Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
Full text
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lietuvių kalbos institutas
Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, baltų kalbų dialektologija, sinchroninė ir diachroninė akcentologija, morfonologija, kalbos istorija, lietuvių kalbotyros istorija.
LIETUVIŲ TARMIŲ TINKLAS: JO IŠTAKOS IR OPTIMIZACIJA
Network of Lithuanian Dialects: The sources and Optimisation
ANOTACIJA
Geolingvistikos pradžia Lietuvoje sietina su kalbininko Antano Salio veikla. Straipsnyje pateikiama argumentų, įrodančių, kad Lietuvių kalbos atlaso (1977–1991) kūrėjai iš esmės rėmėsi Salio ir jo talkininkų įdirbiu: jie naudojosi tuo pačiu, tačiau kiek pakoreguotu gyvenamųjų vietovių tinklu. Lietuvių kalbos atlaso punktų tinklas nepakito ir įsitvirtinus dabartinei lietuvių tarmių klasifikacijai. Taip buvo palikta galimybė tolesnei lietuvių tarmių raidos stebėsenai ir tyrimams.
ANNOTATION
The beginnings of geolinguistics in Lithuania is linked with the activities of the linguist Antanas Salys. The article presents arguments that prove that the authors of the Lietuvių kalbos atlasas atlasas (Atlas of the Lithuanian Language, 1977–1991) mostly drew on the work of Salys and his colleagues: they used the same network of settlements, which they modified a little. The net of the points of the Atlas did not change with the contemporary classification of Lithuanian dialects. In this way the possibility to further observe and study the development of Lithuanian dialects remained.
Pamatinis lietuvių geolingvistikos veikalas Lietuvių kalbos atlasas (1. Leksika – 1977, 2. Fonetika – 1982, 3. Morfologija – 1991)1 lietuvių tarmes pateikė 376 žemėlapiais ir jų komentarais. Iš viso apibūdinta apie 560 kalbos reiškinių, pateikta per du
1 Už šį veikalą 1994 m. Lietuvių kalbos atlaso autoriams (Kaziu[i] Morkūnui, Aloyzui Vidugiriui ir kt.) buvo įteikta Lietuvos Respublikos mokslo premija.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Geolingvistika, lietuvių tarmių klasifikacija, Lietuvių kalbos atlasas, gyvenamųjų vietovių (punktų) tinklas.
KEYWORDS: Geolinguistics, classification of the Lithuanian dialects, atlas of the dialects, point network.
Straipsniai / Articles
71
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
tūkstančius įvairiausių terminų duomenų iš viso lietuvių kalbos ploto, surinkta per 700 000 kartotekos kortelių (LKA I 11–12, Morkūnas 1980: 45–46, BKA 2009: 41). Tačiau paties šio veikalo rašymo istorija iki šiol menkai žinoma. Ypač mažai tirta Lietuvių kalbos atlaso priešistorė: parengiamieji ir organizaciniai darbai, medžiagos rinkimo ir kaupimo instrukcijos, metodinis ir metodologinis tyrėjų parengtumas.
Šio straipsnio tikslas – mokslo visuomenei pateikti informacijos, kuri ne tik išsamiau supažindintų su Lietuvių kalbos atlaso rengyba, bet ir patikslintų jau turimus duomenis apie geolingvistikos pradžią Lietuvoje. Tyrimo objektas – tarmių medžiagos registracijos įrašai, knygose saugomi Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve.
Apibendrinant analizės duomenis remtasi kompiuterinės kartografijos metodu.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO RENGYBOS ISTORIJA: ŠALTINIAI
Lietuvių kalbos atlasas. Nors lietuvių tarmėtyros darbai pradėti organizuoti vos įsteigus Lietuvių kalbos institutą, kurį laiką manyta, kad lietuvių tarmių tinklas sietinas su duomenų Lietuvių kalbos atlasui rinkimu ir tuomet sudarytas pagrindinio žodžių geografijos žemėlapio projektas (Mikulėnienė 2008: 17–18).
Lietuvių Kalbos atlaso „Įvade“ yra nemaža tai patvirtinančių užuominų, pavyzdžiui: „Lietuvių kalbos atlaso“ rengimas – daug jėgų, laiko ir lėšų reikalaujantis darbas, kuriam sąlygos sudarytos tik Tarybų valdžios metais. Pagal specialią programą 1950 m. pradėtas sistemingas atlaso medžiagos rinkimas iš visų lietuvių kalbos tarmių (daugiau kaip 700 gyvenamųjų punktų) truko beveik du dešimtmečius“ (LKA I 5). Tuometiniame Lietuvos TSR plote tarmių medžiaga buvo rinkta iš 703 (vėliau 704) gyvenamųjų punktų (vieną nuo kito skyrė maždaug 10–12 km). Pačioje darbo pradžioje (taigi galima suprasti, kad penktajame dešimtmetyje) buvo atlikta ir tirtinų gyvenamųjų punktų numeracija: pradėjus ją nuo šiauriausių gyvenamųjų punktų, kiek galima, laikytasi „horizontaliosios linijos“ su didėjančiais eilės numeriais rytų kryptimi (LKA I 11). Tai rodytų, kad Atlaso pradžia laikytinas XX a. penktasis dešimtmetis.
Vis dėlto iš šio aprašo nematyti, kas ir kada nustatė tokį punktų skaičių; kas parinko gyvenamąsias vietoves ir atliko punktų numeraciją; kodėl pasirinktas 10–12 km. atstumas tarp paskirų punktų; kas nurodė visą duomenų pateikimo žemėlapiuose tvarką. Taigi daugiau duomenų ieškotina jau kituose šaltiniuose.
