizai b aižy i 1957 m. kon ū iniame žemėlapyje (jį spausdino Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o spaus u ė). o make a imui aiky as jau ki as kon ū inis Lie u os s žemėlapis, a i inkan is 1968 m. Lie u os s adminis acinio suski s ymo žemėlapį, ku io mas elis 1 : 600 000 (Pkki 5). smulkiai ap a iami kalbos eiškinių ka og a a imo dalykai: pa eikiamos su a - inių ženklų sankaupos (ž . 1 pa .). 1 PaV. Lie u ių kalbos a lasui pa eng os ienos su a inių ženklų sankaupos pa yzdys a k eip inas dėmesys į čia pa ap a iamą ženklų a ojimo eiliškumą, bend inei lie u ių kalbai i a mėms p iklausančių duomenų žymėjimą i pan. iš 1 i 2 pa . ma y i, kad bend inės lie u ių kalbos ak ams bu o nu a a aiky i už ušuo us (a be eik už ušuo us) su a inius ženklus, o a miniams – neuž ušuo us, ž . 2 pa . 2 PaV. bend inės lie u ių kalbos i a mės duomenų žymėjimo pa yzdys Šiame dokumen e aip pa aiškiai nu ody a i ai, kad Lie u ių kalbos a lasas bus suda y as, „ emian is Lie u os s Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū- os ins i u o u ima a mine medžiaga, su ink a a ybų aldžios me ais pagal P og- a mą“3 (PKKI 1). 3 čia minima 1951 m. išleis a Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama (au o iai juozas balči- konis, bo isas La inas, juozas senkus; an asis leid. – 1956 m.) 74 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII aigi ši ci a a u ėjo išsklaidy i pasku ines au o ės abejones dėl apy ik io a mių inklo suda ymo laiko a pio, ačiau su ink a medžiaga odo ką ki a. „1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus a chy uose as as aplankas, ku iame su egis uo i 1942–1943 m. gau i a sakymai į an ano salio anke os Apklausas 1 klausimus4 . Į seg u ą me aline sąsaga iš iso suseg as 61 ke i ojo o ma o puslapis. Punk- ų są ašas p adedamas an ajame, nenume uo ame, puslapyje, ku is au o ių bu o laiky as pi muoju. Pasku inis puslapis aip pa nenume uo as, palik as uščias. Pi - masis puslapis a lieka idinio i šelio (p iešlapio) unkciją: puslapio idu yje iš- spausdin as są ašo pa adinimas. ki i puslapiai nume uo i eilės a ka: nume is a- šy as i šuje, pe idu į. išsamesnė egis acijos lapų analizė odo, kad senasis a mių inklas suda y as adminis aciniu e i o iniu p incipu: pi miau nu odomas alsčius, paskui – kaimas. Pa yzdžiui, daba iniam i kšli punk ui (Lka 33) seniau p iklausė daugiau ne- oli esančių gy enamųjų ie o ių: naikia, k učia, spu gana (2), Meinõ iai i , žinoma, pa ys i kšlia; Šaki punk ui (Lka 512) – P󰅧skepaliai, Papa yna, a - žuo lupia, Vilkẽliškiai, kiaulupia, būd iẽčiai, i inia i Šakia. iš iso salio klausimyno egis acijos lapuose su ašy i 704 gy enamieji Lie u os e i o ijos punk ai i 9 punk ai, žymė i omėniškais skai menimis, už Lie u os plo o ibų (jų – ma y i iš nume acijos – iš iso bū a 13). Lka duomenys ink i iš iek pa ie o ių (ž . šio s aipsnio ski snį „Lie u ių kalbos a lasas“). Panag inėjus są ašą smulkiau, jau plika akimi ma y i, kad dau- gelis punk ų nesiski ia – i ie, iš ku ių gau a i į egis uo a salio anke os a