283Įž algos insigh s /
VoLke kohLheiM
bay eu h o schungs ich ungen: asmenennamenkunde,
li e a ische onomas ik, a ds heo ie.
ai noMeM, ai aLLonoM
i a noMeMa ik.
ZugLeich besP echung
Von siLVio b endLe s kny
NOMEMATIK nomema, alonomas i
nomema ika.
Pas abos apie sil io b endle io knygą
Nomema ik
I
Jei kažkas šiuolaikinę ling is iką nuo maždaug XX a. p adžios cha ak e izuoja, aip y a
a sisky imas nuo g ynai is o inio kalbos nag inėjimo, kaip ji da he mann Paul
apodik isch gynė. ka u su šiuo a sig ęžimu nuo g ynai kalbosis o inio požiū io nuėjo
sinch onijos akcen uojimas kaip pageidaujamas y imo objek as ling is inių s udijų
i su uo " edukcija elemen a inių ap ašymo iene ų" i ai isų pi ma pe onologijos
onembeg i o [i ] mo phembeg i o mo phologijoje įkū imą. ( hümmel 2005: 651). Kaip
labai daba inė ling is ika aip pa nuo klasikinės s uk u alizmo į a iai gali bū i
nu olusi, aip y a šie e mini, ku iems da galima lexemą į šalį išdės y i, i su jais
sujung os eo inės p ielaidos, z. b. iš dis ink i inių b uožų, opozicijų, aip pa
anali iniai adybai kaip segmen acija is iek apo neiš engiamu kalbos mokslo
epe ua u. ai nuk yps a daba į, kad ai sau onomas iką iki šiandien daugiausia leis i
gali manys, leis i a sisaky i šio są okins umen a ium. šio ūkumas a ba
me odologinis ėkmė gali is da iš esmės kalbosis o iniu, e ymologiškai o ien uo u
oponomas iką mažiau iš eikšmės bū i ( gl. be kohlheim, hengs 2004), jis da o sa e
be isų pi ma an h oponomas ikos neigiamai pas ebimas. ypač y imuose, ku ie aip
pa s a is inius klausiminius implikuoja, ku iuose aigi isada aga aidina aidmenį,
ku ios a dų o mos kaip zusammengehö ig, kaip iden isch įž elg i y a, esul iuoja o,
284 ac a
VoLke kohLheiM
Linguis ica Li huanica LXIX
kad ūks a me odologiškai konsek en inio i an bend osios ling is ikos aukščio
s o iančio są oks i me odabei egzis uoja nuo 1977 s uk u alis iniu geidžiamas
są okos in en a as, ku is čia abhelpe gali suku i. įk ėp as ieną pasiūlymą udol
eudenbe gs ( eudenbe g 1967/68), bu o Volke kohlheims da bas apie egensbu ge
u names 13 i 14 jah hunde s po ui Phomem i Allophon onomas inė po a Nomem i
Allonom į šalį pa eik as (kohlheim 1977: 71). e minologinė sp aga bu o uo pa užpildy a.
denin en a s o genug in zumindes e minologische unkla hei , wenn nich
soga in ang ei ba en esul a en.