„Lietuvių kalbos atlasas“. Prospektas, kartografavimo ir komentarų rašymo instrukcija2. Pirmiausia tai – nedidelis rankraštis, datuotas 1968 m. Jame apibū-
2 Toliau tekste trumpinamas (PKKI).
72
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
dinti visi galimi tarminės medžiagos šaltiniai. Tai, pasak autorių: 1) kartoteka, pagal Programą kaupiama nuo 1950 m. (iš 706 gyvenamųjų punktų); 2) studentų, gimtosios tarmės atstovų, praktikos metu surinkta medžiaga; 3) tarminiai tekstai, užrašyti arba įrašyti į magnetofono juostelę; 4) didysis Lietuvių kalbos žodynas; 5) paskirų autorių monografijos, straipsniai, studijos (PKKI 8).
Šiame dokumente galima rasti ir daugiau vertingos informacijos – pavyzdžiui, sužinoti, kad Atlaso žemėlapių eskizai braižyti 1957 m. kontūriniame žemėlapyje (jį spausdino Lietuvių kalbos ir literatūros instituto spaustuvė). O maketavimui taikytas jau kitas kontūrinis Lietuvos TSR žemėlapis, atitinkantis 1968 m. Lietuvos TSR administracinio suskirstymo žemėlapį, kurio mastelis 1 : 600 000 (PKKI 5).
Smulkiai aptariami kalbos reiškinių kartografavimo dalykai: pateikiamos sutartinių ženklų sankaupos (žr. 1 pav.).
1 PAV. Lietuvių kalbos atlasui parengtos vienos sutartinių ženklų sankaupos pavyzdys
Atkreiptinas dėmesys į čia pat aptariamą ženklų vartojimo eiliškumą, bendrinei lietuvių kalbai ir tarmėms priklausančių duomenų žymėjimą ir pan. Iš 1 ir 2 pav. matyti, kad bendrinės lietuvių kalbos faktams buvo nutarta taikyti užtušuotus (ar beveik užtušuotus) sutartinius ženklus, o tarminiams – neužtušuotus, žr. 2 pav.
2 PAV. Bendrinės lietuvių kalbos ir tarmės duomenų žymėjimo pavyzdys
Šiame dokumente taip pat aiškiai nurodyta ir tai, kad Lietuvių kalbos atlasas bus sudarytas, „remiantis Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto turima tarminė medžiaga, surinkta Tarybų valdžios metais pagal Programą3 (PKKI 1).
3 Čia minima 1951 m. išleista Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa (autoriai Juozas Balčikonis, Boris Larinas, Juozas Senkus; antrasis leid. – 1956 m.)
Straipsniai / Articles
73
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Taigi ši citata turėjo išsklaidyti paskutines autorės abejones dėl apytikrio tarmių tinklo sudarymo laikotarpio, tačiau surinkta medžiaga rodo ką kita.
„1942–1943 m. atsakytų apklausos lapų (žodžių geografijai) registracija“. Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus archyvuose rastas aplankas, kuriame suregistruoti 1942–1943 m. gauti atsakymai į Antano Salio anketos Apklausas 1 klausimus4.
Į segtuvą metaline sąsaga iš viso susegtas 61 ketvirtojo formato puslapis. Punktų sąrašas pradedamas antrajame, nenumeruotame, puslapyje, kuris autorių buvo laikytas pirmuoju. Paskutinis puslapis taip pat nenumeruotas, paliktas tuščias. Pirmasis puslapis atlieka vidinio viršelio (priešlapio) funkciją: puslapio viduryje išspausdintas sąrašo pavadinimas. Kiti puslapiai numeruoti eilės tvarka: numeris rašytas viršuje, per vidurį.
Išsamesnė registracijos lapų analizė rodo, kad senasis tarmių tinklas sudarytas administraciniu teritoriniu principu: pirmiau nurodomas valsčius, paskui – kaimas. Pavyzdžiui, dabartiniam Tirkšlių punktui (LKA 33) seniau priklausė daugiau netoli esančių gyvenamųjų vietovių: Naikiai, Kručiai, Spurganai (2), Meinoriai ir, žinoma, patys Tirkšliai; Šakių punktui (LKA 512) – Puškepaliai, Papartynai, Aržuolupiai, Vilkėliškiai, Kiaulupiai, Būdvietčiai, Ritiniai ir Šakiai.
Iš viso Salio klausimyno registracijos lapuose surašyti 704 gyvenamieji Lietuvos teritorijos punktai ir 9 punktai, žymėti romėniškais skaitmenimis, už Lietuvos ploto ribų (jų – matyti iš numeracijos – iš viso būta 13).
LKA duomenys rinkti iš tiek pat vietovių (žr. šio straipsnio skirsnį „Lietuvių kalbos atlasas“). Panagrinėjus sąrašą smulkiau, jau plika akimi matyti, kad daugelis punktų nesiskiria – ir tie, iš kurių gauta ir įregistruota Salio anketos atsakymų, ir tie, kurie, pasak instrukcijos autorių, turėjo būti įsteigti „tarybų valdžios metais“.
Vadinasi, daugelio punktų ir jų skaičiaus sutapimas gali būti neatsitiktinis: ko gera, šeštojo dešimtmečio ir vėlesni Lietuvių kalbos atlaso kūrėjai pritaikė Salio anketai sukurtą tarminį tinklą ir juo naudojosi.
Kiti šaltiniai. Turimi duomenys rodo, kad sisteminiam tarminių duomenų rinkimui rengtasi gerokai iš anksto. Rimtų kolektyvinių ketinimų būta dar prieš karą.