sa- kymų, i ie, ku ie, pasak ins ukcijos au o ių, u ėjo bū i įs eig i „ a ybų aldžios me ais“. Vadinasi, daugelio punk ų i jų skaičiaus su apimas gali bū i nea si ik inis: ko ge a, šeš ojo dešim mečio i ėlesni Lie u ių kalbos a laso kū ėjai p i aikė salio anke ai suku ą a minį inklą i juo naudojosi. Ki i šal iniai. u imi duomenys odo, kad sis eminiam a minių duomenų in- kimui eng asi ge okai iš anks o. im ų kolek y inių ke inimų bū a da p ieš ka ą. Š ai kalbininko Mindaugo Šinkūno neseniai ap ik as šal inis liudija, kad o me- o Lie u os kalbininkai engėsi ku i i leis i Lie u ių kalbos a myną . ai u ėjo 4 an seg u o, ku io i šelyje išspausdin a „Дело no....“, nežinomo asmens anka mėlynu ašalu už ašy a: „1942–1943 m. a saky ų apklausos lapų (žodžių geog a ijai) egis acija“. kiek žemiau p iklijuo as lape- lis su už ašu „ egis acijos“. Žodis už ašy as didžiosiomis aidėmis anka. ašy a juodos spal os ašalu. Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 75s aipsniai / a icles bū i mokslinis žu nalas a ki as ęs inis leidinys (sch ijnen 1933: 77)5. in o maci- joje nu odoma, kad jis y a spausdinamas („das e s e hel is im d uck“), ačiau nei au o ius (a au o iai), nei leidinio pa adinimas nenu odomi. kad ši in o maci- ja pasida y ų aiškesnė, šiuos šykščius bibliog a ijos duomenis u i papildy i ki i, ačiau galbū ne isiems žinomi lie u ių a mė y os is o ijos ak ai. ne kele ius me us (1931–1933 m.) Vy au o didžiojo uni e si e e yko Š ie i- mo Minis e ijos o ganizuo i nemokami ku sai a mėms i i. jiems ado a o ju gis ge ulis, klausy ojus mokęs a minius ak us už ašinė i 1925 m. p iim a a p au ine one ine kopenhagos ansk ipcija (Mo kūnas 2000: 283 ). kaip odo iki šiol išli- kę ku sų klausy ojų są ašai, ku sus lankė ke u ios g upės (po 10–13 klausy ojų). ku sų pabaigoje bu o pasi ašomas pasižadėjimas „ap ašy i sa o a mę i spaudai pa uoš ą aš ą be a lyginimo į eik i Š ie imo Minis e ijai“ (Mo kūnas 2000: 287). Pasižadėjimą ku sų daly iai i ino pa ašais6. ge ulio ku sų klausy ojai – Pe as jonikas, izabelė Ma use ičiū ė, elzbie a Mikalauskai ė i k . – į ykdė duo ą pažadą (plačiau Mo kūnas 2000: 288–289). Mo kūno (2000: 288) eigimu, ku sų klausy ojų pa eng i gim ųjų a mių ap a- šai u ėjo ęs i pa ies ge ulio p adė ą se iją Lie u ių kalbos a mės. Pi masis sąsiu- inis (šių dienų e inimu, knyga) bu o ge ulio i ch is iano s ango pa eng as ap ašas Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose (ge ullis, s angas 1933)7. Š ai kodėl minė o- je bibliog a inėje in o macijoje ge ulis nenu odė spausdinamo ęs inio leidinio au o ių i sąsiu inio pa adinimo. ku sų klausy ojams ge ulio i ch is iano s ango leidinys bu o puikus pa yzdys, kaip okį da bą a lik i. ne ukus gim osios a mės one ikos i mo ologijos ap ašą Pag amančio a mė pa eikė Pe as jonikas, diplominius da bus pa ašė Ma use ičiū- ė, Mikalauskai ė i ki i. aigi da p ieška iu o ma osi kelios lie u ių dialek olo- gijos k yp ys: ap ašomoji i geoling is inė. ap ašomoji dialek ologijos k yp is bu o išlaiky a i po an ojo pasaulinio ka o. 1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ji a spindė a a ski a ema „Lie u ių kalbos a mių ap ašymas“ ( emos ado as – ik asis Ma na ys balčikonis), plačiau ž . Mikulėnienė 2008: 21. 