p asmė i ikslas šio e minologinio neup ägung bu o pi miausia, kad y imo me u
ėly ojo idu amžių egensbu ge u names pasi aikančių onyminių o mos iel al
he ap i. ai eikėjo apie ai ap i aišku, a į ody ai už egis uo os o mos kaip
Gumbe us, Cumbe us, Gump ech , Gumpp ech , Gumplinus p ie
pa adinimos a is inio y imo kaip ienas a keli pa adinimai u ė ų bū i p iim os
(kohlheim 1977: 36). uo, i ai bu o lemiama min is, ne u ė ų bū i p oceed pagal
e ymologinius k i e ijus, ku ie už kalbė ojus/ ašy ojus 13/14. jah hunde s ik ai
ne u ėjo jokios eikšmės daugiau, o a dų apa ybės u ėjo a i ik i a dų naudo ojų
sąmonę, u ėjo jų onyminę kompe enciją a s o au i. Taigi p incipai bu o p ie
ling is inės analizės ėly ojo idu amžių pa adinimo sis emos egensbu gas aip pa
im is kaip p ie y imo onyminės sis emos nežinomos kalbos. heo e inį ėmą šio
e nologinio adehens u ėjo uome jau kenne h Lee Pike p is a y as. po Pike (1967)
mes apibūdiname y imo me odą, ku i po k i e ijų, ku ie iš išo ės į i iamąją sis emą
p ia in as bu o, e čia, kaip e inis. okia p iemonė u i kaip įs ieg sa o pa eisinimą,
ačiau gali ji ik p elimina iai bū i, nes ji nea i inka bū inai ak inių san ykių. D i
pa adinimo o mos, ku ios mes dėl okios pačios e imologinės kilmės kaip iden inis
apibūdiname, gali už p aei ies a ba aip pa daba inio epoche kalbė ojų sąmonę isai
kaip du a ski i a dai bū i su ok i. ai eina aigi apie ekons ukciją onyminių
kompe encijos kalbė ojų p aei o laikmečio. pa yks a ji, gauname, iš aiškos būdu
Pikes, emische iene us. pa yzdys iš daba ės: pa adinimai Adelhei , Aleida i
Įž algos 285 insigh s Elke isi ei i a gal į adal-hei , be y a šiandien du aus kaip ys
das nomem, das allonom und die nomema ik. Zugleich
besp echung on sil io b endle s buch Nomema ik
ski ingi pa adinimai su ok i. a i kščiai bu o idu amžių egensbu ge e ymologiškai
į d i ski ingas heb ajiškas e imologijas g įž ančios o mos Ma heus i Ma hyas
kaip iškeis amos jaučiamos, kaip beleg eihe he n Ma hyas dez Wakche s haus awe
(a. 1341), Ma heis de Wache (a. 1342), Ma heus de Wachke (a. 1342), p ie Me lein dem
Woche (a. 1345) odo Mes aip u ime p iim i, kad egensbu ge ų kalbė ojams o
me o men alinis ieningumas bu o duo as, ku i leido jiems a pažin i aip nu ody us
pa adinimus. šią abs ak ą men alinę ienybę mes adiname Nomem, jo ealiza imasis
(kohlheim 1977: 511), denn es handel sich jeweils um ein und dieselbe Pe son.
žodinės kalbos a Ve sch i lichung Allonom (kohlheim 1977: 71). ai lemiama, kad
nomem kaip abs ak ą men alinį iene ą u i bū i su ok as. jo no a imas y a odėl
g ynai kon encinis. ai y a ėlesnėje li e a ū oje į nomem ne isada sup an ama.
aip bu o kohlheim (1977) nomeme kaip al hochdeu sche e yma a spindė a (also
kuon- ā kaip nomem už allonome Chun a , Kon ad, Chun z, Kunz e c.). iename
ėlesniame esė bu o pasiūly a, in analogy į įp as ą no a imas iš phonemen nomem
a p sch ägs ichen no uo i. im all o he abo e ci ed allonome Ma hyas, Ma heis,
Ma heus and Me lein siūlo si kaip no ie ung des allen diesen allonomen zug unde
liegenden nomemsMa heis/ an (kohlheim 2001: 148.) alle dings bes eh auch bei diese
no ie ung die ge ah , dass Ma hyas, Ma heis und Me lein als die ele an es e o m
ansehen. jau 1966 bu o udol eudenbe g pasiūlė, už no a imą iš onemenų į
üge ische assozia ionen į phone ines e ybes išp o okuojančias aides naudai
isai naujai iš ink ų simbolių a sisaky i ( eudenbe g 1966: 9). Vienas galė ų sau aigi
įsi aizduo i, už nomemsMa heis no a imo/ iesiog no a ionM/ a ba aip pa ieną / /
Zi e į es i.