Štai kalbininko Mindaugo Šinkūno neseniai aptiktas šaltinis liudija, kad to meto Lietuvos kalbininkai rengėsi kurti ir leisti Lietuvių kalbos tarmyną. Tai turėjo
4 Ant segtuvo, kurio viršelyje išspausdinta „Дело №....“, nežinomo asmens ranka mėlynu rašalu užrašyta: „1942–1943 m. atsakytų apklausos lapų (žodžių geografijai) registracija“. Kiek žemiau priklijuotas lapelis su užrašu „Registracijos“. Žodis užrašytas didžiosiomis raidėmis ranka. Rašyta juodos spalvos rašalu.
74
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
būti mokslinis žurnalas ar kitas tęstinis leidinys (Schrijnen 1933: 77)5. Informacijoje nurodoma, kad jis yra spausdinamas („Das erste Helf ist im Druck“), tačiau nei autorius (ar autoriai), nei leidinio pavadinimas nenurodomi. Kad ši informacija pasidarytų aiškesnė, šiuos šykščius bibliografijos duomenis turi papildyti kiti, tačiau galbūt ne visiems žinomi lietuvių tarmėtyros istorijos faktai.
Net kelerius metus (1931–1933 m.) Vytauto Didžiojo universitete vyko Švietimo Ministerijos organizuoti nemokami kursai tarmėms tirti. Jiems vadovavo Jurgis Gerulis, klausytojus mokęs tarminius faktus užrašinėti 1925 m. priimta tarptautine fonetine Kopenhagos transkripcija (Morkūnas 2000: 283tt). Kaip rodo iki šiol išlikę kursų klausytojų sąrašai, kursus lankė keturios grupės (po 10–13 klausytojų). Kursų pabaigoje buvo pasirašomas pasižadėjimas „aprašyti savo tarmę ir spaudai paruoštą raštą be atlyginimo įteikti Švietimo Ministerijai“ (Morkūnas 2000: 287). Pasižadėjimą kursų dalyviai tvirtino parašais6. Gerulio kursų klausytojai – Petras Jonikas, Izabelė Matusevičiūtė, Elzbieta Mikalauskaitė ir kt. – įvykdė duotą pažadą (plačiau Morkūnas 2000: 288–289).
Morkūno (2000: 288) teigimu, kursų klausytojų parengti gimtųjų tarmių aprašai turėjo tęsti paties Gerulio pradėtą seriją Lietuvių kalbos tarmės. Pirmasis sąsiuvinis (šių dienų vertinimu, knyga) buvo Gerulio ir Christiano Stango parengtas aprašas Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Gerullis, Stangas 1933)7. Štai kodėl minėtoje bibliografinėje informacijoje Gerulis nenurodė spausdinamo tęstinio leidinio autorių ir sąsiuvinio pavadinimo.
Kursų klausytojams Gerulio ir Christiano Stango leidinys buvo puikus pavyzdys, kaip tokį darbą atlikti. Netrukus gimtosios tarmės fonetikos ir morfologijos aprašą Pagramančio tarmė pateikė Petras Jonikas, diplominius darbus parašė Matusevičiūtė, Mikalauskaitė ir kiti. Taigi dar prieškarin formavosi kelios lietuvių dialektologijos kryptys: aprašomoji ir geolingvistinė.
Aprašomoji dialektologijos kryptis buvo išlaikyta ir po Antrojo pasaulinio karo. 1946–1950 m. Lietuvių kalbos instituto darbo plane ji atspindėta atskira tema „Lietuvių kalbos tarmių aprašymas“ (temos vadovas – tikrasis MA narys Balčikonis), plačiau žr. Mikulėnienė 2008: 21.
5 Autorė nuoširdžiai dėkoja dr. Mindaugui Šinkūnui, pasidalijusiam šia svarbia informacija, ir habil. dr. Jolantai Gelumbeckaitei už Vokietijos bibliotekose surastą šaltinį.
6 Pasižadėjimų neparašė vienas kitas užsienietis ir visi paskutinės ketvirtosios grupės klausytojai. Kursai jiems vyko trumpiau (tris, o ne šešias) savaites, todėl gali būti, kad mokymosi procesas liko neužbaigtas (plačiau žr. Morkūnas 2000: 284–288).
7 Knygos viršelio apačioje, kur nurodyta knygos išleidimo vieta ir metai, didžiosiomis raidėmis dar parašyta: „ŠVIETIMO MINISTERIJOS KNYGŲ LEIDIMO KOMISIJOS LEIDINYS, 379 N⁰“.
Straipsniai / Articles
75
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
O geolingvistinė lietuvių dialektologijos kryptis pirmiausia sietina su Salio anketa, kurios paskirtis buvo aiškiai apibūdinta – „žodžių geografijai“. Jau pats Salio anketos pavadinimas Apkla usas 1 rodo, kad ją ketinta sukurti daugiau. Taigi ir 1946–1950 m. Lietuvių kalbos instituto darbo plane ši kryptis formuluota kaip savarankiška tema „Kalbinė geografija“. Jos anotacijoje rašoma: „Pagaminta tik viena anketa, bet ji nebaigta, apklausinėti duomens nesuklasifikuoti“ (cit.: Mikulėnienė 2008: 22). Nenurodytas ir temos vadovas.
Taigi prieš pradedant vietinių gyventojų apklausą, tarmių tinklas jau turėjo būti sudarytas. Todėl lietuvių geolingvistikos ištakos keltinos netgi ne į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, kai pirmieji tarminiai duomenys jau buvo renkami sistemiškai, o į dar senesnius laikus – į ketvirtąjį XX a. dešimtmetį.