5 au o ė nuoši džiai dėkoja d . Mindaugui Šinkūnui, pasidalijusiam šia s a bia in o macija, i habil. d . jolan ai gelumbeckai ei už Vokie ijos biblio ekose su as ą šal inį. 6 Pasižadėjimų nepa ašė ienas ki as užsienie is i isi pasku inės ke i osios g upės klausy ojai. ku sai jiems yko umpiau ( is, o ne šešias) sa ai es, odėl gali bū i, kad mokymosi p ocesas liko neužbaig- as (plačiau ž . Mo kūnas 2000: 284–288). 7 knygos i šelio apačioje, ku nu ody a knygos išleidimo ie a i me ai, didžiosiomis aidėmis da pa- ašy a: „ŠVie iMo Minis e ijos knygŲ LeidiMo koMisijos Leidinys, 379 no“. 76 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII o geoling is inė lie u ių dialek ologijos k yp is pi miausia sie ina su salio an- ke a, ku ios paski is bu o aiškiai apibūdin a – „žodžių geog a ijai“. jau pa s salio anke os pa adinimas Apklausas 1 odo, kad jų ke in a suku i daugiau. aigi i 1946–1950 m. Lie u ių kalbos ins i u o da bo plane ši k yp is o muluo a kaip sa a ankiška ema „kalbinė geog a ija“. jos ano acijoje ašoma: „Pagamin a ik ie- na anke a, be ji nebaig a, apklausinė i duomens nesuklasi ikuo i“ (ci .: Mikulėnie- nė 2008: 22). nenu ody as i emos ado as. aigi p ieš p adedan ie inių gy en ojų apklausą, a mių inklas jau u ėjo bū i suda y as. odėl lie u ių geoling is ikos iš akos kel inos ne gi ne į an ojo pasaulinio ka o laiko a pį, kai pi mieji a miniai duomenys jau bu o enkami sis- emiškai, o į da senesnius laikus – į ke i ąjį xx a. dešim me į. ak iškai lie u ių geoling is ikos p adžia galėjo su ap i su uome ės Š ie imo Minis e ijos o ganizuo ais ku sais. g e inaMoji LIETUVIŲ KALBOS ATLASO I APKLAUSO 1 Punk Ų anaLiZė Žodžių geog a ijos duomenų, su ink ų i už ašy ų an ojo pasaulinio ka o me- ais pe palygin i umpą laiko a pį – 1942–1943 m.8, bu o ik ai daug i iš dau- gelio ie o ių. ai odo, pa yzdžiui, kiškio pa adinimų papli imo žemėlapis (ž . 3 pa .). a miniai Apklauso 1 duomenys p adė i ka og a uo i ik pačioje xx a. pabai- goje (plačiau ž . P anskūnai ė 1993; 1994; 1997; ge žo ai ė 2011), ačiau i iš jų egis acijos są ašo ma y i, kad a sakymai į šios anke os klausimus už ašy i daugiau kaip iš 1 500 ie ų9. kazio Mo kūno liudijimu, „an asis pasaulinis ka as su uk- dė baig i šį, daugiausia moky ojų i y esniųjų klasių mokinių pagalba ykdy ą, da bą“ (Lka i 10), ačiau jau i iš o, kiek daug a minės medžiagos uo me u bu o su ink a, galima sp ęs i, kad inkėjai di bo ikslingai, . y. jau u ėjo suku - ą lie u ių a mių inklą. aigi Lie u ių kalbos a laso kū ėjams ne eikėjo jo ku i iš naujo: šeš ojo de- šim mečio dialek ologai galėjo em is salio suda y uoju i ų gy enamųjų ie o- ių są ašu. 8 apie ai galima sp ęs i iš u imų Apklauso 1 egzemplio ių spausdinimo da os: pi mojo puslapio apa- čioje smulkiomis aidelėmis pa ašy a: „sp. „Š y u ys“, Vilnius – 1942“. Pi mieji, bandomieji, a sakymai į egis uo i da 1941 m., be jų bū a labai mažai. 