kai są okos Nomem i Allonom pi mą ka ą bu o apib ėž os, y a o beha io is iniai me odai ling is ikose
p ieš. analizė des egensbu ge pa adinimo ma e ialo į yko odėl pagal Ame ikos dis ibu ionalizmo
me odus, kaip ji Zellig s. ha is sukū ė (ha is 1969; gl. kohlheim 1977: 6780). Men alis inės-psychologinės
auš os bu o laikomos kaip pasenusios. iš daba inio požiū io galima p ieš ai kons a uo i, kad ai
pasi eiškė į edus są oką nomem am ik a p asme apie išanks inę kogni i is inių pozicijų išimimą. Jei
eudenbe g 1966 o mulėjo: Phoneme y a pe gedankinę syn hese laimė os są okos ( eudenbe g 1966:
13), aip pa s as pa s aip pa bu o umpam laikui ėliau apib ėž i nomemos są oka. iš daba inio
kogni i is inio požiū io galima nus a y i: nomeme a i inka koncepcijas, ku ios kalbė ojo smegenyse
egzis uoja dėl a ski ų pa adinimų iš aiškų.1 ai gali bū i pas ebė a, kad p ie aukščiau minė os eilės
allonomenų Gumbe us, Cumbe us, Gump ech , Gumpp ech i Gumplinus du ski ingi ipai y a
286 ac a
VoLke kohLheiM
Linguis ica Li huanica LXIX
a s o aujami, ku ie mes adiciškai kaip Voll o men i kaip klausos is da i ualių [ aip pa eminių]
lygmenyje, ačiau iš ik ųjų skelbimo ipo pasi inkimas yks a pi moje ašymo si uacijoje.
kon ex beding i p iklausomai nuo in encijos desp eche s/ š eibe s aip pa nuo iš sp eche s/š eibe s
p iim os ewa ung sa o komunikaspa ne s (kohlheim 1977: 79 .). aip u i sau kalbė ojas/ ašy ojas,
ku is no ė ų nomemMa ga e e/ ealizuo i, aiškė i apie ai, a jis ai da o su allonom Ma ga e e, ku is
„ku z o men“ bezeichnen. schon in de a bei on 1977 ha e Volke kohlheim
o geschlagen, hie on Realisie ungs ypen zu sp echen: „de ealisie ungs yp ge-
o maliai komunikacijos lygiui (domenei) p iklauso, a ieno iš allonome G e e, G e chen, G e el,
G e elchen naudojamas, ku ie in o maliam komunikacijos lygiui (domenei) p iklauso i kalbiniu požiū iu
p iklauso ealiza imo ipui hypoko is ikon. uo a eina aip pa p agmalinguis iniai aspek ai į p is a y ą,
p ima iai sys emlinguis inį modelį, a eina is iek į a i inkamą p agma inę si ua ion an, kokį
ealiza imo yp kalbė ojas naudoja. ai šiandien onomas inėje eo ijoje aip cen alinė ema nuo odos
žaidė 1977 da boje didžiausiai ne iesiogiai aidmenį. ai nu bu o apie, iš ko pusų d iejų omų Regensbu go
u kundenbucho, ku is ch onologiškai iki 1378 pasiekiama, a dus analizuo i i a ds a is iniams y imams
pa uoš i. i bū en g ynai ko pusbezeng, sys emin e n. D i ski ingos pa adinimo o mos bu o odėl
laikomos kaip iden inis, jei jos pasi odė oje pačioje amžiū oje. daugi aus dauguma u namų i ik į šias
bu o pasi odė ienoje pa adinimo syn agmoje, ku is no maliais a ejais suda y as iš ijų elemen ų:
u namas + am ik o s aipsnio + beiname. pas mo e is a ėjo p ie beinamen da Mo ie ungssu ix -in
p idė i. pasi odė daba d i pa adinimo o mos, pa yzdžiui S ep an i S ep el, iškeis inos susijungus su
beinaminiu Enichl, bu o 1 Vgl. į kogni y ines žodžių koncepcijas ickhei , Weiss, eikmeye (2010: 7376). sil io
b endle (2008: 75) ačiau p isipažįs a ik ėlesnės e sijos nomema inio požiū io, kaip ji kohlheim, hengs
(2004) p ieliega, kogni i is inis p ia ė i p ie p oblema ikos. Žodžiui ai hie o be jau su o muo ame
kohlheim (1977: 71): a ling is inė ienybė, ku i ai kompe en ingam kalbė ojui kalbos bend uomenės
leidžia, į ai ias pa adinimo o mas kaip iden išką a pažin i, adiname ‘nomem [...]. pažin i be y a
kogni y inis pasiekimas.