Faktiškai lietuvių geolingvistikos pradžia galėjo sutapti su tuometės Švietimo Ministerijos organizuotais kursais.
GRETINAMOJI LIETUVIŲ KALBOS ATLASO IR APKLAUSO 1 PUNKTŲ ANALIZĖ
Žodžių geografijos duomenų, surinktų ir užrašytų Antrojo pasaulinio karo metais per palyginti trumpą laikotarpį – 1942–1943 m.8, buvo tikrai daug ir iš daugelio vietovių.
Tai rodo, pavyzdžiui, kiškio pavadinimų paplitimo žemėlapis (žr. 3 pav.).
Tarminiai Apkla uso 1 duomenys pradėti kartografuoti tik pačioje XX a. pabaigoje (plačiau žr. Pranskūnaitė 1993; 1994; 1997; Geržotaitė 2011), tačiau ir iš jų registracijos sąrašo matyti, kad atsakymai į šios anketos klausimus užrašyti daugiau kaip iš 1 500 vietų9. Kazio Morkūno liudijimu, „antrasis pasaulinis karas sutrukdė baigti šį, daugiausia mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių pagalba vykdytą, darbą“ (LKA I 10), tačiau jau ir iš to, kiek daug tarminės medžiagos tuo metu buvo surinkta, galima spręsti, kad rinkėjai dirbo tikslingai, t. y. jau turėjo sukurtą lietuvių tarmių tinklą.
Taigi Lietuvių kalbos atlaso kūrėjams nereikėjo jo kurti iš naujo: šeštojo dešimtmečio dialektologai galėjo remtis Salio sudarytuoju tirtų gyvenamųjų vietovių sąrašu.
8 Apie tai galima spręsti iš turimų Apklauso 1 egzempliorių spausdinimo datos: pirmojo puslapio apačioje smulkiomis raidėlemis parašyta: „sp. „Švyturys“, Vilnius – 1942“. Pirmieji, bandomieji, atsakymai įregistruoti dar 1941 m., bet jų būta labai mažai.
9 Kaip rašoma Lietuvių kalbos atlase (LKA I 10), „ne iš visų lietuvių kalbos tarmių ir šnektų tolygiai. Beveik visiškai nebuvo atsakymų iš Klaipėdos krašto (užpildyta po 1 anketą iš Klaipėdos ir Šilutės apskričių)“. Tai bus nulėmusi sudėtinga politinė ir istorinė šio krašto situacija.
76
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
3 PAV. Kiškio pavadinimai lietuvių tarmėse (remiantis Salio Apklausas 1 anketos atsakymų duomenimis)10
Tuo akivaizdžiai įsitikinta vykdant Visuotinės dotacijos projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida11, kai buvo atlikta kartografinė visų LKA punktų patikra12. Į vieną žemėlapį sukėlus Salio Apklauso 1 registracijos duomenis ir Lietuvių kalbos atlaso punktus, matyti, kad daugelio gyvenamųjų punktų numeracija sutampa13.
10 Žemėlapį sudarė Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Laura Geržotaitė.
11 Projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028; vykdančioji institucija – Lietuvių kalbos institutas, projekto vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, plačiau žr.: http://www.tarmes.lt. Dar žr. (Aliūkaitė 2011, Kalėdienė 2011).
12 Kartografinę patikrą atliko Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai Laura Geržotaitė, dr. Aušra Kaikarytė, dr. Mindaugas Šinkūnas.
13 Gretinimo pagrindas – Lietuvos kelių atlasas (Vilnius: Briedis, 2010, 178 p.). Mastelis: 1 cm – 1,2 km.
Straipsniai / Articles
77
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Pavyzdžiui, šiaurės žemaičių telšiškių plote sutampa beveik trečdalis Apklauso 1 ir Lietuvių kalbos atlaso punktų (žr. priedo 1 lentelę). Vienas iš jų, pavyzdžiui, dabartinis Tirkšlių punktas (LKA 33), atitinka tris Salio Apklauso atsakymų registracijos knygoje tuo pačiu numeriu pažymėtas vietoves – Kručius, Spūrg anus ir Tirkšlius (žr. priedo 1 lentelę).
Ypač akivaizdžiai Lietuvių kalbos atlaso punktų ir Salio tarmių tinklo punktų sutapimas išryškėja tada, kai pasirinktos vietovės „užklojamos“ vienos ant kitų (žr. 5 pav.). Tada akivaizdžiai matyti, kad jos geografiškai iš esmės sutampa ar išsidėsčiusios labai nedideliu atstumu (žr. 4 pav.).
4 PAV. Tirkšlių punktas (LKA NR. 33) ir jam priklausiusios gyvenamosios vietovės14
Panašus sutampančių punktų santykis išlaikytas ir vakarų aukštaičių šiauliškių plote (žr. priedo 2 lentelę), šiek tiek didesnis – pietų aukštaičių teritorijoje (žr. priedo 4 lentelę), o rytų aukštaičių kupiškėnų jis net šiek tiek mažesnis – (žr. priedo 3 lentelę), plg. 5 pav.
Šiaurės žemaičiai telšiškiai
Vakarų aukštaičiai šiauliškiai
Rytų aukštaičiai kupiškėnai
Pietų aukštaičiai
Sutampančių punktų skaičius
20
23
9
28
Patarmės punktų skaičius
55
65
19
87
Sutampančių ir nesutampančių punktų santykis
2,75
2,8
2,1
3,11
5 PAV. Sutampančių Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 punktų santykis
14 Didžiaisiais skaitmenimis pažymėtas dabartinis Lietuvių kalbos atlaso punktas, mažesniais – A. Salio Apklauso 1 atsakymų registracijos knygoje tuo pačiu numeriu pažymėtas vietoves.