9 kaip ašoma Lie u ių kalbos a lase (Lka i 10), „ne iš isų lie u ių kalbos a mių i šnek ų olygiai. be eik isiškai nebu o a sakymų iš klaipėdos k aš o (užpildy a po 1 anke ą iš klaipėdos i Šilu ės apsk ičių)“. ai bus nulėmusi sudė inga poli inė i is o inė šio k aš o si uacija. Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 77s aipsniai / a icles 3 PaV. kiškio pa adinimai lie u ių a mėse ( emian is salio Apklausas 1 anke os a sakymų duomenimis)10 uo aki aizdžiai įsi ikin a ykdan Visuo inės do acijos p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida11, kai bu o a lik a ka og a inė isų Lka punk ų pa ik a12. Į ieną žemėlapį sukėlus salio Apklauso 1 egis acijos duomenis i Lie u ių kalbos a laso punk us, ma y i, kad daugelio gy enamųjų punk ų nume acija su ampa13 . 10 Žemėlapį suda ė Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus jaunesnioji moks- lo da buo oja Lau a ge žo ai ė. 11 P ojek o n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028; ykdančioji ins i ucija – Lie u ių kalbos ins i u as, p ojek- o ado ė p o . d . danguolė Mikulėnienė, plačiau ž .: h p://www. a mes.l . da ž . (aliūkai ė 2011, kalėdienė 2011). 12 ka og a inę pa ik ą a liko Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus da buo- ojai Lau a ge žo ai ė, d . auš a kaika y ė, d . Mindaugas Šinkūnas. 13 g e inimo pag indas – Lie u os kelių a lasas (Vilnius: b iedis, 2010, 178 p.). Mas elis: 1 cm – 1,2 km. 78 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII Pa yzdžiui, šiau ės žemaičių elšiškių plo e su ampa be eik ečdalis Apklauso 1 i Lie u ių kalbos a laso punk ų (ž . p iedo 1 len elę). Vienas iš jų, pa yzdžiui, daba inis i kšlių punk as (Lka 33), a i inka is salio Apklauso a sakymų egis- acijos knygoje uo pačiu nume iu pažymė as ie o es – k uči󰅧s, sp󰅧 ganus i i kš li󰅧s (ž . p iedo 1 len elę). ypač aki aizdžiai Lie u ių kalbos a laso punk ų i salio a mių inklo punk ų su apimas iš yškėja ada, kai pasi ink os ie o ės „užklojamos“ ienos an ki ų (ž . 5 pa .). ada aki aizdžiai ma y i, kad jos geog a iškai iš esmės su ampa a išsidės- čiusios labai nedideliu a s umu (ž . 4 pa .). 4 PaV. i kšli punk as (Lka n . 33) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės14 Panašus su ampančių punk ų san ykis išlaiky as i aka ų aukš aičių šiauliškių plo e (ž . p iedo 2 len elę), šiek iek didesnis – pie ų aukš aičių e i o ijoje (ž . p iedo 4 len elę), o y ų aukš aičių kupiškėnų jis ne šiek iek mažesnis – (ž . p ie- do 3 len elę), plg. 5 pa . Šiau ės žemaičiai elšiškiai Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai y ų aukš aičiai kupiškėnai Pie ų aukš aičiai su ampančių punk ų skaičius 20 23 928 Pa a mės punk ų skaičius 55 65 19 87 su ampančių i nesu ampančių punk ų san ykis 2,75 2,8 2,1 3,11 5 PaV. su ampančių Lie u ių kalbos a laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų san ykis 14 didžiaisiais skai menimis pažymė as daba inis Lie u ių kalbos a laso punk as, mažesniais – a. salio Apklauso 1 a sakymų egis acijos knygoje uo pačiu nume iu pažymė as ie o ės. Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 79s aipsniai / a icles aigi nesunku apskaičiuo i, kad su ampa maždaug ečdalis Lie u ių kalbos a - laso i an ano salio Apklauso 1 punk ų: ai odo su ampančių i nesu ampančių punk ų san ykių idu kis (2,69)15 . gali bū i, kad iena ki a gy enamoji ie o ė pasi ink a ėliau, . y. jau po an- ojo pasaulinio ka o – pa yzdžiui, kučinai (Lka n . 683). egis acijos lapuose šios ie o ės nė a. ačiau uo pačiu 683 nume iu pažymė i aplinkiniai kaimai – kaimẽliai, Šulinẽliai (žemėl. Šulneliai), Miškniai, p iklausę Lazdjų alsčiui, i gals a, gudẽliai, Vy au a, uo me u p iklausę Veisiej alsčiui, ž . 6 pa . 6 PaV. kučinų punk as (Lka n . 683) i jam p iklausiusios gy enamosios ie o ės Vadinasi, po an ojo pasaulinio ka o, Lie u oje p aūžus žemės ūkio kolek y i- zacijai, ėmimams i melio acijai, salio a mių inklas bu o ko eguo as i ikslin- as. kadangi baigian is ka ui lie u ių geoling is ikos kū ėjas an anas salys pasi- aukė į aka us, penk ajame dešim me yje i ėliau Lie u ių kalbos a laso kū ėjai jo nuopelnų minė i negalėjo, ačiau moksliniu palikimu pasinaudojo. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO Punk Ų inkLo oP iMiZaViMas Šiandien da sunku iksliai pasaky i, kiek ka ų pe keliasdešim ies me ų laiko- a pį Lie u ių kalbos a laso punk ai bu o keičiami a ki aip ko eguojami. 15 Visi pa ik os duomenys bus paskelb i numa omame išleis i a lase XXI a. p adžios lie u ių a mės: geo- ling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). 86 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII Punk- o n . 1942– 1943 m. egis- acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 334 44 do nu os Šlapabe žės Venzgalių [Vincgalys] 334 Šlapabe žė 366 107 be ygalos Vandžių ? 366 be ygala 404 48 kėdainių Pelėdnagių 404 kėdainiai 406 52 Šė os kamėnų a. kaplių [aukš ieji kapliai] Vainiūnų juškonių ki deikių Pakščių Pe aičių (2) *Piliakalnio [y a p ie 445–446, oloka] Šė os m. 406 Šė a 407 52 Šė os gaižūnų 407 gaižūnai 441 47 jos ainių ka ūna os 441 jos ainiai 445 224 Pano e ių Pasodos Pano e ių m. 445 Pasoda 472 31 jona os ii bajo iškių [bajo iškiai] ba bo laukio [ba bo laukis] gembiškių* kul os 472 kul a 473 31 jona os bazilionių [bazilioniai] jaugeliškių [jaugeliškiai] Lukšių [Lukšiai] Ma ku iškių [Ma ku iškiai] P aulių (2) [P auliai] 473 Ma ku iškiai 474 228 Vep ių Vep ių [Vep iai] knizlaukių (2) [knyzlaukis] Pageležių [Pageležiai] sližių [sližiai] 474 Vep iai 519 209 kaišiado ių Palomenės 519 Palomenė Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 87s aipsniai / a icles 3 Len eLė. su ampan ys y ų aukš aičių kupiškėnų punk ai (Lie u ių kalbos a laso i an ano salio Apklauso 1 duomenimis) Punk o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 84 18 Papilio gudelių kada ų kubilių kuciūnų* Mikalių [Mikaliai] Paškučių [Paškučiai] smaliečių (2) 84 Papilys 85 124 Panemunio su ainiškio Ša kiūnėlių [Ša kiūnėliai] uskiškių* gačionių [gačionys] 85 su ainiškis 116 122 Pandėlio Šėkš ininkų [Šiekš ininkai] 116 Šiekš ininkai 117 122 Pandėlio Vilkelių su aizdžių s anionių [s enionys] umpiškėnų Pandėlys naujikų Lailiūnų kaliamiesčio* jokūbiškio gineižių [gineišiai] ? bui ydžių [bui ydžiai] 117 Pandėlys 174 92 kupiškio akmeny ės d ulėnų [d ūlėnai] sla inčiškio k asna os nk.