287 Įž algos insigh s iden i e į ody a, ai y a, abi ( ealizuo os) allonome S ep an i
das nomem, das allonom und die nomema ik. Zugleich
besp echung on sil io b endle s buch Nomema ik
S ep el p iklausė ienam ( i uellen) nomems ePhan/ an. šis me odas sekė g iež ai
dis ibu ionalimus, kaip jį ha is (1969) o mula o. kad dokumen uose u kundenbucho
už egis uo os a dų o mos sa e į ( amays) konk ečius asmenis emiasi, aigi
e e encinę unkciją u ėjo, bu o no s numa y a, žaidė be už nomemo nus a ymą
ik ne iesioginį aidmenį. da iena pasekmė šios labai ko pusines pažiū ą bu o, kad
ki as pažiū ų aškas, ku is šiandien s o i p iekyje, isai jokio aidmens nežaidė: nes
ai bu o apie in en a o iš a dų analizę, i bū en apie u names, galėjo min is, kad
"ein name" gali bū i susijęs ik su ienu asmeniu, isai neauga. susijungus su diskusija,
kaip ys allonome, ku ie sau o miniame s i yje plačiai panašūs, be ski ingoje
apylinkėje s o i, aigi pa adinimų syn agmoje ka u su ski ingais beiname a si as i,
is dėl o ienam nomem p iski i gali bū i į p ocedū os a ski umus čia negali bū i
a čiau įženg a hiešėsi: No iame ik disku sbedeu imo [ . y. ealizacijos apylinkėje]
k i e ijų, ys allonome [Ruge de Pochne , Ruge de P unnho e , Ruge o de
Chappel] nebū ų iden iški i bū ų p iski i. ši iš ada ačiau y a absu diška: žinoma
naudoja kiek iena kalbos bend uomenė bei daug mažiau pa adinimų, nei ji en i e us
adina (kohlheim 1977: 72). ne, kad p oblema iką šio iš a imo uome ne bū ų bu o
p ipažin as, ačiau ji bu o su e e u į eugenio cose iu (1967: 268: [...] los nomb es
p opios pueden se mul í ocos, pe o son siemp e mono alen es) i a hang Zabeeh
(1968: 57: We may use, o example, [...] ‚joan o e e o many women) de ak e . iš
esmės ai y a apie ai i šiandien da i ulen e a ds heo e inė i - iloso inė p oblema
į ampos san ykis a p onyminių mono alenz i klasės o ma imas
(Windbe ge -heidenkumme 2011). Mes šiandien nekalbame daugiau aip p oblemingai
apie einem name. šiandien mums s o i di e encingesnė e minologija p ieinama: aip
bū ų Willy Van Langendonck (2007) minė ame a eju ne iš ieno name, be iš ieno
p op ial lemma kalbė i i sil io b endle iš ieno a chinomem. kaip Lemma a ieno
is o inio pa adinimųin en a s eilich bu o į e uie enden nomeme uo me u aip pa
au gep . į išplės inę asę eo ijos bu o da į es as a chinomems są oka (kohlheim
2001), ku is mums ii dalyje šio esė in ande em sinne kaip pas kohlheim ėl susi iks. ik
umpai bu o p i aikymas į šeimos a dus e lek uo as (kohlheim 2005), o są okos
Nomem i Allonom oponomas ikos s i yje iš ka lheinz hengs po o

288 ac a
VoLke kohLheiM
Linguis ica Li huanica LXIX
kohlheim e ö e bu o (kohlheim, hengs 2004; kohlheim, hengs 2006).
nomema inė e minologija bu o e ka čiais aip pa naudojama ki ų au o ų,
pasku inį ka ą nuo enā e siliņa-Piņķe (2009), i ado įėjimą į ank aš į Die
Pe sonennamen im Deu schen nuo Wil ied seibicke (2008:101).