78
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
Taigi nesunku apskaičiuoti, kad sutampa maždaug trečdalis Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 punktų: tai rodo sutampančių ir nesutampančių punktų santykių vidurkis (2,69)15.
Gali būti, kad viena kita gyvenamoji vietovė pasirinkta vėliau, t. y. jau po Antrojo pasaulinio karo – pavyzdžiui, Kučiūnai (LKA Nr. 683). Registracijos lapuose šios vietovės nėra. Tačiau tuo pačiu 683 numeriu pažymėti aplinkiniai kaimai – Kaimėliai, Šulinėliai (žemėl. Šulneliai), Miškiniai, priklausę Lazdijų valsčiui, ir Galstai, Gudėliai, Vytautai, tuo metu priklausę Veisiejų valsčiui, žr. 6 pav.
6 PAV. Kučiūnų punktas (LKA NR. 683) ir jam priklausiusios gyvenamosios vietovės
Vadinasi, po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvoje praežus žemės ūkio kolektyvizacijai, trėmimams ir melioracijai, Salio tarmių tinklas buvo koreguotas ir tikslintas. Kadangi baigiantis karui lietuvių geolingvistikos kūrėjas Antanas Salys pasitraukė į vakarus, penktajame dešimtmetyje ir vėliau Lietuvių kalbos atlaso kūrėjai jo nuopelnų minėti negalėjo, tačiau moksliniu palikimu pasinaudojo.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO
PUNKTŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS
Šiandien dar sunku tiksliai pasakyti, kiek kartų per keliasdešimties metų laikotarpį Lietuvių kalbos atlaso punktai buvo keičiami ar kitaip koreguojami.
15 Visi patikros duomenys bus paskelbti numatomame išleisti atlase XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai).
Straipsniai / Articles
79
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Tiesa, kai kurios atliktos korekcijos nedidelės – kai kurie punktai sustambinti, paliekant tik stambiausios gyvenamosios vietovės pavadinimą: pavyzdžiui, Papilės punktas (47 LKA) prieškarį buvo apėmęs kur kas didesnį plotą – Šiliškių, Jonaičių, Žilių, Gendviliškių, Draginių, Latvėlių (dab. Latvėlių) kaimus, žr. 1 lentelę. Tokie punktai dabartinių tyrėjų laikomi sutampančiais.
Sprendžiant iš šiandien turimos medžiagos, bene daugiausia numeracijos patikslinimų ir keitimų atlikta 1970 m., kai Lietuvių kalbos atlaso medžiaga buvo rengiama spaudai, – skyriaus posėdžio protokole užfiksuoti 155 pakeitimai – taigi pakoreguota beveik penktadalis punktų. Kaip rodo turima medžiaga, koreguota minimaliai (žr. 1–4 lenteles), iš esmės nekeičiant paties tinklo.
Tai ypač svarbu, jei turėsime galvoje, kad įsitvirtinus dabartinei lietuvių tarmių klasifikacijai (Girdenis, Zinkevičius 1966, Zinkevičius 1966: 13–17) pakoreguotasis punktų tinklas išliko. Taip buvo palikta galimybė tolesnei lietuvių tarmių raidos stebėsenai ir tyrimams.
IŠVADOS
Straipsnyje aptarti šaltiniai ir išvardyti argumentai patvirtina hipotezę, kad Lietuvių kalbos atlaso gyvenamųjų vietovių tinklo pamatas buvo sukurtas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai Antano Salio ir Jurgio Gerulio iniciatyva buvo rengiamasi „kalbos geografijos“ tyrimams.
Po Antrojo pasaulinio karo Salio tarmių tinklas buvo pakoreguotas ir patikslintas. Tačiau Lietuvių kalbos atlaso kūrėjai paliko nepakeistus svarbiausius jo atraminius taškus. Dėl to pirmojoje tarmių chrestomatijoje (LKT), pateikiant tarminius tekstus pagal LKA punktus, taip pat dar laikytasi Salio tarmių skirstymo (Salys 1933, 1992: 289–318).
Dabartinė lietuvių tarmių klasifikacija nepakeitė geolingvistinės Lietuvos situacijos: tarmės perskirstytos pagal fonetinių ypatybių plu̧oštus, patikslinti patarmių ir šnektų pavadinimai, tačiau pats tinklas liko nepajudintas. Todėl iki šiol jame galima įžvelgti ikikarinio administracinio-teritorinio skirstymo pėdsakų.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1942–1943 m. atsakytų apklausos lapų (žodžių geografijai) registracija (mašinraštis). Saugoma Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve.
Aliūkaitė Daiva 2011: Projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. – Respectus Philologicus 20(25), 257–259.
80
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
BKA 2009 – Mikulėnienė Danguolė, Stafecka Anna (sast. / sud. / ed.) 2009: Baltu valodu atlants. Prospekts / Baltų kalbų atlasas. Prospektas / Atlas of the Baltic languages: A Prospect. Rīga: Latvijas Universitātes Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Gerullis Georg, Stang’as Christian 1933: Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė.
Geržotaitė Laura 2011: Anties pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse. – Baltu filologija 20(2), 13–23.
Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147.
Kalėdienė Laima 2011: Geolingvistikos radimosi sąlygos Lietuvoje. – Tarptautinės mokslinės konferencijos Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai pranešimų tezės 2011 m. spalio 21–22 d. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius. Prieiga internete: http://www.tarmes.lt/images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pdf.
LK – Lietuvos kelių atlasas, vyr. red. Mindaugas Baltrušaitis. Vilnius: Briedis, 2010.
LKA I–III – Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika; 2. Fonetika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977–1991.