* Plundakų Pake u ių Laičių kupiškio m. (2) kuosėnų Vizgiūnų [Visgiūnai] Valiukiškio nk.* s ydenių [s ideniai] 174 kupiškis 88 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII Punk o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 175 92 kupiškio Laičių ju konių [ju konys] kunigiškio su ainių [su ainiai] 175 ju konys 176 126 skapiškio a konių [ a konys] jaučiupie io [jaučiapie is] Laibiškių [Laibiškiai] 176 skapiškis 207 120 103 kamajų Šimonių gučiūnų ? bu enų [bu ėnai] juodpėnų Punkiškių [Punkiškiai] ? 207 juodpėnai 238 103 Šimonių bu enų [bu ėnai] juodžiūnų nociūnų 238 Šimonys 4 Len eLė. su ampan ys pie ų aukš aičių punk ai (Lie u ių kalbos a laso i an ano salio Apklauso 1 duomenimis) Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 538 213 Žaslių ilgakiemio [ilgakiemis] ku miškių [ku niškės] an akalnio [an akalnis] dubių [dubės] s abinciškių [s abin iškės] Žaslių nk. [Žasliai] 538 Žasliai 539 213 Žaslių Papa čių 539 Papa čiai 594 211 semeliškių dzenkūniškių [dzenkūniškės] semeliškių [semeliškės] 594 semeliškės 613 208 aukš ad a io ju gionių [ju gionys] alešiškių [alešiškės] 613 aukš ad a ys 631 210 onuškio g uožinkų [g uožninkai] 631 onuškis 642 10 simno bab auninkų (2) [bab auninkai] gluosnykų [gluosninkai] kalesnykų [kalesninkai] k ekš ėnų [k ekš ėnai] 642 simnas Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 89s aipsniai / a icles Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė k okiniukų [k okininkai?] Me elicos [Me ely ė?] o esnykų [a esninkai?] Ponkiškių [Ponkiškiai] simno kolonis ų [kolonis ai] ski u ių [ski u iai] 644 1 aly aus aly aus m. [aly us] aly aus i m. kolonija* kaniūkų [kaniūkai?] Likiškėlių [Likiškėliai] Miklūsėnų [Miklusėnai] 644 aly us 645 2 alo ės būdos [būda] ilgų [ilgai] Meškučių (2) [Meškučiai] užupių [užupiai] 645 alo ė 646 5 daugų užukalnių [užukalniai] daugai (2) [daugai] daugų kol.* junčionių [junčionys] ko liškių [ka liškės] sokonių [sokonys] 646 daugai 655 131 udaminos Lopiškių (3) [Lomiškiai] gumbelių [gumbeliai] d. ki snos [d. ki sna] 655 udamina 657 10 9 simno sei ijų bab auninkų (2) [bab auninkai] Me elicos [Me ely ė?] Ponkiškių [Ponkiškiai] Me elių [Me eliai] obelninkų [obelninkai] 657 Me eliai 672 128 132 Lazdijų Š en eže io Puodžių [Puodžiai] Mikyčių (2) [Mikyčiai] Ma čiuka iznos [Ma čiukonys] 672 Š en eže is 674 8 9 Mi osla o sei ijų Za amčiškės* ? cibulių [cibūliai] ge ėnų (2) [ge ėnai] Žaga ių [Žaga iai] 674 sei ijai 677 12 Va ėnos kazimie a o [kazimie a as] Pe lojos (2) [Pe loja] 677 Pe loja 90 danguoLė MikuLėnienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII Punk- o n . 