II
2008 m. padėjo b endle su sa o knyga Nomema ik. Iden i e s heo e iniai pag indai
pa adinimo y imui (ypač a dengeschich e, pa adinimų leksikog a ija,
namengeog a ija, pa adinimų s a is ika i pa adinimų o e) y a k uopščiai išplės a i
iš obulin a eo ija dėl nus a ymo oniminių apa ybių p ieš. išsamus kū inys (448
puslapiai, daugybė a aizdų, 6 ko os) y a pe a dąund ieną Sach egis e (421428;
429448) ge ai įž elg i; ienas kaip konk e izacijos žymimas dalis (321391) dokumen uoja
paminė us a dus aip pa op iniu būdu. u ingasis li e a ū os e iklis (393419) liudija
iš k uopš umo au o iaus, ku iam g eičiausiai a gu ienas p ie a imesnės i pla esnės
knygos ema ikos p iklausan is kū inys galėjo bū i iš engęs. iš ka o p ie p adžios
einlei ung (2552) nus a oma: de e minus ‘nameniden i ä apibūdina pasi aikymą iš
ienundo o pa ies pa adinimo p ie ski ingų laiko aškų komunikacijoje, aigi kalbų
a ojime (31). synonym čia u y a iš aiškos isonymie a onymische iden i e
naudojamas. Sąlyga už ai, kad du (a daugiau) pa adinimai iden iški, isonym y a, y a jų
okia pa i e imologinė kilmė u n d ak as, kad jie pa adina ieną i ą pa į objek ą, ai
eiškia, kad jie e e enziden isch, ko e e en iniai. čiami y a jau s a biausias
ski umas į da bus iš kohlheim pa adin as, ku iuose iden i e as o male iden i e ą
eiškė. geb auchsiden i e , ko e e enciali e , bu o en ik išėjimo aškas į į odymą
nomemen, ku ie, ka ą nus a y a, paskui pasi auk i isai į kelis asmenis galėjo. už
b endle ada nė a oniminės apa ybės daugiau, o ik homonymija (33). ša sinnig
a ski ia b endle a p onymische iden i ä (isonymie) i a dengleichhei i pa odo po,
kad ai ski ingos ūšys onymile lyg ys (je e ymologinės nelygybė), z. b. Vokie ijos
o snamen Koblenz < la . Con luen es i Koblenz < al so bisch *Kobylno/* Kobylna ‘die
siedlung, ku y a s u en gib , (3) seman inės a dengleichhei , z. b. deu sch Schwa za,
anglisch Blackwa e , (4) e e enziden inės a dengleichungen, ku ios paskui
di e enciuo i į okios su okia pa e ymologija, z. b. deu sch kapi olas 1 knygos (5380)
sche gleichhei gib (33–38): (1) e ymologische namengleichungen, (2) o ma-
u i ieno žmogaus is o ijos apž algoje auseinande se zung su au o iais, ku ie p ieš
b endle nomema inę e minologiją naudojo. Kaip jau išdės y a, ski iasi kohlheims į
kalbos o mą koncen uo o požiū io nuo b endle schen isų pi ma uo, kad p ie
kohlheim ienas nomem sa e ( ealiza imoje) gali em is begaliai daug pa adinimų
nešėjų. b endle iui ai y a čia ai […]homonyme nomeme (63). is da emian is į kohlheim
289 Įž algos insigh s Vokie ija, dänisch Deu schland, su lygiu seman ik, z. b. okiečių
das nomem, das allonom und die nomema ik. Zugleich
besp echung on sil io b endle s buch Nomema ik
Schwa zwasse , al so bisch *Čo nica i okios, p ie ku ių ik objek as y a ienodas,
į ku į su o mal, e ymologiniu i seman iniu ski ingais pa adinimais e e iuojama, z.
b. okiečių Vokie ija, anglų Ge many, innų Saksa. galiausiai y a da (5)
nameniden inės pa adinimų lyginimai, ku iuose isi ką ik į a dy i dalis-lyginimai uo
pačiu pa inka, aip kaip p ie į odymų iš Aus ijos 15 j. šim mečio Be l Menha =
Pa l Menha . ik pas a osios lyg ys, aip b endle , y a
nameniden i e s heo e ically ele an (38). nag inėjan onymus, b endle is a ski ia
a p pe zep i inio lygmens i ijų kogni i inių lygmenų (40 .): an pe zep i inio
lygmens y a (žodinės a ašy inės) konk e izacijos onyms įsikū usios (p ie kohlheim
ai bu o ealizuo i allonome). kogni y o lygmuo padalijasi į ealiza imo lygmenį, an
ku io į ai i pa adinimo-konk e izacijos kaip a ian ai idaus oniminės sys em,
a pažįs amos, sis ema izacijos, an ku ios smegenų kalbos daly ių sis ema
su o muo a, i a chisys ema izacijos, ku i p ie nag inėjimo i iš ex e io apie
a dą a si anda. Kai mes ieną a dą gi dime a skai ome, aip iden i ikuojame su
juo pa adin ą objek ą pi miausia kaip am ik ą, be ne a imiau speci i ikuo ą
indi iduum (44). ski ingai į šį ak ą […]iden i ikacijos yks a […]iden i ikacija p ie
nus a ymo pe ieną a dą nus a y os indi iduumo apa ybės (44). be kokiu a eju
b endle is a me a nešėjonep iklausomą pa adinimo apžiū ą da pa adinimo esybei ne
eisingai būdamas ab (50).