LKA Pr – Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa. Autoriai J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1951; antrasis leid. – 1956.
LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, parengė Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
LKT – Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, ats. red. Kazys –Morkūnas. Vilnius: Mintis, 1970.
LKTCh – Bacevičiūtė Rima, Ivanauskienė Audra, Leskauskaitė Asta, Trumpa Edmundas. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.
Mikulėnienė Danguolė 2008: Iš Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus istorijos. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 15–33.
Mikulėnienė Danguolė, Trumpa Edmundas 2008: Naujas žvilgsnis į Kazimiero Jauniaus tarmių klasifikaciją. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 128–146.
Morkūnas Kazys 1980: Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. Vilnius: Mokslas.
Morkūnas Kazys 2000: Jurgio Gerulio kursai tarmėms tirti. Archivum Lithuanicum 2, 283–290.
Straipsniai / Articles
81
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
PKKI – „Lietuvių kalbos atlasas“. Prospektas, kartografavimo ir komentarų rašymo instrukcija (mašinraštis). Vilnius, 1968. Saugoma Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve.
Pranskūnaitė Vita 1993: Gandrp pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse (A. Salio „Apklauso 1“ duomenimis). Tarptautinės konferencijos Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai Jurgiui Geruliui (1888 03 13– apie 1945) paminėti pranešimų tezės 1993 m. spalio 20–22 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 25.
Pranskūnaitė Vita 1994: Avies ir eriuko pavadinimai tarmėse (A. Salio anketos „Apklauso 1“ duomenimis). Lietuvių kalbotyros klausimai 34, 93–96.
Pranskūnaitė Vita 1997: Kielės pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse. Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 185–189.
Salys Antanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. – Archivum Philologicum 4, 21–34.
Salys Antanas 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės. Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.
Schrijnen Jos. 1933: Lithuanie. – Essai de bibliographie de géographie linguistique générale / Publications de la Commissions d’Enquête Linguistique 2. Nimegue: N. V. Dekker&van de Vegt en J. W. Van Leeuwen, 77.
Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis.
82
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
PRIEDAS
1 LENTELĖ. Sutampantys šiaurės žemaičių telšiškių punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 duomenimis)
Punk- to Nr. 1942–1943 m.
Regist- racijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punk- to Nr.
Vietovė
3
86
Mažeikių
Knabikų [Knabikai]
3
Knabikai
4
85
Laižuvos
Auksūdžio [Auksūдys] Laižuvos mst.
4
Laižuva
5
83
Akmenės
Klykolių
5
Klykoliai
13
84
Ylakių
Skliaustės [Skliaustė]
13
Skliaustė
14
90
Židikų
Petraičių Kražiškių [Kražiškiai] Pakvistės [Pakvistis] Račalių [Račaliai] Ukrinų (2) [Ukrinai]
14
Židikai
17
86
Mažeikių
Reivyčių Kalnėnų Mažeikių m. (3) ?16 Urvikių
Urvikiai
29
65
Skuodo
Luknės [Luknės] Pakalniškių [Pakalniškiai] Puotkalių [Puodkaliai] Skuodo mst. (2) Žirnikų ?
29
Skuodas
30
65
Skuodo
Kaukolikų [Kaukolikai] Šarkės [Šarkė]
30
Šarkė
31
84
Ylakių
Kadžių [Kadžiai] Stripinių [Stripiniai] Augzelių [Augzeliai] Ylakaïčių [Ylakaičiai] Gedrimų [Gedrimai] Ylakių mst.
31
Ylakiai
33
88
Tirkšlių
Kručių [Kruciai] Spurganų (2) [Spurganai] Tirkšlių
33
Tirkšliai
16 Registracijos knygoje prie kai kurių kaimų padėti klaustukai. Jie palikti ir čia. Laužtiniuose skliaustuose pateikiami klaustukais pažymėti neaiškūs dabartiniai vietovių pavadinimai.
Straipsniai / Articles
83
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
40
61
Mosedžio
Budrių [Budriai] Daukšių [Daukšiai] Šatraminių [Šatraminiai] Šerkšnių [Šerkšniai]
40
Mosedis
41
65
Ylakių
Vabalių
41
Vabaliai
42
87
Sedos
Laumių [Laumės]? Mockaičių ? Puokės
42
Puokė, Barstyčiai
43
87
Sedos
Domėnų [Domėnai] Pagardės [Pagardė] ? Sedos m. Užbradumės [Užbradumė] Žydvario*
43
Seda
47
162
Papilės
Papilės (2) Šiliškių Jonaičių Žilių [Žiliai] Gendviliškių [Gendviliškės] Draginių Latvalių [Latveliai]
47
Papilė
66
207
Alsėdžių
Šarnelės (2) [Šarnelė] Žem. Kalvarija
66
Žemaičių Kalvarija (Varduva)
96
207
Alsėdžių
Šleckų [Šlečkai] Dyšlių [Dišliai] Ylių
96
Alsėdžiai
99
170
Tryškių
Balsių [Balsiai] Medlaukio [Medlaukė] Stakminių [Stakminiai] Padegupio [Padegupis]
99
Tryškiai
128
203
Telšių
Burnių Džiuginėnų Paežerės Rubežaičių Stulpinų Telšių mst. (2)
128
Telšiai, Viešvėnai
160
199
Luokės
Pašatrijos [Pašatrija] Barvydžių [Barvydžiai]
160
Luokė
84
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
2 LENTELĖ. Sutampantys vakarų aukštaičių šiauliškių punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 duomenimis)
Punk-to Nr. 1942–1943 m.Regis-tracijos eilės Nr.ValsčiusKaimasLKA punk-to Nr.Vietovė7173ŽagarėsPetraičų Žagarė Žiurių [Žiuriai] Veršių Daukšių7Žagarė22165SkaistgirioSkaistgiris [Skaistgirys]22Skaistgirys48156KruopiųBaužų48Kruopiai103152GruzdžiųRatkūnų* Šipylių bžnt. [Šiupyliai] Lukošaičių Žiogų103Lukošaičiai104152GruzdžiųŽiogų Dimšių [Dimšiai] Karvelių104Dimšiai196160PadubysioKarpiškių [Karpiškiai] Kautučių* Minaičių [Minaičiai] Pakapės Žilakių [Žylakiai]196Pakapė228168ŠiaulėnųPetrošių ? Mumšelio [Mumšilis]? Kunigiškių [Kunigiškiai] Krutinės [Krūtinė] Kleiviškių* Jasaičių228Šiaulėnai26145GrinkiškioŠaukoto261Šaukotas26243BaisogalosPaberžių [Paberžiai]262Legečiai26443BaisogalosPaberžių [Paberžiai] Šilalių (2) [Šileliai] Simoniškių [Simoniškiai]45GrinkiškioKubiliūnų264Baisogala29746GudžiūnųGražiškių297Gražiškiai33349KrakiųKeturkiemiuų333Krakės
Straipsniai / Articles
85
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
334
44
Dotnuvos
Šlapaberžės Venzgalių [Vincgalys]
334
Šlapaberžė
366
107
Betygalos
Vandžių ?