1942– 1943 m. egis - acijos eilės n . Valsčius kaimas LKa punk- o n . Vie o ė 679 12 Va ėnos Vydenių [Vydeniai] 679 Vydeniai 684 133 Veisiejų gals ų [gals ai] be ašiūnų (2) [be ašiūnai] Pe oškų [Pe oškai] Pa eisėjų [Pa eisiejai] sma liūnų [sma liūnai] Šadžiūnų [Šadžiūnai] 684 Veisiejai 685 129 Leipalingio jo aišių (2) [jo aišiai] 685 jo aišiai 686 133 129 Veisiejų Leipalingio be ašiūnų (2) [be ašiūnai] dulgininkų [dulgininkai] Leipalingio ms . (2) [Leipalingis] sankonių [senkonys?] Ve šių (3) [Ve šiai] 686 Leipalingis 687 7 Me kinės Liškia os (2) [Liškia a] Pana os [Pana a] Piliakalnio [Piliakalnis] Vo e ų* 687 Liškia a 688 7 Me kinės česukų [česukai] kampų [kampai] kasčiūnų [kasčiūnai] Me kinės ms . (2) [Me kinė] Milioniškių [Milioniškė?] suba onių [suba onys] 688 Me kinė 690 12 Va ėnos kane os [kania a] 690 kania a 692 133 Veisiejų sapiegiškių [sapiegiškiai] 692 sapiegiškiai 693 67 kapčiamiesčio Žmi klių [Žmi klės] 693 kapčiamies is 697 24 Ma cinkonių Ma cinkonys 697 Ma cinkonys 701 129 Leipalingio dulgininkų [dulgininkai] ge dašių [ge dašiai] k i onių [k i onys] Lipliūnų [Lipniūnai] Mize ų [Miza ai] 701 Lipliūnai 703 24 Ma cinkonių Škle ių [Šklė iai] 703 Šklė iai VII 69 nočios jasauskų VII nočia XIII 134 130 135 136 k asnapolio Punsko k asna o sei ų kle ų gilaišių Vidugi ių Punsko XIII Punskas Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija 91s aipsniai / a icles ne wo k o Li huanian dialec s: he sou ces and op imisa ion suMMa y i was belie ed o some ime ha he ne wo k o Li huanian dialec s’ inhabi ed se lemen s was made when he collec ion o ma e ial o he a las o he Li huanian Language began. howe e , he e a e mo e and mo e a gumen s which sugges ha he consolida ion o geolin- guis ics in Li huania should be i s o all linked wi h he name o he linguis an anas salys, which means ha i should be da ed by he 1930s, when on he ini ia i e o salys’ and his colleagues p epa a ions we e made o in ensi e collec ion o dialec al ma e ial. a ha ime, he Minis y o educa ion o ganised a ee cou se o esea che s in o dialec s; ju gis ge ulis and ch is ian s ang’s monog aph “Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose” (dialec o Li huanian ishe men in P ussia; 1933) which was o be a model o desc ip i e dialec ology was piblished; he i s ques ionnai e Apklausas 1 was made, acco ding o which lexical da a was collec ed om almos all locali ies o Li huania. he e o e, i is qui e possible ha hen a p ojec o he main map o wo d geog aphy was d awn because da a was collec ed sys ema ically. he a icle includes a gumen s ha p o e ha he au ho s o he a las o he Li huanian Language (1977–1991) d ew on he wo k o salys and his colleagues: wi h some changes made, hey used he same ne wo k o inhabi ed se lemen s. he ne wo k o poin s o he a las emained unchanged a e he p esen classi ica ion o Li huanian dialec s was consolida ed, lea ing an opening o u he obse a ion and esea ch o he de elopmen o Li huanian dialec s. Į eik a 2012 m. lapk ičio 15 d. danguoLė MikuLėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]