(i kohlheim, hengs 2004) jis siūlo ling is iniu požiū iu homogenesnę e minologiją, aum
nuo kohlheim (1977) pasi odžiusius da bus, ku ie nomema inę e minologiją naudoja, i
a eina esumuojan p ie nuosp endžio, kad jie isi ne jį lemian į k i e ijų unkcinės
apa ybės a siž elg i; o icialiai painiojama ienas schlich weg e ymologinę apa ybę
su pa adinimo apa ybė (palaiko isogenie už isonymie) (80).
indem e „allonom“ au de ebene de konk e isie ung du ch „nom“ e se z und
„ ealisie ungs yp“ du ch „allonom“ (64). e geh dann ein au die in dem Zei -
290 ac a
VoLke kohLheiM
Linguis ica Li huanica LXIX
2 sky ius (81170) neša i š aš į nomema ik.2 lemiamai už nomema inę, aigi eminę,
nag inėjimo būdą y a, pa adinimus sis emoje ma y i, ačiau pa adinimų sis emą,
panašiai kaip jau pas kohlheim (1998), kaip subsis emą leksikalisko i šis ėlgi kalbos
sys emą sup as i y a (82). ap ašymą kons i u y ių kalbinių sa ybių a dų [...] kaip
nomeme, ai y a jų onema inės/g aphema inės o mos ap ašymą, apibūdina b endle
kaip nameng amma iką (85). oliau y a iene ai nom, allonom i nomem iš naujo apib ėž i:
ein nom y a konk e izacija unkciniu i uo pačiu g ama iniu požiū iu iden iško nomemo,
o allonomas ealiza imą unkciniu i uo pačiu g ama iniu požiū iu iden iško nomemo
suku ia (89). D i ski umai į kohlheimsko modelį ampa čiabei e iden : Tuo a pu p ie
kohlheimsko nomem kaip pap as a o meini y, kaip p op ial lemma Van Langendonck
(2007), p asme, ealiza imo lygyje į kele ą namen äge e e iuo i galėjo, ai y a
b endle sko modeliuje ne a ejis. An a, a s o auja p ie b endle a dus su
ski ingais žodlau en, ku ie ačiau ienund ą pa į objek ą pa adin i, [...] ski ingus
nomeme i aip ski ingus a dus (103). eilich bus uo in encija des me odes iš kohlheim
(1977) pe leidžiama. en bu o ai jau bū en dėl nuėjo, ski ingus į nomem p iklausančius
a ian us, isų pi ma ai ump o mas i kose o mas ienos Voll o m, a i inkamai
onyminei kompe encijai ėly ojo idu amžių pa adinimų da ėjų i -nešėjų apibend in i,
kad jas s a is iškai panaudo ina pada y i. p iešingai ma o b endle umpomis
o momis i kose o momis eigens ändiges a dus i odėl kalba apie ku znamen i
kosenamen (103). Jei ienas ai da o i aip pa p ak ikoje aiko, ai y a ačiau ne
įmanoma, pa yzdžiui š en ennamenų pla inimą idu amžiais diach oniniu i dias a iniu
būdu inkamai iš i i. ai bū ų ada isada as name (nomem) s a is iškai pi menybė
eikiama, ku is jokių a ik nedaug allo o mų pasižymi. kadangi idu amžiais
nomema izacija allo o mų (p iklausomai nuo šiandien) ik labai e ai pasi aiko, bū ų
aizdas okiu adeis nuodugniai išk aipy as. p ie laienha e[m] a ba kalbos ėžis inės[m]
pagal o i apie pa adinimų i /a ba pa adinimo(s) o mų (112) nusileidžiame į memen, kai mes
apie ealie a ba ne ik a odomai sujung as pa adinimo o mas pagal o i a kalbė i, i
ai p ieš nus a ymą kokios no s e e encės. odėl ai y a p ie iš a imų kaip ich kenne
zwei Leu e mi 2 šio e minus bu o į es as nuo b endle jau m. 2003 (81).