366
Betygala
404
48
Kėdainių
Pelėdnagių
404
Kėdainiai
406
52
Šėtos
Kamenų A. Kaplių [Aukštieji Kapliai] Vainiūnų Juškonų Kirdeikių Pakščių Petraičų (2) *Piliakalnio [yra prie 445–446, toloka] Šėtos m.
406
Šėta
407
52
Šėtos
Gaižūnų
407
Gaižūnai
441
47
Josvainių
Karūnavos
441
Josvainiai
445
224
Panoterių
Pasodos Panoterių m.
445
Pasoda
472
31
Jonavos
II Bajoriškių [Bajoriškiai] Barborlaukio [Barborlaukis] Gembiškių* Kulvos
472
Kulva
473
31
Jonavos
Bazilionių [Bazilioniai] Jaugeliškių [Jaugeliškiai] Lukšių [Lukšiai] Markutiškių [Markutiškiai] Praulių (2) [Praulia]
473
Markutiškiai
474
228
Veprių
Veprių [Vepriai] Knizlaukų (2) [Knyzlaukis] Pagelėžių [Pagelėžiai] Sližių [Sližiai]
474
Vepriai
519
209
Kaišiadorių
Palomenės
519
Palomenė
86
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
3 LENTELĖ. Sutampantys rytų aukštaičių kupiškėnų punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 duomenimis)
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
84
18
Papilio
Gudelių Kadarų Kubilių Kuciūnų* Mikalių [Mikaliai] Paškūčių [Paškūčiai] Smaliečių (2)
84
Papilys
85
124
Panemunio
Suvainiškio Šarkiūnėlių [Šarkiūnėliai] Ruskiškių* Gačionių [Gačionys]
85
Suvainiškis
116
122
Pandėlio
Šėkštininkų [Šiekštininkai]
116
Šiekštininkai
117
122
Pandėlio
Vilkelų Suvaizdžių Stanionių [Stenionys] Rumpiškėnų Pandėlys Naujikų Lailiūnų Kaliamiesčio* Jokūbiškio Gineižių [Gineišiai] ? Buivydžių [Buivydžiai]
117
Pandėlys
174
92
Kupiškio
Akmenytės Drulėnų [Drūlėnai] Slavinciškio Krasnavos vnk.* Plundakų Paketurų Laičių Kupiškio m. (2) Kuosėnų Vizgiūnų [Visgiūnai] Valiukiškio vnlk.* Svydenių [Svideniai]
174
Kupiškis
Straipsniai / Articles
87
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
175
92
Kupiškio
Laičių Jutkonių [Jutkonys] Kunigiškio Suvainų [Suvainiai]
175
Jutkonys
176
126
Skapiškio
Tatkonių [Tatkonys] Jaučiupie vio [Jaučiapievis] Laibiškių [Laibiškiai]
176
Skapiškis
207
120 103
Kamajų Šimonių
Gučiūnų ? Butenų [Butėnai] Juodpenų Punkiškių [Pun kiškiai] ?
207
Juodpenai
238
103
Šimonių
Butenų [Butėnai] Juodžiūnų Nociūnų
238
Šimonys
4 LENTELĖ. Sutampantys pietų aukštaičių punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso 1 duomenimis)
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
538
213
Žaslių
Ilgakiemio [Ilgakiemis] Kurmiškių [Kurmiškės] Antakalnio [Antakalnis] Dubių [Dubės] Stabintiškių [Stabintiškės] Žaslių vnk. [Žasliai]
538
Žasliai
539
213
Žaslių
Paparčių
539
Paparčiai
594
211
Semeliškių
Dzenkūniškių [Dzenkūniškės] Semeliškių [Semeliškės]
594
Semeliškės
613
208
Aukštadvario
Jurgionių [Jurgionys] Alešiškių [Alešiškės]
613
Aukštadvar ys
631
210
Onuškio
Gruožinkų [Gruožninkai]
631
Onuškis
642
10
Simno
Babrauninkų (2) [Babrauninkai] Gluosnykų [Gluosninkai] Kalesnykų [Kalesninkai] Krekštenų [Krekštenai]
642
Simnas
88
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
Punk-to Nr. 1942–1943 m.