die kogni i e ebene de „a chisys ema isie ungen“. so gelangen wi zu „a chino-
291 Įž algos insigh s į a dą onny aip pa da ne į pilna a inius a dus (116). /
das nomem, das allonom und die nomema ik. Zugleich
besp echung on sil io b endle s buch Nomema ik
a chinomeme gali iš a ime a g aphie leng ai ingiuo i nuo ienas ki o (b endle pa yzdys
lau e Ge i /Ge i , s. 116). Ve di eiginiai apie diach oniją iš pa adinimo o mų nuken ėjo,
bū ų šios daba kalbos ėžiniu požiū iu eisingas a ne, kalba b endle iš a chiallonomen
(118). oliau kalbama apie men alius p ocesus, ku ie abs akcijos me u, . y. keliu nuo
konk e izacijos iki a chisys ema izacijos, i jos p iešakį, nomema inių iene ų
spezi ika imą, a si anda (126128). aip pa san ykiai a p nomema inių en i e ų, ypač
isonymija i anisonymija, y a hema izuojami (130140). dėmesį u ė ų sužadin i šios
puslapiai, ku iuose b endle is sa o koncepciją "nomema ikos kaip dinamiškos kalbos
apž algos" p is a o (140144). jis čia bando čia, a iamai isiškai už sinch oniją
koncen uojamas[en] (140) požiū į iš kohlheim pe "panch onisches" ėžį į eik i,
a siž elgia uo me u ačiau ne, kad i kohlheim (1977) diach onija kaip sinch oninių
sluoksnių abėcėlė lėmė lemiamą aidmenį.3 B andle io "dinamika nomema inės sis emos
apž algos" a si anda dėl "kalbos pag indan jėgos: konk e izacija, ealizacija i
sis ema izacija" (141). Kaip sa e iš čia, ienos da pi miausia sinch oninės klasi ikacijos
men alių p ocesų, diach oninio andel iš es i leidžia, a skleidžia b endle ne a imiau.
Į eisingai jis pab ėžia P oblembea e umą nus a ymo ling is inių iene ų apa ybės
diach onijoje (142). ši p oblema iką bu o aip pa kohlheim (1977) susidū ė i jis u ėjo ją
už laiko kon inuumą nuo m. 893 iki 1378 pe sinch oninių sluoksnių seką bandy i išsp ęs i,
ačiau ada enomenai oniminių pasikei imo kaip įski s ymas ieno nomemos į du ski ingus
a ba kon amina ion, susijungimas d iejų nomeme į ieną, bu o s ebė i (kohlheim 1977:
100106). i kai b endle an s. 144 ys ymąsi šiandienos ie o ės pa adinimo ‚chemni z iš
kaMeniZ (apylink 1100) pe keMeniZ (apylink 1200) į keM(e)niZ (apylink 1300) g a iniu būdu
aizduo i no i, jis eku uoja de ac o aip pa į sinch onines sluoksnius, kaip ai kohlheim
(1977) už egensbu ge u names da y i bu o p i e s as. ienas komplexkon inuum, kaip
an s. 143 i ina, ai y a be kokiu a eju da ne. Į eisę ašė b endle odėl, daß
ins umen a ium jis u i už ai jau naudingabesį į ankį iš ys ė, bus is dėl o onyminė
andel pi miausia į ienka inai pasi aikančias konk e isie3 ž . kohlheim (1977: 100106):
diach oninis andel des namensys ems.
namen o schung geeigne e Me hoden ü die diach onische e o schung dynami-
sche namensys eme [noch] wi d en wickeln müssen“ (143). Mi seinem beg i s-