Regist-racijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punk-to Nr.
Vietovė
Krokinių [Krokininkai?] Metelicos [Metelytė?] Otesnykų [Atesninkai?] Ponkiškių [Ponkiškiai] Simno Kolonistų [Kolonistai] Skiturių [Skituriai]
644
1
Alytaus
Alytaus m. [Alytus] Alytaus I m. kolonija* Kaniūkų [Kaniūkai?] Likiškėlių [Likiškėliai] Miklusėnų [Miklusėnai]
644
Alytus
645
2
Alovės
Būdos [Būda] Ilgų [Ilgai] Meškučių (2) [Meškučiai] Užuputių [Užupiai]
645
Alovė
646
5
Daugų
Užukalnių [Užukalniai] Daugai (2) [Daugai] Daugų kol.* Junčionių [Junčionys] Korliškių [Karliškės] Sokonių [Sokonys]
646
Daugai
655
131
Rudaminos
Lopiškių (3) [Lomiškiai] Gumbelių [Gumbeliai] D. Kirsnos [D. Kirsna]
655
Rudamina
657
10
Simno
Babrauninkų (2) [Babrauninkai] Metelicos [Metelytė?] Ponkiškių [Ponkiškiai] Metelių [Meteliai] Obelninkų [Obelninkai]
657
Meteliai
9
Seirijų
672
128 132
Lazdijų Šventežerio
Puodžių [Puodžiai] Mikyčių (2) [Mikyčiai] Marčiukaviznos [Marčiukonys]
672
Šventežeris
674
8 9
Miroslavo Seirijų
Zaramčiškės* ? Cibulų [Cibūliai] Gervėnų (2) [Gervėnai] Žagarių [Žagariai]
674
Seirijai
677
12
Varenos
Kazimieravo [Kazimieravas] Perlojos (2) [Perloja]
677
Perloja
Straipsniai / Articles
89
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Punkto Nr. 1942–1943 m.
Registracijos eilės Nr.
Valsčius
Kaimas
LKA punkto Nr.
Vietovė
679
12
Varėnos
Vydenių [Vydeniai]
679
Vydeniai
684
133
Veisiejų
Galstų [Galstai] Bertašiūnų (2) [Bertašiūnai] Petroškų [Petroškai] Paveisėjų [Paveisėjai] Smarliūnų [Smarliūnai] Šadžiūnų [Šadžiūnai]
684
Veisiejai
685
129
Leipalingio
Jovaišių (2) [Jovaišiai]
685
Jovaišiai
686
133 129
Veisiejų Leipalingio
Bertašiūnų (2) [Bertašiūnai] Dulgininkų [Dulgininkai] Leipalingio mst. (2) [Leipalingis] Sankonių [Senkonys?] Veršių (3) [Veršiai]
686
Leipalingis
687
7
Merkinės
Liškiavos (2) [Liškiava] Panaros [Panara] Pilialkalnio [Pilialkalnis] Voveru*
687
Liškiava
688
7
Merkinės
Česukų [Česukai] Kampų [Kampai] Kasčiūnų [Kasčiūnai] Merkinės mst. (2) [Merkinė] Milioniškių [Milioniškė?] Subartonių [Subartonys]
688
Merkinė
690
12
Varėnos
Kanevos [Kaniava]
690
Kaniava
692
133
Veisiejų
Sapiegiškių [Sapiegiškiai]
692
Sapiegiškiai
693
67
Kapčiamiesčio
Žmirklų [Žmirklės]
693
Kapčiamestis
697
24
Marcinkonių
Marcinkonys
697
Marcinkonys
701
129
Leipalingio
Dulgininkų [Dulgininkai] Gerdašių [Gerdašiai] Krivonių [Krivonys] Lipliūnų [Lipliūnai] Mizerų [Mizarai]
701
Lipliūnai
703
24
Marcinkonių
Šklerių [Škleriai]
703
Škleriai
VII
69
Nočios
Jasauskų
VII
Nočia
XIII
134 130 135 136
Krasnapolio Punsko Krasnavo Seivų
Klevų Gilaišių Vidugirių Punsko
XIII
Punskas
90
Acta Linguistica Lithuanica LXVIII
Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija
Network of Lithuanian Dialects:
The sources and Optimisation
S U M M A R Y
It was believed for some time that the network of Lithuanian dialects’ inhabited settlements was made when the collection of material for the Atlas of the Lithuanian Language began. However, there are more and more arguments which suggest that the consolidation of geolinguistics in Lithuania should be first of all linked with the name of the linguist Antanas Salys, which means that it should be dated by the 1930s, when on the initiative of Salys’ and his colleagues preparations were made for intensive collection of dialectal material.
At that time, the Ministry of Education organised a free course for researchers into dialects; Jurgis Gerulis and Christian Stang’s monograph “Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose” (Dialect of Lithuanian Fishermen in Prussia; 1933) which was to be a model of descriptive dialectology was published; the first questionnaire Apklausas 1 was made, according to which lexical data was collected from almost all localities of Lithuania. Therefore, it is quite possible that then a project of the main map of word geography was drawn because data was collected systematically.
The article includes arguments that prove that the authors of the Atlas of the Lithuanian Language (1977–1991) drew on the work of Salys and his colleagues: with some changes made, they used the same network of inhabited settlements.
The network of points of the Atlas remained unchanged after the present classification of Lithuanian dialects was consolidated, leaving an opening for further observation and research of the development of Lithuanian dialects.
Įteikta 2012 m. lapkričio 15 d.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lietuvių kalbos institutas
Petro Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lietuva
danguole.mikulėnienė@lki.lt
Straipsniai / Articles
91